Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-490-328/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-07-07
Bylos Nr.: e2-490-328/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06431-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalė Žukauskienė
Ieškovas: T. P.
Atsakovas: Š. P.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-490-328/2021Proceso Nr. 2-06-3-06431-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.13; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,sekretoriaujant Violetai Žalienei,dalyvaujant ieškovui T. P., jo atstovui advokatui S. Č.,atsakovei Š. P., jos atstovui advokatui D. K.,institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei L. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei Š. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ,,Swedbank“, akcinė bendrovė, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas:1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp T. P. ir Š. P., nutraukti dėl abiejų šalių kaltės; 2) nepilnamečių vaikų N. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu T. P., 3) priteisti iš Š. P., nepilnamečių vaikų: N. P. ir L. P. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaikų tėvą T. P., nurodant, kad piniginės lėšos turi būti pervedamos iki paskutinės einamojo mėnesio dienos į T. P. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) po santuokos nutraukimo T. P. asmenine nuosavybės teise priteisti: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); motociklą Husqvarna TE 450, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5) nustatyti, kad T. P. už jam tenkančią didesnę turto dalį Š. P. sumoka vienkartinę 750,00 Eur kompensaciją; 6) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo T. P. ir Š. P. vardu atidarytose bankų sąskaitose esančios piniginės lėšos yra asmeninė kiekvieno iš jų nuosavybė; 7) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – P.; 8) priteisti iš Š. P. visas su šios bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas; 9) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo T. P. įsipareigoja padengti kredito likutį pagal (duomenys neskelbtini) būsto paskolos kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui „Swedbank“, AB, tačiau bylos šalys T. P. ir Š. P. lieka solidariai atsakingi prieš hipotekos kreditorių „Swedbank“, AB.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką. Paskutiniais santuokos metais santykiai su atsakove labai suprastėjo. Dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą ir sutuoktinių pareigas, namuose nuolat vyko konfliktai, kurių liudininkais tapo nepilnamečiai vaikai. Pastaraisiais metais atsakovė vis mažiau dėmesio skiria vaikams, buičiai, todėl ieškovas yra priverstas praktiškai vienas rūpintis abiejų nepilnamečių vaikų auklėjimu, sveikata, ugdymu, dvasinėmis vertybėmis, poilsiu bei finansiniu išlaikymu. Dėl nuolatinių konfliktų tarp sutuoktinių visiškai išblėso jausmai. Ieškovas jau ilgą laiką negali rasti bendros kalbos su atsakove. Ieškovo įsitikinimu sutuoktinių požiūrio į šeimą skirtumai yra esminiai, todėl santuoką išsaugoti nėra įmanoma. Tarp ieškovo ir atsakovės atsirado negrįžtamas susvetimėjimas, sutuoktiniai nebejaučia pagarbos vienas kitam. Faktiškai sutuoktinių bendras gyvenimas jau yra nutrūkęs, todėl ieškovo įsitikinimu nėra kito kelio tik santuokos nutraukimas. Objektyvios aplinkybės rodo, jog negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Ieškovo manymu abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigas dėl savitarpio pagarbos, moralinės paramos, todėl šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, jog daugiau nei metus laiko ieškovas gyvena atskirai nuo atsakovės. Ieškovui išsikrausčius, palaipsniui į ieškovo gyvenamąją vietą atsikraustė ir abu nepilnamečiai vaikai. Nuo 2019 m. gruodžio mėn. nepilnamečiai vaikai praktiškai visą laiką leidžia su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, atsakovės gyvenamojoje vietoje nepilnamečiai vaikai būna vos vieną ar dvi dienas per mėnesį. Ieškovo įsitikinimu vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo, kadangi šiuo metu vaikai su ieškovu ir gyvena. Ieškovas yra sudaręs geras sąlygas vaikų normaliam vystymuisi. Priešingai nei atsakovė, ieškovas deda visas pastangas rūpindamasis vaikais, padeda sūnui ruošti pamokas, veža vaikus į ugdymo įstaigas ir iš jų pasiima, kartu leidžia laisvalaikį. Be to, patys vaikai išreiškė savo norą gyventi su ieškovu. Nurodė ir tai, kad ieškovo darbo grafikas yra lankstus, jis turi galimybę daugiau laiko skirti vaikų priežiūrai, t. y. nuvežti vaikus į ugdymo/ mokymo įstaigas ir iš jų pasiimti, nuvežti vaikus į lankomus būrelius, susitikimus su draugais ir pan. Tvirtino, jog duomenys apie atsakovės darbo vietą (darbo laikas, darbo pobūdis, nelankstus grafikas), suponuoja išvadą, kad atsakovė neturi galimybės tinkamai ir laiku pasirūpinti vaikais, skirti jiems pakankamai savo laiko. Ieškovas sistemingai laikosi pozicijos, kad vaikų motina, t. y. atsakovė, turi dalyvauti vaikų auklėjime, todėl, ieškovo manymu, atsakovė gali nevaržomai bet kuriuo jai patogiu metu matytis ir bendrauti su vaikais, lygiomis teisėmis su ieškovu dalyvauti jų ugdyme ir auklėjime, atsižvelgiant į vaikų interesus, jų sveikatos būklę, ugdymo įstaigų ir lankomų būrelių tvarkaraštį bei gerbiant vaikų nuomonę ir išreikštus pageidavimus, todėl nėra tikslinga nustatyti specialią bendravimo su vaikais tvarką. Teismui tenkinus ieškovo prašymą ir nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, atitinkamai spręstinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra dirbanti ir gauna nuolatines pajamas, ieškovas turi pakankamą pagrindą manyti, jog ne tik ieškovas, bet ir atsakovė pagal savo finansines galimybes turi prisidėti prie vaikų finansinio išlaikymo. Ieškovo įsitikinimu atsakovė turi galimybę iš savo gaunamų pajamų skirti bent po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Mano, jog santuokoje įgytas turtas turėtų būti priteistas asmeninės nuosavybės teise ieškovui, pažymėjo, jog nuo pat būsto paskolos sutarties sudarymo momento jis vienas rūpinosi paskolos grąžinimu bankui, atsakovė nė karto nėra dengusi ar prisidėjusi prie būsto paskolos kredito dengimo. Be to, ieškovas išimtinai vienas iš jo vardu atidarytos banko sąskaitos visą laikotarpį nuo pat buto įsigijimo moka visas buto išlaikymo (komunalines) išlaidas. Nutraukus šalių santuoką, ieškovo manymu, ieškovas ir atsakovė turėtų likti solidarūs banko skolininkai, tačiau ieškovas laisva valia įsipareigoja vienas vykdyti prievolę bankui, jei butas būtų priteistas jam asmeninės nuosavybės teise.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies.

