Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Buvo pasirašyta sutartis su (duomenys neskelbtini), kurį atstovavo, kiek pamena, direktorius E. P. (Duomenys neskelbtini) sutvarkė atliekas ir pateikė jam deklaracijas, kurias jis pateikė (duomenys neskelbtini). Buvusi (duomenys neskelbtini), o dabar (duomenys neskelbtini), vėl iš savo greta esančio rekonstruojamo (duomenys neskelbtini) privežė į teritoriją polistirolo apšiltinimo, mišrių šiluminių apšiltinimo ir statybinių atliekų. Nuvykęs inspektorius rado atliekas, apie ką raštu informavo administratorių, ir 2017 m. gruodžio 20 d. raštu atsisakė išduoti pažymą, motyvuodamas tuo, kad ten yra kitų atliekų, pateikė nuotraukas. (Duomenys neskelbtini) surinkinėjo kitokios rūšies atliekas – kartoną, plastiką, o pagrindinė prekė buvo supresuotos plastiko pakuotės. Nuotraukose buvo stiklas, didelės polistirolo plokštės – visai ne (duomenys neskelbtini) atliekos. (Duomenys neskelbtini) atliekos, nurodytos patikrinimo akte, buvo išvežtos, tą suprato nuvykęs į teritoriją su antstoliu. (Duomenys neskelbtini) atsisakė nuvežti konteinerius, iš kurių buvo išpilamos stiklo atliekos. Jie pasakė, kad neturi transporto, konteinerio ir kt., o samdytis negali, nes yra įsiskolinę. Teko aiškinti, kad (duomenys neskelbtini) bankrotas yra pripažintas tyčiniu, byla dar ilgai tęsis, (duomenys neskelbtini) negali laukti, kol bus sutvarkytos kitos atliekos. Atsisakyme buvo pridėtos nuotraukos, padarytos vasaros laikotarpiu. Advokatės pamatė, kad ten yra vasara, o ne gruodžio 20 d. Kiek pamena, jis pats spalvotų nuotraukų nematė. Tada jis 2018 m. balandžio 24 d. rašė dar vieną raštą aplinkosaugai, prašė išduoti pažymą. Labai nustebo administracinėje byloje perskaitęs, kad jis sutiko, jog stiklas yra (duomenys neskelbtini). Nežino, kokiu būdu taip atsitiko, galimai G. M. advokatė surašė jo vardu kažkokį pasiaiškinimą, o jis, neperskaitęs, pasirašė.

2017 m. gegužės 26 d. jis užklausė D. U., kada bus pradėtos vežti atliekos. Šis tą pačią dieną atsakė „šiandien yra vežamos atliekos, kol kas darbas vyksta sklandžiai“. Jis nesitikėjo, kad gali būti taip, jog atliekos neišvežtos. Pirmiausia, jis paskambino ir paklausė, kaip taip yra. Šis jį užtikrino, kad visos (duomenys neskelbtini) atliekos išvežtos, ir jis gali būti ramus. Jis buvo užsukęs ir pažiūrėjęs, ar atliekos išvežtos. Tada toje pačioje vietoje negulėjo kitų atliekų. Šalia buvo visas (duomenys neskelbtini) stiklas. D. U. yra tos srities specialistas, daug kartų buvo aikštelėje, geriau už jį žinojo situaciją. D. U. pirmas davė jam signalą, kai pastebėjo, kad atsiranda naujų atliekų. Šis pirmas pradėjo fotografuoti ir atsiuntė jam nuotraukas. Jis išsaugojo D. U. nuotraukas, siųstas paštu 2015 m. spalio 6 d. Po to iš karto rašė raštą aplinkosaugai. Jam atrodo, kad kreipėsi dėl pažymų išdavimo tris kartus. 2017 m. gegužės 5 d. sutartis sudaryta iki pirmo prašymo pateikimo. Ją pateikė kartu su antru prašymu, bet pažymų jam neišdavė. Deklaracijas turėjo iki 2017 m. birželio 30 d., kažkas jam jas atvežė, neprisimena kas. Negali pasakyti, kodėl jų nepridėjo prie savo prašymo, gal per skubėjimą.

Jie nufotografavo (duomenys neskelbtini) atliekas. Jie nuėjo į cechą, matė, kad stovi šiukšlių maišai, polistirolo plokštes, išgriautą cechą, kuriame suversta tokia pati mediena. Nuotraukas jam atsiuntė D. U. 2015 m. spalio 6 d., jas darė jie abu. Jie daug kartų buvo ten kartu, nuotraukos darytos ne vieną kartą, jos tik atsiųstos tą dieną. Neatsimena, kiek kartų jie ten buvo kartu, o kiek atskirai. Atliekos atsirado ne visos iš karto. Fotografuodavo, kai atsirasdavo nauja krūva. Aplinkosaugininkų padarytose nuotraukose jau visai kitas vaizdas, kitos atliekos. Kiek pamena, šalia buvo verčiamos kitos krūvos. 2014 m. nuotraukose matyti šiferio krūvos, šalia jų didelis sunkvežimis, išversta visokių neaiškių atliekų, kurios po to kažkur dingo. Toje vietoje, kuri dabar išnuomota, matyti nufotografuotas sąvartynas – netvarkingai išmėtytos silikatinės plytos, padangos. Kažkokią dalį atliekų (duomenys neskelbtini) išsivežė pati. Dabar ta vieta išnuomota (duomenys neskelbtini).

2017 m. spalio 20 d. K. R. R. atsiuntė 643,40 Lt sąskaitą už neva (duomenys neskelbtini) šiukšlių išvežimą. 2021 m. rugsėjo 16 d. papildomai apklaustas pas tyrėją K. R. R. patvirtino, kad šis iš (duomenys neskelbtini) aikštelės jokių atliekų nevežė. Po to tyrėja, matyt, pamatė, kad yra tos sąskaitos, papildomai apklausė K. R. R. Jis pats patvirtino tyrėjai, kad buvo atliekos, jos buvo vežamos. Tai galėjo būti gelžbetonio, medienos, žemės atliekos, kurios priskiriamos prie mišrių atliekų. Po to papildomai parašė, kad pilnai atsiskaitė už tas atliekas. Yra neaiškūs neatitikimai K. R. R. parodymuose. Jį nustebino, kad šis nuslėpė labai svarbius dalykus, pasakodamas apie (duomenys neskelbtini) atliekas. K. R. R. net neužsiminė, kad aikštelė yra išnuomota, ant tvoros užrašyta (duomenys neskelbtini), t. y. statybos įmonė, kuri sandėliuoja savo medžiagas. Jis dar perklausė ir šis patvirtino, kad aikštelėje situacija nepasikeitusi nuo (duomenys neskelbtini) laikų, kaip atliekos gulėjo, taip ir guli. Filmuotoje medžiagoje matosi reali situacija. Jis pats matė, kad vietoje yra (duomenys neskelbtini) atliekų. Matytą faktą nurodė rašte. Tuo metu jo atžvilgiu dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

(Duomenys neskelbtini) K. R. R. visada iš jo reikalavo pinigų, ką ir pats paliudijo teisme. Tačiau šis turbūt nežino, kad administratorius, net ir turėdamas lėšų, negali atsiskaityti tik su vienu kreditoriumi, kadangi tuo metu galiojusiame Bankroto įstatyme buvo numatyta labai griežta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka. Žmogus elgėsi nesąžiningai, žinojo, kad jis žino, jog tai šis išpylė tas atliekas ir po to buvo padarytos nuotraukos. K. R. R. nuo 2017 m. spalio 27 d. kas mėnesį rašė jam laiškus. Jis parašydavo atsakymus, bet jų neišsiųsdavo, kadangi suprato, kad nieko nepakeis. Jis nesikreipė į K. R. R. dėl įvažiavimo į teritoriją atsilaisvinimo. Mano, kad K. R. R., pastatydamas užtvaras ir trukdydamas išvežti atliekas, tikėjosi atsiskaitymo. (Duomenys neskelbtini) administratorius net kreipėsi į teismą dėl to, kad galėtų pradėti kažką ten veikti. K. R. R. taip pat rašė laišką ir V. R., kuris turbūt puikiai susigaudė situacijoje, ir pažyma buvo išduota. Jo nuomone, K. R. R. norėjo tris kartus pasipelnyti. Jis gauna nuomos mokestį iš (duomenys neskelbtini), tvarko atliekas, sandėliuoja. Bylos nagrinėjimo metu keturis kartus tikslino civilinį ieškinį, lengvabūdiškai švaistydamasis didelėmis sumomis. Be to, jie nori iš (duomenys neskelbtini) 90 000 Eur, remdamiesi taikos sutartimi tarp (duomenys neskelbtini).

Prie patikslinto civilinio ieškinio pridėtas išvežtų atliekų sąrašas jį labai nustebino. Išvežimas buvo pradėtas vykdyti po to, kai jie pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus. Gavęs medžiagą, K. R. R. suprato, kad medžiagų yra per daug ir reikia skubiai jas naikinti kaip įrodymą. Išvežta 860 kg plastikinių pakuočių. Jie žiūrėjo medžiagą, kur galėjo būti beveik tona plastikinių pakuočių. Jų ten nebuvo, bet jos įrašytos. Taip pat didžiųjų atliekų išvežimas su kodu „stambiagabaritės atliekos“, t. y. betono luitai ir konstrukcijos. Jų beveik 3 t. Kas pakišta po kodu „mišrių statybinių atliekų išvežimas“, sunku pasakyti, nes tai mišrios statybinės griovimo atliekos. Dar išvežta 720 kg asbesto, t. y. šiferio. Jam nebuvo nurodyta, kad tos atliekos priklauso (duomenys neskelbtini), kitaip jis būtų jas iš karto sutvarkęs. Jis du kartus kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kad šie jam pateiktų laiškus, kuriais jį kvietė, tačiau jokio atsakymo negavo. Teismui išreikalavus, jie pateikė atsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) byla nepilna, todėl jie neturi duomenų apie laiškų siuntimą jam. Jis mano, kad tai melas. Kiekviena įstaiga turi siunčiamų ir gaunamų raštų apskaitos registrus, kažkokią tvarką. Jeigu jie registruose nieko nerado, tai reiškia, kad niekas nebuvo siųsta. Tik (duomenys neskelbtini) administratorius G. M. jam paskambino ir pasakė, kad šis su aplinkosaugininkais vaikšto po aikštelę ir jis, jei nori, irgi gali atvažiuoti pasižiūrėti. Pirmiausia, jis turėjo suplanuotų darbų, jam niekas iš anksto nepranešė, be to, (duomenys neskelbtini) atliekos sutvarkytos, todėl nežino, kodėl jis turėjo dar vykti. Skambutis buvo 2020 m., tada jie kvietė jį į patikrinimą, ir jis neatvyko.

Kadangi buvo pasakyta, kad (duomenys neskelbtini) išveš atliekas ir patikslins ieškinį, jis vis nuvykdavo norėdamas pamatyti, kada kraus kokias šiukšles. Nuvažiavęs nieko nerasdavo, o kai rasdavo sunkvežimį, šis atvažiuodavo ir išvažiuodavo. Priėjęs vairuotojas klausė, ko jis atėjo ir stovi, jis atsakė, kad su K. R. R. leidimu. Po kurio laiko atėjo K. R. R. ir klausė, kodėl jis vaikšto po aikštelę be šio žinios.

Tai civiliniai santykiai, kurie kažkodėl kriminalizuoti. Ikiteisminis tyrimas pradėtas (duomenys neskelbtini) advokatų profesinės bendrijos advokato E. Š. iniciatyva, kuris atstovavo (duomenys neskelbtini) tyčinio bankroto kaltininką – (duomenys neskelbtini). Iškėlus tyčinį bankrotą (duomenys neskelbtini), administratorius G. M. prisiteisė iš akcininkų virš 600 tūkst. žalos. (Duomenys neskelbtini) sumokėjo, tačiau labai supyko, kad aferistai administratoriai apgavo juos ir lietuvius įmonių direktorius. Jie pasamdė kontorą, pasakė, kad sumokės, kiek reikia, tik jie turi atkeršyti tiems, kas „prikišo nagus“. Jis nesusijęs su (duomenys neskelbtini) tyčiniu bankrotu, bet E. Š. surašė skundus ant jo visur, kur įmanoma. J. buvo labai piktas ant (duomenys neskelbtini) ir ant jo. Jis buvo nubaustas už tai, kad nepateikė apskaitos žurnalo. Atsakydamas jis parašė, kad jie nubaudė administratorių už tai, kad šis nepateikė atliekų apskaitos žurnalo, kai jie turėjo stebėti įmonę, vesti stebėjimo bylą ir rinkti visas ataskaitas, visus žurnalus turėti pas save. Tai šiam labai nepatiko. Jis ir G. M. buvo nemalonėje. Departamentas iš jo reikalauja duomenų, kurių jis negali pateikti. Pažyma buvo piktybiškai neišduodama. Tai vyko ilgą laiką. Po to nusprendė jo skundą tenkinti, panaikinti Departamento 2020 m. spalio 21 d. sprendimą dėl pažymos įmonei likviduoti neišdavimo ir įpareigoti Departamentą išduoti pareiškėjui pažymą dėl atliekų sutvarkymo.

Jam buvo žinomas (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 20 d. privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-14. Pateikdavo deklaracijas (vieną egzempliorių, daugiau jokių dokumentų nereikia) ir prašė pažymos. Jam atvežė deklaracijas, jis pasirašė daug egzempliorių, vieną paliko jam. Jam atrodo, kad atvežė visas deklaracijas kartu, bet tiksliai nepamena. Jam atrodo, kad viena deklaracija turėjo keturis egzempliorius. Gailisi, kad nenufotografavo. (Duomenys neskelbtini) buvo tik viena iš mažų problemų, turėjo daug žymiai sunkesnių bankrotų, todėl šiam atvejui neskyrė labai daug dėmesio. (Duomenys neskelbtini) bankroto byla buvo pas jį. Į archyvą perduoda dokumentus archyvaras, šis žino, kokius dokumentus reikia priduoti, o kiti dokumentai lieka pas jį. Dokumentus saugo 10 metų.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus pirmąjį įrašą (t. 11, b. l. 17) parodė, kad geras orientyras – įvažiavimas į išnuomotą aikštelę, kur kita įmonė trupina betoną. Užfiksuota polistirolo krūva, o nuotraukoje krūva atrodo visai kitaip. Nuotrauka yra iš jo pašto (2015 m. spalio 6 d.), pateikta teismui. Tai yra kita krūva, kitos atliekos, o vieta panaši. Matosi, kad skiriasi nuotraukoje ir antstolio užfiksuotos krūvos. Atkreiptinas dėmesys, kaip guli estakada palei kelią. Matosi, kad nesenai išpilta, ant kelio yra nubyrėjimai. Užterštas gruntas, matosi, kad nesenai išpiltas. Vėliau matysis, kad 2021 m. rugsėjo mėn. be žolės, o 2022 m. balandžio mėn. apaugta žolėmis. Taip pat išsikišusi šaka yra geras orientyras. Įsidėmėtinas ant padėklo sukrauto šiferio lakštų kiekis, kuris vėliau keitėsi. Šalia stiklo yra atsiradusios naujos atliekos, kurios nebuvo užfiksuotos 2014 m. aplinkosaugininkų akte. Kitų atliekų nebuvo, atliekos atvežtos naujai, tikriausiai iš nuomininkų, langų gamintojų.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus antrąjį įrašą (t. 11, b. l. 17) parodė, kad tai yra prie tvoros, kur buvo išnuomota teritorija, įvažiavus dešinėje pusėje. Buvo nuomojama nesutvarkyta aikštelė. K. R. R. galvojo, kad sutvarkys nuomininkai, o šie tik aptvėrė tvora ir viskas. Matomos stiklo atliekos, primestos naujos atliekos, geltonuojančios polistirolo atliekos, išmesti karkasai, kurie bus matomi vėliau. Yra įėjimas pagal tvorą, iki kitos tvoros nuomojo (duomenys neskelbtini).

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus trečiąjį įrašą (t. 11, b. l. 17) parodė, kad filmavo antstolis. Aikštelė yra išnuomota, yra užrašas (duomenys neskelbtini). Tai statybinė įmonė, kuri sandėliuoja medžiagas. K. R. R. nutylėjo, kad didžioji teritorijos dalis yra išnuomota. Jis perklausė, o šis atsakė, kad situacija nepasikeitusi, visos atliekos aikštelėje. Didžiąją dalį teritorijos, kurią nuomojosi (duomenys neskelbtini), užima (duomenys neskelbtini) apverta teritorija, kurioje jie sandėliuoja savo medžiagas. Atvažiavęs matydavo, kad įvažiuodavo ir išvažiuodavo sunkvežimiai su (duomenys neskelbtini) užrašais. Kitus įrašus komentavo iš karto, ekspromtu. Daug nepastebėjo, tik paskui peržiūrėdamas rado didelius neatitikimus, kurių iš karto nepamatė.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus įrašus (t. 12, b. l. 20) parodė, kad stovi stiklo krūva prie įėjimo į aikštelę. Pirma krūva nepriklausė (duomenys neskelbtini). Tai langų stiklas, kuris priklauso (duomenys neskelbtini). Jis įtaria, kad tos šiukšlės yra įmonės. Penkioliktoje krūvoje buvo 508 kg. Šiferis buvo išvežtas, bus matomas dar kitas šiferis. Antroje krūvoje yra (duomenys neskelbtini) buvusios šiluminių trasų atliekos (ilgis 10 m, plotis 8 m, aukštis 1,5 m, 33 t). Dabar matosi, kad yra visai kitokios atliekos, užterštas gruntas. Matosi išbarstytos silikatinės plytos, šiukšlių maišai. Įsidėmėtinos betono konstrukcijos. Matosi, kad šalia kelio šviežiai išverstos atliekos, nustumtos traktoriumi ar kažkokiu mechanizmu. Šių griovimo atliekų nebuvo, kai fiksavo antstolis A. N. Yra atsiradusi kabelio ritė, kuri akivaizdžiai pastatyta pirmiau, o vėliau verstos polistirolo atliekos. Krūva yra padidėjusi, nes pagal akto duomenis trečios krūvos polistirolo matmenys buvo 2 m ilgio, 2 m pločio, 1 m aukščio. Stiklo krūva taip ir guli. Penkta krūva – polistirolas, kurio ilgis 6,7 m, plotis 7 m, aukštis 1,5 m. Tos krūvos nebuvo, kai fiksavo A. N. Penkta krūva yra didesnė už pirmąją. Ritė yra šalia krūmo. Yra perstatyta estakada, ant jos sumestos medžio atliekos, kurios parodo, kad jos buvo sumestos vėliau. Trečia krūva, šalia šeštos, septintos ir aštuntos, stiklo krūvos – toje vietoje turėjo būti vienuolikta ar dvylikta krūvos, mišrios pasitikinės pakuotės, bet, kaip matyti, jų ten nėra. Ten, kur filmavo A. N., yra krūmai, medžiai, rentinys, buvo tuščia, o dabar toje vietoje akivaizdžiai naudojama aikštelė, skirta sandėliuoti betono skaldai, užterštam gruntui. Negali pasakyti, kaip atsirado užterštas gruntas. Už betoninės konstrukcijos yra kita įmonė. Rentinio nėra, šis dingęs. Yra atsiradusi nauja cisterna, perstumtas stiklas iš kažkurios kitos vietos. Teoriškai, buvo galima sustumti atlaisvinant (duomenys neskelbtini) aikštelę. Dvylikta krūva – „(duomenys neskelbtini) mišrios plastikinės atliekos, kurias (duomenys neskelbtini) išvežė; devinta–vienuolikta yra teleskopų duženos, trylikta–keturiolikta yra mišrus automobilių ir langų stiklas. Darė nuotraukas, nes jį pasiekė informacija iš bankroto administratoriaus, kad išvežtos stiklo atliekos. Atvažiavo pažiūrėti, kaip atlikti darbai.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus įrašą (t. 11, b. l. 152) parodė, kad atliekas perkėlė ant betoninės pakylos, o stiklą išvežė. Krūva Nr. 1 – langų stiklas. Matosi, kad ant krūvos vėl yra naujai prikrauto šiferio. Fiksuodamas faktines aplinkybes, nepamatė, kad yra padidėjusi šiferio krūva ant padėklo. Ten, kur jo minėta neapaugusi krūva, kuri jau dabar apaugusi, yra išlindusi šaka, kaip žymeklis, ir gruntas, kur auga piktžolės. Pamatė, kad padidėjo, jau peržiūrėdamas ir lygindamas filmuotus įrašus. Antra krūva – šiluminių tinklų atliekos. Plastikinės atliekos išvežtos, bet nepilnai. K. R. R. tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) atliekų nevežė, tačiau atliekos tikrai išvežtos, tik truputį paliktos kitos šiukšlės. Už antros krūvos yra mišrios šiluminių trasų atliekos. Jo supratimu, (duomenys neskelbtini) rekonstruoja savo medžio apdirbimo pastatus, užsiima kitu verslu, medicininėmis medžiagomis ir įranga, o visas patalpas pertvarko į nuomojamas. Ten yra autoservisas, langų gamybos įmonė, kiti nuomininkai, kurių ten daug. (Duomenys neskelbtini) tvarkė kažkokią patalpą, išmetė senus rėmus, paskui išvežė, o teisme K. R. R. aiškino, kad iš aikštelės atliekų nevežė. Išvežtos krūvos Nr. 6, 7, 8. Krūva Nr. 3 – polistirolas. Tame konstatavime ant estakados sumestos atliekos, o būtent, medžio atraižos, lentos, plokštės, o dabar jos išvežtos ir ant estakados priversta polistirolo. Vienos šiukšlės išvežtos, kitos atvežtos. Išvežtos šiukšlės buvo už estakados. Nr. 11 ir 12 buvo (duomenys neskelbtini) mišrios plastikinės pakuočių atliekos, kurios išvežtos. Buvo 6 t, kitoje 15,68 t. Jis suprato, kad ritės nepatraukė, kuri stovėjo prie krūmo, krūmas sužaliavo, o pati krūva labai padidėjo, labai stipriai paaugo. Tvoros ilgis iki 12 m, aukštis apie 3 m. A. N. filmavime matėsi ant stiklo užmestas polistirolas. Jis mano, kad buvo išgriauta ir išmesta kažkokia apšiltinta kamera. Gale matosi, kad buvo gaminamos malkos. Teritorija yra pačiam krašte, (duomenys neskelbtini). Į šią teritoriją patekimas yra tik per didelę gamybinę teritoriją, kur įvažiavimas už 400 m. Bloko nebėra, jis panaikintas. 2019 m. balandžio 11 d. V. M. pateiktose 30 nuotraukose vaizdas visą laiką keičiasi. Silikatinės plytos išmėtytos po visą teritoriją, visur mašinų padangos. Fiksavimo metu tokių vaizdų nematė. Eilė šiukšlių yra vietoje, kuri dabar išnuomota, tai reiškia, kad tos šiukšlės yra išvežtos.

Žemesnės instancijos teismas

Jis dalyvavo atliekamuose patikrinimuose, buvo perspėjamas, kad jie vyks. Jis negali konkrečiai pasakyti atliktų patikrinimų, konkrečių dienų neatsimena, bet (duomenys neskelbtini) atvažiavo, suskaičiavo, surašė aktą, pagal kurį nustatė, kiek ko yra – šildymo, poliesterio, plastikinių pakuočių, mišrios medienos, šiferio atliekų. Jis dalyvavo patikrinimuose, jų buvo daug. (Duomenys neskelbtini) davė jam dokumentus, visada rašydavo aktus. Patikrinimo akte nustatyta, kad neišvežtos atliekos priklauso (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja užduodavo klausimus, paaiškindavo, ką reikia atsakyti, jis atsakė į pateiktus klausimus, remdamasis dokumentais, kuriuos turėjo, ir juos pateikė tyrėjai. Patikrinimo aktus jam įteikdavo Departamentas. Patikrinimo metu inspektoriai neprašė nurodyti, kieno yra atliekos, todėl jis ir nenurodinėjo. Šie klausė, ar neatvežė kas nors, ar buvo uždaryta. Jis sakė, kad niekas neatvežė, kadangi jie tokių niekada neturėjo. Tam, kad kiti neatvežtų, buvo uždaryta. Nuo 2019 m. situacija nepasikeitė, niekas nieko neišvežė. 2019 m. aplinkosauga vertino jų katilinės džiovinimo cecho rekonstrukciją, bet jis tada nebuvo direktorius ir nieko negalėjo pasakyti. Jis jiems atsakė, kad prie jo niekas nieko neardė ir jis neturi, ką pasakyti. Katilinės buvo daromos iki jo, t. y. iki 2007 m. Kas buvo prieš tai, negali pasakyti. Jokios rekonstrukcijos nevyko. (Duomenys neskelbtini) atžvilgiu nebuvo atliekamų patikrinimų, nes nėra ką tikrinti, bendrovė atliekų neturi.

Liudytojas K. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Jis ne visą laiką buvo direktorius, kažkurį laiką buvo patarėjas. Vėliau įmonė buvo padalinta į dvi tam, kad (duomenys neskelbtini) užsiimtų tik nekilnojamuoju turtu, o kita tęstų savo veiklą. Dabar jis dirba (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) įsigijo (duomenys neskelbtini) dėl tarpusavio įsiskolinimų. Skola nebuvo grąžinta, už ją buvo perleisti pastatai, o su pastatais pereina ir nuoma. Iki akcijų nupirkimo, jokių ryšių su (duomenys neskelbtini) neturėjo. Keitėsi pastatų, teritorijos priklausomybė, tačiau esmė nesikeitė, įmonių grupės ir jų veikla buvo tapačios. Pasibaigus medienos veiklai, jie pervadino įmonę. Dabar žemės sklypo nuoma priklauso (duomenys neskelbtini). Žemė priklauso valstybei, jos plotas yra apie 4 ha. Jie leido (duomenys neskelbtini) pilnai disponuoti teritorija ir spręsti visus su ja susijusius juridinius klausimus. Tiksliai neprisimena, bet jam atrodo, kad buvo sudaryta panaudos sutartis. Gali būti, kad tai 2016 m. kovo 1 d. sutartis. Mano, kad galėjo būti ne viena sutartis, nes jie anksčiau disponavo šia įmone, tai galėjo būti ir 2008 m., ir vėliau. Jeigu šios sutarties niekas nenuginčijo, tai ji galioja iki šiol. Galėjo būti, kad sutartis buvo anuliuota. Nuo to esmė visiškai nekinta, nes tai yra jų įmonių grupė ir jie nejaučia didelio skirtumo, ar turtas tuo metu priklauso vienai, ar kitai įmonei.

Nepamena, ką teigė ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tais parodymais galima vadovautis, juos tvirtina. Jis neprisimena, kas teikė civilinį ieškinį. K. R. R. galėjo būti suteiktas įgaliojimas veikti (duomenys neskelbtini) vardu, bet negali pasakyti, būtent kur ir kada. Jie daug klausimų sprendžia kartu, jei reikia, įgalioja tiek žodžiu, tiek raštu. K. R. R. yra jų įmonių grupės darbuotojas, todėl gali pavesti šiam atlikti darbus, nesusijusius su jo valdoma įmone.

Dėl teritorijos nuomos buvo sudaryta sutartis, kitos įmonės pavadinimo jau neatsimena. Kalba eina tikriausiai apie (duomenys neskelbtini). Už viską buvo atsakingas teritorijos savininkas direktorius K. R. R. Jis žino, kad buvo sudaryta aikštelės nuomos sutartis, kurioje numatyta, jog į aikštelę buvo vežamos antrinės žaliavos, jos turėjo būti rūšiuojamos ir po to išvežamos. Jis neprisimena, ar (duomenys neskelbtini) turėjo leidimą subnuomoti teritoriją. Kažkurį laiką matėsi, kad minėtų žaliavų išvežimo nėra. Pagal aikštelėje esančias šiukšles numano, kad bankrutuojanti įmonė nuomojo gal apie 0,5 ha. Šalia administracijos teritoriją nuomojo metalistai. Daugumą teritorijos užima pastatai, o laisva aikštelė, kurioje buvo šiukšlės, buvo išnuomota tiems nuomininkams. Jis klausė K. R. R., kokia tai situacija, šis vis sakydavo, kad nuomininkai žada viską sutvarkyti ir išvežti. Po to, kiek žino, jie bankrutavo, buvo paskirtas bankroto administratorius, kuris taip pat žadėjo, kad aikštelė bus sutvarkyta, o atliekos išvežtos, tačiau jo žiniomis, niekas išvežta nebuvo. Kas buvo tuo bankroto administratoriumi, jis nežino. Jis spausdavo K. R. R., kad jis spręstų tą klausimą, bet kiek žino, iš nuomininko ir administratoriaus visada buvo tik pažadai. Būdavo komisijos iš aplinkosaugos, nustatinėdavo, bet tuo ir pasibaigdavo. Su kitais, pvz., administratoriumi ar aplinkosaugos atstovais, jam neteko bendrauti, patikrinimuose nedalyvavo, tuo klausimu bendravo tik su K. R. R. Jam atrodo, kad atliekų apimtis teritorijoje nesikeitė. Jo žiniomis, atliekos priklausė vienai įmonei, išsinuomojusiai teritoriją. Pavadinimo neprisimena. Apie tai, kam priklausė šiukšlės, žino iš K. R. R. žodžių. Važiuodavo į teritoriją pas K. R. R., ten yra daug pastatų. Važiavo kelis kartus per metus, gal du, gal dažniau, dabar tiksliai nepasakys, matydavo tą situaciją, sakydavo, kad reikia kažką daryti, tvarkyti. Važiavo į teritoriją, nes jis yra akcininkas ir valdybos pirmininkas tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), t. y. vienas iš vadovaujančių asmenų. Jeigu nebuvo įmonės direktorius, tai valdybos pirmininku yra visą laiką, nuo (duomenys neskelbtini). Kai prasidėjo bankrotai, tada dažniau žiūrėdavo, liepė uždėti blokus, kad niekas nevažiuotų, nes nebuvo aišku, kas išveš šiukšles. Blokas buvo 60x40, 2,5 m dydžio, stovėjo tiesiai ant žemės, skersai kelio. Nepamena, kada matė tą bloką paskutinį kartą. Šiuo metu tas blokas, ko gero, yra šone. Atliekos netrukdydavo kaimyninę aikštelę nuomojantiems žmonėms patekti į savo sklypą, jam atrodo, kad jie pravažiuodavo pro šalį. Paskutiniu metu blokas buvo nuimtas. Jie turi techniką, pakrovėją, kuris pakelia bloką ir patraukia į šoną. Nežino, ar šiukšlės buvo stumdomos. Tikrai žino, kad niekas kitas tų šiukšlių nevežė, nes jo nurodymu K. R. R. darbuotojai įvažiavime uždėjo blokus, kad niekas neįvažiuotų ir neatvežtų šiukšlių. K. R. R. negalėjo pridėti šiukšlių, nes jų neturėjo. Jokių griovimo darbų nebuvo, jokių pastatų nenugriauta. Tie pastatai, kurie buvo, jie ir yra. Buvo tik linijų remontas, kelio pataisymas ir t. t. Aikštelę, kurią išsinuomojo metalistai, labai seniai išbetonavo (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) pati neužsakinėjo atliekų išvežimo. Jis nežino, kad (duomenys neskelbtini) pateikė atliekų išvežimo sąskaitas (duomenys neskelbtini). Jis negirdėjo, kad šiukšlės galėjo priklausyti kažkam kitam. Jis neatsimena, ar kas nors, kada nors vežė šiukšles.

Liudytojas V. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra pažįstamas su V. R., jie anksčiau kartu dirbo (duomenys neskelbtini), bendravo gražiai, nekonfliktavo, nieko blogo apie šį negali pasakyti. Šis dirbo Vilniuje, o jis (duomenys neskelbtini). Su S. L. nepažįstamas, nors daug kartų šį kvietė kartu apsilankyti toje teritorijoje.

(Duomenys neskelbtini). Patikrinimų atlikimo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini). Jis dirba pagal darbo sutartį, todėl negali vienas atlikti kontrolės veiksmų ir vertinimo, padeda tai daryti pareigūnui. Jis vienas savarankiškai į patikrinimus nevažiuoja, tik su inspektoriumi. Visose Agentūrose galioja vienodos nuostatos, todėl puikiai žino, kaip turi dirbti Agentūros vedėjas.

Norint išduoti pažymą, teritorija ar objektas, dėl kurių kreipiamasi, turi būti patikrinami. Privaloma įsitikinti, kad bankroto administratoriaus nurodyta informacija yra teisinga, viskas sutvarkyta, yra pateikti atliekų sutvarkymo dokumentai ir pan. Po to surašomas raštas arba pažyma, kad atliekos sutvarkytos ir bankroto administratorius atsiskaitė. Visais atvejais reikia vykti į vietą, o jeigu nevykstama – pažeidžiamos pareigos. Vykdamas į vietą jis visą laiką daro nuotraukas, kur yra matoma data ir laikas.

2019 m. inspekcija gavo Aplinkos ministerijos pavedimą patikrinti (duomenys neskelbtini), o iš šios įmonės gavo prašymą padėti susitvarkyti su atliekomis, kurios yra jų teritorijoje. Buvo suformuluota užduotis – patikrinti K. R. R. skundų pagrįstumą. Jis parašė visiems, kas privalėjo ir turėjo dalyvauti apžiūroje.

Prieš apsilankymą jie susipažino su buvusia medžiaga, reikalinga patikrinimui. 2013 m. R. D. ir T. B. darė teritorijos patikrinimą, vertino atliekas, matavo jas, darė nuotraukas, nustatinėjo koordinates ir pan., po to 2014 m. supildė patikrinimo aktą. Po metų buvo atlikti du patikrinimai ir nustatyti atliekų savininkai – (duomenys neskelbtini). Bankrotus administruojančios įmonės su tuo nesutiko, kreipėsi į teismus, tačiau teismai jų teiginių neišgirdo, pripažino, kad atliekos yra jų, įvardijo, kokios atliekos yra (duomenys neskelbtini), kokios atliekos yra (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) bankroto administratorius G. M. iš karto pripažino, kad visos stiklo atliekos yra jų, sutvarkė kineskopo stiklą, pateikė sutvarkymo dokumentus. Langų, automobilio, mišrus stiklas, liko ir iki šiol ten guli. Kitos atliekos – putų polistirolas, medienos atliekos, kiek pamena, šiferis, buvo pripažintos (duomenys neskelbtini) atliekomis.

2019 m. balandžio 11 d. jis ir R. R. apsilankė toje teritorijoje, susitikime dalyvavo ir bankroto administratorius G. M. (Duomenys neskelbtini) bankroto administratorius (duomenys neskelbtini) buvo raštu informuotas apie susitikimą, tačiau telefonu atsisakė atvykti, nes jie savo atliekas jau sutvarkė. Teritorijos savininkas privalo dalyvauti patikrinime, todėl šiuo atveju taip pat dalyvavo K. R. R. Tuo metu, jam atrodo, kad teritorijos savininkas galimai buvo (duomenys neskelbtini), nes K. R. R. taip pat prisistatė šios įmonės direktoriumi. Teritorijos patikrinimas, atliktas nedalyvaujant savininkui, yra galiojantis, jeigu savininkas atsisako jame dalyvauti. Tokiu atveju galima pakviesti liudininkus ir atlikti patikrinimą. Tai buvo jo pirmas vizitas, o kiti pareigūnai su K. R. R. yra bendravę ir anksčiau. Įvykio esmę jam paaiškino K. R. R. Šis aprodė teritoriją ir nukreipė į reikiamą vieną. Pagal 2014 m. atlikto patikrinimo akto Nr. 686 duomenis nustatė atliekų buvimo vietą. Jie tikrino konkrečią teritoriją, kuri buvo išnuomota (duomenys neskelbtini). Kiek žino, įmonei buvo išnuomota apie 300 kv. m. Po to K. R. R. rašė skundus, kad (duomenys neskelbtini) padidino savo teritoriją iki 1 500 kv. m. Tuo metu teritorija priklausė (duomenys neskelbtini).

Jie apsilankė teritorijoje, apsižiūrėjo. Po to ten būdavo ganėtinai dažnai, jį kvietė atvykti K. R. R. Vykdavo dėl atliekų, kitais klausimais nevyko. Matė, kad tos pačios krūvos guli lygiai tose pačiose vietose. Matėsi tai, kad jos senos, ant tų krūvų net želmenys augo. 2019 m. balandžio mėn. jie nieko nematavo, vizualiai apžiūrėjo atliekas, padarė jų nuotraukas ir tiek. Tą dieną jie visos teritorijos netikrino, tikrino esamą situaciją, ar ji skiriasi nuo tos, kuri buvo užfiksuota pradiniuose aktuose 2014–2015 m. Teritorijoje buvo 4 konteineriai, ant šono buvo užrašyta (duomenys neskelbtini), viskas turi būti užfiksuota nuotraukose. Matuoti poreikio nebuvo, nes tos pačios rūšies atliekos gulėjo tose pačiose vietose, atliekų rūšys taip pat nepasikeitė. Per augalus, kuriais buvo apaugusios atliekos, matėsi, kokios rūšies buvo atliekos. Jis nežino, ar buvo šviežių atliekų, jos visos atrodė panašiai. Gal ir pridėjo kokį kilogramą panašių atliekų, bet jis to nepastebėjo. Jo supratimu, atliekos buvo tos pačios. Tuo metu, kai buvo vežamos atliekos, įvažiavimas į aikštelės dalį buvo užtvertas betono plokšte. Jis tą plokštę matė. K. R. R. neaiškino, kam uždėjo bloką. Jis suprato, kad tam, jog niekas ten neįvažiuotų. Po patikrinimo surašė teritorijos apžiūros aktą, surašomą supaprastinta tvarka, kai apžiūrą reikia atlikti greitai. Kontrolinis aktas yra Aplinkos ministro patvirtintos formos, reikia surašyti viską, kas numatyta toje formoje. Patikrinimo aktą surašė R. P., o jis pasirašė akte kaip dalyvaujantis asmuo.

Jis su R. P. dirbo kartu, bendravo nagrinėjant šią problemą, sprendžiant klausimus su (duomenys neskelbtini). Jis žino, kad 2017 m. gruodžio mėn. pažymą (duomenys neskelbtini) išdavė V. R., jis tą pažymą matė. Rašto vykdytoja buvo R. P., kuri paruošė raštą ir davė jį V. R. Iš bendravimo su R. P. žino, kad prieš rašto išdavimą jie vyko į teritoriją, bet jis ten jau nedalyvavo. Kalbėjo apie tai vėliau, kai jie buvo paskirti dirbti kartu po 2019 m. Tada iš smalsumo kalbėjosi apie 2017 m. įvykį. Ji išdavė tą pažymą, nieko tiksliai nežino. Tuo metu ji buvo jauna pareigūnė, nespėjusi įgyti patirties. Jis nežino, ar pažymos išdavimo metu ji turėjo teisę atlikti patirtinimą. Jis neatsimena, kada ji gavo kontrolės pareigūno pažymėjimą. Jis nežino įmonių sąrašo, kurioms dėl bankroto negalima išduoti pažymų. Jie rašydavo pažymas prieš tai patikrinę teritoriją, įvertinę buvusią veiklavietę, padarydami nuotraukas, pridėdami jas prie patikrinimo, apžiūros akto. Teritorijos patikrinimą organizuoja tiesioginis viršininkas. Šiuo atveju gavus 2018 m. balandžio mėn. prašymą išduoti pažymą, teritorijos patikrinimą turėjo organizuoti V. R., nes (duomenys neskelbtini).

Vėliau K. R. R. nurodė, kad 2017 m. gegužės mėn. buvo (duomenys neskelbtini) atliktas atliekų išvežimas. Tiesioginių įrodymų, kad atliekos išvežtos, jis nerado. Prašė (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentus. Jie pateikė vežimo deklaracijas, el. atliekų apskaitos žurnalą ir savo atliekų mėnesines ataskaitas. Jis paprašė jų pateikti tuos dokumentus, kurie tai galėtų įrodyti, t. y. finansinius apmokėjimo pavedimus, atsiskaitymus per banką ir kitą, tačiau (duomenys neskelbtini), motyvuodamas tuo, kad tai jų tarnybinė paslaptis, jų pateikė. (Duomenys neskelbtini) turėjo pateikti deklaravimą, o (duomenys neskelbtini) privalėjo pateikti ataskaitą pagal aplinkos ministro nustatytą formą. Elektroninė sistema, į kurią turi būti įkeltos atliekų ataskaitos, galioja jau pakankamai senai. Tik 2018 m. išėjo pavedimas vesti atliekas į naują sistemą, iki tol buvo „i.Viz.“ Tai ne žurnalas, o ištisa elektroninė sistema. Būtent toje ankstesnėje sistemoje jis rado atliekų rūšiavimo deklaraciją, bet nerado (duomenys neskelbtini) pavadinimo, kad būtent iš jo buvo paimta. Vėliau atsirado kitų darbų, ir nuo šio darbo jis buvo laikinai nušalintas.

Jis surašė tarnybinį pareiškimą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pateikė deklaracijas, jog atliekas baigė vežti 2017 m. birželio mėn. Atkreipia dėmesį, kad 2017 m. lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius kreipėsi į Agentūrą dėl pažymos išdavimo, tačiau Agentūra pažymos neišdavė, nes atliko patikrinimą ir nustatė, kad atliekos neišvežtos. Tai akivaizdus neatitikimas. Po to 2018 m., mėnesio neprisimena, pažyma buvo išduota, nors duomenų apie atliekų sutvarkymą byloje jis nerado. Jis nežino, kokiu būdu, kodėl ir kas išdavė tą pažymą. Jis neturėjo įgaliojimų aiškintis aplinkybes dėl S. L. išduotos pažymos dėl sutvarkytų atliekų.

Jie patikrino (duomenys neskelbtini) daromus rekonstrukcijos darbus ir nustatė, kažkur yra patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, kad visa šiluminė medžiaga buvo panaudota įrengiant kitus angarus ir patalpas. Jie atliko (duomenys neskelbtini) ardymo ir atliekų panaudojimo patikrinimą, faktiškai apeidami rekonstruojamus pastatus, pamatuodami, kiek yra sudėta šildymo medžiagų. Aiškiai matėsi nebaigtos tvarkyti sienos ir sudėta medžiaga. Nežinoma, koks buvo pradinis kiekis, kiek medžiagų buvo katilinėje, todėl neįmanoma nustatyti, kiek jos buvo išardyta. Jie apmatavo kai kurias sienas, kaip tą įformino, neprisimena. Atliekų senumą vertina iš gyvenimiškos patirties, vizualiai. Prie šildymo medžiagų buvo skardos. Iš kur ji ten buvo, jis nežino. Su K. R. R. per metus bendravo gal 20 kartų, jo bendravimas su visais klientais yra betarpiškas.

Liudytoja R. T., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini). Nieko nežino apie aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Nieko nežino apie (duomenys neskelbtini). Apie bankroto administratoriaus prašymą išduoti pažymą apie sutvarkytas atliekas (duomenys neskelbtini) žinojo iš nuogirdų. Su R. P. apie tai nekalbėjo.

Iš pradžių dirbo viešojo administravimo specialiste. Atlikdavo daugiausia pagalbines funkcijas. Jiems neduodavo nagrinėti skundų, o būdavo vizuojami bankroto administratorių prašymai išduoti pažymas. Viešojo administravimo specialistai jos asmeniškai neprašė padėti kažkur nuvažiuoti.

Jai buvo pavesta užduotis atlikti (duomenys neskelbtini) patikrinimą pagal gautą skundą. Šią užduotį jai pavedė tuometinis viršininkas V. R. Ji nagrinėjo skundą savo kompetencijos ribose. Konkrečiai nepasakys, koks buvo skundo turinys dėl (duomenys neskelbtini). Greičiausiai, smulkinant atliekas kildavo dulkės. Neatsimena, kieno vardu buvo skundas. Patikrinimo metu dalyvavo D. U., kuris prisistatė, atrodo, kaip komercijos direktorius. V. R. jai pasakė, kad gal galima nubausti (duomenys neskelbtini) už lengvesnius pažeidimus. Ji viską darė pagal taisykles. Po antro pasiteiravimo ji pasakė V. R., kad jie neįvykdė privalomojo nurodymo. Tai buvo 2018 m. pavasaris, jei gerai atsimena. Rudenį ji perėjo į (duomenys neskelbtini).

Pavasarį V. R. kabinete matė D. U. Jai susidarė įspūdis, kad jie buvo draugai, nes labai familiariai bendravo. Jis užeidavo į kabinetą, ten pabūdavo, sėdėjo pusiau gulomis kėdėje. Nemano, kad taip elgiasi visiškai pašaliniai žmonės. Pas V. R. ateidavo ir daugiau žmonių, ne vien D. U. V. R. pakankamai draugiškas, linksmas. Galbūt per daug atsipalaidavęs. Ji pati yra susidūrusi su D. U. Su ja jis bendravo labai grubiai, nemandagiai ir nepagarbiai. Nėra dalyvavusi pokalbiuose su V. R. ir D. U.

Nieko negali papasakoti apie automobilį „Škoda“. Ji jame važiavo tik keleivio vietoje. Šis automobilis buvo priskirtas jų viršininkui V. R. Tuo automobiliu naudodavosi kiti specialistai, nes trūko automobilių. Pagrinde su juo važinėdavo V. R. Tais laikais automobilis būdavo priskirtas inspektoriui, ir jis buvo atsakingas už kuro lapą. Jeigu kitam inspektoriui reikėdavo kažkur važiuoti ir automobilių nebūdavo, tai be jokių rašytinių perdavimų automobilį paimdavo kitas inspektorius. Ji asmeniškai nepildė kelionės lapų. Tas asmuo, kuriam priskirtas automobilis, turėdavo pildyti lapus. Nežino tvarkos, kai paimdavo automobilį ne priskirtasis inspektorius. Jai nebuvo priskirtas automobilis.

Liudytojas T. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su V. R. kažkada dirbo (duomenys neskelbtini), juos siejo darbiniai santykiai. 2017 m. (duomenys neskelbtini). Ten vyko pertvarkos. (Duomenys neskelbtini). Žino, kad (duomenys neskelbtini) yra bankrutavusi, kaupusi atliekas. Nežino, kaip vyko procesai. Neseniai yra tvarkę (duomenys neskelbtini) stiklo atliekas. Neatlikinėjo įmonių patikrinimų, tokių neprisimena. Jis su A. U. važinėdavo atlikti „reidus“ po visą Lietuvą, galbūt ir buvo užsukę, bet neprisimena. Liudytojui parodytos nuotraukos (t. 4, b. l. 59). Nepamena, ar dalyvavo fotografuojant tas atliekas. Patikrinimas turėjo būti fiksuojamas patikrinimo aktu, turėjo būti nurodyti dalyvaujantys asmenys, padarytos foto lentelės ir pan. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), su V. R. santykių nepalaiko. Su A. U. dirbo (duomenys neskelbtini). Jis dirbo (duomenys neskelbtini). Tiesiogiai dirbo kartu gal (duomenys neskelbtini). Valstybinėje aplinkos apsaugos tarnyboje, kitais metais buvo atskiri skyriai. Valstybinėje aplinkos apsaugos tarnyboje pagrindinė darbo funkcija buvo vertinti pareigūnų darbą, tirti skundus, taip pat jie važinėdavo po visą Lietuvą ir ieškodavo sukauptų atliekų, pareigūnų atlikto darbo trūkumų ir kt., fiksuodavo visus „reidus“. Neprisimena, kad jis su V. R. kartu atliktų kažkokį patikrinimą. Jeigu yra planinis patikrinimas, tuomet siunčiamas pranešimas, o jeigu neplaninis, tuomet yra atliekamas su pavedimu. Jeigu būdavo „reidai“, tai fiksuodavo pažymose, įteikdavo Departamentui, fiksuodavo ir duomenų bazėje. Jis nevažiuodavo tikrinti teritorijų dėl bankroto pažymų išdavimo, tai ne jų funkcija, o Agentūros.

Liudytojas P. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad teritorija yra (duomenys neskelbtini). Dirba maždaug (duomenys neskelbtini). Dirbo (duomenys neskelbtini), pjaudavo rąstus, išveždavo pardavimui. Teritorija buvo naudojama medienai, ten buvo džiovyklos. (Duomenys neskelbtini). Po to buvo įleisti nuomininkai, jau 3–5 metus visa didelė teritorija yra išnuomota. Dabar prie jų nuomojasi įmonė, užsiimanti metalu. Visi ten vienas prie kito.

