Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-4866-805/2024

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-12-17
Bylos Nr.: e2-4866-805/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01961-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Radzevičienė
Ieškovas: A. P.
Atsakovas: R. V.

Kategorijos

2.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-4866-805/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01961-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; (S) 2.6.10.1; 2.6.29.1; 3.1.7.4; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 17 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant L. J.,dalyvaujant ieškovui A. P., jo atstovui advokato padėjėjui A. Š.,atsakovui R. V. ir jo atstovui advokatui A. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo, kuriuo ieškovas prašo iš atsakovo priteisti ieškovo naudai 16 800,00 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas A. P. ieškinyje (Klaipėdos apylinkės teisme gautas 2024 m. gegužės 7 d., Alytaus apylinkės teisme gautas 2024 m. gegužės 21 d.) nurodė, kad ieškovas atsakovui R. V. davė vekselį, kuriuo atsakovas besąlygiškai įsipareigojo iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. sumokėti 16 800,00 Eur sumą. Ieškovas, praleidęs Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 40 straipsnyje nustatytus terminus, į notarą ĮPVĮ nustatyta tvarka nesikreipė, kadangi santykiai su R. V. buvo grįsti pasitikėjimu, R. V. yra ieškovo giminaitis, todėl ieškovui nekilo abejonių dėl pinigų grąžinimo ir atsakovo sąžiningumo. Ieškovas yra garbaus amžiaus žmogus, kuris atsakovui, tai yra savo giminaičiui, pasitikėdamas juo ir siekdamas pagelbėti, galimai esant finansiniams sunkumams, skolino didelę pinigų sumą, tikėdamasis, jog atsakovas skolą grąžins, tačiau skola nėra grąžinta, o atsakovas, ieškovo žiniomis, „skęsta“ skolose. Atsakovas, teikdamas prieštaravimus dėl teismo įsakymo, nurodė, kad su ieškovo (kreditoriaus) pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismo priimtu įsakymu nesutinka, kas atitinkamai reiškia, jog skolininkui (atsakovui) pareiškus vekselio turėtojui (ieškovui) prieštaravimus dėl prievolės pagrindo, tai būtent jis (atsakovas) privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Ieškovas visais įmanomais būdais bandė taikiai išspręsti kilusį ginčą, tačiau atsakovas vengia grąžinti skolą.

Teisme gautas ieškovo A. P. dublikas, kuriame ieškovas nurodė, kad atsakovas ieškovui davė vekselį, kurį surašė atsakovas ir kuriuo atsakovas įsipareigojo iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. grąžinti 16 800,00 Eur sumą. Šalių santykiai buvo grįsti pasitikėjimu, kaip jau minėta, atsakovas yra ieškovo giminaitis, todėl ieškovui nekilo abejonių dėl pinigų grąžinimo ir atsakovo sąžiningumo. Atsakovas atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad ieškovas ir atsakovas yra giminės, kas leidžia spręsti, jog labiau tikėtini yra ieškovo teiginiai apie tai, kad skolos grąžinimo raginimai ieškovo buvo vykdomi skambučių metu. Paminėjo, kad ieškovas pirmą kartą į teismą kreipėsi ne su ieškiniu, o su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsikertant į atsakovo atsiliepime išdėstytus teiginius apie specialiai inicijuojamas bylas, siekiant sudaryti įspūdį, jog atsakovo atžvilgiu yra iškelta daug bylų ir pradėta ikiteisminių tyrimų, pažymi, kad visos civilinės bylos dėl skolų priteisimo yra inicijuojamos atskirai, kadangi kiekvienu teismo įsakymu atsakovas yra raginamas grąžinti skolas be didesnių išlaidų teisminiams procesams ir siekiant teismo įsakymu pareikalauti skolos grąžinimo. Atsakovo atžvilgiu yra atliekami du ikiteisminiai tyrimai, kuriuose atsakovas įtariamas sukčiavimu. Atkreipė dėmesį, kad tarp šalių pinigų skolinimas buvo įforminamas dokumentu, kuris pavadintas neprotestuotinu vekseliu. Dokumentas, kuriuo yra grindžiamas paskolos suteikimas, buvo supildytas ir pasirašytas pačio atsakovo, kuris, pasinaudodamas ieškovo garbiu amžiumi ir pasitikėjimu dėl giminystės ryšių, pasiskolino iš ieškovo 16 800,00 Eur sumą iki vekselyje nurodytos datos, tačiau niekada jos negrąžino. Atsakovo išduotas ieškovui vekselis nurodytos formos ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalies reikalavimų (paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles) neatitinka, todėl jis nuo pat pradžių neįgijo vertybinio popieriaus, kaip savarankiško civilinių teisių objekto, kuriuo sukuriama besąlygiška, abstraktaus pobūdžio prievolė, statuso. Vekselio turėtojui teisme pareiškus reikalavimą, grindžiamą vekseliu, kuris yra netekęs vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statuso, taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Sutinka, kad atsakovo pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis nebuvo patvirtintas notaro, todėl jam netaikytinas ĮPVĮ bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos, tačiau tai nereiškia, kad vekselio turėtojas negali ginti savo pažeistų teisių kitu būdu, t. y. įrodinėti, kad šalis siejo teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsirado prievolė, nurodyta vekselyje. Vekselio negaliojimas nereiškia, jog yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis, jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis. Šios sutarties šalys perdavė lėšas nesilaikydamos įstatyme nustatytos notarinės formos, tačiau aiškiai ir nedviprasmiškai abi šalys siekė sudaryti paskolos sutartį. Kaip jau minėta, atsakovo duotas vekselis buvo rengtas pačio atsakovo, vekselyje nurodyta, kad R. V. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 16 800,00 Eur tiesiogiai A. P., o A. P. atsakovui perdavė pinigų sumą grynaisiais pinigais. Pažymėjo, kad vekselio notarinės formos nesilaikymas, atsižvelgiant į byloje nurodytas aplinkybes, jog ieškovas perdavė atsakovui vekselyje nurodytą pinigų sumą ir atsakovas nėra grąžinęs skolos (16 800,00 Eur), nepaneigia jo prievolės grąžinti skolą. Net ir pripažinus sandorį negaliojančiu dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamų formų, atsiranda įstatyme numatytos pasekmės, t. y. viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija).

