Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo, priimto byloje pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Alfa idėjos“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog A. S. yra ieškovui pervedęs 35 000 Eur, taip pat neginčijamai neįrodo, jog šia suma buvo grąžinama suteiktos paskolos dalis. Byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo ir balandžio mėn. ieškovui I. K. tapo žinoma, jog UAB „Alfa idėjos“ negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nes yra įtraukta į nepatikimų įmonių sąrašus, ir tai, kad be ieškovo žinios atsakovas yra įsteigęs UAB „Selonia“. Nustatęs tokias aplinkybes, teismas kritiškai vertino ieškovo deklaruotą siekį suteikti didelę piniginę sumą įmonės apyvartinėms lėšoms ar pačiam atsakovui A. S..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovas I. K. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą ir nauju sprendimu ieškinį tenkinti, o nusprendus nepriimti naujo sprendimo – grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

11.1. Teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimo ir jų vertinimo procesinius veiksmus – turėjo vertinti įrodymų visumą, o ne kiekvieną įrodymą atskirai.

11.2. Teismo argumentas, kad ginčo vekseliai negali būti pripažinti paskolos rašteliais, yra klaidingas, nes joks bent kiek atidus ir rūpestingas asmuo be pagrindo nepasirašinėtų vekselių ir dar tokioms didelėms pinigų sumoms.

11.3. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad skolos dokumento buvimas pas kreditorių suponuoja prezumpciją, jog prievolė nėra pasibaigusi, o tokiu atveju įrodinėjimo našta dėl prievolės pasibaigimo tenka skolininkui.

11.4. Ginčo vekseliuose aiškiai nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja grąžinti paskolintą pinigų sumą.

11.5. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas perdavė atsakovui skolinamus pinigus.

11.6. Liudytojų parodymais nėra draudžiama įrodinėti didelės pinigų sumos perdavimo skolininkui faktą.

11.7. Teismas klaidingai vadovavosi tik atsakovo subjektyviais paaiškinimais.

11.8. Nelogiška yra atsakovo išreikšta pozicija, kad sumokėdamas ieškovui 35 000 Eur jis esą atlygino trečiojo asmens UAB „Alfa idėjos“ patirtą žalą.

11.9. Teismas visiškai neanalizavo ir nevertino atsakovo nesąžiningumo.

12. Atsakovas A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas motyvuojamas tokiais teiginiais:

12.1. Apeliacinio skundo motyvai prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir nepaneigia teismo nustatytų faktinių aplinkybių.

12.2. Teismo posėdžio metu ieškovas pakeitė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją – 2013 m. įsigijęs UAB „Alfa idėjos“ akcijų ieškovas teikė pagalbą ne pinigais, bet perteikdamas savo patirtį, žinias, sudarydamas galimybę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti medžiagų.

12.3. Teigdamas, kad paskolino 170 000 Eur, ieškovas negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl tokią didelę pinigų sumą skolino jau nepasitikėdamas atsakovu ir nepasirašydamas paskolos sutarties.

12.4. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė paskolos sutarčių sudarymo, nes tokios sutartys tarp ginčo šalių ir nebuvo sudarytos.

12.5. Ieškovo teismui pateikti vekseliai neatitinka įstatyme numatytos notarinės formos reikalavimų.

12.6. Spręsdamas ginčą teismas nepažeidė nei proceso, nei materialinės teisės normų, taip pat laikėsi teisingumo bei protingumo principų.

12.7. Pagal įstatymą paskolos sutartis dėl didesnės nei 3 000 Eur sumos, kai sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, turėjo būti notarinės formos.

12.8. Teismas pagrįstai nurodė, kad nesilaikius sandorių formos reikalavimų, tokių sandorių sudarymo faktas negali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais.

13. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šioje byloje apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl paskolos teisinių santykių

15. Šioje byloje apeliantas (ieškovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriame pateikta išvada, kad bylos šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, ir atmestas ieškovo reikalavimas priteisti skolą bei palūkanas.

16. Į bylą pateiktos ieškovo ir atsakovo pasirašytos 2018 m. balandžio 27 d. 90 000 Eur vertės bei 2018 m. gegužės 16 d. 80 000 Eur vertės vekselių kopijos. Byloje neginčijama, kad šie vekseliai buvo pasirašyti ieškovo ir atsakovo, tačiau nesutariama, kokiu faktiniu pagrindu jie pasirašyti – ieškovo teigimu, vekseliai pagrindžia tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, o atsakovo teigimu, vekseliai pasirašyti dėl ieškovo reikalavimų atsakovui atpirkti iš atsakovo įsigytas UAB „Alfa idėjos“ akcijas bei išmokėti įmonės dividendus.