Kažkiek laiko po teritorijos išnuomojimo jam skambindavo K. R. R., pasakydavo uždaryti kelią, pastatyti kuo sunkesnį daiktą prie įvažiavimo. Sakė taip nemažai kartų, dažnokai, tiksliau negali pasakyti. Nepamena, kelinti tai buvo metai. Šalia voliojosi sunki perdengimo plokštė, gal 1,5 m pločio ir 6 m ilgio. Vienam ar keliems žmonėms jos negalima pajudinti, nes jis ją kilnojo su krautuvu, kuris buvo teritorijoje. Gal du žmonės galėtų truputį pastumti ją, bet nepilnai, įvažiavimo atidarytų. Tas traktoriukas skirtas medienai, kroviniams vežioti. Jis vienas jį vairavo (duomenys neskelbtini). Plokštė galėtų sverti gal 2–3 t. Mano, kad taip reikėjo daryti, kad kiti ten nuolat nevažinėtų. Tai buvo gal prieš kokius 5 metus. Nurodymus duodavo tik K. R. R. Šis jam liepdavo nuimti, jis nuimdavo ir vėl ėjo kitą darbą daryti, nematė, kas ten toliau vyksta. Matyt, buvo uždėta tokia plokštė, kaip jam rodomoje nuotraukoje (t. 3, b. l. 197), po to gal dar didesnė, tų plokščių ten buvo. Mano, kad tas blokas šiai dienai ten ir yra. Be jo bloko niekas nestumdė. Nežino, ar yra galimybė kitaip patekti į teritoriją, nebūdavo ten nuolat. Ten persirengia, pasiimama įrankius ir išvažiuoja. Ten, kur persirengdavo, tai ne pagrindinis pastatas, jis yra prie katilinės.

Žino, kad įmonė nuomojosi ten teritoriją, vežiojo šiukšles su stiklu ir kt. (Duomenys neskelbtini) daugiausia užsiima medicinine įranga, ten nieko nėra, tik popieriai. Administraciniai pastatai nebuvo ardomi, griaunami, remontuojami, ten šiukšlių išvežimo mašinų nematė. Neatsimena, ar matė kokias nors šviežiai griaunamas ir kraunamas į krūvas (duomenys neskelbtini) atliekas. Nežino aplinkybių dėl neišvežtų šiukšlių iš (duomenys neskelbtini). Toje teritorijoje ilgai buvo stiklas ir viskas. Paskui pastebėjo, kad išvežinėjo stiklą, bet metų neatsimins. Ar dabar ten yra stiklo, nežino, ten nebūna. Nepamena, kaip atrodė aikštelė 2017 m., ji užaugusi krūmais. Nuomininkai prasivalydavo teritoriją ir ten dirbo.

Apie tai, dėl ko yra šaukiamas, sužinojo iš gauto laiško. Jam paskambino buvęs direktorius K. R. R. ir paaiškino, kad jis bus kviečiamas dėl kelio atidarymo ir uždarymo, paaiškino, kad bylinėjasi ir kažkas vyksta. Jo vadovas yra ne K. R. R., o K. K. Patalpos yra toje teritorijoje, tai retkarčiais susiduria.

Liudytojas D. U., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pažįsta S. L. ir V. R. Neatsimena, kada susipažino su S. L., šis vadovavo (duomenys neskelbtini). Neatsimena, iki kada ten dirbo, ar buvo darbo sutartis. (Duomenys neskelbtini) yra jo žmonos valdoma įmonė, valdo 50 proc. akcijų. Mano, kad nedirbo vienu metu (duomenys neskelbtini), nes pastarasis įsisteigė (duomenys neskelbtini). Apytiksliai 2013 m. jis buvo (duomenys neskelbtini). Negali atsakyti, kada bankrutavo (duomenys neskelbtini), tada jau nebedirbo. V. R. yra pažįstamas, dirbęs aplinkos apsaugos inspekcijos inspektoriumi ar pan. Kai jie laimėdavo kažkokį konkursą, šis atvažiuodavo pas jį į kontorą suderinti įkainius, transporto naudojimą ir pan. Yra pora kartų matęs V. R. Departamente, šis ar šio darbuotojai organizuodavo triukšmo ir dulkėtumo tyrimus (duomenys neskelbtini). Nepasakys, kokie tai buvo metai, reikėtų tikrinti privalomus patikrinimo aktus. Jis yra bendravęs su šiuo, kai dirbo (duomenys neskelbtini). Šis ten buvo viešųjų pirkimų vadovas ar vadybininkas. Su V. R. santykiai ne kokie, nes aplinkosaugininkai nenori jų klausyti ir girdėti. Kada jie gaudavo patikrinimo aktą, jie dėl kiekvieno žodžio turėjo ginčytis. Šis tikrai nėra jo draugas.

Niekas savavališkai ir savarankiškai netvarko atliekų. Bankroto administratorius skelbia aukcionus ar tvarkymus, nusprendžia, kas turi tvarkyti, nustato įkainius ir tik tada atliekos yra tvarkomos. Apie 2013 m. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi. Jo darbas buvo surinkti ir suvežti į vieną vietą visus (duomenys neskelbtini) konteinerius, išmėtytus po visą Vilniaus apskritį, bei nevažiuojančias transporto priemones, paliktas servisuose ar šalia jų. Buvęs (duomenys neskelbtini) vadovas O. B. veždavo ir rodydavo senas surūdijusias mašinas prie servisų. Pačiam neįmanoma surasti, nes konteineriai neturi jokių identifikacinių numerių. Jokių dokumentų forminti ar išduoti nereikia. Atvažiuoja bankroto administratorius, duoda nutarties iškelti bankroto bylą kopiją. Po to buvęs įmonės vadovas parodo, kurioje vietoje guli tas turtas, ten buvo daromos to turto fotonuotraukos, patvirtinančios, kad toks turtas stovi tokiame kieme. Tada buvo kviečiamas tos įmonės ar patalpų savininkas, parodoma nutartis, kurioje nurodyta, jog tas turtas priklauso bankrutuojančiai įmonei. Buvęs vadovas patvirtina dokumentą ir organizuoja transportą parvežti į teritoriją. O. B., jei neklysta, nurodė (duomenys neskelbtini) aikštelę, kurią jis nuomojasi. Tačiau atvažiavus į tą aikštelę, tuometinės (duomenys neskelbtini) direktorius K. R. R. neleido nieko nei įvežti, nei išvežti iš jos, kol nebus kažkokios atsakomybės. Buvo pasirašyta simbolinė trumpalaikės nuomos sutartis tam, kad žinotų, kokie asmenys patenka į teritoriją, nes pas K. R. R. teritorijoje, kaip suprato, buvo ir daugiau nuomotojų.

(Duomenys neskelbtini) juos užsakinėjo, jie turėjo neblogus santykius su K. R. R. Šis remontavo, atrodo, savo ofisą, jie vežė kelis konteinerius. Dirbo intervalais, ne vienerius metus. Kai K. R. R. reikia atlaisvinti kažkokią patalpą, šis užsisako kelis konteinerius atliekoms išsivežti. K. R. R. tikėjosi atgauti už atliekas kažkokią dalį nuomos. Jis K. R. R. rodė, kad ten yra dalis švaraus stiklo, kuris turi pridėtinę vertę, ir sakė, kad prieš išvežant stiklą šis sužiūrėtų, nes už tai gali būti atlyginta nuoma, gali susitarti su bankroto administratoriumi. K. R. R. skundėsi jam, kad gavo privalomą nurodymą, reikia būtinai išvežti kažkur dalį atliekų.

Kaip suprato, didžiausia problema buvo ta, kad (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo ilgus metus. (Duomenys neskelbtini) turėjo savo klientus, pas kuriuos rinkdavo stiklo atliekas perdirbimui. (Duomenys neskelbtini) buvo surinkėjas/vežėjas, t. y. (duomenys neskelbtini) funkcija buvo pastatyti konteinerį ir po to šį, prikrautą stiklo, nuvežti į (duomenys neskelbtini). Kaip suprato, kai persipildydavo, tada didesnėmis mašinomis veždavo į (duomenys neskelbtini), nes ten yra skirtingų dydžių konteineriai. Mieste būdavo 8–10 kubų konteineriai. Veždavo sunkvežimiais, vilkikais, kad būtų tonažas. (Duomenys neskelbtini) buvęs vadovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) teritorija (duomenys neskelbtini) buvo tik tarpinė stotelė. Nėra girdėjęs, kad (duomenys neskelbtini) turėtų patalpas, adresu (duomenys neskelbtini).

S. L. samdė (duomenys neskelbtini). Dabar nežino, ar šis gavo privalomą nurodymą, bet prašė organizuoti atliekų išvežimą. Jie yra susirašę sutartį, yra nustatytas įkainis. Neatsimena, kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyta sutartis, bet žino, kad ji buvo pasirašyta. Neatsimena, ar perdavė kokius nors duomenis. Nesvarbu, kas rašė sutartį. Jis su niekuo nebendravo dėl sutarties pasirašymo, jis pasakė, kokie turi būti įkainiai ir terminai. Jis maždaug įvertina įmonės situaciją, ar jiems trūksta atliekų, ar yra perteklius. Tuo atveju, kai jie yra pasirašę sutartį su atliekų perdirbimo įmone, jiems yra reikalingi kiekiai. Jie vieną dieną gali vežti už pridėtinę vertę, kitą dieną už neigiamą vertę, o gali ir neatlygintinai. Jeigu jiems trūksta kiekių, jie net gali sumokėti pinigus už atliekas, kad galėtų surinkti metalinę ar medinę pakuotę, popierių, kartoną, plėvelę. Jeigu yra visiškai neigiama vertė ir turi būti vežama į sąvartyną – tada jie jau reikalauja pinigų. Nemano, kad kiekvienu klausimu turi tartis su akcininkais, nes pats yra komercijos direktorius. S. L. sakė, kad bankrutuojančioje įmonėje nėra lėšų. Jie yra pažįstami, todėl sutarė, kad kol kas neapmokestins, sutvarkys tas atliekas. Šis sakė, kad yra kreditoriniai reikalavimai, civiliniai ieškiniai, bus priteistos skolos, kurios bus įskaitytos. Kadangi jau dirbo kartu, pasitikėjo ir nespaudė, laukė. Susiderinęs, jis organizuodavo išvežimus iš aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini).

Atliekų vežimo deklaracijos yra rašomos kiekvieną dieną. Atliekos yra parvežamos, susveriamos, tada rašomos atliekų deklaracijos, kurios po to perduodamos ekologei, kuri suveda tam tikrų laikotarpių balansus į „IASA“ atliekų tvarkymo žurnalus, kuriuos tikrina aplinkosauga, o būtent, žiūri buhalterinius balansus, ar atitinka priimtų, perdirbtų, išvežtų į sąvartyną atliekų kiekiai. Iš pradžių dispečerė pildo deklaracijas „svarstyklėse“, po to pasirašo vairuotojai, o vėliau perduodama pasirašyti atliekų turėtojui. Dienos darbo pabaigoje dispečerė padaro suvestinę, todėl visą pilną informaciją galima gauti tik kitą dieną. Neatsimena, kada vykdomas atliekų deklaracijų perdavimas turėtojui. Kartais būna, kad asmuo atlydi transportą į vietą ir ten pasirašo, kartais įmonė išsiunčia skenuotą variantą, kuriame šis pasirašo ir išsiunčia atgal, o kartais žmonės iš viso nepasirašo, nes jiems neaktualu.

Neatsimena, ar S. L. buvo atvažiavęs, ar jie buvo nuvažiavę. Pas juos per mėnesį pravažiuoja 3 000 t atliekų, todėl neįmanoma atsiminti kiekvieno atvejo aplinkybių. S. L. skambino ir klausė dėl atliekų tvarkymo, jis pranešdavo tai dienai turimą informaciją. Skambindavo dispečerei arba jam atsiųsdavo laišką, kiek atliekų atvežta, ir jis informuodavo S. L., nes šis „lipdavo ant galvos“. Jie bendrauja su savo klientais, kad šie žinotų situaciją. Jie informuoja juos, kada prasideda darbai, kaip jie vyksta, kiek apytiksliai atliekų yra išvežta. Atliekos buvo kraunamos krautuvu. Norint greičiau, vežami pakaitiniai konteineriai, t. y. atvežamas ir paliekamas konteineris, automobilis važiuoja pakeisti kitą konteinerį, tada grįžta su tuščiu konteineriu, susikrauna pilną ir važiuoja toliau. „Hakas“ yra vieno kablio mašina, vežanti didžiatūrius konteinerius, t. y. 22–28 kubų, o „skypas“ arba „ragatkė“ veža 8–10 kubų konteinerius. Vežimo laikas priklauso nuo atliekų gabaritų, privažiavimo, bet apytiksliai 10–20 min., o didysis konteineris – iki 30 min. Šiai dienai jų vairuotojai į dieną padaro 12–16 reisų, priklausomai nuo Vilniaus vietos, kada pradeda ir baigia darbą. Jaunesni vairuotojai, dirbdami be kavos pertraukų, galėjo padaryti iki (duomenys neskelbtini) aikštelės 15–16 reisų.

Jis ne vieną kartą yra buvęs (duomenys neskelbtini), ten konfliktinė situacija. Nuo pat įmonės bankroto pradžios jam teko suvežti turtą, todėl jis geriausiai žinojo apie šią teritoriją. Kai buvo ginčas dėl kelių bankrutuojančių įmonių turto, jis aplinkosaugos patikrinimų metu 2013, 2015, 2017 m. važiuodavo rodyti, kieno ir kokios atliekos ten yra. Neatsimena, kokias pareigas tada užėmė. Jis atsimena (duomenys neskelbtini) atliekas, kurios buvo 2013 m. Kai įmonė bankrutavo, buvo kažkokios atliekos, bet jų krūvos nuolat didėjo, keitėsi jų vieta, sudėtis, buvo papildomai išvežta ir atvežta naujų atliekų. Kiek atsimena, iš pradžių buvo kažkokia įmonė, tvarkiusi atliekas, o aplinkosauga bandė nurašyti kitai bankrutuojančiai įmonei priklausiusias stiklo atliekas (duomenys neskelbtini).

Poliuritaninės putos yra išskirtinė medžiaga, traktuojama kaip pavojinga atlieka. Jo žiniomis, pats K. R. R. 2015 ar 2017 m. yra gavęs privalomąjį nurodymą. Šis jo ne vieną kartą prašė apskaičiuoti sąmatą ir padėti tyliai sutvarkyti poliuritanines putas. Jis sakė, kad to padaryti neįmanoma, nes tos putos turi būti išvežtos tik į „Toksiką“, t. y. į deginimą, o į sąvartyną jų negalima išvežti. Jie pateikdavo kainas, tačiau jos K. R. R. netikdavo. Stiklas vienareikšmiškai priklausė (duomenys neskelbtini), šis nebuvo liestas. Atvažiavusiems vairuotojams su (duomenys neskelbtini) krautuvais jis parodė, kurios atliekų krūvos priklauso (duomenys neskelbtini). Jie kelias dienas darė vežimus. (Duomenys neskelbtini) tik atkeldavo jiems plokštę savo šakiniu krautuvu. Ta plokštė būdavo padėta ant paletės prie vienintelio įvažiavimo į teritoriją. Jie turėdavo kelias dienas derintis atvykimo ir tvarkymosi laiką su K. R. R., nes yra buvę atvejų, kada transportas buvo neįleistas, nes K. R. R. nebuvo teritorijoje ar šis buvo ne nuotaikoje įleisti automobilį. Vartus jiems ateidavo ir atidarydavo K. R. R. Jie susiorganizuodavo, nes pakrovėjai, sargai ar kiti darbuotojai neatidarydavo, kol neateis K. R. R. ir nelieps atidaryti vartų. Po to šis kažkur nueidavo. Negali atsakyti, kieno nurodymu atgal uždėdavo bloką, nemano, kad kažkas galėjo užsiimti saviveikla be K. R. R. žinios.

Ginčai vyko nuo 2013 m., nes (duomenys neskelbtini) išpylė savo atliekas ir bandė nurašyti ant (duomenys neskelbtini). Jis S. L. prašymu nuvažiuodavo į tą teritoriją padaryti nuotraukas ir jie atkreipė dėmesį, kad tų atliekų daugėja, yra „šviežios“ automobilių vėžės, geltonos šiltinimo medžiagos, poliuritaninės putos. Ten gulėjo trys ar keturios krūvos. Dabartinės (duomenys neskelbtini) teritorija yra didelė, į ją laisvai patenkama. Darbo pabaigos metu, neinformavęs K. R. R., buvo nuvažiavęs į teritoriją, kur (duomenys neskelbtini) sargas, vardo neatsimena, parodė jam, kad (duomenys neskelbtini) pati patalpose ardo medžio džiovyklas, iš ten išlupo poliuretanines putas, didelius gabalus sudėjo ant paletės, o smulkius vežė, dėliojo po visą teritoriją. Jis visą užfiksavo telefonu. Kokia tai buvo diena, negali atsakyti. Tai galėjo būti ir 2015 m., bet tiksliai negali pasakyti. Atėjusi „aplinkosauga“ nesiaiškino, kieno ten atliekos, kaip jos ten galėjo atsirasti. Šie bandė juos įkalbėti išvežti likusias atliekas, kad viskas greitai pasibaigtų, bandė įteikti privalomąjį nurodymą, tačiau jie atsisakė, nes tai yra neteisėta. Tą, ką buvo užsakęs (duomenys neskelbtini), jie išvežė, o daugiau negalėjo vežti. (Duomenys neskelbtini) yra diskredituojamas, kad neva jie netvarkė atliekų. Reikėtų patikrinti (duomenys neskelbtini) subnuomininkus, nes ten yra ir „langininkai“, ir statybinių medžiagų pardavėjai, taip pat „baldininkai“, kurių šviežiai išpiltos baldinės plokštės mėtėsi po visą teritoriją. Be to, (duomenys neskelbtini) savo patalpas šildydavo kietu kuru, o nuotraukose akivaizdžiai matosi išpilti pelenai. 2017 m. yra siuntęs nuotraukų ir S. L. Tarp paprasto (duomenys neskelbtini) stiklo buvo ir pavojingas kineskopinis stiklas. Tai paaiškėjo, kai bankroto administratoriaus iniciatyva buvo padaryti laboratoriniai tyrimai. Tada (duomenys neskelbtini) samdė transportą, norėdamas padėti (duomenys neskelbtini) išvežti atliekas. Visos (duomenys neskelbtini) atliekos iš tos teritorijos yra išvežtos. Tai, ar kažkam yra išduodamos kažkokios pažymos, yra ne jų reikalas. Dieną prieš apklausą sužinojo, kad pažyma yra išduota. 2017 m. aplinkosauga bandė eilinį kartą priskirti (duomenys neskelbtini) stiklą ir poliuretanines putas (duomenys neskelbtini), tačiau jis negali atsakyti, ar tai susiję su tos pažymos išdavimu.

Liudytojui parodytos nuotraukos. Jis paaiškino, kad jis darė šias nuotraukas apytiksliai 2015 m. Dalis maišų buvo atvežta į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Už rudo pastato yra įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) nuomojamą aikštelę, ten sargas parodė poliuretanines putas, sukrautas ant palečių, o sulaužytos ir smulkios dalys buvo išvežtos ir sukrautos į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aikštelę. Sudaužyti blokeliai yra įmonės, kuri šalia buvo išsinuomojusi teritoriją. Prie (duomenys neskelbtini) mėtėsi išpiltos krūvos sudaužytų ir išpiltų prekių. Ten yra tas pastatas, kur buvo ardomos medienos džiovyklos. Visos tos atliekos mėtėsi visur po teritoriją. Sargas parodė, kad yra nuimtas šiferis. Patalpoje, kur yra (duomenys neskelbtini) medžio džiovyklos, yra supiltos šviežios medžio atraižos, nes ten naktimis sargai kūrendavo atliekas, pečių. Ten yra išardytos patalpos, kur buvo medžio džiovyklos. Visos poliuretaninės putos buvo iš ten išvežtos, o smulkios putos mėtėsi kampuose. Šitų patalpų viduje ir teritorijoje buvo ir tos pačios automobilio, sunkvežimio ar krautuvo vėžės. Jis darė nuotraukas. Ten yra (duomenys neskelbtini) konteineriai, (duomenys neskelbtini) supiltas stiklas. (Duomenys neskelbtini) atliekas išvežė, tačiau ten buvo šviežiai išpiltos atliekos. Nuotraukoje tiesiai matomos (duomenys neskelbtini) atliekos, jie jas išvežė, bet matosi, kad yra šviežiai išpiltos atliekos per vidurį. Gale buvo sutvarkyta, o dešinėje pusėje turėjo būti medienos atliekos, bendros krūvos, (duomenys neskelbtini) priekaba. Matėsi, kad buvo šviežiai atvežtos poliuretanines putos, po to išvežtos. Taip pat matosi šviežiai supiltos smulkios šilkinio medžiagos, poliuretaninių putų smulkios nuolaužos. (Duomenys neskelbtini) nuomojamoje aikštelėje matosi pastatas, uždengtas plokšte, ten nėra tolimesnio pravažiavimo. Darbuotojas parodė, kad nuo pastato, apsiūto ruda skarda (pirmas kairėje pusėje) yra keistai sudaužytas šiferis, kuris yra sukrautas ant palečių. Jam atrodo, kad jis ten guli iki šiol. Tai būtent to stogo pakeistas šiferis, taip sakė (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Siūlė ikiteisminio tyrimo tyrėjai nubraižyti teritorijos schemoje, kur ir kaip gulėjo atliekos, bet ji atsisakė. Neseniai S. L. kvietėsi jį į teritoriją dar kartą ją apžiūrėti, ar yra pokyčių. Ten yra kitas nelegalus atliekų tvarkytojas, vykdantis veiklą, supylęs apie 500 t atliekų. Akivaizdu, kad ten važinėja sunkvežimiai ir yra šviežiai išpiltos krūvos. Nuotraukas teikė ir S. L. el. paštu. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė tyrėjai, kad turi nuotraukas, kompiuterį, kur aiškiai užfiksuotos vietos, iš kur tos atliekos yra suvežtos, iš kokių ardomų patalpų, tačiau tyrėjai tai nerūpėjo. Buvo vienintelis įvažiavimas į aikštelę, kuris buvo uždengtas, todėl be (duomenys neskelbtini) sutikimo į teritoriją įvažiuoti praktiškai neįmanoma. Dešiniau nuotraukoje matomi šviežiai išpilti pelenai, sudegintos atliekos, automobilio šviežios atliekos. Atėjęs matė, kad blokas uždarytas, o remonto arba ardymo darbų atliekos šviežiai išpiltos. 2017 m. buvo dar daugiau tų atliekų. Atvažiuodavo į aikštelę ir matydavo kiekvieną kartą pakitusias aplinkybes. Nuotraukoje esančios poliuretaninės putos ir stiklo vata, kuri turi būti šalinama kaip pavojinga atlieka, nepriklausė (duomenys neskelbtini). Situacija tik blogėja. Ten viduryje, kur yra atliekos, tvora ir teritorija išnuomota (duomenys neskelbtini). Dar toliau yra pridėta atliekų, kažkas nustumdyta. Visi daro, ką nori, ir bando tą nurašyti ant kitų arba diskredituoti jų įmonę, neva jie tų atliekų nesutvarkė, o jie sutvarkė tai, kas buvo užsakyta. Negali atsakyti, ar buvo (duomenys neskelbtini) padangos. Jam atrodo, kad mišriose atliekose buvo tų padangų. Atliekas jie rūšiuoja jau savo bazėje, taip pigiau. Matė, kad padangų daugėja. Neseniai ten buvo ir matė, kad yra prikrauta krautuvo padangų, o jos skiriasi nuo sunkvežimių. (Duomenys neskelbtini) ardė visą savo teritoriją, įrangą, naikino savo gamybines bazes, kur jie perdirbdavo medieną, ir jie tas patalpas, kaip suprato, šiandien pasileidę į nuomą subrangovams. Matė, kad darbuotojai tvarkėsi teritorijoje. Darė nuotraukas tam, kad būtų akivaizdžiai matomi pokyčiai, be to, aplinkosauga nenorėdavo nieko girdėti ir matyti, taip pat norėjo informuoti bankroto administratorių ir parodyti pačiam K. R. R. Šiam buvo reiškiamos pretenzijos dėl naujai atsiradusių šiukšlių, S. L. apie tai buvo informuotas. Buvo ginčai su S. L. ir aplinkosaugininkais, todėl ir vyko ten 2015 m. Be to, S. L. prašydavo nuvažiuoti pažiūrėti, kas ten ne taip.

(Duomenys neskelbtini) nuo veiklos pradžios (duomenys neskelbtini) yra nuolat tikrinamas, nes juos skundžia, nes jie dirba ganėtinai jautrioje vietoje – netoli yra gyvenamieji namai. Aplinkos apsaugos departamento inspektoriai lankydavosi pas juos kas tris mėnesius ir tikrino dėl triukšmo, kietųjų dalelių, dulkėtumo, atliekų kiekio, taip pat suvežtų atliekų deklaracijas. Taršos leidime kiekvienas atliekų kiekis, kurį jie gali saugoti vienu metu, yra labai aiškiai nurodomas. Kai jie išrašo deklaraciją, bet atliekų neatsiveža, reiškia, jog yra disbalansas. Jie turi užėmę savo teritorijoje leistiną kiekį „orinėms“ atliekoms, pas juos nesutampa „ESO“ žurnalai. Visas jų atliekų kiekis turi išvažiuoti galutiniam atliekų tvarkytojui, jie yra tarpinė stotelė. Kai aplinkos apsaugos inspektoriai vykdo tikrinimus, jie ateina, pažiūri į krūvą, maždaug pamatuoja, sako apytikslį svorį. Jie nuolat turėjo ginčų su aplinkosauga, nes atvažiavus į objektą paimti atliekas, nebuvo užrašomas konkretus atliekų tonažas. Niekada nėra vertinama tai, kad atliekos gali būti su žeme, šlapios ir pan. Atvažiuoja sunkusis transportas, kabina ir verčia atliekas į konteinerius ir išveža. Taip vienareikšmiškai galima ir žemių prisikabinti, ir permirkusių atliekų ten gali būti. Jie veža atliekas kubais, naudojant konteinerius, ir sveria ant specifikuotų svarstyklių sunkvežimiams jau parvažiavus į teritoriją, tik tada identifikuojamas konkretus atliekų kiekis. Renkant atliekas atskirai rankiniu būdu, jų kaštai labai padidėtų. Jie turi labai aiškų išaiškinimą – Aplinkos apsaugos departamentas privalo tikrinti atliekų priėmimą, vežimą, perdirbimą ir su tuo susijusius dokumentus.

Sąskaitos faktūros yra mokestinis dokumentas, kuriuos tikrinti turi teisę tik Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). Dėl to Aplinkos apsaugos departamentas, turėdamas klausimų dėl jų komercinių paslapčių, t. y. sąskaitų faktūrų, turėtų kreiptis į VMI, jie patys tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui jokių sąskaitų faktūrų ar sutarčių nenurodo. Atliekos jau prieš dieną yra uždeklaruojamos elektroninėje erdvėje, kur juos nuotoliniu būdu tikrina aplinkosauga. Taip yra paprasčiau. Anksčiau (2013-2018 m. ar 2019 m.), būdavo „Asta“ sistema, kurioje kiekvieną mėnesį, ketvirtį ir kas pusę metų reikėdavo rankiniu būdu suvesti duomenis, kuriuos po to tikrino aplinkosauga. Būtent tai ir yra aplinkosaugos kompetencijoje.

(Duomenys neskelbtini) buvo iškeltas tyčinis bankrotas. 2013 ar 2014 m. jo vadovaujama (duomenys neskelbtini) įsigijo patalpas (duomenys neskelbtini), kurias prieš bankrotą nuomojosi (duomenys neskelbtini). Prasidėjo (duomenys neskelbtini) atstovų (duomenys neskelbtini) advokatų profesinės bendrijos advokatų spaudimas su netiesioginiais grasinimais, kad atliekos būtų nurašytos, teritorija ir patalpos perrašytos už vieną eurą benamiui, bet pas jį įsijungė priešiškumas ir jis stojo į kovą. Jis padėjo bankroto administratoriui tvarkyti atliekas (duomenys neskelbtini), nes apskritai buvo neįmanoma įvažiuoti į teritoriją, ten buvo išpilta virš 5 500 t atliekų, o E. Š. dėl to inicijavo jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, neva jis iššvaistė pavogtą turtą. Ikiteisminius tyrimus atliko ta pati tyrėja, kuri yra asmeniškai prieš jį nusistačiusi. Ji sakė kitiems liudyti ėjusiems darbuotojams „D. U. reikėtų kažkur prisispausti“. Nežino, kodėl taip sakė. Jis buvo teismo išteisintas.

Liudytoja R. P. (buvusi R.), apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2018 m. ji dirbo (duomenys neskelbtini).

Bankroto administratoriaus prašymus gaudavo bendroje dokumentų valdymo sistemoje. Užduotis skirstydavo direktorius arba jo pavaduotojas pagal adresą, tada viršininkas skirstydavo užduotis pagal krūvį. Neprisimena, kokia būdavo rezoliucija. Ji pasižiūrėdavo įmonę, patikrindavo VĮ Registrų centrą, pažiūrėdavo, kiek automobilių turi, susiekdavo su bankroto administratoriumi ir surinkdavo visą informaciją. Pamatydavo, kad nėra atliekų, ir parengdavo bankroto pažymą. Su tais prašymais būdavo pateikiami priedai, kurie buvo dokumentų valdymo sistemoje. Teisiškai nežino, ar savo nuožiūra galėjo išrašyti pažymą dėl bankroto. Jie tik parengdavo tas pažymas, jų nepasirašydavo. Bankroto pažymų atsakymai buvo įvairūs. Kai pradėjo dirbti, jiems atsiuntė šabloninius atsakymus, kad galėtų susipažinti. Neprisimena, ar Agentūros vadovas atlikdavo patikrinimus. Į patikrinimus turi važiuoti du pareigūnai. Susitardavo su inspektoriumi, kuris yra laisvesnis, važiuoti į patikrinimus. Dažnu atveju jie patikrindavo, ar įmonė nėra juodame sąraše, t. y. sąrašas, kam negalima išduoti pažymų. Jis tiesiog buvo atspausdintas ant lapo. Kai ji atėjo, jis jau buvo, jį matė. Neatsimena, ar tas sąrašas pasipildydavo. Lyg ir buvo koreguojamas, bet ji pati nieko nebuvo išbraukusi. Neatsimena, ar sąraše buvo (duomenys neskelbtini).

Po jos apklausos praėjo daug laiko, tai dabar daug ko neprisimena. Atsimena, kad kažkurioje vietoje, atrodo, (duomenys neskelbtini), buvo paliktos atliekos ir išduota bankroto pažyma. Ji buvo toje teritorijoje, bet neatsimena datos. Jai atrodo, kad ten yra buvusi du kartus. Pirmą kartą važiavo pasižiūrėti galbūt 2017 m. arba 2018 m., tiksliai neatsimena, tuo metu dar nebuvo inspektorė. Tada jokio tikslo nuvykti į aikštelę (duomenys neskelbtini) neturėjo, važiavo su V. R. ir turbūt A. U. Tuo metu ji atliko viešojo administravimo specialistės funkcijas, ji nebuvo pareigūnė, tiesiog gaudavo užduotis surinkti kažkokią informaciją ir pan. Tada ji dar mokėsi, kaip yra atliekami patikrinimai, važiuodavo kartu su inspektoriais į planinius patikrinimus. A. U. daugiausiai dirbdavo su nuotekomis ir ji iš jo mokindavosi. Tą dieną ji sėdėjo automobilio gale ir kažką pildė. Konkrečiai nepamena, kas kokius veiksmus atliko. Neprisimena, kas vairavo, kurioje vietoje sustojo, ar buvo išlipusi iš automobilio, nuėjusi apžiūrėti šiukšlių, ar buvo daromos fotonuotraukos. Tą dieną dar vyko ir į kitus objektus, ne tik (duomenys neskelbtini). Galbūt vyko „Škoda“ automobiliu, nepamena. Šiuo automobiliu dažniausiai važiuodavo galbūt A. U. Padalinys iš viso turėjo gal apie 3‑4 automobilius, jie nebuvo priskirti konkrečiam inspektoriui. Tiesiog paklausdavo, ar yra laisvas automobilis ir pas ką yra raktai. Dokumentus pradėjo pildyti po reorganizacijos 2018 m. arba 2019 m. liepos 1 d., tiksliai neprisimena.

Antrą kartą buvo nuvykusi 2019 m., gavusi savininko K. R. R. skundą, kad pas jį paliktos šiukšlės. Neprisimena, kurios įmonės vardu jis rašė skundą. Vyko kartu su V. M. Tuo metu ji jau buvo inspektorė. Kai jie atvažiavo, K. R. R. laukė jų, prisistatė direktoriumi, bet jokio dokumento jiems nerodė. Jie pasiskambino, kad atvažiuos, ir jis juos įleido. Ten labai didelė teritorija ir yra daug įmonių. Galbūt savininkas nurodė savo adresą. Pradžioje nuėjo pas K. R. R. į patalpas. V. M., atrodo, buvo iškvietęs bankroto administratorių. Jie laukė, bet niekas neatvažiavo. Neprisimena, ar dalyvavo G. M. Tada ėjo pro nebaigtas statybas ir nuėjo į aikštelę, kur rado atliekas. K. R. R. ėjo kartu su jais ir parodė vietą. Neprisimena, ar K. R. R. pasakė, kur būtent reikia nueiti. Po patikrinimo grįžo atgal į patalpas surašyti faktinių duomenų kiekio apžiūros akto, kuriame užfiksavo tai, ką matė vietoje, t. y. kad ten yra daug atliekų. Neatsimena, ką konkrečiai pamatė. Su V. M. surašė platesnį, išsamesnį patikrinimo aktą, kad ten yra atliekų, datos nepamena. Tiksliai neatsimena, ar ji surašė patikrinimo aktą. Jie pažymėdavo, kad yra tokių ir tokių atliekų. Neprisimena, ar matavo atliekų kiekius. Neatsimena, ką tiksliai surašė, nes Vilniaus inspekcijoje turėjo po 40 patikrinimų per mėnesį. Nepamena, ar ji baigė tą patikrinimą, nes 2019 m. perėjo į Aplinkos ministeriją ir perdavė vadovui bylas, kurių nebaigė. Neatsimena, ar K. R. R. pasirašė apžiūros aktą. Nekalbėjo su V. R. dėl skundo ir jo nagrinėjimo eigos.

Gal yra mačiusi atliekų sutvarkymo deklaraciją. Negali įvardinti, kokie yra deklaracijos rekvizitai. Neprisimena, ar tikrino, ar sutampa vietoje esantis atliekų kiekis su atliekų tvarkymo deklaracijoje nurodytu kiekiu, kokių metų buvo deklaracijos, ką pasakė apie deklaracijas tyrėjai.

Nepamena, kad atliekos būtų apaugę žolėmis, nuotraukose matytųsi. Liudytojai rodomos nuotraukos (t. 2, b. l. 111). Šito miškelio neprisimena. Kažkaip ten atrodė mažiau. Liudytojai rodomos nuotraukos (t. 2, b. l. 113). Neprisimena atliekų kiekių. Nuotraukos atrodo daugiau iš 2019 m. patikrinimo, tada fotografavo.

V. M. ir A. U. buvo kaip mentoriai. Jie padėdavo surašyti patikrinimo aktą. Yra buvusi (duomenys neskelbtini). Pas juos važiuodavo kas mėnesį, nes jiems skirdavo privalomuosius nurodymus. Ten vykdavo pagal skundus, nes jų buvo daug. Galbūt gavo skundą dėl dulkėtumo ir vyko kartu su V. R. Vyko dėl (duomenys neskelbtini) laikomų atliekų. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė. Neprisimena pokalbio su R. P.

Liudytoja Č. G., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji nuo 2016 m. dirba (duomenys neskelbtini). Nežino, kas buvo įmonės komercijos direktorius 2017 m. Jos darbo vieta yra vagonėlyje prie vartų. Ji gauna užsakymus iš vadybininkų, jie duoda užsakovo adresą, kodą, telefoną, informuodavo, kokios atliekos. Su užsakovais jai neteko bendrauti. Pas ją ateina vairuotojai, ji jiems rašo, kur važiuoti, duoda telefoną, adresą, ir jie važiuoja. Nežino, kaip jie krauna atliekas, ji nevažiuoja paskui juos į objektą.

Automobilius sveria du kartus – pilną ir tuščią, iš karto surašo du deklaracijų egzempliorius, juos pasirašo ji ir vairuotojas. Kol nebuvo programos, jie patys rašydavo numerius ranka, o kai yra sistema, data ir numeris užpildomi automatiškai. Nerašė deklaracijų nepasvėrusi automobilio, nes „iš akies“ negali pasverti. Vieną egzempliorių atiduoda vairuotojui, kitas egzempliorius lieka pas ją. Vairuotojui atiduotas egzempliorius negrįžta pas ja, todėl nežino, kas ant jo rašoma toliau. Nežino, ar vairuotojai deklaracijas atiduoda užsakovams. Kaip supranta, plėšo deklaraciją per pusę, viena lieka užsakovui, o kita jiems. Dienos pabaigoje nusiunčia ataskaitą ir deklaracijas į kontorą. Kur keliauja deklaracijos iš kontoros, nežino. Neprisimena, kad prieš išvažiuojant paruoštų deklaracijas, jai atrodo, kad taip nebūdavo. Neatsimena, ar ranka įrašydavo atliekų svorį deklaracijoje.

Kiek gali per dieną atvažiuoti didelių mašinų, priklauso nuo atstumo, pakrovimo. Jeigu netoli – vienas reisas užtruktų apie pusantros valandos iki dviejų valandų. Per dieną būna iki 19 reisų. Visos mašinos išpila atliekas. Mažų konteinerių svoris priklauso nuo to, ar atvažiuoja su gruzu. Tokiu atveju svoris būna didesnis. Jei atvažiuoja be gruzo, tai sveria 1 t, 1,2 t, 1,8 t. Būna, kad atvažiuoja su gruntu, tada iš tikrųjų sunkios mašinos.

Jie rūšiuoja atliekas. Šį klausimą sprendžia su vadybininkais, direktoriais. Jie mato, ar rūšiuoti atliekas. Jeigu aišku, ką atveža, su niekuo nebendrauja, turi kodus, pagal juos ir rašo. Kompiuteryje buvo forma, rašo numerį, datą, kas veža, iš kur veža, ką veža, atspausdina, pasirašo ir atiduoda kontorai. Rūšiuoja visas mišrias atliekas, jeigu galima. Mišrios statybinės atliekos – tai gali būti gruzas, plėvelė, medis, kartonas, polistirolas, langas, metalas. Jeigu atveža vien rūšiuotą plastiką, tai plastikas ir yra, jis pildomas kitu kodu. Per kiek laiko gali būti surūšiuotos atliekos, nežino.

Pagal konteinerių atliekų deklaracijas pas juos konteineriai yra Nr. 8, 10, 13, 15, 22, 27, 38. Didžioji mašina užsideda konteinerius Nr. 13, 15, 22, 27, 38. Buvo automobilis „ragatkė“, kuris veža Nr. 8 ir 10. Šis buvo visada, vežė atliekas ir 2017 m.

K. S. (K. S.) prisimena, jis vairuodavo didelę mašiną. Neatsimena, ką vairuodavo R. M. Neatsimena, ar „haką“ vairuoja keli vairuotojai. Nežino, ar (duomenys neskelbtini) jai girdėta. Jeigu yra parašyta, reiškia taip. Negali atsiminti visų objektų.

Liudytojas K. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad prieš 5 metus jis dirbo (duomenys neskelbtini), galėjo dirbti šioje įmonėje iki (duomenys neskelbtini). Jis dirbo vairuotoju, automobiliu veždavo statybines medžiagas. Jis ateidavo į darbą, įmonės direktoriai sakydavo, kur reikia važiuoti. Jis atvažiuodavo į darbą, paimdavo uždavinį, ir jo nebūdavo įmonės patalpose. Kai jis atvažiuodavo į bet kokį objektą, pastatydavo konteinerį, po kurio laiko jam paskambindavo ir pasakydavo arba pakeisti konteinerį, arba jį pasiimti. Jei reikėdavo paimti konteinerius – atveždavo juos į būstinę, kur reikėdavo išpilti jų turinį. Buvo taip, kad atvažiuoja į objektą, jeigu reikia – užtentuoja konteinerį. Tentuoti reiškia uždėti tentą, kad negautum baudos. Jeigu matydavo, kad yra smėlis ar pan., tai netentuodavo ir išvažiuodavo.

Jis nėra matęs kaltinamųjų. (Duomenys neskelbtini) jam nieko nesako. Teismas perskaitė liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 163–167). Pas juos (duomenys neskelbtini) buvo toks T. B., šis galimai buvo meistras, tiksliai nežino. Ten dažnai keisdavosi žmonės. Neprisimena, ar jam tekdavo su juo dirbti. Jis tik kelias dienas pavadavo R. M. E. P. – tai (duomenys neskelbtini) direktorius, šis nuolat būdavo darbe. D. U. įmonėje vadino juodu kardinolu, šis duodavo nurodymus, pavyzdžiui, kad ir šeštadienį reikia dirbti, konteinerius iškrauti. E. P. ir D. U. kartu vadovavo įmonėje.

Deklaracijos užsakovams buvo teikiamos per įmonės ofisą. Vairuotojai labai retai duodavo deklaracijas užsakovams, buvo gal 1–2 atvejai. Jis neperduodavo atliekų deklaracijų užsakovams, kai nuvažiuodavo paimti konteinerį. Jis veždavo krovinį su savo deklaracija, kuri eidavo per ofisą. Atliekų deklaraciją išrašydavo Č. G. Jam vieno atliekų deklaracijos egzemplioriaus užtekdavo. Jei asmuo buvo „privatininkas“, tai reikėjo paimti antrą deklaracijos egzempliorių. Dažniausiai automobilį atliekoms išvežti užsisakinėjo fiziniai asmenys. Tokiu atveju dažniausiai reikėdavo atiduoti šiam deklaraciją. Jei užsisakydavo įmonė – ofisas tai tvarkydavo. Duodavo egzempliorius tik tiems, kam to reikėjo. Atliekų deklaracijos buvo tokios pačios, tiesiog kai grįždavo – atspausdindavo su pasvertu svoriu. Jie visada pasirašydavo atliekų deklaraciją, ir kai pirmą kartą atspausdindavo. Galima teigti, kad jei jis pasirašydavo atliekų deklaraciją, jis fiksuodavo darbą ir pagal tai gaudavo algą. Nėra deklaracijos – nėra reiso. Jam svarbu reisai, nes reisas reiškia pinigus. Mėnesio gale jis skaičiuodavo reisus. Grįžęs, jis atliekų deklaraciją atiduodavo Č. G. Jei važiuodavo be deklaracijos, tai neaišku, koks krovinys. Ne visada iš anksto žinodavo, koks krovinys. Ant svarstyklių padėdavo krovinį ir matydavo. Paskui pagal kodus surašydavo. Kur toliau keliaudavo atliekų deklaracijos po Č. G., jis nežino. Jis savo žurnale fiksuodavo, kad jis atvežė krovinį ir viskas. Nebūdavo taip, kad jis atliekų deklaraciją pasirašo, tačiau krovinio neveža. Į (duomenys neskelbtini) ofisą nevažiavo duoti deklaracijos. Atlyginimo nemokėdavo laiku, vėluodavo. Kai jis pinigus uždirbinėjo (duomenys neskelbtini), jam niekas nebuvo įdomu.

Konteinerio krovimo proceso niekada nėra matęs. Kiek užtrunka pakrauti konteinerį, jis nežino. Kai atvažiuodavo į objektą, konteineris visada buvo pakrautas, jis niekada nelaukdavo. Galėdavo atvežti tik vieną tuščią ir pasiimti vieną pilną konteinerį. Jei krovinys buvo ne smėlis ir ne akmenys, tai reikėjo vežti į pastatą, kur viską rūšiuoja, o jei smėlis, gruntas ir betonas, tai pilti lauke. Č. G. sakydavo, kur reikia pilti, ten jis ir pylė. Matė, jei yra statybinės medžiagos. Be to, matosi iš svorio. Atvažiavęs į teritoriją, statydavo konteinerį būtent į tą pačią vietą, nes jie užima daug vietos. Konteinerio stovėjimo vieta būdavo sutarta su klientu. Statybininkai jam nurodydavo vietą, kur dėti konteinerį. D. U. jam nenurodydavo, kur reikia statyti konteinerį teritorijoje.

Jis neprisimena atliekų išvežimo iš teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. jis daug kur dirbo (duomenys neskelbtini). Ten vienas objektas šalia kito. Statybines atliekas vežė visais metų laikais. Konkretaus kiekio, laiko, kaip, kada ir iš kur važiavo, neprisimena. Jis veždavo statybines atliekas, visuose objektuose ardydavo ar griaudavo pastatus. Jam buvo neįdomu, kaip ardo pastatus. Nežino, koks pastatas buvo ardomas (duomenys neskelbtini), to pastato viduje nebuvo. Jis atvažiuodavo pasiimti konteinerio ir viskas. Teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo ir 8 t, ir jo 15 t talpos konteineriai. Jis veždavo smėlį, akmenis, plytas. Toje teritorijoje nebuvo gyvenamųjų namų, ten buvo sandėliai. Visas statybines atliekas iš griaunamo pastato nuleisdavo per vamzdį tiesiai į konteinerį. Kai jis važiavo išvežti atliekų iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), jis laisvai patekdavo į ją, įvažiuojant nebuvo jokių kliūčių, visada būdavo atidaryta. Nieko detaliau dėl išvežtų šiukšlių iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), neprisimena. Jis (duomenys neskelbtini), neprisimena visų reisų. (Duomenys neskelbtini) direktoriaus K. R. R. jis nežino. Neprisimena, koks buvo jo automobilio, kurį vairavo dirbdamas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris, šis buvo geltonos spalvos.

Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai sakė viską, ką prisiminė. Atliekų deklaracijoje prie jo vardo ir pavardės esantis parašas, kurį jam parodė tyrėja ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo panašus į jo parašą.

Liudytojas T. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini). Užsakymus atiduodavo vadybininkui arba komercijos vadovui. Jis nelįsdavo į finansinius reikalus, dokumentaciją. (Duomenys neskelbtini) baigėsi darbiniai santykiai. Šiuo metu dirba kitoje įmonėje, kuri su (duomenys neskelbtini) nieko bendro neturi.

(Duomenys neskelbtini) jis gaudavo užsakymą, duodavo jį dispečerei ir vairuotojai važiuodavo. Jie turėjo konteinerines mašinas, vieną su užtraukiamu kabliu, o kitą užsikeliantį konteinerius. Taip pat jie turėjo vieną dydžiakūbį konteinerio automobilį, kad galėtų išvežti daug atliekų. Jį vairavo, atrodo, K. S. Jie turėjo vieną automobilį, 7–8 konteinerius. Su traktoriumi pakrauti konteinerį gali užtrukti 15 min. Galima krauti rankomis, galima traktoriumi. Viskas priklauso nuo atliekų. Gali užtrukti valandą, sunku pasakyti. Įmonė turėjo 45–50 mažų konteinerių. Mašina per dieną gali padaryti 10 reisų, priklauso nuo atstumo. Tuo metu traktorių nuomodavosi iš (duomenys neskelbtini). Paslaugą užsakydavo (duomenys neskelbtini). Vairuotojas nekraudavo rankomis, kraudavo arba samdyti darbuotojai, arba technika. Du žmonės per valandą gali pakrauti konteinerį. Ar buvo papildomi važtaraščiai vežant krovinį, negali pasakyti, neatsimena.