Ieškovas A. P. ieškinį dėl 16 800,00 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko R. V. palaiko ir prašo tenkinti.

Teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. vasario mėn. sūnaus D. P. giminaitis, kuris užsiiminėjo automobilių prekyba, paprašė paskolinti pinigų. Matomai jam reikėjo apyvartinių lėšų. R. V. jo namuose (duomenys neskelbtini) g. surašė vekselį, pinigai jam buvo perduoti tuo pat metu į rankas. Tas aplinkybes matė D. P.. Ieškovas paaiškino, kad turėjo namuose „lyčnų“ pinigų, santaupų bankuose. Davė grynais tą sumą, kurią skolino, o kokiomis tiksliai kupiūromis dėl praėjusio laiko tarpo tiksliai neatsimena. Šiai skolai pakako ,,naminių“ santaupų. Paaiškino, kad už kelių dienų 2019 m. vasario 4 d. surašė dar vieną vekselį R. V. 10 300,00 Eur sumai, kuriuos šis turėjo grąžinti iki 2019 m. vasario 28 d., bet negrąžino, dėl ko yra kita byla. Atsakovas yra ieškovo buvusios žmonos D. P., pusbrolio sūnus. Patikėjo atsakovu, kad atiduos ir laukė, į notarą nesikreipė, žodžiu kalbėjo, skambino, sūnus nuvykdavo pas atsakovą. O kai šiemet iš atsakovo, kuris yra giminaitis, pirko automobilį ir negavo nei pinigų, nei mašinos, trūkus kantrybei kreipėsi dėl baudžiamojo proceso ir šiuo metu Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnį dėl sukčiavimo. Turėjo tų vekselio lapų namuose, gal draugas buvo davęs, tai atsišvietė, turėjo namuose kopijavimo aparatą. Pagal vekselį davęs tik atsakovui dvi paskolas, o kitiems neduodavo. Pasitikėjo atsakovu dėl artimo ryšio, kuris vis delsė ir negrąžino skolos. Turi originalą su savimi.

Šalies argumentai

Ieškovo A. P. atstovas advokato padėjėjas A. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovo ranka surašytas vekselis, besąlygiškai patvirtina, jog pinigai sumokėti. Pats atsakovas jame įrašė savo ranka datą, vietą, laiką, rekvizitus, pinigų sumą. Aplinkybė, jog, atsakovas yra patyręs verslininkas ir įmonės direktorius, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad jis, būdamas protingas ir apdairus žmogus, nerašytų pinigų sumos, kurios nėra gavęs. Atsakovas moka lietuvių kalbą, bylos duomenimis verslus, vekselis surašytas jo paties ranka, paprastas, aiškus, be ypatingos gramatinės konstrukcijos, todėl jo turinys laikytinas aiškiu ir puikiai suprastu. Atsakovas logiškai nepaaiškino dėl kokių aplinkybių minėtas dokumentas buvo surašytas, kodėl paliko jį ieškovo namuose ir nenurodė jokių kitų svarbių aplinkybių, jis pasirinko pasyvią ir atsainią poziciją, proceso metu neatsakydamas nieko į užduodamus klausimus. Akivaizdu, kad jis skolinosi daug pinigų iš įvairių asmenų, jo įmonė nepajėgi padengti finansinių įsipareigojimų. Jo atžvilgiu yra dvi baudžiamosios bylos dėl galimo sukčiavimo, kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas gavo pinigus, tokias aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas. Sutinka, kad vekselis buvo sudarytas nesilaikius notarinės formos, prašo pripažinti aptartų duomenų kontekste, cituoja LAT praktiką, kaip negaliojantį paskolos sandorį, laikant, kad pinigai buvo perduoti ir priteisti prašomą sumą, taikant restituciją. Nors atsakovas nemokus ir vargu ar bus įmanoma išsiieškoti iš atsakovo skolą, bet bent tokiu būdu bus įvykdytas teisingumas.