17. Pagal Lietuvos Respublikoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – Vekselių įstatymas), kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vekselis kaip vertybinis popierius pasižymi abstraktumo savybe – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, ji yra savarankiška, o reikalavimas vykdyti šią prievolę nesiejamas su prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu.

18. Vekselių įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, išskyrus akceptavusįjį, kai pasibaigia nustatyti terminai: 1) pateikti vekselį, mokėtiną jį pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo; 2) įforminti protestą dėl neakceptavimo arba neapmokėjimo; 3) pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“. Vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas.

19. Byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. balandžio 27 d. atsakovo išduoti vekseliai nebuvo pateikti apmokėti per juose nurodytą terminą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog buvo praleistas terminas vekselį pateikti apmokėti, savaime nereiškia, jog yra negaliojantis ir išnykęs sandoris, kuriuo pagrindu išduotas toks dokumentas. Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Vekselių įstatyme nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020, 27 punktą ir jame nurodytą praktiką). Vadinasi, nagrinėjamu atveju vertintina, ar į bylą pateikti vekseliai atitinka skolos dokumentui (paskolos rašteliams) keliamus reikalavimus bei pagrindžia paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą.

20. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar vekselis yra pasirašytas tokį dokumentą išrašiusio asmens, ar jame nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-378/2020, 32 punktą ir jame nurodytą praktiką). Šiame kontekste pabrėžtina, kad paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. toks sandoris laikomas sudarytu tik nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

21. Analizuojamu atveju byloje nėra ginčo, kad išrašytieji vekseliai buvo pasirašyti ieškovo ir atsakovo. Abiejuose vekseliuose nurodyta, kad: ...„aš, A. S. <...> besąlygiškai įsipareigoju iki <...> grąžinti paskolintą sumą su palūkanomis 8 % pagal sutartą grafiką (Vekselio priedas Nr. 1, 1 lapas)“. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta principinė taisyklė, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Atsižvelgiant į nurodytas sutarčių aiškinimo nuostatas, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nagrinėjamo ginčo atveju vekselių, kaip skolos dokumentų, tekste pavartotos sąvokos yra aiškios, jos nėra dviprasmiškos, o žodžiai „įsipareigoju iki <...> grąžinti paskolintą sumą“ aiškiai suformuluoti taip, kaip jie turi būti suvokiami įprastomis aplinkybėmis sandorį sudarančių protingų asmenų, tai yra, kad šiame skolos dokumente nurodyta pinigų suma yra perduota skolininkui, o šis įsipareigoja gautą sumą grąžinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikti vekseliai su jų priedais pagal tekstinį turinį visiškai atitinka įstatyme apibrėžtus prievolei patvirtinti išduoto skolos dokumento – paskolos raštelio požymius (CK 6.65 straipsnio 2 dalies, 6.870 straipsnio 1 dalies, 6.871 straipsnio 3 dalies, 6.872 straipsnio 1 dalies, 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatos).

22. Ieškovas (apeliantas), siekdamas įrodyti, kad jį su atsakovu siejo paskolos santykiai, taip pat pateikė savo banko sąskaitos išrašą, pagrindžiantį, jog per laikotarpį nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovas jam (ieškovui) pervedė 35 000 Eur. Šiame sąskaitos išraše atsakovo atliktų mokėjimų paskirtis nenurodyta. Ieškovo teigimu, tokiais mokėjimais buvo dalimis grąžinama atsakovui suteikta paskola. Jokiais įrodymais nepagrįstu atsakovo aiškinimu, tokiais mokėjimais jis (atsakovas) sumokėjęs ieškovui kompensaciją dėl tariamos žalos, atsiradusios nesiėmus išieškoti skolos trečiajam asmeniui UAB „Alfa idėjos“ iš šio asmens skolininko. Šiame kontekste pastebėtina, kad nors atsakovo atliktų mokėjimų laikas ieškovui neatitinka ginčo vekselių prieduose nurodytų mokėjimo datų, tačiau mokėjimų sumos sutampa su vekselių prieduose nurodytomis sumomis (5 000 ir 10 000 Eur vertės mokėjimai).

24. Pirmiau nurodytos aplinkybės gali palikti tam tikrų abejonių, kokia buvo tikroji šalis siejusių faktinių teisinių santykių prigimtis. Kita vertus, jokie byloje pateikti įrodymai nepaneigia labiausiai tikėtinos išvados (žr. sprendimo 21 ir 22 punktus), jog bylos šalis siejo paskolos teisiniai santykiai. Teigdamas, kad ginčo vekseliai buvo jo pasirašyti siekiant kitokių, nei užfiksuoti vekselių teksto turinyje, teisinių santykių sukūrimo ar patvirtinimo, atsakovas tokį teiginį privalėjo pagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis). Atsakovo iškeltos abejonės neparemtos objektyvaus pobūdžio paaiškinimu, kodėl atsakovas (kaip jis pats teigia), norėdamas užtikrinti ne asmenines skolines prievoles ieškovui (UAB „Alfa idėjos“ prievolę dėl dividendų akcininkams išmokėjimo, UAB „Alfa idėjos“ galimai patirtos žalos nepareiškus ieškinio skolininkei UAB „Tvirta“ kompensavimą), taip pat veikiamas ieškovo reikalavimo atpirkti iš jo 40 proc. UAB „Alfa idėjos“ akcijų, pasirašė tokius skolos dokumentus, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai įvardytos atsakovo asmeninės skolinės prievolės ieškovui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal 2013 m. birželio 6 d. akcijų dalies pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas įsigijo 40 proc. UAB „Alfa idėjos“ akcijų už 1 448,10 Eur (5 000 Lt). Byloje nėra duomenų apie UAB „Alfa idėjos“ akcijų vertę 2018 m. balandžio-gegužės mėnesiais, kai buvo pasirašomi ginčo vekseliai, taip pat nėra duomenų, kad ieškovas ir atsakovas būtų taręsi dėl šių akcijų atpirkimo už 80 000 Eur ar panašią kainą. Byloje esantys įrodymai bei atsakovo pateiktos subjektyvios įvykių versijos nepaneigia galimos faktinės situacijos susidarymo, kai bylos šalis 2018 metais siejo ir turtiniai interesai dėl įmonės dividendų išmokėjimo, ir interesai dėl paskolos teisinių santykių.

25. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įvertinus ginčo vekselių kaip skolos dokumentų (paskolos raštelių) turinį, bei tai, kad atsakovo pateikti argumentai nepaneigia vekseliuose užfiksuotų veiksmų (paskolos pinigų perdavimo) atlikimo, pagal byloje esančius duomenis darytina labiausiai tikėtina išvada, jog pasirašydamos 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. balandžio 27 d. vekselius, viena bylos šalis perdavė, o kita šalis gavo juose nurodytas pinigų sumas, tokiu būdu sukuriant paskolos teisinius santykius.

Dėl paskolos sandorių galiojimo ir bylos procesinės baigties

26. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą vykdyti prievoles, išplaukiančias iš sandorio, net ir nesant atitinkamų šalies reikalavimų, kyla pareiga ex officio patikrinti, ar nėra pagrindo pripažinti sandorį niekiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020).

28. CK 1.74 straipsnyje nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromi: 1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip; 2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė); 3) kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą. CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Taigi, ginčo 80 000 Eur ir 90 000 Eur vertės paskolos sandoriams, įvykdytiems grynaisiais pinigais, įstatymas numatė privalomą notarinę formą.

29. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Pagal CK 1.93 straipsnio 5 dalį, jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės.

30. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: 1) kad teisės norma yra imperatyvi; 2) kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015). Kaip jau nurodyta šiame sprendime, bylos šalių 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. balandžio 27 d. paprasta rašytine forma sudaryti didesnės nei 3 000 Eur vertės paskolos sandoriai buvo vykdomi grynaisiais pinigais. Tokių paskolos sandorių sudarymas paprasta rašytine forma prieštaravo CK 6.871 straipsnio 4 daliai, nustačiusiai imperatyvų notarinės formos reikalavimą. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020, 29 punktą). Vadinasi, šalių sudaryti 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. balandžio 27 d. paskolos sandoriai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

31. Nustačius ginčo sandorių prieštaravimą imperatyviosioms įstatymo normoms, teismas savo iniciatyva pripažįsta, kad ieškovo I. K. ir atsakovo A. S. 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. balandžio 27 d. sudaryti paskolos sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų sudarymo momento. Pripažinus paskolos sandorius negaliojančiais, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi taikoma restitucija – ieškovui iš atsakovo priteisiama negaliojančiais sandoriais paskolinta ir negrąžinta pinigų suma. Kadangi ieškovas nurodė, jog atsakovas yra grąžinęs 35 000 Eur iš jam paskolintų 170 000 Eur, ieškovui iš atsakovo taikant restituciją priteisiama 135 000 Eur suma.

32. Ieškovas taipogi reiškė reikalavimus priteisti vekseliuose numatytas 8 proc. dydžio palūkanas bei 5 proc. dydžio įstatyme numatytas kompensacines palūkanas. Pripažinus paskolos sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti tokiais sandoriais sutartas palūkanas. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją, nėra pripažįstama praeityje jau egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas, todėl nėra pagrindo priteisti materialiąsias palūkanas CK 6.210 straipsnio pagrindu nuo taikant restituciją priteistos sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-836-381/2020).

33. Be to, ieškovas prašė priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo šio Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tai yra nuo 2021 m. vasario 11 d. (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

34. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija ieškovo I. K. ir atsakovo A. S. 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. balandžio 27 d. sudarytus paskolos sandorius ex officio (savo iniciatyva) pripažįsta negaliojančiais, naikina apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir taikant restituciją priteisia ieškovui iš atsakovo 135 000 Eur sumą bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2021 m. vasario 11 d., o kitus ieškovo reikalavimus dėl palūkanų priteisimo atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Šioje byloje priimant naują sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

37. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškinys, panaikinamas, o nauju teismo sprendimu iš esmės patenkinama 75,89 proc. ieškinio reikalavimų.

38. Ieškovas pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 2 347 Eur bylinėjimosi išlaidas sumokant 2 347 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir 1 645,60 Eur užmokestį už advokato teisinę pagalbą. Už advokato suteiktas teisines paslaugas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas atsiskaitė 2020 m. vasario 28 d. Į bylą pateiktoje advokato suteiktų paslaugų ataskaitoje nurodyta, kad advokatas, rengdamas procesinius dokumentus teismui, suteikė paslaugų už 1 355,20 Eur, o 290,40 Eur kainavo advokato paslaugos 1,5 val. komunikuojant su antstoliu, taip pat dokumentų parengimas. Ieškovo išlaidos advokato teisinei pagalbai parengiant procesinius dokumentus teismui neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių, tačiau vadovaujantis Rekomendacijų 8.20 punktu maksimali priteistina suma dėl dokumentų pateikimo antstoliui yra 197,64 Eur. Vadinasi, ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nustatytų dydžių, iš viso sudaro 1 553 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui atlygintinos 2 959 Eur dydžio (2 347 Eur + 1 553 Eur - 24,11%) bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

39. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 2 000 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 2020 m. kovo 2 d. Atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Įvertinus atmestų ieškinio reikalavimų dalį, atsakovui iš ieškovo priteistinas 482 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

40. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas pateikė duomenis apie patirtas 2 309 Eur išlaidas sumokėjus žyminį mokestį. Proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai ieškovui atlygintinos 1 752 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

41. Atsakovas duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepateikė.

42. Įvertinus tai, kas nurodyta šio sprendimo 38-40 punktuose, į ieškovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų bendrą sumą įskaitant atsakovui atlygintinų išlaidų dydį, ieškovui iš atsakovo priteisiamas 4 229 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto

43. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – 177 893 Eur vertės atsakovo A. S. turto areštas. Kadangi šiuo sprendimu ieškinys patenkinamas iš dalies, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis sumažintina iki patenkintų ieškinio reikalavimų dydžio, t. y. atsakovo turto arešto mastas sumažinamas iki 135 000 Eur (CPK 150 straipsnio 2, 3 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo I. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovo I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. balandžio 27 d. sudarytus paskolos sandorius, įformintus 80 000 Eur ir 90 000 Eur vertės vekseliais.

Priteisti ieškovui I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 135 000 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis tūkstančius eurų) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (135 000 Eur) nuo 2021 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti ieškovui I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 229 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sumažinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 135 000 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių tūkstančių eurų).