Atliekas sverdavo Č. G. Ji buvo dispečerė ir svėrėja, ji suvesdavo duomenis į programą. Jam pačiam teko pildyti deklaracijas, kai pavaduodavo Č. G. Jei ši būdavo, jis parašo nedėdavo. Informaciją apie deklaracijų įrašymą Č. G. gaudavo arba iš kliento, arba iš vadovybės. Č. G. tiesiogiai bendraudavo su klientais, jie turėjo bendrą telefoną. Ant to paties A4 formato lapo buvo du deklaracijos egzemplioriai. Lapą perplėšdavo, ir vienas egzempliorius likdavo užsakovui. Vairuotojas turėjo turėti bet kokią deklaraciją, galėdavo įrašyti bet kokį, preliminarų svorį. Negali atsakyti, ar tonų kiekis gali vizualiai skirtis nuo svorio. Dažniausiai neatitikdavo. Po to vairuotojas atvažiuodavo, pakeldavo konteinerį, pasverdavo ir užrašydavo tikslų svorį. Tada deklaracija atspausdinama iš naujo ir surenkami parašai. Užsakovo parašai turėtų būti ant abiejų deklaracijų. Deklaracija buvo išrašoma po kiekvienos mašinos atvykimo. Po to žiūrėjo, kur dėti atliekas, ar nukreipti į rūšiavimą, ar utilizavimą, deginimo gamybą. Kiekvieną kartą dėl atvežamų atliekų spręsdavo atskirai. Priimdavo visas atliekas, kurios susijusios su statybinėmis ir pan. Pagrinde atliekos buvo išpilamos kieme arba rūšiavimo pastate. Tai, kas išrūšiuojama, lieka pas juos, kas nerūšiuojama, keliauja į sąvartyną. Jam atrodo, kad didžioji dalis turėjo važiuoti į sąvartyną. Dėl atliekų kodo nusprendžia arba svėrėja, arba gamybos vadovas. Tokio dalyko, kaip gamybos apskaita, nėra. Mišrios statybinės atliekos tai mediena, betonas, izoliacinės medžiagos, plėvelės, visa tai, kas yra ir lieka nuo statybų. Jeigu atveža medienos atliekas, jos rašomos kaip medienos atliekos. Jeigu atvažiuoja mišrios atliekos, jos įrašomos kaip mišriosios, ir rūšiavimo procese atsiranda papildomi kodai. Ne viską gali išrūšiuoti. Nevesdavo atskirai, kiek iš karto atliekų išvažiuodavo. Išlaidos sutvarkyti rūšiuotas atliekas ir išvežamų į sąvartyną skiriasi.

(Duomenys neskelbtini) yra girdėta bendrovė. 2007 m. susipažino su O. B., jie pradėjo bendradarbiauti. 2007-2008 m. jie perveždavo jų konteinerius su atliekomis, pjuvenomis. Jis labai senai pažįstamas su K. R. R. Buvo kilęs klausimas dėl atliekų išvežimo iš (duomenys neskelbtini) aikštelės. K. R. R. rodydavo stiklą ir sakydavo, kad geri pinigai, galima jį parduoti ir uždirbti pinigų. Jis yra buvęs toje aikštelėje, žino, kad (duomenys neskelbtini) nuomojosi teritoriją ir laikė ten savo atliekas, daug kartų yra jas matęs. Šiuo metu jis ten nebebūna. Aikštelėje buvo pravažiuodamas gal 2019–2020 m. Negali pasakyti, ar yra ten važiavęs dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos.

Tuo metu jis žinojo kiekvieną atvažiuojančią įmonę, iš kur atveža, koks klientas, žiūrėdavo atliekų sudėtį. Atvažiuodavo vairuotojas ir pateikdavo deklaraciją, kurioje nurodyta, iš kokio objekto yra atliekos. Jam žinoma aplinkybė, kad 2017 m. jų įmonė yra išvežusi šiukšles iš (duomenys neskelbtini). Juos samdydavo kaip transportą paslaugai atlikti. Aikštelėje buvo daug statybinių atliekų, vatos, gyvsidabrio, labai daug stiklo. Nepamena, kokio senumo buvo atliekos. Jos buvo vežamos į jų aikštelę. Kiek kartų vežė, neatsimena, tikrai daugiau nei 5 kartus. Vežė su stambiagabaričiu konteinerių pervežimo automobiliu. Vairuotojas buvo arba R. M., arba K. S. Dokumentų nerašydavo, netikrindavo, ar jie buvo išrašomi. Neatsimena, koks kiekis buvo atvežtas iš (duomenys neskelbtini). Taip pat neatsimena, ar ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, jog jam žinoma, kad atliekos buvo išvežtos iš (duomenys neskelbtini). Atliekų užsakovas buvo (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę žino iš dokumentų. Sutvarkymo aplinkybės jam nėra pilnai žinomos. Gali atsiminti kitų įmonių užsakymo eigą. Jam žinoma, kad (duomenys neskelbtini) naudojosi (duomenys neskelbtini) paslaugomis. Atsimena, kad (duomenys neskelbtini) užsakė paslaugą. Kada tai buvo, tikrai nepasakys. Po kiek laiko buvo išvežtos šiukšlės iš aikštelės (duomenys neskelbtini), neatsimena. Negali pasakyti, kiek kartų buvo vežamos atliekos. Buvo nuvažiavęs į vietą ir bandė vizualiai įvertinti, kiek ten buvo atliekų. Buvo apie 3,400 kub. m. Nematė sutvarkyto objekto, nebuvo ten. Negali atsakyti, ar kas nors sakė, kad jau išvežė visas atliekas. Negali pasakyti, ar iš to objekto buvo vežamos atliekos mažesnių gabaritų automobiliu. Įmonė turėjo automobilį. Tuo metu dirbo du vairuotojai – tai K. S. ir R. M. Vienas dirbo su mažuoju konteineriu, kitas su didžiuoju. Gali būti, kad du automobiliai važiuoja į vieną objektą tą pačią dieną.

Greičiausiai su D. U. važiavo į aikštelę apžiūrėti atliekas. Ar kartu važiavo, ar atskirai, neatsimena. Kaip ilgai ten buvo, nepasakys. Važiavo įvertinti atliekų sudėtį. Jis labiau nei D. U. specializuojuosi šiuo klausimu, labiau nusimano apie atliekas. Jis įvertina atliekų sudėtį, ar jie jas galės perdirbti, ar iš karto išvežti į utilizavimą ir sudeginti. Nuo to priklausydavo kaina. Jis vertina atliekas utilizavimui, tada D. U., vadybininkas paskaičiuoja, kiek paimti iš kliento už atliekų utilizavimą. Didžioji dalis atliekų buvo skirta utilizavimui. Jie negali neatlygintinai teikti paslaugų, tai yra jų verslas. Negirdėjo, kad bendrovė išveža atliekas ir nerašo sąskaitų. (Duomenys neskelbtini) pelno siekianti įmonė, tai ji turėjo turėti iš to naudos. Kas atstovavo (duomenys neskelbtini), jam nebuvo žinoma. Kas tuo metu buvo vadybininkas (duomenys neskelbtini), negali pasakyti. Į jį niekas nesikreipė iš (duomenys neskelbtini). Kas priėmė užsakymą, negali pasakyti, nežino. Nuo kurios datos sugrįžo į (duomenys neskelbtini), neprisimins, nes tai buvo senai. Jis išėjo, nes turėjo dirbti kitam versle. Jo paprašė, kad grįžtų ir sutvarkytų gamybą. Paprašė arba E. P., arba D. U., dabar nepasakys.

Teismas pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 148–152), šis paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu viskas teisingai nurodyta. Teisiamojo posėdžio metu kažką papildomai geriau atsiminė. Negali pasakyti, ar apklausos metu jis tiksliai taip pasakė – „kad tą dieną buvo kraunamos atliekos į didelius bendrovės konteinerius, galimai atliekas vežė K. S.“, ar taip užrašė tyrėja. Tyrėja uždavinėjo klausimus, nebuvo taip, kad jis stovėjo ir pasakojo. Mano, kad tai yra tyrėjos suformuluotas teiginys. Tiesiogiai jis nematė, kad į K. S. konteinerį buvo kraunamos atliekos. Atliekos atvažiavo su dydžiakūbiais konteineriais. Pagal deklaraciją atvažiavusios atliekos buvo (duomenys neskelbtini). Tą matė tik iš deklaracijos, pats nedalyvavo kraunant atliekas. Jo vienas vairuotojas – S. B. gyvena (duomenys neskelbtini) ir šis matė, kaip yra vežamos atliekos. Jis bendravo tik su K. R. R., žinojo, matė, kokios yra atliekos. Ar vežant atliekas buvo naudojami maži konteineriai, negali pasakyti. Kalbant apie (duomenys neskelbtini) – tai yra poliuretano izoliacinė medžiaga. Buvo privežtas didelis jų kiekis. 2017 m. pamatė atliekas, įvažiuojant į aikštelę, kurią kažkada nuomojo (duomenys neskelbtini). Toje teritorijoje yra buvęs ne vieną kartą, atskirai yra matęs atliekas. Jis neklausė, kieno atliekos, šis jam pats pasakė, kad (duomenys neskelbtini) atvežė jas ir išpylė. Apie tų atliekų sutvarkymą nieko nežino.

D. U. jam paskambino ir paprašė susitikti prie teismo. Šis priminė, apie ką ši byla, ir viskas. Pasakė, kad dalyvaus R. M., Č. G., kad jis per daug neišsiplėstų. Jis nevykdo D. U. nurodymo neišsiplėsti. Nuo D. U. nėra priklausomas, yra su šiuo susipykęs ir nebendrauja.

Liudytojas E. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Jie turi teisę perdirbti, rūšiuoti atliekas. Visa įmonės struktūra – tai vadybininkai. Į dieną pasirašo po 5–6 sutartis. Jis jų net neskaito, tai yra formalumas. Tai yra standartizuotos sutartys, bet vadyba gali sutarti ir dėl kitų sąlygų. Sutartis pasirašymui pateikia vadybininkai. Kas buvo vadybininkai 2017 m., negali pasakyti, nes yra nemaža jų kaita. Be T. B. su klientu galėjo sudaryti sutartį, bendrauti, spręsti klausimus gamybos ar komercijos vadovai. Bendrovėje yra standartiniai įkainiai. Kai kurios atliekos turi pridėtinę vertę, kai kurios – neigiamą. Ar statybinės atliekos turi ekonominę vertę, šiuo metu negali pasakyti. Jeigu reikia, vadybininkas važiuoja pasižiūrėti į vietą. Gali būti sutartas atliekų išvežimas ar priėmimas. Dažnai pasitaiko, kad atliekas išveža nemokamai, tai priklauso nuo atliekų, nuo jų įmonės noro. Sprendimui padaryti nuolaidą ar nemokamai vežti turi įtakos tai, kokios yra atliekos ir jų kiekis. Jeigu veža atliekas ir yra kažkoks neaiškumas dėl atsiskaitymo, tai tiesiog nerašo sąskaitų faktūrų tol, kol neįsitikina, kad apmokės, nes turėjo ir patirties, kad susimoka PVM ir negauna pinigų. Buhalterijai pasakyta, kad vadyba, kurie kontaktuoja su užsakovais, turi pasakyti, jog išrašoma sąskaita ir tą mėnesį gaus pinigus. Jeigu tą mėn. pinigų negaus, o turi tik mokamą PVM, tai tas būdavo sulaikoma. Turi turbūt apie 15 įmonių, kurios yra bankrutavusios, jie yra susimokėję PVM, o pinigų negavę.

Apie (duomenys neskelbtini) atliekas žinoma tik tiek, kiek buvo parodęs apklausos metu. Ši įmonė jam niekuo nesiskyrė iš kitų įmonių. Su S. L. asmeniškai nebendravo. Ikiteisminio tyrimo metu, kiek žiūrėjo, pagal atliekų vežimo sutartį, kuri buvo pasirašyta tarp jo ir (duomenys neskelbtini) atstovo S. L., už paslaugą nebuvo atsiskaityta. Jis nėra bendravęs su šita įmone, pinigų neprašė, galbūt bendravo kažkas iš vadybos arba buvęs gamybos vadovas. Negali pasakyti, kas iš vadybos derino šitą užsakymą, neatsimena. Jis negali pasakyti, kad nebuvo atsiskaityta, gal buvo sutarta išvežti atliekas nemokamai. Jeigu sutartyje yra nurodyta konkreti kaina, tai, matyt, įmonė neturėjo lėšų atsiskaityti ir sąskaita nebuvo išrašyta. Būna, kad atliekas išveža nemokamai ir pridėtine verte, šios situacijos nekuravo. Nebūtinai išvežti atliekas nemokamai visada susitariama iš anksto. Pavyzdžiui, užsakovas ne visada gali žinoti, kokios tai yra atliekos. Gali būti pasirašyta vienokių įkainių sutartis, o nuvažiavęs į vietą gamybos vadovas arba vadybininkas gali persitarti kitaip. Negali konkretaus atvejo pasakyti, sako iš principo. Kasdieniniuose reikaluose jis nedalyvauja, o sprendžia kitus klausimus, kaip direktorius. Atsakingos išspręsti situaciją, kuomet su įmone neatsiskaito, yra buhalterės. Tačiau tuo atveju, jei nebuvo rašyta sąskaita, tai ir buhalterė nieko nežiūri. Vadybininkai, kurie priėmė užsakymus, ar kiti už tai atsakingi asmenys, perduoda duomenis, už kokį kiekį reikia išrašyti kokią sumą. Viskas buvo vedama į lentelę „Excel“ formatu. Buhalterė išrašo sąskaitas pagal tai, ką jai perduoda vadybininkai. Jis yra atsakingas prieš akcininkus už tinkamą apskaitos tvarkymą. Aiškinosi tik tiek, kad (duomenys neskelbtini) neapmokėjo, nes yra bankrutuojantis ir nėra iš ko apmokėti. Buhalterijoje klausė, bet dabar nėra žmonių, kurie tada dirbo, ir nėra ko konkrečiai pasiklausti. Matyt, kažkas susitarė vežti atliekas, nors įmonė bankrutuojanti. Buhalterijos klausė apskritai, ar yra mokėjimai, kad pasižiūrėtų sistemoje. Jeigu yra išrašyta sąskaita 68 000 Eur sumai, reikia susimokėti 13 000 Eur PVM ir iš viso nieko negauti, tai dar didesnis nuostolis, negu įstatyti sąskaitas ir negauti pinigų. Matyt, susitarimas buvo kitoks. Kiek pamena, (duomenys neskelbtini) yra patvirtintas komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašas.

Kai atvažiuoja atliekų mašina su konteineriu, ji yra pasveriama sertifikuotomis svarstyklėmis, dispečerė išrašo ir pasirašo atliekų priėmimo aktą. Jie privalo vesti atliekų apskaitą – tai ir yra svėrimo aktai. Pagrindinis dokumentas yra deklaracija, ją ant formos ranka arba kompiuteriu išrašydavo dispečerė. Deklaracijos rengimo tvarka yra tokia, kokią nusistato įmonė. Deklaracija yra iš dviejų dalių – viena dalis skirta užsakovui, kita jiems. Be atliekų išvežimo deklaracijos, kitokie dokumentai nėra surašomi. Gali būti išrašomas užbaigimo aktas, kad buvo išvežtas tam tikras atliekų kiekis. Iš tų deklaracijų bet kokia forma galima parašyti ar atlikimo aktą, ar pažymą. Pažymų tvarkos nėra. Jeigu užsakovai pageidauja, išrašoma ant vieno lapo, kad buvo įvykdytas atliekų išvežimas pagal priėmimo deklaracijas. Atlikimo aktus parengdavo arba administratorė, arba vadybininkė. Juos pasirašyti galėjo ir jis, bet turi teisę pasirašyti ir vadybininkas, ir administratorius. Tiksliai nepamena, ar jis buvo pasirašęs atliekų išvežimo tvarkymo pažymas, vykdant sutartį su (duomenys neskelbtini). Jeigu yra jo parašas, tai galėjo būti, kad pasirašė neskaitydamas. Taip yra daug pasirašęs. Veiklos pradžioje anksčiau nerašydavo, kas rengdavo pažymą, dabar rašo. Sunku pasakyti, kas rengė 2017 m. liepos 14 d. atliekų vežimo tvarkymo pažymą, bet ne jis rengė, galėjo būti kažkas iš vadybos arba iš gamybos. Neatsimena, kas parengė ir pateikė pažymą pasirašyti. Per tuos metus tvarkos keitėsi. 2019 m. spalio 7 d. ruoštą dokumentą pasirašė kažkas iš administracijos, tai ne jo parašas. Jam toks raštas nėra žinomas. Negali pasakyti, ar su juo kažkas derino rašto turinį.

Atsimena nelogišką privalomą nurodymą, kad jie įpareigojami sutvarkyti atliekas, kurios nėra jų. Jiems pasakė, kad turi sutvarkyti teritoriją, nors su ja nieko bendro neturi. Jie yra vykdytojas, juos užsako išvežti atliekas ir jie išveža. Užsakovas turėjo atliekas kieme, užsakė juos išvežti du konteinerius atliekų, jie tai ir padarė. Jam, kaip vykdytojui, nesvarbu, kiek ten yra tų konteinerių. Kiek reikia išvežti – tiek ir išveš. Po to negalima sakyti jiems, kad ten yra dar kažkokios atliekos, kurias jie privalo išvežti, nes tai ne jų atliekos. Nematė prasmės aiškintis, kokios tai yra atliekos. Išvežė tą, kas yra užfiksuota. (Duomenys neskelbtini) apžiūroje nedalyvavo, daugiau dirba biure. 2016 m. rugsėjo 13 d. sudarytoje paslaugų tiekimo sutartyje yra jo parašas. Atliekų apskaitos žurnalų kopijas teikdavo Departamentui ar Agentūrai, neprisimena, tai buvo privaloma pagal įstatymą.

2018 m. rugsėjo 19 d. buvo sudaryta sutartis su (duomenys neskelbtini). Apie ją žino tiek, kiek parodė apklausoje. 2018 m. rugsėjo 18 d. sutartis yra normali praktika. Tuo atveju, kai užsakovas prašo išvežti nedidelį kiekį atliekų, jie veža ir be sutarčių. Apie 60 proc. veža be rašytinių sutarčių, 40 proc. veža su sutartimi. Jeigu turi objektą, kuris tęsiasi pusę metų–metus, tai yra sutartis. Jeigu užsako išvežti tris konteinerius – tai yra paslauga, išstato faktūrą ir apmoka. Kai veža jų vairuotojai, jie kartais patingi pasirašyti. Jie pateikia dokumentus dispečerei, kuri yra pagrindinis žmogus, dedantis parašą, ir jiems to užtenka. Dokumentus rengia dispečerė. Jiems vairuotojo parašas labiau aktualus, jeigu veža svetima įmonė. Kada jie patys veža, tai yra ta pati įmonė, užtenka, kad būtų dispečerės parašas. Kiek pamena, tie, kurie pildo žurnalus pagal deklaracijas, atvažiuodavo į vietą, dispečerė segdavo dokumentus į aplanką, kas mėn. ar kažkiek laiko pasiimdavo aplanką, gal išsiveždavo, po to grąžindavo. Vairuotojams mokamas mėnesinis darbo užmokestis, taip pat yra priedai už didesnį darbo krūvį.

(Duomenys neskelbtini) pora metų teikia jiems paslaugas. Pagrindinė funkcija – tai profesionalus apskaitos tvarkymas, derinimas su atsakingomis institucijomis, kad visi dokumentai būtų tvarkingi. Į e-ASTA sistemą duomenis suvesdavo (duomenys neskelbtini). e-ASTA yra nauja supaprastinta sistema, atliekų turėtojui atsirado prievolė ją pildyti. Šie užpildo vieną dalį, o kai jie priima atliekas, užpildo kitą dalį. Tada atsakingos institucijos viską mato realiu laiku.

Liudytojas A. U., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jį su kaltinamuoju V. R. sieja darbiniai santykiai (duomenys neskelbtini). Jis dirbo Departamente, tikslaus laikotarpio neprisimena, dirbo su pertraukomis. Pirmą kartą (duomenys neskelbtini). Kada grįžo į darbą, tiksliai negali pasakyti. Departamente jis buvo (duomenys neskelbtini).

Jam girdėta teritorija, adresu (duomenys neskelbtini). Tikslių datų neprisimena, bet viskas prasidėjo 2014–2015 m., kai buvo gautas pranešimas dėl pavojingų atliekų. Buvo patikrinta visa teritorija, nustatytos atliekos, viskas apiforminta. Į minėtą teritoriją pagal skundą važiavo kartu su T. B. Jie buvo inspektoriai ir buvo pasiskirstę, kas dirba su nuotekomis, kas su atliekomis. T. B. daugiau rūpinosi atliekomis. Iš pradžių pranešimo esmė buvo kineskopų atliekos. Teritorijoje buvo ir kitų medžiagų, viskas yra surašyta patikrinimo aktuose, jis pats jau neprisimena.

2017–2018 m. su V. R. ir kolege R., pavardės neprisimena, važiavo trise į patikrinimą. Jis buvo R. mokytojas, nes ji buvo neseniai įsidarbinusi. Grįžtant iš patikrinimo, V. R. pasakė, kad jie prasuktų pro minėtą teritoriją. Pravažiuodami jie užsuko į aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), jie išlipo iš automobilio, o R. liko automobilyje. Jie nieko ypatingo nedarė, daug nevaikščiojo, neilgai užtruko, jis parūkė prie stiklo atliekų krūvos, pasižiūrėjo ir išvažiavo. Tos pavojingos atliekos buvo sutvarkytos, buvo likusi didžiulė krūva paprastų, nepavojingų stiklo atliekų. Šio apsilankymo jie nefiksavo, jokios V. R. išvados nebuvo. Jis nieko V. R. neklausė.

Jis atsimena, kas buvo teritorijoje 2014 m., žinojo situaciją. Prie patikrinimo akto turi būti atliekų sąrašas ir vaizdinė priemonė, schema. Tas schemas, skaičiavimus darė jis. Antrą kartą teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), jis neapėjo. Tai, ką pamatė teritorijoje antro apsilankymo metu, nebuvo tai, kas buvo 2014 m. Tų atliekų, kurios buvo 2014 m., nebuvo. Atliekos taip neapauga, kad būtų galima jas sumaišyti su kalnu ar kuo kitu. Liko tik didelė krūva stiklo atliekų prie įvažiavimo. Be stiklo, 2014 m. atliekos buvo įvairios, patikrinimo akte yra atliekų sąrašas. Dabar tiksliai neprisimena.

Teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jis yra buvęs tris kartus. 2014 m. buvo pirmas patikrinimas, gal po metų buvo antras, ir tada tas paskutinis kartas, kai buvo su V. R. ir R. Su V. R. apie bylos aplinkybes ir teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimus, jis nekalbėjo. Kai jis buvo iškviestas į apklausą, neturėjo supratimo, apie ką eina kalba. Išeidamas tyrėjos dar paklausė, dėl ko vyko apklausa, bet jam atsakė nesirūpinti, ir viskas.

Liudytojui parodytos nuotraukos (t. 1, b. l. 208–210). Jis yra matomas 3 nuotraukoje (t. 1, b. l. 208). Tai yra ne 2017 m. nuotrauka. Nuotrauka yra padaryta antro patikrinimo metu, kuris buvo gal po metų. Jie nuvažiavo su kolegomis. Jį pasiimdavo pagalbai, nes jis darydavo schemas. Kolegos patikrino, ar kas pasikeitė teritorijoje. Prie šių nuotraukų turėtų būti patikrinimo aktas. Pirmą kartą teritoriją tikrino jis, todėl jis ir užpildė patikrinimo aktą. Antrą kartą jis važiavo kaip pagalba, jis tik parodė, nieko nepildė ir išvadų nerašė. Antrą patikrinimą inicijavo kažkas iš jo kolegų. Antrą teritorijos patikrinimą atliko praėjus kažkokiam laikui po pirmo patikrinimo. Tai galėjo būti metai ar pusė po pirmo patikrinimo. Neprisimena, ar antro patikrinimo metu jau buvo pašalintos pavojingos atliekos, bet mano, kad viskas buvo taip pat. Reikia žiūrėti patikrinimo aktus, nes jis neprisimena. Su kuo važiavo į antrą patikrinimą, jis neprisimena. Su T. K. į patikrinimą nėra važiavęs. Kai jį iškvietė važiuoti į apklausą ikiteisminio tyrimo metu, jis visiškai nežinojo, dėl ko jį kviečia. Ikiteisminio tyrimo metu atliktoje jo apklausoje gali būti netikslumų. Su T. K. nėra bendravęs, su šiuo asmeniu nėra dalyvavęs apžiūrint teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini). Jis atsimena, kad patikrinime jis dalyvavo su T. B., o T. K. toje teritorijoje neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu jam šovė į galvą nurodyti, kad į minimą teritoriją vyko tik vieną kartą, ten vyko su T. K. Kaip ir minėjo, jis buvo išėjęs darbo ir vėliau grįžęs. Kai grįžo dirbti į (duomenys neskelbtini), ten T. K. buvo jo vadovas. T. B. yra patikrinimo akte.

Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja rodė jam nuotrauką, kurioje jis matomas. Kokios kokybės nuotraukas rodė, jis neprisimena. Konkretaus metų laiko iš nuotraukos negali nurodyti, bet matosi, kad tai ne žiemos laikas. 2014 m. vykusio patikrinimo metu buvo gruodžio mėn. Jei pirmas patikrinimas buvo gruodžio mėn., tai antras patikrinimas turėjo vykti 2015 m. Jis nežino, kas jį fotografavo antro patikrinimo metu. Atliekų kiekio nustatymas vykdomas taip – mašina atveža atliekas, jas išverčia iš bagažinės ir atliekos pasidaro kaip kūgis. Išsimatuojamas kūgio ilgis ir aukštis, vyksta apskaičiavimas pagal matematines formules. Tikslumo nėra, nes tas atliekų kūgis, supilta krūva, matuojasi metru. Matavimo paklaidos jis nežino. Tai yra matavimas, kad turėtų ką parašyti patikrinimo akte. Mano, kad ne taip turi būti daroma. Vykdomi atliekų išoriniai matavimai, vidus netikrinamas. Jis sudarė lentelę „Atliekų krūvų, esančių teritorijoje, šalia (duomenys neskelbtini), duomenys“. Parašė tą, ką matė iš akies. Jis nepasakytų, kad turi sutapti tai, kas parašyta minėtoje lentelėje, su deklaracija, kurią surašo ir išveža atliekų tvarkytojas. Lentelėje surašyta tik tai, ką jis matė, o atliekų tvarkytojams yra kiti reikalavimai, jie turi kelionės lapus, pildo atliekų deklaracijas Departamentui, ten jau nurodomi kodai. Kiekviena atlieka turi kodą ir vežėjui reikia gal kokius penkis minėtos lentelės punktus pakišti po vienu kodu. Yra kodas „mišios atliekos“. Kontrolė, kad lentelė sutaptų su išvežama deklaracija, nevykdoma. To, ko nėra lentelėje, to ir nebuvo teritorijoje. Baltų kubinių sintetinių maišų teritorijoje jis neprisimena. Jei maišai būtų buvę teritorijoje, jie būtų atsidūrę lentelėje.

Liudytojui A. U. parodytos nuotraukos, pridėtos prie 2014 m. patikrinimo akto. Iš 3 nuotraukos matosi, kad buvo žiema. Nuotraukose baltų kubinių maišų neįžiūri. Maišai būtų užfiksuoti ir atgultų lentelėje. Jei patikrinimo metu būtų buvę dujų balionėliai, juos būtų užfiksavęs. Lentelė yra išraiška ant popieriaus to, ką jis matė savo akimis teritorijoje. Ten nebuvo asfaltuotos aikštelės, tai buvo žemė.

Liudytojui A. U. parodytas 2021 m. rugsėjo 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 6, b. l. 3–15). Iš nuotraukų matoma, kad grįsta blokais. Kiek atsimena, atliekos teritorijoje buvo ant žemės. Nuotraukoje matosi blokai ar pagrindas. Pirmoje nuotraukoje matomas pagrindas jam nematytas. Antroje nuotraukoje matomų atliekų neprisimena. Čia matomas, kaip ir kažkoks galbūt nukritęs medis. Ketvirtoje nuotraukoje matomas šiferis. Jei šis sukrautas nuo 2014 m., turėtų blogiau atrodyti, nes šiferis yra veikiamas aplinkos. Aplink šiferį matomi apaugę krūmai, tačiau šiferis šviečia. Atrodo, kad šiferis ką tik atvežtas ir padėtas. Šeštoje nuotraukoje vaizdas jam nematytas. Jis tokių maišų, matomų nutrauktoje, neprisimena. Septintoje nuotraukoje matomi daiktai panašūs į maišus. Sunku pasakyti tiksliai, kas yra matoma nuotraukoje, bet jam atrodo, kad tai kobiniai maišai. Aštuntoje nuotraukoje matomos plytos, kažkokios atliekos, bet sunku pasakyti tiksliai. Devintoje nuotraukoje matoma krūva. Nemano, kad ši krūva buvo teritorijoje 2014 m. Šiferis neatrodo gulintis 6 metus. Teritorija nebuvo betonuota.

Liudytojui A. U. parodyta schema (t. 1, b. l. 180). Jis yra fotonuotraukos viršutiniame dešiniajame kampe. Užtvaras prie įvažiavimo – tai buvo blokas ar akmuo, bet jis tik vadinamas užtvaru. Jį patraukti, nustumti reikėtų kelių asmenų. Jo 2014 m. nustatytas atliekų kiekis neturi sutapti su sutvarkytų atliekų kiekiu. 2014 m., kai matavo atliekas, jų nestumdė. Buvo atliktas tik matavimas konkrečiai atliekai priskirti konkretų svorį. Kai matavo šiukšles, jų nestumdė tam, kad išsiaiškintų, kokios atliekos yra tos krūvos viduje.

Jis vairuodavo tarnybinį automobilį. Kai po pertraukos grįžo į darbą Departamente, jie turėjo automobilį „Škoda“. Automobilis buvo naujas, valstybinių numerių neprisimena. Tai buvo vienintelis toks automobilis. Dažniausiai jis vairuodavo tarnybinį automobilį, jei tik būdavo galimybė. Buvo kiti automobiliai, užrašyti inspektoriams. Jam buvo užrašytas visureigis „Suzuki“, bet šis buvo prastos formos. Buvo prasti automobiliai, bet jo minimas automobilis „Škoda“ buvo naujas, todėl kiekvienas inspektorius stengėsi paimti šį automobilį. Automobilis „Škoda“ buvo priskirtas vedėjui I., tiksliai neprisimena. Kai jis norėdavo pasiimti šį automobilį, tiesiog pasiimdavo automobilio raktus. Galėjo būti, kad su juo važiavo R. R.

(Duomenys neskelbtini) jam žinomas iš bendro darbo. Neprisimena, ar jis yra buvęs (duomenys neskelbtini). Patikrinimų metu jis yra labai daug buvęs įvairiose įmonėse. Jis nežino, kur yra (duomenys neskelbtini) ofisas.

2014 m., kai jis atliko patikrinimą ir braižė krūvų schemą, viena iš jų galėjo būti „šilumos trasų apšiltinimo atliekos“. Jeigu yra lentelėje, vadinasi buvo. 2018 m. pavasarį, kai su V. R. ir R. R. buvo užvažiavę į teritoriją, šiluminių trasų apšiltinimo medžiagų krūvos jis nematė. 2018 m. teritorijos jis nefotografavo.

Bankroto pažymas nagrinėjo viešojo administravimo specialistai. Jam teko dirbti prie V. E., T. B., M. P. Jie skirdavo užduotis nagrinėti bankroto administravimo pažymas viešojo administravimo specialistams. Galima teigti, kad departamento praktika buvo skirti nagrinėti bankroto administravimo pažymas viešojo administravimo specialistams, ne inspektoriams, kad nuimtų nuo inspektorių nesvarbius darbus, taupytų laiką. Viešojo administravimo inspektoriai tikrindavo bankroto pažymas. Jie gaudavo prašymą, patikrindavo, ar yra atliekų. Būdavo formuojama užduotis patikrinti, ar nėra atliekų. Viešojo administravimo specialistai patikrindavo, ar nėra atliekų pagal dokumentus, tada bankrutuojančios įmonės vykdytą veiklą. Pavyzdžiui, jei įmonė užsiėmė būstų nuoma, ji turėjo ofisą ir viską vykdė internetu – važiuoti į vietą nėra tikslo. Jei reikėdavo patikrinti įmonę, viešojo administravimo specialistai važiuodavo į vietą. Jeigu jie patys neturėjo įgaliojimų patekti į patalpas, tai tada pasiimdavo kartu su savimi inspektorių. Jei viešojo administravimo specialistas mato, kad reikia nuvažiuoti, pasiimdavo laisvą inspektorių ir važiuodavo į vietą. Vietoje su inspektoriumi pildydavo patikrinimo aktus, apiformindavo ir viskas. Jei nebūdavo atliekų, išduodavo bankroto pažymą ir viskas, o jei atliekų būdavo – užpildydavo patikrinimo aktą ir neišduodavo bankroto pažymos.

Teismas pagarsino liudytojo A. U. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 117–121). Jis yra pasakęs ikiteisminio tyrimo metu, kad (duomenys neskelbtini). Jis į darbą grįžo 2017 m. Grįžęs buvo (duomenys neskelbtini) pavaldume, ten buvo visai kitas vadovas. Tai buvo 2017 m. pabaigoje arba 2018 m. pradžioje. Į Vilniaus miesto pavaldumą nuėjo (duomenys neskelbtini). 2017 m. tikrai nebuvo važiuota į teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini). Nuotrauka, kurią jam parodė šio posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, tikrai nėra daryta 2017 m., ji yra padaryta antro teritorijos patikrinimo metu. Aplinkybes, kad nuotrauka daryta ne 2017 m., jis geriau prisiminė, kai atsisėdo ir pagalvojo. Kai jis buvo iškviestas į apklausą ikiteisminio tyrimo metu, jis nežinojo, apie ką eina kalba. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nurodė „gautas nurodymas prasukti“, turėjo omenyje paskutinį teritorijos patikrinimą. Turėjo būti surašytas 2015 m. teritorijos patikrinimo aktas. 2014-2015 m., kai buvo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jo vadovas buvo ne V. R. Neprisimena, kas tiksliai buvo jo vadovas. 2017 m. jis nebuvo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jis kalba apie paskutinį patikrinimą, kurio metu buvo prasukta V. R. prašymu. 2015 m. patikrino metu patikrinimo aktą turėjo parengti tas inspektorius, kuris tuo tikslu ten važiavo. Jis važiavo kaip pagalbinis. Nuotraukas darė ne jis, nes vienoje iš nuotraukų yra ne jis. Nuotraukos niekam nepateikiamos, jos prisegamos prie patikrinimo akto. Departamente būdavo bylos pagal įmones, vykdomą veiklą ir pan. Atlikęs patikrinimą, inspektorius surašo visus dokumentus, įsega į segtuvą ir viskas. Tada dar yra atsakymai bankrotui. Jis V. R. neinformavo apie 2015 m. teritorijos patikrinimą, nes ne jis buvo jo vadovas. 2017 m. šiltuoju metų laiku jis negalėjo dirbti Departamente, nes į darbą grįžo 2017 m. pabaigoje arba 2018 m. pradžioje. Jei yra nuotraukos, tai turi būti ir patikrinimo aktas. Gali būti, kad tame patikrinimo akte jis nefiksuotas. 2015 m. jis nebuvo ir neturėjo jokių tikslų būti teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jis ten buvo padėti kolegoms.

Teismas parodė liudytojui A. U. 2015 m. kovo 21 d. patikrinimo aktą (t. 1, b. l. 185‑187). Nurodė, kad mato T. B. ir R. Tai galėjo būti 2015 m. kovo mėn. Kaip ir minėjo, praėjus kažkuriam laikui po pirmo teritorijos patikrinimo 2014 m., buvo antras patikrinimas. Gali būti, kad tai antras patikrinimas. 2015 m. buvo teritorijoje, kai buvo atliekamas antras patikrinimas, nes toje teritorijoje buvo 2014 m. ir darė visas schemas. Jį galėjo pasiimti su ta mintimi, kad gal reikės padaryti naujas schemas. Tiesiog jis užsiimdavo grafiniais reikalais, jo daug kas prašydavo paskaičiuoti tūrius, padaryti schemas. Jis nežino, kodėl nėra 2015 m. atlikto patikrinimo schemos, gal niekas nebuvo pasikeitę. Jei būtų kažkas keitęsi teritorijoje, būtų buvusi kita lentelė.

Liudytojas R. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis (duomenys neskelbtini). Ten buvo konteineris, skirtas vežti įvairias statybines atliekas. Mašinos, kurią vairavo, valstybinis numeris buvo gal (duomenys neskelbtini). Įmonėje dirbo apie 20–30 darbuotojų. Daugiausia darbų duodavo dispečerė, kuri pasakydavo, ką turi atlikti, kur važiuoti, išpilti, rūšiuoti. Kartais ir direktoriai vadovaudavo. (Duomenys neskelbtini) direktoriai, kiek žino iš dispečerės, buvo du – D. ir T., pavardės neatsimena. Su D. paskutinį kartą bendravo kažkur 2019 m. Bendravo dėl atsiskaitymo, nes jis parašė pareiškimą ir nutraukė darbo santykius. D. buvo vos ne vyriausias. Buvo pagrindinis apmokėjimas ir apmokėjimas nuo reisų. Kiek per mėnesį padarė reisų, apskaičiuodavo patys ir dispečerė. Už vieną reisą sumokėdavo nuo 2 iki 5 Eur, plius pagrindinis atlyginimas.

Jam pasakydavo, kad reikia kažką išvežti arba pakeisti konteinerį, jis ir važiuodavo. Dažniausiai važiuodavo į (duomenys neskelbtini), ten būdavo jų bazė, kur atveždavo ir rūšiuodavo atliekas. Kai atveždavo konteinerį, užvažiuodavo ant svarstyklių, pasverdavo ir išpildavo jį. Iš viso konteinerį sverdavo du kartus – įvažiuojant ir išvažiuojant. Pirmą kartą sverdavo, kai atvažiuodavo su kroviniu, o antrą kartą sverdavo tuščią konteinerį. Dokumentus formino dispečerė.

Su juo dar dirbo K. S. Jis vairavo sunkiasvorį automobilį –„ragatkę“. Tai didesnis automobilis, kuriuo galima vežti iš viso 26 t. K. S. vairavo ne tokį automobilį, ten didesni konteineriai. Jo konteineris buvo mažesnis. Jis galėdavo vairuoti K. S. transportą. Kartais jie apsikeisdavo transporto priemonėmis, pavyzdžiui, jeigu kažkas atostogavo. Tada per dieną būdavo su savu ir su svetimu transportu.

Kiek prisimena, 2017 m. pirmą sykį visą dieną vežė stiklo atliekas. Atliekas vežti nurodė D. Gali būti, kad šio pavardė yra U. Šis jam parodė atliekas, ką konkrečiai reikia vežti. Jam parodė teritoriją, ten buvo daug žmonių, visi filmavosi. Stiklą vežė į teritoriją, kur yra svarstyklės, prie pat (duomenys neskelbtini), pasverdavo, po to nuimdavo konteinerį (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini), po to vėl pasverdavo ir važiuodavo atgal į (duomenys neskelbtini). Tą dieną buvo kokie 7–8 reisai, dirbo be pietų. Teritorijoje buvo tuščių konteinerių, visokių atliekų. Ar buvo atliekų ne konteineriuose, nelabai prisimena. Stiklą tai tikrai labai gerai atsimena.

Be tos dienos kažkada dar važiavo į tą teritoriją, bet sunkiai prisimena. Po pusmečio irgi važiavo kažką iš ten vežti, gal gruntą ar kažką sumaišytą. Vežė į (duomenys neskelbtini), į jų bazę. Buvo traktoriukas, kuris pakraudavo atliekas, ir jie išveždavo. Padarė gal kokius keturis reisus per vieną dieną, sunku atsiminti. Ten buvo ir kitokių vežimų iš tos teritorijos, bet ne iš tos aikštelės, kur vežė stiklą, o iš kitur. Betoną išvežinėjo iš kitos aikštelės. Stiklas buvo vienoje teritorijoje, o betonas kitoje. Nelabai nutolus, vienas greta kito. Antrą kartą, kurį atsimena, buvo dispečerės nurodymas. Gruntas buvo kraunamas ekskavatoriumi. Jį vairavo iš kažkur nusamdytas operatorius, tai nebuvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Kas šį samdė, sunku pasakyti, gal D. Krovėją rūpindavo arba dispečerė, arba kažkas iš vadų, D. Jam atrodo, kad grunto atliekų ir betono vieta buvo ta pati. Betoną vežė tikrai iš kitos aikštelės. Tą prisimena miglotai. „Račiokas“ krovė, o jis turėjo išvežinėti. Kai pirmą sykį vežė stiklą, lydėjo D., o antrą sykį jis vienas važiavo. Ten daugiau nieko nebuvo, išskyrus jį ir tuos, kas pakrauna. Ten buvo senos atliekos, nešviežios. Tik stiklą vežė į (duomenys neskelbtini), o visą kitą į (duomenys neskelbtini). Neprisimena asmens, kuris priėmė iš jų atliekas, pavardės. Pristačius stiklo atliekas, buvo duoti dokumentai pasirašyti. Pasirašė už svorį, atliekas. Kai vežė atliekas pas save, reikėdavo pasirašyti tik deklaracijas. Pasirašyti duodavo dispečerė, dažniausiai tą pačią dieną, o gal ir kitą, ne visąlaik buvo taip sklandžiai. Neatsimena, ar duodavo pasirašyti po kiekvieno vežimo. Iš pradžių nereikėdavo pasirašyti, o vėliau po kiekvieno atvažiavimo spausdindavo deklaraciją ir pasirašydavo. Pasirašydavo įvairiai, ir po kiekvieno pristatymo, ir dienos gale, ir kitos dienos bėgyje. Kaip buvo tą kartą, neatsimena.

Vieno konteinerio iki 10 t pakrovimas su traktoriumi užima 15 min. Jeigu reikėdavo pakeisti konteinerį, tai važiuodavo su tuščiu. Būdavo taip, kad važiuoja su tuščiu, pasikeičia, o pilnas jo ten laukia. Jeigu pilnas konteineris laukia, tai pirma reikėdavo nuvežti tuščią konteinerį. Būdavo, kad veždavo po du tuščius konteinerius ir vieną pilną. Rankomis galima pakrauti konteinerius, jeigu šiukšlės mišrios. Rankomis pakrauti palikdavo ir savaitei, ir mėnesiui. Jeigu būdavo senos atliekos, sustumtos krūvose, galima greitai su traktoriumi pakrauti per 10 min., o rankomis grunto niekas nekrauna.

Pirmą sykį traktoriukas atkėlė tuos betoninius pamatus, kad įvažiuotų į teritoriją. Ten būdavo dar kažkoks teritorijos savininkas ar ne savininkas, nežino, kuris duodavo komandą nukelti blokus, kad galėtų įvažiuoti. Teritorija buvo užleista. Kai vežė betono atliekas, ar bendravo su teritorijos savininku, vieną sykį tikrai pasikivirčijo, o kito sykio gerai neprisimena. Betono važiavo gal rudeniop, sunku pasakyti. Kitų vežimų nebuvo. Po to buvo ten iš šono, visai iš kitos teritorijos. Galbūt vežė (duomenys neskelbtini) atliekas. Jeigu yra deklaracijoje parašas, tai reiškia, kad vežė. Neatsimena, kas parodydavo, iš kur paimti (duomenys neskelbtini) atliekas. (Duomenys neskelbtini) jam girdėta.

Apklausos metu tyrėja parodė deklaraciją, kur jis vežė stiklą, lydraščius, daugiau neprisimena. Liudytojui parodytos deklaracijos (t. 3, b. l. 59–66). Kuriuo laikotarpiu buvo antras atvejis, nežino. Teismas pagarsino liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 155–162). Sakydamas „speciali technika“ turi omenyje „račioką“, kuriuo krovė stiklą. Jam atrodo, kad viskas teisingai surašyta. Peržiūrėjo pagal deklaracijas, tai svorio virš 10 t kaip ir per daug. Pasikraudavo gal ir daugiau, bet tai reti atvejai. Įprastai iki 10 t, o virš 10 t jau negerai. Vežant tą dieną 7 reisus perkrautų konteinerių, jam kilo tokios abejonės, kad mašinos buvo perkrautos.

Liudytojas G. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) turėjo 50 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų, kitos 50 proc. akcijų priklausė labai turtingai (duomenys neskelbtini). Savo laiku, po tyčinių bankrotų, jie buvo pradėję teisinius procesus dėl žalos atlyginimo tam, kad būtų galima gauti lėšų iš įmonės vadovo atliekų sutvarkymui. Minėta (duomenys neskelbtini) įmonė yra labai turtinga, ji pasisamdė labai keistą advokatų kontorą (duomenys neskelbtini), kurie neslėpdami patys sakydavo, jog savo metodais – STT, ikiteisminiais tyrimais, specialiai daro viską, kad jų klientas laimėtų teisminius procesus, dėl to atsirastų pilnas žalos atlyginimas ir atliekų sutvarkymas. Atsirado daug teisminių procesų, interpretacijų, prielaidų, melo. (Duomenys neskelbtini), jo akimis, buvo įtrauktas į tą keistą istoriją tam, kad būtų galima užgniaužti ieškinį dėl žalos atlyginimo, imituojant, kad atliekos (duomenys neskelbtini) yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Tam tikros interpretacijos atsirado dėl to, kad (duomenys neskelbtini) paliko kelis šimtus tonų atliekų. Konteineriai buvo (duomenys neskelbtini), o konteinerių turinys buvo (duomenys neskelbtini). Atliekos surinktos, išverstos į visą aikštelę. Savo laiku teismai pripažino, kuri atliekų dalis priklauso (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini). Kiekvienas liko su savo atliekomis.

Toje aikštelėje atliekų kiekis keisdavosi, vykdavo jų cirkuliacija. Aikštelė neva buvo uždaryta, tačiau jis yra buvęs ten su aplinkosaugininkais, pakankamai dažnai ten lankydavosi ir vis pastebėdavo, kad atsirasdavo tai plastiko, tai padangų. Jei neklysta, tas pats E. M. buvo skyręs baudą (duomenys neskelbtini) už atliekų neišvežimą. Ten teritorija vos ne gamybine, ten vis kažkas vyksta – tai statyba, tai griovimai. Šiukšlynas turi savybę didėti. Kalba apie 2016–2017 m.

Jeigu (duomenys neskelbtini) ginčijo 2015 m. kovo 25 d. privalomąjį nurodymą dėl atliekų, tai reiškia, kad atliekos priklausė (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 28 d., kai teismas priėmė galutinę nutartį dėl privalomųjų nurodymų, kaip atsimena, buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini), kad nori išvežti atliekas. Buvo nuspręsta išvežti pavojingas atliekas, t. y. kineskopinį stiklą, užkrėstą gyvsidabrį. Tuomet transportas negalėjo patekti į teritoriją, nes ji buvo uždaryta bloku. Buvo bendrauta su K. R. R. dėl patekimo, ir aplinkosauga jo akivaizdoje bendravo su K. R. R. Jokio rezultato nebuvo, teko kreiptis į teismą, kad būtų atlaisvintas įvažiavimas. Buvo išvežta, jei neklysta, apie 50 t kineskopinio stiklo. Tai buvo 2017 m. Ten liko paprastas, automobilių priekinių langų stiklas. Aplinkosauga neva buvo pamatavusi, kad yra apie 18 t kineskopinio stiklo, bet iš tikrųjų kraunant ir sveriant gavosi 50 t. Taigi, paklaida – 300 proc. 2017 m. kovo mėn. buvo sutvarkytos tik kineskopo atliekos, o kitos nebuvo, nes nebuvo lėšų. Kai išvežė stiklus, daugiau vežta nebuvo. Atliekų tvarkymas yra privalomas pagal privalomuosius aktus bei administracinio teismo sprendimus. Jeigu yra galimybė jas tvarkyti, tai tvarko. Jis yra gavęs apie 10 nurodymų ir baustas 10 kartų už tai, kad nesugebėjo sutvarkyti. Pats išvežimas kainuoja nemažus pinigus. Jų skaičiavimais, jų sutvarkymui reikia apie milijono eurų. Kreditorių susirinkimas negali spręsti ir nesprendžia atliekų sutvarkymo klausimo, nes tai nėra jų prerogatyva. Vyko bylinėjimasis dėl žalos su kaltininkais, akcininkais, vadovais. Žala buvo priteista iš įmonės vadovų ir akcininkų, šiuo atveju vienintelės „gyvos“, veikiančios (duomenys neskelbtini) – atliekų perdirbėjų, kurie didelę dalį nelegalių atliekų atvežė į Lietuvą su visais dokumentais, taip pat išvežė įrangą. (Duomenys neskelbtini) atsakinga už tyčinį bankrotą. Kineskopų atliekų sutvarkymui niekas neskyrė lėšų, jie tikėjosi, kad lėšų atsiras iš žalos kaltininkų, kad akcininkai, direktoriai ir visi kiti tyčinio bankroto subjektai bus protingi ir sutiks susitvarkyti. Buvo sudaryta sutartis, bet kol kas tos sąskaitos neapmokėtos. Jis buvo nušalintas nuo bankroto bylos. (Duomenys neskelbtini) atliekų dalis iki šiol guli aikštelėje (duomenys neskelbtini). Papildomų ieškinių nėra. Praeitais metais pasikeitus bankroto administratoriui, jis perdavė šiam atliekas – stiklą, stiklo atliekas, mišrų automobilinio plastiko, be plastiko.

