Vilniaus apygardos teismo nutartis

9. Apeliaciniame skunde nesutikimą su ginčijamu nuosprendžiu prokurorė grindžia pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu įrodymų vertinimu, BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimais, teismo šališkumu.

13. Vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K- 96- 697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018, 2K-309-495/2019). Taigi baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta teismui pareiga teismo baigiamąjį aktą priimti, tik išsamiai nustačius bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, kyla iš BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Išvados, kurių nėra galimybės pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, t. y. kurios grindžiamos iš esmės prielaidomis, negali būti pripažįstamos pagrįstomis.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek išteisintasis V. R., tiek S. L. viso proceso metu kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino.

15. BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Subjektyviuosius požymius apibūdina: kaltė, tikslas, motyvas. Piktnaudžiavimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui. Faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dažniausiai patvirtina aplinkybės, kad toks asmuo veikdamas (arba neveikdamas) atitinkamu būdu pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–441/2012, Nr. 2K-354-511/2015, Nr. 2K-35-697/2016 ir kt.).

16. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti.

17. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). Apie žalą baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento buvimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-508/2013, 2K-180/2015).

18. Sprendžiant apie nusikalstama veika padarytą žalą, visų pirma atsižvelgtina į tai, kokį objektą atitinkama BK teisės norma siekiama apsaugoti. BK 300 straipsnyje numatyta veika kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką; tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu pagal kasacinio teismo praktiką laikytina normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, ir teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175/2015 ir kt.). Todėl BK 300 straipsnyje numatyta veika padaroma žala visų pirma vertintina pagal tai, ar dėl dokumentų suklastojimo buvo pasunkinta normali institucijos veikla arba tam iškilo reali grėsmė, ar buvo pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai. BK 300 straipsnio 3 dalyje, galiojusioje inkriminuojamos veikos padarymo metu, numatyta atsakomybė tam, kas padarė minėto straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos <...>, kas nagrinėjamu atveju inkriminuota išteisintiesiems.

19. Prokurorės apeliacinio skundo argumentų, kuriais prašoma nesivadovauti išteisintųjų V. R. ir S. L. parodymais, kontekste pažymėtina, kad pareigą įrodyti, jog asmuo padarė tam tikrą nusikaltimą, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. To nepadarius, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2012, 2K-110/2013, 2K-39-697/2017 ir kt.).

20. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas, kurio metu apklausti liudytojai G. B., R. P., R. P. (buvusi R.), V. M., J. R. gauti papildomi rašytiniai duomenys. Visgi, papildomai apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

21. Kaltinamieji S. L. ir V. R. savo kaltės dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino, iš esmės nesutikdami su šiomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis – kad jie buvo iš anksto susitarę ir veikė bendrininkų grupe, taip pat, kad žinojo, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekos teritorijoje nesutvarkytos, tačiau nepaisant to, S. L. pateikė Agentūrai 2018 m. birželio 27 d. raštą Nr. (38-14)-VR-1.7-4881 „Dėl pažymos išdavimo“ su paaiškinimu ir žinomai netikrais dokumentais – atliekų deklaracijomis, tuo tarpu V. R. davė neteisėtą nurodymą savo pavaldinei – viešojo administravimo specialistei R. P., tuo metu neturėjusiai valstybės tarnautojo įgalinimų ir teisės vykdyti aplinkosauginės kontrolės, parengti atsakymą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui S. L. „Dėl pažymos išdavimo“, kuriame įrašė V. R. nurodytą tikrovės neatitinkančią informaciją apie sutvarkytas atliekas, kurį V. R. pasirašė žinodamas, jog patvirtina rašte nurodytus klaidingus duomenis, tokiu būdu V. R. pagamino netikrą dokumentą, o S. L. jį neteisėtai panaudojo pateikdamas jį Vilniaus apygardos teismui bankroto byloje, kas kartu su kitomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sudaro BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėtis.

22. Kaip minėta, nei V. R., nei S. L. kaltės nepripažino ir neigė, jog nusikalstamai veikė bendrininkų grupe iš anksto susitarę. Išteisintieji kaltinami tuo, kad jie padarė nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe.

23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išteisintųjų bendrininkavimo, šią aplinkybę aptarė, nurodydamas, kad išteisintieji ne tik neigė buvę iš anksto susitarę ir veikė bendrininkų grupe, bet ir teigė iš viso vienas kito nepažinoję. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu priešingų duomenų, paneigiančių kaltinamųjų parodymus, nesurinkta. Nors iš prokurorės pasisakymų teisme galima spręsti, kad S. L. ir V. R. veikė per tarpininką D. U., tačiau kaltinime tokia aplinkybė nėra nurodyta. S. L. ir D. U. patvirtino, kad yra seniai pažįstami, turėję bendrų verslo ryšių (t. 1, b. l. 58–60; t. 6, b. l. 180–183), tačiau byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių V. R. ir D. U. nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu buvusią pažintį ar ryšius, taip pat nesurinkta jokių duomenų, kad D. U. būtų veikęs kaip tarpininkas tarp S. L. ir V. R. dėl pažymos apie sutvarkytas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekas neteisėto išdavimo. Kaltinamojo V. R. ir liudytojos R. T. parodymai ar 2020 m. balandžio 4 d., balandžio 28 d., gegužės 6 d. užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp V. R. ir D. U. (t. 7, b. l. 185-187, 192-193), kai V. R. nuo 2019 m. kovo 19 d. nebedirbo Agentūroje, o nuo 2019 m. spalio 25 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 9, b. l. 48), ar kiti užfiksuoti telefoniniai pokalbiai (t. 7, b. l. 164-171, 172-184, 188-191) nesudaro pagrindo daryti išvadą apie kokius nors minėtų asmenų susitarimus. Be to, telefoniniai pokalbiai fiksuoti 2020 m. balandžio-gegužės mėn., t. y. praėjus beveik dviem metams nuo nagrinėjamų įvykių ir su jais nesusiję. Dėl bendravimo su D. U. išteisintasis V. R. parodė pagal savo darbo pobūdį galėjo su juo bendrauti aplinkosaugos klausimais. Liudytoja R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017-2018 m. dirbo Agentūroje, jai susidarė įspūdis, kad V. R. ir D. U. buvo draugai, kad pro atidarytas duris ji matė D. U., sėdintį V. R. kabinete pusiau gulomis, jis bendravo familiariai, tačiau kartu paaiškino, kad V. R. šiaip yra pakankamai draugiškas, linksmas, pas jį ateidavo ir daugiau kitų žmonių.

24. Taigi iš šių nurodomų aplinkybių galima tik prielaida apie tarpininką, be to ir kaltinime tokia aplinkybė nėra inkriminuojama. Per visą pasiklausymo laikotarpį (6 mėnesius) buvo fiksuoti tik šie aukščiau nurodyti telefoniniai pokalbiai tarp V. R. ir D. U.. Tuo metu V. R. dirbo įmonėje, kuri pirko paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo D. U.. Taigi minėti pokalbiai jokiu aspektu nepatvirtina, kad išteisintieji kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis veikė kartu. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog S. L. pažinojo D. U., o D. U. pažinojo V. R., kaip Agentūros darbuotoją, kontroliuojantį atliekų tvarkymo sritį, ir šiomis pažintimis grindžiamas bendrininkavimas per neįvardintą tarpininką. Visgi, tokių prielaidų nepakanka apkaltinančioms išvadoms pagrįsti, nes byloje esančių įrodymų visetas nepatvirtina, jog nurodomas V. R. ir D. U. neformalus bendravimas leido, sudarė sąlygas susitarimui suklastoti pažymą apie atliekų sutvarkymą ir piktnaudžiauti tarnyba.

25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino V. R. parodymų, jog jis žino S. L., kiek pamena pats dalyvavo susitikime su S. L. ir D. U.. Šis susitikimas vyko, nes reikėjo pasiaiškinti dėl atliekų, kodėl jie neišduoda pažymos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nurodė, kad jis 2015 metais su R. D. vyko pas G. M. ir S. L. įteikti privalomųjų nurodymų, kad šie susitvarkytų atliekas, esančias (duomenys neskelbtini) aikštelėje ir šie duomenys patvirtina, kad byloje yra nustatytas šių asmenų susitarimas veikti nusikalstamai, atitinkamai pasiektas šio susitarimo tikslas – neteisėtai išduota 2018 m. birželio 27 d. pažyma dėl atliekų sutvarkymo, kurios pagrindu buvo likviduota BUAB „(duomenys neskelbtini)“.

26. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. R. parodė, kad bankroto administratoriaus įgalioto asmens S. L. jis nepažįsta, jie niekada nebendravo, šį pirmą kartą pamatė pirmojo teisiamojo posėdžio metu. Jis dirba aplinkosaugoje nuo 2011 ar 2012 m. Savo darbą pradėjo kaip viešojo administravimo specialistas, nagrinėjo prašymus išduoti bankroto pažymas. Paaiškino, kad gavus prašymą, šis su visais dokumentais el. sistemoje nukreipiamas referentei, ši sudeda visus dokumentus, užregistruoja prašymą ir nukreipia jį valdybos viršininkui, o šis nukreipia vedėjams pagal regionus. Jis, kaip vedėjas, gavęs prašymą, nukreipia jį specialistams pagal jų kompetencijas. Viešojo administravimo specialistas įvertina prašymą, pridėtus dokumentus, turimas bylas, atliekų pobūdį, taip pat atlieka kitus veiksmus pagal poreikį. Jeigu kyla abejonių, šis kreipiasi į inspektorių su prašymu nuvykti į vietą pagal konkretų prašymą. Specialistai patys išsirašydavo dokumentą dėl neplaninio ar planinio patikrinimo. Patikrinimai forminami patikrinimo aktu, kurį pasirašo visi dalyvavę asmenys. Visada ant prašymų būdavo dedama ta pati viza „išsiaiškinti, ar nėra palikta atliekų“. Nesupranta kaltinimo dėl netikro dokumento pagaminimo, nes dokumentas yra pagamintas tikrų lydraščių pagrindu. Anksčiau jokių problemų nekildavo. Jis negali važiuoti ir dar kartą patikrinti teritorijas dėl kiekvienos pažymos. Per dieną gauna apie 10 tokių prašymų išduoti pažymas. Jo darbo krūvis buvo didelis, jis neturi pavaduotojo, turėjo tęsti savo pirminius patikrinimus, perskaityti kiekvieną išeinamąjį raštą, organizuoti darbą taip, kad būtų pasiekti strateginiai Departamento tikslai. Prašymas dėl pažymos išdavimo buvo nukreiptas bankroto pažymas nagrinėjančiam specialistui. Apie tai, kad buvo išduota tokia pažyma, sužinojo, kai buvo pakviestas į apklausą kaip specialusis liudytojas. Jo VDVIS sistema rodo, kada užregistruotas dokumentas, koks yra terminas, taip pat kiekvieno darbuotojo vėluojančias užduotis. Su R. P. turėjo rimtą pokalbį dėl jos vėluojančių užduočių. Su ja pasižiūrėjo jos vėluojančių užduočių sąrašą, pasišnekėjo. Jis klausė, ar ji rimčiau žiūrės į savo darbą. Jis, kaip vadovas, atsako už jos nepadarytą darbą. Ji buvo apmokyta kitų darbuotojų, jis nedavė jai kitokio darbo ar vizos, negu įprastai. R. P. pradėjo dirbti 2017 m. Prašymo nagrinėjimo metu ji buvo išdirbusi apie metus. Ji išmanė savo darbą, nebuvo naujokė. Mano, kad R. P. gali jį apkalbėti, nes jie nesutarė, tarp jų buvo ne vienas konfliktas. Niekas jo neprašė išduoti pažymą BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis neįkalbinėjo, nespaudė R. P. išduoti pažymą. Ji jautė spaudimą dėl bendrai vėluojančių užduočių. Jis nenurodė jai aplinkybės, kad nėra atliekų. Jis nesikišo į tai, nes tai yra specialistų reikalas, jie įvertina ir, jeigu reikia, nuvažiuoja į teritoriją. Šiuo atveju jam atnešė pažymą, jis matė, kad yra dokumentai ir teismo sprendimai, jis ten nuvažiavo ir įsitikino, kad nėra atliekų, tik stiklas, kuris buvo atskirtas, ir ramia sąžine pasirašė pažymą. Jis nesakė R. P., kad buvo nuvažiavęs ir nematė atliekų. Jeigu ji būtų parašiusi neigiamą atsakymą, tada jis imtųsi kitų priemonių vertinti, kaip ji atlieka savo darbą. Nurodė, kad 2018 m. buvo įvesta naujovė – mentorystė. Keitėsi darbuotojai ir reikėjo, kad senesni darbuotojai apmokytų naujuosius. Mentorystės metu jis su A. U. ir R. R. kelias dienas važiavo į patikrinimus. A. U. buvo R. R. mentorius, jis važiavo pagal jų nagrinėjamus skundus. Vieno iš patikrinimų metu jis prisiminė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorija (duomenys neskelbtini) buvo R. P. vėluojančių užduočių sąraše. A. U. yra ten buvęs, todėl spontaniškai pasiūlė šiam prasukti pro tą vietą. Kai vyko į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, nebuvo susipažinęs su dokumentais, kuriuos buvo pateikęs S. L.. Nuvažiavęs matė tik stiklo atliekas, todėl buvo užtikrintas, kad kitų atliekų nėra. Jie ten užtruko gal 10 min., apėjo teritoriją, kol A. U. rūkė. Ten atvira teritorija, į kurią galima laisvai patekti. Taip pat ten nuvažiavo 2022 m. lapkričio 9 ar 11 d., pasivaikščiojo, apsižiūrėjo. Jis nėra bendravęs su S. L. dėl atliekų ar pažymos išdavimo. Iki pažymos išdavimo nėra gavęs laiško iš S. L., šio kontaktų neturėjo. Nežino, ar 2012–2013 m. buvo prašoma išduoti pažymas. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu nežinojo. Jis nenagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundų, niekada neatliko patikrinimo, todėl nieko nežino. Per sistemą gauti skundai vizuojami kitiems darbuotojams. Jei būtų gavęs jam adresuotą skundą, nusiųstų jį užregistruoti referentei. Asmeniškai į el. laiškus neatsakinėja. Neprisimena, kad būtų matęs teritorijos nuotraukas. Teritorijos nefotografavo. Spėja, kad prie antrosios pažymos pridėtas nuotraukas iš bylos išėmė R. P.. Jis nežino, kaip teritorija atrodė prieš ir po, tik po to pamatė pagal nuotraukas. Jam užsifiksavo, kad kitų atliekų nėra, yra likęs tik stiklas. Būdamas inspektorius yra baudęs ir konsultavęs D. U.. Juos sieja išimtinai darbiniai santykiai. D. U. asmeninio telefono neturėjo. Galbūt jam skambino, nes turėjo jo darbinį telefoną, jo kontaktai buvo vieši ir jam galėjo skambinti bet kas. Nepamena, kad šis pas jį kabinete būtų sėdėjęs. Pas jį, kaip pas vadovą, ateidavo visi bet kokiais klausimais. Dirbdamas aplinkosaugoje tikrindavo ne tik atliekų tvarkytojus, bet ir nuotekas, oro taršą ir kt. Ateidavo daug žmonių su savo prašymais, klausimais dėl bylų. Pokalbiai su D. U. buvo užfiksuoti tuo metu, kai jis jau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t.12, b. l. 124-142).