Atsiliepime nurodė, jog nesutinka su ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl santuokos iširimo priežasčių, kurios yra išimtinai kaltinančios atsakovę. Mano, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas, tačiau suprasdama, kad esant ginčui, kaltės įrodinėjimas gali būti apsunkintas, atsakovė norėtų, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė ir tai, kad nesutinka su ieškovo dėstomomis aplinkybėmis dėl to, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, į tai, kad atsakovė tinkamai rūpinasi ir prižiūri nepilnamečius vaikus, mano, kad jų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jų motina labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį ir nepilnamečių vaikų poreikius, mano, kad ieškovas turėtų teikti 250 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Tvirtino, jog tarp šalių iš esmės nekyla ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos, todėl atsakovė neprašo nustatyti konkrečios ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Pažymėjo, kad nutraukiant santuoką nėra privalu išspręsti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo klausimą (Civilinio proceso kodekso 382 straipsnis), bei tai, jog atsakovė niekada neprieštaravo ir neprieštarauja tam, kad ieškovas bendrautų su savo nepilnamečiais vaikais. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog sutinka su ieškovo nurodyta dalintino nekilnojamojo turto (buto) verte bei su tuo, kad bute esantis kilnojamasis turtas vertės neturi, pritaikytas būtent šiam butui, todėl nedalintinas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis butas yra atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta, bei į tai, kad po santuokos nutraukimo ir toliau šiame bute atsakovė gyvens su savo nepilnamečiais vaikais, butas turėtų būti priteistas atsakovei, atitinkamai jai paliekant pareigą grąžinti bankui suteiktą kreditą. Taip pat atsakovė neprieštarauja, kad ieškinyje nurodytos transporto priemonės būtų priteisti ieškovui.

