Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 35 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio A. S. sulaikymo dienos.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš A. S. E. A. priteista 193,62 Eur žalai atlyginti, „A“ - 56,70 Eur žalai atlyginti, ADB „B“ - 204,10 Eur žalai atlyginti, ADB „C“ 459,50 Eur žalai atlyginti, AB „D“ 219,93 Eur žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. spalio 26 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia peiliu supjaustė E. A. priklausančio automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio rato padangą, sugadindamas E. A. turto už 125,16 eurų, iš karto po to, tyčia peiliu supjaustė šalia stovinčio K. V. priklausančio automobilio „Mercedes Bens E coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio rato padangą, sugadindamas K. V. turto už 204,10 eurų, ir po to, tyčia peiliu supjaustė šalia stovėjusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Porsche 911 Carrera S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio rato padangą, sugadindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 278 eurų.

1.2. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. sausio 27 d. apie 15.45 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), „E“ parduotuvėje, tyčia krauju sutepė AB „D“ priklausančias prekes: megztinį „Reluz“ baltos spalvos su mėlyna ir geltona spalva, kurio vertė 39,99 eurų, 4 vnt. baltos spalvos marškinius „Masantal 1“ ilgomis rankovėmis, kurių bendra vertė 119,96 eurų, mėlynos spalvos marškinius „Masantal 1“ ilgomis rankovėmis, kurių vertė 29,99 eurų, žalios spalvos marškinius ilgomis rankovėmis „Masantal 1“, kurių vertė 29,99 eurų, sugadindamas nedidelės vertės AB „D“ priklausančio turto už 219,93 eurus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Atsižvelgdamas į nuteistojo apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą skirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis). Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant A. S. bausmę.

6. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Pirmosios instancijos teismas A. S. paskyrė griežčiausias sankcijoje numatytas bausmes – pagal BK 187 straipsnio 1 dalį jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 35 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. S. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

9. Iš nuosprendžio motyvų matyti, kad tokį apylinkės teismo sprendimą iš esmės lėmė duomenys apie ankstesnius apelianto teistumus bei jo daromus administracinius nusižengimus. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad žemesnės instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. S. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

10. A. S., veikdamas tiesiogine tyčia, iš esmės nesant tam jokios bent iš dalies pateisinamos priežasties, įvykdė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Nusikalstamos veikos baigtos. Praeityje apeliantas teistas penkis kartus, daugiausiai už nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą – keturis kartus už vagystes bei vieną kartą už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Skundžiamu bei ankstesniais nuosprendžiais jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. viso septynias nusikalstamas veikas, A. S. įvykdė per itin trumpą laikotarpį – nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2020 m. sausio 27 d. Be to, jo atžvilgiu du apkaltinamieji nuosprendžiai dėl nesunkaus kūno sužalojimo bei vagystės buvo priimti ir Didžiojoje Britanijoje (t. 2, b. l. 77-78). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog nuteistasis yra eilę kartų (išrašą sudaro net 53 A4 formato lapai) baustas administracine tvarka, daugiausiai už smulkias vagystes iš prekybos centrų, tačiau taip pat ir už narkotinių medžiagų vartojimą, turto sugadinimą, viešosios tvarkos pažeidimus ir kt. (t. 2, b. l. 79-105). Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs daryti analogiško pobūdžio teisės pažeidimus (nors nagrinėjamu atveju jis nuteistas ne už vagystę, o turto sugadinimą, tačiau šiomis nusikalstamomis veikomis pasikėsinta į tą pačią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – kito asmens nuosavybę), kas leidžia konstatuoti, jog nusikaltimas bei baudžiamasis nusižengimas, dėl kurių jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padaryti atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o yra tik loginis jo gyvenimo būdo padarinys.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ne tik duomenys, apibūdinantys jo kriminogeninę praeitį, bei informacija apie jo administracinius baustumus, bet ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Nors yra jauno amžiaus ir darbingas, A. S. niekur nedirba. Be to, jis registruotas Respublikinio priklausomybės centro Kauno filiale dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo. Jam konstatuotas priklausomybės sindromas, tačiau duomenų, kad būtų gydęsis priklausomybę, kuri, kaip pats teigia, ir yra pagrindinis veiksnys, lemiantis nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų darymą, byloje nėra. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriaus pažyma patvirtina, jog A. S. šioje įstaigoje nesigydė ir nesilankė (t. 2, b. l. 61). Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, jog šiuo metu jis nebėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tačiau kartu su skundu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo iki šios dienos jis gydėsi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų stacionariai ar ambulatoriškai, todėl šis skundo argumentas plačiau nevertinamas.

12. Iš aukščiau išdėstytų argumentų matyti, kad nuteistasis ignoruoja visuomenės bei nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų interesus, grobdamas jų turtą bei jį gadindamas, nededa jokių realių pastangų (teisėjų kolegijos nuomone, užsiregistravimas Užimtumo tarnyboje yra tik formalus A. S. veiksmas, kuris jo motyvacijos susirasti darbą ir dirbti neatspindi) pašalinti veiksnius, kurie didina jo riziką pakartotinai nusikalsti. Todėl manyti, kad jam paskirta švelnesnė, nei laisvės atėmimas, galutinė bausmė būtų pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo. Šiuo atveju akivaizdu, kad ne tik nubaudimo, bet ir prevenciniai bausmės tikslai - atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo, gali būti pasiekti tik skiriant apeliantui griežčiausią realią laisvės atėmimo bausmę, dėl ko nėra pagrindo jam ne tik paskirti švelnesnes bausmes, nei kad buvo paskirtos apylinkės teismo, bet ir taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir galutinės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant apeliantui vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

13. Grįsdamas prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę, nuteistasis taip pat nurodo, jog jis pilnai pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi. Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas nuteistajam bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į šią aplinkybę pripažindamas ją lengvinančia jo atsakomybę bei taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, dėl ko A. S. paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dar buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Nenustačius baudžiamojo įstatymo pažeidimų, padarytų skiriant nuteistajam bausmę, remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias jau įvertino žemesnės instancijos teismas, švelninti paskirtąją bausmę, juo labiau keičiant jos rūšį, nėra jokio teisinio pagrindo.

14. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nuosprendžio keisti dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl A. S. apeliacinis skundas atmetamas, paliekant galioti skundžiamą nuosprendį pilna apimtimi.

15. Byla nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. pažyma Nr. (12.33)PT-3513 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 3, b. l. 10). Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį A. S., sudaro 96 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

16. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Kita vertus, nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo nauja BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. niekur nedirba, yra eilę kartų baustas administracine tvarka, paskiriant nuobaudas – baudas, apie kurių sumokėjimą informacijos nėra, be to, įsiteisėjus nuosprendžiui jis privalės atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Duomenų apie jo turimą turtą byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms A. S. turtinę padėtį, taip įvertinus jo turimus finansinius įsipareigojimus nukentėjusiesiems pagal skundžiamą nuosprendį (nukentėjusiems priteistos sumos turtinei žalai atlyginti sudaro viso 1 133,85 Eur), bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne nuteistojo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš A. S. valstybės naudai 96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. pažymą Nr. (12.33)PT-3513.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.