27. V. R. taip pat parodė, jog bylos nagrinėjimo metu pamatęs G. M., kuris pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju, suprato, kad ikiteisminio tyrimo metu STT jį apklausiant spec. liudytoju, buvo parodyta būtent G. M. nuotrauka ir užduotas klausimas, ar jis pažįsta S. L.. V. R. žinojo G. M. kaip bankroto administratorių, bet nežinojo jo pavardės, tai nurodė, kad nuotraukoje esantį asmenį pažįsta, o parodymuose buvo fiksuota, kad jis pažįsta S. L.. Tiek S. L., tiek V. R. tvirtino, kad jie vienas kito nėra matę, nėra bendravę, ir nepažįsta ir tokie parodymai nėra paneigti jokia bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bei padarė teisingas išvadas ir dėl byloje nustatyto tokio bendravimo įrodomosios reikšmės.

29. Kaip matyti iš 2008 m. rugsėjo 26 d. nuomos sutarties Nr. 2008-09-26, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 300 kv. m asfaltuotą aikštelę, esančią miško biržoje prie skersinio transporterio, nurodant, kad aikštelė išnuomojama kartu su metaline estakada, taip pat išnuomotos ir 12 kv. m patalpos persirengimui-biurui. Minėtoje nuomos sutartyje nurodoma aikštelės paskirtis – gamybos-sandėliavimo darbams. Nuomininkas turi teisę užsiimti nedidelės apimties gamybos darbais bei sandėliuoti nekenksmingas ir nesukeliančias nemalonų kvapą bei dulkes antrines žaliavas, gavės visus tam reikalingus leidimus ar licenzijas. Nuomos terminas nustatytas 1 metams, nurodant, kad nuomos terminas gali būti pratęstas šalių susitarimu ( t. 1, b. l. 154–156). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 157-162).

30. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2018 m. birželio 27 d. pažymą V. R. pasirašė iš esmės neatlikęs jokių veiksmų siekiant įsitikinti S. L. pateiktų dokumentų tikrumu, žinodamas apie minėtoje aikštelėje sandėliuojamas atliekas tiek iš R. R., tiek ir pats matęs 2018 m. birželio 11 d. mišrias atliekas aikštelėje, todėl nuosprendžio išvados nepagrįstos. Priešingai nei teigiama, apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad 2018 m. birželio 11 d. aikštelėje V. R. matė atliekas, kadangi kartu su V. R. važiavęs A. U. parodė, kad atliekų nebuvo, liudytoja R. R. parodė, jog, atvykus į teritoriją, ji iš automobilio nebuvo išlipusi.

35. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas liudytojos R. P. parodymus įvertinęs kaip teisingus dalyje dėl gautos informacijos iš V. R. apie aikštelėje laikomas tik stiklo atliekas, sprendė, kad pastarosios parodymai dalyje dėl nuotraukų gavimo iš V. R., išduodant 2017 m. gruodžio 20 d. pažymą, yra nepatikimi, nes juos užtikrintai paneigė V. R. teigdamas, kad jokių nuotraukų R. P. jis nėra davęs. Nėra suprantama, kodėl teismas abejoja liudytojos parodymais, kuri, priešingai nei konstatuota nuosprendyje, davė išsamius ir nekintančius parodymus dėl pažymų išdavimo aplinkybių. Šios liudytojos parodymus galima būtų vertinti papildančiais tam tikras aplinkybes, tačiau jokiu būdu ne prieštaraujančiais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų V. R. parodymus, kad ne jis R. P. pateikė nuotraukas.

36. Liudytoja R. P. 2019 m. gegužės 27 d. paaiškinime (t. 4, b. l. 66) nurodė, kad 2017 m. lapkričio 20 d. jai buvo pavizuotas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas išduoti pažymą, ji, vadovaudamasi sąrašu, taip pat įvertinusi tai, jog bendrovė nepateikė duomenų apie atliekų sutvarkymą, 2017 m. gruodžio 20 d. parengė raštą, kad pažymos neišduos. Vėliau jai vėl buvo pavizuotas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio 24 d. prašymas išduoti pažymą, apie tai jai vedėjas paaiškino, kad pažyma turi būti išduota, nes teismas nusprendė, jog atliekos priklauso BUAB „(duomenys neskelbtini)“; ji tų dokumentų nematė; būdama jauna specialistė, buvo suklaidinta vedėjo ir 2018 m. birželio 26 d. parengė raštą išduoti pažymą. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 19 d. apklausta liudytoja R. P. parodė, kad rengdama 2017 m. gruodžio 20 d. raštą matė S. L. pridėtus atliekų išvežimo lydraščius, bet jai pats V. R. sakė matęs, jog atliekos neišvežtos, rodė nuotraukas, sakė pažymos neišduoti (t. 2, b. l. 97–99). Tuo tarpu apklausta teisiamojo posėdžio metu R. P. parodė, kad įsidarbinusi apie darbo pobūdį sužinojo iš kolegų, pagrindinis jos darbas buvo išduoti bankroto administratoriams pažymas, per dieną ji parengdavo po 4–5 pažymas. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo Agentūros neoficialiame įmonių, turinčių atliekų, sąraše, su kuriuo ją supažindino kolega, kuris užleido jai savo darbo vietą. Ji asmeniškai du kartus gavo prašymus iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus. Pirmą prašymą gavo 2017 m. rudenį. Tuo metu buvo V. R. ir A. U. darytos nuotraukos, jie buvo nuvykę pažiūrėti vietą. Nuotraukose matėsi apsnigtos atliekos, tuo metu buvo lapkričio mėn. pabaiga. Todėl ji parengė projektą neišduoti pažymos. 2018 m. balandį taip pat gavo V. R. vizą. V. R. teigė, kad ten yra likusios tik stiklo atliekos, o kitos atliekos išvežtos, yra pridėtos išvežimo deklaracijos, reikia parengti pažymą. Ji žinojo, kad toje pačioje teritorijoje yra dviejų įmonių atliekos. V. R. sakė išduoti pažymą, nes BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekos yra sutvarkytos, ten likusios tik stiklo atliekos. Ar 2018 m. balandį kas nors vyko į vietą žiūrėti atliekų, jai nėra žinoma. 2018 m. ji nesikreipė į tiesioginį vadovą, kad būtų tikslinga nuvykti į vietą ir patikrinti atliekas. Ji tada buvo nauja darbuotoja, nelabai buvo susipažinusi su deklaracijomis. Tinkamai nemokėjo vertinti dokumentų. Ji nurodė, kad V. R. vertė ją parengti birželio 27 d. raštą, nes buvo daugiau klausinėjama nei įprastai, ar pažyma parengta, sakė „parenk, viskas ten gerai“. Buvo susidomėjimas, skubino ją parengti raštą. Raštas turi būti parengtas per 20 darbo dienų, per šį terminą ji jo neparengė, vėlavo. Tuomet vadovas skubino ją parengti raštą. Galima sakyti, kad jis skubino ją parengti raštą nustatytu terminu. Per 20 darbo dienų ji neparengė projekto dėl didelio darbo krūvio. Pati nuspręsdavo, ar išduoti pažymas, kad atliekos sutvarkytos, ar ne. Spręsdavo iš dokumentų, kuriuos buvo išnagrinėjusi. Išdavė pažymą turėdama informacijos, kad pažymos anksčiau neišduotos ir pan., jos tiesioginio vedėjo V. R. paliepimu.

37. Dėl pažymos apie atliekų sutvarkymą išdavimo R. P. buvo pradėtas tyrimas Aplinkos apsaugos departamente. Teritorijos, kurioje buvo laikomos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekos, patikrinimai buvo atliekami 2014, 2015, 2019 ir 2020 metais ir nė viename iš jų V. R. nedalyvavo, iš pastarojo parodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra buvęs vieną kartą – 2018 m. birželio 11 d. su 2014 metais atliekų kiekius skaičiavusiu ir teritoriją 2014 m. ir 2015 metais vertinusiu pareigūnu A. U. bei R. R. (t. 10, b. l. 104-119). Šio apsilankymo metu A. U. nurodė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priskiriamų atliekų teritorijoje nėra. Tai jis patvirtino ir apklaustas teisme, jog 2014 m., kai jis atliko patikrinimą ir braižė krūvų schemą, viena iš jų galėjo būti šilumos trasų apšiltinimo atliekos. Jeigu yra lentelėje, vadinasi buvo. 2018 m. pavasarį, kai su V. R. ir R. R. buvo užvažiavę į teritoriją, šiluminių trasų apšiltinimo medžiagų krūvos jis nematė. 2018 m. teritorijos jis nefotografavo. Bankroto pažymas nagrinėjo viešojo administravimo specialistai. Jam teko dirbti prie V. E., T. B., M. P. Jie skirdavo užduotis nagrinėti bankroto administravimo pažymas viešojo administravimo specialistams. Galima teigti, kad departamento praktika buvo skirti nagrinėti bankroto administravimo pažymas viešojo administravimo specialistams, ne inspektoriams, kad nuimtų nuo inspektorių nesvarbius darbus, taupytų laiką. Viešojo administravimo inspektoriai tikrindavo bankroto pažymas. Jie gaudavo prašymą, patikrindavo, ar yra atliekų. Būdavo formuojama užduotis patikrinti, ar nėra atliekų. Viešojo administravimo specialistai patikrindavo, ar nėra atliekų pagal dokumentus, tada bankrutuojančios įmonės vykdytą veiklą. Pavyzdžiui, jei įmonė užsiėmė būstų nuoma, ji turėjo ofisą ir viską vykdė internetu – važiuoti į vietą nėra tikslo. Jei reikėdavo patikrinti įmonę, viešojo administravimo specialistai važiuodavo į vietą. Jeigu jie patys neturėjo įgaliojimų patekti į patalpas, tai tada pasiimdavo kartu su savimi inspektorių. Jei viešojo administravimo specialistas mato, kad reikia nuvažiuoti, pasiimdavo laisvą inspektorių ir važiuodavo į vietą. Vietoje su inspektoriumi pildydavo patikrinimo aktus, apiformindavo ir viskas. Jei nebūdavo atliekų, išduodavo bankroto pažymą ir viskas, o jei atliekų būdavo – užpildydavo patikrinimo aktą ir neišduodavo bankroto pažymos.

40. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog atliekos nebuvo sutvarkytos S. L. kreipiantis į Agentūrą ir V. R. tai žinojo, o tokį faktą patvirtina patikrinimų aktai nuo 2019 metų, kad BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliekos 2018 m. birželio 27 d. nebuvo sutvarkytos. Niekas iš nuo 2019 m. atliekamuose patikrinimuose dalyvavusi asmenų (R. R., V. M., L. O., R. K.) nebuvo matę 2014 m. buvusios situacijos aikštelėje ir BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priskirtų atliekų, nežinojo jų kiekių, rūšių, konkrečių vietų. 2021 m. birželio 28 d. apžiūros akte užfiksuota, kad pareigūnams pastebėjus ir neseniai sukrautas atliekas, R. R. pareigūnams žodžiu paaiškino, jog šios atliekos ,,buvo aikštelėje, dabar tik perneštos į kitą vietą“, vadinasi pareigūnams galėjo būti rodomos ir kitos vietos, nei iš tiesų 2014 metais fiksuotos atliekų krūvos.

45. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog 2017 m. gegužės- birželio mėnesiais, visose 14 atliekų deklaracijų yra nurodytas vienas atliekų pavadinimas-mišrios statybinės ir griovimo atliekos, vienas atliekų kodas 17 0 9 0 4, ir vien šiuo pagrindu galime daryti išvadą, kad byloje pateiktos atliekų deklaracijos, kurias pateikė S. L. į bylą ikiteisminio tyrimo metu, nepatvirtina atliekų, kurios surašytos 2014.metų gruodžio 9 dienos patikrinimo akte, nurodytų kiekių ir pavadinimų. Tokių faktų neteisingumą taip pat patvirtina į bylą pateiktas ortofoto nuotraukos, kuriose labai aiškiai matyti situacija, palyginimui buvusi 2017, 2018., 2019 ir galiausiai 2020 metų ortofoto nuotraukose, kuriose yra labai aiškiai matyti, kad 2020 metų lapkričio-gruodžio mėnesį išvežus atliekas iš teritorijos, vaizdas yra visiškai kitas.

46. Bylos nagrinėjimo teisme metu į bylą Aplinkos apsaugos departamentas pateikė teritorijos (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) fotonuotraukas su įrašais, kad tai yra 2024 m. vasario 13 d. užfiksuota fotografijose: sukrautos medžiagos, išvalyta aikšte, išvalyta nuo atliekų aikštelė (t. 15, b. l. 90-93), (duomenys neskelbtini), Vilnius – 2019 metų 3D Ortofoto – matyti aikštelė – konteineriai, supiltos krūvos (t. t. 15. b. l.; 94), (duomenys neskelbtini) 197 – 2022 metų 3D ortofoto matyti, kad kažkas supilta krūmuose (t. 15, b. l. 95). Fotonuotraukos, nurodoma, jog teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimo vietoje fotolentelė, kurioje nurodoma, kad aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini) yra stiklo atliekos, automobilių ir veidrodinio stiklo atliekos, polistoirolo atliekos mišrios šiluminių trasų apšiltinimo atliekos, mišrios atliekos, statybinės atliekos (t. 15, b. l. 97-100). Iš minėtų fotonuotraukų nėra aišku kada jos padarytos, nėra datos, nei kitų duomenų apie jų padaryto laiką. Fotonuotraukos, darytos 2022 m. rugsėjo 6-9 d., kuriose nurodyta jog (duomenys neskelbtini) sutvarkyta teritorija, tvarkymo darbai (t. 16, b. l. 5-7). Fotonuotraukos, iš kurių matyti jų padarymo laikas – 2019 m. balandžio 11 d., yra įrašai, kad tai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ stiklo atliekos (t. 16, b. l. 8), mišrios atliekos – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ stiklo atliekos+BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kitose fotonuotraukose – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekos (t. 16, b .l. 9-10), BUAB „(duomenys neskelbtini)“ palikti konteineriai, atliekos+konteineriai, atliekos (t. 16, b. l. 11-12), mišrios atliekos mišrios atliekos – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ stiklo atliekos+BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 16, b. l. 13-14), kineskopų atliekos ir kt. (t. 16, b. l. 15-27). Fotonuotraukos – nurodoma, jog jos darytos 2014 m. lapkričio 11 d., jose taip pat nurodoma, jog fiksuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekos, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekos+buab „(duomenys neskelbtini)“ atliekos (t. 16, b. l. 28), BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kineskopų atliekos, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekos (t. 16, b. l. 29-33). Pateiktos 2 fotografijos (13 ir 14) be datos, nurodant, jog 13-oje užfiksuotos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekos, o 14-oje konteineris, ant kurio logotipas „(duomenys neskelbtini)“ ir www.(duomenys neskelbtini).lt (t. 16, b. l. 34). Fotonuotraukos – skaitmeninio ortofotografinio žemėlapio ORT10LT nomenklatūrinio lapo Nr. 75/31, sudaryto naudojant 2013 m. birželio 13 d. aerofotografines nuotraukas, fragmentas, kuris atvaizduotas LKS-94 koordinačių sistemoje M 1:1 500 – (teritorija (duomenys neskelbtini)) neaiškiai matyti supiltos matyti krūvos (t. 16., b. l. 56-67). Fotonuotraukos – skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio ORT10LT nomenklatūrinio lapo Nr. 75/31-13, sudaryto naudojant 2017 m. rugsėjo 24 d. aerofotografines nuotraukas, fragmentas, kuris atvaizduotas LKS-94 koordinačių sistemoje M 1:1 500 – (teritorija (duomenys neskelbtini)) taip pat neaiškiai matyti supiltos krūvos (t. 16., b. l. 6874-67). Kaip matyti iš minėtų fotonuotraukų, jose matomas vaizdas kinta, neįmanoma identifikuoti nei atliekų kiekių, nei rūšių, nei jų būklės. BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo paskelbtas 2013 m. liepos mėn., atliekos liko iškėlus bankroto bylą, tačiau kartu su nuotraukomis pateiktoje lentelėje, kurioje aprašomos pateiktos ortofotografinio žemėlapio nuotraukos, nurodyta, kad 2014 m. liepos mėn. nuotraukoje aikštelė švari, atliekų nėra. Kaip matyti iš fotonuotraukų, 2014 m. vaizdas vienoks, vėlesnėse fotonuotrakose jau kitoks, be to, pridėtoje lentelėje teigiama, kad atliekų net nėra, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta 2013 m. ir atliekų veikla nutraukta, be to, pateikti skirtingi minėtų nuotraukų formatai, tai PDF, kurie padaromi iš WORD dokumento, fotokopijos.

