Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. R. gynėjos advokatės Gitanos Martyšienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje S. L. ir V. R. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. UAB „A“ šioje byloje 2021 m. birželio 5 d. pareiškė civilinį ieškinį, kurį 2021 m. gruodžio 6 d. patikslino, dėl 42 840 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. spalio 12 d. nutarimu, patikslintu 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu, siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, laikinai (iki 2022 m. balandžio 12 d.) apribota V. R. nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą: negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. 99 (duomenys neskelbtini), (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas šešiems mėnesiams iki 2022 m. spalio 12 d.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu kaltinamojo V. R. gynėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnį asmuo, patyręs žalos turi teisę įtariamajam ar kaltinamajam pareikšti civilinį ieškinį. BPK 151 straipsnyje nustatyti pagrindai, kuriems esant gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vienas jų susijęs su civilinio ieškinio užtikrinimu. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo V. R. turtui terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, nors šios nutarties priėmimo metu V. R. civilinis ieškinys nebuvo pareikštas (jis buvo pareikštas kaltinamajam S. L.). Tik 2022 m. vasario 23 d. teisiamajame posėdyje teismas pasiūlė civiliniam ieškovui patikslinti civilinį ieškinį dėl kito kaltinamojo, tačiau tokio patikslinto civilinio ieškinio priėmimo klausimas iki skundo padavimo nėra išspręstas.

1.2. Pagal BPK 112 straipsnį civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Įrodymų tyrimas šioje byloje pradėtas 2022 m. vasario 23 d. teisiamajame posėdyje, todėl akivaizdu, kad kaltinamajam V. R. civilinis ieškinys negali būti reiškiamas.

1.3. Teismas teisingai nurodė, kad civilinis ieškinys proceso metu gali būti tikslinamas. Tačiau gali būti tikslinamas jau pareikštas civilinis ieškinys. Kaltinamajam V. R. civilinis ieškinys iki įrodymų tyrimo pradžios nebuvo pareikštas. Be to, proceso metu gali būti tikslinamas pareikšto civilinio ieškinio pagrindas arba dalykas, o civilinio ieškinio pareiškimas naujam civiliniam atsakovui nėra nei ieškinio pagrindo, nei dalyko tikslinimas.

1.4. Jokia procesinė prievartos priemonė negali būti skiriama ar tęsiamas jo terminas nesant teisėto ir pagrįsto pagrindo. Akivaizdu, kad šioje byloje nebuvo ir nėra jokio pagrindo civilinio ieškinio užtikrinimui taikyti V. R. turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taip pat pratęsti šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą.

Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatymo numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, civiliniam ieškiniui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 151 straipsnio 6 dalis). Aptariama procesinė prievartos priemonė yra susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, kad tam yra teisėtas pagrindas, nepažeidžiamos konkretaus asmens teisės ir teisėti interesai. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus pažeisti proporcingumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šios principinės nuostatos, skundžiama nutartimi pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, nebuvo pažeistos.

Kaltinamojo V. R. gynėja skunde akcentuoja, kad jos ginamajam šioje byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, kuris būtų paduotas ir priimtas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pripažintina, kad gynėja formaliai yra teisi. Bylos duomenimis, UAB „A“ ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 5 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 27 840 Eur turtinės žalos atlyginimo, jame civiliniais atsakovais nurodant UAB „B“ ir S. L. (kitą kaltinamąjį). Aplinkybė, kad jame civiliniu atsakovu nenurodytas V. R., paaiškinama tuo, kad civilinis ieškinys pareikštas dar iki pranešimo apie įtarimą įteikimo V. R.. Pažymėtina, kad civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad UAB „A“ bankroto administratorė UAB „B“ ir jos įgaliotas asmuo S. L. galimai nusikalstamais veiksmais padarė civiliniam ieškovui turtinės žalos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad S. L. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas galimai padarė iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su V. R.. Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė, be kita ko, susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 43 straipsnyje reglamentuojamas procesinis bendrininkavimas, kuris gali būti privalomas ir neprivalomas. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas bendrininkavimas). Kitaip tariant, privalomas bendrininkavimas – tai tokie procesinio bendrininkavimo atvejai, kai bendrininkus sieja bendras materialusis teisinis santykis, pavyzdžiui, solidariosios prievolė, kaip nagrinėjamu atveju. Taigi, nepaisant to, kad civilinis ieškovas reikšdamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje nurodė tik vieną civilinį atsakovą – S. L., vėliau nustačius, jog pastarasis šią žalą galimai padarė kartu su kitu asmeniu – V. R., ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai, siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, buvo taikytas nuosavybės teisės apribojimas ir V. R.. Šiuo atveju svarbu, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo pareikštas toje pačioje baudžiamojoje byloje, kurioje abu įtariamieji įtariami padarę nusikalstamas veikas, veikdami bendrininkų grupėje. Aplinkybė, kad civilinis ieškovas, 2021 m. gruodžio 6 d. tikslindamas civilinį ieškinį (padidino prašomos priteisti turtinės žalos dydį iki 42 840 Eur), jau turėjo žinoti, kad byloje įtarimai pareikšti dar vienam asmeniui – V. R., tačiau pastarojo nenurodė civiliniame ieškinyje, nėra esminė. Dar iki įrodymų tyrimo pradžios pirmosios instancijos teismas išaiškino civiliniam ieškovui, kad jis turi teisę tikslinti pareikštą civilinį ieškinį, jame papildomai, kaip asmenis, turinčius pareigą atlyginti turtinę žalą, nurodant V. R. ir draudiką. Bylos duomenimis, civilinis ieškovas tokia teise pasinaudojo ir 2022 m. balandžio 6 d. patikslino civilinį ieškinį, kuris teismo nebuvo priimtas dėl formalių priežasčių, t. y. vertimo į anglų kalbą nebuvimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, gynėja nepagrįstai sureikšmina įrodymų tyrimo pradžią, iki kurios galimas civilinio ieškinio pareiškimas. Visų pirma, atsižvelgiant į minėtus privalomo procesinio bendrininkavimo aspektus, nagrinėjamu atveju toks civilinio ieškinio patikslinimas (papildomai nurodant civilinius atsakovus) nelaikytinas naujo ieškinio pateikimu, todėl galimas ir pradėjus įrodymų tyrimą. Antra, įrodymų tyrimo nepradėjimas (bylos nagrinėjimo atidėjimas), sudarant formalias sąlygas civiliniam ieškovui būtent iki įrodymų tyrimo pradžios patikslinti pareikštą civilinį ieškinį, papildomai nurodant civilinius atsakovus, neatitiktų baudžiamojo proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skundo argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. R. gynėjos advokatės Gitanos Martyšienės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.