Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui M. M., dėl santuokos nutraukimo, dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) d. Teismas mano, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo, kadangi šalys nuo 2023 m. rudens nebegyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Pažymėtina, kad po ieškinio pateikimo 2023-09-19 d. praėjau daugiau kaip keturi mėnesiai, tačiau sutuoktiniai taip ir nesusitaikė. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu ir nemano, kad tikslinga imtis dar papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl šalių santuoka nutrauktina ( LR CK 3.53 str. 2 d., 3.54 str. 1 d.).

Dėl kaltės

6. Teismas pažymi, kad santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas civilinio kodekso normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; ir kt.). Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012).

7. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

8. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

9. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).

10. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

11. Teismas konstatuoja kad ieškovė neįrodė, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas tik atsakovas, kadangi net ir nenustačius (neįrodžius) kaip nurodo atsakovas ieškovės neištikimybės fakto, nustatyta, kad pas ją namuose, nesant sutuoktinio lankydavosi jos šeimos draugas (kaip nurodo ieškovė) kurie kartu bendravo ir pan. Atsakovas, t.y. jos sutuoktinis tuo buvo nepatenkintas, tuo galimai buvo pakirstas jo (atsakovo) pasitikėjimas sutuoktine. Tačiau ieškovė nedėjo veiksmų situacijai pakeisti ir atkurti sutuoktinio pasitikėjimą. Kitą vertus ir pats atsakovas galimai smurtavo ieškovės atžvilgiu tai patvirtina ieškovės pateiktos nuotraukos, be to atsakovas susirašinėjo su kita moterimi tai patvirtina ieškovės pateiktos atsakovo susirašinėjimas su kita moterimi (sveikina Eglute su gimtadieniu linki, kad ir toliau šviestu žalios akys ir t.t.). Tokiu būdu ir atsakovas pakirto ieškovės pasitikėjimą juo (CPK 185 straipsnis).

12. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

13. Teismas pažymi, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio. Abejiems sutuoktiniams nesugebėjus rasti sprendimo, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti ne dėl vieno sutuoktinio kaltės.

14. Teismo vertinimu esant tokiai situacijai, dėl šalių tarpusavio santykių, matyti akivaizdūs šalių nesutarimai, konfliktai, prie kurių atsiradimo neabejotinai prisidėjo tiek ieškovė tiek ir atsakovas. Byloje nustatyta, kad abu sutuoktiniai nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžiuose duotų paaiškinimų matyti akivaizdi tarpusavio pagarbos stoka, o tarp sutuoktinių atsiradus nesutarimų, šie nepasinaudojo galimybėmis susitaikyti, rasti abiem priimtinas išeitis, trūko abipusės tolerancijos, abejiems sutuoktiniams trūko tarpusavio pagarbos ir supratimo. Įvertinus tai teismas konstatuoja, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo ir tarpusavio išlaikymo

Taigi CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta sutuoktinio teisė pareikšti reikalavimą dėl uždraudimo pasilikti santuokinę pavardę kitam sutuoktiniui, kaltam dėl santuokos iširimo, siejama su aplinkybe, kad santuoka yra nutraukiama dėl kito sutuoktinio kaltės. Nagrinėjamu atveju byloje pripažinta, kad šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, be to šalys turi bendrą vaiką H. M.. Todėl atsakovo argumentai, jog ieškovei nepaliktina santuokinė pavardė, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi šalių santuoka nutraukta ne dėl vieno sutuoktinio kaltės, be to kaip minėta šalys turi bendrą vaiką. Įvertinus tai ieškovei po santuokos nutraukimo jos prašymu paliekama santuokinė pavardė – M.. (CK 3.69 straipsnis).

16. Šalys išlaikymo viena iš kitos neprašo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas nespręstinas (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

18. Teismas, spręsdamas ginčus dėl vaikų, visų pirma turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3. straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinti, ar tas iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, užtikrins sąlygas vaikui gyventi ir augti sveikam. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 35 “Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium” 34 punktas).

19. Įvertinęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, teismas mano, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Toks sprendimas priimtinas remiantis tais motyvais, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su motina, be to, kaip minėta atsakovas jokio priešingo prašymo ar pageidavimo byloje nepateikė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius, taip pat pateikė išvadą, jog šalių santuokos nutraukimo atveju nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti kartu su motina.

Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo

20. Pagal Civilinio proceso kodekso 385 straipsnio nuostatas teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.).

21. Įvertinus tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tai atskirai gyvenantis vaiko tėvas privalo teikti išlaikymą. Ieškovė ieškinyje nurodė ir prašė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 300 Eur mokamų periodinių išmokų kas mėnesį, iki jo pilnametystės. Tačiau teismo posėdžio metu sutiko šią sumą sumažinti iki 274,00 Eur sumos. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje prašė iš jo priteisti po 150,00 Eur. išlaikymą vaikui.