Teismo posėdyje ieškovas palaikė reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir nekilnojamojo turto padalinimo. Mano, jog bylos medžiaga patvirtina, jog šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su ieškovu. Akivaizdu, kad tėvas gali tinkamai pasirūpinti abiem vaikais, nurodė, jog vaikai neturi būti išskirti. Teigė, esant logiška ir protinga, kad butas atitektų tam, kuris faktiškai moka kreditą. Mano, kad teismas turi įvertinti, kad atsakovė kredito mokėti neturi galimybės, iš faktinio atsakovės elgesio teismas galėtų padaryti išvadą, kad atsakovė už butą nemokėtų. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nemano, jog ieškovas gali tinkamai prižiūrėti mergaitę, mano, jog vaikai turi būti su motina. Teigė, jog ieškovas turi finansines galimybes vaikų išlaikymui skirti po 500 Eur.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes procesiniame dokumente nurodytais pagrindais ir motyvais. Patvirtino, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir nekilnojamojo turto padalijimo. Kritikavo institucijos, teikiančios byloje išvadą, pateiktą išvadą ginčo klausimu, mano, kad išvada nepagrįsta ir teismas negali ja vadovautis. Abejojo, ar byloje pateiktas šalių sūnaus pareiškimas atitinka vaiko valią. Mano esant savaime suprantama, kad šalių dukra labiau prisirišusi prie motinos, mergaitės interesai nebūtų pažeisti, jei jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Teigė nesant pagrindo keisti vaikų gyvenamosios vietos ir nustatyti jos su tėvu. Mano, jog labiausiai vaikų interesą atitiktų, jei vaikai nebūtų išskirti, tačiau atkreipė dėmesį į vaikų amžiaus skirtumą; visgi mano, jog gyvenant su motina sūnaus interesai nebūtų pažeisti. Papildomai nurodė, jog butas reikalingas šeimos, t. y. atsakovės ir vaikų poreikiams tenkinti, todėl turėtų būti priteistas jai.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė palaikė pateiktą rašytinę išvadą. Pažymėjo, jog institucijai netaikomi formos, turinio reikalavimai, išvada – tai institucijos nuomonė, kuri teismui nėra privaloma.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ,,Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau –AB) atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta (Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 10 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas T. P. ir atsakovė Š. P. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė ir įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims (duomenys neskelbtini) sūnus N. P., ir (duomenys neskelbtini) dukra L. P..

Ieškovas prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė byloje kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo neįrodinėjo, ieškinio reikalavimo neginčijo.

Dėl santuokos nutraukimo

Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 3 dalis).

Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

Sutuoktinio pareigos yra įtvirtintos Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju, byloje nustatytos aplinkybės (šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybes, šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu ir kt.) sudaro pagrindą išvadai, jog santuokines pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 3 dalis).

Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovo ir atsakovės santuoka yra iširusi, ieškovas ir atsakovė daugiau nei metus negyvena kartu ir netvarko bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, galimybių išsaugoti šalių santuoką nėra, todėl ieškovo ir atsakovės santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio proceso kodekso 384 straipsnio 6 dalis).

Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis numato, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, aplinkybes, jog šalys turi nepilnamečių vaikų, taip pat atsižvelgiant į kitus reikalavimus, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės.

Šalys išlaikymo viena iš kitos neprašo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas nespręstinas (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.72 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovas prašo nepilnamečių šalių vaikų N. P. ir L. P. gyvenamąją vietą nustatyta su ieškovu. Atsakovė su ieškinio reikalavimu nesutinka, prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Tokiu būdu tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Vienas iš vaiko interesų turinio elementų – turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką. Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalis numato, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, byloje yra pateiktas 2020 m. rugsėjo 4 d. šalių nepilnamečio vaiko N. P. pasirašytas pareiškimas, kuriame išreikšta vaiko valia gyventi su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Iš byloje pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – Skyrius) rašytinės išvados nustatyta, jog Skyrius 2020 m. spalio 22 d. ir 2020 m. spalio 23 d. išklausė nepilnamečių vaikų nuomones, įvertinus vaikų nuomones, vaikų ir tėvų ryšį, Skyrius mano, jog nepilnamečių vaikų N. P. ir L. P. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu T. P. geriausiai atitiktų vaikų poreikius ir vaikų teisių ir teisėtų interesų nepažeistų.

Iš byloje esančios 2021 m. balandžio 26 d. vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) nuomonės raštu apie individualaus pokalbio su vaikais rezultatus nustatyta, jog šalių nepilnametis sūnus N. P. išreiškė norą gyventi su tėvu, t. y. ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje; vyriausiojo specialisto nuomone, vaiko N. P. noras gyventi su tėvu atitinka jo interesus.

Iš byloje esančios 2021 m. balandžio 26 d. vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) nuomonės raštu apie individualaus pokalbio su vaikais rezultatus nustatyta ir tai, kad šalių nepilnametė dukra L. P. išreiškė norą gyventi su motina, t. y. atsakove. Vyriausiojo specialisto nuomone, toks vaiko noras (gyventi su motina, išlaikant artimą bendravimą su kitais šeimos nariais) atitinka vaiko interesus, tačiau specialistas pastebi, jog mažamečio vaiko pasirinkimui galimai turi įtakos vieno iš tėvų, su kuriuo ji praleidžia daugiau laiko, nuomonė.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nustatomas vaiko prisirišimo laipsnis prie kiekvieno iš tėvų, kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas.

