Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. S. ir atsakovo A. I. (A. I.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-750-676/2018 pagal ieškovės Ž. S. ieškinį atsakovui A. I., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir vaiko motinai priteisimo ir atsakovo A. I. priešieškinį ieškovei Ž. S., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

21. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, išlaikymo ieškovei (ne)priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovui paskirtos baudos teisėtumo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstųjų teismo sprendimo dalių, jų teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės

22. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė Ž. S. su atsakovu A. I. gyveno kartu nuo 2015 m. iki 2017 m. liepos 2 d., santuokos nebuvo sudarę, jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. I.. Nagrinėjamoje byloje (2018 m. vasario 22 d.) nutartimi buvo paskirti genominiai (DNR) tyrimai, pagal tyrimo išvadas, atsakovas A. I. yra biologinis M. I., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas. Atsakovė nuo 2017 m. liepos 3 d. iki (duomenys neskelbtini) nedirbo ir prižiūrėjo vaiką, iki jam sueis 3 metai. Šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. vaikas lanko lopšelį-darželį.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

23. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

25. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2018 m. vasario 21 d. ir 2018 m. birželio 4 d. atsakovas sumokėjo advokatei I. S. 1 000,00 Eur už suteiktas paslaugas, tačiau advokatė I. S. nepateikė teismui duomenų apie atsakovo patirtas išlaidas ir priimdamas sprendimą teismas šių išlaidų nepriteisė. Įrodymus apie advokato paslaugų apmokėjimą gavo 2018 m. gruodžio 17 d., todėl negalėjo prašyti pirmosios instancijos teismo priimti papildomą sprendimą. Atsakovas mano, kad šis klausymas gali būti išspręstas apeliacinio skundo nagrinėjimo metu.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymas pridėti atsakovo prašomus dokumentus prie bylos yra nepagrįstas, kadangi minėtus įrodymus atsakovas turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2018 m. spalio 3 d. gautas atsakovo atstovės advokatės I. S. prašymas, kuriuo informuojama apie teisinių paslaugų sutarties ir atstovavimo sutarties su atsakovu nutraukimą. Apelianto pateikto pinigų priėmimo kvito (duomenys neskelbtini)išrašymo data 2018 m. vasario 21 d., suma 500,00 Eur; pinigų priėmimo kvito (duomenys neskelbtini) išrašymo data 2018 m. birželio 4 d., suma 500,00 Eur. Sprendimas ginčo byloje priimtas 2018 m. lapkričio 15 d. Atsakovas iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių anksčiau minėtas patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismui nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs priimti šiuos atsakovo teikiamus įrodymus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo motyvai, jog jis neturėjo galimybės įrodymus pateikti laiku, kadangi tik po sprendimo paskelbimo susipažinęs su civilinės bylos medžiagą sužinojo, kad I. S. dėl nežinomų priežasčių nepateikė teismui duomenų apie atsakovo patirtas išlaidas ir priimant sprendimą teismas šių išlaidų nepriteisė, yra nepagrįsti.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra iš esmės atkartojamos tos pačios faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, į kuriuos atsakyta skundžiamame sprendime, todėl teisėjų kolegija, neatkartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, iš esmės pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydama dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio

30. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus M. I., gimęs (duomenys neskelbtini) gyvena su ieškove. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, jo dalyje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam sūnui priteisimo nurodydama, kad šalių nepilnamečiam vaikui išlaikyti reikia apie 350,00 Eur per mėnesį, jie kartu su atsakovu nebegyvena nuo 2017 m. liepos 2 d., nuo to laiko atsakovas nepadeda išlaikyti vaiko, nepadeda jai materialiai. Teismo posėdžio metu ieškovė Ž. S. papildomai paaiškino, kad vaiką išlaikyti padeda ieškovės tėvai, kurie turi galimybes vaiko bei jos išlaikymui skirti daug daugiau lėšų, nei vaikui reikia. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, sutiko prisidėti prie vaiko išlaikymo, tačiau ne ieškovės prašoma suma, o proporcingai savo turtinei padėčiai. Nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti 350,00 EUR išlaikymo suma yra per didelė ir nepagrįsta. Vaiko išlaikymui jis sutiko mokėti po 150,00 Eur kas mėnesį. Teismo posėdžio metu patvirtino, jog sutinka nepilnamečio vaiko išlaikymui skirti lėšų, tačiau ne tiek, kiek reikalauja ieškovė, kadangi tokio amžiaus vaiko išlaikymui reikalinga daug mažesnė suma. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko M. I., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. liepos 2 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Apeliantė, nesutikdama su šia teismo sprendimo dalimi, nurodo, kad teismui pateikta ne visa informacija apie atsakovo gaunamas pajamas ir atlyginimą. Apeliantas su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka mokėti išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį.

31. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų prievolės išlaikyti vaikus negalima atsisakyti vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina, kad tėvų pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis.

32. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

33. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikams vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

35. Byloje nustatyta, 2018 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovei leista nagrinėjamoje byloje gauti duomenis bei įrodymus iš akcinės bendrovės Luminor Bank (akcinė bendrovė DNB bankas), atsakovo pateiktus akcinei bendrovei DNB bankui: patvirtintus dokumentus dėl kredito gavimo pagal 2016 m. rugsėjo 29 d. kredito sutartį (duomenys neskelbtini), atsakovo prašymą bankui, pateiktus bankui duomenis bei įrodymus apie jo gaunamas pajamas ir atlyginimą, (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentus, akcininkų sąrašą ir kitus bankui šiuo tikslu pateiktus reikalingus dokumentus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog minėti duomenys ieškovės atstovo buvo pateikti byloje ir 2018 m. spalio 24 d. teisėjo rezoliucija buvo pridėti prie bylos ir vertinti priimant galutinį sprendimą. Kokios konkrečiai pajamos nebuvo įvertintos priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovė savo apeliaciniame skunde nenurodo.

36. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su priteisto 220,00 Eur išlaikymo dydžiu, motyvuodamas tuo, jog ieškovė turi nuosavą būstą, jos nuolatines pajamas sudaro apie 1500,00 Eur ir kiekvieną mėnesį skiria po 260,00 Eur vaiko išlaikymui. Atsakovas turi nuosavą būstą, kuris apsunkintas hipoteka, kiekvieną mėnesį moka kredito dalį, jo pajamas sudaro 500,00 Eur per mėnesį, todėl tikslinga priteisti iš atsakovo 150,00 Eur vaikui išlaikyti. Ieškovė turės skirti 110,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

37. Byloje vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad apeliantei 2013 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. liepos 11 d. pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą duomenimis, ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. liepos 1 d. registruota kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, draudžiamųjų pajamų negauna. Ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. dirbo ir jos pajamos iš šios darbo veiklos buvo vidutiniškai po 1 144,00 Eur per mėnesį.

38. Byloje nustatyta, kad atsakovui 2016 m. rugsėjo 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. nuosavybės teise priklauso pastatas – vieno aukšto gyvenamasis namas ir 1/2 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonės Registrų centro 2018 m. rugpjūčio 16 d. išrašo apie asmenį, kuris yra juridinių asmenų dalyvis, duomenimis, atsakovas yra (duomenys neskelbtini) akcininkas nuo 2006 m. balandžio 4 d. ir jam priklauso 50 vnt. akcijų, vienos akcijos nominali vertė 100,00 Lt, pateikta įmonės 2016, 2017 metų metinė pelno mokesčio deklaracija. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2012 m. kovo 9 d. yra (duomenys neskelbtini) direktorius, 2017 m. rugsėjo 18 d., 2018 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini) pažymų duomenimis, atsakovui priskaičiuotas darbo užmokestis po 560,00 Eur per mėnesį. Nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas yra asmuo, gaunantis atlyginimą iš (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas (2016 m. rugsėjo 29 d. kreditavimo sutartis (duomenys neskelbtini)) suteikė atsakovui 42 400,00 Eur kreditą gyvenamajam namui Kauno rajone pirkti, kredito grąžinimo terminas 2046 m. rugsėjo 6 d., mėnesio įmokos suma yra 118,11 Eur.