Atsiliepimas

Atsakovas R. V. teisme pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu atsakovas nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Ieškovą ir atsakovą sieja giminystės ryšiai, tačiau visos kitos ieškovo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsakovą ir ieškovo sūnų siejo bendra veikla, tačiau dėl giminystės ryšių visi šalių susitarimai buvo grįsti žodiniais susitarimais. Pažymi, jog tiek pareiškiant šį ieškinį, tiek visose kitose bylose ieškovas (ir jo sūnus) nurodo, kad jie daug kartų ir įvairiomis formomis kreipėsi į atsakovą dėl skolų grąžinimo, tačiau į nei vieną bylą, kaip ir į šią, nepateikė nei vieno šias aplinkybes patvirtinančio įrodymo. Ieškovo sūnui ir atsakovui dėl bendrų verslo reikalų susipykus, ieškovo sūnus iniciavo visas šias ieškinyje įvardintas bylas, ištraukdamas visokius per bendrą ilgai vykdytą verslą rašytus įvairius raštus. Specialiai inicijuojamos ir atskiros bylos, taip siekiant sudaryti įspūdį, jog tokių bylų yra labai daug. Ieškovo vardu taip pat yra iškelta dar viena analogiška byla, pateikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pagal niekinį vekselį, taip bandant sudaryti įspūdį, kad atsakovo atžvilgiu yra iškelta daug bylų ir pradėta ikiteisminių tyrimų. Tačiau visos šios bylos yra inicijuotos to paties asmens ir visose bylose dalyvauja tas pats atstovas. Pažymi, kad nesvarbu kas, kam ir dėl ko davė atitinkamą vekselį, tačiau vekselio surašymo metu Lietuvos Respublikos paprastųjų ir įsakomųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 1.105 straipsnio 5 dalis, numatė ir numato, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Vekselis, kuriuo grindžiamas ieškinys, nėra notarinės formos. Vekselis, kurio suma virš 3 000,00 Eur, yra išduotas fizinio asmens ir nėra notarinės formos, todėl yra niekinis ir negalioja. Ieškovas nenurodo nei kokiu pagrindu, nei dėl ko buvo išduotas atitinkamas vekselis, todėl reikalavimas priteisti skolą pagal niekinį vekselį yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovo cituojamos kasacinio teismo praktikos šiam ginčui neaktualios, kadangi atsakovas kreipiasi į teismą ne dėl to, kad praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, taip pat ieškovo pateiktas vekselis niekada net nebuvo tapęs vertybiniu popieriumi, todėl jis negalėjo atitinkamo statuso netekti. Į bylą pateiktas vekselis yra niekinis, o ne nerealizuotinas. Jei ieškovas teigtų, kad atitinkamas vekselis turi būti vertinamas kaip paskolos raštelis (pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, taip pat nustatytas notarinės formos reikalavimas), jis taip pat laikytinas niekiniu, nebent ieškovas įrodinės, kad paskola buvo teikiama ne grynais pinigais. Vekselyje nėra užsiminta apie jokių pinigų perdavimą ar gavimą, todėl jis taip pat nepatvirtina nei pinigų perdavimą, nei paskolos sutarties sudarymą. Nors ieškovas akcentuoja savo amžių, tačiau visą buvusią bendrą veiklą tvarkė ieškovo sūnus, kuris yra atsakovo amžiaus. Pažymėjo, kad atsakovas vekselio neginčija, nes jis ir taip yra niekinis. Mano, kad privalomos notarinės formos nesilaikymas yra pakankamas įrodymas vekselio negaliojimui konstatuoti. Ieškovo ieškinyje nurodytais pagrindais ieškinys negali būti tenkintas, todėl atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Teisme gautas atsakovo R. V. triplikas, jame atsakovas nurodė, kad palaiko visus atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, taip pat papildomai paaiškina, kad atsakovas iš ieškovo pagal atitinkamą vekselį niekada nesiskolino ieškovo nurodomų 16 800,00 Eur. Taip pat, skirtingai nei nurodo ieškovas dublike, atsakovas iš ieškovo niekada pagal atitinkamą vekselį nėra gavęs jokių grynųjų pinigų. Tokios aplinkybės nėra nurodytos ir atitinkamame vekselyje. Šis dokumentas negali būti vertinamas kaip paskolos raštelis. Jame nėra užsiminta apie jokių pinigų perdavimą ar gavimą. Todėl atitinkamas vekselis taip pat nepatvirtina nei pinigų perdavimo, nei paskolos sutarties sudarymo. Taip pat, skirtingai nei nurodo ieškovas, atitinkamame vekselyje nekalbama apie jokį pinigų grąžinimą. Pakartotinai nurodo, kad ieškovo dublike cituojama kasacinio teismo praktika, kuomet vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso, netaikytina šioje byloje. Į bylą pateiktas vekselis niekada nebuvo įgijęs vertybinio popieriaus teisinio statuso, todėl jis negalėjo atitinkamo statuso netekti. Šiuo vekseliu nebuvo įforminti ir tik dublike tariamai įvardinti paskolos teisiniai santykiai. Atitinkamame vekselyje neužfiksuotas nei pinigų perdavimas, dėl ko jis negali būti vertinamas ir kaip paskolos raštelis, nei įsipareigojimas atitinkamus pinigus grąžinti. Nors ieškovas nurodė, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui, tačiau, šiuo atveju, ieškovas neįrodo nei vieno iš šių juridinių faktų, t. y. nei paskolos dalyko (pinigų) perdavimo, nei paskolos gavėjo įsipareigojimo tokią pat pinigų sumą grąžinti. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, pagal atitinkamą vekselį ieškovas neperdavė atsakovui jokių pinigų. Apie tariamą pinigų perdavimą ieškovas nepateikė jokių įrodymų.

Šalies argumentai

Atsakovas R. V. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pripažįsta, kad vekselis surašytas jo ranka ir jo asmeniškai pasirašytas 2019 m. vasario 1 d., apmokėjimo terminas nurodytas jame 2019 m. rugpjūčio 1 d. R. V. su ieškiniu nesutinka, jokių pinigų pagal vekselį negavo. Su D. P. turėjo verslo santykius, su juo darė bendrą verslą, pinigai buvo kaip garantas. Surašant vekselį, dalyvavo tik D. P., jis taip sakė parašyti, nes jis pinigų neturėjo. Kodėl vekselyje nurodė būtent 16 800,00 Eur sumą, negali paaiškinti. Dėl aplinkybės – D. pinigų neturėjo, paaiškinti nieko negali. Daugiau nurodyti atsakovas atsisako, jis kalbės tik baudžiamojoje byloje. Patikino, kad fizinių – psichinių trūkumų, dėl kurių paaiškinti nieko daugiau negali, neturi, suvokimo pagal amžių, vykdytą komercinę veiklą nestinga. Su D. P. jį siejo prekyba automobiliais. Jis susipyko su D. P.. Tik šiuos du vekselius per gyvenimą pasirašė.