Nagrinėjamu atveju visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste, įvertinus Skyriaus išvadą, bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų paaiškinimus, darytina išvada, jog labiausiai nepilnamečių vaikų interesus atitiktų vaikų gyvenamosios vietos nustatytas su ieškovu (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.169 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje pateikti duomenys, jog šalių nepilnametis sūnus N. P. išreiškė norą gyventi su tėvu, nuosekliai laikėsi šios pozicijos bendraudamas su vaiko teisių apsaugos specialistais, teismo vyriausiuoju specialistu (teismo psichologu). Teismas neturi pagrindo spręsti, jog vaiko noras prieštarauja jo interesams, byloje nėra duomenų, jog ieškovas negali tinkamai užtikrinti vaiko poreikių tenkinimo (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, jog šalių nepilnametis sūnus ieškovui persikėlus gyventi atskirai nuo atsakovės, išsikėlė gyventi kartu, šiuo metu berniukas gyvena kartu su tėvu. Byloje esantys duomenys suponuoja išvadą, jog būtent ieškovas rūpinasi kasdienių vaiko poreikių tenkinimu, laisvalaikio organizavimu, vaiko ugdymo procesu ir kt. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir byloje liudytojais apklaustų A. P. (ieškovo draugas), T. B. (ieškovo draugas) paaiškinimai bei nepaneigia byloje liudytojais apklaustų E. M. (atsakovės tėvas) ir D. M. (atsakovės brolienė) paaiškinimai. Duomenų, jog ieškovas neužtikrintų vaiko teisių į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, doroviniam vystymuisi, byloje nėra pateikta. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo nuomonę ginčo klausimu, specialistų išvadas, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir nepilnamečio vaiko N. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu T. P. jo gyvenamojoje vietoje (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Visuma byloje esančių įrodymų taip pat sudaro pagrindą išvadai, jog šalių nepilnamečio vaiko L. P. kasdienių poreikių tenkinimu, šalims gyvenant skyrium, vaiko ugdymo procesu, sveikatos priežiūra ir kt. rūpinasi ieškovas T. P. (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų (vyriausiojo specialisto nuomonės raštu turinio, liudytojos R. P. (ieškovo motina) paaiškinimų ir kt.) matyti, jog šalių nepilnametė dukra daugiau laiko su motina praleidžia nuo 2020 m. gruodžio mėn. (vaikas teismo psichologei nurodė, jog nuo Kalėdų gyvena kartu su mama, R. P. paaiškino, jog vaikas nuo Naujųjų metų dažniau būna su motina). Iš byloje pateiktų Skyriaus papildomų duomenų (2020 m. spalio 22 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas), matyti, jog šalių mažametė dukra bendraudama su Skyriaus specialistais teigė norinti gyventi ir su motina, ir su tėvu. Iš teismo psichologės nuomonės raštu turinio matyti, jog 2021 m. balandžio 26 d. vaikas išreiškė norą gyventi su motina, tačiau specialistas atkreipė dėmesį, jog šiam pasirinkimui galimai turi įtakos vieno iš tėvų, su kuriuo ji praleidžia daugiau laiko, nuomonė. Byloje liudytojas T. B. paaiškino, jog ieškovas su dukra būna vaikų žaidimų aikštelėje, liudytojas A. P. teigė, jog dukra daugiau laiko praleido su tėvu, nurodė, jog ieškovas su vaikais vykdavo sportuoti, leidžia laisvą laiką, su dukra dalyvavo liudytojo šeimos šventėje, ieškovas kartu su dukra, kai sūnus buvo su seneliais, leido laiką išvykoje su liudytoju. Liudytojos D. M. paaiškinimai, jog nepilnametė šalių dukra su ieškovu niekada negyveno, prieštarauja kitų liudytojų paaiškinimams, bylos medžiagai, todėl vertinti kritiškai (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Atsakovės tėvo E. M. paaiškinimai bylai reikšmingų aplinkybių dėl vaikaitės gyvenamosios vietos nustatymo nepaneigia, bet ir nepatvirtina, iš liudytojo paaiškinimų matyti, jog jo ir vaikų ryšys nėra labai artimas, liudytojo paaiškinimų turinys iš esmės analogiškas atsakovės nurodytoms aplinkybėms.

