Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos jo sutuoktinės G. K. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2 dalimi, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas A. K. priklausantis automobilis „BMW”, vokišku valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šis automobilis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus perduodamas jo konfiskavimą vykdančiai institucijai.

A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas – palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. K. automobiliui „BMW”, vokišku valstybiniu (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir perdavus automobilį jo konfiskavimą vykdančiai institucijai – panaikintinas.

Automobilis „BMW”, vokišku valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. A. K. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ar šios veikos kvalifikavimo, sutinka su sprendimu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu, tačiau prašo nekonfiskuoti automobilio „BMW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o priteisti šios transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Nuosekliai formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

7. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismai, taikydami aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018). Taigi teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019, 2K-2K-123-788/2022). Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas taikydamas A. K. baudžiamojo poveikio priemonę - transporto priemonės, kuria naudodamasis jis įvykdė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, konfiskavimą, įvertino tai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. kelių transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,58 promilių neblaivumas. Atsižvelgė į tai, kad automobilis, kaip uždraustos veikos priemonė priklauso A. K.. Bei įvertino, kad uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones A. K. taikytinas mažiausiam įstatyme nustatytam terminui, t. y. vieneriems metams. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „BMW“ konfiskavimą, įstatymo taikymo klaidos nepadarė, kadangi šio turto konfiskavimas nagrinėjamu atveju buvo neišvengiamas teisinis padarinys.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuomet jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis ir jo iškvėptame ore nustatyta 2,58 promilių etilo alkoholio koncentracija ženkliai viršijo ribą, kuriai esant kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Automobilis „BMW“ yra registruotas A. K. vardu (1 t., b. l. 81-83). Aplinkybių jog konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių byloje nenustatyta (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tuo tarpu skunde nurodytos aplinkybės, kad automobilis yra šeimos nuosavybė nesudaro pagrindo šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti ir iš apelianto išieškoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti taikoma ir tais atvejais, kai automobilis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018). Pažymėtina, kad A. K. būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairavo transporto priemonę pakankamai intensyviame kelio ruože (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) esančios degalinės), tamsiu paros metu, lapkričio mėn., taip keldamas grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai. Šiuo atveju tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir nepataisomų pasekmių, kadangi A. K. atsitrenkus į stulpą degalinės aikštelėje buvo iškviesta policija. Liudytojo M. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, kad automobilis tiesiog riedėjo link bordiūrų ir atsirėmė į stulpą, ant kurio buvo įrengtas važiuojamosios dalies apšvietimas, tik patvirtina, kad A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu tinkamai nesiorientavo aplinkoje ir kėlė realų pavojų ne tik sau pačiam, tačiau ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ir gyvybei. Todėl privalo patirti atitinkamus suvaržymus, kurie ateityje jį sulaikytų nuo vairavimo išgėrus.

10. Nagrinėjamu atveju A. K. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jam skundžiamu nuosprendžiu nebuvo paskirta bausmė, neatsirado teistumas, nors pastarasis padarė pavojingą nusikaltimą, todėl konstatuotina, kad BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas ir nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas, atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, yra proporcingas A. K. padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka teisinį reglamentavimą.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. apeliaciniame skunde nurodomi argumentai susiję su sutuoktinės įgyta teise vairuoti transporto priemones bei sūnaus vežiojimu į mokymo įstaigą, vertinant juos kartu su anksčiau jau aptartomis nusikaltimo padarymo aplinkybėmis neleidžia daryti išvados, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš A. K. yra tinkama priemonė siekiamiems tikslams (nubaudimo, prevenciniams ir kt.), numatytiems BK 41 straipsnyje, įgyvendinti. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaltinamojo asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą (Kasacinės nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Todėl aplinkybės, kad A. K. neteistas, administracine tvarka nebaustas ar tai, kad automobilis buvo įsigytas paimant kreditą, nėra laikomos išimtinėmis. O tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, dėl kurių nukenčia ir šeimos bei turtiniai interesai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Tiek A. K., tiek jo žmona yra darbingo amžiaus, turintys darbus Vokietijoje. Tuo tarpu apeliantas žinodamas, jog Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam ir suvokdamas, kad tokį turtą naudoja įstatymo uždraustai veikai daryti, prisiėmė šio turto praradimo (konfiskavimo) riziką. Todėl neabejotina, kad A. K. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, o ne transporto priemonės vertės išieškojimas, siekiant įstatymo leidėjo suformuotų tikslų tinkamo įgyvendinimo yra būtinas ir šiuo atveju nelaikytinas neproporcinga priemone.

12. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstyta sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatas taikė tinkamai, proporcingumo, neliečiamumo ir ekonomiškumo principų, taikydamas turto konfiskavimą, nepažeidė. Remiantis A. K. apeliacinio skundo argumentais, keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir išieškoti iš apelianto transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.