47. Kaip matyti iš liudytojos J. R. parodymų, ji dirbo Vilniaus agentūros mokesčių apskaitos skyriaus vedėja ir su atliekų tvarkymo procesais ar kontrole jokių sąsajų neturėjo, todėl jai faktinė bankrutuojančios įmonės atliekų tvarkymo situacija nebuvo žinoma. Iš aplinkos apsaugos departamento pateiktų fotonuotraukų su įrašais apie atliekų priklausomybę, neaišku kuo remiantis pvz. plytos ar padangos priskiriamos BUAB „(duomenys neskelbtini)“, polistirolas, kurio vieta yra prie pastato. Fotonuotraukos pvz. 35 ir 36 iš esmės yra tos pačios, tik vienas vaizdas fotografuotas iš toliau, bet užrašai po fotonuotraukomis skirtingi, atliekų priklausomybė skirtingai nurodoma ir t.t.

50. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš liudytojos R. R. parodymų yra matyti, kad ji teisme negalėjo paaiškinti, kodėl gavusi nurodymą atlikti patikrinimą dėl K. R. R. skundo, jį informavo apie neva atliekamą patikrinimą, tačiau patikrinimo neatliko. Šis faktas greta kitų byloje nustatytų duomenų, kurie nurodyti skunde, akivaizdžiai parodo, kad patikrinimas, gavus K. R. R. skundą nebuvo atliktas ir tai padaryta neatsitiktinai. Priešingai, yra pagrindas konstatuoti, kad taip veikta turint tikslą tyčia nereaguoti į K. R. R. keliamą problemą dėl nesutvarkytų atliekų bei siekį išduoti klaidinančią pažymą, kuri būtina įmonei likviduoti. R. P. parodymai, kuriuos duodama ji dar kartą patvirtino, kad BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teigiamą pažymą išduoti nurodė V. R., o patikrinti jo pateiktos informacijos ji negalėjo, nes neatliko inspektorės funkcijų. Prokurorė teigia, jog į ortofotonuotraukos, kurias pateikė Aplinkos apsaugos Departamentas, kuriose akivaizdžiai matyti neišvežtų atliekų krūvos sandėliuojamos nuo 2014 m. iki 2023 metų, t. y. iki jas sutvarkė UAB ,, (duomenys neskelbtini)".

51. Liudytojai R. R. ir R. M., taip pat kiti pareigūnai, atlikę patikrinimus teritorijoje (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jeigu yra daromos fotonuotraukos patikrinimo metu, t. y. patikrinimo akto priedai.

52. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartimi Nr. 2013-08-01 (t. 1, b. l. 169–171) išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 600 kv. m. asfaltuotą aikštelę, esančią miško biržoje prie skersinio transporterio, kartu su metaline estakada gamybai ir atliekų sandėliavimui, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvežė į teritoriją BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – konteinerius, kuriuose buvo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ stiklo atliekos. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 172–173).

54. Apeliaciniame skunde teigiama, kad BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliekos buvo nesutvarkytos ir atliekų deklaracijos, pateiktos su S. L. prašymais išduoti pažymą, buvo suklastotos (atliekų išvežimo deklaracijų klastojimas nei kaltinamiesiems, nei kitiems asmenims neinkriminuotas) ir V. R. apie tai žinojo, todėl 2018 m. birželio 27 d. pažyma, kurią pasirašė V. R., negalėjo būti išduota. Nesuprantama, kodėl deklaruojamas išvežtų atliekų kiekis (185 t) nesutampa su 2014 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte nurodytu BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančių atliekų kiekiu (77,2 t) ir tai patvirtina deklaracijų suklastojimo faktą. Apklaustas liudytojas D. U. dėl šios aplinkybės nurodė, kad išvežamų atliekų svoris gali padidėti dėl to, kad matuojamos atliekų krūvos virš žemės, tačiau kraunamos atliekos susimaišo su žemėmis, būna šlapios, todėl nustatytų ir faktiškai išvežtų atliekų kiekiai gali skirtis. Be to, vertinant šiuos nurodomus neatitikimus tarp 2014 m. nustatytų ir išvežtų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų, vertintinos ir civiliniame ieškinyje nurodomos aplinkybės ir reiškiamas reikalavimas dėl BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliekų sutvarkymo ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patirtos žalos, kuomet UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sutvarkytų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų kiekis deklaracijose nurodomos 365 t vietoj 77 t, tai yra beveik penkis kartus daugiau, nei buvo nustatyta 2014 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte, taip pat nurodoma, kad buvo sutvarkytos kitų rūšių atliekos (mišrios statybinės ir griovimo atliekos, 3,5 t padangų, 2,52 t didžiųjų atliekų), kurios minėtame patikrinimo akte nebuvo įvardintos. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniame ieškinyje, reiškiamame šioje byloje dėl apmokėjimo už BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sutvarkytas atliekas nurodoma, jog S. L. nesutvarkė ir paliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), BUAB „(duomenys neskelbtini)“ suvežtas 430,547 t įvairių atliekų. Vertinant šiuos duomenis matyti, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiu laikotarpiu priskiriami atliekų kiekiai bei jų rūšys, nurodomi UAB „(duomenys neskelbtini)“, ženkliai skiriasi nuo kiekio, kurį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sutvarkyti pagal 2015 m. privalomąjį nurodymą – turėjo sutvarkyti 77 t., civiliniame ieškinyje nurodoma, jog suvežė 430,547 t, sutvarkytų atliekų deklaracijose nurodoma, kad sutvarkyta 365 t BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais prieštaringais duomenimis kaltinimas negali būti grindžiamas.

55. Kaip matyti iš 2014 m. gruodžio 9 d. patikrinimo, kurį atliko Agentūros vedėjo pavaduotojas T. B. ir vyriausiasis specialistas A. U., akto, jame nurodoma, kad buvo atliktas aikštelės, esančios teritorijoje, (duomenys neskelbtini), neplaninis patikrinimas, nes gauta informacijos, kad minėtoje teritorijoje neteisėtai laikomos įvairios atliekos. 2014 m. lapkričio 28 d. 09.00 val. atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nustatyta, jog pramoninėje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra supilta įvairių atliekų. Minėtoje teritorijoje esančio valstybinio sklypo dalį, kuriame yra atliekų aikštelė, yra išsinuomojusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB ((duomenys neskelbtini)“). Pagal 2008 m. rugsėjo 26 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip nuomotojo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip nuomininko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 m. spalio 1 d. išsinuomojusi aikštelę, kurioje šiuo metu yra atliekos. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomotoje aikštelėje yra šios į kaupus supiltos atliekos: 1 – 158,777 t langų stiklo atliekų, 2 – 33,526 mišrių šiluminių trasų apšiltinimo atliekų, 3 – 0,111 t polistirolo atliekų, 4 – 1,533 t langų stiklo atliekų, 5 – 1,946 t polistirolo atliekų, 6 – 9,948 t automobilių stiklo atliekų, 7– 20,7 t langų stiklo atliekų, 8 – 13,8 t langų stiklo atliekų, 9 – 11,432 t kineskopinių duženų atliekų, 10 – 11,432 t kineskopinių duženų atliekų, 11 – 6,272 t mišrių plastikinių pakuočių atliekų, 12 – 15,68 t mišrių plastikinių pakuočių atliekų, 13 – 148,096 t mišrių automobilių ir langų stiklo atliekų, 14 – 19,2 t mišrių medienos atliekų, 15 – 0,508 t šiferio atliekų, 16 – 3,45 t langų stiklo atliekų, bendras atliekų kiekis – 453,411 t (t. 1, b. l. 178–184). Taigi 2014 m. lapkričio 28 d. teritorija buvo faktiškai patikrinta, nustatytos atliekos, jų rūšys, svoris ir lokacija teritorijoje. Kaip matyti iš prie patikrinimo akto pridėtų fotonuotraukų, buvo užfiksuotos stiklo atliekos aikštelėje (matyti, kad atliekos yra konteineriuose (t. 1, b. l. 183) bei stiklo atliekos, nors nėra aiškiai matomos, supiltos ant grunto (asfalto ar kito paviršiaus, nesimato) (t. 1, b. l. 184). Prie minėto patikrinimo akto pridėtos 2 fotonuotraukos, nors prie akto pridėtoje 1 lentelėje, kurioje nurodyti atliekų krūvų, esančių teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini), duomenys ir iš šių duomenų matyti, kad yra nurodyta 16 atliekų pozicijų (t. 1, b .l. 182). Kaip matyti iš minėto patikrinimo akto, buvo patikrinta pramoninė teritorija minėtu adresu, tačiau minėtame akte nėra nurodyta kokia teritorija pagal nuomos sutartį priklausanti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo patikrinta. Minėtu aktu nėra konstatuota, jog atliekos, kurios surašytos akte, priklauso BUAB „(duomenys neskelbtini)“.

56. Kaip matyti iš bankroto administratoriaus įgalioto asmens S. L. 2014 m. lapkričio 24 d. rašto „Dėl privalomojo nurodymo“, adresuoto Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresniajam inspektoriui, jame nurodoma, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai, perduodami įmonės dokumentus bankroto administratoriui, nepateikė atliekų apskaitos žurnalų. Atliekos, kurios buvo priskirtos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Privalomuoju nurodymu bendrovė įpareigota jas sutvarkyti, priklausė ne BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 174). Taigi matyti, jog atliekų priklausomybė buvo ginčijama dar 2014 metais.

57. Sekantis patikrinimas buvo atliekamas 2015 m. kovo mėn. ir 2015 m. kovo 20 d. patikrinimo, kurį atliko Vilniaus miesto agentūros vedėjo pavaduotojas T. B. ir vyriausiasis specialistas R. D. akte Nr. VR-14.7-124 padaryta išvada, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama leidimo, teritorijoje (duomenys neskelbtini) laiko 198,26 t langų stiklo atliekų, 6,948 t automobilio stiklo atliekų, 22,864 t kineskopo dūžio atliekų, 148,096 t mišraus automobilių ir langų stiklo atliekų (t. 1, b. l. 185–187, 188; t. 3, b. l. 257–258). Kitame tos pačios dienos, t. y. 2015 m. kovo 20 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-123 užfiksuota, kad atlikus neplaninį patikrinimą, padaryta išvada, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdamas leidimo, teritorijoje laiko 33,526 t mišrių šiluminių trasų apšiltinimo atliekų, 2,057 t polistirolo atliekų, 21,952 t mišrių plastikinių pakuočių atliekų, 19,2 t mišrių medienos atliekų, 0,508 t šiferio atliekų. Patikrinimo akte konstatuota, kad bankroto administratoriui nepateikus duomenų, nėra galimybės nustatyti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-2013 metais gautų ir perduotų atliekų kiekio. Šio patikrinimo metu teritorija faktiškai nebuvo tikrinama, tačiau minėtu aktu dalis 2014 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-686 nustatytų atliekų buvo priskirta BUAB „(duomenys neskelbtini)“, (t. 1, b. l. 191–193) ir 2015 m. kovo 20 d. buvo pateiktas privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-14 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtas atliekas perduoti atliekų tvarkytojams ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (t. 1, b. l. 189–190). Šį privalomąjį nurodymą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ apskundė administraciniam teismui, kuris skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 194–195). Įsiteisėjus minėtai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, 2015 m. kovo 20 d. privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-14 sutvarkyti teritorijoje laikomas 33,526 t mišrių šiluminių trasų apšiltinimo atliekų, 2,057 t polistirolo atliekų, 21,952 t mišrių plastikinių pakuočių atliekų, 19,2 t mišrių medienos atliekų, 0,508 t šiferio atliekų (viso 77,243 t), priskirtų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buvo nustatytos 2014 m. lapkričio 28 d. teritorijos patikrinimo metu, liko galioti. 2015 m. kovo 20 d. patikrinimo akte nurodoma kokios atliekos priskiriamos BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal prieš tai 2014 metais surašytą patikrinimo aktą tai atitinka 2, 3, 5, 11, 12, 14 ir 15 krūvas, t. y. 7 krūvas iš 16 surastų aikštelėje. (neturėdamas leidimo, teritorijoje laiko 33,526 t mišrių šiluminių trasų apšiltinimo atliekų, 2,057 t polistirolo atliekų, 21,952 t mišrių plastikinių pakuočių atliekų, 19,2 t mišrių medienos atliekų, 0,508 t šiferio atliekų (t.1, b.1. 19-193),

58. Kaip matyti iš bylos duomenų, po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties priėmimo, S. L. 2017 m. gegužės 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas pratęsti terminą bankroto procedūroms užbaigti (t. 9, b. l. 79), nurodydamas, kad vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, teks sutvarkyti ne tik BUAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvežtas iš greta esančio ardomo medienos cecho 3,06 t polistirolo šiltinimo atliekų, 33,6 t mišrių šiluminių trasų apšiltinimo atliekų, nors tam nebuvo numatyta lėšų, todėl procesas užtruks ilgiau, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsileidžia į teritoriją, dabar dėl to yra kreiptasi į teismą. 2017 m. gegužės 31 d. prašyme, adresuotame Agentūrai, S. L. nurodė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ baigia tvarkyti ir išvežti UAB „(duomenys neskelbtini)“, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į teritoriją pylė savo atliekas, taip pat buvo pastebėtos kitos atliekos, kurių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neatvežė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nesąžiningai reikalauja sutvarkyti jų atliekas. Prašo identifikuoti atliekų savininkus ir įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ šias atliekas sutvarkyti (t. 9, b. l. 80).

59. Apeliaciniame skunde teigiama, jog vertinant S. L. prašymo išduoti pažymą apie atliekų sutvarkymą, turinį matyti, kad jis akivaizdžiai iliustruoja ne tik teikiamo prašymo nepagrįstumą, bet ir suvokimą, kad teikiami duomenys yra neteisingi, išgalvoti, siekiant nepagrįstai gauti pažymą dėl sutvarkytų atliekų. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekos būtų sukrautos vietoje BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų. Šį faktą patvirtina byloje esantys Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento parengti patikrinimo aktai atliktų tyrimų pagrindu pagal K. R. R. eilę metų atkakliai siųstus prašymus įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvežti atliekas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios teritorijos. S. L. į jam užduotą klausimą dėl anot jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukrautų atliekų vietos, pateikdavo vis skirtingus atsakymus. Vieną kartą nurodė, kad po to, kai išvežė atliekas, jokių kitų atliekų aikštelėje nebuvo. Vėliau nurodė, kad <...> nežino kurioje vietoje buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekos, gal vietoje tų atliekų, gal šalia, gal buvo taip ir taip <...>“.