Jie nebendravo tuo klausimu, ar (duomenys neskelbtini) būtų vežęs atliekas. Kiek žino, ten yra išsivežę ir uždarę įmonę. Įmonės uždarymui reikalinga oficiali pažyma iš aplinkosaugos institucijos, be jos teismas nepriima sprendimo. Be patikrinimo, išvežimo įrodymų, dokumentų, nėra buvę atvejų, kad galėtų uždaryti įmonę. Aplinkosauga, kuri užfiksavusi atliekų kiekį, turi matyti išvežimo kiekį, dokumentus, kad išduotų pažymą. Apie sutvarkytas atliekas aplinkosaugai reikia pateikti išvežimo dokumentus, atliekų perdavimą atliekų tvarkytojui. Tai gali būti atliekų deklaracija. Sudarymo forma būna įvairi, tai gali būti atliekų tvarkymo sutartis, perdavimo aktas. Svarbiausia perduoti sertifikuotam atliekų tvarkytojui, negalima perduoti fiziniam asmeniui. Atliekų išvežime bankroto administratoriui nėra privaloma dalyvauti. Jeigu perduodi įmonei, kuri užsiima atliekų tvarkymu, gauni iš jų dokumentus apie išvežimą, atitinkančius kiekius, to pilnai užtenka tiek administratoriui, tiek aplinkosaugai.

Jis užvažiuodavo į aikštelę 2–4 kartus į metus pasižiūrėti, pagalvoti, ką būtų galima padaryti su stiklu. Užvažiuodavo iki 2021 m. rudenio. Jis buvo nušalintas nuo bankroto administravimo, iškėlus baudžiamąją bylą už dalies atliekų sutvarkymą, prilyginus atliekų sutvarkymą turto grobstymui. Tyrimą atliko ta pati tyrėja ir skyrius. Jam yra keista, kaip vienas atliekas galima priskirti turtui, o kitas – šiukšlėms. 2021 m. rugsėjo mėn., jei neklysta, perdavė atliekas kitam bankroto administratoriui, dalyvaujant kitiems asmenims. K. R. R. sustumdyta krūva buvo perduota administratoriui B., kuris administruoja (duomenys neskelbtini). Kai perdavinėjo atliekas, pats K. R. R. parodė, kaip atliekos atrodo dabar. Neva ta aikštelė, kuri buvo (duomenys neskelbtini), išvalyta, kažkas daro kažkokius darbus, vykdo statybas. Teritorija buvo paprasčiausiai atlaisvinta, visos buvusios atliekos sustumtos į vieną pusę, po krūva pakišant visas aikštelėje buvusias atliekas. Niekas neišsiaiškins, kiek kieno atliekų yra. Sustūmimo fakto nepastebėjo. Toje krūvoje dabar atsiradę ne tik stiklo, bet jam atrodo, ir betono.

Teritorijoje vyko statybos darbai, statymai, griovimai. Teritorijos dalys kažkam išnuomotos. Tai vyko (duomenys neskelbtini) vadovų dėka, nes jis ir pats matė, jog blokas būdavo pakeliamas ir nuvežamas į šoną, kad kažkas įvažiuotų į teritoriją, kažką išsipiltų. Jie turi aikštelę, nelegalų šiukšlyną, bankrutavusią įmonę, naudojasi savo teritorija. Aikštelės skirtingose vietose buvo atliekų sankaupos. Jis yra įsitikinęs dėl (duomenys neskelbtini) esančių atliekų papildymų, tą užfiksavo ir aplinkosauga. Buvo atsiradęs ir (duomenys neskelbtini) atliekų papildymas – po kažkokio (duomenys neskelbtini) pastato ar gaisro atsirado rūkstančio polistirolo, apšildymo medžiagų atliekų. Jis kaip tik tada buvo užvažiavęs. Apšildymo medžiaga turi savybę pakankamai ilgai rūkti, degti. Matė, kad šiukšlynas, kuris stovi neliečiamas kelerius metus, staiga pasipildo tokiomis medžiagomis, kurios svyla, o ir tas kvapas smarkiai jaučiasi. Tai gali būti ir 2014–2015 m. Sprendimo dėl to, kam kokios atliekos priklauso, dar nebuvo, tikriausiai vyko teisminiai ginčai. Jam atrodo, kad į tą vietą, kur gulėjo (duomenys neskelbtini) atliekos, papildomai buvo atvežti keli kubai apdegusio poliesterio, kiek tiksliai, nepasakys, jo nematavo. Negali pasakyti, kur gulėjo atliekos. Jeigu atmintis nemeluoja, tai dalis gulėjo ant viršaus, o dalis toliau nuo įvažiavimo, gal dešinėje pusėje. Atliekas, kurios priklausė (duomenys neskelbtini), galėtų apibūdinti pagal teismo sprendimą. (duomenys neskelbtini) atliekos gulėjo gal 20 m nuo (duomenys neskelbtini) atliekų. Aptikęs rūkstančias atliekas, lankėsi aikštelėje pasižiūrėti į savo atliekas, fotografuoti, išsiųsti atliekų perdirbėjamas, supirkėjams, ką reikia sutvarkyti. Atvažiuodavo ir pastebėdavo atliekų pokyčius. Matė, kad kažkas atsirasdavo, tai dingdavo. Pavyzdžiui, stovėjo išardyti mašinos rėmai, o po to jie dingo. Ten vykdavo pakrovimai, iškrovimai. Išardyta mašina ir metalinis rėmas nepriklausė (duomenys neskelbtini) kaip atliekos. Ant (duomenys neskelbtini) atliekų atsirasdavo kitų atliekų, nepriklausiančių (duomenys neskelbtini). Mano, kad aikštelės ir teritorijos savininkas yra tas pats, todėl naivu tikėtis, kad vienoje pusėje gausėjo atliekų, kitoje jų mažėjo. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) atliekų daugėja, rašė aplinkosaugai. Jeigu neklysta, aplinkosauga baudė (duomenys neskelbtini). Aplinkosaugos vizito metu buvo pasikviestas K. R. R. Šio klausta, kodėl didėja atliekų kiekis, o šis sakė, kad nežino, čia vyksta statybos ir pan. Atliekos neturi savybės būti identifikuotos, neturi priklausomybės ir jam nežinoma, kieno jos suvežamos į uždarą teritoriją. Teritorijos savininkas leisdavo kažkiek jų nusivežti, po to gal sutvarkydavo. Pastebėdavo ir kitas atliekas, nes aikštelė yra bendra. (Duomenys neskelbtini) atliekos buvo įėjus 20–30 m giliau į aikštelę dešinėje pusėje, o (duomenys neskelbtini) atliekos buvo kairėje pusėje. Kai eidavo link (duomenys neskelbtini) atliekų, matydavo ir (duomenys neskelbtini) atliekas. (Duomenys neskelbtini) atliekos keitėsi, buvo primestų ant jų degančių izoliacinių medžiagų kvapas. Po to jos kaip ir buvo sutvarkytos. Matė sumažėjimą (duomenys neskelbtini) atliekų krūvoje. Kiek atsimena, ten buvo ir kitų įmonių atliekos.

K. R. R. malonus žmogus, su savo norais ir ambicijomis. Matydavo šį ir su aplinkosauga, kuomet bendravo kartu su K. R. R., taip pat vykstant bylai dėl žalos atlyginimo, kai K. R. R. buvo apklaustas kaip liudytojas. Jis asmeniškai gal nebuvo uždavęs šiam klausimo, ar ten degė šio atliekos, bet buvo kitų bylos dalyvių, kažkur yra tų atliekų fiksavimai.

Pagal jo surastus aplinkosaugos siųstus dokumentus, 2019 m. balandžio 11 d. atliekos pripažintos (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 11 d. buvo susitikęs aikštelėje su aplinkosaugos darbuotojais V. M. ir R. Jie dalyvavo (duomenys neskelbtini) atliekų apžiūroje. Susitiko prie (duomenys neskelbtini) šiukšlių, užtruko kažkur 10 min. Dalyvavo ir K. R. R., šis pasikvietė jį pas save atsigerti kavos, surašė paaiškinimus ir jie išsiskyrė. Per patikrinimą nebuvo atlikinėjama jokių matavimų, buvo užmesta akis į atliekas ir nueita išgerti kavos. Jam ir jiems aišku, kad be pinigų niekas nesutvarkys atliekų. Kai jis su V. M. ir R. P. atvyko į patikrinimą, jis kiek atsimena, skambino S. L. Skambino, nes prašė aplinkosauga. Jie sakė, kad gal ir S. L. dalyvaus, o jis sakė, kad gali pasiskambinti, tačiau šiam dalyvauti nereikėjo, nes jau buvo atliekas sutvarkęs ir įmonę, jei neklysta, uždaręs. Toks pokalbis buvo prieš apžiūrą. Niekas (duomenys neskelbtini) neakcentavo, jis buvo iškviestas į (duomenys neskelbtini) apžiūrą, akcentavo savo atliekas. Mano, kad 2019 m. greta (duomenys neskelbtini) atliekų nematė (duomenys neskelbtini) atliekų. Turi aplinkosaugos paaiškinimą, kad viskas tvarkoje, atliekos yra (duomenys neskelbtini). Ten buvo likęs (duomenys neskelbtini) geležinis konteineris, bet jį pavadinti atlieka negali, nes tai yra tara. Atliekų tvarkytojas (duomenys neskelbtini) turėjo konteinerius. Negali pasakyti, kada matė (duomenys neskelbtini) atliekų sumažėjimą. (Duomenys neskelbtini) neturėjo sutarties su (duomenys neskelbtini). 2009 m. birželio 30 d. sutarties tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neatsimena. Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina, nieko papildyti neturi. Liudytojui parodytas paaiškinimas (t. 4, b. l. 103). Čia dalyvavo R., jie formaliai 10 min. pasikalbėjo. Teritorijoje niekas nieko nesižymėjo, dokumentai buvo rašomi prie kavos.

Liudytojas S. T., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jam nėra daug žinoma. Jis yra davęs paaiškinimus, parodymus, juos palaiko, jie yra teisingi.

Jis su V. R. buvo skirtinguose padaliniuose (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. liepos mėn., kai buvo įkurtas Aplinkos apsaugos departamentas, buvo viena institucija Lietuvoje. Nuo liepos 14 ar 16 d. jam buvo pavesta (duomenys neskelbtini). V. R. buvo (duomenys neskelbtini). Pasikeitus pavaldumui, jis buvo V. R. tiesioginis viršininkas. V. R. nebedirba aplinkos apsaugoje gal nuo 2019 m. pavasario. Vyko reorganizacija, keitėsi Valstybės tarnybos įstatymas, negalėjo būti pavaduotojų, galėjo būti tik viršininkai, patarėjai ir specialistai. (Duomenys neskelbtini).

Vilniaus rajono agentūroje taip pat buvo išduodamos pažymos dėl bankrutuojančių įmonių atliekų sutvarkymo. Tai gali atlikti valstybės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai, t. y. valstybiniai, vyresnieji ir vyriausieji inspektoriai. Teko ir jam išduoti pažymas. Jeigu žinoma, kur buvo veiklavietė, nuvažiuoja į vietą, apžiūri, ar neliko atliekų, ar sutvarkyta, ar neliko užteršto grunto. Jeigu liko, išsiaiškinama, kokia situacija, kieno tai, kokios įmonės, apklausinėja liudytojus ir pan. Bankroto administratorius įpareigojamas sutvarkyti ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Jeigu pareiga neatliekama, bankroto administratorius traukiamas administracinėn atsakomybėn už netinkamai atliekamas pareigas arba laiku neįvykdytus reikalavimus. Pažyma tokiu atveju neišduodama, kol nebus įvykdyti įstatymo reikalavimai. Jeigu paaiškėja, kad įmonės veikla susijusi su, pavyzdžiui, elektronine prekyba ir veiklavietė yra bute, jie pasiaiškina su bankroto administratoriumi, gauna patvirtinimą, kad taip yra iš tikrųjų, ir remiantis tuo išduoda pažymą. Bankroto pažymų jis nepasirašinėja, pasirašinėja inspekcijų viršininkai, bent jau šiuo metu. Anksčiau pasirašinėjo. Paprastai jis vizuodavo tik tuo metu, kai pavaduodavo vedėją. Vedėjui esant darbe, jis gaudavo nurodymus. Galėjo būti viza parengti atsakymą, vykdyti, bet tam, kad tą funkciją atliktų, privalu laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų. Važiuoja į vietą, kur vykdė veiklą, susipažįsta, patikrina patalpas, teritoriją, surašo patikros dokumentus ir jų pagrindu parengia atsakymą. Jis negali atsakyti, kam inspekcijos viršininkai vizuoja. Jis vizuoja pareigūnams, t. y. inspekcijų viršininkams, o jie pagal savo organizuojamą darbą nukreipia toliau, ten jau jam nežinoma. Institucijoje buvo vedami gaunamų–siunčiamų raštų žurnalai. Kiek laiko saugomi, tiksliai nepasakys, kai kurie 5 metus, kai kurie 10 metų, bijo sumeluoti.

Asmenys, dirbantys pagal sutartį, buvo priimami ne tik Vilniaus mieste, bet ir Vilniaus rajone, ir kitur, bet jie neturėjo inspektoriaus įgalinimų, jie nebuvo valstybės tarnautojai. Jų funkcija galėjo būti mechaninė – sudalyvauti, pabūti liudytoju, pareigūno nurodymu parengti raštą, tačiau atsakomybę prisiimdavo pareigūnas, kuris turi teisę priimti tokį sprendimą. Darbuotojas pateikia metinę atliekų ataskaitą, ne prašymus, ne skundus, kad pareigūnas galėtų įvertinti, pateikti savo nuomonę, ar jis mato klaidų, nemato ir t. t. Jis mano, kad iki jo atėjimo veikla buvo netinkamai vykdoma, nes atlikti patikrinimus ir priimti sprendimą turėtų pareigūnas, o ne viešojo administravimo specialistas. Ne visais atvejais iš karto žinoma, kad pateikus prašymą reikės atlikti patikrinimą. Jis mano, kad viešojo administravimo funkcijas atliekantys darbuotojai negali įvertinti pirminės informacijos. Kiekviena inspekcija turi turėti kontroliuojamų objektų sąrašą, pagal kurį sudaromos kontroliuojamo objekto planas.

Jam žinoma, kaip organizuojamas darbas Vilniaus mieste, teko bendrauti ir su buvusiais vedėjais. (Duomenys neskelbtini). Faktiškai buvo kartu, šalia. Bendraudavo, žinojo, kad abu turi darbo krūvio. Darbas organizuojamas panašiai, kaip ir kitose Agentūrose – vedėjas gaudavo užduotis, pavedimus ir nukreipdavo pareigūnams. Kokia užduotis kokiam pareigūnui konkrečiai vizuojama, tikrai nebuvo žinoma, mano, kad ir pačioje inspekcijoje nežinojo, nebent galėjo tarpusavyje kalbėtis, dalintis patirtimi, klausimais. Iki 2017–2018 m. pirmo pusmečio jam nebuvo žinoma, kad Vilniaus miesto agentūroje viešojo administravimo specialistams buvo nukreipiami bankroto administratorių prašymai išduoti pažymas. Vilniaus miesto agentūroje yra matęs ,,Excel“ formato sąrašą įmonių, kurioms pradėtos bankroto procedūros, kurioms išduotos arba neišduotos pažymos ir pan. Sąrašas buvo neprivalomas, buvo padarytas savo iniciatyva, o kieno tiksliai, negali atsakyti. Apie jį sužinojo vėliau, gal pareigūnai pasakė apie sąrašą. Negali pasakyti, kada tai buvo.

Apie situaciją jis sužinojo 2018 m. rudenį, kai buvo gaunami skundai, pranešimai, kad yra nesutvarkytos atliekos šalia (duomenys neskelbtini), kad niekas nepadaryta. Tai buvo Vilniaus miestas, todėl jis, kaip vadovas, nukreipė informaciją V. R. pagal kompetenciją priskirtoje teritorijoje išsiaiškinti situaciją ir imtis atitinkamų kontrolės veiksmų. Šis turėjo išsiaiškinti, ar atliekos atsiranda, ar sumažėjo, kieno jos, imtis veiksmų dėl sutvarkymo. Buvo el. paštu gaunami pranešimai, kad atliekos nesutvarkytos. Tas pats laiškas buvo nukreipiamas Aplinkos ministerijai. Pirmas galbūt buvo tik jiems, nes skundų ir pranešimų gavo daug, visų neatseks. Po mėnesio atėjo pakartotinas laiškas, kad negavo atsakymo, paaiškėjo, kad atsakymas nebuvo pateiktas, nebuvo nuvykta. Po pokalbio buvo pasakyta, kad reikia parengti atsakymą ir atsakyti, tačiau tai nebuvo padaryta. Po mėnesio jam skambino iš ministerijos, klausė, kodėl ten tokia situacija, kodėl niekas nesutvarkyta. Pradėjo aiškintis situaciją, klausė kodėl, kas atlikta, kodėl neatsakyta, iš šio aiškaus paaiškinimo nesulaukė. Skundas turėjo būti nukreiptas V. R.

2018 m. antrą pusmetį V. M. ir dar kažkam, tiksliai neprisimena, gal buvo sudaryta darbo grupė, buvo pavesta surinkti visą informaciją, išsiaiškinti, kur kieno atliekos, kokia yra situacija. Besiaiškinant situaciją nustatyta, kad tai yra likviduotos (duomenys neskelbtini) atliekos. V. M., kiek pamena, pateikė informaciją, kad atliekos yra (duomenys neskelbtini). Berengiant projektą, V. M. atėjo ir parodė jam visą medžiagą, kokia yra situacija. Paaiškėjo, kad 2017 m. pirmą pusmetį, jei neklysta, (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius kreipėsi dėl pažymos išdavimo ir iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas atsakymas, kad atliekos nesutvarkytos, todėl pažymos neišduos. Tada 2017 m. antrą pusmetį, gal lapkričio–gruodžio mėn., tas pats bankroto administratorius vėl kreipėsi dėl tos pačios įmonės su prašymu išduoti pažymą, kad galėtų įmonę likviduoti. Buvo parengtas atsakymas, kad pažymos neišduos, nes atliekos nesutvarkytos. 2018 m., turbūt gegužės mėn., vėl tas pats (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius kreipėsi su prašymu išduoti pažymą, jog viskas sutvarkyta, pridėjo ankstesnių metų atliekų sutvarkymo dokumentus, t. y. iki pažymų neišdavimo, ir pažyma buvo išduota. Pamačius dokumentus susidarė įspūdis, kad kažkas iki galo nepadaryta arba netinkamai padaryta. Pagal Bankroto įstatymą tam, kad įmonė būtų likviduota, privalu gauti Aplinkos apsaugos ministerijos pažymą, kad atliekos sutvarkytos ir nėra užteršto grunto. Pradėjus aiškintis aplinkybes paaiškėjo, jog buvo išduota (duomenys neskelbtini) pažyma tam, kad įmonė būtų likviduota, nors atliekos nebuvo sutvarkytos. Kalba apie 2018 m. pirmą pusmetį. Apie atliekas sužinojo iš skundų, bet ar tai buvo (duomenys neskelbtini), ar kitos įmonės atliekos, jis nežinojo. Tai paaiškėjo tik po to, kai pradėjo aiškintis. Apie tai, kad buvo išduota pažyma, V. R. buvo nutylėjęs. Jų vertinimu, pažyma neturėjo būti išduota, tai neteisėta. Apie tai sužinojo iš kitų darbuotojų. Su R. P. bendravo dėl šios situacijos, jis žino, kad ji buvo rengėja. Ji pasakė, kad į vietą nevažiavo, nieko apie tai nežinojo, jai pasakė tokią pažymą parengti, ji parengė. Jis klausė, kas liepė parengti, ji sakė, kad V. R. Ji tuo metu nebuvo pareigūnė, dirbo pagal darbo sutartį. Pasakė, kad jai buvo nukreipta, ji nežinojo, ką daryti, parengė, kas jai buvo pasakyta. R. P. jam nesakė, kad tai buvo jos darbas. Negali atsakyti, ar (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus prašymai buvo nukreipti jai vienintelei.

Į tą teritoriją specialiai nėra važiavęs. Vieną kartą, 2017 m. pravažiuodamas pro šalį, užsuko į teritoriją, matė, kad guli atliekos ir išvažiavo. Važiavo su J. J., šis tuo metu dirbo Vilniaus miesto agentūroje su V. R. Gal jie važiavo į kokį įvykį, gal šiems reikėjo jo pagalbos ir parvažiuodami pro tą vietą prasuko, tai nebuvo specialus važiavimas. Pažiūrėjo tą vietą ir tiek. Nevykdė nei kontrolės veiksmų, nei matavimų, apžiūrėjo, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Užtruko gal 5‑10 min. Buvo šiltas metų laikas. Teritorija gal hektaras, gal pusė hektaro. Ten matė krūvą atliekų. Tai buvo seniai gulinčios atliekos. Vaikščiojo, žiūrėjo, buvo pasakyta, kad čia yra problema, atliekos nesutvarkytos, šiek tiek žolėmis apaugusios. Susidarė įspūdis, kad guli seniai. Atsimena, kad gulėjo supiltų atliekų krūvos, žemesnės nei jo ūgis. Neteigia, kad tai (duomenys neskelbtini), jis tik matė atliekas. Žino, kad teritorija aptverta gelžbetonine tvora. Negali pasakyti, ar tuo laiku, kai (duomenys neskelbtini) buvo likviduotas, buvo ar nebuvo vežtos iš teritorijos atliekos. Kažkokios atliekos buvo išvežtos, bet kitos įmonės, tiksliai kokios, nežino. Tuo metu įvažiavime į aikštelę, jei neklysta, ant kelio buvo blokai.

Darbuotojams turėjo būti priskirti automobiliai. Vilniaus rajone tai tikrai. Dėl automobilio, kuriuo važiavo V. R. – tuo metu jis nedirbo Vilniaus miesto agentūroje, tačiau šią informaciją buvo galima pamatyti sistemoje. Jų įstaigoje yra automobilių sekimo sistema, yra įmontuota įranga į kiekvieną transporto priemonę ir su sistema galima stebėti, kur važiavo, laiką, datą, kiek užtruko, kur ir kada sustojo. Automobiliu, kuris priskirtas konkrečiam pareigūnui, gali naudotis ir kiti pareigūnai, tačiau tik pareigūno, kuriam priskirtas automobilis ir duotas raktas, sutikimu arba valia. Jeigu automobilio prašo kitas pareigūnas tarnybinėms pareigoms atlikti, pildomi kelionės lapai, kur atžymimi važiavimai, laikas, galbūt vieta, maršrutas, taip pat nurodoma, kas vairavo ir pasirašoma.

Paaiškėjo, kad 2018 m. gegužės–birželio mėn., bijo sumeluoti, tarp prašymo gavimo iš bankroto administratoriaus iki pažymos išdavimo, kad viskas tvarkoje, automobilis „Škoda Octavia“ vyko į tą vietą, tą pačią dieną vyko ir į (duomenys neskelbtini). Tai buvo vienas maršrutas, ne atskiri važiavimai. Nuvažiuota į teritoriją, iš ten tiesiai į (duomenys neskelbtini) ir iš ten grįžta atgal. Aiškinantis, kas vairavo, buvo gautas iš Bendrųjų reikalų skyriaus kelionės lapas, kuriame buvo parašyta, kad tą dieną vairavo V. R., ir pasirašyta. Kelionės lapas yra viso mėnesio, bet jame turi būti pildomas kiekvienas maršrutas. Teoriškai V. R. priskirtu automobiliu galėjo naudotis kitas pareigūnas, tačiau kelionės lapo antroje pusėje turėjo būti nurodyta data ir pareigūno parašas, kada šis vairavo automobilį. Tuo metu, kai išsiaiškino, šis jau nebedirbo ir jie apie tai nekalbėjo.

Ar su V. B. buvo susisiekta, negali atsakyti, jis asmeniškai – ne. Jis atėjo iš Vilniaus rajono, pagalvojo, kad ten yra kažkieno atliekos, galvojo, gal kitos įmonės. Jis su V. B. nebendravo, jo nėra matęs nei gyvai, nei bendravęs telefonu. Jie nesiaiškino, kodėl V. B. uždavinėjo klausimus apie aikštelę. Jis siūlė direktoriui tokių el. laiškų nenagrinėti, jų ateina nemažai, bet buvo gautas atsakymas nagrinėti visus, tikrinti visą informaciją, nagrinėti skundus. V. R. gal ir nepabaigė tirti V. B. skundo, dabar neatsakys, bet (duomenys neskelbtini) turėjo pabaigti, V. B. turėjo būti pateiktas atsakymas.

Kiek jam žinoma, į STT kreipėsi ar advokatų kontora, ar su (duomenys neskelbtini) įmonė susijusi, ar advokatai atstovaujantys kažkokią įmonę, bet ne Aplinkos apsaugos departamentas.

Liudytoja R. P., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad šiuo metu ji nebedirba (duomenys neskelbtini), todėl prašo remtis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtina. Siūlo remtis jos parodymais, duotais anksčiau, nes įvykis buvo seniai, nedirba, (duomenys neskelbtini) jos mintys yra visai kitur. Ji žinojo prieš apklausą, apie ką eis kalba ikiteisminio tyrimo įstaigoje – apie (duomenys neskelbtini) išduotą pažymą. Prieš apklausą perskaitė savo paaiškinimą, pervertė dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta ji taip pat nedirbo, (duomenys neskelbtini). Tarnybinius dokumentus, savo paaiškinimus turėjo su savimi. Jos apklausa truko iki valandos. Ji buvo viena pas tyrėją, (duomenys neskelbtini), ji pati viską papasakojo. Pas tyrėją jai jokie dokumentai nebuvo parodyti.

Viešojo administravimo specialiste įsidarbino (duomenys neskelbtini). Kai ji pradėjo dirbti, agentūros vedėjas buvo E. M., o departamento – M. Š., šis su ja pasirašė darbo sutartį. Vedėjo E. M. tuo metu nebuvo, todėl jos tiesioginis vadovas buvo V. R., kuris priėmė ją į darbą, supažindino su tvarka. Apie darbo pobūdį sužinojo iš kolegų. Apie savo darbo funkcijas nežinojo tol, kol neatėjo į darbą. Jos pareigos buvo rengti dokumentus, padėti inspektoriui. Pagrindinis jos darbas buvo išduoti bankroto administratoriams pažymas. Kiek dar tuo metu dirbo viešojo administravimo specialistų, nurodyti negali. Su darbo funkcijomis supažindino kolega, kuris vykdė tas pačias funkcijas, vardo neatsimena, pavardė N. Kabinete sėdėjo su J. Jie tardavosi darbo klausimais, bet kiek darbuotojų buvo, negali pasakyti, buvo didelė darbuotojų kaita. Ji nežinojo, kas ką daro. Ji dirbo Vilniaus miesto agentūroje iki 2019 m. vasario mėn. Kai buvo specialistė, negalėjo atlikti įmonių, fizinių asmenų patikrinimų, kviesti juos, prašyti dokumentų, išrašyti baudų, rašyti protokolų. Galėjo rašyti kvietimus, buvo raštų rengėja. Po to laimėjo valstybės tarnybos konkursą ir tapo valstybės tarnautoja. Būdama inspektorė – vykdavo į vietą. V. R. išėjus iš darbo, iki jai tampant inspektore, ji taip pat nagrinėjo prašymus dėl bankroto pažymų išdavimo. Tuo metu buvo daugiau viešojo administravimo specialistų. D. K., P. G., E. G. – viešojo administravimo inspektoriai. Ne pagal visas bankroto pažymas reikėdavo važiuoti. Negali pasakyti, ar keitėsi jos darbo funkcijos, kol V. R. tapo vedėju, iki V. R. ir jam laikinai einant pareigas. Iki 2018 m. birželio mėn. vykdė tas pačias funkcijas, keitėsi pati įstaiga, bet darbas nesikeitė.

Bankroto administratorius rašydavo raštus, kuriuose būdavo prašymas išduoti pažymą, kad atliekų nepalikta, sutvarkyta, kartu pateikdavo tai patvirtinančius dokumentus. Bankroto administratorius į juos nesikreipdavo, rašydavo raštus Agentūrai, o vedėjas V. R. vizuodavo jai ar kitam darbuotojui. Dokumentai patekdavo pas ją popieriniu variantu, jie buvo registruojami jų sistemoje, juos tikriausiai registruodavo referentė, tiksliai nežino. Ji galėdavo naudotis sistema. Visus jai pavizuotus prašymus–užduotis matė sistemoje. Kartais viskas būdavo įkelta į VDIS sistemą, kartais gaudavo popierinius variantus, kartais patys atsispausdindavo priedus. Kai buvo didelė apimtis, gaudavo tik sistemoje, kad nespausdintų, išsisaugodavo kompiuteryje. Gavusi standartinę rezoliuciją, ji pažiūrėdavo sąrašą, įmonės veiklą, ar veikla gali palikti atliekų, adresus, teismo nutartis, ką rašo apie įmonę. Gavusi bankroto administratoriaus prašymą išduoti pažymą ir turėdama vadovo vizą – rezoliuciją, ar yra atliekų, ji greičiausiai tikrindavo pateiktus priedus. Pagal pareigybės aprašymą, su kuriuo buvo supažindinta pasirašytinai, ji galėjo susipažinti su dokumentais. Teismo nutartys buvo prikabintos prie prašymų. Žiūrėdavo dokumentus ir išduodavo arba neišduodavo pažymas. Parengdavo projektą. Ji yra išdavusi daug pažymų apie atliekų sutvarkymą, kai kreipiasi bankroto administratorius, per dieną po 4–5 pažymas. Pažymoje nurodoma, kad įmonė yra sutvarkiusi teritoriją, nepalikusi atliekų. Sistemoje mato kitus adresatus dokumento rengimui, gali matyti, kam pavizuota, šiuo atveju matė, kad pavizuota jai vienai. Jos sprendimas buvo parengti arba ne pažymą, pasirašydavo pažymas vedėjas. Dėl kitų klausimų pavizuoja ir keliems asmenims. Bankroto pažymas nagrinėja viešojo administravimo specialistai. Siunčiamus raštus, atsakymus į skundus, bankroto pažymas galėdavo pasirašyti ir Departamento direktorius. Oficialius raštus pasirašo vedėjas arba vadovas. Dokumentai įkeliami į VDIS sistemą, arba popieriniai, siunčia el. paštu ir registruotu paštu.

(Duomenys neskelbtini) girdėta, ji buvo palikusi nesutvarkytas atliekas. Ši įmonė buvo iš ,,Excel“ sąrašo, kurį turėjo vidinėje tvarkoje savo patogumui, taip tikrino įmones, kurios turėjo atliekų. Sąrašas darytas pačių darbuotojų. „Excel“ pažymima, ar pažyma išduota, ar ne, į ką atkreipti dėmesį. Prie to sąrašo turėjo prieigą kiti darbuotojai. Nebuvo atsakingo žmogaus, kuris atnaujintų sąrašą, išbrauktų įmones ar jas pridėtų. 2017 ir 2018 m. rengiant pažymą, (duomenys neskelbtini) buvo sąraše. Sąrašas neturi jokių įgaliojimų, kad juo būtų galima remtis. Sąrašas nebuvo pagrindas neišduoti pažymos. Su sąrašu, į kurį reikėjo atkreipti dėmesį, ją supažindino kolega, kuris užleido jai savo darbo vietą. Neatsimena, kas pasakė, kad rengiant pažymas reikia žiūrėti į sąrašą. Sąrašą koreguodavo darbuotojai, tarp jų ir ji. Ji tame sąraše darydavo korekcijas tik žymėdama išduota pažyma ar ne. Ji nedarė jokio sąrašo įmonių, nevykdančių aplinkosauginių reikalavimų, ir jo neteikė tiesioginiam vadovui.

Ji asmeniškai du kartus gavo prašymus iš (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus. Pirmą gavo 2017 m. rudenį. Vadovas V. R. uždėjo rezoliuciją, tikriausiai, standartinę frazę, ar nėra palikta atliekų. 2017 m. prie prašymo buvo priedai, bet kokia buvo nutartis, pasakyti negali. Žinojo pagal įmonių sąrašą, kad ten yra atliekų. Buvo tuo metu V. R. ir A. U. darytos nuotraukos, jie buvo nuvykę pažiūrėti vietą. Nuotraukose matėsi apsnigtos atliekos, tuo metu buvo lapkričio mėn. pabaiga. Priėmė projektą neišduoti, nes kai pirmą kartą gavo (duomenys neskelbtini) prašymą, susipažino su įmone iš to sąrašo, iš nutarties sužinojo, kad ten yra palikta atliekų, matė nuotraukas, kad yra atliekos. Tokiu atveju yra rašomas trumpas sakinys, kad nesutvarkyta, pridedamos nuotraukos ir pažyma neišduodama. Prie atsakymo foto lentelė – dvi nuotraukos. Nuotraukos darytos, tikriausiai, pavasarį–vasarą, jose medžiai žaliuoja. Antroje nuotraukoje yra matomas A. U. Ji yra mačiusi daug nuotraukų, spalvotų ir nespalvotų. Priėmė sprendimą gruodį, nes jai atnešė nuotraukas, dabar nepamena kokiu būdu, galimai atsiuntė į darbo kompiuterį. Tą padaryti greičiausiai galėjo V. R. Ji mano, kad V. R. ir A. U. abu buvo vietoje ir tiesiog fiksavo atliekas, ji taip suprato, pati nematė ir nefiksavo, kad jie vyko. Nelabai atsimena, ar 2017 m. balandžio mėn. A. U. dirbo Agentūroje, gal ir keitė darbą. Gavusi prašymą su rezoliucija patikrinti, ar yra atliekų, neatsimena, kokius Agentūroje esančius duomenis ji peržiūrėjo, greičiausiai įmonės „papkę“, kurioje buvo sudėti dokumentai. Neatsimena, ar joje matė tas nuotraukas. Negali pasakyti, ar pirmas (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus 2017 m. prašymas su priedais buvo sistemoje, kokios apimties buvo priedai, neatsimena.

2018 m. balandį taip pat gavo V. R. vizą. Ant 2018 m. balandžio 27 d. bankroto administratoriaus prašymo nurodyta vadovo viza greičiausiai nebuvo kitokia, nei buvo įprastai, ji nesukėlė įtarimų. Tokių prašymų nagrinėjimas jai buvo įprastas. Jos pareiga buvo susipažinti su duomenimis ir pateikti projektą. Ji neprisimena, kokius veiksmus atliko 2018 m. balandžio 27 d. Gavusi rezoliuciją, greičiausiai, skaitė teismo nutartis. Negali pasakyti, ar su visais pateiktais priedais buvo susipažinusi. V. R. teigė, kad ten yra likusios stiklo atliekos, o kitos atliekos išvežtos, yra pridėtos išvežimo deklaracijos, reikia parengti pažymą. Ji žinojo, kad toje pačioje teritorijoje yra dviejų įmonių atliekos. Jis sakė išduoti, nes (duomenys neskelbtini) atliekos yra sutvarkytos, ten likusios tik stiklo atliekos. Niekuo nepagrindė, neminėjo dokumentų, kad atliekos sutvarkytos, tik 2017 m. deklaracijas, kad išvežtos statybinės atliekos.

Ar 2018 m. balandį kas nors vyko į vietą žiūrėti atliekų, jai nėra žinoma. V. R. neminėjo, kad buvo nuvykęs į vietą ir ten nėra atliekų. Nebuvo priskirtas valstybės tarnautojas inspektorius, kuris būtų vykęs į vietą, kuriam būtų duotas nurodymas patikrinti, ar atliekos yra sutvarkytos, buvo pavizuota tik jai vienai. Negali pasakyti, kodėl inspektorius nebuvo jai priskirtas. Jeigu manydavo, kad reiktų vykti į vietą patikrinti, greičiausiai tardavosi su kolegomis, tiesioginiu viršininku, kad paskirtų inspektorių. Šiuo atveju, ar prašė paskirti inspektorių, negali atsakyti. 2018 m. nesikreipė į tiesioginį vadovą, kad būtų tikslinga nuvykti į vietą ir patikrinti šiukšles. Tokių įmonių, kad ji kreiptųsi ir sakytų, jog reikia patikrinti, nebuvo. Važiuodavo su kažkokiu inspektoriumi patikrinti, bet nebuvo taip, kad sakytų „važiuojame, reikia patikrinti“. Tokia funkcija jai nebuvo priskirta, tos įmonės ir jų veiklos nesukeldavo įtarimų.

V. R. jai minėjo, kad yra teismo nutartis, kurioje nustatyta, jog stiklo atliekos priklauso kitai įmonei. Bankroto administratorius kartu su prašymu išduoti pažymą greičiausiai prikabino teismo nutartį, kad atliekos priklauso (duomenys neskelbtini), bet tiksliai atsakyti negali. Kiek prisimena, prie priedų buvo nurodytos deklaracijos, bet ar ji jas matė, negali pasakyti. Tai buvo 2017 m. Neatsimena, ar su 2018 m. prašymu buvo pateikta nauja informacija. Mano, kad su 2018 m. prašymu naujų dokumentų nebuvo pridėta. 2017 m. buvo pateiktos atliekų nuotraukos, darytos tomis dienomis. Ji tada buvo nauja darbuotoja, nelabai buvo susipažinusi su deklaracijomis. Tinkamai nemokėjo vertinti dokumentų. Dokumentus greičiausiai matė V. R.

Ji nurodė, kad V. R. vertė ją parengti birželio 27 d. raštą, nes buvo daugiau klausinėjama nei įprastai, ar pažyma parengta, sakė „parenk, viskas ten gerai“. Buvo susidomėjimas, skubino ją parengti raštą. Raštas turi būti parengtas per 20 darbo dienų, per šį terminą ji jo neparengė, vėlavo. Tuomet vadovas skubino ją parengti raštą. Galima sakyti, kad jis skubino ją parengti vykdyti nurodymą nustatytu terminu. Per 20 darbo dienų neparengė projekto dėl didelio darbo krūvio. Neprisimena, ar buvo parengusi projektą. V. R. pasakė parengti pažymas, kad sutvarkytos atliekos, nėra atliekų. Jie kalbėjo apie tai, kad 2017 m. pažyma buvo neišduota, jis teigė, kad atliekos išvežtos. Nenurodė, kad yra pateikti nauji duomenys. Skundų, kad ten vežamos atliekos, negaudavo.

Ji parengė pažymą, parašė, kad atliekos sutvarkytos, V. R. pasirašė. Pažymą jie įkėlė į vidinę sistemą su registracijos numeriu. Nebuvo pagrindo neišduoti pažymos. Kaip ir matė 2017 m. nuotraukas, kad yra atliekos. 2018 m. atsivertė, ta pati įmonė ten ir yra. Viršininkas sakė „išduok, ten liko tik stiklo atliekos“ ir pridėtos 2017 m. deklaracijos. 2018 m. nebuvo pateikta nuotraukų, kad atliekos sutvarkytos. 2018 m. birželio 27 d. pažymoje nurodyta, jog Aplinkos apsaugos departamentas neturi duomenų, kad (duomenys neskelbtini) būtų sukauptos atliekos, užterštas dirvožemis ar gruntas, nes toks buvo jų šablonas, tai ne jos sugalvotas sakinys. Jai niekas nenurodė, kokius žodžius parašyti, tokia buvo praktika. Daugiau negali paaiškinti, nes jau seniai ten nedirba. Neatsimena, ar prie antro (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus prašymo pridėta nutartis buvo įkelta į sistemą.

Atliekų savininką nustatė remdamasi 2014 m. aktais ir teismo nutartimis, nieko naujo neišrado. Pati vertino dokumentus. Pati nuspręsdavo, ar išduoti pažymas, kad atliekos sutvarkytos, ar ne. Spręsdavo iš dokumentų, kuriuos buvo išnagrinėjusi. Išdavė pažymą turėdama informacijos, kad pažymos anksčiau neišduotos ir pan., jos tiesioginio vedėjo V. R. paliepimu, jis nurodė parengti pažymas, kad nėra duomenų, jog ten būtų atliekos, šios informacijos ji papildomai netikrino. Ji atlikdavo tiesiogines vedėjo užduotis, papildomai negalėjo prašyti skirti specialistą patikrinimui atlikti.

Kai buvo ne inspektorė, ją pasiekdavo informacija, kad yra dvi bankrutuojančios įmonės, kurios rašo prašymus. Asmenų skundų, kad situacija blogėja, vežamos atliekos, ji asmeniškai nėra mačiusi. Tai, kad atliekos nebuvo sutvarkytos, paaiškėjo direktoriui K. R. R. parašius skundą.

Pirmą kartą teritorijoje buvo su kolega V. M. 2019 m. pavasario pabaigoje ar vasarą, nes įmonės savininkas parašė skundą į jų instituciją, kad jo teritorija užimta ir yra kitos atliekos. Mano, kad skundas buvo pasirašytas teritorijos savininko. Ji skundo negavo, pradėjo bylą nagrinėti kita jos buvusi kolegė, kuri po to išėjo iš darbo ir ji iš tuometinio vadovo gavo nurodymą perimti bylą. Ji tuo metu jau buvo inspektorė. Patikrinimo metu buvo įgaliota daryti patikrinimą. Anksčiau nebuvo, tik matė nuotraukas, skaitė teismo nutartis, kad yra paliktos įmonės atliekos. 2019 m. patikrinime dalyvavo ji, V. M. ir teritorijos savininkas K. R. R. Jos žiniomis, buvo kviesti dalyvauti bankroto administratoriai.

K. R. R. buvo patikrinimo metu, nes greičiausiai V. M. sutarė telefonu, ji su K. R. R. nekontaktavo. Jai nuvykus į vietą suprato, kad atliekos nebuvo sutvarkytos, ten yra jau senai gulinčių apaugusių statybinių atliekų, jos nejudintos daugelį metų. Teritorijoje pamatė neišvežtų atliekų ir stiklo krūvas. Tai, kad atliekos nesutvarkytos ir jų vietą, jai parodė K. R. R. Neprisimena, ar K. R. R. rodė, kad visur yra (duomenys neskelbtini) atliekos. Pagal senus patikrinimo aktus sprendė, kad tai yra įvardytos įmonės. 2019 m. vizualiai lygino pagal išvardintas atliekas, kur stiklo atliekos, kur statybinės medžiagos. Kam priklausė atliekos aikštelėje, neprisimena, ar jis jai tiesiogiai teigė, ar rodė, ar skunde išdėstė. Naujų kiekių nenustatinėjo, rėmėsi 2014 m. patikrinimo aktais. Senumą apibūdino apaugusi augmenija, matėsi vizualiai, ir iš K. R. R. paaiškinimų, kad niekas nevežė, jo paliudijimai, kad buvo uždėtas „šlagbaumas“, kad niekas negalėjo išvežti. Neprisimena, ar matė „šlagbaumą“, gal ir rodė, gal ir pasakojo K. R. R., neužfiksavo šito. Ji nieko nematavo, rėmėsi 2014 m. matavimais. Jie apžiūrėjo teritoriją, paėmė paaiškinimą iš teritorijos savininko. Patikrinimo aktą surašė remdamasi paaiškinimu, senais dokumentais ir tuo, ką matė savo akimis. Neprisimena, ar prie patikrinimo buvo pridėtos foto nuotraukos. Ji asmeniškai nuotraukų nedarė, darė V. M. Kokiu momentu skaitė teismo nutartį, negali atsakyti. Visas nutartis giliau skaitė tik kai jai buvo pavesta atlikti tyrimą su V. M., bijo supainioti. Ar teritorijoje buvo atliekos, matomos nuotraukoje (t. 4, b. l. 107), negali atsakyti, nes ten jos buvo apaugusios, neatsimena. Jai buvo žinoma, kad tai yra (duomenys neskelbtini) savininko K. R. R. teritorija. Ji nenustatė, kam priklauso atliekos, ji rėmėsi senais dokumentais, nes niekas nesikeitė. Ji neatsimena, ar buvo plytų krūva. Negali pasakyti, kas jai pasakė, kad tai yra 2014 m. padėtis, greičiausia teritorijos savininkas pasakė, jog neišvežta. Bankroto administratorius teigė, kad pati (duomenys neskelbtini) vežė, ar kažką griovė, konstravo, būtina išsiaiškinti, ar šios atliekos ne pačios (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjo teritoriją, pastatus, gamybines patalpas. Atliekas užfiksavo lauke. Kurioje vietoje lauke užfiksavo, neprisimena. Ką matė patalpose, tiksliai dabar neprisimena, lyg tai ar sieną pertvarkė, ar kažką montavo, išmontavo, dabar tiksliai nepasakys. Į patalpą nuvedė teritorijos savininkas K. R. R. Jis juos vedžiojo po teritoriją. Greičiausiai nieko nematavo, neprisimena. Užfiksavo patikrinimo akte K. R. R. parodymus. Jis rodė, kad geležies ar pan. atliekų, susidariusių rekonstrukcijos metu, nėra tose krūvose. Neprisimena, ar prašė dokumentų apie rekonstrukciją, atliekas, gal ir buvo užsiminta. Rėmėsi jo paaiškinimais.

2020 m. vasario 13 d. patikrinimo akte (t. 4, b. l. 180) kalbama apie 2017 m. deklaracijas. Nepateikė pirminių dokumentų, kaip sąskaitų faktūrų, ir nebuvo įkelta į sistemą. Jeigu sąskaitos faktūros būtų buvusios, ji rinktų dokumentus, sąskaitas faktūras, žiūrėtų, ar sukelti lydraščiai į ASTA sistemą, kuri jau nebeegzistuoja. Dokumentai, kurie turi būti pateikti tam, kad aplinkos apsaugos inspekcija galėtų konstatuoti, kad atliekos sutvarkytos, nurodyti Atliekų tvarkymo taisyklėse. Negali teigti, kad ten parašyta, kad turi būti sąskaitos faktūros.