22. Pagal į bylą pateiktus įrodymus, vaiko ugdymu ir priežiūra rūpinasi ieškovė. Vaikas lanko Lopšelį - darželį (duomenys neskelbtini) kainuoja 104,20 Eur. per mėnesį. Nuomojasi butą (nuomos mokestis per mėnesį 250,00 Eur.). Ieškovė taip pat patiria visas su tuo susijusias išlaidas: vaiko maistui, rūbams, higienos reikmėms ir lavinimo, sveikatinimo išlaidoms. Teismo manymu, nereikia įrodinėti šių visuotinai žinomų aplinkybių.

24. Nustatydamas H. M. išlaikymo poreikį šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

25. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 924,00 Eur. Teismas taip pat pažymi, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį, pagal Kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartyje Nr. e3K-3-181-823/2022, Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiamos išmokos paskirties, yra nurodęs, kad ši išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.

27. Teismas taip pat pažymi, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios, lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

28. Taigi, CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įvertinus tai, kad atsakovo pajamos ženkliai didesnės nei ieškovės, jis turi prisidėti didesne dalimi, t.y. proporcingai atsižvelgiant į jo pajamas. Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakovas gali savo sūnui teikti 274,00 Eur išlaikymą, kuris atsižvelgiant į vaiko poreikius, dabartinį pragyvenimo lygį, laikytinas atitinkančiu protingumo bei realumo kriterijų. Ši išlaikymo suma indeksuotina LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė V. M..

29. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

30. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos patvirtinimo

31. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1dalis).

32. Ieškovė ieškinyje prašė nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarką. Atsiliepime į ieškovės ieškinį ir teismo posėdyje atsakovas iš esmės nurodytai bendravimo tvarkai prieštaravimų nepateikė taip pat nenurodė savo siūlomos tvarkos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė paaiškino, kad nedaro jokių kliūčių atsakovui bendrauti su sūnumi, priešingai skatina ir nori, jog jis su juo bendrautų.

33. Teismas pažymi, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

34. Įvertinus tai, tvirtintina ieškovės ieškinyje nurodyta atsakovo bendravimo tvarka su šalių nepilnamečiu sūnumi H. M. (CK 3.175 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto (automobilio) padalijimo

35. Pagal Civilinio kodekso 3.59 straipsnio nuostatas teismas nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą.

36. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstamas bendroji jungtinė nuosavybė. Nustatyta, kad šalys santuokos metu, t.y. 2020-05-29 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, įgijo automobilį Audi A6. Ieškovė ieškinyje šį automobilį įvertino 1500,00 Eur. t.y. ta pačia suma kuri už kurią jis ir buvo pirktas 2020 m. Tačiau teismo posėdyje, įvertinus tai, kad nuo turto įsigijimo praėjo 4 metai, automobilio vertę sumažino iki vieno tūkstančio eurų ir atitinkamai prašė patį automobilį priteisti atsakovui, o jai pusę šio automobilio vertės kompensaciją, t.y. 500,00 Eur. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytomis automobilio vertėmis teigdamas, kad automobilis tiek nevertas arba kad jis visai bevertis. Teismas išaiškino ieškovui, esant ginčui dėl turto vertės jis gali pateikti kitus įrodymus, tačiau atsakovas jokių įrodymų apie automobilio vertę nepateikė.

37. CK 3.119 straipsnis nustato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto vertę ir ją įrodinėti. Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tinkamu teismo aktyvumo šeimos bylose įgyvendinimu sprendžiant dalijamo turto vertės nustatymo klausimą, kai nenustatoma aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo dispozityvumo ir šalių rungimosi principų, gali būti pripažįstamas ir pasiūlymas šalims pateikti tinkamus įrodymus, termino šiems veiksmams atlikti nustatymas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas).

38. Pažymėtina, kad abi ginčo šalys yra vienodai atsakingos už informacijos, reikalingos tinkamam dalytino turto balansui sudaryti, pateikimą teismui. Taigi, tiek ieškovė, tiek atsakovas privalėjo teismui pateikti duomenis apie turtą, jų manymu, esantį bendrąja jungtine jų nuosavybe. Jei tarp šalių kiltų ginčas dėl tam tikro turto priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, šį klausimą, remdamasis šalių pateiktais įrodymais, turėtų spręsti teismas. Tokia situacija, kai viena iš šalių pateikia įrodymus, jos įsitikinimu, patvirtinančius dalijamo turto vertę, o kita šalis elgiasi pasyviai (t. y. neginčija šios vertės, neteikia įrodymų, patvirtinančių kitokią turto vertę), nesuponuoja teismo teisės atmesti šalies reikalavimą padalyti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje Nr. 3K-3-99-969/2016, 28, 30 punktai).

39. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nesutikimas su kitos šalies pateiktu turto įvertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009).

40. Kaip minėta ieškovė 1999 m. laidos automobilio vertę įrodinėjo jo pirkimo - pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta jo vertė 1500,00 Eur. teismo posėdžio metu automobilio vertę sumažino iki 1000,00 Eur. Pažymėtina, kad atsakovas teismui nepateikė jokių šio turto vertės įrodymų, nors buvo teismo įpareigotas tokio pobūdžio įrodymus pateikti. Teismas kritiškai vertina atsakovo aiškinimą, kad automobilis bevertis, nes jis juo naudojasi, važiuoja į darbą, teismas taip pat pažymi, kad štai pagal internetinės svetainės www. autolius.lt informaciją net metais senesnis automobilis (1998 m. laidos) parduodamas už 1490,00 Eur. https://m.autoplius.lt/skelbimai/audi-a6-1-9-l-sedanas-1998-dyzelinas-25110192.html. Kitas 1998 m. laidos automobilis AUDI A6 parduodamas už 1150 Eur. https://m.autoplius.lt/skelbimai/audi-a6-1-9-l-sedanas-1998-dyzelinas-25089154.html. Įvertinus tai teismas konstatuoja, kad nesant kitų įrodymų, ieškovės nurodyta 1000,00 Eur. automobilio vertę iš esmės galima laikyti teisinga (CPK 185 straipsnis).

41. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).

42. Kadangi automobilis iš esmes yra nedalus bei juo naudojasi atsakovas, jis (automobilis) natūra priteistinas atsakovui, o ieškovei įvertinus tai kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, priteistina ½ dalis jo vertės, t.y. 500,00 Eur kompensacija.

Dėl 500,00 Eur priteisimo H. M.

43. Ieškovė ieškinyje taip pat prašė priteisti iš atsakovo M. M. sūnui H. M. 500,00 (penkių šimtų) eurų pasisavintas pinigines lėšas (ieškinio 7 p). Tačiau bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovas 2024-01-11 d. SEB banko mokėjimo pavedimu Nr. 2951 pervedė ieškovei 500,00 Eur., todėl prašė bylos dalį, dėl ieškovės ieškinio reikalavimo (ieškinio reikalavimo 7 p.) dėl 500,00 Eur. priteisimo nutraukti, ieškovei atsisakius nuo ieškinio.

44. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (ar jo dalies kaip šiuo atveju). Ieškovei atsisakius nuo ieškinio dalies byla, toje dalyje nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 d. 293 straipsnio 1 d. 4 p. ). Šalims yra žinoma, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Įvertinus tai, byla dalyje dėl 500,00 Eur. priteisimo nutrauktina ieškovei atsisakius nuo ieškinio reikalavimo (CPK 140 straipsnio 1 d. 293 straipsnio 1 d. 4 p. ).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Ieškovė pateikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, kadangi jai buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Civilinio proceso Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kad suteikiant ieškovei teisinę pagalbą šios išlaidos sudarė 701,04 Eurai. Todėl iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 701,04 Eur. teisinės pagalbos išlaidų.

48. Be to pagal LR CPK 83 str. ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. LR CPK 85 str. nustato, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Kaip minėta pati ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovo po 274,00 Eur. kasmėnesinį išlaikymą kuris ir buvo patenkintas, t.y. priteista po 274,00 Eur. kas mėnesinės periodinės išmokos. Todėl šioje dalyje ieškinio suma laikoma 3288,00 Eur. (274 Eur. x 12 mėn. = 3288 Eur.). Be to patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti 500,00 Eur vertės kompensaciją. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį turtiniuose ginčuose žyminis mokestis sudaro 3 procentus nuo ieškinio sumos, įvertinus tai, kad byla buvo nagrinėjama procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos ((3288 +500) x 3 proc. – ¼ = 86 Eur. Atsižvelginat į tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 195 Eur. žyminio mokesčio (109 + 86 = 195 Eur.) (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 269, 270, 274, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti, M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos santuokinę pavardę – M.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. M..

Priteisti iš atsakovo M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus 0 ct) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2023 m. rugsėjo 19 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę V. M. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalis, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdoma skubiai.

Patvirtinti atsakovo M. M. bendravimo su sūnumi H. M. bendravimo tvarką, nurodant, kad atsakovas M. M. turi teisę bendrauti su sūnumi H. du kartus per mėnesį, kas antrą savaitgalį, pasiimant sūnų penktadienį vakare iš anksto sutartu laiku ir sutartoje vietoje, o grąžinant sekmadienį vakare sutartu laiku ir sutartoje vietoje. Atsakovui bendraujant su sūnumi jis privalo nurodyti, kurioje vietoje vyks bendravimas, jo bendravimo su sūnumi vieta turi atitikti sanitarines, higienos sąlygas. Konkrečią dieną, kada norės bendrauti su sūnumi atsakovas praneša ne vėliau kaip prieš dvi dienas telefonu. Be to, sūnui pradėjus lankyti mokyklą atsakovas turi bendrauti vieną kartą pasirinktinai per mokyklines atostogas - rudens, žiemos, pavasario.

Šalių santuokos metu įgytą automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), vertė 1000,00 Eur., asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti atsakovui M. M., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei V. M. iš atsakovo M. M. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) kompensaciją.

Bylos dalį dėl 500,00 Eur. priteisimo nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi) panaikinti.

Priteisti iš M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), septynis šimtus vieną eurą ir 4 centus (701,04 Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: AB „Swedbank“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) vieno šimto devyniasdešimt penkių (195,00 Eur.) Eur žyminį mokestį valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.