Byloje pateikti duomenys bei nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių nepilnametė dukra dėl savo amžiaus neturi tvirtos nuomonės, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Civilinio kodekso 3.165 straipsnio 1dalis).Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1dalis). Byloje duomenų, jog ieškovas neužtikrintų vaiko teisių į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, doroviniam vystymuisi, nėra pateikta. Iš byloje esančių duomenų apie ieškovo ir atsakovės darbo pobūdį, laiką, galimybes palikti darbo vietą ir kt. matyti, jog ieškovo darbo grafikas pagrindinėje darbovietėje yra lankstus, ką byloje patvirtina ieškovo darbdavio T. P. charakteristika. Ieškovas paaiškino, jog kita jo darbinė veikla nėra susieta su konkrečia darbo vieta, be to, iš byloje esančių duomenų matyti (vaikų paaiškinimų teismo psichologei), jog ieškovas gali ir turi galimybes darbo metu grįžti namo ir pagaminti vaikams pietus, nuvežti vaiką į ugdymo įstaigą, sveikatos priežiūros specialistus etc. Atsakovė teismo posėdyje, nors byloje ir pateikė duomenis apie savo darbo grafiką bei darbo laiką, paaiškinti, kiek dienų per mėnesį dirba, negalėjo, kaip ir neįvardijo kaip ir kokius tiksliai vaikų poreikius tenkina, apsiribojo apibendrinamojo pobūdžio teiginiais (vaikus prižiūri, išlaiko, viską daro ir kt.).Be to, teismas vertina ir byloje pateikto šalių susirašinėjimo el. ryšių priemonėmis (atsakovė nepaneigė šių įrodymų autentiškumo) turinį bei jo kalbą, atsižvelgia į vaikų paaiškinimuose teismo psichologei pateiktus duomenis (šalių nepilnametis vaikas nurodė, jog mama keikiasi, tėvas apie mamą nėra nieko blogo pasakęs ir kt.), kurie charakterizuoja ieškovą ir atsakovę, jų dorovinius ir asmenybės bruožus (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Taip pat atsižvelgtina į byloje esančius duomenis apie artimą šalių nepilnamečių vaikų ryšį nepaisant didelio vaikų amžiaus skirtumo. Tokiu būdu įvertinus byloje pateiktus duomenis bei nustatytas aplinkybes, remiantis byloje esančių įrodymu visuma, prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, teismo psichologės nuomonę raštu, byloje nesant duomenų, jog šalių nepilnametės dukros gyvenimas su tėvu (ieškovu) prieštarautų vaiko interesams, nepilnamečio vaiko L. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu T. P. (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1dalis).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (Civilinio kodekso 3.165 straipsnio 3 dalis). Pagal Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1 dalį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, bylos medžiaga nustatyta, jog tarp šalių ginčo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarkos nėra. Ieškovas ieškiniu reikalavimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nereiškė. Atsakovė (jos atstovas) procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje laikėsi pozicijos, jog atsakovė vaikų galimybių bendrauti su tėvu neriboja. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, konkreti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarka nenustatytina, sudarant šalims galimybes įgyvendinti Civilinio kodekso 3.165 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teises ir pareigas (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, 382 straipsnis, 385 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnis).

Tačiau pažymėtina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (kilus ginčui dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir sąlygų, dalyvavimo auklėjant vaikus būdo ir kt., nustačius, jog esamos tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdas ar sąlygos neatitinka vaikų interesų ar daro jiems neigiamą įtaką ir pan.), kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.175 straipsnis, 3.165 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

Teismui tenkinus ieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, spręstinas klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas dėl atsakovės atsiliepime nurodyto reikalavimo nepilnamečių vaikų išlaikymui iš ieškovo priteisti po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, plačiau nepasisako nesant teisinio ir faktinio pagrindo šį reikalavimą tenkinti.

Ieškovas ieškinyje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų N. P. ir L. P. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaikų tėvą (ieškovą), nurodant, kad piniginės lėšos turi būti pervedamos iki paskutinės einamojo mėnesio dienos į ieškovo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje Skyrius pateikė rašytinę išvadą, jog šis ieškovo reikalavimas neprieštarauja vaikų interesams, o prašoma priteisti suma galėtų būti pakankama būtiniesiems vaikų poreikiams tenkinti.

Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Tačiau negali būti priteista vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, yra vertinama ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.

Žemesnės instancijos teismas

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tačiau nurodytas kriterijus nėra absoliutus, ir nustatant vaikui skirtino išlaikymo dydį, privalu atsižvelgti ir į tėvų turtinę padėtį bei į būtinybę jiems patenkinti savo asmeninius būtinuosius poreikius.

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys asmeninės nuosavybės teise registruotino kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto neturi. Ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovo vardu yra registruotos kelių transporto priemonės. Iš byloje pateiktų 2020 m. rugsėjo 4 d. pažymų apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog ieškovo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) ir (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. (UADBB ,,(duomenys neskelbtini)“). Teismo posėdyje ieškovas papildomai nurodė, jog yra neįgaliojo asistentas, už šias paslaugas jam yra mokamas užmokestis, nurodė, jog jo mėnesio pajamos sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur, pajamos yra kintamos. Iš byloje pateiktos pažymos apie atsakovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog atsakovės pajamos sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. (vidutiniškai) (2021 m. balandžio 11 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažyma). Byloje pateikti duomenys, jog 2021 m. birželio 1 d. yra susidaręs laikino išlaikymo, priteisto iš atsakovės, vaikams įsiskolinimas.