Su S. L. dėl atliekų nėra bendravę, gal vieną kartą ir yra jį mačiusi, kai buvo atėjęs pas juos į Agentūrą. S. L. buvo kviečiamas į pirminį patikrinimą, skaitė byloje, kad buvo kviečiamas. Negali pasakyti, kaip buvo kviečiamas, jie kviečia registruotu laišku, elektroniniu paštu. Nežino registruotų laiškų kopijų saugojimo terminų, asmeniškai ji nesiųsdavo jų.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės

Įtariamasis S. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 7 d., parodė, kad su (duomenys neskelbtini) buvo nesusipratimų, (duomenys neskelbtini) turėjo įsiskolinimų (duomenys neskelbtini), kuri buvo įtraukta į (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašą. Kadangi (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė su (duomenys neskelbtini), ši pradėjo naudotis (duomenys neskelbtini) kraudama šiukšles ir reikalaudama, kad ši jas sutvarkytų. (Duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi nuo 2013 m. liepos mėn. yra paskirta (duomenys neskelbtini), jis yra šios įmonės įgaliotas atstovas. Jį paskyrus (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi, bendrovės atliekų apskaitos dokumentai jam perduoti nebuvo. (Duomenys neskelbtini) pareigūnai 2014 ar 2015 m. atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini) veiklos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), patikrinimo akte nurodė tikslius atliekų, priskirtų (duomenys neskelbtini), kiekius. Tik tuomet ir sužinojo, kad šioje teritorijoje esančios atliekos priklauso (duomenys neskelbtini). Iki to momento jis nieko nežinojo apie šias atliekas, nes jam, kaip bankroto administratoriui, nebuvo perduoti bendrovės atliekų apskaitos žurnalai bei kiti dokumentai. Nepamena, ar pats dalyvavo šiame patikrinime, tačiau buvo gavęs raštišką pranešimą apie planuojamą patikrinimą šioje aikštelėje nurodytu laiku. Vėliau, daug kartų buvo nuvykęs į šią aikštelę savo iniciatyva stebėti, kas ten vyksta. Yra dalyvavęs su aplinkos apsaugos pareigūnais, kuomet iš šios aikštelės buvo vežamos (duomenys neskelbtini) priklausiusios pavojingos stiklo atliekos. Dalyvavo, nes norėjo stebėti situaciją, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai nepriskirtų šių atliekų (duomenys neskelbtini). Šį (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl teritorijoje paliktų nesutvarkytų (duomenys neskelbtini) priskirtų atliekų skundė (duomenys neskelbtini)i, o vėliau ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui. (Duomenys neskelbtini) sprendimą skundė dėl to, kad dalis atliekų nepriklausė (duomenys neskelbtini), pasak buvusio bendrovės direktoriaus O. B., (duomenys neskelbtini) netvarkė šiferio, apšiltinimo, polistirolo atliekų, kurios (duomenys neskelbtini) pareigūnų buvo priskirtos prie (duomenys neskelbtini) atliekų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, paliko galioti (duomenys neskelbtini) sprendimą. Kadangi, kol vyko teisminis ginčas dėl atliekų priklausomybės, per šį laikotarpį (duomenys neskelbtini) užstatė įvažiavimą į teritoriją bei šalia esančioje teritorijoje vykdė džiovinimo cecho rekonstrukciją ir teritorijoje, kurioje buvo laikomos (duomenys neskelbtini) priskirtos atliekos, pripylė apšiltinimo medžiagų bei kitų atliekų, 2017 m. gegužės 31 d. jis kreipėsi į Vilniaus miesto agentūrą prašydamas identifikuoti atliekų, esančių (duomenys neskelbtini), savininką bei įpareigoti sutvarkyti (duomenys neskelbtini) teritorijoje supiltas atliekas. Jam yra žinoma iš kolegos–bendrovės administratoriaus, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai buvo išrašę (duomenys neskelbtini) privalomąjį nurodymą sutvarkyti atliekas. Kaip patvirtinimą, kad (duomenys neskelbtini) tvarkė minėtoje teritorijoje buvusias savo atliekas, jis pateikė 2017 m. spalio 20 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, patvirtinančią, kad (duomenys neskelbtini) pripažino, jog atliekos jų, ir šias atliekas tvarkė (duomenys neskelbtini). Mano, kad tokių sąskaitų faktūrų buvo daugiau, nes (duomenys neskelbtini) buvo pateikusi (duomenys neskelbtini) kreditorinį reikalavimą apie 21 000 Eur sumai, o ikiteisminiame tyrime yra nurodyta beveik 28 000 Eur. Nėra tikras, bet mano, kad skirtumas, t. y. 7000 Eur, yra ta suma, už kurią jie sutvarkė savo atliekas, o atlyginimo jie tikėjosi iš (duomenys neskelbtini), šiuo momentu – iš jo. Taip mano dėl to, kad (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 20 d. išrašytą išankstinę sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) atsiuntė apmokėti (duomenys neskelbtini). Mano, kad būdami pikti jie norėjo, jog (duomenys neskelbtini) savo lėšomis sutvarkytų aikštelėje esančias (duomenys neskelbtini) priklausančias atliekas ir taip kompensuotų dėl aikštelės nuomos patirtas išlaidas. Savo ruožtu 2017 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini), atstovaujama (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus, t. y. jo, sudarė atliekų vežimo sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) priskirtų atliekų išvežimo iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini). Šios sutarties priede buvo nurodyta atliekų išvežimo kaina, ją nurodė pats sutarties vykdytojas. Šios bendrovės atstovui, kurio vardo ir pavardės nepamena, jis parodė aikštelę ir atliekas, kurias reikėjo išvežti. (Duomenys neskelbtini) iš aikštelės išvežė visas (duomenys neskelbtini) atliekas ir net gerokai didesnį kiekį už tą, kuris buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) patikrinimo akte, nes (duomenys neskelbtini) pareigūnų nurodytas atliekų kiekis buvo tik preliminarus. Už atliekų sutvarkymą (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė su (duomenys neskelbtini), nes neturėjo lėšų. Patvirtinimas, kad atliekos iš minėtos aikštelės buvo išvežtos, yra atliekų deklaracijos, kurias jam įteikė kažkas iš šios bendrovės atstovų. Nepamena, kas ir kada jas perdavė, bet jam atrodo, kad atliekų deklaracijas atveždavo po to, kai jas užpildydavo. Jis turi šių atliekų deklaracijų originalus ir sutinka juos pateikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Jose nurodytos realios atliekų išvežimo datos ir kiekiai. Jis nepamena, ar pats dalyvavo išvežant (duomenys neskelbtini) atliekas iš teritorijos, tačiau jis matė išvežimus iš šios aikštelės. Po šių atliekų sutvarkymo jis kreipėsi į Vilniaus miesto agentūrą galimai vieną du ar kartus, su prašymais išduoti pažymą apie (duomenys neskelbtini) atliekų sutvarkymą, tačiau (duomenys neskelbtini) pareigūnai iš karto jam pažymos neišdavė, motyvuodami, kad teritorijoje dar yra nesutvarkytų atliekų. Po to jis aiškinosi žodžiu su (duomenys neskelbtini) pareigūnu, kurio vardo ir pavardės nežino, nurodydamas, kad šios atliekos priklauso ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Dėl to pareigūnai, galimai atlikę patikrinimą, kuriame jis nedalyvavo, nustatė, kad tai ne (duomenys neskelbtini) atliekos, ir 2018 m. išdavė pažymą apie sutvarkytas (duomenys neskelbtini) atliekas, adresu (duomenys neskelbtini). Šią pažymą jis pateikė Vilniaus apygardos teismui. V. R. jis nepažįsta, su juo nėra net kalbėjęs. Jis tik žino, kad V. R. buvo eilinis inspektorius ir jį kelis kartus yra matęs aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kuomet buvo sprendžiami (duomenys neskelbtini) atliekų tvarkymo klausimai. Jo pareigas (inspektoriaus) žinojo iš (duomenys neskelbtini) išrašytų privalomųjų nurodymų (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo nurodyta jo pavardė. Taigi, jis nieko nesitarė su V. R. dėl 2018 m. birželio 27 d. pažymos apie (duomenys neskelbtini) atliekų sutvarkymą ir ši pažyma buvo išduota teisėtai, t. y. šioje pažymoje nurodyta informacija yra teisinga. Jis nepamena, ar dalyvavo (duomenys neskelbtini) atliekamuose patikrinimuose (duomenys neskelbtini) veiklavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Į šią aikštelę atvažiuodavo dar ir tuomet, kai (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius informuodavo, kad į šią teritoriją yra atvykę aplinkosaugininkai. Taip pat vykdė aplinkosaugininkų nurodymus ir jiems kviečiant dalyvavo aikštelės patikrinimuose. Paklausimus dėl pažymos išdavimo visuomet siuntė į bendrą Aplinkos apsaugos departamento elektroninio pašto adresą. Nepamena, ar be (duomenys neskelbtini) atliekas iš minėtos aikštelės jo užsakymu vežė kokia nors kita atliekas tvarkanti įmonė. Į advokatės klausimą, ar žinojo konkrečiai, kas nagrinės jo prašymą dėl pažymos išdavimo, S. L. atsakė, kad nežinojo. Į advokatės klausimą, kada sužinojo, koks darbuotojas išdavė jam pažymą, S. L. atsakė, kad sužinojo, kuomet pamatė, kas ją pasirašė, o ją pasirašė V. R., kaip vykdantis vedėjo pavaduotojo funkcijas. Į advokatės klausimą, ar su V. R. bet kokiu būdu vyko komunikacija dėl šios pažymos išdavimo iki pažymos išdavimo, S. L. atsakė, kad nevyko. Jis net nežinojo, kad jis gali pasirašyti šią pažymą (t. 8, b. l. 74–78).

Įtariamasis V. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 2 d., nesutiko su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą, neprisipažino padaręs pranešime apie įtarimą nurodytas nusikalstamas veikas, parodė, kad parodymus apie įtarimo esmę duos išsamiai susipažinęs su pranešimu apie įtarimą (t. 8, b. l. 17–19).

Įtariamasis V. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 24 d., neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje parodymus duoti atsisako, nes nesupranta įtarimo esmės (t. 8, b. l. 23–24).

V. R., ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 12 d. apklaustas liudytoju, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnyje numatytus liudijimo ypatumus, parodė, kad (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, surašo protokolus, skiria privalomuosius nurodymus, stabdo aplinkai kenksmingą veiklą. Jo tiesioginis vadovas buvo E. M. Jam yra žinoma aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena, joje buvo atliekami patikrinimai, jis pats yra dalyvavęs patikrinimuose šioje aikštelėje. Jam atrodo, kad 2017 ar 2018 m. dalyvavo patikrinime su T. K. ir A. U. Jis atsimena, kad šioje aikštelėje buvo stiklo atliekų.

Vilniaus miesto agentūroje buvo gaunami bankroto administratorių prašymai išduoti pažymą, kad įmonė neturi paliekamų atliekų. Šie dokumentai yra registruojami VDVIS sistemoje. Tuomet jis per VDVIS sistemą nukreipia užduotį darbuotojui su viza išsiaiškinti, ar nėra palikta atliekų. Darbuotojas tokiu atveju turi nuvykti į vietą arba kitaip išsiaiškinti ir surašyti patikrinimo aktą ar tarnybinį pranešimą. Į vietą vyksta darbuotojas ir inspektorius arba tik inspektorius. Šie tarnybiniai pranešimai arba patikrinimo aktai yra registruojami VDVIS sistemoje. Jeigu nusprendė nevykti į vietą, darbuotojas vis vien turi surašyti tarnybinį pranešimą, kuris irgi yra registruojamas ir jame nurodomas pagrindas, kodėl nevykstama į vietą, koks sprendimas priimtas. Dažniausiai tas pagrindas yra teismo sprendimas. Darbuotojas, atsižvelgęs į dokumentų visumą, priima sprendimą ir surašo, kad išduoti pažymą nėra kliūčių, ar vis dėlto neišduoti pažymos. Visi dokumentai, kuriais vadovaujamasi dėl pažymos išdavimo, net ir teismo sprendimai, turi būti VDVIS sistemoje. Jis tuomet pasirašo darbuotojų parengtą atsakymą. Pagrindo abejoti darbuotojų priimtu sprendimu neturėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Iš darbo (duomenys neskelbtini) išėjo, nes susirado pelningesnį pasiūlymą. (Duomenys neskelbtini) juto tiesioginio viršininko S. T. spaudimą dėl išreikštos nuomonės apie neveiksmingą aplinkos apsaugos kontrolę, vadovų kompetenciją, negebėjimą vadovauti sudėtingomis ir dinamiškomis sąlygomis. Apie tai yra informavęs S. T. ne viename tarnybiniame pranešime. Norėtų, jog juos prijungtų prie šio ikiteisminio tyrimo tam, kad matytų bendrą vaizdą apie tuo metu buvusią situaciją (duomenys neskelbtini) bei darbo krūvius. Jo tarnybiniai pranešimai buvo registruoti VDVIS sistemoje. Jam išėjus iš darbo, kelių mėnesių laikotarpiu paskui jį išėjo dar aštuoni žmonės, spėja, kad dėl tos pačios priežasties kaip ir jis (t. 8, b. l. b. 7–9).

Liudytojas K. R. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 30 d., parodė, kad (duomenys neskelbtini). Įmonė užsiėmė medienos apdirbimu, lentų gamyba. Pradžioje buvo akcininkai (duomenys neskelbtini), savininkai buvo (duomenys neskelbtini). Įmonės veiklos vykdymo vieta – (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini); adresas pakeistas savivaldybės iniciatyva). Jis (duomenys neskelbtini) dirbo nuo pat įmonės įkūrimo (duomenys neskelbtini). Kadangi medienos verslas tapo nuostolingas, pradėjo dirbti su medicina ir nuoma. (Duomenys neskelbtini). Į įmonę buvo priimtas E. M., kuris yra šios srities specialistas, todėl įmonėje ir įvyko tokie pokyčiai. (Duomenys neskelbtini) nuomoja patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Patalpas daugiausia nuomoja sandėliams, kadangi vietos turi daug. Jis yra (duomenys neskelbtini). Jo funkcijos yra nuomos, pastatų, prekybos priežiūra. Jis atsakingas už finansus, įmonės vardu pasirašo sutartis. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) akcininkas yra (duomenys neskelbtini), kuri taip pat verčiasi medicinos prekėmis ir priežiūra. Šios įmonės direktorius yra V. D. (Duomenys neskelbtini) perėmė nuomos sutartis iš (duomenys neskelbtini), tai įvyko maždaug 2018 m. Jie norėjo visus nuomos klausimus išskirti, kad nesimaišytų su medicinos prekių prekyba. 2017 m. (duomenys neskelbtini) nupirko iš (duomenys neskelbtini) pastatus, kurie stovi ant valstybinės žemės, adresu (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) perėmė ir valstybinės žemės nuomą, adresu (duomenys neskelbtini). Įmonė (duomenys neskelbtini) jam nėra žinoma. Kiek pamena, kad E. Š. prašė duomenų apie (duomenys neskelbtini), tačiau jis negalėjo jam nieko pateikti, nes neturėjo su šia bendrove jokių reikalų. Apie (duomenys neskelbtini) jis nieko nežino. Jis nežino, kas yra šios įmonės vadovai. Apie juos sužinojo tik po aplinkos apsaugos departamento darbuotojų atliktų patikrinimų. 2002 m. rugsėjo 28 d. buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis (duomenys neskelbtini) dėl 4,0055 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šią sutartį pasirašė buvęs (duomenys neskelbtini) S. N. Nuo 1994 m. iki 2014 m., kiek pamena, (duomenys neskelbtini) vykdė medienos apdirbimo veiklą. Nuo 2014 m. iki 2016 m. (duomenys neskelbtini) pradėjo nuomoti patalpas, šiek tiek teikė medienos apdirbimo paslaugas, vėliau išnuomojo ir įrenginius. (Duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. vykdo nuomą ir pradėjo medicinos prekių prekybą, medicinos prekės sandėliuojamos šiame sklype, prekės pristatomos pirkėjams. (Duomenys neskelbtini) taip pat užsiima medicinos prekių prekyba ir labai didelę dalį sudaro medicinos įrenginių aptarnavimas. Šiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdo, tačiau, kaip ir minėjo, (duomenys neskelbtini) nuomoja pastatus, kurie yra žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi medienos verslas vis mažėjo, įmonei reikėjo papildomų lėšų, todėl dalį šio žemės sklypo – 300 kv. m ploto aikštelę – 2008 m. rugsėjo 26 d. nuomos sutartimi (duomenys neskelbtini) perdavė naudotis nuomininkui (duomenys neskelbtini). Ši bendrovė kreipėsi į jų įmonę dėl nuomos. Į jį tiesiogiai kreipėsi O. B., kuris nurodė, kad nori nuomotis aikštelę ir sandėliuoti nekenksmingas, nesukeliančias kvapų, neturinčias dulkių medžiagas, bei nurodė, kad gaus leidimus ir licencijas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat turi netrukdyti kaimynams, o jei norėtų keisti veiklos pobūdį, turėtų gauti raštišką sutikimą. Išnuomojo už 940 Lt per mėnesį, taip pat turėjo papildomai sumokėti komunalinius mokesčius. Sutartį pasirašė jis ir O. B., kaip (duomenys neskelbtini). Jis priėmė sprendimą pasirašyti sutartį, akcininkai tam neprieštaravo. Iš pradžių (duomenys neskelbtini) mokėjo nuomos mokesčius, tačiau po dviejų metų mokėjimai pradėjo vėluoti ir jis pradėjo siųsti raginimus. Kartais už šią įmonę sumokėdavo kitos įmonės. Jis į tai nesigilino, jam buvo svarbu, kad būtų sumokėta. (Duomenys neskelbtini) savavališkai, be (duomenys neskelbtini) sutikimo užėmė apie 1500 kv. m (0,15 ha) teritoriją žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pritrūko vietos. Jie tai pamatė, tačiau kada tiksliai, dabar neatsimena, žino, kad rašė (duomenys neskelbtini) pranešimus skubiai atvykti dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir šiai bendrovei buvo padidintas nuomos plotas, kiek pamena, iki 600 kv. m. (Duomenys neskelbtini) atstovas jam žadėjo, kad viską sutvarkys, bet jokių raštiškų susitarimų neturėjo. Kiek pamena, iš pradžių bendrovė tikrai vykdė veiklą, perrūšiuodavo atvežtas atliekas ir kažkur veždavo. Kaip dabar supranta, kenksmingas atliekas (duomenys neskelbtini) priimdavo nelegaliai. (Duomenys neskelbtini) veikla šiame sklype buvo atliekų tvarkymas ir rūšiavimas, kuo daugiau vertėsi, jis nežino. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla, jam apie tai pranešė bankroto administratoriai. Kadangi (duomenys neskelbtini) liko skolinga (duomenys neskelbtini) už nuomą, bendrovė buvo pripažinta kreditoriumi. 2013 m. rugpjūčio 16 d. (duomenys neskelbtini) pareiškė kreditorinį reikalavimą (duomenys neskelbtini) 2 274 Lt sumai už nuomą, tačiau jis 2014 m. balandžio 4 d. buvo papildytas 21 417 Lt – 11 180, 40 Lt už nuomą ir 10 236, 60 nuostoliai už negautas pajamas. (Duomenys neskelbtini) niekas nepatenkino šių kreditorinių reikalavimų. (Duomenys neskelbtini) dėl nesutvarkytų atliekų jos teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), ėmėsi veiksmų – elektroniniu ir paprastu paštu rašė laiškus (duomenys neskelbtini), kad šie sumokėtų pinigus; kreipėsi į (duomenys neskelbtini) atstovus (kadangi (duomenys neskelbtini) yra paskirtas (duomenys neskelbtini)), rašė, kad jie išvalytų/sutvarkytų aikštelę ir perduotų ją sutvarkytą, nurodydavo terminus; rašydavo, kad atlygintų visus nuostolius; bendravo su S. L. 2013 m. liepos mėn. pas jį, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko D. U. ir pasakė, kad nori išsinuomoti 600 kv. m ir 50 kv. m biuro patalpas, kurias prieš tai buvo išsinuomojęs (duomenys neskelbtini). D. U. jam pasakė, kad sutvarkys visas atliekas, esančias aikštelėje ir tas atliekas, kurias paliko (duomenys neskelbtini), be to, sumokės (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už nuomą. Jis sutiko ir labai apsidžiaugė, naiviai tikėjo, kad taip ir bus. Jie pasirašė nuomos sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) perima tvarkingą aikštelę, apie atliekas sutartyje nebuvo užsiminta. Ši sutartis sudaryta 2013 m. rugpjūčio 1 d., ją pasirašė jis ir D. U., akcininkai šiai sutarčiai pritarė. Tuo metu akcininkas buvo (duomenys neskelbtini). Netrukus, 2013 m. spalio 30 d., (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) taip pat liko skolinga (duomenys neskelbtini), nes nė karto nesumokėjo nuomos mokesčio. Pasitarus su akcininkais, (duomenys neskelbtini) 2013 m. pradėjo riboti įvažiavimą į aikštelę su gelžbetonio plokšte, kadangi ji yra sunki ir jos lengvai nenustumsi. (duomenys neskelbtini) pernuomojus aikštelę, (duomenys neskelbtini) įvažiavimą buvo atidariusi, tačiau, nesumokėjus nuomos, ją vėl uždarė, kad neprivežtų daugiau atliekų. Kadangi teritorija yra aptverta, yra vienintelis įvažiavimas, pro kurį galėjo įvažiuoti technika. Bankroto administratoriams pateikus nuosavybės dokumentus, jis leisdavo pasiimti iš aikštelės senus automobilius, kitais atvejais, įvažiavimas visada buvo uždarytas. Kai vyko bankroto procesas, jis kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, prašė įpareigoti (duomenys neskelbtini) sutvarkyti teritoriją ir ją atlaisvinti nuo atliekų. 2014 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini) pareigūnai atliko (duomenys neskelbtini) teritorijos patikrinimą. 2015 m. kovo 20 d. buvo surašytas aktas, kuriame nustatyta, kiek yra atliekų ir kam jos priklauso. Nustatė, kad kai kurios atliekos priklauso (duomenys neskelbtini), o kitos atliekos priklauso (duomenys neskelbtini). Įpareigojo juos išvežti šias atliekas surašydami privalomuosius nurodymus – po patikrinimo buvo surašyti du privalomieji nurodymai. 2015 m. kovo 20 d. Nr. VR-14.2.-15 skirtas (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. kovo 20 d. Nr. VR-14.2.-14 skirtas (duomenys neskelbtini), pagal patikrinimo aktą 2015 m. kovo 20 d. Nr. VR-14.7-123. (Duomenys neskelbtini) apskundė šį privalomąjį nurodymą, tačiau teismas nusprendė, kad privalomasis nurodymas yra teisingas. Kaip dalis atliekų buvo priskirta (duomenys neskelbtini), jis nežino. Kaip ir minėjo, su jais reikalų neturėjo. Jis apie privalomuosius nurodymus nieko nežinojo, kol neprasidėjo teismas dėl kreditorinių reikalavimų, kada tiksliai, neatsimena. Jam nebuvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prašydamas išduoti pažymas apie tai, jog įmonė sutvarkė jai priklausančias atliekas. Apie šias pažymas sužinojo iš aplinkos apsaugos inspektorių 2019 m. Jam nėra žinoma apie (duomenys neskelbtini) atliekų deklaracijas (2017 m. gegužės 26 d., 2017 m. gegužės 29 d., 2017 m. birželio 27 d., 2017 m. birželio 28 d., 2017 m. birželio 29 d.), pagal kurias atliekų tvarkymo įmonė (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) teritorijos išvežė 185 t atliekų. Apie šias deklaracijas irgi sužinojo iš aplinkos apsaugos inspektorių. Jos jam buvo visiška naujiena. Jis yra tikras, kad šių atliekų neišvežė, nes, pirma, buvo uždarytas įvažiavimas; antra, visuomet prašydavo pateikti nuosavybės dokumentus. Taip pat visos atliekos yra matomos ir jos yra aikštelėje, todėl jeigu būtų išvežta 169,7 t atliekų, nors pagal privalomąjį nurodymą jiems buvo nustatyta 77,313 t, aikštelė būtų visiškai švari, neskaitant stiklo atliekų. Matomas visiškas neatitikimas. Taip pat nurodyta, kad išvežta 10,7 t medienos atliekų. Jam nėra žinoma, kad 2018 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) išdavė (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (38‑14)‑VR-1.7-4881 apie įmonei priklausiusių atliekų sutvarkymą. Jam tapo žinoma, kad 2018 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos teismas spendimu pripažino (duomenys neskelbtini) pasibaigusia, nes (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta kreditore. Jam nežinoma, kad nebuvo atliktas patikrinimas vietoje prieš išduodant pažymą apie atliekų sutvarkymą. Įtaria, kad patikrinimas nebuvo atliktas, nes šiaip paprastai bendrovei praneša apie tokius patikrinimus. (Duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 16 d., 2018 m. birželio 5 d., 2018 m. rugsėjo 12 d., 2018 m. spalio 11 d., 2019 m. sausio 18 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybą, kad nėra išvežtos atliekos, jos yra (duomenys neskelbtini), tačiau niekas nereagavo. Tai inicijavo akcininkai, nes jiems aktualu, jog vyktų verslas – aikštelė galėtų būti išnuomota. (Duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 15 d., 2019 m. kovo 29 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą ir Aplinkos ministeriją. 2019 m. balandžio 11 d. buvo atliktas faktinis duomenų vertinimas. Buvo nustatyta, kad atliekos neišvežtos, jos aikštelėje yra kurį laiką ir jų dydis atitinka priminiame patikrinimo akte (2015 m. kovo 20 d.) nustatytą dydį. Šiame patikrinime dalyvavo jis, V. M., R. P., taip pat (duomenys neskelbtini) G. M., kuris pripažino, kad aikštelėje yra ir (duomenys neskelbtini) atliekos (stiklas). Į patikrinimą neatvyko tik S. L., kuris teigė, kad (duomenys neskelbtini) atliekos yra išvežtos, tai jis girdėjo iš V. M. 2017 m. kovo 17 d. buvo išvežta 22,864 t pavojingų kineskopo stiklo dūžio atliekų, kurios priklausė (duomenys neskelbtini), išvežime dalyvavo inspektorius, kurio pavardės jis neatsimena, tada jis jiems atlaisvino pravažiavimą, kad jie galėtų išvežti pavojingas atliekas. Taip pat dalyvavo ir G. M. Jis savo darbuotojų prašė stebėti, kad nebūtų išvežta tai, kas jiems nepriklauso. Kiek žino, jie negrąžino apie 5 konteinerių, į kuriuos krovė stiklą, kiek jam žinoma, tie konteineriai galėjo būti (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, matė ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini), tačiau jis neužfiksavo tokių aplinkybių. Jis buvo apklaustas kaip liudytojas ir ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00552-16, jo klausė dėl pavojingų atliekų laikymo. Nežino, ar (duomenys neskelbtini) į nurodytą teritoriją vežė atliekas jau pradėjus bankroto procesą. Nežino, kodėl G. M. neigė, kad atliekos teritorijoje yra (duomenys neskelbtini), o vėliau savo poziciją pakeitė. Nežino, kodėl žemės sklypo nuoma 2015 m. rugsėjo 15 d. perduota (duomenys neskelbtini), tai yra akcininkų sprendimas. Kas pasirašė sutartį, jis nežino, ar apie situaciją žinojo, negali pasakyti. Prieš perimant žemės sklypo nuomą, galima įtarti, kad žinojo apie ten esančias atliekas. (Duomenys neskelbtini) jam yra žinomas, nes šią bendrovę samdė tvarkyti kitą teritorijos dalį, tai buvo 2019 m. Bendravo su vadybininke, kurios nei vardo, nei pavardės neatsimena. Kas yra įmonės direktorius ir akcininkai nežino, nesidomėjo. Kaip vyko šios įmonės procesas su (duomenys neskelbtini), jis nežino. (Duomenys neskelbtini) jam yra tik girdėta įmonė, jokių sutarčių su šia įmone neturi. (Duomenys neskelbtini) žinoma tik tiek, kiek ji yra (duomenys neskelbtini). Iš ten žinomas ir G. M., su juo daugiau ryšių neturi. (Duomenys neskelbtini) tapo žinoma tik tuomet, kai D. U. išsinuomojo atliekų laikymo aikštelę. Apie jokius jos ryšius su bankroto administratoriais jis nežino ir nežinojo. Iš ten pat žinomas ir D. U., daugiau jokių reikalų su juo neturėjo. S. L. jam yra žinomas kaip (duomenys neskelbtini). O. B. jam žinomas kaip (duomenys neskelbtini) direktorius ir žemės nuomininkas. E. P. jam nežinomas, galbūt pamiršo. D. K. jam nežinomas. (duomenys neskelbtini) jam negirdėta. G. U. jam nežinoma. (Duomenys neskelbtini) jam negirdėta. A. M. jam nežinoma. Jam nežinoma, kad (duomenys neskelbtini) teikė buhalterines paslaugas (duomenys neskelbtini). V. R. jam žinomas tik tiek, kiek jam rašydavo laiškus, pranešimus, prašymus dėl atliekų sutvarkymo. Jam atrodo, jis buvo atvažiavęs į objektą. Jis tiesiog dalyvavo patikrinimuose. Dažniausiai iš jo atsakymų negaudavo. R. P. jam žinoma tik tiek, kad 2019 m. balandžio 11 d. ji buvo atvažiavusi su kitu inspektoriumi patikrinti aikštelę, kurioje laikomos atliekos (t. 2, b. l. 2–6).

Liudytojas K. R. R., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 3 d., parodė, kad po įvykusios apklausos jis rado savo užrašus ir nori patikslinti aplinkybes dėl kineskopų dūžio liekanų išvežimo iš teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 17 d. išvežant kineskopo dūžio liekanas, dalyvavo Vilniaus aplinkos apsaugos agentūros vedėjas, kurio pavardės neatsimena, ir tos pačios Agentūros darbuotojos, taip pat dalyvavo G. M. ir jis. Jų akivaizdoje buvo vežamos atliekos su sunkvežimiu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo užrašas (duomenys neskelbtini) su telefono numeriu (tel. Nr. nurodytas). Pirmojoje apklausoje kalbėjo, kad atliekas vežė (duomenys neskelbtini), tačiau tai paminėjo tik dėl to, kad buvo tokios kalbos. Jis iš vakaro buvo prašęs G. M., kad turėtų atliekų nuosavybės dokumentus, bet tą dieną G. M. atvyko be jokių nuosavybę patvirtinančių dokumentų. Kadangi Aplinkos apsaugos darbuotojai jį spaudė, kad leistų išvežti šiukšles, jis sutiko, nes šiukšlės buvo pavojingos aplinkai. Jis paprašė G. M., kad jam atsiųstų išvežimo važtaraščių kopijas ir šių atliekų pristatymo adresą, tačiau jis nieko negavo. Adreso prašė, nes norėjo įsitikinti, ar atliekos yra tvarkingai utilizuojamos. Kaip ir minėjo, šiuo vežimu jie paėmė 2 konteinerius, kiek atsimena, skolinosi išvežimui, tačiau jų negrąžino iki šiol. Šį vežimą taip pat filmavo žiniasklaida (t. 2, b . l. 7–8).

Liudytojas K. R. R., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 14 d., parodė, kad (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo sudariusi sutarties su (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) atliekų išvežimo iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), kadangi šioje teritorijoje (duomenys neskelbtini) priklausančių atliekų nėra ir nebuvo. Šioje teritorijoje yra paliktos iki šios dienos nesutvarkytos (duomenys neskelbtini) priklausančios atliekos, kurių kiekiai nustatyti (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 20 d. patikrinimo akte, t. y. nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) neturėdama leidimo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), laiko mišrias statybines atliekas: 2,057 t polistirolo atliekų, 33,526 t mišrių šiluminių trasų apšiltinimo atliekų, 21,952 t mišrių plastikinių pakuočių atliekų, 19,200 t mišrių medienos atliekų, 0,508 t šiferio atliekų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo reikalavimus. Dėl to (duomenys neskelbtini) S. L. 2015 m. kovo 20 d. išrašė privalomąjį nurodymą, kurį jis buvo apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas šiuos kiekius patvirtino 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu. S. L. šį teismo sprendimą buvo apskundęs, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą. Po šių teismų sprendimų (duomenys neskelbtini) priklausančios mišrios statybinės atliekos taip ir liko gulėti minėtoje teritorijoje, nors jis daug kartų raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) V. R., prašydamas pagalbos imtis priemonių, kad (duomenys neskelbtini) S. L. sutvarkytų (išvalytų užimamą (duomenys neskelbtini) teritoriją) mišrias statybines atliekas, o (duomenys neskelbtini) G. M. sutvarkytų minėtoje teritorijoje paliktas pastarajai bendrovei priklausančias pavojingo ir nepavojingo stiklo dūžio atliekas, dėl kurių 2015 m. buvo priimtas atskiras (duomenys neskelbtini) privalomasis nurodymas, 2015 m. patvirtintas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu. Dėl to visus šiuos metus buvo atliekami patikrinimai, kurių metu buvo nustatomos tos pačios aplinkybės dėl paliktų nesutvarkytų minėtų atliekų kiekių. Paskutinis Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento patikrinimas, kiek pamena, buvo atliktas 2020 m. kovo mėnesį. Tuomet iš aplinkosaugos pareigūnų sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta likviduota, nors šios bendrovės bankroto administratorius S. L. nesiėmė veiksmų ir neišvežė iš (duomenys neskelbtini) teritorijos (duomenys neskelbtini) priklausiusių mišrių statybinių atliekų. 2017 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini) savo transportu, ant kurio (automobilio) durų buvo šios bendrovės užrašas (duomenys neskelbtini) ir telefono numeris (nurodytas), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per keliolika kartų išvežė iš šios (duomenys neskelbtini) teritorijos kineskopų dūžių stiklą (apie 22 t), kurios priklausė (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) statybinės atliekos nebuvo vežamos nei 2017 m. gegužės–birželio mėn., nei vėliau. Išvežti atliekas iš šios (duomenys neskelbtini) teritorijos be jo, kaip bendrovės vadovo, žinios nėra galimybės, nes įvažiavimas į šią teritoriją yra užtvertas betono plokšte. (Duomenys neskelbtini) šioje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), per pastaruosius šešerius metus neatliko jokių statybos/griovimo darbų ir jokių (duomenys neskelbtini) priklausančių atliekų šioje teritorijoje nėra. Dėl (duomenys neskelbtini) S. L. neatliktų jo, kaip bankroto administratoriaus, pareigų (duomenys neskelbtini) patyrė didelę turtinę žalą, nes dėl neatlaisvintos nuo atliekų teritorijos negali ja naudotis ir gauti papildomų pajamų. Dėl negautų pajamų (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. liepos 17 d. (teismo sprendimo įsiteisėjimo dėl (duomenys neskelbtini) pabaigos) iki 2021 m. birželio 15 d. yra padaryta 27 840 Eur turtinė žala (t. 2, b. l. 9–11).

Liudytojas K. R. R., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 16 d., parodė, kad (duomenys neskelbtini) priklausanti teritorija, adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)), suskirstyta į atskirus plotus, šiuo adresu yra 5 didesnės aikštelės ir keliolika mažesnių aikštelių iki 50 kv. m. 2018 m. (duomenys neskelbtini) tvarkė vieną iš savo didžiųjų 2000 kv. m aikštelių po ožiniu kranu, o būtent, griovė gelžbetonio atramas rąstams ir iš aikštelės išvežinėjo medienos ir grunto atliekas. Dėl to atliekų išvežimui iš aikštelės (duomenys neskelbtini), atstovaujama jo, kaip bendrovės direktoriaus, 2018 m. rugsėjo 19 d. sudarė atliekų vežimo sutartį su (duomenys neskelbtini) (pridedama aikštelės plano kopija). Pagal šią sutartį (duomenys neskelbtini) savo transportu krovė ir dideliais konteineriais iš minėtos aikštelės išvežinėjo (duomenys neskelbtini) priklausiusias gelžbetonio, medienos ir mišrias atliekas. (Duomenys neskelbtini) teikė tik atliekų krovimo ir vežimo paslaugas, o gelžbetonio atramų griovimo darbus atliko kita samdyta įmonė. Minėtos atliekos iš aikštelės buvo išvežtos maždaug per mėnesį po gelžbetonio atramų griovimo darbų. (Duomenys neskelbtini) pilnai atsiskaitė už suteiktas paslaugas su (duomenys neskelbtini) pagal pastarosios išrašytas sąskaitas faktūras pervedant nurodytas pinigų sumas į sąskaitą (pridedama sąskaitos išrašo kopija). (Duomenys neskelbtini) buvo išrašiusi iš viso 3 PVM sąskaitas faktūras, iš kurių 2 sąskaitos buvo su tuo pačiu numeriu ir išrašytos ta pačia data, skyrėsi tik griovimo atliekų kiekiai. Šiuo metu nepamena, kuri iš šių sąskaitų buvo tiksli ir teisinga, bet iš viso (duomenys neskelbtini) sumokėjo (duomenys neskelbtini) už atliekų iš šios aikštelės išvežimą 12 985,45 Eur. Iš šios aikštelės (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo–spalio mėn. išvežė visas (duomenys neskelbtini) priklausiusias atliekas. (Duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 15 d. šią aikštelę išnuomojo (duomenys neskelbtini), kuri į šią aikštelę eksportuoja gelžbetonio laužą perdirbimui ir pardavimui. Ši aikštelė yra už (duomenys neskelbtini) nuomotos aikštelės ir yra atskirta gelžbetonio atramomis. (Duomenys neskelbtini) aikštelėje (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasaros pabaigoje ar rugsėjo pradžioje atvežė ir išpylė tris krūvas su mišriomis statybinėmis ir medienos atliekomis, kurias pažadėjo artimiausiu metu pašalinti. Kadangi įvažiavimas į nuomojamą (duomenys neskelbtini) aikštelę yra pro (duomenys neskelbtini) aikštelę, (duomenys neskelbtini) 2020 m. pabaigoje specialiu transportu patraukė (duomenys neskelbtini) priklausančias atliekas į aikštelės šonus, kad (duomenys neskelbtini) transportas galėtų įvažiuoti į savo nuomojamą aikštelę. Aikštelėje, kurią (duomenys neskelbtini) buvo išnuomojusi (duomenys neskelbtini), iki šiol guli neišvežtos įvairios statybinės, medžio, stiklo, plastiko, izoliacinės, polistirolo, apšiltinimo, šiferio ir kitos atliekos. (Duomenys neskelbtini) niekada jokių atliekų į šią (duomenys neskelbtini) aikštelę nevežė ir nepripylė. (Duomenys neskelbtini) daugiau sutarčių su (duomenys neskelbtini) neturėjo. Įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) aikštelę yra pro metalinius vartus, kurie yra rakinami, raktus turi (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 13–17).

Liudytojas K. R. R., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 6 d., parodė, kad 2002 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4,0055 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos, kiek pamena, 99 metų terminui. 2015 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini) akcininkė (duomenys neskelbtini) bendru susitarimu (duomenys neskelbtini) perrašė sau šio žemės sklypo nuomos teisę. Pagal šį susitarimą minėto valstybinės žemės sklypo nuomininku tapo (duomenys neskelbtini). 2016 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) pakeitė pavadinimą ir tapo (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) sudarė žemės sklypo panaudos sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kurią perdavė (duomenys neskelbtini) laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį naudojamo ploto, kuris sudarė 4,0055 ha. Pagal šią sutartį (duomenys neskelbtini) iki šiol valdo ir naudoja šią žemės sklypo dalį, kurioje yra ir (duomenys neskelbtini) išnuomota aikštelė, apie kurią ikiteisminio tyrimo medžiagoje jau yra davęs parodymus. Šioje žemės sklypo panaudos sutartyje yra nurodyta, kad panaudos sutartis sudaroma vienerių metų terminui su galimybe ją pratęsti tokiam pat terminui, jeigu iki sutarties termino pabaigos nė viena iš šalių neprieštarauja sutarties pratęsimui. Nesant šalių prieštaravimų ši panaudos sutartis kasmet pratęsiama automatiškai ir yra galiojanti šiuo metu. Kadangi (duomenys neskelbtini) S. L. paliko nesutvarkytas (duomenys neskelbtini) priklausiusias atliekas jų (duomenys neskelbtini) išnuomotoje aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) pateikė civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime. Apklausos metu liudytojui K. R. R. parodytos susipažinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2016 m. birželio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Į tyrėjos klausimą, už kam priklausiusių atliekų išvežimą (duomenys neskelbtini) išrašė jo valdomai bendrovei šias sąskaitas, ar jos buvo apmokėtos, ar realiai šios atliekos buvo vežamos ir, jei buvo, tai iš kokios aikštelės ar teritorijos buvo vežamos, liudytojas K. R. R. atsakė, kad dėl šių atliekų išvežimo ir apmokėjimo už atliekas jis turėtų pasitikslinti ir peržiūrėti įmonės banko sąskaitos išrašą. Nurodytu laiku (duomenys neskelbtini) galimai buvo dariusi vienkartinius užsakymus, t. y. samdė (duomenys neskelbtini) konteinerius ir ši bendrovė nedideliais kiekiais vežė (duomenys neskelbtini) priklausiusias atliekas. Atliekos galėjo būti vežamos iš prie lentpjūvės cecho esančios teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), nes panašiu laiku buvo lyginamos cecho grindys ir įrenginėjamas krovininis liftas. Tai galėjo būti gelžbetonio, medienos, žemės atliekos, kurios priskiriamos prie mišrių atliekų. Pasitikslinęs elektroniniu paštu pateiks prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (duomenys neskelbtini) nurodyto laikotarpio sąskaitos išrašą ir kitus turimus dokumentus. Prie apklausos protokolo liudytojas K. R. R. pridėjo 2016 m. kovo 1 d. žemės sklypo panaudos sutarties kopiją (t. 2, b. l. 18–22).

Iš (duomenys neskelbtini) išrašytos (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros bei dokumentų, pagrindžiančių atsiskaitymą už suteiktas atliekų išvežimo paslaugas, kurias 2021 m. spalio 11 d. elektroniniu paštu pateikė K. R. R., matyti, kad (duomenys neskelbtini) pilnai atsiskaitė su (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas – išvežtas atliekas (t. 2, b. l. 23‑29).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. (duomenys neskelbtini) K. R. R. pateikė 2018 m. rugsėjo 19 d. atliekų vežimo sutarties, sudarytos tarp (duomenys neskelbtini), kopiją; (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 3 d. baigiamojo atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto kopiją; 2018 m. spalio 8 d. PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų (duomenys neskelbtini) 5922,95 Eur ir 5124,35 Eur sumoms, kopijas; 2018 m. spalio 22 d. PVM sąskaitos faktūros, išrašytos (duomenys neskelbtini) 7562,50 Eur sumai, kopiją; (duomenys neskelbtini) sąskaitos, esančios banke Swedbank, AB, išrašą, pagrindžiantį piniginių lėšų, iš viso 12 985,45 Eur sumai, pervedimą (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 3–16).

(Duomenys neskelbtini) K. R. R. pagal STT Vilniaus valdybos 2020 m. birželio 4 d. reikalavimą 2020 m. birželio 12 d. elektroniniu paštu pateikė (duomenys neskelbtini) V. R. ir (duomenys neskelbtini) S. L. adresuotus raštus (2020 m. birželio 12 d. Reg. Nr. 5-01-5981): 1) K. R. R. 2017 m. gegužės 15 d. el. laiške (adresuotame (duomenys neskelbtini)) nurodoma, kad siunčiamas 2017 m. gegužės 12 d. priminimas Nr. 5 dėl užimtos teritorijos išvalymo nuo (duomenys neskelbtini) atliekų. Prašoma atsižvelgti į tai ir pradėti atliekų išvežimą nedelsiant, kad tai būtų padaryta iki priminime nurodyto termino. 2017 m. gegužės 12 d. priminime Nr. 5 nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą, todėl S. L. privalo išvalyti užimamą aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) priklausančių atliekų. Prašoma nurodytą teritoriją sutvarkyti ir išvežti atliekas iki birželio 1 d., pasirašant išvalytos aikštelės perdavimo aktą; 2) K. R. R. 2017 m. birželio 26 d. ir birželio 27 d. el. laiškais, adresuotais S. L. (duomenys neskelbtini), pakartotinai priminė dėl neišvežtų atliekų, priklausančių (duomenys neskelbtini); 3) K. R. R. 2017 m. liepos 13 d. el. laišku, adresuotu S. L. (duomenys neskelbtini), pakartotinai išsiuntė priminimą Nr. 7 dėl užimtos teritorijos išvalymo nuo (duomenys neskelbtini) atliekų; 4) K. R. R. 2017 m. rugpjūčio 2 d. el. laišku, adresuotu S. L. (duomenys neskelbtini), pakartotinai išsiuntė priminimą dėl užimtos teritorijos išvalymo nuo (duomenys neskelbtini) atliekų. Nurodė, kad yra priversti imtis papildomų teisinių priemonių dėl neįvykdytų darbų; 5) K. R. R. 2017 m. rugsėjo 7 d. el. laišku, adresuotu S. L. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pakartotinai išsiuntė priminimą Nr. 8 dėl (duomenys neskelbtini) neatlaisvintos aikštelės. Prašo skubiai atsakyti iki rugsėjo 11 d., kaip planuoja skubiai atlaisvinti aikštelę; 6) K. R. R. 2017 m. spalio 19 d. el. laišku, adresuotu S. L. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pakartotinai išsiuntė priminimą Nr. 9 dėl (duomenys neskelbtini) neatlaisvintos aikštelės. Prašo atsakyti iki spalio 20 d. ir pranešti, kaip planuoja skubiai atlaisvinti aikštelę. Kitu atveju bus pradėti teisiniai procesai dėl neatlaisvintos aikštelės ir patirtų nuostolių atlyginimo; 7) K. R. R. 2017 m. spalio 27 d. el. laišku, adresuotu S. L. (duomenys neskelbtini), išsiuntė sąskaitą faktūrą už atliekų išvežimą ir prašo apmokėti. Prašo iki 2018 m. lapkričio 2 d. pranešti, kada išveš likusias atliekas; 8) K. R. R. 2017 m. lapkričio 21 d. el. laišku, adresuotu S. L. (duomenys neskelbtini), persiuntė 2017 m. spalio 27 d. el. laišką; 9) K. R. R. 2018 m. vasario 20 d. el. laišku, adresuotu (duomenys neskelbtini), išsiuntė prašymą, kuriuo prašoma padėti priversti bankroto administratorius išvežti atliekas nuo (duomenys neskelbtini). Prie el. laiško pridėjo priminimus bankroto administratoriams, adresuotus: (duomenys neskelbtini); 10) K. R. R. 2018 m. gegužės 16 d. el. laišku, adresuotu (duomenys neskelbtini) išsiuntė prašymą dėl užimtos teritorijos išvalymo nuo (duomenys neskelbtini) atliekų. Prašyme nurodoma, kad prašoma pakartotinai pagalbos priverčiant (duomenys neskelbtini) S. L. išvalyti užimtą aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) Atkreipė dėmesį, kad į 2018 m. vasario 19 d. prašymą iki šiol negavo jokio atsakymo; 11) K. R. R. 2018 m. birželio 5 d. el. laišku, adresuotu (duomenys neskelbtini) išsiuntė prašymą padėti (duomenys neskelbtini) įvykdyti teismo sprendimus išvalant jų teritorijos aikštelę; 12) K. R. R. 2018 m. rugsėjo 13 d. el. laišku, adresuotu (duomenys neskelbtini), išsiuntė prašymą pradėti tyrimą dėl jų teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), aikštelėje laikomų (duomenys neskelbtini) atliekų, kurias įpareigojo teismas bankroto administratorius nedelsiant išvežti; 13) K. R. R. 2018 m. spalio 11 d. el. laišku, adresuotu (duomenys neskelbtini), išsiuntė prašymą dėl atliekų aikštelėje; 14) K. R. R. 2018 m. spalio 24 d. el. laišku, adresuotu (duomenys neskelbtini), išsiuntė prašymą dėl atliekomis užimtos teritorijos išvalymo nuo (duomenys neskelbtini) atliekų. Iš pateiktų laiškų yra matyti, kad nei S. L., nei V. R. jokio atsakymo R. R. nepateikė. Tyrimo metu nustatyta, kad S. L. naudojosi el. paštu (duomenys neskelbtini), o V. R. naudojosi el. paštu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 101, 190–219).

Iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 29 d. pateikto rašto nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) leidžia (duomenys neskelbtini) naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), panaudos pagrindais iki kol užimtas žemės sklypas bus atlaisvintas išvežus ir sutvarkius žemės sklype esančias įvairių rūšių atliekas, surašant sutvarkyto žemės sklypo perdavimo aktą (t. 3, b. l. 23a).