Atsiliepimas

Atsakovo R. V. atstovas advokatas A. G. teismo posėdyje palaiko atsakovo poziciją. Nurodė, kad pats vekselis, nesilaikius notarinės formos, savaime yra negaliojantis ir niekinis, toks klausimas turėjo būti spręstinas ne ginčo teisenos tvarka. Ieškovo teigiama, kad buvo paskoliniai santykiai, tačiau paskolos sutarties forma turėjo irgi būti notarinė. Notarinė sutartis šiuo atveju sudaryta nebuvo, todėl būtų galima kalbėti tik apie paprastą paskolos raštelį, bet pinigų perdavimo fakto užfiksuota jame nėra. Taigi, nežiūrint į formą, negalima vertinti ir kaip paskolos raštelio. Kadangi vekselis irgi niekada nebuvo galiojantis, dėl to tai tėra paprastas rašytinis įrodymas. Jokių paskolos sutartį patvirtinančių duomenų nėra, nėra nurodyta, kad pinigai perduoti atsakovui. Paties vekselio sudarymo fakto atstovas neginčija, bet jis niekuomet nebuvo tapęs vertybiniu popieriumi. Neginčijo prievolės, kurios pagrindu buvo surašytas, santykiai buvo su atsakovo sūnumi, todėl mano, kad iš vis ne tas ieškovas byloje. Jokių teisinių santykių su A. P. atsakovas niekada neturėjo. Ieškinys pareikštas vekselio pagrindu, dublike kalbama apie paskolos teisinius santykius, o galiausiai prašoma taikyti restituciją, su kuo nesutinka. Pagal negaliojantį vekselį, kuris nuo 3 000,00 Eur turėjo būti notarinės formos, negaliojančio dokumento pagrindu ieškinys negali būti tenkintas. Paskolos sutartis pagal kasacinio teismo praktiką turi būti rašytinė sutartis su visais privalomais rekvizitais ir tik išimtinais atvejais galima remtis liudytojo parodymais, jei paskola viršija 3 000,00 Eur ir ji yra grynaisiais pinigais, ji turi būti notarinės formos. Kadangi paskolos sutartis sudaryta nebuvo, pagal ją priteisti skolos galimybių nėra, o liudytojo parodymai šiuo atveju negalimi. Jeigu pripažintume sutartį negaliojančia, būtų galima spręsti apie restituciją, bet tokiais pagrindais ieškinys nebuvo suformuluotas. Prašo ieškinį atmesti, nes teismas savo iniciatyva kvietė liudytoją, šiuo atveju viešo intereso nėra, o teismui rinkti įrodymus jokios pareigos nebuvo.

Šalies argumentai

Liudytojas D. P., ieškovo sūnus, teismo posėdyje paaiškino, kad R. negrąžino iš tėvo pasiskolintus pinigus, dėl ko jo tėvas kreipėsi į teismą. Matė asmeniškai kaip tėvas A. P. padavė pinigus grynais R. savo namuose, jis tuo metu tenai buvo, nes gyvena šalimais tėvo, gretimame name. Tai buvo 2019 m. vasario mėn. pradžia. Jo tėvas atsakovui paskolino 16 800,00 Eur, nes R. reikėjo apyvartinių lėšų mašinų verslui. Liudytojas patikino, kad jo tėvas turi pinigų, nes anksčiau užsiėmė nekilnojamuoju turtu, dirbo projektavimo institute, šildymo vėdinimo srityje, pastaruoju metu nedirba, yra pensijoje, jam 79 metai, pensininkas. Dėl paminėto, tėvas per gyvenimą turėjo pakankamai santaupų. Tėvas pinigus, jam matant, padavė grynais, eurais, po 50 ar 100 kupiūromis. Patvirtino, jog R. pats surašė vekselį ieškovo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Surašė vekselį, kurio blanką tėvas padavė. Tėvas turėjo pažįstamų, draugų, galimai iš jų buvo gavęs vekselio formą. Manė, kad taip greičiausiai galima susitvarkyti. Suėjus terminui, atsakovas pinigų negrąžino, mykė, kad vėliau, prašė palaukti. Tiek tėvas su juo asmeniškai žodžiu kontaktavo, tiek per jį bendravo. Tėvas skolino pusmečiui, tai nebuvo jo paskutiniai pinigai, iš to naudos nelaukė. Pasitikėjo tolimu giminaičiu. Taip pat nurodė, kad jis (liudytojas) su atsakovu jo automobilių versle niekada nedalyvavo. Jis buvo jo kelintos eilės pusbrolis, pabendraudavo ir tiek, todėl juo pasitikėjo ir šio prašymu tarpininkavo, kad tėvas pagelbėtų. Galiausiai jų šeima tėvo pinigais iš atsakovo TESLĄ pirko ir buvo apgauti. Kantrybė trūko, kai ieškovas ketino pirkti iš atsakovo automobilį TESLA ir negavo nei pinigų, nei automobilio. Prieš pervedant pinigus, matė pas atsakovą TESLĄ, bet galiausiai iš atsakovo kiemo ji dingo ir nuvykus pasiimti automobilio, neatgavo nei automobilio, nei pinigų. Dėl minėto įvykio yra baudžiamoji byla. Po paskutinių įvykių iš viso nebendrauja su atsakovu, jokių santykių nepalaiko. Tėvas pasitikėjo ir norėjo padėti jaunam žmogui, todėl be jokio atlygio skolino pinigus. Žino, kad dar vienas vekselis yra surašytas, dėl to yra kita byla. Buvo atvejų, kai ir pats atsakovo įmonei ,,V.“ skolino pavedimais pinigų. Šios skolos yra priteistos. Atsakovas Kaune daug kam skolingas, yra daugiau jo atžvilgiu bylų. Pasitikėjo atsakovu, nes šis vis ,,zyzė“, prašė palaukti, žadėjo, sakė, kad kai parduos, atiduos. Tėvui bendraujant, irgi sakė kad parduos, tada atiduos pinigus. Buvo savitarpio pasitikėjimas, žodinis bendravimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos ir teisme esančios informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. kovo 25 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko R. V. (atsakovo) kreditoriaus A. P. (ieškovo) naudai 16 800,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. kovo 25 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 95,00 Eur žyminį mokestį. 2024 m. balandžio 22 d. atsakovas teismui pateikė prieštaravimas dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo skolininkas su kreditoriaus pareiškimu ir 2024 m. kovo 25 d. priimtu teismo įsakymu nesutiko. Ieškovas A. P., gindamas savo pažeistas teises, teismui pateikė ieškinį atsakovui R. V. dėl 16 800,00 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. vasario 1 d. surašytas paprastasis vekselis (neprotestuotinas), kuriame nurodyta, kad šio vekselio davėjas R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), pagal šį neprotestuotiną paprastąjį vekselį besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 16 800,00 Eur tiesiogiai vekselio turėtojui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), vekselis turėtų būti apmokamas 2019 m. rugpjūčio 1 d., vekselio apmokėjimo adresas (duomenys neskelbtini), vekselio davėjas (parašas) R. V..