Ieškovas byloje pateikė vaikų išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, kuriame nurodoma, jog vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 948,83 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalių nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas (mokyklą, darželį). Byloje nėra duomenų, jog šalių nepilnamečiai vaikai turi specialių poreikių ir (ar) sveikatos sutrikimų, dėl kurių jiems (ar kuriam nors vienam jų) būtų reikalingas didesnis išlaikymas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Minėta, jog išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Be to, sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą, ieškovas, įgyvendinęs teisės aktų reikalavimus, gauna išmokas vaikams (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis), kuri siekia 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio sumą per mėnesį. Kasacinio teismo praktikoje, įvertinus Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, pažymėta, kad šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (Civilinio kodekso 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Įvertinus išmokos vaikui paskirtį ir tikslus, taip pat pažymėta, jog išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos duomenis apie šalių turtinę padėtį bei gaunamas pajamas, aplinkybę, jog ieškovui yra mokamos išmokos vaikams, taip pat nepilnamečių vaikų amžių bei tai, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių vaikų išlaikymui reikalingos didesnės lėšos, pripažintina, jog atsakovė nepilnamečių vaikų išlaikymui gali ir turi galimybes skirti po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės šalių nepilnamečių vaikų N. P. ir L. P. išlaikymui priteistina po 150 Eur kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio priėmimo dienos (2020 m. rugsėjo 11 d.) iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, kadangi ieškovas kito išlaikymo priteisimo momento neįrodė, o ieškinyje pateikti duomenys apie išlaikymo priteisimo momentą yra prieštaringi – ieškovas nurodo, jog atsakovė prie vaikų išlaikymo neprisideda nuo 2019 m. gruodžio mėn., ieškiniu prašo išlaikymą vaikams priteisti nuo 2020 m. sausio 1 d., nors šio momento neargumentuoja procesiniame dokumente, be to, bylos duomenimis nustatyta, jog šalių nepilnamečiai vaikai su ieškovu persikėlė gyventi palaipsniui, tačiau konkretaus šio persikėlimo momento šalys įvardinti negalėjo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 3.200 straipsnis).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas T. P. (Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Į teismo sprendimu iš atsakovės priteistą išlaikymą įskaitytinos laikino išlaikymo sumos, priteistos iš atsakovės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 3.192 straipsnis).

Remiantis Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatomis, šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

Teismas, nutraukdamas santuoką turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.116 straipsnis, 3.118 straipsnis, 3.126 straipsnis, 3.127 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (suvaržytas hipoteka). Ieškovas byloje pateikė duomenis, jog buto vidutinė rinkos vertė 77 100 Eur. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu nėra registruota kelių transporto priemonių. Ieškovo vardu registruota transporto priemonė Husqvarna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertę ieškovas įvardijo 500 Eur, bei transporto priemonė Volkswagen Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertę ieškovas nurodė esant 1 000 Eur.

Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis numato, jog turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 2 dalis). Vienas iš pagrindų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisei pasibaigti – santuokos nutraukimas (Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas).

Bendro turto padalijimo tvarka yra įtvirtinta Civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalis numato, jog dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito sutuoktinio asmenimis turtas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam jų priklausantis nuosavybės teise turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. D. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-207/2009; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; kt.). Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtina prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti kelių transporto priemones, nekilnojamąjį turtą.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškinio reikalavimu dėl nekilnojamojo turto padalijimo nesutinka, prašo po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą priteisti asmeninės nuosavybės teise jai.

Civilinio kodekso 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovas byloje pateikė duomenis apie santuokoje įgyto turto vertę. Atsakovė su ieškovo nurodyta turto verte sutiko, jos neginčijo. Tokiu būdu nesant tarp šalių ginčo dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto vertės (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis), teismas, nustatydamas santuokoje įgyto turto balansą, vadovaujasi šalių pateiktais duomenimis.

Tarp šalių nėra ginčo dėl transporto priemonių, registruotų ieškovo vardu, padalijimo tvarkos ir būdo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, 187 straipsnis). Ieškovas prašo transporto priemones Husqvarna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Volkswagen Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti jam. Atsakovė su tokiu reikalavimu sutinka.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl transporto priemonių padalijimo tvarkos ir būdo nėra, po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistinos transporto priemonės Husqvarna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Volkswagen Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo; ieškovas prašo šį turtą asmeninės nuosavybės teise priteisti jam, atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka ir prašo nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise priteisti jai.

Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011 ir kt.). Pažymėtina, jog teismui pasirenkant santuokoje įgyto turto padalinimo būdą, sutuoktinių pageidavimai teismui nėra griežtai privalomi. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 32 punktas; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog sutuoktiniams priklausančio nekilnojamojo turto padalijimas natūra nėra galimas dėl objektyvių ir(ar) subjektyvių priežasčių (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nekilnojamąjį turtą padalijus natūra abiem sutuoktiniams, ieškovas ir (ar) atsakovė sudarytų realias kliūtis vienas kitam naudotis bendru turtu (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nors atsakovė teismo posėdyje nurodė, jog ieškovas grasino į butą įleisti nuomininkus, objektyvių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų byloje nėra (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Pažymėtina, jog šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.). Teismas parinkdamas šalims priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo būdą, įvertina byloje pateiktus duomenis apie šalių turtinę bei finansinę padėtį. Byloje esantys duomenys apie atsakovės ir ieškovo pajamas, nekilnojamojo turto vertę bei įsipareigojimų kreditoriui dydį suponuoja išvadą, jog nekilnojamojo turto priteisimas kuriam nors vienam iš sutuoktinių neatitiktų šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų, tiek ieškovui, tiek atsakovei šios bylos kontekste pareiga sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už jam (jai) tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį būtų didelė finansinė našta (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje pateikti duomenys taip pat suponuoja tikėtiną išvadą, jog nekilnojamąją turtą priteistus tik ieškovui, atsakovei gali kilti sunkumų susirandant kitą panašaus pobūdžio gyvenamosios paskirties daiktą (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Be to, aplinkybė, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, pati savaime, nesudaro pagrindo palikti atsakovę be gyvenamosios vietos, atkreipiant dėmesį, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas yra sukūręs tinkamas gyvenimo sąlygas vaikams augti ir vystytis jo gyvenamojoje vietoje, ir byloje nėra duomenų, jog tai sukelia per didelę finansinę naštą ieškovui (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Tokiu būdu įvertinus bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, jog santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra, ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo dalintinas natūra lygiomis dalimis, po ½ dalį kiekvienam (Civilinio kodekso 3.123 straipsnis).

Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo turto dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, bei aplinkybę, jog nekilnojamasis turtas šalims dalintinas lygiomis dalimis, nustatytina, jog ieškovas ir atsakovė nekilnojamuoju turtu naudojasi ir jį valdo bendrai (Civilinio kodekso 4.75 straipsnis, 4.81 straipsnio 1 dalis).

Pastebėtina, jog bendraturčiai bendru susitarimu gali pakeisti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, o nesant šalių susitarimo – kreiptis į teismą dėl naudojimosi daiktu tvarkos pakeitimo (Civilinio kodekso 4.75 straipsnis, 4.81 straipsnis).

Byloje ieškovas pateikė duomenis, jog jo banko sąskaitoje 2020 m. rugsėjo 9 d. duomenimis buvo (duomenys neskelbtini) Eur likutis. Šalys procesiniuose dokumentuose savarankiškų reikalavimų dėl piniginių lėšų, esančių ieškovo ir atsakovės vardu atidarytose banko sąskaitoje padalijimo, nereiškė. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas su atsakove nustojo gyventi kartu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, laikytina, jog piniginės lėšos, buvusios ieškovo vardu atidarytoje sąskaitoje, įgytos sutuoktiniams gyvenant skyrium, todėl remiantis Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 2 dalimi, nedalintinos (Civilinio kodekso 3.119 straipsnis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus byloje pateiktus atsakovės banko sąskaitos išrašų už 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d.ir 2020 m. sausio 1 d – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpius duomenis, teismas neturi pagrindo išvadai, jog šalims nustojus gyventi kartu atsakovės vardu atidarytoje banko sąskaitoje buvo lėšų, kurios dalintinos nutraukiant šalių santuoką. Lėšos, atsakovės įgytos sutuoktiniams gyvenant skyrium, remiantis Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 2 dalimi, nedalintinos (Civilinio kodekso 3.119 straipsnis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus ieškinio reikalavimus, nutraukiant šalių santuoką nustatytina, jog po santuokos nutraukimo ieškovo ir atsakovės vardu atidarytose banko sąskaitose esančios piniginės lėšos yra asmeninė kiekvieno iš jų nuosavybė (Civilinio kodekso 3.127 straipsnis).

Dėl kompensacijų

Pagal Civilinio kodekso 3.118 straipsnio 3 dalį, nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus duomenis apie santuokos metu įgyto turto vertę, atsižvelgiant į tai, kad santuokoje įgytos transporto priemonės po šalių santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovui, atsakovei iš ieškovo atsakovei priteistina 750 Eur kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį (Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalis).

Byloje ieškovas pateikė duomenis, jog 2020 m. birželio 12 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu T. P. pardavė automobilį Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 880 Eur kainą. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog už automobilio pardavimą gautos lėšos panaudotos dengiant lizingo likutį už parduotą transporto priemonę ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), skoloms už komunalines paslaugas dengti. Byloje pateikti mokėjimo nurodymai: 2020 m. birželio 8 d. mokėjimas (duomenys neskelbtini), UAB 2 317,05 Eur sumai, 2020 m. birželio 30 d. mokėjimas Ignitis 918,64 Eur sumai, 2020 m. liepos 1 d. mokėjimas AB ,,Klaipėdos energija“ 543,81 Eur sumai už butą (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 30 d. mokėjimas DNSB ,,(duomenys neskelbtini)“ 393,93 Eur sumai ir 2020 m. liepos 1 d. mokėjimas AB ,,Klaipėdos vanduo“ 41,81 Eur sumai už butą (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovas pateikė duomenis, jog laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 20 d. iki 2020 m. liepos 29 d. atsakovei pervedė 81,98 Eur sumą (mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog mokamas vaikų poreikiams tenkinti, bei sumokėta už viršytą limitą). Atsakovė (jos atstovas) bylos nagrinėjimo metu šių įrodymų neginčijo, duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog ieškovo gautos lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams (įsiskolinimui pagal lizingo sutartį padengti bei skoloms dėl bendro turto išlaikymo dengti) tenkinti, nėra pateikta (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas neturi pagrindo spręsti, jog ieškovas sumažino santuokos metu įgyto turto masę, todėl faktinio ir teisinio pagrindo spręsti kompensacijos priteisimo klausimą šiuo aspektu nenustatyta (Civilinio kodekso 3.92 straipsnis, 3.115 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl sutuoktinių prievolių