60. Antstolio A. Naujokaičio 2021 m. rugsėjo 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole su foto nuotraukomis ir vaizdo įrašu matomos transporto priemonių padangų žymės, naujai atitverta teritorijos dalis, vykdoma veikla, fiksuojamos įvairių rūšių ir senumo atliekos (t. 11, b. l. 118–140), tai matoma ir antstolio R. Vižainiškio 2022 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole su foto nuotraukomis ir vaizdo įrašu (t. 11, b. l. 153–165; t. 12, b. l. 25) bei antstolio R. Vižainiškio 2022 m. rugsėjo 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole su foto nuotraukomis ir vaizdo įrašu (t. 11, b. l. 141–152; t. 12, b. l. 25), kas iš esmės patvirtina aplinkybę, jog teritorijoje atliekų sudėtis, kiekiai ir padėtis nuolat kito.

61. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės-birželio mėn. įvažiavimas į teritoriją buvo užtvertas betono luitu. Šią aplinkybę patvirtina antstolio D. Blizniko 2016 m. rugsėjo 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 35-16-30 (t. 11, b. l. 121–123), kuriame nurodoma, jog 2016 m. rugsėjo 6 d. ant įvažiavimo į teritoriją gulėjo betono luitas, taip pat liudytojo P. P. parodymai kad jis K. R. R. nurodymu betono luitu užtverdavo įvažiavimą į teritoriją arba jį patraukdavo. Tačiau, kaip matyti iš į bylą pateiktų laidos „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 7 d. buvo filmuojama teritorija, nurodoma, kad tai nekontroliuojamai augantis sąvartynas. Užfiksuota, kaip Agentūros vyr. specialistas J. J. nurodo, kad teritorija nekontroliuojama, į ją lengva patekti, bet kas gali įvažiuoti ir išvažiuoti, niekas nieko nežiūri ir nekontroliuoja. Rodomos gyvsidabrio turinčios liuminisencinės lempos, automobilių stiklų liekanos, pastatų šiltinimo medžiagų liekanos, langų stiklai, kitos atliekos. Rodomi seni propano balionai, tepalai, benzino bakeliai. J. J. sako, kad kaskart atvažiavus į teritoriją matomos naujos atliekų krūvos. Rodomas pieno pakelis su 2017 m. balandžio 16 d. galiojimo data, naujų ir senesnių atliekų krūvos, užkasinėtos atliekos. Rodomos šiltinimo medžiagų atliekos, apie kurias Agentūros vedėjas E. M. sako, kad situacija teritorijoje tęsiasi nuo 2013 m., į teritoriją yra suvežta pavojingų ir nepavojingų medžiagų, vien kineskopo dūžio atliekų suvežta apie 22 t, nurodo, kad šiltinimo elementų krūvos prieš 2 mėn. tikrai nebuvo, nes buvo teritorijoje žiemą ir jos nematė, o K. R. R. sako, kad buvo, atliekos atvežtos seniau, dabar niekas negali atvežti jokių atliekų. Kalbama, kad K. R. R. jau 2 metus neleidžia išvežti bankroto administratoriui stiklo atliekų, uždėtas blokas, bet jis po to leidžia išvežti pavojingiausias atliekas. Pats K. R. R. kalba apie negautas pajamas, kad vyksta teisminiai ginčai. Vėliau reportaže filmuojama, kaip kraunamos ir išvežamos kineskopo duženos, sakoma, kas jų yra apie 60 t (t. 6, b. l. 190–192, įrašas t. 9, b. l. 44).

62. Iš minėto reportažo matyti, kad aikštelėje nuolat buvo pilamos naujos atliekos. Be to, tuo pačiu laikotarpiu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje 2017 m. birželio 7 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi (t. 11, b. l. 124–125), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sudaryti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėms sąlygas, suderinus ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną, patekti į teritoriją. Taip pat, tuo pačiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ reguliariai vežė ir pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekas, todėl nustatytų aplinkybių visumoje patikimais laikytini liudytojo D. U. parodymai apie tai, kad pats K. R. R. duodavo nurodymus ir betono luitas nuo įvažiavimo į teritoriją būdavo patraukiamas. Kaip matyti iš K. R. R. parodymų, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pradžioje iš viso neigė, kad teritorijoje be BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų buvo kokių nors kitų atliekų, kas neatitinka aukščiau aptartų nustatytų aplinkybių.

63. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nevertino, kad V. R. vyko tą pačią dieną į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri neva sutvarkė atliekas, tačiau V. R. nenurodė koks buvo šio vykimo tikslas ir daroma išvada, jog yra akivaizdu, kad V. R. vykimas į (duomenys neskelbtini), o po to į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai nėra atsitiktinis ir patvirtina tyčinius, suplanuotus V. R. veiksmus sąsajoje su D. U. ir S. L., po to, kai gavo S. L. prašymą išduoti pažymą dėl neva sutvarkytų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų. Visgi, aplinkybė, jog V. R. vyko tą pačią dieną į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokiu aspektu nepatvirtina apeliaciniame skunde daromos išvados dėl tyčinių, suplanuotų V. R. veiksmus sąsajoje su D. U. ir S. L..

64. 2021 m. rugsėjo 2 d. antstolis A. Naujokaitis konstatavo faktinę padėtį aikštelėje (t. 11, b. l. 119-28). Iš 2021 m. rugsėjo 2 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 157-21-135 matyti, jog aikštelėje yra naujai privežtų atliekų, kaip antai, fotonuotraukoje pav. Nr. 1 esantys maišai nebuvo fiksuoti nei 2014 m., nei 2015 m.; fotonuotraukoje Nr. 2 esančios medienos atraižos yra šviežiai supiltos; fotonuotraukoje Nr. 5 esančios atliekos neaiškaus pobūdžio ir šviežiai sustumdytos; fotonuotraukoje Nr. 6 esanti polistirolo (ar apšiltinimo medžiagų) krūva yra šviežiai suversta ir vizualiai gerokai didesnės apimties nei 2014 metais, kuomet buvo fiksuoti atliekų kiekiai, nurodyti krūvų tūriai (ilgis, plotis) ir vieta. 2022 m. balandžio 22 d. situacija aikštelėje buvo pasikeitusi.

65. Antstolis R. Vižainiškis 2022 m. balandžio 22 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 11, b. l. 141-151) konstatavo tokią atliekų, kurios buvo išvardintos prie 2014 m. gruodžio 9 d. Patikrinimo akto pridėtoje lentelėje ir schemoje, kaip priklausančios BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (lentelėje krūvos Nr. 2, 3, 5, 11, 12, 14, 15), (ne)buvimo aikštelėje faktinę situaciją: Pagal 2014 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą krūvos Nr. ir atliekos pavadinimas: 2 krūva – mišrios šiluminių trasų apšiltinimo atliekos; 3 krūva. polistirolas; 5 krūva. Polistirolas – 11 ir 12 krūvos. Mišrios plastikinės pakuotės atliekos – 14 krūva. Mišrios medienos atliekos – 15 krūva. 2014 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte atliekų kiekis – ilgis 10,7 m., plotis 8,3 m, aukštis 1,5 m; ilgis 2 m., plotis 2 m, aukštis 1 m, svoris 111 kg; Ilgis 6,7 m.; Plotis 7 m; Aukštis 1,5 m; Ilgis 8 m., plotis 4 m, aukštis 1,5 m, Ilgis 12 m, plotis 5 m, aukštis 2 m; ilgis 8 m, plotis 6 m, aukštis 1,5 m, Ilgis 1,5 m., plotis 3 m, aukštis 0,8 m. Antstolis konstatavo 2022 m. balandžio 22 d. faktinę situaciją: šiukšlėmis užterštas gruntas, silikatinės plytos, prairę šiukšlių prikimšti maišai, plastiko dalys, gelžbetonio konstrukcijos, sunkiojo transporto padangos, šiferio lakštai; Supilta naujai ir didesnė krūva, aukštis – 3 m, papildomai yra skardos lakštai, polistirolo nėra. Supiltos kitokios šiukšlės, tokių atliekų nėra. Kitokios atliekos, žvyro, malto betono atliekos, cisterna, gruntas, stiklas, sandėliuojami daiktai. 2022 m. rugsėjo 13 d. antstolis R. Vižainiškis faktinių aplinkybių protokole konstatavo faktines aplinkybes toje pačioje aikštelėje ir nustatė, kad situacija aikštelėje vėl iš esmės pasikeitusi. Vienos šiukšlės išvežtos, tačiau yra atsiradusių naujų krūvų – vietoj buvusio stiklo, yra mišrių atliekų, aliuminio korpuso dalys, didelės vandens statinės ir kt. (skalda, akmenys, gruntas). Taigi atliekų visapusiškas kitimas byloje yra akivaizdus ir duomenų tam pakanka.

66. Prokurorė teigia, jog byloje pateikti 3 antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai surašyti S. L. užsakymu, iš teismo posėdžiuose peržiūrėtų vaizdo įrašų, konstatuojant faktines aplinkybes buvo matyti, kad S. L. dalyvavo tuose konstatavimuose ir rodė ranka tiesiog ir nurodė pavadinimus, atliekų krūvas, kaip vadinasi, kokia lokacija, kam priklauso, todėl akivaizdu, kad byloje pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai yra surašyti būtent pagal kaltinamojo S. L. nurodymus, todėl negali būti laikomi objektyviais ir nešališkais. Visgi, sutikti su šiais argumentais taip pat nėra pagrindo. Aplinkybė, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai surašyti S. L. užsakymu, nesudaro pagrindo tai vertinti kaip protokoluose ir fotonuotraukose prie protokolų užfiksuotų faktinių aplinkybių. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia faktinių aplinkybių konstatavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais buvo fiksuojama faktinė situacija teritorijoje (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu nenustatytos jokios aplinkybės, jog S. L. kokiu nors būdu būtų paveikęs antstolį, kuris protokole būtų nurodęs neteisingus faktus ar fotografavęs ne teritoriją (duomenys neskelbtini). Antstolių aprašytos ir užfiksuotos faktinės aplinkybės matyti iš fotonuotraukų, vienu ar kitu aspektu jos patvirtinamos tiek išteisintojo S. L., tiek pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymais, kitais šioje nutartyje aptartais įrodymais apie atliekų kiekių ir rūšių pokyčius minėtoje teritorijoje. Be to, antstolis pats matavo atliekų krūvas ir pats stebėjo ką jis fiksuoja nuotraukomis šituose konstatavimo protokoluos.

67. S. L. parodė, D. U. yra tos srities (atliekų tvarkymo) specialistas, daug kartų buvęs aikštelėje, todėl geriau už jį žinojo situaciją. D. U. pirmas jam davė signalą pastebėjęs, kad teritorijoje atsiranda naujų atliekų, fotografavo, siuntė jam nuotraukas. Jis išsaugojo D. U. nuotraukas, siųstas el. paštu 2015 m. spalio 6 d. K. R. R. 2017 m. spalio 20 d. atsiuntė jam 643,40 Lt sąskaitą už neva BUAB „(duomenys neskelbtini)“ šiukšlių išvežimą, nors 2021 m. rugsėjo 16 d. papildomai apklaustas pas tyrėją patvirtino, kad šis iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės jokių atliekų nevežė. Apklausos metu K. R. R. net neužsiminė, kad aikštelė yra išnuomota, patvirtino, jog aikštelėje situacija nepasikeitusi nuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ laikų, t. y. atliekos kaip gulėjo, taip ir guli, nors iš tiesų teritorijoje ant tvoros yra užrašas UAB „Eikos statyba“. Jis nesikreipė į K. R. R. dėl įvažiavimo į teritoriją atsilaisvinimo. Mano, kad K. R. R., pastatydamas užtvaras ir trukdydamas išvežti atliekas, tikėjosi atsiskaitymo. Jam atvežė atliekų vežimo deklaracijas, jis pasirašė daug egzempliorių, vieną paliko jam. Atrodo, kad atvežė visas deklaracijas kartu, bet tiksliai nepamena. Jam atrodo, kad viena deklaracija turėjo keturis egzempliorius. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik viena iš nedidelių bendrovių, jis turėjo daug žymiai sunkesnių bankrotų, todėl šiam atvejui neskyrė labai daug dėmesio. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla buvo pas jį. Į archyvą dokumentus perduoda archyvaras, šis žino, kokius dokumentus reikia priduoti, o kiti dokumentai lieka pas jį.

68. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino V. R. parodymus, nepagrįstai laikė juos nuosekliais ir nepagrįstai nurodė, kad V. R. nesuklaidino R. P., ir priešingai – R. P. parodymai nepagrįstai buvo nurodyti kaip nenuoseklūs. Sutiktina su gynybos pozicija, kad nagrinėjamoje byloje kaltinimai V. R. buvo sukonstruoti pagal R. P. tarnybinį pranešimą jos vadovui, kuris buvo pateiktas aiškinantis 2018 m. birželio 27 d. rašto parengimo aplinkybės, kai R. P. dar dirbo Agentūroje, o V. R. Agentūroje jau nebedirbo. R. P. pirmiausia nurodė, kad V. R. jai net negalėjo nukreipti 2018 m. balandžio 24 d. S. L. prašymo vykdymui, nes ji buvo tik viešojo administravimo funkcijas vykdanti darbuotoja, todėl V. R. nurodymas jai buvo neteisėtas, o V. R., žinodamas, kad atliekos nesutvarkytos, 2018 m. balandžio 26 d. davė jai neteisėtą nurodymą parengti 2018 m. birželio 27 d. raštą ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoti pažymą apie sutvarkytas atliekas. Kaip matyti iš liudytojos R. P. paaiškinimo, nurodė, kad 2017 m. lapkričio 20 d. jai buvo pavizuotas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas išduoti pažymą, ji, vadovaudamasi sąrašu, taip pat įvertinusi tai, jog bendrovė nepateikė duomenų apie atliekų sutvarkymą, 2017 m. gruodžio 20 d. parengė raštą, kad pažymos neišduos. Vėliau jai vėl buvo pavizuotas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio 24 d. prašymas išduoti pažymą, apie tai jai vedėjas paaiškino, kad pažyma turi būti išduota, nes teismas nusprendė, jog atliekos priklauso BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji tų dokumentų nematė. Būdama jauna specialistė, buvo suklaidinta vedėjo ir 2018 m. birželio 26 d. parengė raštą išduoti pažymą (t. 4, b. l. 66). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 19 d. apklausta liudytoja R. P. parodė, kad rengdama 2017 m. gruodžio 20 d. raštą matė S. L. pridėtus atliekų išvežimo lydraščius, bet jai pats V. R. sakė matęs, jog atliekos neišvežtos, rodė nuotraukas, sakė pažymos neišduoti (t. 2, b. l. 97-99). Tuo tarpu apklausta teisiamojo posėdžio metu R. P. parodė, kad įsidarbinusi apie darbo pobūdį sužinojo iš kolegų, pagrindinis jos darbas buvo išduoti bankroto administratoriams pažymas, per dieną ji parengdavo po 4–5 pažymas. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo Agentūros neoficialiame įmonių, turinčių atliekų, sąraše, su kuriuo ją supažindino kolega, vietoje kurio ji dirbo. Ji gavo du BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus prašymus. Pirmą prašymą gavo 2017 m. rudenį. Tuo metu buvo V. R. ir A. U. darytos nuotraukos, jie buvo nuvykę pažiūrėti vietą. Nuotraukose matėsi apsnigtos atliekos, tuo metu buvo lapkričio mėn. pabaiga. Todėl ji parengė projektą neišduoti pažymos. 2018 m. balandį taip pat gavo V. R. vizą. V. R. teigė, kad ten yra likusios tik stiklo atliekos, o kitos atliekos išvežtos, yra pridėtos išvežimo deklaracijos, reikia parengti pažymą. Ji žinojo, kad toje pačioje teritorijoje yra dviejų įmonių atliekos. V. R. sakė išduoti pažymą, nes BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekos yra sutvarkytos, ten likusios tik stiklo atliekos. Ar 2018 m. balandį kas nors vyko į vietą žiūrėti atliekų, nežino. Ji tada buvo nauja darbuotoja, nelabai buvo susipažinusi su deklaracijomis. Tinkamai nemokėjo vertinti dokumentų. Ji nurodė, kad V. R. vertė ją parengti birželio 27 d. raštą, nes buvo daugiau klausinėjama nei įprastai, ar pažyma parengta, sakė „parenk, viskas ten gerai“. Buvo susidomėjimas, skubino ją parengti raštą. Raštas turi būti parengtas per 20 darbo dienų, per šį terminą ji jo neparengė, vėlavo. Tuomet vadovas skubino ją parengti raštą. Galima sakyti, kad jis skubino ją parengti raštą nustatytu terminu. Per 20 darbo dienų ji neparengė projekto dėl didelio darbo krūvio. Pati nuspręsdavo, ar išduoti pažymas, kad atliekos sutvarkytos, ar ne. Spręsdavo iš dokumentų, kuriuos buvo išnagrinėjusi (t. 10, b. l. 104-119). Nors liudytoja R. P. ir parodė buvusi skubinama ir suklaidinta vedėjo V. R., todėl antrą kartą parengė projektą išduoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie sutvarkytas atliekas, tačiau kartu paaiškino, jog ji buvo skubinama, nes vėlavo šią pažymą parengti per įstatyme nustatytą terminą, o suklaidinta buvo dėl to, kad V. R. jai pasakė, jog teritorijoje esančios stiklo atliekos pagal teismo sprendimus priklauso BUAB „(duomenys neskelbtini)“, o BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekos pagal atliekų vežimo važtaraščius yra sutvarkytos. Tačiau nagrinėjamoje byloje iš tiesų neginčijamai nustatyta, kad pagal įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus teritorijoje buvusios stiklo atliekos priklausė BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo S. L. su antru ir trečiu prašymais Agentūrai išduoti pažymą apie sutvarkytas atliekas pateikė ir atliekų vežimo važtaraščius, o taip pat ir sutartį dėl atliekų išvežimo, todėl lieka neaišku, dėl kokių aplinkybių R. P. buvo suklaidinta V. R.. Liudytoja R. P. parodė ir tai, kad ji V. R. buvo tikinama, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų teritorijoje nėra, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, V. R. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, jog prieš išduodant trečiąją pažymą, kartu su Agentūros inspektoriumi A. U. ir specialiste R. R. buvo nuvykęs į teritoriją 2018 m. birželio 11 d. Agentūros automobiliu, kuris buvo priskirtas V. R. (t. 1, b. l. 43; t. 2, b. l. 65-67, 68). Inspektorius A. U. buvo vienas iš asmenų, dalyvavusių nustatant atliekas teritorijoje 2014 m. lapkričio 28 d. faktinio patikrinimo metu. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. U. patvirtino, kad 2017-2018 m. su V. R. ir R. R. važiavo į patikrinimą. Jis buvo R. R. mokytojas, nes ji buvo neseniai įsidarbinusi. Grįžtant iš patikrinimo, V. R. pasakė, kad jie prasuktų pro minėtą teritoriją. Pravažiuodami jie užsuko į aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis ir V. R. išlipo iš automobilio, o R. R. liko automobilyje. Jie daug nevaikščiojo, jis parūkė prie stiklo atliekų krūvos, pasižiūrėjo ir išvažiavo. Pavojingos atliekos buvo sutvarkytos, buvo likusi didžiulė krūva paprastų, nepavojingų stiklo atliekų. Šio apsilankymo jie nefiksavo. Jis (liudytojas) atsimena, kas buvo teritorijoje 2014 m., žinojo situaciją. Prie 2014 m. patikrinimo akto turi būti atliekų sąrašas ir vaizdinė priemonė, schema. Tas schemas, skaičiavimus darė jis. Tai, ką pamatė teritorijoje antrojo apsilankymo metu, nebuvo tai, kas buvo 2014 m. Tų atliekų, kurios buvo 2014 m., nebuvo. Atliekos taip neapauga, kad būtų galima jas sumaišyti su kalnu ar kuo kitu. Liko tik didelė krūva stiklo atliekų prie įvažiavimo. Be stiklo, 2014 m. teritorijoje buvo įvairių atliekų, patikrinimo akte yra atliekų sąrašas (t. 11, b. l. 33-49).

69. Taigi byloje įrodymai, kuriais grindžiamos V. R. inkriminuojamos aplinkybės, jog jis klaidino R. P. ir nurodė jai neteisingus duomenis rengiant 2018 m. birželio 27 d. raštą dėl pažymos išdavimo. Taip pat teismas teisingai įvertino kaltinime nurodytą aplinkybę, jog V. R., žinodamas, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekos teritorijoje nesutvarkytos, važiavo į teritoriją tuo įsitikinti. Manytina, kad žinant, jog atliekos nesutvarkytos, nėra jokio būtinumo važiuoti į teritoriją, be kita ko, su dar dviem kolegomis ir tuo įsitikinti, juo labiau, kai vienas iš kolegų yra anksčiau šioje teritorijoje yra buvęs ir matęs atliekas, taigi, būtų supratęs, jog atliekos nesutvarkytos.

70. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kartu su antruoju Agentūros 2017 m. gruodžio 20 d. raštu „Dėl pažymos išdavimo“ R. P. pridėjo teritorijos fotolentelę (t. 1, b. l. 207, 208–210; t. 2, b. l. 110-114; spalvotos foto nuotraukos – t. 4, b. l. 59–61), kas galėtų sudaryti pagrindą išvadai, kad prieš pateikiant minėtą raštą, buvo atliktas teritorijos patikrinimas ir užfiksuotos atliekos, šį patikrinimą atliko nuotraukoje matomas A. U., kuris teritorijoje nustatė atliekas ir 2014 m. lapkričio 28 d. patikrinimo metu, kas savo ruožtu reikštų, jog po to, kai buvo išrašyti 2017 m. gegužės–birželio mėn. atliekų vežimo važtaraščiai, 2017 m. gruodžio 20 d. teritorija buvo patikrinta ir buvo nustatytos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekos, todėl trečiasis Agentūros 2018 m. birželio 27 d. raštas „Dėl pažymos išdavimo“ buvo išduotas žinant apie nesutvarkytas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekas. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu ši kaltinimo linija nepasitvirtino, ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra nenustatyta, kada buvo padarytos minėtos fotonuotraukos. 2017 m. gruodžio 20 d. rašte nenurodyta, kad prieš išduodant šį raštą buvo atliktas teritorijos patikrinimas. Liudytoja R. P. parodė, kad ji jokiame patikrinime nedalyvavo, jo neorganizavo, o tik patikrino Agentūros neoficialų bendrovių sąrašą, kuriame nurodytos bendrovės, turinčios atliekų, jame buvo ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ji parengė raštą neišduoti pažymos apie atliekų sutvarkymą. Nors R. P. vėliau parodė, kad aptariamas nuotraukas jai davė V. R., tačiau šis minėtą aplinkybę teisiamojo posėdžio metu paneigė, o kitų duomenų, patvirtinančių R. P. parodymus, byloje nėra, todėl laikytina, jog aplinkybė, kad aptariamas nuotraukas R. P. davė V. R., nenustatyta. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, 2017 m. gruodžio 20 d. raštas neišduoti pažymos buvo parengtas šaltuoju metų laiku (gruodžio mėn.), tačiau iš nuotraukose užfiksuotų žaliuojančių medžių ir lengvos A. U. aprangos darytina išvada, kad nuotraukos darytos šiltuoju metų laiku, kas reiškia, jog minėtos nuotraukos akivaizdžiai nebuvo darytos gruodžio mėn. Nepaisant to, vėlesniuose teritorijos patikrinimo aktuose (pvz. 2019 m. gruodžio 11 d. patikrinimo akte, kurį pasirašė R. P., V. M., dalyvavo K. R. R.) jau kaip faktas nurodoma aplinkybė, kad Agentūros 2017 m. gruodžio 20 d. rašto „Dėl pažymos išdavimo“ išdavimo dieną buvo atliktas teritorijos neplaninis patikrinimas, siekiant įvertinti, ar buvo tvarkomos atliekos. Patikrinimo metu konstatuota, kad teritorijoje atliekos neišvežtos ir nesutvarkytos priedas Nr. 21, 4 lapai), matomas aiškus atliekų išvežimo terminų (2017 m. gegužės–birželio mėn.) ir patikrinimo terminų (2017 m. gruodžio 20 d.) neatitikimas. Liudytojas A. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog aptariamos nuotraukos buvo darytos ne 2017 m., o po pusės metų ar metų po pirmojo teritorijos patikrinimo 2014 m. lapkričio 28 d., galbūt 2015 m.

71. Apeliaciniame skunde remiamasi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gruodžio 11 d. patikrinimo aktu kaip įrodančiu, kad atliekos nebuvo sutvarkytos, kuris pasirašytas R. P. ir V. M., nors tiek R. P., tiek V. M. apylinkės teisme ir apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad 2019 m. gruodžio 11 d. patikrinimo metu atliekų krūvų nematavo, nevertino atliekų rūšies ir kiekio, perrašė atliekų kiekius iš 2014 m. patikrinimo akto, teritorijoje abu buvo pirmą kartą, atliekų krūvų vietas jam parodė K. R. R. UAB „(duomenys neskelbtini) nurodo, kad sutvarkė 372,69 t atliekų, o BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė 77,315 t. be to, nesutampa atliekų kodai ir pačios atliekos. Faktą, kad į teritoriją (duomenys neskelbtini), buvo nuolat vežamos atliekos ir ši teritorija nuolat buvo naudojama, patvirtina tiek S. L. į bylą pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, tiek laidos „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašas. Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. R., nurodydamas, kad teritorija naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikianti atliekų vežimo paslaugas bei pateikė schemą, kurioje nurodyti ir kiti teritorijos naudotojai – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.

72. Iš 2021 m. rugsėjo 15 d. įvykio vietos apžiūros kurioje dalyvavo tas K. R. R., protokolo matyti, jog apžiūros metu K. R. R. nurodė, kad mišrios statybos atliekos (betono), medienos, mišrios statybinės, apšiltinimo atliekos su priemaišomis, krūva su medienos klojiniais nepriklausė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ T. 6, b. l. 3-10). Civiliniame ieškinyje teigiama, kad visos iš teritorijos išvežtos atliekos priklausė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos nekito, o tuo tarpu K. R. R. tyrėjai nurodė atliekas, kurios nepriklausė BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys, jog padangų ir stambių atliekų, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutvarkė kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekas, apžiūros metu nebuvo užfiksuota. Liudytojas K. R. R. apklausos pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad įvažiavimą į aikštelę užtvėrė gelžbetonio plokšte, kad negalėtų įvažiuoti sunkus transportas. Užtvėrė bloką, kad neprivežtų atliekų, be jo skambučio negalėjo niekas patraukti bloko, šiukšlių niekas neatvežė ir niekas neišvežė. Tačiau, kaip matyti iš aptartų duomenų, atliekų rūšys, kiekiai ir vieta nuolat keitėsi.

73. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gruodžio 31 d. pažymos dėl susidariusių atliekų tvarkymo matyti, kad objekte susidarė šios atliekos: mišrios statybinės ir griovimo atliekos, nenurodytos 17 09 01, 17 09 02 ir 17 09 03 (atliekos kodas (17 09 04), didžiosios atliekos (atliekos kodas 20 03 07), kitos plastikinės pakuotės (atliekos kodas 15 01 02 02), statybinės medžiagos, turinčios asbesto atliekos kodas 17 06 05), naudotos padangos (atliekos kodas 16 01 03). Atliekų tvarkymo lentelėje nurodoma, jog mišrių statybinių ir griovimo atliekų kiekis – 365,06 t, didžiųjų atliekų – 2,52 t., plastikinių pakuočių – 0,86 t, statybinių medžiagų, turinčių asbesto – 0,75 t. ir naudotų padangų – 3,50 t (t. 15, b. l. 150-212).

74. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal byloje esančius duomenis nuomojasi dalį teritorijos (duomenys neskelbtini), ir užsiima atliekų vežimu. Tokią aplinkybę patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. R., kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvažiavimas į nuomojamą bendrovei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ aikštelę yra pro BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ aikštelę. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ specialiu transportu 2020 metais patraukė BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliekas į aikštelės šonus, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ transportas galėtų įvažiuoti į savo nuomojamą aikštelę. Įvažiavimas į BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ aikštelę yra pro metalinius vartus, kurie yra rakinami, raktus turi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Prie apklausos protokolo R. R. pateikė teritorijos schemą (t. 2, b. l. 17), kurioje yra pažymėtos teritorijos dalys, kuriomis naudojasi įmonės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visų nurodytų įmonių veikla yra susijusi su statybomis, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla yra statybinių ir griovimo darbų atliekų išvežimas, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl, kaip teigiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvežtų 365 t BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų 2022 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais.

75. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pagal pateiktas deklaracijas ir atliekų išvežimo datas atliekos išvežtos 2017 m. gegužės – birželio mėn., tuo tarpu 2017 m. gruodžio 20 d. pažyma įmonei likviduoti buvo neišduota, nes sandėliuojamos atliekos teritorijoje dar buvo neišvežtos. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2017 m. gruodžio 20 d. raštu buvo konstatuota, kad teritorijoje esančios atliekos nesutvarkytos, iki 2018 m. birželio 27 d. nėra jokių duomenų apie atliekų tvarkymą teritorijoje, visgi pažyma BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei likviduoti buvo išduota.

76. Apeliaciniame skunde teigiama, jog po to, kai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 20 d. pateikė prašymą Agentūrai dėl likviduojamai įmonei bankroto pažymos išdavimo, Agentūra atsisakė išduoti pažymą dėl atliekų sutvarkymo. Rašto išdavimo dieną Agentūra atliko teritorijos neplaninį patikrinimą, siekiant įvertinti ar buvo tvarkomos atliekos. Patikrinimo metu buvo konstatuota, kad teritorijoje sandėliuojamos atliekos neišvežtos ir nesutvarkytos, teritorija užteršta teismo sprendimu nustatytomis atliekomis, patikrinimo metu buvo daromos sandėliuojamų atliekų nuotraukos. Pagal pateiktas deklaracijas ir atliekų išvežimo datas atliekos išvežtos 2017 m. gegužės – birželio mėn., tuo tarpu 2017 m. gruodžio 20 d. pažyma įmonei likviduoti buvo neišduota, nes sandėliuojamos atliekos teritorijoje dar buvo neišvežtos, nesutvarkytos. Taigi matomas aiškus atliekų išvežimo terminų ir patikrinimo terminų neatitikimas. Agentūros 2017 m. gruodžio 20 d. raštu buvo konstatuota, kad teritorijoje esančios atliekos nesutvarkytos, iki 2018 m. birželio 27 d. nėra jokių duomenų apie atliekų tvarkymą teritorijoje, visgi pažyma BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei likviduoti buvo išduota.

77. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teisme apklaustas G. B. parodė, jog bylai aktualiu laikotarpiu Agentūroje dirbo viešojo administravimo specialistu. Tokie jo parodymai patvirtina V. R. parodymus, kitų liudytojais šioje byloje apklaustų Vilniaus miesto agentūros darbuotojų parodymus apie tai, kad būtent viešojo administravimo specialistai nagrinėdavo bankroto administratorių pateiktus prašymus dėl pažymų išdavimo ir todėl V. R. 2018 m. balandžio 27 d. S. L. prašymą vizavo R. P.. Visi liudiję aplinkos apsaugos inspektoriai nurodė, kad jeigu yra atliekamas patikrinimas, jis turi būti baigiamas kažkokiu aktu patikrinimo surašytu, tai tuo laikotarpiu iš viso joks patikrinimas teritorijos nebuvo atliekamas, todėl joks patikrinimo aktas nebuvo surašytas ir fotonuotraukos, kurios nurodomos kaip padarytos 2017 metų gruodžio 20 dieną, nėra nustatyta kada jos padarytos. Taigi 2017 m. gruodžio 20 d. datuojamos fotonuotraukos nepatvirtina, kad 2017 metų gruodžio 20 d. buvo atliktas faktinis patikrinimas ir dėl jo surašytas patikrinimo aktas.

78. Antras prašymas dėl pažymos apie atliekų sutvarkymą išdavimo Agentūrai buvo pateiktas 2017 m. lapkričio 20 d. 2017 m. gruodžio 20 d. raštu, kurį rengė R. P. ir pasirašė V. R., atsisakyta išduoti pažymą, kadangi atliekos nesutvarkytos. Kaip matyti iš bylos duomenų, patikrinimas taip pat nebuvo atliekamas, kadangi nėra patikrinimo akto. Kaip matyti, antrą kartą atsisakyta išduoti pažymą 2017 m. gruodžio 20 d., tačiau pridėtos foto nuotraukos darytos šiltuoju metu laiku, nes matyti žaliuojantys augalai. S. L. kreipiantis su prašymu 2018 m. balandžio 24 d., jame buvo nurodytos papildomos aplinkybės, buvo nurodytos tam tikros aplinkybės ir paaiškinimai, taip pat pridėti dokumentai. Kaip matyti tiek iš V. R., tiek ir R. P. parodymų, kad R. P., gavusi 2018 m. balandžio 24 d. S. L. prašymą dėl pažymos išdavimo, vėlavo pateikti atsakymą,

79. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nebuvo vertinamos aplinkybės, susijusios su ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikta pažyma, kurią BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė į bylą aiškindamas, kad ji ir tuo laiku jau išvežė savo atliekas. Lietuvos administraciniai teismai, tiek pirmosios instancijos, tiek Vyriausiasis administracinis teismas ,, (duomenys neskelbtini)“ pažymos aplinkybių nepripažino teisingomis, kadangi nesant byloje jokių duomenų patvirtinančių apie faktinį vežimą, negalima daryti jokios išvados, kad tos atliekos buvo išvežtos, o likusios atliekos yra ,, (duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės atskirai neįvertino tačiau galutinę išvadą dėl piktnaudžiavimo tarnyba požymių ir dokumentų klastojimo nebuvimo priėmė atsižvelgęs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumą. Administraciniuose teismuose nagrinėtoje byloje dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ privalomojo nurodymo priimtuose sprendimuose padarytos išvados neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje.

84. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia atliekų deklaracijose nurodytų vairuotojų K. S. ir R. M. parodymai buvo netinkamai vertinti. Tačiau, kaip minėta, ir matyti iš liudytojų parodymų, jie konkrečių aplinkybių neprisiminė, jų darbas susijęs su krovinių vežimu, vežė įvairias atliekas, nurodė aplinkybes, kurias prisiminė. Liudytojai patvirtino, jog jų atlyginimas priklausė nuo deklaracijų turinio, kuriuose fiksuoti reisai, ir nebuvo nei vieno fakto, kad nebūtų sumokėta ar būtų sumokėta be realaus vežimo pagal deklaraciją. Jei deklaracija pasirašyta, reiškia atliekos, nurodytos deklaracijoje, buvo vežamos. Nebuvo atvejų, kad pasirašytų deklaracijas, o atliekų nevežtų.

85. 2018 m. birželio 27 d. išteisintasis V. R. išdavė raštą (nurodant, jog tai atsakymas į 2018 m. balandžio 24 d. raštą), kad Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra neturi duomenų, kad bankrutuojančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų sukauptos atliekos, užterštas dirvožemis ar gruntas (t. 1, b. l. 222).

86. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus R. R. 2019 m. kovo 15 d., 2019 m. kovo 29 d. raštais Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjui V. R. bei Aplinkos ministerijai su prašymais dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų, nurodydamas, jog atliekos neišvežtos (t. 1, b .l. 225, 226).

87. Prokurorės teigimu, išteisintasis S. L. ir liudytojas D. U. viso proceso metu siekė įrodyti, kad atliekos iš (duomenys neskelbtini), buvo išvežtos ir tai, anot jų, patvirtina deklaracijos. Šie pastarųjų parodymai yra paneigti bylos duomenimis. Antai, kaip jau buvo minėta, pagal pateiktas atliekų išvežimo deklaracijas atliekos buvo vežamos šiomis dienomis: 2017 m. gegužės 26 d. 2017 m. gegužės 29 d., 2017 m. birželio 27 d., 2017 m. birželio 28 d., 2017 m. birželio 29 d. Iš nurodytų datų yra matyti, kad S. L. šias deklaracijas turėjo (galėjo) pateikti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui Vilniaus miesto agentūrai su 2017 m. birželio 30 d. prašymu dėl pažymos likviduojamai įmonei išdavimo, tačiau jų neteikė. Aiškių nepateikimo priežasčių S. L. nenurodė, t. y. atsakydamas į prokurorės klausimus teisme tik svarstė, kokios jos galėjo būti. Po beveik 3 mėnesių Agentūros vedėjo pavaduotojas atliekantis vedėjo funkcijas V. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu atsakė, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra išnagrinėjo prašyme pateiktą informaciją. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bankrutavusios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos teritorija ((duomenys neskelbtini)) yra užteršta atliekomis. Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad likviduojant bankrutavusią įmonę, įstatymų nustatyta tvarka turi būti sutvarkytos atliekos, užterštas dirvožemis ir gruntas. Taigi iš šio atsakymo yra matyti dvi bylai svarbios aplinkybės. Pirma, atsakymas į pateiktą S. L. prašymą išduoti pažymą buvo pateiktas praėjus trims mėnesiams, kas parodo, kad atsakymas dėl 2017 m. rugsėjo 20 d. pažymos išdavimo nebuvo toks operatyvus, kaip trečiosios 2018 m. birželio 27 d. pažymos išdavimo atveju. Tad V. R. suinteresuotumas skubiai (nepažeidžiant terminų) išduoti pažymą buvo susijęs su išimtinai teigiamos pažymos išdavimu. Antra, G. B. parengęs atsakymą po to, kai tariamai atliekos pagal minėtas deklaracijas buvo išvežtos, nustatė, kad pažymos nėra pagrindo išduoti dėl neišvežtų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų. Šis atsakymas patvirtina, kad atliekos 2017 m. birželio 30 d. nebuvo sutvarkytos, t. y. tyrimui pateiktose deklaracijose nurodyta informacija apie atliekų sutvarkymą neatitiko tikrovės.

88. Nors kaltinime nurodyta, kad prieš tai paminėtos atliekų vežimo deklaracijos yra žinomai netikri dokumentai, su tokia pozicija nesutiktina. 2021 m. spalio 21 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad S. L. pateiktose deklaracijose vairuotojų K. S. ir R. M. parašai yra tikri (t. 7, b. l. 71–76). Šių deklaracijų kopijos buvo teikiamos Agentūrai su antruoju ir trečiuoju prašymais (su 2017 m. lapkričio 20 d. prašymu Nr. 1711/20 „Dėl pažymos likviduojamai įmonei išdavimo“ ir su 2018 m. balandžio 28 d. prašymu Nr. 1804/20 „Dėl pažymos likviduojamai įmonei išdavimo“) išduoti pažymą apie atliekų sutvarkymą. Agentūrai buvo teikiamos ne tik atliekų vežimo deklaracijos, bet ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB Atliekų rūšiavimo centro 2017 m. gegužės 5 d. sudaryta atliekų vežimo sutartis (pasirašyta S. L. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus E. P.), kuria buvo sutarta dėl atliekų išvežimo iš teritorijos (t. 3, b. l. 180–182). Teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. P. patvirtino minėtą sutartį pasirašęs, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai D. U., T. B., Č. G., K. S. ir R. M. patvirtino prisimintas deklaracijų pasirašymo ir atliekų vežimo aplinkybes.

89. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog byloje iš liudytojos Č. G. parodymų nustatyta, kad ji operuodama atliekų tvarkymą atspausdindavo dvi deklaracijas. Atlikus deklaracijų tyrimą buvo gauti duomenys, kad visos deklaracijos su vairuotojų parašais yra atspausdintos tuo pačiu spausdinimo įrenginiu. Specialisto išvadoje (IBPS -V- 2687627-21) nurodyta, kad tirti pateikti voke Nr. 2 atliekų deklaracijų lapai (be vairuotojų parašų) anksčiau sudarė vieną visumą. Kitų tirti pateiktų voke Nr. 1 atliekų deklaracijų lapai (su vairuotojų parašais) nesudarė vienos visumos, kadangi jų plėstinus atidalinimo linijos nesutampa pagal individualiuosius požymius. Iš nurodytų specialistų išvadų yra matyti, kad deklaracijos, kurias pateikė S. L. ir deklaracijos, kurias pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atspausdintos kitomis aplinkybėmis nei nurodė liudytoja Č. G., t. y. jos pagamintos skirtingomis aplinkybėmis ir įrenginiais, kas patvirtina, kad jose fiksuotas fiktyvus atliekų išvežimas pažymai gauti.

90. 2021 m. lapkričio 17 d. specialisto išvadoje konstatuojama, kad atliekų deklaracijų lapai su vairuotojų parašais (kuriuos savanoriškai pateikė S. L.) nesudarė vienos visumos, o atliekų deklaracijų lapai be vairuotojų parašų (kuriuos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 5 d. poėmio metu (t. 7, b. l. 12-14) anksčiau sudarė vieną visumą (t. 7, b. l. 77-86), taip pat 2021 m. lapkričio 25 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad S. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų atliekų deklaracijų juodos spalvos dažančiųjų medžiagų cheminė kokybinė sudėtis nevienarūšė (t. 7, b. l. 87-91).

91. Kaip jau buvo nurodyta, kaltinime nurodyta aplinkybė, jog atliekų vežimo deklaracijos yra žinomai netikri dokumentai, yra paneigta prieš tai aptarta įrodymų visuma – tiek kaltinamojo ir liudytojų parodymais, tiek rašytiniais bylos įrodymais. Tuo tarpu tai, kad S. L. pateiktos pasirašytos atliekų vežimo deklaracijos ir UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos nepasirašytos atliekų vežimo deklaracijos yra išspausdintos skirtingomis aplinkybėmis, nepatvirtina, jog S. L. pateikti vairuotojų, dispečerės ir jo paties pasirašyti deklaracijų egzemplioriai yra žinomai netikri, o atliekos realiai nebuvo vežamos, o patvirtina tik tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentacijoje buvo laikomi kitomis aplinkybėmis išspausdinti tų pačių deklaracijų nepasirašyti egzemplioriai. Vien skirtingas lapų skaičius skirtingu metu pateiktuose dokumentuose negali nei patvirtinti, nei paneigti, jog deklaracijos yra suklastotos.

92. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. U. parodė, kad S. L. samdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir prašė organizuoti atliekų išvežimą. Jie yra susirašę sutartį, yra nustatytas įkainis. Tokiais atvejais jis maždaug įvertina įmonės situaciją, ar jiems trūksta atliekų, ar yra perteklius. Tuo atveju, kai jie yra pasirašę sutartį su atliekų perdirbimo įmone, jiems yra reikalingi kiekiai. Jie vieną dieną gali vežti už pridėtinę vertę, kitą dieną už neigiamą vertę, o gali ir neatlygintinai. Jeigu trūksta kiekių, jie gali net sumokėti pinigus už atliekas, kad galėtų surinkti metalinę ar medinę pakuotę, popierių, kartoną, plėvelę. S. L. jam sakė, kad bankrutuojančioje įmonėje nėra lėšų. Jie yra pažįstami, todėl sutarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapmokestins, sutvarkys tas atliekas. Susiderinęs, jis organizuodavo išvežimus iš aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini). Atliekų vežimo deklaracijos yra rašomos kiekvieną dieną. Atliekos yra parvežamos, dispečerė pildo deklaracijas „svarstyklėse“, po to pasirašo vairuotojai, o vėliau perduoda pasirašyti atliekų turėtojui. Darbo dienos pabaigoje dispečerė padaro suvestinę, todėl visą pilną informaciją galima gauti tik kitą dieną. Skambindavo dispečerei arba jam atsiųsdavo laišką, kiek atliekų atvežta, ir jis informuodavo S. L.. Jis ne vieną kartą yra buvęs (duomenys neskelbtini), ten konfliktinė situacija nuo pat BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto. Jis atsimena atliekas, kurios buvo 2013 m. Kai įmonė bankrutavo, buvo kažkokios atliekos, bet jų krūvos nuolat didėjo, keitėsi jų vieta, sudėtis, buvo papildomai išvežta ir atvežta naujų atliekų. Jo žiniomis, pats K. R. R. 2015 ar 2017 m. yra gavęs privalomąjį nurodymą. Šis jo ne vieną kartą prašė apskaičiuoti sąmatą ir padėti tyliai sutvarkyti poliuretanines putas. Jis pateikdavo kainas, tačiau jos K. R. R. netikdavo. Atvažiavusiems vairuotojams su UAB (duomenys neskelbtini) krautuvais jis parodė, kurios atliekų krūvos priklauso BUAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik atkeldavo jiems plokštę savo šakiniu krautuvu. Jie turėdavo kelias dienas derintis atvykimo ir tvarkymosi laiką su K. R. R., nes yra buvę atvejų, kada transportas buvo neįleistas, kai K. R. R. nebuvo teritorijoje ar šis buvo ne nuotaikoje įleisti automobilį. Ginčai vyko nuo 2013 m., nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ išpylė savo atliekas ir bandė nurašyti BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis S. L. prašymu nuvažiuodavo į teritoriją padaryti nuotraukų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sargas, vardo neatsimena, parodė jam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati patalpose ardo medžio džiovyklas, iš ten išlupo poliuretanines putas, didelius gabalus sudėjo ant paletės, o smulkius vežė, dėliojo po visą teritoriją. Tą, ką buvo užsakęs BUAB „(duomenys neskelbtini)“, jie išvežė, o daugiau negalėjo vežti. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekas jie išvežė, tačiau ten buvo šviežiai išpiltų atliekų. Yra kitas nelegalus atliekų tvarkytojas, vykdantis veiklą, supylęs apie 500 t atliekų. Jei išrašytų atliekų vežimo deklaraciją, bet atliekų neatsivežtų, būtų disbalansas. Kaip matyti iš S. L. ir už atliekų išvežimą atsakingo D. U. susirašinėjimo 2017 m. gegužės 25-26 d. el. laiškų, jie patvirtina S. L. ir liudytojo D. U. nurodytas aplinkybes apie jų bendravimą dėl 2017 m. gegužės-birželio mėn. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų iš teritorijos vežimo. Iš šių el. laiškų matyti, kad S. L. klausia D. U., kada bus pradėtos vežti atliekos, ar iškilo kokių nors sunkumų, S. L. teigia, kad sutartį pasirašys; kitą dieną D. U. atrašo, kad atliekos vežamos, darbai vyksta sklandžiai; vėliau parašo, kad buvo išvežta 53,5 t atliekų, darbai bus tęsiami kitą savaitę (t. 12, b.1. 27, t. 13, b.1. 212-217; t. 14, b.1. 1-5).

93. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. B. parodė, kad jis 2017 m. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovas, jo darbo funkcijos buvo vadovauti gamybai, prižiūrėti darbuotojus, visą aparatą, kaip vyksta rūšiavimas, atliekų paėmimas, su dokumentais nedirbo. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra girdėta įmonė. 2007 m. jis susipažino su O. B., jie pradėjo bendradarbiauti. 2007–2008 m. jie perveždavo jų konteinerius su atliekomis, pjuvenomis. Jis labai seniai pažįstamas su K. R. R. Buvo kilęs klausimas dėl atliekų išvežimo iš (duomenys neskelbtini) aikštelės. K. R. R. rodydavo jam stiklą ir sakydavo, kad geri pinigai, galima jį parduoti ir uždirbti pinigų. Jis yra buvęs aikštelėje, žino, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi teritoriją ir laikė ten savo atliekas, daug kartų yra jas matęs. Jam žinoma aplinkybė, kad 2017 m. jų įmonė išvežė šiukšles iš teritorijos. Juos samdydavo kaip transportą paslaugai atlikti. Aikštelėje buvo daug statybinių atliekų, vatos, gyvsidabrio, labai daug stiklo. Nepamena, kokio senumo buvo atliekos. Jos buvo vežamos į jų aikštelę. Kiek kartų vežė, neatsimena, tikrai daugiau nei 5 kartus. Vežė su stambiagabaričiu konteinerių pervežimo automobiliu. Vairuotojas buvo arba R. M., arba K. S., galėjo būti ir abu. Atliekų užsakovas buvo BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią aplinkybę žino iš dokumentų. Greičiausiai į aikštelę apžiūrėti atliekas važiavo su D. U.. Jis labiau nei D. U. nusimano apie atliekas. Jam žinoma, kad ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi UAB Atliekų rūšiavimo centro paslaugomis. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis bendravo su K. R. R., žinojo, matė, kokios yra atliekos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo poliuretano izoliacinių medžiagų atliekų. Buvo privežtas didelis jų kiekis. 2017 m. matė atliekas įvažiuojant į aikštelę, kurią kažkada nuomojo BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Toje teritorijoje yra buvęs ne vieną kartą, atskirai yra matęs atliekas. Jis neklausė, kieno atliekos, K. R. R. jam pats pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jas atvežė ir išpylė. Apie tų atliekų sutvarkymą nieko nežino (t. 10, b. l. 169-176). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo R. B. parodymais, nors prokurorė apylinkės teisme kėlė klausimą dėl liudytojo parodymų patikimumo, kadangi D. U. prieš teismo posėdį, kuriame buvo apklausiamas R. B., davė nurodymus liudytojui R. B. dėl parodymų turinio, tai yra darė neleistiną poveikį. Vis dėlto, tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos, į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl poveikio liudytojui darymo nebuvo kreiptasi, bent byloje tokių duomenų nėra.

94. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Č. G. parodė, kad ji nuo 2016 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ dispečere, jos darbo vieta yra vagonėlyje prie vartų. Nagrinėjamoje byloje aptariamo atliekų vežimo ji neprisimena, bet bendrovėje yra tokia tvarka, kai automobiliai yra sveriami du kartus – pilni ir tušti, ji iš karto surašo du deklaracijų egzempliorius, juos pasirašo ji ir vairuotojas. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo iki 2018 m. rugpjūčio mėn. vairuotoju, automobiliu veždavo statybines medžiagas. Jis visada pasirašydavo atliekų vežimo deklaracijas, nes tokiu būdu buvo fiksuojamas jo darbas ir pagal tai gaudavo atlyginimą. Nebūdavo taip, kad jis atliekų vežimo deklaraciją pasirašo, tačiau krovinio neveždavo. Prisimena, kad vežė atliekas iš (duomenys neskelbtini), tačiau tiksliai kokias atliekas, neprisimena. Ne visus reisus prisimena, bet atsimena, kad toje teritorijoje buvo griaunami pastatai. Kai jis važiavo išvežti atliekų iš teritorijos, jis laisvai į ją patekdavo, įvažiuojant nebuvo jokių kliūčių, visada būdavo atidaryta. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vairuotoju. Buvo pagrindinis apmokėjimas ir apmokėjimas nuo reisų. Pirmą kartą sverdavo, kai atvažiuodavo su kroviniu, o antrą kartą sverdavo tuščią. Dokumentus formino dispečerė. Kiek prisimena, 2017 m. iš teritorijos pirmą kartą visą dieną vežė stiklo atliekas. Be tos dienos kažkada dar važiavo į tą teritoriją kažką iš ten vežti, gal gruntą ar kažką sumaišytą, bet tiksliai neprisimena. Buvo kitų vežimų. Betono atliekų. Senų atliekų, nešviežių. Pasirašyti deklaracijas duodavo dispečerė, dažniausiai tą pačią dieną, o gal ir kitą, ne visą laiką buvo taip sklandžiai. Pirmą kartą traktoriukas atkėlė tuos betoninius pamatus, kad įvažiuotų į teritoriją. Teritorija buvo užleista. Kai vežė betono atliekas, vieną kartą tikrai pasikivirčijo su teritorijos savininku, o kito karto gerai neprisimena. Jeigu yra deklaracijoje parašas, tai reiškia, kad vežė (t. 10, b. l. 184-188).

95. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. liepos 14 d. atliekų išvežimo/tvarkymo pažymoje, skirtoje BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodoma, kad nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2017 m. liepos mėn. iš teritorijos buvo išvežta 185 t atliekų (t. 4, b. l. 160). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 5 d. rašte „Dėl dokumentų pateikimo“ nurodoma, kad 2017 m. atliekų apskaitos tvarkymo žurnale pažymėta, jog UAB (duomenys neskelbtini) gavo mišrių statybinių atliekų (kodas – 17 09 04) – 174,3 t, taip pat medžio atliekų (kodas – 17 02 01) – 10,7 t iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė yra bankrutuojanti ir Atliekų susidarymo metinių ataskaitų neteikė, tai UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. Atliekų tvarkymo ataskaitoje iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ gautus kiekius įtraukė į skiltį „Atliekos, priimtos iš fizinių/juridinių asmenų grupių ar gyventojų“ (t. 4, b. l. 136). Atliekų tvarkymo suvestinėse už 2017 m. gegužės ir birželio mėn. užfiksuotas mišrių statybinių atliekų (kodas – 17 09 04) ir medžio atliekų (kodas – 17 02 01) priėmimas (t. 4, b. l. 152, 153). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 18 d. rašte nurodė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekas sutvarkė neatlygintinai (t. 3, b. l. 34), taip pat pateikė duomenis apie atliekų tvarkymą (t. 3, b. l. 37–39). Kaip jau buvo aptarta, šias aplinkybes patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. U., o, be to, apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų deklaravimą ir (ne)apmokėjimą už atliekų vežimo paslaugas parodė ir liudytojai E. P. (t. 10, b. l. 153-161) bei Agentūros specialistas V. M. (t. 10, b. l. 56-68).

96. Pagal pateiktas atliekų vežimo deklaracijas buvo išvežta 185 t atliekų, nors BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priskirta tik 77,243 t atliekų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta daug patikrinimo aktuose nustatytų atliekų kiekių ir realiai išvežtų atliekų kiekių neatitikimų, kai išvežama daugiau atliekų nei kad yra nustatoma. Pavyzdžiui, 2017 m. balandžio mėn. iš teritorijos buvo vežamos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kineskopo dūžio atliekos, kurių 2014 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-686 buvo nustatyta apie 22 t, o išvežta apie 60 t, t. y. 3 kartus daugiau (t. 6, b. l. 190‑192, įrašas t. 9, b. l. 44). Iš 2022 m. rugsėjo 12 d. patikrinimo akto Nr. PA-4868 (t. 11, b. l. 106–108), nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje laikytų stiklo atliekų kiekiai, apskaičiuoti 2014 m. lapkričio 28 d. patikrinus teritoriją, (353,403 t) ir realiai sutvarkyti kiekiai (408,170 t) taip pat skyrėsi. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, grįsdama savo patikslintą civilinį ieškinį tuo, kad patyrė išlaidų sutvarkydama BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekas, pateikė 2022 m. gruodžio 31 d. atliekų sutvarkymo duomenis (t. 11, b. l. 95–96), jog buvo sutvarkyta 365,06 t mišrių statybinių ir griovimo atliekų (kodas 17 09 04), 2,25 t didžiųjų atliekų (kodas 20 03 07), 0,86 t kitų plastikinių pakuočių (kodas 15 01 02 02), 0,72 t statybinių medžiagų, turinčių asbesto (kodas 17 06 05), 3,5 t naudotų padangų (kodas 16 01 03), kas taip pat yra apie 5 kartus daugiau nei 2014 m. lapkričio 28 d. patikrinimo metu nustatytas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų kiekis. Aiškindamas šiuos neatitikimus teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. U. parodė, kad kai aplinkos apsaugos inspektoriai vykdo tikrinimus, jie ateina, pažiūri į krūvą, maždaug pamatuoja, pasako apytikslį svorį. Jie nuolat turėjo ginčų su aplinkosauga, nes atvažiavus į objektą paimti atliekas, nebūdavo užrašomas konkretus atliekų tonažas. Niekada nėra vertinama tai, kad atliekos gali būti su žeme, šlapios ir pan. Atvažiuoja sunkusis transportas, kabina ir verčia atliekas į konteinerius, ir išveža. Taip galima ir žemių prisikabinti, ir permirkusių atliekų ten gali būti. Jie veža atliekas kubais, naudodami konteinerius, ir sveria ant specifikuotų svarstyklių sunkvežimiams jau parvažiavus į teritoriją, tik tada identifikuojamas konkretus atliekų kiekis. Liudytojas A. U. taip pat parodė, kad nepasakytų, jog turi sutapti tai, kas parašyta jo sudarytoje lentelėje prie patikrinimo akto, su deklaracija, kurią surašo, ir atliekas išveža atliekų tvarkytojas. Lentelėje surašyta tik tai, ką jis matė, o atliekų tvarkytojams yra kiti reikalavimai, jie turi kelionės lapus, pildo atliekų deklaracijas. Kiekviena atlieka turi kodą ir vežėjui reikia gal kokius 5 minėtos lentelės punktus priskirti vienam kodui. Yra kodas „mišios atliekos“. Kontrolė, kad lentelė sutaptų su išvežama deklaracija, nevykdoma. Iš to, kas buvo išdėstyta prieš tai, darytina išvada, kad ta aplinkybė, jog pagal 2017 m. gegužės–birželio mėn. atliekų vežimo deklaracijas buvo išvežta daugiau atliekų nei kad buvo nustatyta 2014 m. lapkričio 28 d. patikrinimo metu, nepatvirtina aplinkybės, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekos realiai nebuvo vežamos.

97. Apeliaciniame skunde teigiama, jog S. L., žinodamas, kad BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturi finansinių galimybių atsiskaityti už atliekų išvežimą, pasirašė sutartį su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė, žinodama, kad BUAB ,,(duomenys neskelbtini)" neatsiskaitys pagal sutartį, nes pinigų neturi, sutartį taip pat pasirašė. S. L. ir D. U. teigimu 2017 m. gegužės mėnesį, atliekas iš (duomenys neskelbtini)išvežė. Tačiau po to, kai neva atliekas išvežė, UAB ,, (duomenys neskelbtini)" jokio atsiskaitymo iš BUAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nereikalavo. Paprašius pagrįsti atsiskaitymo faktą, UAB ,,Atliekų rūšiavimo centras" pateikia atsakymą, kad tai yra komercinė paslaptis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių, t. y., jog už atliekų išvežimą nebuvo atsiskaityta, nuosprendyje aptarė ir įvertino. Liudytojas E. P. parodė, kad kai kurios atliekos turi pridėtinę vertę, kai kurios – neigiamą. Dažnai pasitaiko, kad atliekas išveža nemokamai, tai priklauso nuo atliekų, nuo jų įmonės noro. Sprendimui padaryti nuolaidą ar nemokamai vežti turi įtakos tai, kokios yra atliekos ir jų kiekis. Jeigu veža atliekas ir yra kažkoks neaiškumas dėl atsiskaitymo, tai tiesiog nerašo sąskaitų faktūrų tol, kol neįsitikina, kad apmokės, nes turėjo patirties, kad susimoka PVM ir negauna pinigų. Buhalterijai pasakyta, kad vadyba, kuri kontaktuoja su užsakovais, turi pasakyti, jog išrašoma sąskaita ir tą mėnesį gaus pinigus. Jeigu tą mėnesį pinigų negaus, o turi tik mokėtiną PVM, tai tas būdavo sulaikoma. Turi turbūt apie 15 įmonių, kurios yra bankrutavusios, jie yra susimokėję PVM, o pinigų negavę. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugą neatsiskaitė. Išsiaiškino, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutuojantis ir nėra iš ko apmokėti. Matyt, kažkas susitarė vežti atliekas, nors įmonė bankrutuojanti. 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo atveju, kai užsakovas prašo išvežti nedidelį atliekų kiekį, jie veža ir be sutarčių. Dokumentai yra pateikiami dispečerei, kuri yra pagrindinis žmogus, dedantis parašą, ir jiems to užtenka. Vairuotojams mokamas mėnesinis darbo užmokestis, taip pat yra priedai už didesnį darbo krūvį. Kaltinamasis S. L., liudytojas D. U. paaiškino dėl aplinkybių, kad būna atvejų, kai atliekos vežamos nemokamai, be to, atliekos šios atliekos buvo apskaitytos el. sistemoje. Apygardos teismas neturi pagrindo vertinti aptartų įrodymų visumos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas., atkreipęs dėmesį į tai, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nesumokėjo už kinespoko dūžio atliekų išvežimą, tačiau nekeliama abejonių, kad šios atliekos visgi buvo išvežtos (t. 1 b. l. 3, 234-247).

99. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamas nuosprendis suponuoja išvadą, kad atliekas aikštelėje (duomenys neskelbtini), susivežė pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ veždama atliekas tuo pačiu metu rašė pranešimus dėl atliekų sutvarkymo Agentūrai bei bankroto administratoriui S. L., kuris į prašymus išvežti atliekas niekaip nereagavo. (duomenys neskelbtini), suvežtų atliekų kiekis ir rūšis apskritai yra būdingas specifinei veiklai – atliekų tvarkymui, kuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivertė. Teisėjų kolegijos vertinimu, teiginys, jog skundžiamas nuosprendis paremtas tik kaltinamųjų parodymais, nepagrįstas. Kaip minėta, apylinkės teismas vertino ne tik kaltinamųjų parodymus, tačiau ir aukščiau nurodytus duomenis, kurie nekartojami. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakinėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų vežimo paslaugas. Pagal 2016 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą buvo vežamos izoliacinės medžiagos (t. 7, b. l. 15), pagal 2017 m. sausio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą – mišrios atliekos (t. 2, b. l. 25), pagal 2017 m. kovo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą – mišrios atliekos šalinimui (t. 2, b. l. 26), pagal 2017 m. balandžio 10 d. ir 28 d. PVM sąskaitas faktūras – mišrios atliekos (t. 7, b. l. 18–19), pagal 2017 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą – griovimo atliekos (t. 2, b. l. 28), pagal 2018 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą – griovimo atliekos, mediena ir mišrios atliekos (t. 7, b. l. 21), pagal 2018 m. spalio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą – mišrios atliekos (t. 7, b. l. 23). Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo sudaryta atliekų vežimo sutartis Nr. S 18/36 (t. 3, b. l. 7–10), pagal kurią iki 2018 m. spalio 3 d. buvo vežamos betono, medžio ir mišrios atliekos (t. 3, b. l. 11–16). Taip pat pateiktos atliekų vežimo deklaracijos apie tai, kad buvo vežamos griovimo, mišrios statybinės atliekos: 2017 m. sausio 11 d., kovo 24 d., balandžio 3, 4, 14, 25, 26 d., gegužės 8 d., liepos 31 d., rugpjūčio 1, 7 d. (t. 3, b. l. 59‑67). Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojų E. P., T. B., D. U., K. S., R. M. parodymai. Kaltinamojo S. L. pateiktos teritorijos foto nuotraukos, jo teigimu darytos 2015 m. (t. 11, b. l. 153), taip pat patvirtina, kad teritorijoje, o taip pat, jo teigimu, ir prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatų, buvo įvairių atliekų.

100. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš 2019 m. balandžio 11 d. faktinių aplinkybių vertinimo akto matyti, kad BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančios atliekos faktiškai buvo teritorijoje (duomenys neskelbtini), t. y. teritorijoje buvo sukrautos, supiltos į krūvas langų stiklo, automobilinio stiklo, mišrios šiluminių trasų apšiltinimo atliekos, polistirolio, mišrių plastikinių pakuočių, mišrios medienos ir statybos atliekos, šiferio atliekos iki jas išvežė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Visgi, pastebėtina, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jog patikrinimų metu buvo fiksuojamos naujos atliekos ir pasikeitimai teritorijoje. 2019 m. balandžio 11 d. faktinių duomenų vietoje vertinimo akte (pasirašė R. R., V. M., G. M., K. R. R.) nurodyta, kad teritorijoje (apie 18 a) yra laikomos įvairios mišrios atliekos: stiklo, mišrios šiluminių trasų apšiltinimo, polistirolo, mišrios plastikinių pakuočių, mišrios medienos, šiferio (t. 1, b. l. 227, t. 3. B. l. 96)). Iš 2019 m. balandžio 11 d. fotonuotraukų (t. 3, b. l. 101–130) matyti įvairios atliekos, konteineriai, be kita ko, ir akivaizdžiai naujos statybinės atliekos/medžiagos (į polietileną suvyniotos baltos plytos), padangos, langų rėmai, į baltus maišus sudėtos plytos, kelių žymėjimo stulpeliai, betono luitai, šiferio lakštai. 2021 m. birželio 28 d. apžiūros akte Nr. (18.1)-TVR-3605 (pasirašė R. K., L. O., dalyvavo K. R. R.) nurodyta, kad apžiūra atlikta 2021 m. birželio 21 d. Teritorijoje užfiksuotos į krūvas supiltos mišrios statybinės griovimo atliekos (polistirolo, mišrių šiluminių trasų apšiltinimo, mišrių plastikinių pakuočių, mišrios medienos, šiferio) ir stiklo atliekos. Atliekos paliktos seniai, apaugusios žoline augmenija. Dalis krūvose esančių mišrių medienos atliekų sukrautos neseniai. K. R. R. paaiškino, kad šios atliekos tik dabar yra perneštos į kitą vietą (t. 5, b. l. 198–203). 3) 2021 m. rugsėjo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo atlikta teritorijos, buvusios BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veikos vieta, užfiksuotos įvairios atliekos. R. R. paaiškino, kad dalis nuotraukose užfiksuotų atliekų (4 krūvos) nepriklauso BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš foto nuotraukų matyti, kad dalis atliekų yra senesnių, o dalis naujesnių, matomos šviežios transporto priemonių padangų žymės (t. 6, b. l. 3–15). Minėtas aplinkybes patvirtina ir liudytojo G. M., buvusio BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens, parodymai, kad aikštelėje atliekų kiekis keisdavosi, vykdavo jų cirkuliacija. Aikštelė neva buvo uždaryta, tačiau jis yra buvęs ten su aplinkosaugininkais, pakankamai dažnai ten lankydavosi ir vis pastebėdavo, kad atsirasdavo tai plastiko, tai padangų. Jei neklysta, tas pats E. M. buvo skyręs baudą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliekų neišvežimą. Teritorija vos ne gamybinė, ten vis kažkas vyksta – tai statyba, tai griovimai. Kalba apie 2016‑2017 m. Teritorijoje vyko statybos darbai, statymai, griovimai. Teritorijos dalys buvo kažkam išnuomotos. Tai vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų dėka, nes jis ir pats matė, jog blokas būdavo pakeliamas ir nuvežamas į šoną, kad kažkas įvažiuotų į teritoriją, kažką išsipiltų. Jis yra įsitikinęs dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ esančių atliekų papildymo, tą užfiksavo ir aplinkosauga. Buvo atsiradęs ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų papildymas – po kažkokio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato ar gaisro atsirado rūkstančio polistirolo, apšildymo medžiagų atliekų. Jis kaip tik tada buvo užvažiavęs. Apšildymo medžiaga turi savybę pakankamai ilgai rūkti, degti. Matė, kad šiukšlynas, kuris stovi neliečiamas kelerius metus, staiga pasipildo tokiomis medžiagomis, kurios svyla, o ir tas kvapas smarkiai jaučiasi. Tai galėjo būti 2014-2015 m. 2019 m. balandžio 11 d. buvo susitikęs aikštelėje su aplinkosaugos darbuotojais V. M. ir R. R.. Jie dalyvavo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų apžiūroje. Dalyvavo ir K. R. R. Mano, kad 2019 m. greta BUAB „(duomenys neskelbtini)“ BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų nematė.

101. Apeliaciniame skunde atliekų neišvežimo faktas grindžiamas ir tuo, jog 2018 m. rugsėjo 20 d. S. L. neskundė, kas parodo, kad neturėjo pagrindo skųsti, nes neturėjo atliekų sutvarkymą pagrindžiančių duomenų. Akivaizdu, kad jeigu atliekos būtų sutvarkytos ir tai pagrįstų atliekų išvežimo deklaracijos, bankroto administratorius S. L. privalėjo tokį sprendimą skųsti, turėdamas pareigą operatyviai, t. y. nevilkinant proceso, teikti privalomus dokumentus Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjusiam bylą dėl įmonės likvidavimo. Elgdamasis priešingai, S. L. tik po dviejų mėnesių pakartotinai kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrą su 2017 m. lapkričio 20 d. prašymu dėl pažymos išdavimo. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

102. Kaip jau minėta, S. L. kreipėsi į Agentūrą su prašymais išduoti pažymas apie sutvarkytas atliekas 3 kartus, tačiau su pirmuoju prašymu jis nepateikė atliekų vežimo deklaracijų ir pažyma jam nebuvo išduota; su antruoju pateikė atliekų vežimo deklaracijas, tačiau pažyma vis vien nebuvo išduota, ir jis tokio sprendimo neskundė; o tik po kurio laiko pateikė trečiąjį prašymą su atliekų vežimo deklaracijomis ir pažyma buvo išduota. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pagal pateiktas atliekų išvežimo deklaracijas atliekos buvo vežamos 2017 m. gegužės 26 d., 2017 m. gegužės 29 d., 2017 m. birželio 27 d., 2017 m. birželio 28 d. ir 2017 m. birželio 29 d., todėl šias deklaracijas galėjo pateikti Agentūrai su 2017 m. birželio 30 d. prašymu dėl pažymos likviduojamai įmonei išdavimo, tačiau jų neteikė, aiškių to priežasčių nenurodė. Agentūra 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu, kurį pasirašė V. R. atsakė, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bankrutavusios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos teritorija ((duomenys neskelbtini)) yra užteršta atliekomis. Prokurorė teigia, jog minėtas atsakymas pateiktas praėjus trims mėnesiams, kas parodo, kad atsakymas dėl 2017 m. rugsėjo 20 d. pažymos išdavimo nebuvo toks operatyvus, kaip trečiosios 2018 m. birželio 27 d. pažymos išdavimo atveju ir iš to seka, kad V. R. suinteresuotumas skubiai (nepažeidžiant terminų) išduoti pažymą buvo susijęs su išimtinai teigiamos pažymos išdavimu. G. B., parengęs atsakymą nustatė, kad pažymos nėra pagrindo išduoti dėl neišvežtų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų.

103. Toliau jau kitą dieną po paskutinės 2017 m. birželio 29 d. atliekų vežimo deklaracijos surašymo, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo S. L. pateikė bendruoju Agentūros el. paštu 2017 m. birželio 30 d. prašymą Nr. 1706/30 „Dėl pažymos likviduojamai įmonei išdavimo“, kuriame nurodyta, kad atliekos sutvarkytos (t. 6, b. l. 1). Agentūros 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu (rengėjas G. B., pasirašė V. R.), atsakant į pateiktą prašymą, nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos teritorija yra užteršta atliekomis, tuo tarpu likviduojant bankrutavusią įmonę, įstatymų nustatyta tvarka turi būti sutvarkytos atliekos, užterštas dirvožemis ir gruntas (t. 6, b. l. 2).

104. Gavęs minėtą atsakymą, S. L. bendruoju Agentūros el. paštu 2017 m. lapkričio 20 d. pateikė prašymą dėl pažymos išdavimo, kuriame nurodyta, jog atliekos yra sutvarkytos, pateikia tai patvirtinančius dokumentus – atliekų vežimo sutartį ir atliekų deklaracijas. Matyti viza „R. P. išsiaiškinti, ar nėra palikta atliekų“, į sistemą įkeltas pats prašymas ir jo priedai (t. 3, b. l. 190; t. 4, b. l. 38, 72, 74). Taigi S. L. pateikė ne tik prašymą, bet ir jį pagrindžiančius dokumentus. Tačiau į šį prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakyta Agentūros 2017 m. gruodžio 20 d. raštu (rengėja R. P., pasirašė V. R.), kuriame nurodyta, kad Agentūra išnagrinėjo prašyme nurodytą informaciją ir nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos teritorija yra užteršta įvairiomis pavojingomis ir nepavojingomis atliekomis, tuo tarpu likviduojant bankrutavusią įmonę, įstatymų nustatyta tvarka turi būti sutvarkytos atliekos, užterštas dirvožemis ir gruntas. Pridėta teritorijos fotolentelė – 2 lapai (t. 1, b. l. 207, 208–210; t. 2, b. l. 110–114; spalvotos foto nuotraukos – t. 4, b. l. 59–61). Aplinkos apsaugos departamentas 2022 m. lapkričio 7 d. rašte apylinkės teismui paaiškino, kad realiai į sistemą įkeltas priedas su foto nuotraukomis trijuose lapuose (iš viso kartu su raštu – 4 lapai) (t. 11, b. l. 75–76). Gavęs 2017 m. gruodžio 20 d. atsakymą S. L. vėl teikė bendruoju Agentūros el. paštu 2018 m. balandžio 28 d. prašymą, kuriame paminėjo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu priimtus teismo sprendimus apie stiklo atliekas, nurodė, kad atliekos sutvarkytos, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vietoje išvežtų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų supylė savo atliekas iš rekonstruojamo savo medienos džiovinimo cecho, daugiausia izoliacines ir kitas medžiagas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius vis ragino išvežti jo atliekas, taip tikėdamasis atgauti dalį pinigų už nuomą. Galiausiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį savo atliekų išsivežė, bet sąskaitą pateikė BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat atliekų vežimo sutartį, atliekų deklaracijas, K. R. R. laiškus ir sąskaitą. Matyti viza „R. P. išsiaiškinti, ar nėra palikta atliekų“, į sistemą įkeltas pats prašymas ir jo priedai (t. 2, b. l. 101–102). Taigi S. L. dar papildomai paaiškino situaciją bei pateikė dokumentus apie tai, kad nors teritorijoje yra atliekų, tačiau jos priklauso kitiems atliekų turėtojams. Iš nurodytos S. L. Agentūrai teiktų prašymų, jų turinio bei iš Agentūros gaunamų atsakymų, jų turinio, nustatyta, kad S. L. teikė prašymus pagal tuo metu buvusią situaciją, juos vis papildydamas tiek pateikiamais dokumentais, tiek faktinėmis aplinkybėmis, ir vien tai, kad asmuo siekė gauti reikalingą pažymą apie sutvarkytas atliekas teikdamas naujus papildytus prašymus, o ne skųsdamas Agentūros sprendimus, nepatvirtina, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekos nebuvo sutvarkytos. Kaip paaiškino S. L., Agentūros sprendimų neskundė, kadangi teisiniai procesai ilgai užtrunka, todėl teikė naujus prašymus, pateikdamas papildomus duomenis.

105. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atliekos aikštelėje priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokia teismo išvada yra nesuderinama su civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosekliais veiksmais ir siekiu apginti savo interesus ir pažeistas teises po to, kai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vietoje nesutvarkė atliekų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pakankamai detaliai tiriamos aplinkybės susijusios su K. R. R. veiksmais sprendžiant problemą dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutvarkytų atliekų. Tačiau nuosprendyje šie duomenys liko neaptarti, t. y. teismas nevertino liudytojo K. R. R. rašytų el. laiškų kaltinamiesiems S. L. ir V. R.. Byloje nustatyta, kad K. R. R. S. L. siuntė el. laiškus dėl užimtos teritorijos išvalymo nuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų. V. R. siuntė el. laiškus prašant pagalbos, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius įvykdytų teismo sprendimą išvalant atliekas jų teritorijos aikštelėje. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. el. laišku K. R. R. net prašė pradėti tyrimą dėl jų teritorijoje laikomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų. Tačiau pastarieji akivaizdžiai ignoravo K. R. R. prašymus. Vien iš šių K. R. R. laiškų V. R. ir S. L. buvo žinoma apie egzistuojančią problemą dėl nesutvarkytų atliekų (duomenys neskelbtini). Todėl šių asmenų nereagavimas, problemos nesprendimas, priešingai – klaidinančios informacijos K. R. R. pateikimas (2018 m. liepos 2 d. R. R. raštas) dėl neva atliekamo patikrinimo po to, kai pastarasis 2018 m. birželio 5 d. V. R. pateikė prašymą padėti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius įvykdyti – teismo sprendimus išvalant jų teritorijos aikštelę, akivaizdžiai parodo išteisintųjų nusikalstamus veiksmus.