2024 m. kovo 14 d. Pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BK) 166 straipsniu, 2024 m. kovo 14 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09915-24 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas).

Iš 2024 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros rašto matyti, kad skundas 2024 m. balandžio 3 d. (reg. Nr. AP-8398) medžiagoje Nr. M-1-01-12264-24 dėl 2024 m. kovo 25 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo yra išnagrinėtas ir priimtas nutarimas panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00213-24 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, kurį pavedė atlikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyrius ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

Informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-889-1231/2024 pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kurioje R. V. kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą bei iš anksto susiformavusią tyčią apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, 2024 m. sausio mėnesį, tikslesnė data tyrimo metu nenustatyta, bendraudamas su D. P. įgijo jo pasitikėjimą ir pateikė melagingą informaciją apie parduodamą automobilį TESLA Y, kurio neturėjo, žodžiu susitarė dėl šio automobilio pirkimo -pardavimo, po ko, 2024 m. sausio 30 d. A. P. į jo (R. V.) įmonės „V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 16 500,00 Eur ir 2024 m. vasario 2 d. į įmonės „V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 500,00 Eur, tačiau R. V. automobilio neperdavė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. P. priklausantį turtą – 19 000,00 Eur ir nukentėjusiajam A. P. padarė 19 000,00 Eur turtinę žalą.

Iš 2024 m. vasario 9 d. VĮ ,,Regitra“ matyti, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis mažosios bendrijos ,,V.“ vardu yra registruotos 52 transporto priemonės.

2024 m. vasario 9 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės penki išrašai patvirtina, kad R. V. nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); dalis gyvenamojo būsto ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini); dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini); dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

2024 m. vasario 9 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės trys išrašai patvirtina, kad mažosios bendrijos ,,V.“ vardu registruotas nekilnojamasis turtas: dalis negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini); dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Iš byloje pateiktų duomenų apie mažosios bendrijos ,,V.“ 2021 metų ir 2022 metų pajamas ir pelną matyti, kad atsakovo įmonės ,,V.“ finansinė padėtis buvo prasta, ji dirbo nuostolingai.

Dėl vekselio teisinės reikšmės ir iš jo kildinamų reikalavimų bei šalių ginčo sandorio teisinio kvalifikavimo

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti rekvizitai, kurie turi būti nurodyti pasirašant paprastąjį vekselį. Paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles (ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata yra ir CK 1.105 straipsnio 5 dalyje. Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš ĮPVĮ 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis).

Byloje ieškovas siekė prisiteisti skolą, remdamasis vekseliu, kuriame atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui skolos sumą per aiškiai apibrėžtą konkretų terminą. Vekselis nebuvo pateiktas apmokėti įstatymo nustatytais terminais ir tvarka, todėl ieškovas negalėjo gauti notaro vykdomojo įrašo, kuris būtų leidęs išieškoti skolą supaprastinta ne ginčo tvarka. Atsakovas tvirtino, kad pinigai pagal vekselį faktiškai nebuvo perduoti ir toks dokumentas jo jokiais santykiais su ieškovu nesieja. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad vekselyje nurodyta suma atsakovo buvo tikrai gauta, prilyginus ją skolai, kuri pasibaigus sutartam terminui nebuvo grąžinta.

Nagrinėjamu atveju ieškovas patvirtino, kad 2019 m. vasario 1 d. atsakovo surašyto vekselio originalas yra pas jį. Ginčo, kad atsakovo R. V. ranka surašytas ir vekselio davėjo, t. y. atsakovo, parašu patvirtintas, ką besąlygiškai pripažino teisminio bylos proceso metu atsakovas R. V., nėra. 2019 m. vasario 1 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis turi visus rekvizitus, nurodytus ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalyje, tačiau, atsižvelgiant į jo sumą – 16 800,00 Eur ir vekselį išdavusį asmenį, neturi privalomos notarinės formos (ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad vekselis pasirašytas nesilaikant imperatyvių įstatymo reikalavimų, todėl jis neturi paprastojo vekselio galios (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis) ir, kad ieškovo pateiktas dokumentas negali būti pripažįstamas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, ir jam netaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt.

Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-335-881/2017).

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, nors ir konstatuota, jog ginčo 2019 m. vasario 1 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis neturi privalomos notarinės formos (ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis), savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, esant ginčui teisme, ieškovas jį gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką dėl vekselio, neturinčio vertybinio popieriaus statuso, įrodomosios reikšmės, 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad vekselis, netekęs vertybinio popieriaus galios, gali būti panaudotas kaip rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantis dokumentas.

Ieškovas savo reikalavimą dėl skolos priteisimo grindė 2019 m. vasario 1 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriuo atsakovas, kaip vekselio davėjas, iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovui, vekselio turėtojui, 16 800,00 Eur. Byloje iškilo ginčas dėl minėto vekselio galiojimo ir atsakovo pareigos, neva šio pagrindu negavus nurodytos sumos, sumokėti ieškovui nurodytą pinigų sumą kaip skolą. Atsakovo atstovo teigimu, vekselis yra negaliojantis savaime, taip pat negalioja ir kaip paskolos raštelis, nes nebuvo laikytasi notarinės jo sudarymo formos, jame nėra įrašo, kad pinigus gavau. Tuo tarpu ieškovas ir jo atstovas pripažįsta, kad jis buvo sudarytas nesilaikius notarinės formos, tačiau įrodinėja, kad paskolos dalykas – pinigai buvo perduoti atsakovui ir negrąžinti, prašo pripažinti kaip negaliojantį paskolos sandorį, taikyti restituciją.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad nors įstatymo nustatyta tvarka nerealizuotas vekselis prarado vertybinio popieriaus galią, jis gali būti laikomas rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu paskolos teisinius santykius. Paprastai paskolos dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<…> pinigus gavau <…>“, „<…> ši sutartis yra pinigų perdavimo – priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau paskolos teisinių santykių egzistavimą gali patvirtinti ne vien tik formalių rašytinės sutarties reikalavimų laikymasis, bet ir įrodymų visumos vertinimas.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-378-467/2021).

CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nesilaikius notarinės sandorio formos laikoma, kad toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir yra niekinis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis ). CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (pvz. Vilniaus apygardos 2020 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-17-614/2020).

Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovui pareiškus reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar ieškovas buvo perdavęs atsakovui pinigus ir ar atsakovas įsipareigojo tokią pat pinigų sumą grąžinti ieškovui.