Civilinio kodekso 3.109 straipsnis numato, jog bendros sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog sutuoktiniai turi įsipareigojimų Swedbank, AB bankui – ieškovas ir atsakovė (kredito gavėjai) (duomenys neskelbtini) bei ,,Swedbank“, AB (kredito sutartyje – AB bankas ,,Hansabankas“) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), kuria šalims suteiktas (duomenys neskelbtini) Eur kreditas butui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti. negrąžinto kredito suma 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarė 82 854,84 Eur (pagrindas – 2020 m. rugsėjo 1 d. ,,Swedbank“, AB pažyma apie paskolos likutį Nr. SR-KP-20-4871). Ieškovas ieškiniu prašė prievolę (prievoles) kreditoriui palikti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole, tačiau nustatyti, jog ieškovas po santuokos nutraukimo įsipareigoja padengti kreditą. Atsakovė prievolės kreditoriui solidarumo neginčijo, tačiau prašė priteisti jai butą asmeninės nuosavybės teise atitinkamai jai paliekant pareigą grąžinti bankui suteiktą kreditą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-410/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-229/2009). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kreditorius byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį/priešieškinį, o šalys neprašo modifikuoti santuokos metu prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų, prievolė kreditoriui pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo paliktina solidariąja šalių prievole.

Įvertinus tai, kad ieškovo reikalavimais numatyti jo įsipareigojimą bankui padengti kredito likusį buvo siejamas su viso nekilnojamojo turto priteisimu ieškovui, o atsakovės reikalavimas atitinkamai atsakovei numatyti pareigą dengti kreditą su sąlyga, jei butas būtų priteistas jai asmeninės nuosavybės teise, atsižvelgiant į teismo parinktą santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo būdą, šalių reikalavimai nustatyti vieno iš buvusių sutuoktinių pareigą vienasmeniškai vykdyti solidarią prievolę bankui nesant teisinio ir faktinio pagrindo negali būti tenkinami (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas už ieškinio pareiškimą sumokėjo 1 599,00 Eur žyminį mokestį. Duomenų apie ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nėra pateikta.

Atsakovė byloje pateikė įrodymus, jog patyrė 1 500 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, laikytina, jog patenkinta 90 proc. ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų iš atmestų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteistinos 1 439,10 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei iš ieškovo 150 Eur bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Byloje teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai, įvertinus byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, remiantis Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalimi, Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalimi, priėmus sprendimą byloje, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, 376 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Š. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei Š. P. palikti santuokinę pavardę ,P.“, ieškovui T. P. – ,,P.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų N. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu ieškovu T. P., ieškovo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės Š. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų N. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos (2020 m. rugsėjo 11 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nurodant, kad piniginės lėšos turi būti pervedamos iki paskutinės einamojo mėnesio dienos į T. P. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į išlaikymo sumą įskaitant teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones priteistą laikiną išlaikymą.

Paskirti ieškovą T. P. nepilnamečių vaikų N. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Padalinti santuokos metu įgytą turtą:

- po santuokos nutraukimo ieškovui T. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Husqvarna TE 450, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovo vardu, transporto priemonę Volkswagen Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą ieškovo vardu, ir ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

- po santuokos nutraukimo atsakovei Š. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

- nustatyti, jog po santuokos nutraukimo ieškovo T. P. ir atsakovės Š. P. vardu atidarytose bankų sąskaitose esančios piniginės lėšos yra asmeninė kiekvieno iš jų nuosavybė.

Po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui Swedbank, akcinė bendrovė pagal (duomenys neskelbtini) būsto kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidariomis ieškovo T. P. ir atsakovės Š. P. prievolėmis.

Priteisti atsakovei Š. P. 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.

Priteisti iš atsakovės Š. P. 1 439,10 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt devyni eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui T. P..

Kitų ieškinio reikalavimų netenkinti.

Priteisti iš ieškovo T. P. 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei Š. P..

Panaikinti teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (dėl laikino išlaikymo priteisimo).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Dalė Žukauskienė