Liudytojas K. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 7 d., parodė, kad ((duomenys neskelbtini). Bendrovė verčiasi nekilnojamojo turto nuoma. Jos buveinė yra (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu esančius pastatus ir žemės sklypus nuomoja komercinei veiklai. (Duomenys neskelbtini) yra buvusi (duomenys neskelbtini), kuri tik pakeitė pavadinimą, o akcininkai liko tie patys, t. y. (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) buvo atskirta į atskirą įmonę tam tikslui, kad būtų vykdoma nekilnojamojo turto nuomos veikla atskirai nuo medicinos įrangos pardavimų ir priežiūros veiklos. Įmonė (duomenys neskelbtini) jam nėra žinoma. Apie 2002 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4,1829 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), jam tapo žinoma 2014 m., tiksliai datos negali nurodyti, kai (duomenys neskelbtini). Tuo metu (duomenys neskelbtini) šiek tiek užsiėmė nekilnojamojo turto ir aikštelių nuoma ir šiek tiek vykdė medienos apdirbimo darbus. (Duomenys neskelbtini) veikla, susijusi su medienos apdirbimu, buvo link pabaigos. (Duomenys neskelbtini) šiame sklype nevykdė ir nevykdo jokios veiklos. (Duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. vykdė tą pačią veiklą – nekilnojamojo turto ir aikštelių nuomą, šiek tiek medicinos įrangos pardavimus ir šiek tiek šiame sklype esančiose patalpose sandėliavo medicininę įrangą. (Duomenys neskelbtini) dalį šio žemės sklypo – 300 kv. m ploto aikštelę, 2008 m. rugsėjo 26 d. nuomos sutartimi perdavė naudotis nuomininkui (duomenys neskelbtini), nes vykdė tokią veiklą – aikštelių nuomą komercinei veiklai. Jam apie šią sutartį tapo žinoma tada, kai (duomenys neskelbtini). Tokį sprendimą priėmė (duomenys neskelbtini) K. R. R. Kaip supranta, aikštelė buvo išnuomota atliekų surinkimo ir utilizavimo veiklai. Kiek žino, buvo domėtasi, kad sklype bus laikomos atliekos, kurios neteršia gamtos, specialių leidimų tam nereikia, praktiškai vykdomas perrūšiavimas ir išvežimas, panaudojimas antrinei žaliavai. Kadangi iš esmės (duomenys neskelbtini) išnuomota aikštelė apskritai yra sunkiai išnuomojama, direktorius K. R. R. nematė skirtumo, kurioje vietoje bus išpiltos šiukšlės. Jo, kaip verslininko, interesas taip pat buvo, kad nuomininkui būtų patogi veiklos vieta, nuomininkas liktų ir (duomenys neskelbtini) gautų pelną iš savo veiklos. Tuo metu kitų nuomininkų šalia nebuvo, todėl ir netrukdė, teritorija vienaip ar kitaip nebuvo naudojama. Matydami, kad (duomenys neskelbtini) veikla plečiasi, (duomenys neskelbtini), norėdama gauti daugiau pajamų, kažkuriuo metu perrašė nuomos sutartį ir pakeitė aikštelės dydį į 600 kv. m. Dėl šios nuomos sąlygos pakeitimo viską derino K. R. R. Jis tik pranešdavo akcininkams, koks yra rezultatas, ir akcininkai pritardavo arba nepritardavo sandoriui. Jų bendravimas buvo žodinis, jokių papildomų protokolų nepasirašydavo. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla, apie tai jam pranešė K. R. R., kada pastarasis tai sužinojo, jis nežino. Kokių veiksmų buvo imtasi, neatsimena, bet už tai buvo atsakingas K. R. R. Jie suprato, kad bus paskirtas bankroto administratorius, kuris turi tęsti įmonės veiklą ir sutvarkyti visus likusius klausimus. Kiek įsiskolinimų (duomenys neskelbtini) turėjo ir turi (duomenys neskelbtini), tiksliai nežino. Tai turėjo sudaryti nuomos mokestis už aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) bankroto administratorius žadėjo, kad atliekos bus parduotos ir iš to bus sumokėtos (duomenys neskelbtini) skolos, tačiau tai nebuvo padaryta. Nežino, ar su (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi buvo sudaryti kokie nors raštiški susitarimai, už tai buvo atsakingas K. R. R. Jam neteko bendrauti su bankroto administratoriumi. Visą informaciją sužinodavo iš K. R. R. Pamačius, kad reikalai dėl atliekų išvežimo iš jų teritorijos nejuda, pinigai už nuomą negrąžinami, veiklą nori vykdyti savo turimoje teritorijoje ir neprarasti lėšų, iš jo pusės buvo raginimas K. R. R. rašyti Aplinkos apsaugos departamentui dėl atliekų sutvarkymo, nes atliekos yra jų reikalas. Kadangi matė, kad ten reikalai yra vilkinami, liepė rašyti Aplinkos ministerijai, iš ten reakcijos irgi nesulaukė. Prašė rašyti į prokuratūrą, iš ten taip pat nieko nesulaukė. K. R. R. bendraudavo su administratoriumi, žinojo, kad šis imsis veiksmų ir sutvarkys, bet nieko taip ir nesulaukė. K. R. R. taip pat buvo išsikvietęs žurnalistus, ragino šį kviesti juos ir antrą kartą, tačiau patiems žurnalistams tai jau nebuvo įdomu. 2014 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini) pareigūnai atliko (duomenys neskelbtini) teritorijos patikrinimą. Tiksliai nežino, kodėl jis buvo atliktas, tačiau tai galėjo įvykti po jų raginimo sutvarkyti teritorijoje esančias atliekas. Pasitaikydavo atvejų, kad atvykę tikrindavo ir jų visą kitą teritoriją, bandydavo prie ko nors prisikabinti, tačiau jiems niekada nepavyko to padaryti. Iš K. R. R. pasisakymų žinojo, jog jis iš inspektorių jusdavo spaudimą, kad pas juos įmonėje yra netvarka ir nesirūpina, kas vyksta toje teritorijoje, kur laikomos (duomenys neskelbtini) atliekos. Liudytojui pateikus susipažinti 2014 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-686 ir 2015 m. kovo 20 d. patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-124, jis paaiškino, kad šie dokumentai jam nėra matyti, jis niekada nežiūrėjo dokumentacijos, tiesiog viską žinojo iš K. R. R. Tačiau jam buvo žinoma, kad inspektoriai nustatė, jog atliekos teritorijoje yra (duomenys neskelbtini). Nežinojo, kad dalis atliekų priklauso (duomenys neskelbtini). Ši įmonė jam nėra žinoma, niekada neteko susidurti su ja darbinėje veikloje, iš giminaičių, kiek jam žinoma, šioje įmonėje niekas nedirba. Kaip dalis atliekų buvo priskirta (duomenys neskelbtini), nežino. Į pateiktą klausimą, ar jam kas nors žinoma, kad po patikrinimo buvo surašyti du privalomieji nurodymai, t. y. 2015 m. kovo 20 d. Nr. VR-14.2.-15, skirtas (duomenys neskelbtini), ir 2015 m. kovo 20 d. Nr. VR-14.2.-14, skirtas (duomenys neskelbtini), pagal patikrinimo aktą 2015 m. kovo 20 d. Nr. VR-14.7-123, jis atsakė, kad mano, jog R. R. jam tai minėjo, tačiau tiksliai neatsimena. Jis tiesiog žinojo, kad K. R. R. žadėjo, jog šios atliekos bus išvežtos. Į klausimą, ar jam žinoma, kad (duomenys neskelbtini) šį nurodymą apskundė teismui, ar žinoma, koks buvo teismo sprendimas, jis atsakė, kad greičiausiai nežino, galbūt K. R. R. jam tai sakė. Jam žinoma, kad vyko kažkoks teisminis procesas, tačiau koks tiksliai, nežino. Žino, kad lyg (duomenys neskelbtini) buvo padavusi į teismą (duomenys neskelbtini). Į klausimą, ar žinoma, kad (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, prašydamas išduoti pažymas apie tai, kad įmonė sutvarkė jai priklausančias atliekas, jis atsakė, kad jam tai nežinoma. Jis V. R. nepažįsta, mano, kad su šiuo asmeniu neturėjo reikalų. Į klausimą, ar žinoma apie (duomenys neskelbtini) atliekų deklaracijas (2017 m. gegužės 26 d., 2017 m. gegužės 29 d., 2017 m. birželio 27 d., 2017 m. birželio 28 d., 2017 m. birželio 29 d.), pagal kurias atliekų tvarkymo įmonė (duomenys neskelbtini) teritorijos išvežė 185 t atliekų, jis atsakė, kad jam tai yra naujiena, apie tai nieko nežino. Liudytojui pateiktos susipažinti (duomenys neskelbtini) atliekų išvežimo deklaracijos (2017 m. gegužės 26 d., 2017 m. gegužės 29 d., 2017 m. birželio 27 d., 2017 m. birželio 28 d., 2017 m. birželio 29 d.). Liudytojas parodė, kad šios deklaracijos jam nėra matytos. Nežino asmenų, kurie nurodyti deklaracijose. Nepažįsta K. S., Č. G., S. L. Taip pat nežinomas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 54–56).

Liudytojas V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 28 d., parodė, kad (duomenys neskelbtini). Jo pareiginės funkcijos yra nagrinėti tam tikrus dokumentus, rašyti išvadas, apibendrinimus, analizes, susijusius su aplinkosauginėmis problemomis, teikti metodines konsultacijas jauniems specialistams. Jam 2019 m. pradžioje, tikslios datos neatsimena, jo tiesioginis vadovas Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas L. O. davė nurodymą atlikti teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), aplinkosauginį įvertinimą, t. y. nuvykti su aplinkosaugos pareigūnu į nurodytą teritoriją ir įvertinti ją aplinkosauginiu požiūriu. Kartu su juo į teritoriją vyko pareigūnė R. R. Susitiko su (duomenys neskelbtini) K. R. R., nes užduotis buvo suplanuota pagal jo skundą. Skunde K. R. R. prašė padėti įpareigoti (duomenys neskelbtini) sutvarkyti paliktas atliekas. Nuvykus į teritoriją ir ją apžiūrėjus, pamatė skirtingų rūšių atliekų krūvas, t. y. stiklo, mišrias statybines atliekas. Padarė atliekų krūvų nuotraukas, surašė trumpą patikrinimo aktą. Patikrinime dalyvavo G. M., (duomenys neskelbtini). G. M. parašė trumpą paaiškinimą, kuriuo pripažino, kad stiklo atliekos priklauso jo administruojamai įmonei. Į teritorijos apžiūrą kviečiamas (duomenys neskelbtini) S. L. neatvyko, dalyvauti atsisakė, sakydamas, kad (duomenys neskelbtini) priklausančios atliekos sutvarkytos ir jų ten nėra. Toliau buvo ieškoma (duomenys neskelbtini) dokumentacijos, radus buvo lyginamos paliktos atliekos su pradiniu vertinimu 2014 m. Vizualiai atlikus palyginimus buvo prieita prie išvados, kad atliekos yra identiškos. Atliekų krūvos buvo apaugusios žoline augmenija. Matoma, kad atliekos saugomos toje teritorijoje ganėtinai seniai. Išnagrinėjus dokumentus, 2019 m. gegužės 25 d. surašytas tarnybinis pranešimas tiesioginiam vadovui, kuriame buvo surašyta atliktos veiklos analizė ir siūlomos išvados tolimesnei veiklai. Vadovybė sprendė klausimą su Aplinkos apsaugos departamentu, buvo kreiptasi raštu ir surašyti kiti dokumentai, buvo suorganizuotas skirtingų departamentų tarnybų pasitarimas. Jį organizavo departamento teisininkė R. K. Pasitarime buvo surašytos priemonės, kurias numatyta atlikti vykdant tolimesnį tyrimą. Viena iš priemonių – kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sklypo teisinės nuomos, kartu numatytos ir kitos priemonės, kurias būtų reikalinga atlikti vykdant tyrimą. Vykdant tyrimą buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) bankroto pažyma išduota neturint tam pagrindimo, t. y. atliekos liko nesutvarkytos ir paliktos teritorijoje. Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą pripažinti (duomenys neskelbtini) veiklos pabaigą. 2019 m. gruodžio 11 d. nustatyta medžiaga buvo apibendrinta surašant patikrinimo aktą Nr. PA65-291, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) K. R. R. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) teritorijos patikrinimo aktu, 2020 m. sausio 27 d. įvertinta surinkta (duomenys neskelbtini) medžiaga ir surašytas patikrinimo aktas PA65-5, kuriuo (duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas sutvarkyti paliktas stiklo atliekas. Atliekų kiekiai nurodyti patikrinimo akte. Bankroto administratoriui G. M. surašytas privalomasis nurodymas išvežti iš teritorijos įmonei priklausančias stiklo atliekas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduoti atliekas tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas bei pateikti atliekų perdavimą, tvarkymą patvirtinančius dokumentus Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijai. Privalomasis nurodymas grįžo kaip nepasiimtas. Vadovaujantis 2019 m. gruodžio 11 d. patikrinimo aktu Nr. PA65-291, pradėtas (duomenys neskelbtini) patikrinimas ir surašytas 2020 m. vasario 13 d. patikrinimo aktas PA65-11. Patikrinimo metu buvo vertinama, ar (duomenys neskelbtini) įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus sutvarkyti (duomenys neskelbtini) atliekas. Atlikus patikrinimą buvo padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) neatliko sutartyje su (duomenys neskelbtini) sutartos paslaugos išvežti iš teritorijos mišrias statybines – medienos atliekas. Dėl to (duomenys neskelbtini) surašytas privalomasis nurodymas išvežti mišrias statybines atliekas, atliekų kiekiai nurodyti patikrinimo akte, ir atliekų sutvarkymo dokumentus pateikti Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijai. (Duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo D. U. buvo prašyta pateikti savo pastabas dėl patikrinimo akto, pastabų nepateikta. Privalomasis nurodymas grįžo neįteiktas. Jis (duomenys neskelbtini) prašė pateikti sąskaitas faktūras dėl (duomenys neskelbtini) išvežtų atliekų, tačiau jie atsisakė pateikti šiuos dokumentus nurodydami, kad tai yra komercinė paslaptis. Norint bankrutuojančiai bendrovei gauti pažymą iš aplinkos apsaugos, kad jų teritorija yra sutvarkyta ir jie nepalieka atliekų, jie turi pateikti atliekų sutvarkymo dokumentus ir prašymą gauti pažymą. Tokiu atveju darbuotojai turi patikrinti teritoriją, ar tikrai teritorija yra sutvarkyta, darbuotojas turi rašyti patikrinimo aktą arba tarnybinį pranešimą. Ši tvarka nėra reglamentuota. Šiuo konkrečiu atveju vadovas davė neteisėtą nurodymą R. P., nes ji buvo ne pareigūnė ir negalėjo savarankiškai vykdyti aplinkosaugos kontrolės, įpareigoti inspektoriaus vykti į patikrinimą. Jos tiesioginis vadovas privalėjo tai žinoti. R. P. savo paaiškinime išdėstė, kad jos tiesioginis vadovas V. R. nurodė, jog vadovaujantis teismo nutartimi, teritorijoje paliktos visos atliekos priklauso (duomenys neskelbtini). Mano, kad tai yra neteisinga ir tokios teismo nutarties nėra. Buvo galiojančios dvi teismo nutartys – viena dėl (duomenys neskelbtini), kita dėl (duomenys neskelbtini) atliekų, kuriose nurodyta, kokios atliekos kuriai įmonei priklauso (t. 2, b. l. 58–60).

Liudytoja R. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 16 d., parodė, kad (duomenys neskelbtini). Ji atlikinėjo planinius ir neplaninius ūkio subjektų patikrinimus, nagrinėjo skundus, surašinėjo patikrinimo aktus, privalomuosius nurodymus ir pan. Šias pareigas ji ėjo nuo 2018 m. birželio ar gegužės mėn. Teritorija, adresu (duomenys neskelbtini), jai yra žinoma. Pirmą kartą ji šioje teritorijoje buvo kaip viešojo administravimo specialistė, važiavo su tuometiniu (duomenys neskelbtini) vedėju V. R. ir kitu specialistu A. U., tai galėjo būti 2018 m. pavasarį. Jie buvo jos mentoriai, todėl važiavo kartu su jais, ir jie fotografavo tą teritoriją. Pamena, kad buvo labai daug stiklo ir šiluminės vatos atliekų. Jai po šio patikrinimo nebuvo duoti jokie pasirašyti dokumentai, o jei tokie ir buvo, ji jų nematė. Kodėl vyko į šią vietą, jai nebuvo pasakyta, kadangi ji dirbo kabinete su A. U., tai ji visada vyko į tas vietas, į kurias jis važiuoja. Pati nuotraukų teritorijoje nedarė, neprisimena. Neprisimena, kodėl į teritoriją važiavo ir V. R., tačiau jis dažnai važiuodavo į įvairias teritorijas kartu su kitais darbuotojais, tai nebuvo kažkuo išskirtinis atvejis. 2019 m., kai jau buvo inspektorė, apie kovo mėn. gavo skundą ir jai priskyrė V. M., kaip pagalbinį specialistą, nes inspektorė buvo trumpą laiką ir V. M. buvo jos mentorius. Iš pradžių pradėjo ieškoti dokumentų, kas gali būti susiję su ta teritorija. Apie balandžio mėn. jie pasikvietė (duomenys neskelbtini) S. L., (duomenys neskelbtini) G. M. ir (duomenys neskelbtini) K. R. R. susitikti toje teritorijoje. Prieš tai buvo susiradę dokumentus, kad (duomenys neskelbtini) jau yra išduota bankroto pažyma. S. L. nedalyvavo susitikime, o G. M. dalyvavo. Ji surašė faktinių duomenų aktą, V. M. padarė apie 30 teritorijos nuotraukų. Patikrinimo akte konstatavo, kad yra paliktos atliekos – stiklo, šiluminės apšiltinimo vatos, poliesterio ir kt. Peržiūrėjo, kiek įmanoma, dokumentų ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini) atliekos yra perduotos (duomenys neskelbtini). Kreipėsi į šią įmonę, kad pateiktų atliekų apskaitos dokumentus, patvirtinančius, kad jie priėmė šias atliekas, su antspaudais, įmonės vadovo parašu, kad šios atliekos priimtos ir sutvarkytos. Du kartus (duomenys neskelbtini) nereagavo. Trečią kartą ji su V. M. nuvažiavo, bet (duomenys neskelbtini) pateikė tik atliekų vežimo deklaracijų kopijas. Jie prašė pateikti bent šešis punktus dokumentų, tačiau buvo pateikti ne visi dokumentai. (Duomenys neskelbtini) sakė, kad dabar neturi dokumentų, jiems reikia daugiau laiko juos surasti, tačiau (duomenys neskelbtini) vis tiek nepateikė visų dokumentų ir neargumentavo kodėl. Kai jie buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini), susitikime dalyvavo D. U. ir E. P. Gali pasakyti, kad buvo matyti, jog atliekos saugoti yra paliktos seniai, jos buvo apaugusios augmenija. Atliekos jai pasirodė tos pačios ir 2018, ir 2019 metais. Jos manymu, pagal (duomenys neskelbtini) atliekų vežimo deklaracijas atliekos nebuvo vežtos, nes pasikeitimo tokio ryškaus, koks nurodytas atliekų vežimo deklaracijose, aikštelėje nebuvo. G. M. tuo metu, kai rašė patikrinimo aktą, pripažino, kad stiklo atliekos priklauso (duomenys neskelbtini). Jeigu gerai pamena, jis sakė, kad kitos atliekos yra (duomenys neskelbtini). Kai telefonu kreipėsi į S. L., jis pasakė, kad (duomenys neskelbtini) atliekos yra sutvarkytos ir įmonė yra likviduota teismo sprendimu. Tuo jos darbas ir baigėsi, nes perėjo dirbti į Aplinkos ministeriją. Dirbdama ministerijoje buvo gavusi skundą iš K. R. R. dėl paliktų (duomenys neskelbtini) atliekų, neprisimena, ar jie patys išnagrinėjo skundą, ar pateikė nagrinėti Aplinkos apsaugos departamentui. Kai dirbo inspektore, jai teko atlikti planinius ir neplaninius patikrinimus (duomenys neskelbtini), kurį daug kartų baudė už taršos leidimo sąlygų nesilaikymą, bet prisimena, kad prieš jai pakeičiant darbą, ši įmonė susitvarkė šias atliekas. Pradžioje jie bendravo nemaloniai, bet galiausiai sutiko susitvarkyti ir ištaisyti pažeidimus pagal privalomuosius nurodymus. Perėjusi dirbti į Aplinkos ministeriją nebuvo susidūrusi su D. U., G. M., S. L., E. P. Jie Aplinkos apsaugos departamente turėjo neoficialų įmonių sąrašą, kurioms negalima išduoti pažymos bankroto procedūrai, patvirtinančių, kad jos nėra palikusios atliekų, užteršto grunto ir dirvožemio. Tame sąraše, kiek pamena, (duomenys neskelbtini) nebuvo, tačiau, kalbėdama su kolege R. P., ši sakė, kad pirmą kartą (duomenys neskelbtini) parašė, kad neišduos pažymos, nes yra palikta atliekų. Antrą kartą ji patikėjo V. R. žodžiu, jis pasakė, kad yra pateiktos deklaracijos, dokumentai, ir iš jų matyti, kad nėra palikta atliekų, o ji nenuvyko į vietą ir nepatikrino. R. P. buvo viešojo administravimo specialistė, neturėjo įgaliojimų, neturėjo vykti į teritoriją ir jos tikrinti. Kai ji dirbo viešojo administravimo specialiste, gaudavo tokius nurodymus iš V. R., tada tiesiog derindavo su inspektoriais, kada būtų galima patikrinti teritoriją. Dažnai viešojo administravimo specialistas parašydavo tarnybinį pranešimą, jį pasirašydavo inspektorius ir toks pranešimas buvo keliamas į VDVIS. Jis yra matomas V. R., kaip vizuotojui. Jei matydavo, kad nėra palikta atliekų, tai tiesiog žodžiu pasakydavo, jog atliekų nėra, ir išrašydavo reikiamą pažymą. Buvo nusistovėjusi praktika, kad tokius patikrinimus, susijusius su bankrutuojančiomis įmonėmis, vizuodavo viešojo administravimo specialistams, o inspektoriams jų vizuodavo daug mažiau. Inspektoriams buvo vizuojami skundai, planiniai ir neplaniniai patikrinimai (t. 2, b. l. 124–126).

Liudytojas S. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 10 d., parodė, kad (duomenys neskelbtini). Jam žinoma aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini). 2018 m. Vilniaus valdyba el. paštu gavo tris skundus kiekvieną mėnesį dėl paliktų atliekų, adresu (duomenys neskelbtini), iš fizinio asmens, kurio nei vardo, nei pavardės neatsimena, galimai V. B. (V. B.). Negali atsakyti, kokį ryšį turi šis asmuo. Taip pat iš Aplinkos ministerijos jam el. paštu atėjo paklausimas dėl to, kas padaryta dėl aikštelėje paliktų atliekų. Visus skundus jis yra perdavęs (duomenys neskelbtini) V. R. Tai yra matoma jų vidinėje duomenų sistemoje VDVIS. V. R. galėjo pats nagrinėti šiuos skundus, galėjo nagrinėjimą perleisti savo darbuotojams. Šiuo atveju, jo žiniomis, jis skundus nagrinėti pasiliko sau. Sužinojęs, kad neatsakyta į skundus, jis pastarojo klausė, kas padaryta dėl aikštelėje paliktų atliekų, kokie veiksmai atlikti. V. R. jam sakė, kad nieko nepadaryta. Pokalbis vyko jo kabinete, tai buvo 2018 m. rudenį, spalio–lapkričio mėn. Po šio pokalbio parašė tarnybinį pranešimą dėl to, kad nebuvo atlikti tinkamai veiksmai sprendžiant šį klausimą, jis adresuotas Aplinkos apsaugos departamento direktoriui. Direktorius pavedė jų darbuotojams atlikti tyrimą dėl neveikimo sprendžiant skundus, ar V. R. nusižengė Valstybės tarnybos įstatymui, ar tinkamai vykdo pareigas. Jo žiniomis, V. R. už tai gavo tarnybinę nuobaudą, nors tiksliai negali pasakyti. Pažyma (duomenys neskelbtini). V. R. nepasisakė, kad yra išduota pažyma (duomenys neskelbtini) dėl to, kad toje aikštelėje nėra palikta atliekų. Vėliau buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) skundas, kurį nagrinėti pavesta (duomenys neskelbtini) ir šį skundą nagrinėjo V. M. su inspektore R. R. Jie išsiaiškino, kad nurodytu adresu aikštelėje yra palikta atliekų, teritorija nesutvarkyta, matoma, kad tos atliekos neatvežtos naujai. Jie pradėjo aiškintis, kam priklauso atliekos, (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad 2017 m. du kartus kreipėsi (duomenys neskelbtini) S. L. dėl pažymos išdavimo, jog nepalikta atliekų ar užteršta grunto, kad būtų galima likviduoti įmonę, kadangi tokie reikalavimai numatyti Įmonių bankroto administravimo įstatyme. Paprastai be tokios pažymos teismas nepriima sprendimo likviduoti įmonę. Šiuos prašymus nagrinėjo (duomenys neskelbtini) ir raštu atsakė, kad įmonė yra palikusi atliekų nurodytoje aikštelėje, pasirašė V. R. Prieš pasirašydamas raštą V. R. turėjo pamatyti, kokius dokumentus nagrinėjant šį prašymą surinko R. P. arba G. B. Šie asmenys buvo dirbantys pagal darbo sutartį ir jie negalėjo atlikti įmonės patikrinimo, tai turėjo atlikti Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnas. Šiais atvejais jie nemato, kad būtų surašyti patikrinimo aktai, tokių dokumentų prie šių dviejų prašymų byloje nesurado. Daroma prielaida, kad prieš pasirašydamas atsakymą, V. R. turėjo įsitikinti, ar įmonė yra palikusi atliekų. Reikėtų pasižiūrėti šių asmenų pareigybes, bet dirbantys asmenys pagal darbo sutartis negali atlikti kontrolės funkcijos, atlikti patikrinimų, priimti sprendimų ir panašiai. Tai turėjo žinoti V. R., nes jis (duomenys neskelbtini) žinojo, kas kokias pareigas gali atlikti. 2018 m. balandžio 24 d. vėl buvo pateiktas S. L. (duomenys neskelbtini) prašymas išduoti pažymą, kad įmonė nėra palikusi atliekų. Šiuo atveju prašymas vėl buvo pavizuotas R. P., kuri anksčiau rengė 2017 m. gruodžio 20 d. Agentūros raštą neišduoti pažymos, nes įmonė turi palikusi atliekų, o pažymą pasirašė V. R. Taip pat buvo pateiktos 2017 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) atliekų išvežimo deklaracijos. Pareigūnas, matęs tokias pažymas, negalėjo jomis vadovautis išduodamas pažymą 2018 m., nes jos yra iki to momento, kada buvo pasirašyti raštai neišduoti pažymų, nes teritorijoje faktiškai buvo (duomenys neskelbtini) atliekų. Jam R. P. yra žodžiu minėjusi, kad ji žinojo, jog (duomenys neskelbtini) buvo neišduotos pažymos 2017 m., ji turėjo įmonių sąrašą, į kurias dėl bankroto pažymų išdavimo reikėtų atkreipti dėmesį, nes jos yra palikusios atliekų ar užteršto grunto. Tame sąraše buvo (duomenys neskelbtini). Jis šio sąrašo nėra matęs, tikėtina, kad jei toks sąrašas buvo, tai jis neoficialus. Iš R. P. žodžių suprato, kad 2018 m. ji nevažiavo tikrinti aikštelės, ar joje yra palikta atliekų, nes ji tokios funkcijos negalėjo atlikti laikantis įstatymo normų, ji nebuvo Valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė, tačiau 2018 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) automobilis važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuota buvo 2018 m. birželio 11 d. automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat tą dieną šis automobilis buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini). Pirmiausiai, 9.24 val. buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) ir ten būta apie pusvalandį, nes automobilis pajudėjo po 10 val., ir 10.30 val. buvo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Yra 2018 m. birželio mėn. lengvojo automobilio kelionės lapas Nr. 0626742, kuriame nurodyta, kad būtent šiuo automobiliu V. R. naudojosi nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., V. R. yra pasirašęs kelionės lapą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis Nr. eA-222-602/2017 turi būti žinoma V. R., nes buvo skundžiamas Agentūros 2015 m. kovo 20 d. privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-14. El. paštu atsiųs duomenis iš sistemos, kokiems darbuotojams keliavo vizos. Šiuo atveju galioja Viešojo administravimo įstatyme numatyta skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarka (t. 2, b. l. 62–64).

Iš (duomenys neskelbtini) sistemos išrašų apie transporto priemones nustatyta, kad „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 11 d. ir 2018 m. birželio 1–30 d. kelionės lape Nr. 0626742 nurodytas vairuotojas – V. R., kelionės lape yra vairuotojo parašas (t. 2, b. l. 65–68).

Iš S. T. 2020 m. birželio 12 d. elektroniniu paštu pateiktų V. B. 2018 m. rugsėjo 12 d., 2018 m. spalio 15 d., 2018 m. spalio 25 d. skundų matyti, kad jie adresuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir kitiems asmenims dėl paliktų netvarkomų atliekų, adresu (duomenys neskelbtini); pridėtos Aplinkos ministerijos pažymos apie gautus prašymus/skundus; nuotraukos; VDVIS duomenys apie gautų skundų registravimą (2020 m. birželio 12 d. dokumento reg. Nr. 5-01-5963; t. 2, b. l. 69–95).

Liudytoja R. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 19 d., parodė, kad (duomenys neskelbtini). Į jai pateiktus klausimus dėl 2018 m. birželio 27 d. pažymos (duomenys neskelbtini) S. L. išdavimo parodė, kad dėl šios pažymos 2019 m. liepos mėn. teikė paaiškinimą Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkui L. O., kuriame išdėstė visas šios pažymos parengimo aplinkybes, t. y. parodė, kad (duomenys neskelbtini). Darbo sutartį pasirašė su Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriumi M. Š. Paskirta į šias pareigas buvo iš karto supažindinta su jos pareigybės aprašymu, pagal kurį neturėjo valstybinės aplinkos apsaugos pareigūnės įgalinimų, t. y. negalėjo vykdyti aplinkosauginės kontrolės. Jos darbo funkcijos buvo vykdyti tiesioginio vadovo paskirtas užduotis, t. y. parengti įvairius raštus, atsakyti interesantams į jų prašymus, dėl kurių nereikėjo atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme numatytų funkcijų, tvarkyti archyvą. Jai pradėjus dirbti vyresniąja specialiste, jos tiesioginis vadovas apie 2 mėnesius buvo E. M., kurį vėliau pakeitė (duomenys neskelbtini) V. R. Jai pradėjus dirbti Vilniaus miesto agentūroje, prieš tai jai priskirtas funkcijas atlikęs kolega supažindino ją su įmonių sąrašu, kuriame buvo surašytos įmonės, kurios, (duomenys neskelbtini) duomenimis, yra palikusios nesutvarkytų atliekų. Atsižvelgiant į šį sąrašą buvo rengiami atsakymai įmonių bankroto administratoriams dėl pažymų apie sutvarkytas atliekas išdavimo. Šiame sąraše buvo apie 10 Vilniuje registruotų įmonių. Apie šį sąrašą jai dar 2017 m. (tikslesnio laiko nepamena) sakė ir V. R., žodžiu nurodydamas įmonėms iš pateikto sąrašo bankroto pažymų dėl atliekų sutvarkymo neišduoti. Pamena, kad (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta į pateiktą sąrašą kaip įmonė, palikusi nesutvarkytas mišrias statybines atliekas, adresu (duomenys neskelbtini) kaip įmonė, palikusi nesutvarkytas stiklo dūžio atliekas. 2017 m. lapkričio 20 d. V. R. jai pavizavo (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bankroto pažymos išdavimo. Tuo metu neturėdama įgaliojimų vykdyti aplinkosauginę kontrolę, neatliko ir negalėjo atlikti teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo. Įvertinusi, kad (duomenys neskelbtini) įrašyta į minėtą sąrašą, kaip įmonė, nesutvarkiusi atliekų, ir (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo S. L. nepateikė naujų duomenų apie šios įmonės sutvarkytas atliekas, esančias teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 20 d. parengė raštą, kuriame išdėstė, kad teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), atliekos paliktos nesutvarkytos, todėl pažyma neišduodama. Šią pažymą pasirašė jos tiesioginis viršininkas V. R. Dėl šios jos pateiktos informacijos pažyma apie atliekų sutvarkymą (duomenys neskelbtini) liko neišduota. S. L. prie savo 2017 m. lapkričio 20 d. prašymo buvo pateikęs kelis atliekų išvežimo lydraščius, išrašytus (duomenys neskelbtini), tačiau šio prašymo nagrinėjimo metu V. R. jai sakė, kad pats buvo nuvykęs į minėtą teritoriją, atliekos iš minėtos teritorijos neišvežtos, rodė nuotraukas, kuriose užfiksuotos minėtoje teritorijoje esančios atliekos, ir nurodė parengti atsakymą dėl pažymos neišdavimo. 2018 m. balandžio 27 d. V. R. pakartotinai pavizavo jai (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 24 d. prašymą dėl bankroto pažymos išdavimo. Pateikdamas šį prašymą, S. L. nepateikė jokių naujų duomenų apie teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), sutvarkymą. Neturėdama įgaliojimų vykdyti aplinkosauginę kontrolę, neatliko ir negalėjo atlikti šios teritorijos patikrinimo. Dėl to kreipėsi į V. R. dėl šio prašymo nagrinėjimo, klausė jo, ką daryti, ar aplinkos apsaugos inspektorius tikrins minėtą teritoriją, tačiau V. R. prie užduoties parengti atsakymą papildomai nepridėjo aplinkos apsaugos inspektoriaus, o šią užduotį pavizavo jai vienai. Šią užduotį turi nuskenavusi ir galėtų pateikti el. paštu prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Neturėdama konkrečių duomenų, nustatytais (20 darbo dienų) terminais neparengė atsakymo (duomenys neskelbtini). Pamena, kad S. L. papildomai el. paštu teiravosi dėl šios pažymos išdavimo, todėl pakartotinai klausė V. R. dėl atsakymo į minėtą prašymą pateikimo. Tuomet V. R. žodžiu jai nurodė parengti atsakymą dėl pažymos išdavimo, nurodant, kad (duomenys neskelbtini) neturi duomenų apie (duomenys neskelbtini) sukauptas atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, kurių pagrindu galėtų būti likviduota (duomenys neskelbtini). V. R. jai paaiškino, kad pažyma (duomenys neskelbtini) turi būti išduota, nes teismas pripažino, kad minėtoje teritorijoje likusios nesutvarkytos atliekos priklauso ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), kuri taip pat buvo įrašyta į aukščiau minėtą sąrašą. Pačios teismo nutarties V. R. jai nerodė, ji jos nematė, dėl to buvo suklaidinta V. R. Ji ir pati internete bandė surasti (duomenys neskelbtini) teismo nutartis bankroto byloje, tačiau nutarties apie sutvarkytas šios bendrovės atliekas nerado. Dėl informacijos trūkumo ir vykdydama savo tiesioginio vadovo V. R. tiesioginį nurodymą, būdama jo pavaldume ir jauna specialiste bei neturėdama patirties, patikėjo savo tiesioginio vadovo sąžiningumu, todėl nedrįso iš jo (V. R.) reikalauti pateikti papildomų dokumentų, patvirtinančių, kad visos nesutvarkytos atliekos priklauso (duomenys neskelbtini). Pagal jos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, privalėdama tinkamai ir laiku vykdyti savo tiesioginio viršininko pavedimus ir užduotis, privalėjo parengti raštą dėl (duomenys neskelbtini) likvidavimo pažymos išdavimo ir 2018 m. birželio 27 d. parengė raštą Nr. (38-14)-VR-1.7-4881 „Dėl pažymos išdavimo“, kurį pateikė V. R. pasirašyti ir jis šį raštą pasirašė. Šį raštą ji įkėlė į (duomenys neskelbtini) sistemą, perdavė registratorei užregistruoti ir išsiųsti (duomenys neskelbtini) S. L. Taip buvo sudarytos sąlygos likviduoti (duomenys neskelbtini). 2019 m. į Aplinkos inspekciją kreipėsi (duomenys neskelbtini) direktorius su skundu dėl minėtoje teritorijoje nesutvarkytų (duomenys neskelbtini) atliekų. Tuomet jos kolegos vyko į įvykio vietą ir fiksavo ten esančias atliekas, tarp kurių, be stiklo atliekų, buvo ir mišrių statybinių atliekų. Tuomet paaiškėjo, kad minėta 2018 m. birželio 27 d. pažyma, kurią ji parengė V. R. nurodymu, o jis pasirašė, išduota be pagrindo (t. 2, b. l. 97–99).

Iš R. P. 2021 m. kovo 20 d. el. laiško nustatyta, jog ji laiške nurodė, kad siunčia 2018 m. bankroto administratoriaus prašymą. Iš jo matyti, kad yra pavizuota V. R., o kitoje pusėje jis (V. R.) parašęs R. P. išsiaiškinti, ar nėra palikta atliekų. Taip pat siunčia 2017 m. neišduotos pažymos kopiją, prie pažymos yra pridėjusi nuotraukas, kurias jai davė V. R.. Kaip ji suprato, jis (V. R.) jas padarė būdamas vietoje. Vienoje nuotraukoje užfiksuotas buvęs kolega A. U. Prie šio laiško pridėti dokumentai: S. L. el. laiškas, adresuotas (duomenys neskelbtini); S. L. 2018 m. balandžio 24 d. prašymas dėl pažymos likviduojamai įmonei išdavimo; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis; Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų išrašas; 2017 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini) V. R. raštas dėl pažymos išdavimo; teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimo vietoje lentelė (t. 2, b. l. 100‑114).

Liudytoja R. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 17 d., parodė, kad (duomenys neskelbtini). Tikrino, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, rašė patikrinimo aktus, privalomuosius nurodymus ir pan., nagrinėjo skundus. Jos tiesioginis vadovas buvo V. R. 2018 m. gegužės–birželio mėn. V. R. jai pavizavo naują gautą skundą dėl (duomenys neskelbtini). Kartu buvo pavizuota ir G. M., kuris turėjo daugiau kompetencijos taršos leidimuose, pastarasis turėjo jai padėti. Vadovaudamasi visomis procesinėmis taisyklėmis, ji išsirašė pavedimą ir su G. M. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ir įteikė pavedimą. Jie paprašė atliekų apskaitos žurnalų, fiksavo atliekas vietoje, kadangi atliekos neatitiko laikymo sąlygų. Pagal taršos leidimą matėsi, kad įmonė nesilaiko taršos leidime nurodytų sąlygų. Dėl to ji surašė protokolą ir įteikė privalomąjį nurodymą dėl trūkumų šalinimo. Kai baigėsi privalomojo nurodymo terminai, vėl išsirašė leidimą ir nuvyko patikrinti teritorijos su L. Z. ir R. P. Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, įmonė nepasinaudojo teise kreiptis dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo, todėl ji vėl turėjo bausti įmonę ir duoti pakartotinį privalomąjį nurodymą, ką ir padarė. Ji kvietė įmonės savininką atvykti į tarnybą, tačiau jis neatvyko, tada surašė protokolą savininkui nedalyvaujant, todėl gavosi taip, kad privalomąjį nurodymą turėjo vežti į (duomenys neskelbtini). Ji vyko su K. K., kuris jos laukė automobilyje. Tuo metu įmonės patalpose buvo tik administratorė, atrodo, kad privalomajame nurodyme yra pastaba, jog ji atsisako priimti privalomąjį nurodymą. 2018 m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) paprašė pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą. Įmonė turėjo pagrįsti pratęsimą, bet pagrindimas buvo nepakankamas. Taip pat vėlavo pateikti prašymą, dėl to ji termino nepratęsė. Be to, kadangi jau dirbo kitame skyriuje, šis darbas buvo perduotas kitam specialistui. Jos žiniomis, V. R. palaikė draugiškus santykius su (duomenys neskelbtini) D. U. Po pirmojo patikrinimo V. R. savo kabinete jos klausė, kokia situacija, ir ji V. R. pasakė, kokie yra padaryti pažeidimai, kokių taisyklių nesilaikoma. V. R. jai neliepė, bet pasakė, kad gal galima būtų juos bausti už lengvesnius pažeidimus, tačiau ji nesutiko ir viską padarė pagal taisykles. Po pakartotino patikrinimo vėl buvo paklausta, kokia situacija, ji V. R. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) neįvykdė privalomojo nurodymo. Tada V. R. taip pat pasakė, kad gal per porą savaičių susitvarkys, viskas yra gerai, tačiau ji viską darė pagal jai suteiktus įgaliojimus ir nustatytą tvarką. Kai vyko pakartotinis patikrinimas, D. U. su ja labai grubiai bendravo ir „mestelėjo“ frazę, kad jam yra ją minėję, jog ji atvyks tikrinti ir nesileis į kalbas. Pirmą kartą ji į (duomenys neskelbtini) vyko su G. M. skyriaus tarnybiniu automobiliu. Antrą kartą vyko su Miesto inspekcijos tarnybiniu automobiliu „VW Tiguan“. Trečią kartą vyko su jai priskirtu tarnybiniu automobiliu „VW Tiguan“. Su automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važinėdavo V. R., šis automobilis buvo priskirtas jam. Ji pati niekada nebuvo buvusi atliekų aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 129–130).

Liudytojas A. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 23 d., parodė, kad (duomenys neskelbtini). 2017–2018 m. jo tiesioginis viršininkas buvo V. R., kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Jo darbo funkcijos buvo įmonių planiniai tikrinimai bei gyventojų skundų, susijusių su aplinkosauga, nagrinėjimas, kuriuos nagrinėdamas vykdavo į įvykio vietas. Į pateiktą tyrėjos klausimą: ar 2017 m. važiavo apžiūrėti paliktų atliekų, adresu (duomenys neskelbtini), liudytojas A. U. atsakė, kad kadangi praėjo daug laiko, tai tiksliai nepamena, tačiau šis adresas jam yra girdėtas. Galimai teko vykti tikrinti šį adresą. Apklausos metu liudytojui buvo parodyta teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimo vietoje fotolentelė. Liudytojui A. U. su ja susipažinus, buvo užduotas klausimas: ar jis atpažįsta asmenį, esantį šios fotolentelės nuotraukoje Nr. 2. Liudytojas A. U. atsakė, kad taip, šioje nuotraukoje yra jis. Į pateiktą klausimą: kokiu pagrindu ir su kuo jis vyko šiuo adresu, liudytojas A. U. atsakė, kad susipažinęs su pateiktomis nuotraukomis prisiminė, kad tikrai važiavo šiuo adresu apžiūrėti ir išmatuoti aikštelėje esančias atliekas, kurios buvo mišrios – stiklo bei statybinių medžiagų. Šią, kaip ir visas užduotis, gavo iš savo tiesioginio viršininko V. R. Kadangi praėjo daug laiko, tai tiksliai nepamena, kada tai buvo, galbūt ir 2017 m., tačiau tikslesnio laiko (mėnesio, dienos) tikrai nepamena. Taip pat nepamena, ar ši užduotis buvo žodinė, ar perduota per Aplinkos apsaugos departamento vidinę sistemą VDVIS tiesioginio vadovo V. R. Galimai ši užduotis buvo susijusi su policijos paklausimu ar pranešimu, nes pamena, kad panašiu laiku buvo gautas kažkoks pranešimas iš policijos dėl stiklo atliekų, tačiau detaliau paaiškinti, kas tai buvo per pranešimas, ar tai ši užduotis buvo būtent jam, negali, nes nepamena, ir tvirtinti, kad tai buvo tikrai policijos pranešimas, negali. Jam buvo duota užduotis atlikti patikrinimą minėtu adresu, todėl ir vyko šiuo adresu išmatuoti atliekų kiekį. Jis nepamena, kas buvo šio pranešimo nagrinėjimo iniciatorius (pareiškėjas, pranešėjas). Jam pateiktoje susipažinti foto lentelės nuotraukoje Nr. 2 jis yra užfiksuotas matuojantis mišrias stiklo atliekas. Kadangi matavo atliekas ir buvo darytos nuotraukos, vadinasi būtinai turėjo būti surašytas atlikto patikrinimo aktas, kurį surašyti turėjo arba jis, arba su juo į patikrinimą vykęs pareigūnas bei patikrinime dalyvavęs asmuo (dažniausiai dalyvaudavo teritorijos savininkas), ir šiame patikrinimo akte turėjo būti jo bei kitų dalyvavusių asmenų parašai ir atliekų paskaičiavimo lentelė, o ši foto lentelė turėjo būti kaip patikrinimo akto priedas. Patikrinimo aktai surašomi visuomet atlikus patikrinimą, todėl Aplinkos apsaugos departamentas šį patikrinimo aktą turi turėti. Pareigūnai, atlikę patikrinimus, vieną patikrinimo akto egzempliorių įteikdavo patikrinime dalyvavusiam asmeniui, o kitą egzempliorių palikdavo saugoti Aplinkos apsaugos departamentui (tiesiog įsegdavo į tam skirtus segtuvus), t. y. neprivalėjo jų pateikti vadovui susipažinti. Pareigūnas, atlikęs patikrinimą, VDVIS sistemoje atžymėdavo atlikto patikrinimo rezultatą. Kiek pamena, 2017 m. matuoti atliekų minėtu adresu esančioje aikštelėje jis važiavo tik vieną kartą, su juo vyko tuo metu Aplinkos apsaugos departamento Atliekų skyriaus vedėju dirbęs T. K., kuris, greičiausiai, ir darė šias nuotraukas. Su šiuo pareigūnu ne kartą teko atlikti su atliekomis susijusius patikrinimus. Nepamena, kad į šį veiksmą su jais būtų vykęs dar koks nors Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas. Jam nežinoma, kam priklauso/kieno yra šios atliekos. Jo užduotis buvo atlikti patikrinimą – išmatuoti preliminarų atliekų kiekį, jį apskaičiuoti ir surašyti patikrinimo aktą. Jis pats asmeniškai nenustatinėjo, kam šios atliekos priklauso, atsakymo apie patikrinimo rezultatus niekam nerašė. Tuo atveju, jeigu įstaigoje buvo gaunami pranešimai apie atliekas iš valstybinių institucijų, atsakymai paprastai nebuvo rašomi, nebent to buvo prašoma. Nepamena, kad minėto atlikto patikrinimo nuotraukas ar patikrinimo aktą būtų davęs savo tiesioginiam vadovui V. R. Įprastai to niekas nedarydavo. Tiksliai nepamena, bet galimai šiuo adresu, į tą pačią aikštelę matuoti atliekų jis važiavo ir anksčiau (kuriais metais, nepamena), tačiau praėjo daug laiko, o ir darbo krūviai Aplinkos apsaugos departamente buvo be galo dideli, tai neprisimena, kokiu pagrindu, pagal kieno skundą ar pranešimą tuomet buvo tikrinama ši aikštelė. Į pateiktą tyrėjos klausimą, kokias pareigas 2017–2018 m. užėmė R. P., ar ji vykdavo į įvykio vietas atlikti patikrinimų, liudytojas A. U. atsakė, kad 2017–2018 m. ji buvo vyriausioji specialistė, o ne valstybės tarnautoja, ir neturėjo įgalinimų savarankiškai tikrinti teritorijas. Į pateiktą tyrėjos klausimą, ar 2017 m. V. R. vyko su juo į minėtą atliekų laikymo aikštelę, liudytojas A. U. atsakė, kad nepamena, jog V. R. būtų vykęs su juo į minėtą aikštelę (t. 2, b. l. 117–121).

Liudytojas G. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 3 d., parodė, kad 2013 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismui iškėlus (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, teismas nutartimi bankroto administratoriumi paskyrė (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimo pavedimo sutartimi jis buvo paskirtas (duomenys neskelbtini). Tapęs (duomenys neskelbtini), iš šios bendrovės buvusio direktoriaus V. Č. perėmė bendrovės dokumentus. Po dokumentų perėmimo, 2013 m. ar 2014 m., tiksliai nepamena kada, iš (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens S. L. sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra laikomos sukauptos nesutvarkytos (duomenys neskelbtini) priklausančios mišraus stiklo atliekos. Gavęs šią informaciją nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos apsaugos inspekciją, kurios specialistai, jam dalyvaujant, keliolika kartų vyko į minėtą teritoriją atlikti patikrinimus, skaičiavo teritorijoje sukauptų atliekų preliminarų kiekį, kurį nurodė patikrinimo aktuose. Kadangi (duomenys neskelbtini) aptarnaudavo (duomenys neskelbtini) kaip vežėjas, o pastaroji įmonė turėjo stiklo atliekų rūšiavimo – perdirbimo liniją ir tuo vertėsi, minėtoje teritorijoje laikomos stiklo atliekos priklausė (duomenys neskelbtini). Teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atliekos buvo laikomos trumpai, jas į šią teritoriją – kaip tarpinę stotelę, buvo atvežęs (duomenys neskelbtini), kuris turėjo šias atliekas nuvežti į (duomenys neskelbtini) veiklos vietą, esančią (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) subankrutavus, atliekos taip ir liko gulėti (duomenys neskelbtini). Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams nustačius, kad dalis teritorijoje esančių stiklo atliekų yra priskiriamos prie pavojingų, kas buvo konstatuota atlikus cheminę ekspertizę, teritorijoje buvusios (duomenys neskelbtini) priklausiusios pavojingos atliekos per 2017 m. buvo perduotos (duomenys neskelbtini). Dėl šių atliekų tvarkymo 2017 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini) vardu, kaip šios įmonės bankroto administratorius, su (duomenys neskelbtini) sudarė pavojingų atliekų tvarkymo sutartį. Pavojingas stiklo atliekas iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), išvežė (duomenys neskelbtini). Jam nėra žinoma, su kokiu ir kam priklausančiu transportu (duomenys neskelbtini) išvežė utilizavimui šias atliekas, nes jam, kaip bankroto administratoriui, tai neaktualu. Šiai dienai minėtoje teritorijoje dar yra likusių apie 200 t (duomenys neskelbtini) priklausančių stiklo atliekų, kurios nesutvarkytos dėl lėšų trūkumo. Kitos šioje teritorijoje laikomos įvairios statybinės atliekos nepriskirtos ir nepriklauso (duomenys neskelbtini). Jo žiniomis, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai kažkokią dalį statybinių atliekų buvo pripažinę (duomenys neskelbtini) nuosavybe, tačiau jam nežinoma, koks kiekis šių atliekų buvo pripažintas priklausančiu (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, dėl (duomenys neskelbtini) atliekų, esančių teritorijoje (duomenys neskelbtini), buvo priimta teismo nutartis, tačiau plačiau apie tai nieko pasakyti negali, nes nesigilino, to reikėtų klausti šios bendrovės bankroto administratoriaus S. L. Jam yra žinoma, kad (duomenys neskelbtini) buvo likviduota, todėl mano, kad šiai įmonei priklausiusios atliekos iš minėtos teritorijos turėjo būti išvežtos ir sutvarkytos. Jam tiksliai nėra žinoma, kam priklauso mišrios statybinės atliekos, laikomos adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 134–137).