Bylos duomenimis nustatyta, jog vekselis buvo surašytas ir pasirašytas paties atsakovo R. V. ranka, su kuo šis visiškai sutiko ir to neginčijo. Nagrinėjant bylą, atsakovas logiškai bei nuosekliai nepaaiškino vekselio atsiradimo aplinkybių. Atsakovas, nors ir neigė gavęs pinigus minėto vekselio pagrindu, teismo vertinimu, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, verslus, turintis savo įmonę, vykdantis komercinę veiklą, logiška, kad turėjo ir privalėjo suvokti tokio veiksmo padarinius. Atsakydamas į teisėjos klausimą dėl paties suvokimo galimybių, atsakovas patvirtino, jog fizinių ir psichinių trūkumų, kurie lemtų jo supratimą bei valinius veiksmus, neturi. Atsakovas paaiškinti aplinkybes, dėl kurių surašė vekselį 16 800,00 Eur, kategoriškai atsisakė, nurodydamas, kad nieko neaiškins ir kalbės tik jo atžvilgiu nagrinėjamoje kitoje baudžiamojoje byloje. Vekselio originalas liko ieškovo žinioje, tą pripažino teismo posėdžio metu A. P., tuo tarpu atsakovas, neigęs savo prievolę atsikaityti su ieškovu pagal vekselį, per praėjusius daugiau nei penkerius metus nesiėmė jokių veiksmų šiam dokumentui susigrąžinti ar jo pagrindu susiformavusiai prievolei ginčyti. Taigi, atsakovui, kaip protingam ir vidutiniškai apdairiam žmogui, juolab, turinčiam verslumo patirties, neabejotinai turėjo būti suprantamos tokio veiksmo teisinės pasekmės. Gi, nagrinėjamu atveju, ieškovas, remdamasis savitarpio pasitikėjimą sąlygojančiais giminystės ryšiais, vis laukė kada atsakovas grąžins gautas pinigines lėšas, apsiribodamas žodiniu paraginimu, gražiu pokalbiu, tikėdamasis gražiuoju iš atsakovo atgauti skolą. Ieškovo bei liudytojo nurodytų aplinkybių kontekste teismui abejonių dėl to, kad A. P., būdamas garbaus amžiaus išsilavinęs žmogus, dirbęs nekilnojamo turto pardavimų srityje, taip pat energetikos srityje, šiuo metu sukakęs 79 metų amžiaus, turėjo santaupų ir laisvų grynųjų pinigų namuose, kuriais sutiko pagelbėti giminystės ryšiais siejamam R. V., nekilo. Atsakovas tokių aplinkybių neginčijo ir jas paneigiančių duomenų nepateikė. Priešingų duomenų byloje nėra. Taigi, esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovas turėjo finansines galimybes suteikti atsakovui minėto dydžio paskolą. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojas D. P., nepaisant to, kad jis yra ieškovo sūnus, vienok, apklaustas teisminio proceso metu atskirai nuo ieškovo, logiškai, nuosekliai paaiškino pinigų perdavimo jo akivaizdoje faktą, ieškovo ir liudytojo paaiškinimuose prieštaravimų nenustatyta, jie logiški, sutapo detalėse, atitiko vienas kitam, todėl vertinti jų kaip nepatikimų ar duotų, turint suinteresuotumą bylos baigtimi, teismas pagrindo nenustatė. Tuo tarpu atsakovas, nors ir neigė bet kokį paskolinį santykį su ieškovu, teigdamas, kad su liudytoju D. P. jį siekė verslo santykiai, tačiau tokių aplinkybių nepatvirtino jokie faktiniai bylos duomenys, tokias aplinkybes paneigė ir liudytojas D. P., matęs kaip jo tėvas perdavė pinigu atsakovui, kita vertus, atsakovas, neigdamas iš ieškovo gavęs pinigus ir iš vis atsisakęs teikti paaiškinimus, vis tik parodė, kad pinigai buvo kaip garantas, kas duoda pagrindą išvadai, kad jie pastarojo buvo gauti. Taigi, aptartų įrodymų visetas duoda pagrindą spręsti, kad ieškovo paskola, nors ir nesant įrašo – pinigus gavau, neįforminus vekselio notarine tvarka ir paskolos sandorio, atsakovui buvo suteikta. Priešingu atveju, būtų nelogiška atsakovui, kurio veiksnumas neapribotas, būnant jaunam, sveikam, darbingumo amžiaus, nesant tam dingsties pasirašyti vekselį jame nurodytai pakankamai didelei sumai, supildyti vekselio turėtojo asmens duomenis, nurodyti tikslią vietą, kurioje buvo surašytas vekselis bei vekselio apmokėjimo vietą, kuri sutampa ir yra ta pati, kurioje, bylos duomenimis, ir buvo perduoti pinigai, ir pan. Ir nors atsakovo ranka surašytame vekselyje pinigų perdavimas neužfiksuotas, jo atsaini pozicija teisminio proceso metu, faktinių aplinkybių painiojimas, objektyvios tiesos slėpimas, nenurodžius ir neįrodinėjus nesuvokimo, prievartos, grasinimo ar apgaulės ir pan. fakto, leidžia spręsti, kad minėtą pinigų sumą atsakovas iš ieškovo gavo. Teismas, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, nenustatė, jog draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalis).

Tokia teismo išvada dėl paskolos perdavimo paremta šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, liudytojo parodymais, kuriuos teismas pripažino leistinais. Be paminėto lėšų perdavimo faktas iš esmės grindžiamas bylos faktinių aplinkybių analize, iš kurių matyti, kad atsakovas plėtojo automobilių prekybos verslą, veikė kaip įmonės savininkas, įmonei stigo apyvartinių lėšų. Tokias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie veiklos registraciją, duomenys, kad atsakovo įmonės finansinė padėtis buvo prasta, dėl ko atsakovui pinigai buvo reikalingi, taip pat netiesioginiai įrodymai liudijantys atsakovo verslumą ir galimą siekį išvengti turtinės prievolės, o taip pat informacinės teismų sistemos Liteko duomenys apie atsakovo atžvilgiu inicijuotas kitas bylas, susijusias su atsakovo turtine padėtimi bei pateiktus įrodymus apie atsakovo siekį sumažinti jam nuosavybės teise priklausančio turto apimtį, taip pat į tai, kad šiuo metu vyksta ir kiti su atsakovu susiję teisminiai procesai. Kad atsakovas naudojosi ieškovo geranoriškumu ir patiklumu liudija ir tai, kad jo buvo surašytas dar vienas vekselis, dėl kurio nagrinėjama šiame teisme kita civilinė byla Nr. e2-5551-939/2024 pagal to paties ieškovo ieškinį atsakovui, kurioje atsakovas 2019 m. vasario 4 d. surašė vekselį 10 300,00 Eur sumai iki 2019 m. vasario 28 d. Taigi, aptartų duomenų kontekste darytina labiau tikėtina išvada, kad ieškovas pinigines lėšas perdavė atsakovui, o šis jas gavo, bet savalaikiai skolos negrąžino. Teismas nustatė, kad iš esmės tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas turėjo lėšų tokio dydžio paskolai suteikti. Duomenų, kad paskola grąžinta byloje nėra. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai sistemiškai pakankami pripažinti, jog lėšos ieškovo buvo faktiškai perduotos atsakovui ir šis jas gavo kaip paskolą.

Pažymėtina, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktas).

Taigi, pirmiau aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja teismo išvadą, kad nagrinėjamoje byloje šalių sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią paskolos suma 16 800,00 Eur grynais pinigais, negalioja CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu – imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis).

Dėl restitucijos taikymo

Pagal kasacinio teismo praktiką restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017). Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į status quo. Esminis restitucijos bruožas (požymis) yra tas, kad restitucija galima tik tarp sandorio šalių (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-80-943/2021). Taigi, nagrinėjamoje byloje buvo aktualus klausimas dėl restitucijos taikymo, t. y. nustatant faktines bylos aplinkybes: ar buvo grynieji pinigai (16 800,00 Eur) perduoti (paskolinti) atsakovui, ar juos paskolino ieškovas, ginčo vekselio (paskolos raštelio) surašymo tikslas (paskirtis). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, t. y. įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016). Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Atsižvelgiant į nurodytas sutarčių aiškinimo nuostatas, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nagrinėjamo ginčo atveju vekselių, kaip skolos dokumentų, tekste pavartotos sąvokos yra aiškios, jos nėra dviprasmiškos, o žodžiai „įsipareigoju iki <...> grąžinti paskolintą sumą“ aiškiai suformuluoti taip, kaip jie turi būti suvokiami įprastomis aplinkybėmis sandorį sudarančių protingų asmenų, tai yra, kad šiame skolos dokumente nurodyta pinigų suma yra perduota skolininkui, o šis įsipareigoja gautą sumą grąžinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikti vekseliai su jų priedais pagal tekstinį turinį visiškai atitinka įstatyme apibrėžtus prievolei patvirtinti išduoto skolos dokumento – paskolos raštelio požymius (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-96-330/2021). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas R. V. savo ranka surašė ir pasirašė vekselį, kurio turinys jauno amžiaus apdairiam žmogui aiškus ir suprantamas, kuris tiek ieškovo, tiek teismo kvalifikuotinas kaip paskolos raštelis. Jokių įrodymų, kad šis paskolos raštelis (ginčo vekselis) atsakovo buvo surašytas užtikrinti ieškovo prievolių vykdymą, nėra (CPK 178 straipsnis). Pats vekselio turinys to nepatvirtina, o, priešingai, suponuoja teismo išvadą dėl šalių paskolos teisinių santykių. Ginčo vekselyje nurodytas vekselio turėtojas ieškovas A. P.. Ieškovo vardą, pavardę, jo asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, skolos sumos dydį bei skolos grąžinimo datą savo ranka įrašė būtent atsakovas R. V.. Restitucija yra teisių gynimo būdas, kuris taikomas, be kita ko, tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Nors pripažintas negaliojančiu sandoris paprastai laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), tačiau kol nėra teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nė viena sandorio šalis neturi pareigos vykdyti restituciją ir grąžinti viena kitai, ką yra gavusi pagal sandorį. Taigi pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-80-943/2021). Pažymėtina ir tai, kad šalių ginčo sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuomoms CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), todėl, taikant restituciją (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), viena jo šalis (atsakovas) privalo grąžinti kitai sandorio šaliai (ieškovui) tik visa, ką yra gavęs pagal sandorį, t. y. 16 800,00 Eur.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 16 800,00 Eur sumą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-4391-911/2021 ieškovo A. P. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas pareikšto reikalavimo ribose – 16 800,00 Eur atsakovui R. V. priklausantis nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovui priklausantis kilnojamasis turtas ir/ar piniginės lėšos bei turtinės teisės, priklausančios atsakovui ir esančios pas jį ar pas kitus asmenis, neviršijant 16 800 Eur sumos, atsakovui uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui R. V. leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškovu civilinėje byloje Nr. eL2-4391-911/2024.

Pagal CPK 150 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos nepakeistos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas A. P. prašo priteisti jo naudai iš atsakovo R. V. 433,00 Eur žyminio mokesčio (95,00 Eur žyminio mokesčio už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 338,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir už laikinųjų priemonių taikymą), 250,00 Eur advokato išlaidų (100,00 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimą parengimą ir 150,00 Eur už ieškinio parengimą), iš viso 683,00 Eur.

Atsakovo R. V. atsiliepime į ieškinį ir triplike išreikštas prašymas priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (dokumentų paruošimo ir teisinės pagalbos išlaidas), tačiau atsiliepime ir triplike ar bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje nebuvo įvardinta konkreti ir galutinė atsakovo patirtų bylinėjimo išlaidų suma, taip pat byloje nepatikti duomenys apie realiai atsakovo patirtas (sumokėtas) bylinėjimosi išlaidas.

Skirstant bylinėjimosi išlaidas, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas R. V. nepripažino fakto, jog skolinosi 16 800,00 Eur iš ieškovo A. P., todėl taikant restituciją sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu pasėkoje, šio fakto konstatavimas turi įtakos ieškovo turtinėms teisėms ir pareigoms, iš esmės šioje dalyje sprendimas priimtas ieškovo naudai.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl, ieškinį tenkinus visiškai ir taikant restituciją dėl 16 800,00 Eur priteisimo, žyminio mokesčio suma sudarys 378,00 Eur (16 800,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Be to, buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl priteistina 55,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už prašymą, t. y. žyminio mokesčio suma iš viso sudarys 433,00 Eur (378,00 Eur +55,00 Eur).

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šalių advokatų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), maksimalaus dydžio darbo užmokesčio advokatams ir advokato padėjėjams bei atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus.

Svarstant šalių prašymą dėl advokatų išlaidų priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz. LAT 2008 m. spalio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, bylos sudėtingumą, apimtį, darbo laiko sąnaudas, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, byla yra elektroninė, sudėtinga, skolinė, joje yra daug šalių procesinių dokumentų, vyksta nagrinėjimas nuo 2024 m. kovo 25 d., vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), padaro išvadą, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 250,00 Eur advokato išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 – 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti 2019 m. vasario 1 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl 16 800,00 Eur paskolos, niekine ir negaliojančia ex officio (teismo iniciatyva) ab initio (nuo jos sudarymo momento).

Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16 800,00 Eur paskolos ieškovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palūkanas už 16 800,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 683,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ieškovo reikalavimams užtikrinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti nepakeistas iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė