Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 28 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. sausio 20 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir VGTPT) teikimas, kuriuo prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo klausimą, priteisiant iš nuteistojo T. K. 78 Eur už nukentėjusiajam V. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. K. skundas tenkinamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnyje numatyta galimybė nuosprendžio vykdymo metu išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendžio vykdymo metu teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

6. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas.

7. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku. Taigi, vadovaujantis BPK nuostatomis dėl prašymų pateikimo ir išsprendimo (BPK 270 straipsnio 1, 2 dalys, 292 straipsnio 2 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Toks Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo visiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-76-453/2017, 1A-336-870/2020).

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo 2021 m. kovo 18 d. Nuosprendyje dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiojo V. G. atstovo advokato dalyvavimo, nebuvo pasisakyta, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iki teismo išėjimo priimti procesinį sprendimą nepateikė prašymo ir pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, toks prašymas Kauno apylinkės teismui pateiktas tik 2022 m. sausio 20 d. Tačiau pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į pirmosios instancijos teismą kreiptis laiku, kadangi advokatas Bronius Varsackis nukentėjusiajam V. G. atstovavo dar ikiteisminio tyrimo metu, o teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ir šis nukentėjusiojo atstovas advokatas apylinkės teisme vyko 2020 m. lapkričio 9 d. ir 2021 m. vasario 11 d. Todėl šį terminą apygardos teismas laiko pakankamu prašymui dėl proceso išlaidų priteisimo paruošti ir pateikti. Kadangi šių reikalavimų nebuvo laikytasi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas negali būti nagrinėjamas.

9. Kita vertus, proceso išlaidos tam tikrais atvejais gali būti priteisiamos ir nuosprendžio vykdymo metu, kadangi BPK 361 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės normos taikomos tik tuo atveju jeigu prašymas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo yra pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tačiau priimant galutinį procesinį sprendimą bylos nagrinėjimo metu toks prašymas nebuvo išspręstas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikime nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017 pasisakyta, kad nukentėjusysis baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme buvo nurodęs kelionės išlaidų apskaičiavimą, tačiau nebuvo jo pagrindęs rašytiniais įrodymais, todėl kasacinės instancijos teismas pripažino, kad tokiu atveju klausimas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo gali būti išspręstas nukentėjusiajam kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, sutiktina, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017, yra pasisakęs, jog klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ir jau po nuosprendžio ar nutarties priėmimo BK 361 straipsnio tvarka, tačiau toje pačioje nutartyje yra aiškiai nurodyta, kad tokiu atveju šis klausimas privalo būti iškeltas bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju, nagrinėjant bylą teisme, nebuvo gauta jokių duomenų apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas proceso išlaidas, todėl, vadovaujantis BPK 361 straipsnio nuostatomis, tokių išlaidų priteisimo klausimas jau po Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo negali būti sprendžiamas.

10. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo T. K. skundą tenkina – panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą palieka nenagrinėtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 28 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą palikti nenagrinėtą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.