Liudytojas E. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 10 d., parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Bendrovės veikla yra nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkymas, griovimo, aplinkos tvarkymo darbai, transporto paslaugos, mechanizmų nuoma. Šiuo metu nepamena, nuo kada bendrovė turi licenciją tvarkyti pavojingas atliekas. Bendrovės veiklos vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovėje dirba maždaug 35 darbuotojai. Jis, kaip bendrovės vadovas, atstovauja įmonės akcininkus, pasirašo vadybininkų jau parengtas sutartis su klientais, kurios yra tipinės, yra atsakingas už bendrovės finansus prieš akcininkus. Bendrovės komercijos direktoriumi yra D. U., kurio pagrindinės darbo funkcijos yra bendravimas su klientais, klientų rato plėtimas ir kiti komerciniai klausimai. Bendrovės vadybininkų, kurių šiuo metu yra du, pagrindinės darbo funkcijos yra bendravimas su klientais, užsakymų priėmimai, jų vykdymai, ataskaitų rengimas ir perdavimas vadovybei. Bendrovės veiklos apimtys yra didelės, per metus sutvarkoma ir pervežama apie 20 000 t įvairių atliekų, t. y. padaroma apie 8 000 reisų. Dėl (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 5 d. atliekų vežimo sutarties su (duomenys neskelbtini) S. L., sudarymo ir jos vykdymo parodė, kad šią sutartį bendrovės vardu, kaip įmonės vadovas, pasirašė jis. Iš apklausos metu pateiktos sutarties turinio matyti, kad ši sutartis yra tipinė. Sutartyje nurodytos užsakytos atlikti paslaugos, t. y. statybinių ir griovimo atliekų išvežimas iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), bei atsiskaitymo tvarka ir sąlygos. Sutarties priede nurodyta šių atliekų išvežimo kaina – 350 Eur/t. Kaip bendrovės vadovas, pačiame sutarties vykdymo – atliekų vežimo procese jis nedalyvavo. Kadangi šią sutartį tik pasirašė, šiuo metu plačiau negali paaiškinti, ar nebuvo vėlesnių šios sutarties sąlygų pakeitimų. Jeigu buvo pakeitimas, tai jį galėjo pasirašyti tiek jis, tiek komercijos ar gamybos vadovas. Šiuos duomenis galėtų patikslinti ir pateikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Iš policijos gavęs 2021 m. balandžio 22 d. reikalavimą dėl sutarties ir apmokėjimą už paslaugų atlikimo pagal šią sutartį patvirtinančių dokumentų pateikimo, pats teiravosi dispečerės Č. G. apie šios sutarties įvykdymą ir buvo informuotas, kad pagal bendrovėje turimus dokumentus ši sutartis buvo vykdoma, atliekos iš teritorijos buvo vežamos. Atsakymą į reikalavimą rengė bendrovės administratorė, kuri jį informavo, kad buvo susisiekusi su įmonės buhalterija ir buvo informuota, kad atliekos iš teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. buvo išvežtos neatlygintinai ir toks atsakymas buvo pateiktas ikiteisminiam tyrimui. Kadangi minėtoje sutartyje buvo nurodyta apmokėjimo už suteiktas atliekų sutvarkymo paslaugas tvarka, o iš tiesų jos buvo išvežtos neatlygintinai, mano, kad buvo arba papildomas šios sutarties priedas, arba papildomas žodinis susitarimas. Jam tiksliai nėra žinoma, kokį kiekį atliekų (duomenys neskelbtini) išvežė iš minėtos teritorijos ir kada jos buvo vežamos. Iš turimų bendrovės dokumentų – atliekų deklaracijų, gali pasakyti, kad statybinės atliekos iš (duomenys neskelbtini), buvo vežamos 2017 m. gegužės–birželio mėn., išvežtas kiekis žinomas tik iš šių deklaracijų, kuriose yra jo bendrovės vairuotojų ir dispečerės parašai. Šiuo metu negalėtų pasakyti, kas iš bendrovės darbuotojų su užsakovu (S. L.) derino šios sutarties sudarymą, vykdymą, apmokėjimą, išvežamų atliekų kiekį, tačiau galėtų tai išsiaiškinti bendrovėje ir informuoti. Jam nėra žinoma, kokie tiksliai statybinių atliekų kiekiai ir kokios tiksliai sudėties atliekos buvo minėtoje teritorijoje. Dėl to niekaip negalėtų paaiškinti, kodėl bendrovės atliekų deklaracijose (VH 170526/1 2017 m. gegužės 26 d. – 17,8 t; VH 170526/2 2017 m. gegužės 26 d. – 11,7 t; VH 170526/3 2017 m. gegužės 26 d. – 12,9 t; VH 170526/4 2017 m. gegužės 26 d. – 12,7 t; VH 170526/5 2017 m. gegužės 26 d. – 13,1 t; VH 170526/6 017 m. gegužės 26 d. – 12,5 t; VH 170526/7 017 m. gegužės 26 d. –11,2 t; VH 170526/8 017 m. gegužės 26 d. – 10,7 t; VH 170629/1 017 m. gegužės 29 d. – 17,9 t; VH 170629/2 017 m. gegužės 29 d. – 16,7 t; VH 170627/2 017 m. gegužės 27 d. – 15,3 t; VH 170628/2 017 m. gegužės 28 d. – 10,7 t; VH 170529/3 017 m. gegužės 29 d. – 13,2 t; VH 170529/1 017 m. gegužės 29 d. – 8,6 t) nurodyti kiekiai nesutampa su minėtoje teritorijoje buvusiais statybinių atliekų kiekiais. Atliekas tvarkančios įmonės, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini), jau nuo 2016 m. turi prievolę pagal Atliekų tvarkymo įstatymą pildyti elektroninį atliekų apskaitos žurnalą eASTA, kurio pildymui jų bendrovė 2017–2018 m. samdė ekologų įmonę, kurios pavadinimo šiuo metu nepamena, tačiau peržiūrėjęs įmonės dokumentus, informuos papildomai. Šiame žurnale buvo įvedama informacija, esanti atliekų deklaracijose, kurios buvo teikiamos iš karto po atliekų sutvarkymo. Įmonė, kurią samdė įvesti duomenis į eASTA, kas ketvirtį pateikdavo (duomenys neskelbtini) atliekų kiekių apskaitą elektroninėje formoje, kurią jų bendrovė arba ekologų įmonė turėtų turėti. Nuo 2018 m. šios paslaugos neperka, nes buvo sukurta nauja atliekų apskaitos programa „Gpais“, į kurią bendrovė pati teikia analogiškus duomenis tik jau realiu laiku, nors realybėje tai įvykdyti nėra visiškai įmanoma. Į pateiktą klausimą, kaip galėtų paaiškinti, kad 2018 m. į duomenų sistemą eASTA pateiktoje atliekų apskaitos tvarkymo ataskaitoje už 2017 m. nėra įrašų apie iš įmonės (duomenys neskelbtini) gautas atliekas, parodo, kad jam apie tai nieko nėra žinoma, tai girdi pirmą kartą. Šie duomenys pagal minėtas atliekų deklaracijos privalėjo būti įvesti į eASTA. Dėl šios informacijos turi pasitikslinti bendrovėje ir apie tai papildomai informuos (t. 2, b. l. 141–145).

Liudytojas D. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 14 d., parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2017 m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos nepamena. Bendrovės akcininkai yra juridiniai ir fiziniai asmenys, iš kurių jam žinomi yra (duomenys neskelbtini), E. P., T. ar M. (tiksliai nepamena) B., kitų akcininkų nepamena. Bendrovės veiklos vykdymo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovės veikla yra įvairių statybinių, gamybinių ir kitų nepavojingų atliekų surinkimas, rūšiavimas, perdirbimas, prekyba. Bendrovės direktorius yra E. P., buhalterė – G. U., o (duomenys neskelbtini), buhalterė yra galimai L. K. Jis, (duomenys neskelbtini), esant poreikiui, pavaduoja bendrovės direktorių, yra atsakingas už gamybą, realizaciją, prekybą, santykį su klientais. Apklausos metu į tyrėjos pateiktus klausimus: kas bendrovėje atsakingas už klientų paiešką, liudytojas D. U. atsakė, kad vadyba. Nežino, kiek bendrovėje 2017 m. buvo vadybininkų ir kas jie buvo. Kas jam yra žinoma apie (duomenys neskelbtini) atliekų vežimo sutarties 2017 m. gegužės 5 d. sudarymą su (duomenys neskelbtini) S. L. dėl atliekų išvežimo iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), ir šios sutarties vykdymą, ar pats dalyvavo šios sutarties vykdymo procese, liudytojas D. U. atsakė, kad jam yra žinoma apie šios sutarties sudarymą, kadangi jis suvedė S. L. su (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu, t. y. E. P. arba T. B. S. L. prašymu 2017 m., tikslios datos nepamena, jis važiavo į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kad parodytų arba pačiam S. L., arba (duomenys neskelbtini) atstovui, kurios būtent atliekos yra (duomenys neskelbtini), kadangi toje aikštelėje buvo laikomos kelių įmonių atliekos. Ši informacija jam buvo žinoma, nes subankrutavus (duomenys neskelbtini), jis perėminėjo šios bendrovės turtą ir atliekas (duomenys neskelbtini) S. L. nurodymu, kaip šios bendrovės vindikacijos skyriaus vadovas. Pamena, kad į šią teritoriją teko važiuoti keletą kartų, kadangi (duomenys neskelbtini) atliekos buvo vežamos per keletą kartų, o toje teritorijoje buvo laikomos tiek (duomenys neskelbtini) atliekos. Jam pačiam S. L. prašymu atvykus į šią teritoriją teko matyti, kaip iš jos (duomenys neskelbtini) transportu buvo vežamos (duomenys neskelbtini) mišrios gamybinės atliekos (metalinė ir medinės pakuotės), kurios buvo vežamos su skirtingo dydžio konteineriais (dideliais ir mažais). Vairuotojų, kurie vežė šias atliekas, vardų ir pavardžių nepamena, bet atliekos buvo vežamos dviem automobiliais, o jas krovė ratinis krautuvas. Į šią teritoriją teko važiuoti keliolika kartų, kadangi (duomenys neskelbtini) buvo uždariusi įvažiavimą (uždėjusi betono plokštę) į aikštelę ir į ją patekti buvo galima tik su šios bendrovės direktoriaus leidimu. Jam tiksliai nėra žinoma, koks kiekis (duomenys neskelbtini) atliekų buvo išvežta iš šios teritorijos, tačiau yra žinoma, kad iš šios teritorijos buvo išvežtos visos atliekos, kadangi jis žinojo, kokiose vietose ir kiek krūvų atliekų buvo (duomenys neskelbtini). Taip pat jam yra žinoma, kad maždaug apie 2015 m. pati (duomenys neskelbtini) atliko renovacijos ir patalpų griovimo savo teritorijoje, esančios minėtu adresu, darbus ir į aikštelę, kur buvo laikomos (duomenys neskelbtini) atliekos, krovė savo mišrias statybines atliekas. Tai jam yra žinoma dėl to, kad bankrutavus (duomenys neskelbtini) į šią aikštelę iš objektų buvo surenkami ir vežami (duomenys neskelbtini) konteineriai su atliekomis. Jis pats dalyvavo šiame procese, kaip (duomenys neskelbtini), todėl matė, kad vežant konteinerius šioje aikštelėje daugėjo krūvų su atliekomis (izoliacinės, griovimo sumaišytos su izoliacinėmis atliekos, pelenai, betono atliekos). Šių atliekų (duomenys neskelbtini) iš šios aikštelės neišvežė, nes tai yra (duomenys neskelbtini) atliekos ir jos iki dabar guli šioje aikštelėje. (Duomenys neskelbtini) melagingai teigia, kad būtent šios atliekos priklauso ne (duomenys neskelbtini), ir reikalauja jas pašalinti. Jie taip teigia dėl to, kad (duomenys neskelbtini) liko skolinga (duomenys neskelbtini) už teritorijos nuomą, todėl (duomenys neskelbtini) tokiu būdu siekia padengti skolą. Jam yra žinoma, kad S. L. teisme ginčijo (duomenys neskelbtini) atliekų priklausomybę, ir teismas buvo atskyręs, kokios atliekos priklauso (duomenys neskelbtini), tačiau kada tai buvo, jis nežino. Dar yra žinoma iš paties (duomenys neskelbtini) K. R. R., kad aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. ar 2018 m. buvo išdavęs šiai bendrovei privalomąjį nurodymą sutvarkyti atliekas, kurios buvo laikomos teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir toje pat aikštelėje, kur buvo laikomos ir (duomenys neskelbtini) atliekos. (Duomenys neskelbtini), atstovaujama K. R. R., 2017–2018 m. (tiksliai nepamena kada) buvo sudariusi atliekų vežimo sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kurią (duomenys neskelbtini) vežė (duomenys neskelbtini) atliekas. (Duomenys neskelbtini) išvežė iš minėtos aikštelės tik tas atliekas, kurias nurodė išvežti (duomenys neskelbtini) direktorius K. R. R. Aikštelėje, kur anksčiau buvo (duomenys neskelbtini) atliekos, vėliau supiltos (duomenys neskelbtini) izoliacinės atliekos išvežtos nebuvo, nes šios atliekos priskiriamos prie pavojingų atliekų, kurių tvarkyti (duomenys neskelbtini) negali, nes tam reikalinga licencija. (Duomenys neskelbtini) 2020 m. nebuvo gavęs privalomojo nurodymo iš Aplinkos apsaugos departamento dėl (duomenys neskelbtini) priklausančių atliekų išvežimo iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini). Kiek jam yra žinoma, (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė su (duomenys neskelbtini) už 2017 m. išvežtas atliekas iš (duomenys neskelbtini), dėl to, kad (duomenys neskelbtini) dėl jam nežinomų priežasčių nusprendė neimti pinigų iš (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusius reikalavimus, (duomenys neskelbtini) buvo įvedęs į eASTA sistemą informaciją apie (duomenys neskelbtini) atliekų 2017 m. išvežimą ir sutvarkymą, adresu (duomenys neskelbtini), ir taip pat apie (duomenys neskelbtini) atliekų išvežimą ir sutvarkymą tuo pačiu adresu (t. 2, b. l. 181–186).

Liudytojas T. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 3 d., parodė, kad (duomenys neskelbtini). Vėliau dėl nesutarimų buvo išėjęs iš šios bendrovės, tačiau 2017 m. gegužės mėn. D. U. prašymu vėl sugrįžo dirbti (duomenys neskelbtini). Iš darbo šioje bendrovėje abiem atvejais išėjo dėl nesutarimų su vadovybe. Šios bendrovės veikla yra įvairių atliekų surinkimas, rūšiavimas, perdirbimas. Bendrovės veiklos vykdymo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovės direktorius buvo E. P., buhalterė – G. U. Jos vyras D. U. šioje bendrovėje tuo metu dirbo komercijos direktoriumi, kuris buvo atsakingas už darbą su klientais, o jo ar G. U. kažkuri įmonė buvo viena iš (duomenys neskelbtini) akcininkų. Bendrovės vadybininkas 2017 m. kažkuriuo momentu buvo J. Ž., o jam išėjus iš darbo, vadybininkė buvo V. P. Jo darbo funkcijos bendrovėje buvo aikštelės priežiūra, vadovavimas atliekų rūšiavimui ir šių darbų priežiūra. Į jo darbo funkcijas neįėjo klientų paieška, tačiau, kadangi atliekų sektoriuje dirbo nuo 2007 m., tai pasitaikydavo, kad į jį kreipdavosi klientai dėl atliekų išvežimo, ir jis juos nukreipdavo į (duomenys neskelbtini), duodamas šios bendrovės vadybininko kontaktinį telefono numerį. Pats tiesiogiai su klientais nedirbo. Klientų paieška ir darbas pagal bendrovės sudarytas atliekų vežimo sutartis buvo vadybininko arba komercijos vadovo funkcijos. Užduotis vairuotojams dėl atliekų surinkimo kažkuriuo momentu, galbūt iki V. P., duodavo bendrovės dispečerė Č. G., kurios kontaktiniai duomenys buvo pateikiami klientui. Vėliau, kiek žino, vadybininkė paskirstydavo atliekų surinkimo maršrutus vairuotojams. Šiems išvykstant surinkti atliekas, dispečerė Č. G. jiems duodavo iš dalies užpildytas atliekų deklaracijas, kuriose buvo nurodyti užsakovo pavadinimas, adresas, (duomenys neskelbtini) pavadinimas, adresas, kontaktiniai duomenys, vairuotojo pavardė, automobilio valstybinis numeris. Atliekų kiekį šiose deklaracijoje Č. G. įrašydavo pristačius į bendrovės aikštelę krovinį ir jį pasvėrus. Jis atliekų deklaracijų pildyme nedalyvavo. Apklausos metu į tyrėjos pateiktą klausimą: ar jo darbo (duomenys neskelbtini) metu 2017 m. į jį kreipėsi (duomenys neskelbtini) S. L. dėl mišrių statybinių ir medienos atliekų išvežimo iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), liudytojas T. B. atsakė – ne, į jį S. L. nesikreipė. Jis šio asmens nepažįsta. Į tyrėjos pateiktą klausimą, kas jam žinoma apie (duomenys neskelbtini) priklausiusių atliekų 2017 m. išvežimą (duomenys neskelbtini) transportu iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), liudytojas T. B. atsakė, kad (duomenys neskelbtini) jam yra žinoma, ši įmonė dar 2007–2008 m. buvo jo (duomenys neskelbtini) klientas, žino, kad ši bendrovė vėliau bankrutavo. Pamena, kad galimai 2017 m., bet neprisimena, kurį mėnesį tai galėjo būti, nepamena ir metų laiko, D. U. prašymu kartu su juo buvo nuvykęs į šią aikštelę apžiūrėti atliekų, norint nustatyti jų sudėtį ir spręsti dėl tolesnio atliekų utilizavimo. Tai buvo mišrios atliekos: statybinės, buitinės, buvo ir plastiko bei rūbų, kurių buvo apie 300–400 kub. m. Šių atliekų kiekį tonomis sunku nustatyti, nes jos buvo skirtingo svorio, tačiau jų buvo tikrai daugiau kaip 100 t, galėjo būti apie 200 t, ar šiek tiek daugiau. Kiek pamena, buvo priimtas sprendimas šias atliekas vežti į (duomenys neskelbtini) aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Pamena, kad tą dieną buvo kraunamos atliekos į didelius bendrovės konteinerius, galimai atliekas vežė bendrovės vairuotojas K. S., kuris vienintelis bendrovėje dirbo su dideliais konteineriais. Kiek šių atliekų buvo išvežta iš minėtos aikštelės, jis nežino, visame atliekų pakrovimo ir išvežimo procese jis nedalyvavo. Nežino, ar iš aikštelės buvo išvežtos visos mišrios atliekos. Nepamena, ar tuo metu iš aikštelės buvo vežamos stiklo atliekos, tačiau pamena, kad aikštelėje tokių atliekų buvo. Atliekos, kurias apžiūrėjo, buvo išpiltos skirtingu laikotarpiu, vienos buvo šviežesnės, o kitos ilgiau gulėjusios, tai akivaizdžiai matėsi. Šviežesnės atliekos priklausė (duomenys neskelbtini), nes kaip tik tuo metu ši bendrovė ardė medienos džiovyklas, buvusias tuo pačiu adresu – jų atliekas daugiausiai sudarė apšiltinimo medžiagos, kurios galėjo sudaryti apie 4–5 t. Šios atliekos jo akivaizdoje į (duomenys neskelbtini) konteinerius kraunamos nebuvo. Tą dieną atliekas apžiūrėjo dviese su D. U., apžiūros metu daugiau žmonių nedalyvavo. Į teritoriją, kur buvo sukrautos šios atliekos, pateko pro įvažiavimą, kuris buvo atviras. Nepamena, kur šios atliekos buvo utilizuotos. Tiesiog prisiminė, kad šioje aikštelėje buvo su D. U., nes iš šios aikštelės teko vežti (duomenys neskelbtini) atliekas dar 2012 m. Neprisimena, ar pats D. U. jam pasakojo, kas į jį kreipėsi dėl šių atliekų išvežimo, kokia šių atliekų išvežimo kaina ir ar atliekų utilizavimas buvo apmokėtas (t. 2, b. l. 148–152).

Liudytojas R. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 13 d., parodė, kad (duomenys neskelbtini). Bendrovės veikla yra įvairių (mišrių), dažniausiai statybinių atliekų išvežimo, rūšiavimo ir perdirbimo paslaugos. Tuo metu, kai dirbo šioje bendrovėje, joje dirbo apie 30 darbuotojų, iš kurių vairuotojais buvo 3–4 žmonės. Vairuotoju dirbo ir K. S., su kuriuo kartu pradėjo dirbti šioje bendrovėje ir panašiu laiku iš jos išėjo (jis išėjo iš darbo bendrovėje 2–3 savaitėmis anksčiau). Bendrovės direktorius buvo E. P. Bendrovės veiklos vykdymo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Jam buvo žinoma, kad vienas iš šios bendrovės akcininkų buvo D. U. Šis asmuo aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini) veikloje, manytų, gal net labiau nei bendrovės vadovas. D. U. vadovavo bendrovės darbuotojams, duodavo jiems nurodymus dėl darbo. Jis, kaip ir kiti bendrovės vairuotojai, šioje bendrovėje dirbo po 8 val., 5 dienas per savaitę, išeigines turėdavo šeštadienį ir sekmadienį. Dirbo pagrinde su vienu automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tik kartais (labai retai), kuomet reikėjo ką nors pavaduoti ar sugesdavo automobilis, naudojo kitą bendrovės automobilį. Atliekas veždavo tik iš Lietuvos. Dažniausiai atliekas atveždavo į bendrovės aikštelę, buvusią minėtu bendrovės vykdomos veiklos adresu (duomenys neskelbtini), kur jos buvo rūšiuojamos, smulkinamos ir realizuojamos. Jeigu tarp statybinių atliekų pasitaikydavo stiklo priemaišų, jos buvo atrūšiuojamos į atskirus konteinerius. Kur ir kaip stiklo atliekos buvo realizuojamos – nežino. Apdorotas atliekas iš bendrovės teritorijos išveždavo pirkėjai ar samdomos transporto priemonės. Atliekas įprastai veždavo pagal bendrovės dispečerės Č. G. žodinius nurodymus. Krovimo vietoje atliekų nesverdavo, jos buvo sveriamos atgabenus į bendrovės teritoriją. Č. G., pasvėrusi krovinį, užpildydavo atliekų deklaracijas, kuriose pasirašydavo ji ir vairuotojas. Dėl atliekų išvežimo iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), parodė, kad iš teritorijos šiuo adresu 2017 m. kovo mėn. teko vežti mišraus stiklo su žemių priemaišomis atliekas. Šias atliekas D. U. nurodymu vežė į (duomenys neskelbtini) aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Visas stiklo atliekas suvežė per vieną dieną. Šį atliekų vežimą prisimena, nes jis buvo neeilinis ir toks vienintelis per jo darbą šioje bendrovėje laikotarpį, kadangi tą dieną, kai buvo vežamos minėtos atliekos iš atliekų laikymo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), aikštelėje buvo susirinkę žurnalistai ir atliekų išvežimas buvo filmuojamas. Matė, kad šioje teritorijoje, be stiklo atliekų, buvo krūvos su mišriomis statybinėmis atliekomis. Apklausos metu į tyrėjos pateiktą klausimą, ar 2017 m. be stiklo atliekų iš minėtos aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), vežė mišrias statybines atliekas, atsakė, kad jis gerai pamena tik vieną atliekų vežimą iš šios teritorijos, kuomet 2017 m. kovo mėn. D. U. nurodymu vežė stiklo atliekas. Tai buvo jo pirmas vykimas į šią teritoriją, kur jį savo automobiliu lydėjo D. U. Nepamena, kad vėliau tais pačiais metais iš šios aikštelės būtų vežęs kokias nors statybines medžiagas. Apklausos metu tyrėjai pateikus susipažinti 2017 m. gegužės 26–29 d. atliekų deklaracijų kopijas, parodė, kad jose šalia jo pavardės yra galimai jo parašai. Šiose deklaracijose užfiksuota, kad į (duomenys neskelbtini) teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 26 d. ir 29 d. pristatė mišrias statybines medžiagas iš (duomenys neskelbtini) teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini). Apie šių atliekų vežimą parodo, kad deklaracijose nurodytų atliekų vežimo aplinkybių nepamena. Nepamena, kad būtų vežęs atliekų deklaracijose nurodytas atliekas nurodytomis dienomis. Mano, kad iš minėtos aikštelės atliekas vežė tik vieną kartą ir vieną dieną, daugiau užsakymų vykti į šią teritoriją išvežti atliekų, mano, kad neturėjo. Be to, kaip matyti iš atliekų deklaracijų, 2017 m. gegužės 26 d. buvo atlikti net 7 vežimai, kurie yra labai sunkiai įvykdomi, nes įprastai per dieną jis atlikdavo 5–6 vežimus. Iš pateiktų atliekų deklaracijų matyti, kad 2017 m. gegužės 26 d. mišrias statybines atliekas iš minėtos teritorijos vežė ir kitas (duomenys neskelbtini) vairuotojas K. S., kuris bendrovėje dirbo su didesnių gabaritų transporto priemone, todėl tam, kad būtų pakrautas jo transporto priemonės konteineris (kuris buvo didesnis už jo), buvo reikalinga speciali technika, kurią minėtoje aikštelėje jis matė tik vieną kartą – 2017 m. kovo mėn., kuomet vežė stiklo atliekas. Negali tvirtinti, ar šios deklaracijos yra suklastotos, tačiau jeigu jis šiose atliekų deklaracijose nurodytu laiku atliekų nevežė, tai reiškia, kad jose galėjo būti įrašyti neteisingi duomenys, tačiau kaip jose galėjo atsirasti jo parašas, jis nežino. Atliekų deklaracijas pasirašyti pateikdavo tik Č. G. Jis atliekų deklaracijas įprastai patikrindavo, nes už kiekvieną reisą gaudavo papildomas pajamas. Nepamena, kad kada nors nesutaptų reisai, jų būtų daugiau nei atliko iš tikrųjų (t. 2, b. l. 155–159).

Liudytojas R. M., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 11 d., parodė, kad 2017 m., kuomet dirbo vairuotoju (duomenys neskelbtini), atliekų deklaracijas pildė šios bendrovės dispečerė Č. G. Šias deklaracijas ji pildė kompiuteriu. Č. G. užpildytas atliekų deklaracijas jam pateikdavo pasirašyti po to, kai jo atvežtas atliekas pasverdavo bendrovės veiklos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir atliekų deklaracijose kompiuteriu parašydavo atliekų tūrį (svorį). Pasirašyti atliekų deklaracijas ji dažniausiai pateikdavo tą pačią dieną, nors pasitaikydavo, kad jas pateikdavo pasirašyti ir kitą dieną. Kiek jis pamena, Č. G. jam pateikdavo pasirašyti vieną atliekų deklaracijų egzempliorių, tačiau to tvirtinti negali, nes praėjo daug laiko ir jis to tiksliai nepamena. Pasirašytas atliekų deklaracijas jis iš karto atiduodavo Č. G. Nepamena, ar jam pateiktose pasirašyti atliekų deklaracijose jau buvo pačios Č. G. parašai. Jam nežinoma, kas ir kada pateikdavo antrus atliekų deklaracijų egzempliorius užsakovui. Jis užsakovams atliekų deklaracijų neperduodavo. Mano, kad vairuotojų parašai atliekų deklaracijose nebuvo būtini, tačiau Č. G. reikalaudavo vairuotojus pasirašyti šiuose dokumentuose. Apklausos metu pateikus susipažinti atliekų deklaracijų originalus su šalia R. M. pavardės esančias parašais ir atliekų deklaracijų originalus, su tais pačiais numeriais ir datomis, bet be R. M. parašų, ir jam susipažinus su pateiktomis atliekų deklaracijomis, tyrėja pateikė klausimą, ar šiose deklaracijose šalia jo vardo ir pavardės yra jo parašai ir kaip galėtų paaiškinti, kad antruose atliekų deklaracijų egzemplioriuose nėra jo parašų, liudytojas atsakė, kad negali tvirtinti, kad šiose atliekų deklaracijose šalia jo vardo ir pavardės yra jo parašai, tačiau parašai yra panašūs į jo parašus. Dėl atliekų deklaracijų, kurios yra su tais pačiais numeriais ir datomis, tačiau be jo parašų, nieko pakomentuoti negali. Kadangi dirbo su transporto priemone, kuri vežė 10 kub. m konteinerį, pateiktose atliekų deklaracijose nurodyti kiekiai jam kelia abejonių, nes jie yra per sunkūs, ypač tą pačią dieną vežant 7 reisus perkrautų konteinerių (t. 2, b. l. 160–162).

Liudytojas K. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 13 d., parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. Jo buvusios pareigos šioje bendrovėje – vairuotojas. Bendrovės veikla buvo įvairių, dažniausiai statybinių, atliekų išvežimo, rūšiavimo ir perdirbimo paslaugos. Bendrovės veiklos vykdymo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Oficialus bendrovės direktorius buvo E. P., tačiau realiai įmonei vadovavo D. U., kuris pagrinde duodavo nurodymus bendrovės darbuotojams. Jam nebuvo žinoma, kokios tiksliai buvo šio asmens pareigos bendrovėje. D. U. žmona buvo bendrovės buhalterė. Kiek tiksliai darbuotojų buvo bendrovėje, jis nežino, tačiau vairuotojai buvo 4. Jis šioje bendrovėje dirbo po 8 val., 5 dienas per savaitę, išeigines turėdavo šeštadienį ir sekmadienį. Dirbo pagrinde su vienu automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kartais, išėjus vairuotojui R. M. atostogų, jį pavaduodavo ir dirbdavo su jam priskirtu automobiliu, kurio valstybinio numerio neprisimena. Jo vairuojamas automobilis buvo žymiai didesnių gabaritų ir vežė didesnių gabaritų konteinerius nei R. M. automobilis (nuo 13 iki 38 kub. m, o R. M. nuo 8 iki 10 kub. m). Atliekas veždavo tik iš Lietuvos teritorijos ir pagrinde Vilniuje. Jis veždavo pagrinde statybines atliekas ir labai retai vežė stiklo atliekas. Dažniausiai atliekas atveždavo į bendrovės teritoriją, buvusią minėtu bendrovės veiklos adresu, kur jos buvo rūšiuojamos, smulkinamos ir realizuojamos. Apdorotas popieriaus atliekas jis veždavo į (duomenys neskelbtini), o kitas apdorotas atliekas iš bendrovės teritorijos išveždavo jų pirkėjai ar samdomos transporto priemonės. Visi atliekų išvežimo užsakymai buvo gaunami iš bendrovės dispečerės Č. G. Ji paruošdavo atliekų deklaracijas, kuriose buvo nurodytas užsakovas, adresas, iš kurio reikėjo vežti atliekas, (duomenys neskelbtini) kontaktiniai duomenys, vairuotojo vardas ir pavardė, automobilio, su kuriuo buvo vežamos atliekos, valstybinis numeris. Atvykus į teritoriją ir pakrovus atliekas, vieną atliekų egzempliorių, kaip patvirtinimą, kad išvežė atliekas, atiduodavo užsakovui. Šioje atliekų deklaracijoje nebuvo nurodytas atliekų kiekis, nes atliekos buvo sveriamos tik jas atgabenus į bendrovės teritoriją. Atliekas svėrė tik Č. G., kuri, pasvėrusi krovinius, įrašydavo atliekų svorį į deklaraciją ir tuomet pateikdavo vairuotojui ją pasirašyti. Č. G. duodavo pasirašyti 2 egzempliorius analogiškų atliekų deklaracijų, tik vienoje jų buvo ranka įrašytas atliekų kiekis, o kitoje deklaracijoje ji atspausdindavo atliekų kiekį. Abu pasirašytų atliekų deklaracijų egzemplioriai likdavo pas Č. G. Jis atliekų deklaracijas pasirašydavo tą pačią dieną, kuomet atveždavo krovinį. Nežino, kodėl buvo pildomi 2 atliekų deklaracijų egzemplioriai. Į tyrėjos pateiktą klausimą: ar 2017 m. gegužės mėn. jis vežė mišrias statybines atliekas iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), jeigu taip, tai kieno nurodymu ir kur šios atliekos buvo pristatytos, liudytojas K. S. atsakė, kad praėjo ilgas laiko tarpas, todėl jis nepamena, ar nurodytu laiku vežė mišrias statybines atliekas iš teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios tikslaus adreso nepamena, teko vežti statybines – plytų ir betono atliekas. Atliekas iš šios teritorijos vežė kelias dienas. Pamena, kad pirmus konteinerius pastatė dar ankstyvą pavasarį, nes buvo šalta, o baigė vežti vasarą. Pats atliekų nekrovė, jo darbas buvo tik išvežti atliekas, o atliekų pakrovimu rūpinosi užsakovas. Šias atliekas išveždavo kuomet užsakovas pranešdavo Č. G. arba kartais ir tiesiogiai vairuotojui apie pakrautus konteinerius. Toje teritorijoje buvo ardomas kažkoks gamybinis pastatas ir iš karto buvo kraunamos statybinės atliekos į (duomenys neskelbtini) konteinerius. Šis pastatas buvo (duomenys neskelbtini). Iš šios teritorijos statybines atliekas vežė ir R. M. Atliekas iš šios teritorijas vežė Č. G. nurodymu, jai pranešus apie pakrautus konteinerius. Šios atliekos buvo ardomo pastato, o ne gulėjusios iš anksčiau atviroje teritorijoje. Pastatą ardė jam nežinomi asmenys – statybininkų brigada. Iš (duomenys neskelbtini) statybines atliekas jam teko vežti iš viso du kartus. Antrą kartą vežė statybines ardomo pastato atliekas, esančio (duomenys neskelbtini). Jis nežino, koks buvo šio pastato numeris. Jam nebuvo žinomi nė vieno užsakovo asmens duomenys, nes jis tik vykdė gautą užsakymą. Neatsimena, kada tiksliai vežė atliekas iš (duomenys neskelbtini). Nepamena, kad iš teritorijos nurodytu adresu 2017 m. gegužės mėn. būtų vežęs mišrias statybines atliekas. Apklausos metu tyrėjai pateikus liudytojui K. S. susipažinti 2017 m. gegužės 26–29 d. atliekų deklaracijų kopijas, jis parodė, kad jose šalia jo pavardės yra parašai, panašūs į jo parašus. Šiose deklaracijose užfiksuota, kad į (duomenys neskelbtini) teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu laiku buvo pristatytos mišrios statybinės medžiagos iš (duomenys neskelbtini) teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini). Apie šių atliekų vežimą nieko pasakyti negali, nes dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nepamena, kad būtų vežęs atliekų deklaracijose nurodytas atliekas iš teritorijos, esančios būtent šiuo adresu (t. 2, b. l. 163–167).

Liudytojas K. S., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 11 d., parodė, kad 2017 m., kuomet dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju, po to, kai atveždavo atliekas į (duomenys neskelbtini) veiklos vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir dispečerė Č. G. jas pasverdavo, ji paduodavo pasirašyti du egzempliorius kompiuteriu užpildytų atliekų deklaracijų, apie kurias jau yra davęs parodymus šiame ikiteisminiame tyrime. Jis vienu ir tuo pačiu metu pasirašydavo abiejuose atliekų deklaracijų egzemplioriuose ir pasirašytas atliekų deklaracijas atiduodavo Č. G. Kiek žino, vienas šio dokumento egzempliorius likdavo įmonėje, o kitas egzempliorius būdavo įteikiamas užsakovui. Jis nežino, kas perduodavo pasirašytas atliekų deklaracijas užsakovui. Kažkuriuo metu atliekų deklaracijas užsakovui perduodavo vairuotojai, tačiau kuriuo metu tai buvo, jis nepamena. Apklausos metu liudytojui K. S. pateikus susipažinti atliekų deklaracijų originalus su šalia jo pavardės esančias parašais ir jam susipažinus su jais, tyrėja pateikė klausimą, ar šiose atliekų deklaracijose šalia jo vardo ir pavardės yra jo parašai, liudytojas K. S. atsakė, kad negali tvirtinti, kad pateiktose atliekų deklaracijose šalia jo vardo ir pavardės yra jo parašai, nes jam atrodo, kad jis pasirašo šiek tiek kitokiu parašu (t. 2, b. l. 168–170).

Liudytoja Č. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 18 d., parodė, kad (duomenys neskelbtini). Bendrovės veikla yra įvairių atliekų surinkimas, rūšiavimas, perdirbimas. Bendrovės veiklos vykdymo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovės direktorius yra E. P., buhalterė – G. U. Jos vyras D. U. šioje bendrovėje yra komercijos direktorius. D. U. darbo funkcijų nežino, jis pavaldus direktoriui. Jos darbo funkcijos yra atliekų priėmimas, svėrimas, atliekų deklaracijų išrašymas ir nepakrautų automobilių išleidimas pro vartus. Bendrovės vadybininkai, kurių bendrovėje per jos darbo laikotarpį dažniausiai buvo po 2 žmones (jų kaita didelė), maždaug nuo 2019 m., tikslios datos nepamena, dažniausiai prieš dieną pažymi bendrovės sistemoje „konteinerių judėjimas“ užsakymus, nurodydami adresą, užsakovo telefono numerį, jų bendrovės automobilio, kuris turi surinkti atliekas, valstybinį numerį. Šią informaciją ji perduoda bendrovės vairuotojams, kas, kokiu adresu ir kur turi vykti surinkti atliekas. Anksčiau, 2016–2017 m., kai dar nebuvo šios sistemos, vadybininkai šią informaciją vairuotojams pateikdavo asmeniškai. Atliekos pagrinde vežamos iš Vilniaus ir Vilniaus apskrities, labai retai pasitaiko vežti atliekas iš kitų rajonų. Informaciją vairuotojams apie užsakymą dažniausiai perduoda vakare. Bendrovėje dirba 3–4 vairuotojai, kurių kaita taip pat didelė. Vairuotojui išvykstant surinkti atliekas, vadybininkai paduoda vairuotojams kvitus (po 2 egz.), kuriuose nurodytas adresas, užsakovas, automobilio valstybinis numeris. Vieną egzempliorių šių kvitų vairuotojas įteikia užsakovui, o kitą kvito egzempliorių jau su užsakovo parašu sugrąžina vadybininkui. Vairuotojams išvažiuojant iš bendrovės teritorijos, ji visuomet pasveria tuščią automobilį, o pristačius atliekas, kurios dažniausiai būna mišrios (būna ir izoliacinės, ir didelių gabaritų), į bendrovės veiklos vietą minėtu adresu, pasveria automobilį su kroviniu. Pasvėrusi atliekas, iš karto kompiuteryje esančioje programoje „Krovinių priėmimas–išvežimas“ užpildo atliekų deklaracijas, sistemoje įveda atliekas atvežusio automobilio valstybinį numerį ir tuomet automatiškai atsiranda automobiliui priskirto vairuotojo vardas ir pavarė, objekto pavadinimas, adresas bei pilno, tuščio automobilio, priduotų atliekų svoris. Ši programa įdiegta maždaug prieš vienerius–dvejus metus, tiksliai nepamena kada. 2017 m., kiek pamena, atliekų deklaracijų tvarka buvo kitokia. Tuomet atliekų deklaracijas taip pat pildė kompiuteriu, tačiau nebuvo specialios programos, reikėjo kiekvieną kartą į atliekų deklaracijas atspausdinti reikiamus duomenis: užsakovą, adresą, iš kur reikia vežti atliekas, (duomenys neskelbtini) kontaktinius duomenis, vairuotojo vardą ir pavardę, automobilio, su kuriuo vežamos atliekos, valstybinį numerį, krovinio tūrį. Atliekų deklaracijų numeriuose buvo nurodyta atliekų pristatymo data bei krovinio eiliškumas, o raidė reiškė konteinerio dydį, kurie buvo 2 rūšių (VH dideli konteineriai ir VR maži konteineriai). Krovinio pristatymo eiliškumas buvo suteikiamas ne konkrečiam automobiliui, o pristatytam kroviniui. Užpildžiusi deklaraciją, kurių atspausdindavo du egzempliorius (vieną egzempliorių vadybininkas perduoda užsakovui), jį visuomet iš karto pateikdavo pasirašyti vairuotojui, kuris pristatė krovinį, tuomet uždėdavo specialų bendrovės antspaudą su bendrovės pavadinimu ir užrašu „Svarstyklės“, pasirašydavo ir užpildytas bei vairuotojų pasirašytas deklaracijas perduodavo vadybininkui, kuris toliau surinkdavo užsakovų parašus. Tokia tvarka yra ir šiuo metu. Šios atliekų deklaracijos pas ją daugiau nebegrįžta. Kas už jas atsakingas nežino, tačiau jos yra laikomos bendrovėje. Per dieną priima nuo 9 iki 30 krovinių. Apklausos metu į tyrėjos pateiktus klausimus, kas jai yra žinoma apie mišrių statybinių ir medienos atliekų išvežimą (duomenys neskelbtini) transportu 2017 m. gegužės 26–29 d. iš (duomenys neskelbtini) nuomotos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), jeigu iš šios teritorijos buvo vežamos atliekos, tai kas jas vežė, kur pristatė atliekas, koks buvo atliekų kiekis, liudytoja Č. G. atsakė, kad ji tikrai nieko neprisimena apie atliekų pristatymą į bendrovės teritoriją 2017 m. gegužės mėn. 26–29 d. iš nurodytos teritorijos. Apklausos metu tyrėjai pateikus liudytojai Č. G. susipažinti atliekų deklaracijų kopijas, buvo pateikti klausimai, kas užpildė (atspausdino šias deklaracijas), ar jose šalia jos vardo ir pavardės yra jos parašai, ką apie šias deklaracijas galėtų papasakoti, liudytoja Č. G. atsakė, kad šias deklaracijas užpildė ji, visose deklaracijose šalia jos vardo ir pavardės yra jos parašai ir jos uždėti antspaudai, patvirtinantys krovinių pasvėrimą. Pateiktose atliekų deklaracijose pasirašė ir atliekas pristatę buvę (duomenys neskelbtini) vairuotojai K. S. ir R. M. Jai nieko nėra žinoma apie (duomenys neskelbtini), taip pat nepažįsta S. L. Klientų paieška rūpinasi ir už juos yra atsakingi vadybininkai. Ji neprisimena, koks būtent vadybininkas dirbo 2017 m. gegužės mėn. ir davė šį užsakymą. Kaip minėjo, vadybininkų kaita yra didelė, nuo 2017 m. pasikeitė gal 7 vadybininkai. Nežino, kodėl jų kaita yra tokia didelė. Kaip minėjo, 2017 m. dar nebuvo sistemos, kurioje vadybininkai atžymėdavo, kada ir kokiu adresu reikia vykti surinkti atliekas, todėl šią informaciją jie pateikdavo vairuotojams asmeniškai. Tuomet atliekų deklaracijose nurodydavo užsakovą, adresą, iš kur pristatytos atliekos, vadybininko telefono numerį, kuriuos jai nurodydavo vairuotojai. Vairuotojai laukdavo, kol ji užpildydavo deklaracijas. Jai nėra tiksliai žinoma, ar atliekos buvo vežamos būtent iš pateiktose atliekų deklaracijose nurodytos vietos, (duomenys neskelbtini). Šiose atliekų deklaracijose nurodė visus duomenis, tame tarpe ir adresą, kuriuos jai pasakė vairuotojai ir/ar vadybininkas. Į tyrėjos pateiktą klausimą: kaip galėtų paaiškinti, kad vairuotojai K. S. ir R. M. apklausų metu parodė, kad visus užsakymus jie gaudavo iš jos ir ji jiems išvykstant surinkti atliekų duodavo 2 egzempliorius užpildytų atliekų deklaracijų, tik be nurodyto tūrio (svorio), liudytoja Č. G. atsakė, kad nežino, kodėl jie taip pasakė, kadangi praėjo 4 metai, ji neprisimena, kaip ten buvo. Galbūt vadybininkai ir jai pasakydavo informaciją, kada ir kur reikia važiuoti, o ji kartais šią informaciją perduodavo vairuotojams, bet čia vadybininko darbas. Ji tik priima atliekas, jas pasveria ir užpildo atliekų deklaracijas. Tikrai neatsimena, kada būtent 2017 m. pildė atliekų deklaracijas, prieš atliekų atvežimą, ar atvežus atliekas (t. 2, b. l. 174–178).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos 2020 m. sausio 16 d. rašto Nr. (18.1)‑AD5-670 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir kiti asmenys laikotarpiu nuo 2013 m. teikė skundus dėl teritorijoje paliktų atliekų. Buvo priimti sprendimai nagrinėti šiuos skundus, atlikti patikrinimus bei sprendžiami klausimai dėl teritorijoje paliktų atliekų sutvarkymo. (Duomenys neskelbtini) išdavė 2018 m. birželio 27 d. pažymą Nr. (38-14)-VR-l.7-488, kurioje nurodė, kad neturi duomenų, jog bankrutuojančioje (duomenys neskelbtini) būtų sukauptos atliekos, užterštas dirvožemis ar gruntas. Raštas išduotas vadovaujantis ĮBĮ 32 straipsnio nuostatomis ir (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus pateiktais dokumentais. Už rašto rengimą buvo atsakingas tuometinis (duomenys neskelbtini) V. R., kuris ir pasirašė minėtą raštą. Rašto tekstą pagal V. R. pastabas rinko (duomenys neskelbtini) viešojo administravimo specialistė R. P., tuo metu dirbusi pagal darbo sutartį. Atsižvelgiant į Inspekcijos 2019 m. gruodžio 11 d. patikrinimo akto Nr. PA65-291 išvadas atliekamas tyrimas, kuris šiuo metu nebaigtas, tęsiamas. Nurodė, kad apie tyrimo rezultatus informuos papildomai. Aplinkos apsaugos departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius atliko tarnybinės veiklos patikrinimą dėl Inspekcijos pareigūnų veiksmų dėl (duomenys neskelbtini) pateikto rašto (pažyma 2019 m. rugpjūčio 6 d. Nr. (6)-VDR-2135). Buvo nustatyta V. R. galimo tarnybinio nusižengimo sudėtis, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimas nepradėtas, kadangi, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsniu, „tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai“, šiuo atveju buvo praėję daugiau nei vieneri metai, o pareigūnas tarnyboje nebedirbo. Nenustačius nusikalstamos veikos požymių, į teisėsaugos institucijas nebuvo kreiptasi. Kitų galimų tarnybinių nusižengimų arba drausmės pažeidimų požymių ir priimtų sprendimų nebuvo. Prie šio rašto pridėta Inspekcijos vyr. specialisto V. M. 2019 m. gegužės 25 d. tarnybinio pranešimo Nr. (18.1)-VDR-1266 kopija, 2019 m. gruodžio 11 d. patikrinimo akto Nr. PA65-291 su priedais kopija, 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažymos apie atliktą patikrinimą dėl Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnų veiksmų dėl (duomenys neskelbtini) pateikto rašto kopija.

Iš Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto V. M. 2019 m. gegužės 25 d. Nr. (18.1)-VDR-1266 rašto nustatyta, kad į Vilniaus aplinkos apsaugos inspekciją 2019 m. kovo 15 d. raštu Nr. 19-01 kreipėsi (duomenys neskelbtini) dėl užimtos teritorijos išvalymo nuo (duomenys neskelbtini) paliktų nesutvarkytų atliekų (duomenys neskelbtini) aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), pridedamas (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 15 d. raštas Nr. 19-01, priedas Nr. 1. 2019 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Aplinkos ministeriją, rašto Nr. 19-03, dėl pagalbos priverčiant (duomenys neskelbtini) S. L. ir (duomenys neskelbtini) G. M. išvalyti užimamą teritoriją nuo šioms įmonėms priklausančių atliekų. Aplinkos ministerija 2019 m. balandžio 15 d., rašto Nr. (17)-D8-1490, (duomenys neskelbtini) prašymą persiuntė Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijai, raštas persiųstas su nurodymu išnagrinėti ir pateikti atsakymą pareiškėjui, pridedamas Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 15 d. raštas Nr. (17)-D8-1490, priedas Nr. 2. Vertindami (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją, Vilniaus aplinkos apsaugos pareigūnai R. R. ir V. M. 2019 m. balandžio 11 d. atliko teritorijos aplinkosauginį vertinimą: teritorijos vertinime kviesti dalyvauti (duomenys neskelbtini) K. R. R., (duomenys neskelbtini) G. M., (duomenys neskelbtini) S. L., 2019 m. balandžio 5 d. kvietimas, priedas Nr. 3. Vertinimas atliktas 2019 m. balandžio 11 d. dalyvaujant (duomenys neskelbtini) K. R. R. ir (duomenys neskelbtini) vadybininkui G. M. Teritorijos vertinime kviečiamas dalyvauti (duomenys neskelbtini) S. L. atsisakė dalyvauti teigdamas, kad (duomenys neskelbtini) atliekų teritorijoje nėra, ten buvusios (duomenys neskelbtini) atliekos yra sutvarkytos. Atlikus teritorijos vertinimą surašytas faktinių aplinkybių vertinimo aktas, priedas Nr. 4. Vertinimo metu nustatyta, kad teritorijoje sukrautos, supiltos į krūvas, šios atliekos: langų stiklo, automobilinio stiklo, mišrios šiluminių trasų apšiltinimo atliekos, polistirolo, mišrių plastikinių pakuočių, mišrios medienos ir statybos atliekos, šiferio atliekos. Vertinant išpiltas atliekas nustatyta, kad atliekos šioje aikštelėje supiltos seniai, laikomos ne pirmus metus, dalis atliekų, ypač statybinės, dalinai apaugusios žoline augmenija. Atliekos laikomos nesilaikant nustatytų atliekų saugojimo terminų, neturint Taršos leidimo, pažeidžiant Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalį. (Duomenys neskelbtini) K. R. R. teigia, kad teritorijoje laikomos atliekos priklauso (duomenys neskelbtini), aikštelę gamybinei veiklai vykdyti buvo išnuomota (duomenys neskelbtini), sutarties byloje nėra, sutartis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-222-602/2017, 1 dalies 9 pastraipoje. (Duomenys neskelbtini) G. M. pripažino, kad stiklo atliekos priklauso (duomenys neskelbtini) (G. M. paaiškinimas, priedas Nr. 5, likusios atliekos priklauso (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) priklausančias atliekas į teritoriją atvežė (duomenys neskelbtini), informacija apie atvežtas atliekas buvo pateikta (duomenys neskelbtini). Dėl lėšų stokos atliekos liko neišvežtos iš šios teritorijos, pridedama 2009 m. birželio 30 d. sutartis tarp (duomenys neskelbtini), dėl antrinių žaliavų tvarkymo, priedas Nr. 6. Vertinimo metu buvo daromos teritorijos ir ten saugomų atliekų nuotraukos, pridedamas priedas Nr. 7, 30 nuotraukų.

Iš (duomenys neskelbtini) veiklos vertinimo nustatyta, kad: 1. (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugsėjo 26 d. išsinuomojo iš (duomenys neskelbtini) asfaltuotą aikštelę 300 kv. m ir pagalbines patalpas teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2008 m. rugsėjo 26 d. sudaryta sutartimi, sutarties Nr. 2008-09-26, nuo 2008 m. spalio 1 d. už teritorijos tvarkymą, apsaugą, aplinkosauginių reikalavimų vykdymą teritorijoje atsakingas (duomenys neskelbtini). Sutarties byloje nėra, sutartis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA‑222-602/2017, 1 dalies 9 pastraipoje; 2. Teritorijoje (duomenys neskelbtini) vykdė atliekų sandėliavimo veiklą. 2012 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini), nepakakus išnuomoto ploto, atliekomis užėmė papildomą teritorijos plotą, dėl ko (duomenys neskelbtini) įspėjo (duomenys neskelbtini) dėl savavališkai užimtos teritorijos, vietoje 300 kv. m ploto naudojama 1500 kv. m teritorija. (Duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas išvalyti savavališkai užimtą teritoriją nuo atliekų; 3. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla, bylos Nr. B2-4820-567/2013, 2014 m. rugpjūčio 24 d. įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismo sprendimu bankroto administratoriumi paskirta (duomenys neskelbtini) S. L. 2013 m. liepos 23 d. teismo nutartis dėl padarytos techninės klaidos buvo pakoreguota, paliekant tą patį bylos Nr. B2-4820-567/2013, pridedamas Vilniaus apygardos teismo sprendimas, priedas Nr. 8; 4. (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugpjūčio 30 d. sudarė sutartį Nr. 2013/08/30-01 su (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) priklausančių konteinerių su atliekomis surinkimo ir suvežimo į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) D. U. paaiškino (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. E1- 8666-596/2015), kad (duomenys neskelbtini) konteineriai su (duomenys neskelbtini) atliekomis atvežti iš (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu į teritoriją buvo suvežtos (duomenys neskelbtini) priklausančios stiklo atliekos: 198,260 t langų stiklo atliekų, 6,948 t automobilinio stiklo atliekų, 22,864 t kineskopų stiklo dūžio atliekų, 148,096 t mišrių automobilių ir langų stiklo atliekų; 5. (duomenys neskelbtini) pareigūnai T. B. ir R. D. 2014 m. lapkričio 28 d. tikrino teritoriją, buvo daromos teritorijos ir ten saugomų atliekų nuotraukos, surašytas faktinių duomenų įvertinimo aktas. 2014 m. gruodžio 9 d. pareigūnai atliko teritorijos patikrinimą siekiant įvertinti teritorijos aplinkosauginę būklę ir ten saugomų atliekų kiekius, kategorijas, surašytas patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-686. Patikrinimo metu buvo apmatuotos teritorijoje saugomos atliekų krūvos, įvertinti saugomų atliekų kiekiai kubiniais metrais ir tonomis. Nustatyta, kad teritorijoje yra saugomos šios atliekos: 2,057 t polistirolo atliekų, 33,526 t mišrių šiluminių trasų apšiltinimo atliekų, 21,952 t mišrių plastikinės pakuočių atliekų, 19,200 t mišrių medienos atliekų, 0,508 t šiferio atliekų, 198,260 t langų stiklo atliekų, 6,948 t automobilinio stiklo atliekų, 22,864 t kineskopų stiklo dūžio atliekų, 148,096 t mišrių automobilių ir langų stiklo atliekų. Visas saugomas atliekų kiekis yra 453,411 t. Patikrinimo akto Nr. VR-14.7-686. Faktinių duomenų įvertinimo akto ir teritorijos nuotraukų įmonės byloje nėra. Informacija pateikta iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties; 6. Siekiant nustatyti atliekų savininkus, (duomenys neskelbtini) pareigūnai T. B. ir R. D. 2015 m. kovo 20 d. patikrino teritoriją ir ten saugomas atliekas, 2015 m. kovo 20 d. buvo surašyti patikrinimo aktai Nr. VR-14.7-123 ir VR-14.7-124, pridedamas 2015 m. kovo 20 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-123, priedas Nr. 9, ir patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-124, priedas Nr. 10; 6.1. Patikrinimo akte Nr. VR-14.7-123 buvo nustatyta, kad 2,057 t polistirolo atliekų, 33,526 t mišrių šiluminių trasų apšiltinimo atliekų, 21,952 t mišrių plastikinių pakuočių atliekų, 19,200 t mišrių medienos atliekų, 0,508 t šiferio atliekų priklauso (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis patikrinimo aktu VR-14.7-123, (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 20 d. buvo surašytas privalomas nurodymas Nr. VR-14.2-14 dėl rastų atliekų surinkimo ir pridavimo atliekų tvarkytojams, privalomas nurodymas neįvykdytas; 6.2. Patikrinimo akte Nr. VR-14.7-124 buvo nustatyta, kad 198,260 t langų stiklo atliekų, 6,948 t automobilinio stiklo atliekų, 22,864 t kineskopų stiklo dūžio atliekų, 148,096 t mišrių automobilių ir langų stiklo atliekų priklauso (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis patikrinimo aktu VR-14.7-124, (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 20 d. buvo surašytas privalomas nurodymas Nr. VR-14.2-l5 dėl rastų atliekų surinkimo ir pridavimo atliekų tvarkytojams, privalomas nurodymas įvykdytas iš dalies, (duomenys neskelbtini) priduotos kineskopų stiklo dūžio atliekos, pridavimo dokumentai yra byloje; 7. (duomenys neskelbtini) pateikė skundą Vilniaus regiono aplinkos departamentui dėl privalomo nurodymo panaikinimo, nepanaikinus privalomo nurodymo, 2015 m. lapkričio 24 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Vilniaus regiono aplinkos departamento 2015 m. kovo 20 d. privalomo nurodymo Nr. VR-14.2-14 panaikinimo ir sprendimo dėl privalomo nurodymo atšaukimo panaikinimo, pagal 2015 m. kovo 20 d. patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-123, dėl rastų atliekų nepripažinimo, kad atliekos ne įmonės. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. E1-8666-596/2015 atmetė (duomenys neskelbtini) pateiktą skundą kaip nepagristą. Teismas pripažino, kad 2015 m. kovo 20 d. teritorijoje rastos atliekos, įvardintos patikrinimo akte Nr. VR-14.7-23: 2,057 t polistirolo atliekų, 33,526 t mišrių šiluminių trasų apšiltinimo atliekų, 21,952 t mišrių plastikinės pakuočių atliekų, 19,200 t mišrių medienos atliekų, 0.508 t šiferio atliekų, priklauso (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau teismas šį skundą atmetė, priedas Nr. 11; 8. (duomenys neskelbtini) pateikė skundą Vilniaus regiono aplinkos departamentui dėl patikrinimo akto NR. VR-14.7-124, privalomo nurodymo Nr.VR-14.2-15, sprendimo Nr. (38-2)-VR-1.7-502 panaikinimo, nepanaikinus privalomo nurodymo, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Vilniaus regiono aplinkos departamento 2015 m. kovo 20 d. privalomo nurodymo Nr. VR-14.2-15 panaikinimo ir sprendimo dėl privalomo nurodymo atšaukimo panaikinimo, pagal 2015 m. kovo 20 d. patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-124, dėl rastų atliekų nepripažinimo, kad atliekos ne įmonės. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. E1-3167-171/2016 (duomenys neskelbtini) pateiktą skundą atmetė kaip nepagristą, priedas Nr. 12. Teismas pripažino, kad teritorijoje 2015 m. kovo 20 d. rastos atliekos, įvardintos patikrinimo akte Nr. VR-14.7-124: 198,260 t langų stiklo atliekų, 6,948 t automobilinio stiklo atliekų, 22,864 t kineskopų stiklo dūžio atliekų, 148,096 t mišrių automobilių ir langų stiklo atliekų priklauso (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau teismas šį skundą atmetė, priedas Nr. 13; 9. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 5 d. sudarė sutartį Nr. S 17/05/05 su (duomenys neskelbtini) dėl statybinių ir griovimo atliekų sutvarkymo, priedas Nr. 14. Pateiktos atliekų išvežimo deklaracijos, priedas Nr. 15. Teigiama, kad pagal šią sutartį (duomenys neskelbtini) išvežė iš teritorijos šias atliekas: 2017 m. rugsėjo 4 d. – 174,3 t, 2017 m. vasario 1 d. – 10,7 t. Galbūt statybinės atliekos buvo vežtos, bet ne iš teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), nes ten saugomos atliekos taip ir liko saugomos iki šios dienos; 10. (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 20 d. pateikė Vilniaus regiono aplinkos departamentui prašymą, raštas Nr. 1711/20, dėl bankroto pažymos išdavimo likviduojamai įmonei, priedas Nr. 16. (duomenys neskelbtini) atsisakė išduoti prašymą, 2017 m. gruodžio 20 d. raštas Nr. (38-14)-VR-1.7-9572. Rašto išdavimo dieną buvo daromos sandėliuojamų atliekų nuotraukos, rašte nurodyta, kad teritorijoje sandėliuojamos atliekos neišvežtos ir nesutvarkytos, teritorija užteršta 7 ir 8 punktuose nurodytomis atliekomis. Teritorijoje sandėliuojamų atliekų nuotraukos pateiktos, priedas Nr. 17; 10. 2019 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) pateikė paaiškinimą, kad teritorijoje laikomos atliekos negalėjo būti išvežtos, nes teismo vertintos atliekos šiuo metu yra teritorijoje, tariamo atliekų vežimo metu 2017 m. gegužės 26 d., 2017 m. gegužės 29 d., 2017 m. birželio 27 d., 2017 m. birželio 28 d., 2017 m. birželio 29 d. teritorija buvo užtverta gelžbetonio plokštėmis, autotransportui patekti į teritoriją buvo praktiškai neįmanoma, pridedamas (duomenys neskelbtini) paaiškinimas, priedas Nr. 18; 11. (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą, priedas Nr. 19, dėl bankroto pažymos išdavimo likviduojamai įmonei. Nors apie atliekų sutvarkymą nebuvo ir nėra duomenų, 2018 m. birželio 27 d. pažyma įmonei likviduoti, pagal (duomenys neskelbtini) prašymą, rašto Nr. (38-14)-VR-1.7-4881, buvo išduota.

Išvados: 1. 2018 m. birželio 27 d. pažymą (duomenys neskelbtini) parengė (duomenys neskelbtini) R. P. Pažymą (raštą) priedas Nr. 20 pasirašė (duomenys neskelbtini) V. R. 2. Nurodytos atliekų išvežimo datos neatitinka jokios kritikos: 2.1. Pagal pateiktas atliekų išvežimo deklaracijas atliekos buvo vežamos šiomis datomis: 2017 m. gegužės 26 d., 2017 m. gegužės 29 d., 2017 m. birželio 27 d., 2017 m. birželio 28 d., 2017 m. birželio 29 d. (Priedas Nr. 15); 2.2. (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 20 d. pateikė Vilniaus regiono aplinkos departamento prašymą, raštas Nr. 171-1120, dėl bankroto pažymos išdavimo likviduojamai įmonei (Priedas Nr. 16); 2.3. (duomenys neskelbtini) atsisakė išduoti pažymą dėl atliekų sutvarkymo, 2017 m. gruodžio 20 d. raštas Nr. (3 8-14)-VR-1.7-9572, priedas Nr. 17; 2.4. Rašto išdavimo dieną buvo daromos sandėliuojamų atliekų nuotraukos, rašte nurodyta, kad teritorijoje sandėliuojamos atliekos neišvežtos ir nesutvarkytos, teritorija užteršta teismo sprendimu nustatytomis atliekomis. Teritorijoje sandėliuojamų atliekų nuotraukos pateiktos, priedas Nr. 17; 2.5. Pagal pateiktas atliekų išvežimo datas: atliekos išvežtos 2017 m. gegužės–birželio mėn., 2017 m. gruodžio 20 d. pažyma įmonei likviduoti buvo neišduota, nes sandėliuojamos atliekos teritorijoje dar nebuvo sutvarkytos, priedas Nr. 10; 3. Nuo 2017 m. gruodžio 20 d. apie atliekų sutvarkymą nebuvo ir nėra duomenų, 2018 m. birželio 27 d. pažyma įmonei likviduoti visgi buvo išduota. Pažyma išduota neteisėtai, nepatikrinus teritorijoje (duomenys neskelbtini) sandėliuojamų atliekų sutvarkymo (t. 3, b. l. 207); 4. Dėl tariamo atliekų išvežimo iš teritorijos reikalingas atskiras tyrimas, kuriame būtų įvertintas šio tarnybinio pranešimo 9 punkte nurodytų veiksmų teisėtumas (tarnybinio pranešimo 9 punkte nurodyta: (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 5 d. sudarė sutartį Nr. S 17705/05 su (duomenys neskelbtini) dėl statybinių ir griovimo atliekų sutvarkymo, priedas Nr. 14. Pateiktos atliekų išvežimo deklaracijos, priedas Nr. 15. Teigiama, kad pagal šią sutartį (duomenys neskelbtini) išvežė iš teritorijos šias atliekas: 2017 m. rugsėjo 4 d. – 174,3 t, 2017 m. vasario 1 d. – 10.7 t. Galbūt statybinės atliekos buvo vežtos, bet ne iš teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), nes ten saugomos atliekos taip ir liko (t. 3, b. l. 86–91, 92–269; t. 4, b. l. 1–66).

Iš Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos, atsakant į 2020 m. kovo 13 d. reikalavimą Nr. 1-01-2104, 2020 m. balandžio 9 d. rašto Nr. (18.1)-ADS5-5448 nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. įmonių bankroto procedūros buvo vykdomos vadovaujantis ĮBĮ. Vidinės tvarkos, reglamentuojančios bankroto proceso metu susidarančių įsiskolinimų už gamtos išteklius ir aplinkos teršimą vertinimą, nėra patvirtinta, patys veiksmai nereglamentuoti. (Duomenys neskelbtini) turėjo du taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimus: (duomenys neskelbtini) TIPK leidimas Nr. 4.7-V-01-84, veiklos adresas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) TIPK leidimas Nr. 4.7-V-01-84, veiklos adresas (duomenys neskelbtini). Teritorija, adresu (duomenys neskelbtini), buvo tikrinta 5 kartus: 2014 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-686, vadovaujantis šiuo patikrinimo aktu (duomenys neskelbtini) buvo duoti privalomieji nurodymai Nr. VR-14.2-93 ir Nr. VR-14.2-94 dėl dokumentų pateikimo; 2015 m. kovo 20 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-123, vadovaujantis šiuo patikrinimo aktu (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-14 surinkti ir priduoti atliekų tvarkytojams patikrinimo akte užfiksuotas atliekas, privalomasis nurodymas neįvykdytas; 2015 m. kovo 20 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-124, vadovaujantis šiuo patikrinimo aktu (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2 surinkti ir priduoti atliekų tvarkytojams patikrinimo akte užfiksuotas įvairių rūšių stiklo atliekas, privalomasis nurodymas įvykdytas iš dalies (kineskopines stiklo atliekas pridavė (duomenys neskelbtini)); 2015 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-532; 2019 m. gruodžio 11 d. patikrinimo aktas Nr. VR‑14.7-291.

2017 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus S. L. prašymas dėl pažymos išdavimo VDVIS užregistruotas 2017 m. gruodžio 21 d., registracijos Nr. VR‑1.6-9441. Užduotis paskirta (duomenys neskelbtini) V. R., kuris parengti pažymą nurodė viešojo administravimo specialistei R. P..Teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotos įvairios statybinės atliekos, todėl pažyma nebuvo išduota. 2018 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) S. L. prašymas dėl pažymos išdavimo VDVIS užregistruotas 2018 m. balandžio 25 d., registracijos Nr. VR-1.6-2822. Užduotis paskirta (duomenys neskelbtini) V. R., kuris parengti pažymą nurodė viešojo administravimo specialistei R. P. Viršininko pavedimu 2018 m. birželio 27 d. pažyma Nr. (38-24)-VR-1.7-4881 (duomenys neskelbtini) likviduoti buvo išduota.

Žemesnės instancijos teismas

Iš R. P. 2020 m. gegužės 15 d. el. laiško nustatyta, kad ji pridėjo 2014 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-686, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) T. B. ir (duomenys neskelbtini) A. U., atlikę aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), kurią 2008 m. rugsėjo 26 d. nuomos sutartimi (duomenys neskelbtini) išnuomojo (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą, nustatė, kad šioje aikštelėje yra į kaupus supilta įvairių atliekų – langų stiklo, mišrių šiluminių trasų apšiltinimo, polistirolo, automobilių stiklo, kineskopų duženų, plastikinių pakuočių, mišrių medienos, šiferio atliekų. Bendras kiekis – 453,41 t. Patikrinimo metu išmatavus atliekų kaupus nustatyta, kad pirmame kaupe yra 158,777 t langų stiklo atliekų; antrame kaupe yra 33,526 t mišrių šiluminių trasų apšiltinimo atliekų; trečiame kaupe yra 0,111 t polistirolo atliekų; ketvirtame kaupe yra 1,533 t langų stiklo atliekų; penktame kaupe yra 1,946 t polistirolo atliekų; šeštame kaupe yra 6,948 t automobilių stiklo atliekų; septintame kaupe yra 20,7 t langų stiklo atliekų; aštuntame kaupe yra 13,8 t langų stiklo atliekų; devintame kaupe yra 11,432 t kineskopų duženų atliekų; dešimtame kaupe yra 11,432 t kineskopų duženų atliekų; vienuoliktame kaupe yra 6,272 t mišrių plastikinių pakuočių atliekų; dvyliktame kaupe yra 15,68 t mišrių plastikinių pakuočių atliekų; tryliktame kaupe yra 148,096 t mišrių automobilių ir langų stiklo atliekų; keturioliktame kaupe yra 19,2 t mišrių medienos atliekų; penkioliktame kaupe yra 0,508 t šiferio atliekų; šešioliktame kaupe yra 3,45 t langų stiklo atliekų. Prie šio patikrinimo akto pridėti schema, skaičiavimai ir fotonuotraukos (t. 4, b. l. 78–83).

Iš (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 20 d. pranešimo Nr. (38-14)-VR-17-9572, adresuoto (duomenys neskelbtini) S. L., nustatyta, kad jame nurodyta: „atsakydami į Jūsų 2017-11-20 prašymą dėl pažymos išdavimo informuojame, kad (duomenys neskelbtini) išnagrinėjo Jūsų prašyme pateiktą informaciją. Teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą, yra užteršta įvairiomis pavojingomis ir nepavojingomis atliekomis. ĮBI 31 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad likviduojant bankrutavusią įmonę, įstatymų nustatyta tvarka, turi būti sutvarkytos atliekos, užterštas dirvožemis ir gruntas“. Prie šio pranešimo pridėta fotolentelė iš 2 lapų. Pranešimas parengtas R. P., pasirašytas (duomenys neskelbtini) V. R. (t. 4, b. l. 99–102).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2020 m. sausio 27 d. patikrinimo akto Nr. PA-65-5 nustatyta, kad Inspekcijos vyriausioji specialistė R. P., dalyvaujant Inspekcijos vyriausiajam specialistui V. M. ir (duomenys neskelbtini) G. M., patikrino (duomenys neskelbtini) naudojamą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir išnagrinėjo turimą medžiagą dėl šioje teritorijoje paliktų nesutvarkytų atliekų, galimai priklausančių (duomenys neskelbtini), vykdytą veiklą išvežant ir tvarkant (duomenys neskelbtini) mišrias statybines medžiagas iš teritorijos. Patikrinimas, atliktas vykdant Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 26 d. pavedimą Nr. (42-1)-D8-3118, tiriant (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 15 d. skundą dėl įmonės teritorijoje paliktų nesutvarkytų atliekų savininko nustatymo. Patikrinimo metu pateiktos išvados: (duomenys neskelbtini) stiklo atliekas teritorijoje laiko pažeidžiant Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnį, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, 4 straipsnio 10 dalį, 6 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 18 ir 22 punktus. Atliekos laikomos neįregistravus į atliekų tvarkytojų valstybės registrą ir neturint atliekų laikymui išduoto Taršos leidimo. Surašyti (duomenys neskelbtini) G. M. privalomąjį nurodymą išvežti iš teritorijos įmonei priklausančias stiklo atliekas ir teisės aktų nustatyta tvarka stiklo atliekas perduoti tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas ir Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijai pateikti stiklo atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus (t. 4, b. l. 168–171).

Iš 2020 m. vasario 13 d. patikrinimo akto Nr. PA-65-11 nustatyta, kad Inspekcijos vyriausioji specialistė R. P., dalyvaujant inspekcijos vyriausiajam specialistui V. M., išnagrinėjo turimą medžiagą dėl (duomenys neskelbtini), paliktų nesutvarkytų (duomenys neskelbtini) atliekų (atliekos kodas 17 09 04) ir (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės–birželio mėn. vykdytą veiklą išvežant ir tvarkant (duomenys neskelbtini) mišrias statybines atliekas iš teritorijos. Patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) neatliko sutartyje su (duomenys neskelbtini) sutartos paslaugos išvežti iš teritorijos mišrias statybines, medienos atliekas. Dėl to reikalinga surašyti (duomenys neskelbtini) privalomąjį nurodymą išvežti iš teritorijos (duomenys neskelbtini) priklausančias mišrias statybines atliekas: 2,057 t polistirolo atliekų, 33,526 t mišrių šiluminių trasų apšiltinimo atliekų, 21,952 t mišrių plastikinių pakuočių atliekų, 19,200 t mišrių medienos atliekų, 0,508 t šiferio atliekų, iš viso – 7,243 t. Įpareigoti (duomenys neskelbtini) atliekų išvežimo, sutvarkymo dokumentus pateikti Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijai (t. 4, b. l. 163–167, 180–184).

Iš Aplinkos apsaugos departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjos M. R. 2019 m. rugpjūčio pažymos Nr. (6)-VDR-2135 apie atliktą patikrinimą dėl Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnų veiksmų dėl (duomenys neskelbtini) pateikto rašto nustatyta, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog R. P. tik vykdė jai pavestą (duomenys neskelbtini) V. R. pavedimą parengti raštą. Pažymėta, kad V. R. (duomenys neskelbtini) privalėjo ne tik kontroliuoti, kaip vykdomi pavedimai, bet ir organizuoti Agentūros darbą. V. R., pasirašydamas parengtą viešojo administravimo specialistės raštą, pats privalėjo įvertinti jo teisingumą ir atitiktį, nes specialistė nebuvo aplinkos apsaugos pareigūnė ir negalėjo vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės. Pažymoje remtasi Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama vienu iš principų „sprendimų priėmimo savarankiškumo ir pareigūnų asmeninės atsakomybės už priimtus sprendimus principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai sprendimus pagal savo kompetenciją priima savarankiškai ir asmeniškai už juos atsako“. Padaryta išvada, kad sprendimus šiame tyrime priėmė ir veiksmus atlikinėjo pareigūnas – (duomenys neskelbtini) V. R., kuris nesiėmė visų priemonių, kad nebūtų išduota teigiama pažyma likviduojamai įmonei. Pažymoje nurodyta, kad V. R. iš Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigų yra atleistas (duomenys neskelbtini), pačiam prašant. Tarnybinio nusižengimo tyrimas nepradėtas, kadangi vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsniu, „tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai“, o nagrinėtu atveju buvo praėję daugiau nei vieneri metai (t. 4, b. l. 172–174).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2020 m. kovo 30 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-19 nustatyta, kad jis išrašytas (duomenys neskelbtini) įvykdyti sutartinį įsipareigojimą su (duomenys neskelbtini) ir išvežti teritorijoje saugomas mišrias statybines atliekas: 2,057 t polistirolo atliekų, 33,526 t mišrių šiluminių trasų apšiltinimo atliekų, 21,952 t mišrių plastikinių pakuočių atliekų, 19,2 t mišrių medienos atliekų, 0,508 t šiferio atliekų. Šiuos įsipareigojimus nurodyta įvykdyti iki 2020 m. gegužės 30 d. ir juos įvykdžius nedelsiant informuoti privalomąjį nurodymą pateikusį pareigūną (instituciją) (t. 4, b. l. 177–178).

Žemesnės instancijos teismas

Iš patikrinimo akto matyti, kad išnagrinėjus (duomenys neskelbtini) byloje sukauptus dokumentus nustatyta, jog: 1. (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugsėjo 26 d. išsinuomojo iš (duomenys neskelbtini) asfaltuotą aikštelę (300 kv. m) ir pagalbines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2008 m. rugsėjo 26 d. (priedas Nr. 3) sudaryta sutartimi Nr. 2008-09-26, nuo 2008 m. spalio 1 d. už teritorijos tvarkymą, apsaugą, aplinkosauginių reikalavimų vykdymą teritorijoje atsakinga (duomenys neskelbtini). Sutartis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA‑222-602/2017, 1 dalies 9 pastraipoje; 2. Teritorijoje (duomenys neskelbtini) vykdė atliekų sandėliavimo veiklą. 2012 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) nepakakus išnuomoto ploto atliekomis užėmė papildomą teritorijos plotą, dėl ko (duomenys neskelbtini) įspėjo (duomenys neskelbtini) dėl savavališkai užimtos teritorijos, vietoje 300 kv. m ploto naudojama 1 500 kv. m teritorija (priedas Nr. 7). (Duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas išvalyti savavališkai užimtą teritoriją nuo atliekų; 3. (duomenys neskelbtini) kaip atliekų tvarkytojas 2009 m. birželio 30 d. su (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl stiklo atliekų perdirbimo, tvarkytojas įsipareigojo surinkti sutartyje nurodytas atliekas ir laiku išvežti. (Duomenys neskelbtini) bankrutavus, stiklo atliekos liko neišvežtos (priedas Nr. 8); 4. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla, bylos Nr. B2-4820‑567/2013, 2014 m. rugpjūčio 24 d. įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismo sprendimu bankroto administratoriumi paskirtas (duomenys neskelbtini) S. L. 2013 m. liepos 23 d. teismo nutartimi sprendimas dėl padarytos techninės klaidos buvo pakoreguota, paliekant tą patį bylos Nr. B2-4820-567/2013 (priedas Nr. 9); 5. (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugpjūčio 30 d. sudarė sutartį Nr. 2013/08/30-01 su (duomenys neskelbtini) priklausančių konteinerių su atliekomis surinkimo ir suvežimo į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) D. U. paaiškino (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. E1-8666-596/2015), kad (duomenys neskelbtini) konteineriai su (duomenys neskelbtini) neišvežtomis atliekomis atvežtos iš (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu į teritoriją buvo suvežtos (duomenys neskelbtini) priklausančios stiklo atliekos, (duomenys neskelbtini) statybinės atliekos buvo sandėliuojamos teritorijoje iš anksčiau. (Duomenys neskelbtini) buvo informuota apie pareigą pasiimti atvežtas atliekas; 6. (duomenys neskelbtini) pareigūnai T. B. ir R. D. 2014 m. lapkričio 28 d. tikrino teritoriją, buvo daromos teritorijos ir ten saugomų atliekų nuotraukos, surašytas faktinių duomenų įvertinimo aktas, 2014 m. gruodžio 9 d. pareigūnai atliko teritorijos patikrinimą siekiant įvertinti teritorijos aplinkosauginę būklę ir ten saugomų atliekų kiekius, kategorijas, patikrinimo aktas Nr. VR-147-686 (priedas Nr. 10). Patikrinimo metu buvo apmatuotos teritorijoje saugomos atliekų krūvos, įvertinti saugomų atliekų kiekiai kubiniais metrais ir tonomis. Nustatyta, kad teritorijoje yra saugomos šios atliekos: 2,057 t polistirolo atliekų, 33,526 t mišrių šiluminių trasų apšiltinimo atliekų, 21,952 t mišrių plastikinių pakuočių atliekų, 19,200 t mišrių medienos atliekų, 0,508 t šiferio atliekų, 198,260 t langų stiklo atliekų, 6,948 t automobilinio stiklo atliekų, 22,864 t kineskopų stiklo dūžio atliekų, 148,096 t mišrių automobilių ir langų stiklo atliekų. Visas saugomas atliekų kiekis yra 453,411 t. Siekiant nustatyti atliekų savininkus pagal atliekų rūšis, (duomenys neskelbtini) pareigūnai T. B. ir R. D. papildomai 2015 m. kovo 20 d. patikrino teritoriją ir ten saugomas atliekas. 2015 m. kovo 20 d. patikrinimo aktai Nr. VR-14.7-l23 ir VR-14.7-12 (priedas Nr. 11, 12); 6.1. Patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-123 buvo nustatyta, kad 2,057 t polistirolo atliekų, 33,526 t mišrių šiluminių trasų apšiltinimo atliekų, 21,952 t mišrių plastikinių pakuočių atliekų, 19,200 t mišrių medienos atliekų, 0,508 t šiferio atliekų priklauso (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis patikrinimo aktu VR-14.7-123, (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 20 d. buvo surašytas privalomas nurodymas Nr. VR-14.2-14 dėl užfiksuotų atliekų surinkimo ir pridavimo atliekų tvarkytojams, privalomas nurodymas neįvykdytas; 6.1.1. (duomenys neskelbtini) pateikė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui skundą dėl privalomo nurodymo panaikinimo; nepanaikinus privalomo nurodymo, 2015 m. lapkričio 24 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. kovo 30 d. privalomo nurodymo Nr. VR-14.2-14 panaikinimo ir dėl Regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimo nenaikinti privalomo nurodymo atšaukimo panaikinimo, pagal 2015 m. kovo 20 d. patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-123, dėl atliekų nepripažinimo, kad atliekos ne įmonės. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Nr. E1-8666-596/2015 (duomenys neskelbtini) pateiktą skundą atmetė kaip nepagristą (priedas Nr. 13); 6.1.2. (duomenys neskelbtini) pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau šis nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-222-602/2017 šį skundą atmetė (priedas Nr. 14); 6.2. Patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-124 buvo nustatyta, kad 198,260 t langų stiklo atliekų, 6,948 t automobilinio stiklo atliekų, 22,864 t kineskopų stiklo dūžio atliekų, 148,096 t mišrių automobilių ir langų stiklo atliekų priklauso (duomenys neskelbtini), vadovaujantis patikrinimo aktu VR-14.7-124, (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 20 d. buvo surašytas privalomas nurodymas Nr.VR-14.2-15 dėl užfiksuotų atliekų surinkimo ir pridavimo atliekų tvarkytojams, privalomas nurodymas įvykdytas iš dalies, (duomenys neskelbtini) priduotos kineskopų stiklo dūžio atliekos, pridavimo dokumentai yra byloje; 6.2.1. (duomenys neskelbtini) pateikė skundą Regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl patikrinimo akto Nr. VR‑14.7-124, privalomo nurodymo Nr.VR-14.2-15, sprendimo Nr. (38-2)-VR-1.7-502 panaikinimo, nepanaikinus privalomo nurodymo, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. kovo 20 d. privalomo nurodymo Nr. VR-14.2-15 panaikinimo ir sprendimo dėl privalomo nurodymo atšaukimo panaikinimo, pagal 2015 m. kovo 20 d. patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-124, dėl atliekų nepripažinimo, kad atliekos ne įmonės. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. E1-167-171/2016 (duomenys neskelbtini) pateiktą skundą atmetė kaip nepagristą (priedas Nr. 15); 6.2.2. (duomenys neskelbtini) pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau šis nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-222-602/2017, šį skundą atmetė (priedas Nr. 16).

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. balandžio 11 d. patikrinimo metu nustatyta, jog vertinant (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2019 m. balandžio 11 d. atliko teritorijos aplinkosauginį vertinimą: 1.1. Teritorijos vertinime kviesti dalyvauti (duomenys neskelbtini) K. R. R., (duomenys neskelbtini) G. M., (duomenys neskelbtini) S. L., 2019 m. balandžio 5 d. kvietimas (priedas Nr. 23); 1.2. Vertinimas atliktas 2019 m. balandžio 11 d., dalyvaujant (duomenys neskelbtini) K. R. R. ir (duomenys neskelbtini) G. M. Teritorijos vertinime kviečiamas dalyvauti (duomenys neskelbtini) direktorius S. L. atsisakė dalyvauti teigdamas, kad (duomenys neskelbtini) atliekų teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), nėra, teritorijoje buvusios (duomenys neskelbtini) atliekos yra sutvarkytos.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip jau buvo nurodyta, Agentūros 2018 m. birželio 27 d. rašto Nr. (38-14)-VR-1.7-4881 „Dėl pažymos išdavimo“ rengėja buvo R. P., kuri (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) viešojo administravimo specialisto pareigybės aprašymo 6 punkte nurodyta, kad šias pareigas einantis darbuotojas vykdo šias funkcijas: 6.1. vadovaujantis <...> teisės aktais ir šiuo pareigybės aprašymu, spręsti savo kompetencijai priklausančius klausimus; 6.2. vertinti asmenų pateiktų duomenų atitikimą aplinkosauginiams reikalavimams, lyginti ir vertinti duomenų teisingumą; 6.3. sudaryti įmonių, nevykdančių aplinkosauginių reikalavimų, sąrašus ir pateikti juos tiesioginiam vadovui; 6.5. tinkamai ir laiku atlikti kitus <...> agentūros vedėjo pavedimus ir duotas užduotis. To paties aprašymo 7.1 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo specialistas asmeniškai atsako už jam priskirtų funkcijų vykdymą. R. P. 2017 m. lapkričio 2 d. savo parašu patvirtino, kad su aprašymu yra susipažinusi (t. 5, b. l. 12).

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. L. parodė, kad atėjęs į teisiamąjį posėdį, jis V. R. pamatė pirmą kartą. Jam nebuvo žinoma, kad V. R. (duomenys neskelbtini). Po apklausos jis ėmė fiksuoti realią padėtį teritorijoje, peržiūrėjo dokumentus savo kompiuteryje ir suprato, kad aikštelėje yra visai kitos atliekos. Apie (duomenys neskelbtini) atliekas jis sužinojo, kai apytiksliai 2014 m. gruodį buvo atliktas aplinkosaugininkų patikrinimas. Priimtus sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) atliekų jis skundė, tačiau nesėkmingai, todėl susitaikė su mintimi, kad privalės sutvarkyti atliekas, kuo ir užsiėmė. Pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini), kurį atstovavo direktorius E. P. (Duomenys neskelbtini) sutvarkė atliekas ir pateikė jam atliekų vežimo deklaracijas, kurias jis pateikė Agentūrai. Teritorijoje buvo atliekų, priklausančių (duomenys neskelbtini), atstovaujamai K. R. R., kuri iš savo greta esančio rekonstruojamo medienos cecho privežė polistirolo apšiltinimo, mišrių šiluminių apšiltinimo ir statybinių atliekų. Nuvykęs inspektorius rado šias atliekas, todėl 2017 m. gruodžio 20 d. raštu atsisakė išduoti (duomenys neskelbtini) pažymą apie atliekų sutvarkymą, motyvuodamas tuo, kad ten yra kitų atliekų, pateikė nuotraukas. (Duomenys neskelbtini) veikla buvo kartono, plastiko atliekų surinkimas, o pagrindinė prekė buvo supresuotos plastiko pakuotės. Tuo tarpu inspektoriaus nuotraukose buvo stiklas, didelės polistirolo plokštės, kurios nepriklausė (duomenys neskelbtini). Tai, kad (duomenys neskelbtini) atliekos, nurodytos patikrinimo akte, buvo išvežtos, jis suprato nuvykęs į teritoriją su antstoliu. Po kurio laiko jis dar kartą prašė aplinkosaugos išduoti pažymą apie sutvarkytas atliekas. Jis nesitikėjo, kad gali būti taip, jog atliekos neišvežtos, todėl paskambino (duomenys neskelbtini) atstovui D. U., kurį jis seniai pažįsta, ir paklausė, kaip taip yra. Šis jį užtikrino, kad visos (duomenys neskelbtini) atliekos išvežtos. D. U. yra tos srities specialistas, daug kartų buvę aikštelėje, todėl geriau už jį žinojo situaciją. D. U. pirmas jam davė signalą pastebėjęs, kad teritorijoje atsiranda naujų atliekų, fotografavo, siuntė jam nuotraukas. Jis išsaugojo D. U. nuotraukas, siųstas el. paštu 2015 m. spalio 6 d. K. R. R. 2017 m. spalio 20 d. atsiuntė jam 643,40 Lt sąskaitą už neva (duomenys neskelbtini) šiukšlių išvežimą, nors 2021 m. rugsėjo 16 d. papildomai apklaustas pas tyrėją patvirtino, kad šis iš (duomenys neskelbtini) aikštelės jokių atliekų nevežė. Apklausos metu K. R. R. net neužsiminė, kad aikštelė yra išnuomota, patvirtino, jog aikštelėje situacija nepasikeitusi nuo (duomenys neskelbtini) laikų, t. y. atliekos kaip gulėjo, taip ir guli, nors iš tiesų teritorijoje ant tvoros yra užrašas (duomenys neskelbtini). Jis nesikreipė į K. R. R. dėl įvažiavimo į teritoriją atsilaisvinimo. Mano, kad K. R. R., pastatydamas užtvaras ir trukdydamas išvežti atliekas, tikėjosi atsiskaitymo. Jam atvežė atliekų vežimo deklaracijas, jis pasirašė daug egzempliorių, vieną paliko jam. Jam atrodo, kad atvežė visas deklaracijas kartu, bet tiksliai nepamena. Jam atrodo, kad viena deklaracija turėjo keturis egzempliorius. (Duomenys neskelbtini) buvo tik viena iš mažų problemų, jis turėjo daug žymiai sunkesnių bankrotų, todėl šiam atvejui neskyrė labai daug dėmesio. (Duomenys neskelbtini) bankroto byla buvo pas jį. Į archyvą dokumentus perduoda archyvaras, šis žino, kokius dokumentus reikia priduoti, o kiti dokumentai lieka pas jį.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. R. parodė, kad bankroto administratoriaus įgalioto asmens S. L. jis nepažįsta, jie niekada nebendravo, šį pirmą kartą pamatė pirmojo teisiamojo posėdžio metu. Jis (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad gavus prašymą, šis su visais dokumentais el. sistemoje nukreipiamas referentei, ši sudeda visus dokumentus, užregistruoja prašymą ir nukreipia jį valdybos viršininkui, o šis nukreipia vedėjams pagal regionus. Jis, kaip vedėjas, gavęs prašymą, nukreipia jį specialistams pagal jų kompetencijas. Viešojo administravimo specialistas įvertina prašymą, pridėtus dokumentus, turimas bylas, atliekų pobūdį, taip pat atlieka kitus veiksmus pagal poreikį. Jeigu kyla abejonių, šis kreipiasi į inspektorių su prašymu nuvykti į vietą pagal konkretų prašymą. Specialistai patys išsirašydavo dokumentą dėl neplaninio ar planinio patikrinimo. Patikrinimai forminami patikrinimo aktu, kurį pasirašo visi dalyvavę asmenys. Visada ant prašymų būdavo dedama ta pati viza „išsiaiškinti, ar nėra palikta atliekų“. Nesupranta kaltinimo dėl netikro dokumento pagaminimo, nes dokumentas yra pagamintas tikrų lydraščių pagrindu. Anksčiau jokių problemų nekildavo. Jis negali važiuoti ir dar kartą patikrinti teritorijas dėl kiekvienos pažymos. Per dieną gauna apie 10 tokių prašymų išduoti pažymas. Jo darbo krūvis buvo didelis, jis neturi pavaduotojo, turėjo tęsti savo pirminius patikrinimus, perskaityti kiekvieną išeinamąjį raštą, organizuoti darbą taip, kad būtų pasiekti strateginiai Departamento tikslai. Prašymas dėl pažymos išdavimo buvo nukreiptas bankroto pažymas nagrinėjančiam specialistui. Apie tai, kad buvo išduota tokia pažyma, sužinojo, kai buvo pakviestas į apklausą kaip specialusis liudytojas. Jo VDVIS sistema rodo, kada užregistruotas dokumentas, koks yra terminas, taip pat kiekvieno darbuotojo vėluojančias užduotis. Su R. P. turėjo rimtą pokalbį dėl jos vėluojančių užduočių. Su ja pasižiūrėjo jos vėluojančių užduočių sąrašą, pasišnekėjo. Jis klausė, ar ji rimčiau žiūrės į savo darbą. Jis, kaip vadovas, atsako už jos nepadarytą darbą. Ji buvo apmokyta kitų darbuotojų, jis nedavė jai kitokio darbo ar vizos, negu įprastai. R. P. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) Prašymo nagrinėjimo metu ji buvo išdirbusi apie metus. Ji išmanė savo darbą, nebuvo naujokė. Mano, kad R. P. gali jį apkalbėti, nes jie nesutarė, tarp jų buvo ne vienas konfliktas. Niekas jo neprašė išduoti pažymą (duomenys neskelbtini). Jis neįkalbinėjo, nespaudė R. P. išduoti pažymą. Ji jautė spaudimą dėl bendrai vėluojančių užduočių. Jis nenurodė jai aplinkybės, kad nėra atliekų. Jis nesikišo į tai, nes tai yra specialistų reikalas, jie įvertina ir, jeigu reikia, nuvažiuoja į teritoriją. Šiuo atveju jam atnešė pažymą, jis matė, kad yra dokumentai ir teismo sprendimai, jis ten nuvažiavo ir įsitikino, kad nėra atliekų, tik stiklas, kuris buvo atskirtas, ir ramia sąžine pasirašė pažymą. Jis nesakė R. P., kad buvo nuvažiavęs ir nematė atliekų. Jeigu ji būtų parašiusi neigiamą atsakymą, tada jis imtųsi kitų priemonių vertinti, kaip ji atlieka savo darbą. Nurodė, kad 2018 m. buvo įvesta naujovė – mentorystė. Keitėsi darbuotojai ir reikėjo, kad senesni darbuotojai apmokytų naujuosius. Mentorystės metu jis su A. U. ir R. R. kelias dienas važiavo į patikrinimus. A. U. buvo R. R. mentorius, jis važiavo pagal jų nagrinėjamus skundus. Vieno iš patikrinimų metu jis prisiminė, kad (duomenys neskelbtini) buvo R. P. vėluojančių užduočių sąraše. A. U. yra ten buvęs, todėl spontaniškai pasiūlė šiam prasukti pro tą vietą. Kai vyko į (duomenys neskelbtini) aikštelę, nebuvo susipažinęs su dokumentais, kuriuos buvo pateikęs S. L. Nuvažiavęs matė tik stiklo atliekas, todėl buvo užtikrintas, kad kitų atliekų nėra. Jie ten užtruko gal 10 min., apėjo teritoriją, kol A. U. rūkė. Ten atvira teritorija, į kurią galima laisvai patekti. Taip pat ten nuvažiavo 2022 m. lapkričio 9 ar 11 d., pasivaikščiojo, apsižiūrėjo. Jis nėra bendravęs su S. L. dėl atliekų ar pažymos išdavimo. Iki pažymos išdavimo nėra gavęs laiško iš S. L., šio kontaktų neturėjo. Nežino, ar 2012–2013 m. buvo prašoma išduoti pažymas. Apie (duomenys neskelbtini) tuo metu nežinojo. Jis nenagrinėjo (duomenys neskelbtini) skundų, niekada neatliko patikrinimo, todėl nieko nežino. Per sistemą gauti skundai vizuojami kitiems darbuotojams. Jei būtų gavęs jam adresuotą skundą, nusiųstų jį užregistruoti referentei. Asmeniškai į el. laiškus neatsakinėja. Neprisimena, kad būtų matęs teritorijos nuotraukas. Teritorijos nefotografavo. Spėja, kad prie antrosios pažymos pridėtas nuotraukas iš bylos išėmė R. P. Jis nežino, kaip teritorija atrodė prieš ir po, tik po to pamatė pagal nuotraukas. Jam užsifiksavo, kad kitų atliekų nėra, yra likęs tik stiklas. Būdamas inspektorius yra baudęs ir konsultavęs D. U. Juos sieja išimtinai darbiniai santykiai. D. U. asmeninio telefono neturėjo. Galbūt jam skambino, nes turėjo jo darbinį telefoną, jo kontaktai buvo vieši ir jam galėjo skambinti bet kas. Nepamena, kad šis pas jį kabinete būtų sėdėjęs. Pas jį, kaip pas vadovą, ateidavo visi bet kokiais klausimais. Dirbdamas aplinkosaugoje tikrindavo ne tik atliekų tvarkytojus, bet ir nuotekas, oro taršą ir kt. Ateidavo daug žmonių su savo prašymais, klausimais dėl bylų. Pokalbiai su D. U. buvo užfiksuoti tuo metu, kai jis jau dirbo (duomenys neskelbtini).