39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog duomenų, kad apelianto turtinė padėtis būtų blogesnė negu apeliantės, nėra, apelianto nurodomos aplinkybės neįrodo, dėl ko jis negalėtų mokėti nepilnamečiam sūnui 220,00 Eur išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius duomenis, leidžiančius spręsti apie šalių finansinę padėtį ir galimybes ją gerinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog iš atsakovo veiksmų bei gaunamų pajamų ginčo laikotarpiu nematyti jo pastangų gauti didesnes pajamas ir daugiau lėšų skirti vaiko išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas dirba dviejų uždarųjų akcinių bendrovių direktoriumi, yra vienos iš šių bendrovių akcininkas, o kitos bendrovės akcininkai yra jo tėvai, todėl gaudamas tik 560,00 Eur atlyginimą per mėnesį atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių gauti didesnes pajamas, byloje esantys faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovas neturi pakankamai pajamų dėl objektyvių priežasčių.

40. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka, kad šalių vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 610,00 Eur suma. Apeliantas savo nesutikimą motyvuoja tuo, jog ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 350,00 Eur, jokių duomenų apie tai, kad šios sumos nepakanka tam, kad užtikrintų vaiko poreikius, nepateikė. Apelianto manymu, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, jo poreikius ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, 300,00 Eur per mėnesį suma vaiko išlaikymui laikytina protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis fizinį, protinį, dvasinį ir socialinį vystymąsi išlaidomis vaikui, todėl tikslinga priteisti iš atsakovo 150,00 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

41. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikta ieškovės parengta išsami išlaidų detalizacija, pagal kurią iš viso vaiko poreikiams reikalinga 610,00 Eur suma, kurią sudaro išlaidos: transportui, maitinimui, papildomam maitinimui, drabužiams, avalynei, medikamentams, mokymui ir plaukimui baseine, šeimos gydytojų ir kitų specialistų pagalbai, reabilitacijai atostogų metu, reabilitacijai delfinariume, internetui, televizijai, telefonui, buto komunalinėms paslaugoms (vienam žmogui) (b. t. I, b. l 9). Ieškovė taip pat į bylą pateikė kvitus, patvirtinančius dalį patiriamų išlaidų (b. t. II, b. l. 39–42). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių turtinę padėtį ir jų galimybes dirbti ir gauti pastovias ir didesnes pajamas, taip pat ir ieškovės teiktus apskaičiavimus dėl vaiko išlaikymo, šalių poziciją dėl šio reikalavimo, šalių 2 metų amžiaus vaiko būtinuosius poreikius, nenustatęs vaiko specialiųjų ar kitų ypatingų jo poreikių, iš atsakovo priteisė nepilnamečio vaiko išlaikymui po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. liepos 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl priteisto išlaikymo dydžio, nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog 2 metų amžiaus šalių nepilnamečiam sūnui pakaktų apelianto siūlomo teikti 150,00 Eur išlaikymo per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo nepilnamečiam šalių vaikui dydžiu ir pabrėžia, jog priteistas išlaikymo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai ir esant šios konkrečios bylos aplinkybėms nėra nepagrįstai per didelis.

42. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas tai, kad ieškovei vaiką išlaikyti padeda jos tėvai, padarė teisingą išvadą, nurodydamas, kad ieškovės tėvų finansinės galimybės skirti šalių vaiko išlaikymui lėšas, kurios yra didesnės už būtinas siekiant užtikrinti vaiko raidos sąlygas, negali sudaryti pagrindo nukrypti nuo bendrųjų principų sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio vertinant šalių turtinę padėtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, jos negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

43. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kaip byloje nustatyta, šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, todėl akivaizdu, jog jai tenka pareiga užtikrinti jo kasdienius poreikius, kuriuos sunku iš anksto numatyti. Ieškovė neišvengiamai patiria daugiau kasdienių nenumatytų sūnaus išlaikymo išlaidų, kurių atsakovas nepatiria.

44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

45. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo priimta nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą, nenukrypstant nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl paliekama nepakeista.

46. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.

Dėl išlaikymo ieškovei (ne)priteisimo

47. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad tarp šalių nėra esminio požymio – bendro gyvenimo siekiant sukurti šeiminius santykius tęstinumo. Teismas neteisingai kvalifikavo šalių santykius kaip partnerystę. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

48. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu gyveno kartu nuo 2015 m., jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, bendras gyvenimas pačių ginčo šalių iniciatyva nutrūko 2017 m. liepos 2 d. ir nebuvo atnaujintas. Vadovaujantis CK 3.229 straipsnio normos teisiniu reglamentavimu, partnerystės neįregistravimas įstatymų nustatyta tvarka neturėtų būti kliūtimi sprendžiant sugyventinių asmeninius neturtinius santykius, tačiau ši norma leidžia daryti išvadą, jog sugyventiniams taip pat keliami tam tikri reikalavimai, t. y. bendras gyvenimas ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravus santuokos, tikslas ateityje sukurti šeiminius santykius. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra esminio požymio – bendro gyvenimo siekiant sukurti šeiminius santykius tęstinumo. Byloje taip pat nenustatyta, jog tarp šalių buvo koks nors susitarimas dėl bendros veiklos ir (ar) bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo (CK 6.971 straipsnis), byloje nepateikta ir nėra jokių įrodymų, kurie leistų šalių tarpusavio santykius teisiškai kvalifikuoti kaip jungtinės veiklos (partnerystės) (CK 6.969 straipsnis) teisinius santykius, kuriais buvo siekiama bendrosios nuosavybės sukūrimo ar įgijimo ir (ar) susitarta / siekiama susitarti dėl bendros veiklos bei kitų tikslų, taip pat ir dėl nepilnamečio vaiko motinos išlaikymo, iki vaikui sueis 3 metai.

49. Apeliantė apeliaciniame skunde savo išlaikymo reikalingumą grindžia negalėjimu dirbti, kadangi ji augina šalių nepilnametį vaiką ir yra nedarbinga dėl vaiko sveikatos būklės. Dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės ieškovė dirbo tik nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Byloje nėra duomenų apie specialiuosius ar kitus ypatingus nepilnamečio vaiko poreikius, diagnozuotus sveikatos sutrikimus, dėl kurių apeliantė negalėtų dirbti (CPK 12, 178 straipsniai). (duomenys neskelbtini) vaikui sueis (duomenys neskelbtini) metai, remiantis byloje esančiais duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini) šalių sūnus lanko lopšelį-darželį. Apeliantė ieškinyje teigė, jog ji turi aukštesnįjį išsilavinimą. Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nedarbas ir pajamų neturėjimas yra jos pasirinkimas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo ir nepriteisė jai išlaikymo.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

50. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Savo nesutikimą argumentuoja tuo, jog minimalus bendravimas su vaiku gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, todėl pripažinus nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, ieškovės reikalavimai turi būti patenkinti visa apimtimi.

51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina sudėtingus šalių tarpusavio santykius, tačiau jos nesudaro pagrindo riboti tėvo teisę bendrauti su vaiku. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šalių vaikui dėl bendravimo su tėvu kyla grėsmė ar yra daroma žala jo sveikatai, dvasiniam ar moraliniam ugdymui. Įrodymų, kad kitokiu būdu atsakovas kenktų sūnaus teisėtiems interesams ar sudarytų netinkamas jų bendravimo atsakovo deklaruotoje ir jo tėvų gyvenamojoje vietoje sąlygas, nėra.

52. Apeliantė teigia, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas teismui nepateikė išvados, kad vaikas gali gyventi su atsakovo tėvais, kurie turi sveikatos problemų. Nesutiktina su šiais apeliantės argumentais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad institucijos, teikiančios išvadą šioje byloje (Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos), specialisto išvados – sąlygos pas senelius M. bendrauti su tėvu atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Iš byloje esančios medžiagos (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato medžiaga (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad atliekant šį tyrimą buvo pridėti trys medicininių dokumentų išrašai, iš kurių matyti, jog duomenų, kad atsakovo motinai būtų diagnozuotos ligos, kurios keltų grėsmę anūko sveikatai, nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės Ž. S. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, todėl atmetami kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

54. Atsižvelgdama tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. teisėtumo ir pagrįstumo.

55. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016, 46 punktas). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

56. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną (peticijos Nr. 32250/08). Pažymėtina, kad byloje duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį su nepilnamečiu vaiku nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

58. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau paminėtą kasacinio teismo praktiką, apelianto ir apeliantės argumentus, siekdama išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, mano, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Kaip matyti, nustatytoje bendravimo su vaiku tvarkoje nėra nustatyta, kaip apeliantas su sūnumi bendraus per valstybines šventes (išskyrus Velykas ir Kalėdas), pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad toks bendravimas neatitiktų vaiko ir (ar) tėvų interesų, bylos duomenimis, atsakovas šiuo metu gyvena kitame mieste ir per laisvas nedarbo dienas turi galimybę atvykti pasimatyti su vaiku, todėl yra pagrindas apelianto prašomas sąlygas tenkinti iš dalies. Kadangi atsakovas turi lygias teises bendrauti su sūnumi taip, kaip ir vaiko motina, siekiant nepažeisti atsakovo teisių, užtikrinant maksimalų bendravimą su sūnumi valstybinių švenčių dienomis, nustatytinas proporcingas bendravimas kas antrus metus: poriniais metais sausio 1 d., kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d. ir neporiniais metais vasario 16 d, gegužės 1 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d. (šventės dieną) nuo 10.00 iki 17.00 val., įvertinus vaiko amžių, be nakvynės; taip pat apeliantui turi būti sudaryta galimybė sūnaus gimtadienio dieną sūnų pasveikinti su gimtadieniu, su juo pabendrauti, perduoti dovanas.

60. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo papildyti teismo sprendimą nurodant, jog atsakovas turi teisę netrukdomai lankyti sūnų visose jo ugdymo ar gydymo įstaigose, turi teisę gauti visą informaciją apie sūnų jam būnant su motina. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtą pastraipą tikslinti nėra pagrindo, nes šios nuostatos yra perteklinės. Pažymėtina, kad šalys ir taip turi pareigą pateikti informaciją apie vaiką ir tokią apelianto teisę numato CK 3.170 straipsnio 5 dalis ir ji turi būti įgyvendinama.

61. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra tikslinga iš esmės palikti pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatytą atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką, tačiau patikslinti anksčiau aptartą tvarką aptariant atsakovo bendravimą su vaiku šventinių dienų metu: poriniais metais sausio 1 d., kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d. ir neporiniais metais vasario 16 d, gegužės 1 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d. (šventės dieną) atsakovas su vaiku bendrauja nuo 10.00 iki 17.00 val. be nakvynės; taip pat apeliantui turi būti sudaryta galimybė sūnaus gimtadienio dieną sūnų pasveikinti su gimtadieniu.

62. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl paskirtos baudos (ne)panaikinimo

63. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismas paskyrė atsakovui baudą už dokumentų, kurie neturi ryšio su byla, nepateikimą. Nurodė, kad teismas atsakovui neaiškiais motyvais pradėjo reikalauti pateikti duomenis apie (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, tai yra įpareigojo pateikti įmonės metinę pajamų deklaraciją. Atsakovas šioje byloje nėra įmonės atstovas ir neprivalėjo vykdyti teismo įpareigojimų, kurie susiję su asmeniu, kuris nėra šios bylos proceso dalyvis. Ieškovė turėjo galimybę šiuos duomenis gauti tiesiogiai, teismui jokių įrodymų apie tai, kad šių duomenų negalėjo gauti, nepateikė. Įmonės gaunamos pajamos nėra įmonės akcininko ar direktoriaus turto dalis, ir šie duomenys nerodo atsakovo turtinės padėties. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

64. Civilinis procesas vyksta vadovaujantis koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principais (CPK 7 str.). Jais siekiama užkirsti kelią bylos vilkinimui ir orientuojama į greitą bylos išnagrinėjimą. Teismo nuobaudos, taip pat ir baudos, kaip viena galimų teismo nuobaudų rūšių, teismo gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams bei kitiems asmenims už procesinių pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą Civilinio proceso kodekso nurodytais atvejais (CPK 103 straipsnio 1, 3 dalys, 106 straipsnio 1 dalis). CPK 199 str. 6 d. nustatyta, jog jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki 300,00 Eur bauda. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsakovui paskirta 100,00 Eur bauda dėl to, kad atsakovas eilinį kartą sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, t. y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis nevykdydamas teismo 2018 m. birželio 6 d. įpareigojimo nustatytu terminu pateikti byloje įrodymus, kokių įmonių akcijas turi, apie akcijų vertę, (duomenys neskelbtini) metinę 2017 metų pajamų deklaraciją. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ginčijami duomenys bei įrodymai byloje buvo reikalingi ieškovės atstovo prašymu pateiktiems reikalavimams įrodinėti.

65. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

66. Įvertinęs byloje nustatytų proceso aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad minėtu procesiniu elgesiu atsakovas pažeidė pareigą bendradarbiauti ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, taip pat pareigą rūpestingai ir laiku pateikti teismui reikalaujamus įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami šalies atsikirtimai, ir sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog, valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro 2018 m. rugpjūčio 17 d. išrašo duomenimis, atsakovas nuo 2012 m. kovo 15 d. yra (duomenys neskelbtini) akcininkas ir jam priklauso 49 vnt. akcijų (b. t. II, b. l. 34–35). Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro 2018 m. spalio 3 d. išrašo duomenimis, atsakovas nėra (duomenys neskelbtini) akcininkas (b. t. II, b. l. 95). Nustatyti, ar atsakovas nėra (duomenys neskelbtini) akcininkas, ir šiems prieštaravimams pagrįsti arba paneigti iš atsakovo buvo pareikalauti dokumentai. Atsakovas teismo reikalautus dokumentus privalėjo pateikti, o savo nesutikimą dėl šių dokumentų vertinimo galėjo išdėstyti apeliaciniame skunde, o ne atsisakydamas pateikti reikalautus dokumentus. Toks atsakovo procesinis elgesys nepatvirtina pastangų operatyviai užbaigti civilinės bylos nagrinėjimą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tokį procesinį elgesį pagrįstai vertino kaip bylos nagrinėjimo vilkinimą ir skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė panaikinti tinkamai taikytą procesinę sankciją atsakingam asmeniui – atsakovui paskirtą baudą.

67. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010,ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

68. Apelianto vertinimu, ieškovė neįrodė, kad 1 000,00 Eur išlaidos už advokato paslaugas yra tiesiogiai susijusios su šios bylos nagrinėjimu, ir negali būti atlyginamos.

70. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė 2017 m. liepos 14 d. atstovavimo sutartį, prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir įrodymus, kurie patvirtina patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjamoje byloje dydį. 2017 m. liepos 17 d. (sąskaitos (duomenys neskelbtini)) pažymoje nurodyta bendra 500,00 Eur suma už atstovavimą ir advokato suteiktas paslaugas (b. t. I, b. l. 18), pažyma pasirašyta advokato, prie pažymos pridėtas bankinis mokėjimo nurodymas, kuris patvirtinta, kad klientė su advokatu yra atsiskaičiusi. Ši pažyma (duomenys neskelbtini) (b. t. III, b. l. 133) pateikta su kitu tekstu „pagal 2017 m. liepos 14 d. atstovavimo sutartį už suteiktas teisines paslaugas Teisme, Kauno policijoje, VĮ Registrų centras – 500,00 Eur“. Iš šioje byloje esančių duomenų matyti, jog apelianto ginčijamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos tiesiogiai susijusios su šioje byloje teiktais įrodymais ir tiesiogiai susijusios su nagrinėta byla. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pirmiau aptarto turinio pažymas vertino kaip tinkamus, patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus ir nepažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų.

71. Apeliantas nurodo, jog negali būti įpareigotas atlyginti ieškovės nuostolius dėl dokumentų vertimo, kurie nebuvo tiesiogiai susiję su bylos nagrinėjimo dalyku. Byloje nustatyta, kad prie turėtų ieškovės bylinėjimosi išlaidų pridėtos vertimo paslaugų išlaidos (26,28 Eur), susidariusios už ieškovės tėvų diplomų ir santuokos liudijimo vertimus (b. t. I, b. l. 150–151; 174–175). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog šie ieškovės atstovo pateikti įrodymai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla, byloje nebuvo ginčijamos ieškovės tėvų galimybės prisidėti prie anūko išlaikymo, todėl šios ieškovės turėtos išlaidos už pateiktų įrodymų vertimą į valstybinę kalbą laikytinos nepagrįstos ir nepriteistinos.

72. Bylos duomenimis, ieškovė sumokėjo 3,80 Eur už vaiko gimimo įrašą (b. t. I b. l. 80), šis ieškovės reikalavimas negalėjo būti tenkinamas, kadangi vaiko gimimo įrašo pateikimas šioje byloje nebuvo būtinas, nes byloje jau buvo pateiktas nepilnamečio vaiko gimimo liudijimas (b. t. I, b. l. 48).

73. Apeliantas taip pat nesutinka su ieškovės išlaidų (36,93 EUR) už pažymų iš VĮ Registrų centro gavimą atlyginimu. Nesutikimą grindžia tuo, jog ieškovė rinko duomenis iš VĮ Registrų centro apie įmones, tačiau šių duomenų pateikimo tikslo negalėjo paaiškinti teisme, nepagrindė savo reikalavimo. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi ieškovei leido nagrinėjamoje byloje teikti duomenis bei įrodymus apie atsakovo gaunamas pajamas ir atlyginimą, (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentus, akcininkų sąrašą ir kitus bankui šiuo tikslu pateiktus reikalingus dokumentus. Todėl šis apelianto apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

74. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos sudaro 1 036,93 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė du savarankiškus materialinius reikalavimus – dėl išlaikymo dydžio sau priteisimo, šis reikalavimas atmestas (patenkinta 0 proc.), ir dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, šis reikalavimas tenkintas iš dalies – 62,86 proc. (220,00 Eur x 100 proc. / 350). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimai tenkintini 31,43 proc. (62,86 proc. + 0 proc. / 2).

75. Atsakovas teikdamas priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi priimtas atsakovo A. I. atsisakymas nuo priešieškinio reikalavimų ieškovei Ž. S. dėl tėvystės nustatymo ir ši civilinės bylos dalis nutraukta. Atsakovas už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 600,00 Eur. Atsakovas patikslintame priešieškinyje pateikė vieną neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, šis reikalavimas tenkintas (100 proc.). Reikalavimas dėl išlaikymo dydžio priteisimo nelaikytinas savarankišku materialiniu reikalavimu šioje byloje, kadangi atsakovas nesutikdamas su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu galėjo savo nesutikimą išdėstyti ir atsiliepime į ieškinį.

76. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje iš viso patenkinta 15,72 proc. ieškovės reikalavimų (31,43 proc. (patenkinta ieškinio dalis) + 0 proc. (atmesta priešieškinio dalis / 2). Atsakovo reikalavimų patenkinta 84,29 proc. (100 proc. (patenkinta ieškinio dalis) + 68,57 proc. (atmesta priešieškinio dalis / 2). Todėl iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista 163,00 Eur (1036,93 Eur × 15,72 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas, o iš ieškovės atsakovui – 505,74 Eur (600,00 Eur x 84,29 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas. Atlikus tarpusavio įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteisiama 342,74 Eur (505,74 Eur – 163,00 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

77. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir apeliacine tvarka skundžiamas sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, išlaikymo ieškovei (ne)priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovui paskirtos baudos teisėtumo sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, ir tinkamai įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertino tiek apelianto (atsakovo), tiek ir ieškovės (apeliantės) į bylą pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, vaiko amžių, vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas ir išvadas byloje padarė remdamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą dalyse dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, išlaikymo ieškovei (ne)priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovui paskirtos baudos teisėtumo (CPK 328 straipsnis), kurių naikinti apeliantų apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo, tik patikslinama nustatyta bendravimo su vaiku tvarka (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

78. Tačiau kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo dalys, kuriomis ieškovei Ž. S. iš atsakovo A. I. priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atsakovui iš ieškovės priteista 200 Eur keistinos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas), priteisiant atsakovui A. I. iš ieškovės Ž. S. 342,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

79. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, proporcingai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinė instancijos teisme. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 96,00 Eur žyminio mokesčio. Duomenų apie kitas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme duomenų nėra.

80. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė sumažinti nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą (šis prašymas netenkintas), patikslinti bendravimo su vaiku tvarką (tenkintas iš dalies – 50 proc.) panaikinti jam paskirtą baudą (netenkintas) ir perskaičiuoti priteistas bylinėjimosi išlaidas (tenkintas iš dalies). Kadangi reikalavimai panaikinti paskirtą baudą ir perskaičiuoti priteistas bylinėjimosi išlaidas žyminiu mokesčiu nėra apmokestinami, todėl jų tenkinimas/netenkinimas nėra vertinamas nustatant patenkintų reikalavimų dalį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas vertina, kad yra patenkinta 25 procentai atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovės priteistini 24,00 Eur (96,00 Eur × 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

81. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkintas ir ieškovė nepateikė įrodymų apie jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą pakeisti.

Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išdėstyti ją taip: „Nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. atsakovas A. I. bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi M. I. su vaiko nakvyne kas antrą savaitgalį nedalyvaujant vaiko motinai Ž. S. atsakovo A. I. tėvų ir savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)., savaitgaliais nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., 2-ą Velykų dieną nuo 10.00 iki 18.00 val., 1-ą Kalėdų dieną nuo 10.00 iki 18.00 val., Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 17.00 val. be nakvynės; valstybinių švenčių dienomis: poriniais metais sausio 1 d., kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., neporiniais metais vasario 16 d, gegužės 1 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d. (šventės dieną) nuo 10.00 iki 17.00 val. be nakvynės; apeliantas gimtadienio dieną turi galimybę sūnų pasveikinti su gimtadieniu, perduoti dovanas.“

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalis, kuriomis priteista ieškovei Ž. S. iš atsakovo A. I. (A. I.) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ir atsakovui A. I. (A. I.) iš ieškovės Ž. S. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui A. I. (A. I.) iš ieškovės Ž. S. 342,74 Eur (tris šimtus keturiasdešimt du eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. I. (A. I.), iš ieškovės Ž. S. 24,00 Eur (dvidešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme