Teisora
Registruotis

Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-07 · Civilinė byla Nr. 2A-649-480/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-12-13Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-04-12Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2018-11-06Kauno apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-09-24Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-04Kauno apygardos teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2020-04-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-07
Bylos Nr.
2A-649-480/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11942-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
J. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-649-480/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11942-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1; 2.6.28.1; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.20
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-586-1087/2019 pagal ieškovo V. K. patikslintą ieškinį atsakovams J. G. firmai „Evora“, A. J. G., antstolei S. Ž. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, BTA Baltic Insurance Company, antstolė A. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1) išreikalauti iš atsakovų J. G. firmos „Evora“ ir A. J. G. neteisėto valdymo – dvi 3,5 x 2,4 m plastiko-metalo profilio vitrinas su stiklo paketais, vieną 3,5 x 2,4 m. plastiko-metalo profilio vitriną su dviejų varčių durimis su stiklo paketais, 1,2 kub. m lentų, panaudotų denginio įrengimui, 10 vnt. apie 140x140x2000 mm brusų ir 0,25 kub. m lentų, panaudotų medinės pavėsinės įrengimui, kieto kuro pečių ir metalinį stelažą; įpareigoti atsakovus J. G. firmą „Evora“ ir A. J. G. leisti ieškovui patekti prie ieškovo daiktų ir sudaryti sąlygas daiktus pasiimti; atsakovams neturint šių daiktų, priteisti ieškovui iš atsakovų J. G. firmos „Evora“, A. J. G. ir antstolės S. Ž. solidariai tų daiktų vertę – 3 700 Eur; 2) iš atsakovų J. G. firmos „Evora“, A. J. G. ir antstolės S. Ž. solidariai priteisti ieškovui 1 970 Eur nuostolių, patirtų dėl netinkamai surašyto iškeldinamų asmenų turto aprašo ir netinkamai atliktų turto saugotojo pareigų bei ieškovo turto neišsaugojimo; 3) priteisti iš atsakovų solidariai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas valstybei.

2. Patikslintame ieškinyje dėl pas atsakovą natūra esančių ieškovui priklausančių daiktų nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. vykdant Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-488-671/2014 ieškovas su šeima buvo iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, įrengtų kultūros namų pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių J. G. firmai „Evora“, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovas nespėjo per antstolės nustatytą laiką išsikraustyti iš pastato, todėl tikėjosi, kad vykdant priverstinį iškeldinimą, jam bus sudaryta galimybė pasiimti likusius daiktus, tačiau iškeldinimą vykdžiusi antstolė užantspaudavo pastatą ir liepė ieškovui jį palikti su ten buvusiais daiktais. 2016 m. birželio 29 d. raštu dėl informacijos pateikimo antstolė persiuntė ieškovui 2015 m. rugsėjo 8 d. iškeldinimo protokolo Nr. S-31380 kopiją, iškeldinamų asmenų turto aprašo kopiją ir kompaktinį diską su nuotraukomis, darytomis iškeldinimo metu. Ieškovas, aprašant jo turtą, nebuvo pakviestas dalyvauti, todėl apie jo turto aprašymą nieko nežinojo ir aprašant turtą nedalyvavo, nors tokią teisę turėjo, pastabų dėl aprašyto turto sąrašo pateikti neturėjo galimybės, todėl aprašant ieškovo turtą į sąrašą liko neįtraukta visa eilė jo turto objektų. Iš antstolės nuotraukų matyti, kad prie atsakovo iš varžytinių įsigyto kultūros namų pastato ir jo viduje liko ieškovui nuosavybės teise priklausantys daiktai: dvi 3,5 x 2,4 m plastiko-metalo profilio vitrinos su stiklo paketais, kurių vertė 1 800 Eur, viena 3,5 x 2,4 m. plastiko-metalo profilio vitrina su dviejų varčių durimis su stiklo paketais, kurios vertė 1 200 Eur, lentos, panaudotos denginio įrengimui, 180 Eur vertės, medinė pavėsinė, kurios įrengimui sunaudota 10 vnt. apie 140x140x2000 mm brusų ir 0,25 kub. m lentų už 150 Eur, kieto kuro pečius, kurio vertė 340 Eur, ir metalinis stelažas 30 Eur vertės. Šie ieškovui priklausantys daiktai natūra pas atsakovę J. G. firmą „Evora“, kuriuos įsipareigojo saugoti atsakovas A. J. G., turėtų būti grąžinti ieškovui. Dėl saugojimo metu dingusių daiktų nurodė, kad kaip matyti iš 2015 m. rugsėjo 8 d. antstolės S. Ž. iškeldinimo protokolo Nr. S-1380, iškeldintų asmenų turtas, iškeldinimo metu užfiksuotas antstolės kompaktiniame diske, buvo perduotas saugoti išieškotojos J. G. firmos „Evora“ įgaliotam asmeniui A. J. G., tačiau saugojimo metu dingo ir ieškovui buvo negrąžintos vienerios uosio 1,2 x 2,1 m dviejų varčių su apvalintu viršumi vidaus durys su stakta ir stiklais, kurių vertė 600 Eur, vienerios uosio 0,9 x 2,1 m dviejų varčių su apvalintu viršumi vidaus durys su plačia (0,25 m) stakta ir stiklais, kurių vertė 500 Eur, ir vienerios uosio 0,9 x 2,1 m stačiakampės vidaus durys su stakta ir stiklais 250 Eur vertės. Po saugojimo taip pat negrąžinta ieškovo statybinės medžiagos: trys dėžutės keramikinių plytelių 50 Eur vertės, dėžė su vandentiekio vamzdžių (Henkas) sujungimo detalėmis (alkūnės, kraneliai, perėjimai, sujungimai) 80 Eur vertės; įrankiai – statybinis fenas Bosch 40 Eur vertės, elektrinė drėlė Bosch 70 Eur vertės, akumuliatorinis suktukas Makita su dviem akumuliatoriais, kurio vertė 140 Eur. Taip pat dingo du elektriniai trimeriukai, kurių vertė 40 Eur, traktoriuko akumuliatorius 30 Eur vertės ir nuvalyto vario laužo už 25 Eur. Viso saugojimo metu dingo ir ieškovui nebuvo grąžinta daiktų už 1 870 Eur. Be to, atsiimant daiktus nustatyta, kad turto saugojimo metu sugadintas elektrinis vandens šildytuvas (boileris) Mod. NTA 100 (susprogo nuo šalčio) 40 Eur vertės ir sulaužyti du raudoni stalai 60 Eur vertės. Viso saugojimo metu sugadinta daiktų už 100 Eur. Iš viso saugojimo metu dingo ir buvo sugadinta saugojimui perduoto ieškovo turto už 1 970 Eur sumą. Šiai sumai ieškovas patyrė žalą dėl atsakovų J. G. firmos „Evora“, A. J. G. ir antstolės S. Ž. veiksmų. Esant visų atsakovų kaltei, žalą dėl neišsaugotų ir sugadintų daiktų visi atsakovai ieškovui privalo atlyginti solidariai. Dėl ieškovui priklausančių daiktų išreikalavimo nurodė, kad 2001 m. (duomenys neskelbtini) šalia savo tėvų sodybos ieškovas verslo tikslais pirko 1 001,05 kv. m kultūros namų pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pradėjus nupirko pastato nešančiųjų konstrukcijų stiprinimo darbus, vietoje pradėjusios griūti pusrūsio sienos iš pietinės pastato pusės, ant mūro kolonų buvo sumontuota metalo konstrukcijų sija. Sienos remonto darbams nutrūkus apie 1,3 m atstumu į išorę nuo remontuojamos sienos, laikinai, estetikos tikslais iki remonto darbų atnaujinimo ar viso pastato rekonstrukcijos darbų pradžios buvo pastatytos ieškovui teisėtai priklausančios platiko-metalo profilio vitrinos su stiklo paketais. Iš viršaus vitrinos buvo uždengtos lentų ir ruberoido denginiu. Tai, jog nors pastatytomis vitrinomis buvo užtaisytos remontuojamos pastato sienos angos, t. y. laikinai atliko sandarinimo funkciją, tačiau platiko-metalo profilio vitrinų pastatymas nebuvo įtakotas kultūros namų pastato sienos remonto darbų, nes remontuojamos sienos angas tiesiog buvo galima užkalti lentomis, plokštėmis ar kt., o šalia sienos daryti sieną nebuvo jokio reikalo bei tam būtų reikalingas projektas ir tokią statybą leidžiantis dokumentas. Iš namų valdos techninės apskaitos bylos pusrūsio plano ir antstolės S. Ž. iškeldinimo metu darytų nuotraukų matyti, kad prie atsakovės J. G. firmos „Evora“ kultūros namų pastato iškeldinimo dieną likę dvi 3,5 x 2,4 m plastiko-metalo profilio vitrinos su stiklo paketais, viena 3,4 x 2,4 m plastiko-metalo profilio vitrina su stiklo paketais su dviejų varčių durimis ir denginio įrengimui sunaudota apie 1,2 kub. m lentų, nepriklausomai nuo to ar sukrauti į krūvą vienas ant kito ar pastatyti į vieną eilę yra kilnojamieji daiktai, kurie neturi jokio funkcinio ryšio su kultūros namų pastatu. Išvardinti daiktai nebuvo panaudoti kultūros namų pastato statybai ar remontui, todėl jie negalėtų būti vertinami kaip statybinės medžiagos. Iš pietinės pusės prie pastato ieškovas šeimos poilsiui laikinai iš savo medžiagų buvo įrengęs medinę pavėsinę, kuri liko pas atsakovę. Pavėsinės įrengimui buvo panaudota 10 vnt. apie 140x140x2000 mm brusų ir 0,25 kub. m lentų. Įvertinant kultūros namų paskirtį (kultūros, švietimo) ir šeimos poreikiams pastatytos pavėsinės laikinumą (iki kultūros namų pastato rekonstrukcijos pradžios), galima teigti, kad šis statinys neturi jokio funkcinio ryšio ir nepasižymi nuolatiniu tarnavimu kultūros namų pastatui, todėl pavėsinės įrengimui panaudoti brusai ir lentos, natūroje esantys pas atsakovą, turėtų būti grąžinti ieškovui. Kultūros namų pastato viduje yra likęs kieto kuro pečius. Apie kieto kuro pečiaus perdavimą saugoti išieškotojos J. G. firmos „Evora“ įgaliotam asmeniui A. J. G. nurodyta iškeldinimo protokole ir antstolės sudarytame iškeldinamų asmenų turto aprašo 43 punkte. Pastato viduje taip pat liko ieškovui priklausantis metalinio kampuočio stelažas. Šie daiktai, nepriklausantys atsakovui ir natūroje esantys pas atsakovą, turėtų būti grąžinti ieškovui. Ieškovas kreipėsi į atsakovės įgaliotą asmenį A. J. G. dėl daiktų grąžinimo, tačiau šis nesutiko grąžinti ieškovui priklausančių daiktų. 2016 m. birželio 21 d. registruotu laišku ieškovas siuntė reikalavimą dėl nuosavybės teise priklausančių ir asmeninio naudojimo daiktų grąžinimo, tačiau laiškas grįžo, nes atsakovas jo neatsiėmė pašte. Ieškovas turėjo ir turi nuosavybės teisę i išvardintus daiktus. Savo daiktų ieškovas neteko, kai antstolė vykdydama priverstinį iškeldinimą, ieškovui dalyvaujant, faktiško daiktų iškraustymo iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio kultūros namų pastato neatliko, bet pastatą užantspaudavo ir liepė ieškovui jį palikti su visais ten buvusiais daiktais. Atsakovė J. G. firma „Evora“ į ieškovo reikalavimus grąžinti jam priklausančius daiktus nereaguoja ir juos valdo neteisėtai. Ieškovui priklausantys daiktai pas atsakovę yra natūra, šalių nesieja prievoliniai santykiai, todėl šie ieškovo daiktai turėtų būti išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovui taip pat turėtų būti sudaryta galimybė patekti prie nurodytų daiktų ir juos pasiimti. Jei daiktai neišsaugoti, visi atsakovai privalo atlyginti jų vertę pinigais, nes kiekvienas iš atsakovų yra kaltas dėl tų daiktų galimo dingimo. Dėl nuostolių atlyginimo nurodė, kad įsigytame pastate ieškovas rengėsi teikti apgyvendinimo paslaugas, tuo tikslu atliko dalies pastato rekonstrukciją, pakeitė išplanavimą, veiklą. Kultūros namų pastate buvo įrengti butai. Pastato pusrūsyje ieškovas buvo įrengęs 77,6 kv. m vieno kambario butą, kuris buvo suformuotas laikinomis pertvaromis pakeitus patalpų išplanavimą. Laikinoje pertvaroje buvo įstatytos uosio dviejų varčių durys su stakta ir stiklais, kurių vertė 600 Eur. Šiame bute taip pat buvo įstatytos uosio dviejų varčių durys su plačia stakta į kairėje pusėje įrengtą virtuvę, kurių vertė 500 Eur. Pastato pirmame aukšte ieškovas buvo įrengęs keturių kambarių apie 137,7 kv. m butą. Vienas šio buto gyvenamasis kambarys buvo suformuotas laikina pertvara atitveriant dalį pirmo aukšto holo patalpos. Šioje pertvaroje buvo įstatytos durys su stakta ir stiklais, kurių vertė 250 Eur. Visas duris ieškovas atsivežė iš savo buto Vilniuje, jos yra ieškovo nuosavybė. Iš iškeldinimo metu antstolės darytų nuotraukų matyti, kad šios durys, priklausančios ieškovui, liko atsakovės J. G. firmos „Evora“ pastate. Durys įstatytos laikinose pertvarose ir kultūros namų pastato plane nepažymėtose vietose nepriklauso kultūros namų pastatui, bet priklauso ieškovo įrengtiems butams. Kad durys skirtos ne visuomeninės paskirties pastatui (kokiu yra kultūros namai), bet yra buto vidaus durys, matyti net iš jų išvaizdos. Durys, kaip ir kitas antstolės nuotraukose užfiksuotas turtas, buvo perduotas atsakovui saugoti ir turėjo būti grąžintos ieškovui, tačiau, kai ieškovui buvo leista pasiimti daiktus, pastate jų jau nebuvo, buvo likę dvi staktos, bet vėliau ir jos dingo. Kai ieškovui buvo leista pasiimti daiktus, pastate nerasta ir jam negrąžinti kiti atsakovo saugojimui perduoti daiktai, t. y. įrankiai – statybinis fenas Bocsh 40 Eur vertės, elektrinė drėlė Bocsh 70 Eur vertės, akumuliatorinis suktukas Makita su dviem akumuliatoriais 140 Eur vertės, statybinės medžiagos – trys dėžutės keramikinių sieninių plytelių, kurių vertė 45 Eur, dvi dėžutės metlacho grindinių plytelių, kurių vertė 50 Eur, dėžė su vandentiekio vamzdžių Henkas detalėmis (alkūnės, kraniukai, sujungimai) 80 Eur vertės. Ieškovui po saugojimo taip pat nebuvo grąžinti du elektriniai trimeriukai, kurių vertė 40 Eur, traktoriuko akumuliatorius 30 Eur vertė ir 25 kg nuvalyto vario laužo už 25 Eur. Atsiimant daiktus buvo nustatyta, kad saugojimo metu sugadintas (susprogęs nuo šalčio) elektrinis vandens šildytuvas (boileris) Mod. NTS 100, kurio vertė 40 Eur ir sulaužyti du raudoni stalai, kurių vertė 60 Eur. Atsakovai J. G. firma „Evora“ ir A. J. G. nevykdė savo pareigos, neužtikrino jiems perduoto turto saugumo, negrąžino turto ir tokiais veiksmai padarė ieškovui 1 350 Eur nuostolių dėl neišsaugotų durų, 520 Eur nuostolių dėl neišsaugotų įrankių, statybinių medžiagų bei kitų ieškovui priklausančių daiktų bei 100 Eur dėl saugotų daiktų sugadinimo, iš viso nuostolių už 1 970 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. J. G. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo atmesti atsiliepime nurodytų daiktų iš atsakovo išreikalavimą kaip neteisėtą, jų nepagrįstos 3 700 Eur vertės išreikalavimą, 1 970 Eur nepagrįstų nuostolių išreikalavimą ir ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas valstybei. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. ieškovas buvo iškeldintas iš jam nepriklausančių patalpų. Atsakovas, J. G. firmos „Evora“ įgaliotas darbuotojas, A. J. G. dalyvavo, kaip ir ieškovas, iškeldinimo procese ir pasitikėdamas antstolės sudarytu paliekamų saugoti daiktų sąrašu, kaip ir ieškovas, pasirašė ant iškeldinamų asmenų turto aprašo. Per tris tolimesnius mėnesius po iškeldinimo ir, kiek atsakovui žinoma, vėliau antstolė S. Ž. nevykdė jokių veiksmų su atsakovo saugomais ieškovo daiktais, o ir ieškovas nereiškė jokio noro pasiimti savo turtą. Dar vėliau, 2016 m. birželio 29 d., atsakovui primygtinai prašant, ieškovas iš atsakovo priėmė pagal antstolio 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarytą sąrašo kopiją atsakovo saugojamus daiktus ir ieškovui buvo įteikti patalpų raktai, kuriuos jis po dviejų su puse metų grąžino tik Kauno apylinkės teisme 2019 m. kovo 5 d. pasibaigus teismo posėdžiui dėl šios bylos. Visą šį laiką ieškovas į patalpas galėjo patekti kada tik norėjo niekieno netrukdomas, kadangi patalpose nebuvo vykdoma jokia veikla ir jos buvo tuščios. Iki 2016 m. birželio 29 d. ieškovas niekada į atsakovą nesikreipė nei telefonu, nei elektroniniu paštu, nors visus kontaktinius numerius ir adresus žinojo. Ieškovo minimas registruotas laiškas su prašymu greičiausiai buvo neteisingai adresuotas, kadangi nepasiekė atsakovo. Ieškovas apie tai žinodamas nesivargino pakartotinai išsiųsti kito prašymo. Visi šie veiksmai rodo ieškovo neatsakingumą ir geros valios nebuvimą. Ieškovas antstolių kontoros buvo perspėtas apie iškeldinimą 2015 m. rugpjūčio 4 d., t. y. daugiau kaip prieš mėnesį laiko iki atvykstant antstoliui, bet nesiėmė visų galimų priemonių, kad pasiimtų visus daiktus. Atsakovas sugrąžino visus ieškovo daiktus pagal antstolių kontoros sudarytą sąrašą 2016 m. birželio 29 d. Ieškovas savo parašu tai patvirtino. Jeigu ir liko kažkokie ieškovo daiktai po to, kai jis grąžino atsakovui raktus beveik po dviejų su puse metų, tai reiškia, kad jie jam tikrai nepriklauso arba yra beverčiai, nereikalingi. Neatitinkantys tikrovės ieškovo kaltinimai dėl pastato durų, vitrinų, t. y. langų, pertvarų, sienų, stoginių (pavėsinių) ir kitų pastato sudedamųjų dalių visiškai nepagrįsti, kadangi varžytynėse pastatas buvo parduotas visas, o ne dalimis ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi pripažinta, kad teisėtai. Papildomai ieškovo reikalavimu turto vertintojo įvertintas nekilnojamas turtas su jo sudėtinėmis dalimis: durimis, pertvaromis, langais, sienomis, lubomis, kanalizacija, šildymu, vėdinimu ir t. t., tai patvirtina. Ieškovo minimos durys ir pertvaros, nepriklausomai kur buvo pagamintos ar iš kur perkeltos į šį pastatą, yra parduoto pastato sudedamoji dalis ir pardavimo metu pastatui priklausė. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išrašų matyti, kad ieškovui iki pardavimo priklausęs pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje. Nuo 2008 m. sausio 17 d. ir po to kelis kartus jam buvo uždėtas areštas. Tai reiškia, kad ieškovo parduotas turtas buvo ne tik tokios būklės, kokios buvo įkeitimo metu 2008 m. sausio 16 d., bet tokios, kokios buvo areštuotas 2011 m. gruodžio 29 d. Ieškovas neįrodo, kad parduotą turtą pagerino po arešto įregistravimo prieš pardavimą. Ieškovas neįrodo, kad saugojimo metu dingo jo daiktai. Kaip minėta, durys, pertvaros, langai-vitrinos ir t. t. yra pastato (nekilnojamojo turto) sudedamosios dalys, kurios buvo parduotos varžytynėse. Visus likusius daiktus ieškovas pats pasiėmė ir pasirašė, kad gavo 2016 m. birželio 29 d. Ieškovas neturi įrodymų, kad atsakovas sugadino jo ieškinyje minimus daiktus, be to, ieškovo tariamai dingusių daiktų įvertinimas niekuo nepagrįstas. Ieškovas neturi įrodymų, kad dėl atsakovo kaltės sprogo boileris ar kad atsakovas sugadino, sulaužė stalus. Atsakovas ieškovo negalėjo priversti, kad pastarasis juos pasiimtų, todėl atidavė raktus nuo pastato ir paprašė, jog viską patikrinęs pasirašytų ant sąrašo, ką ieškovas ir padarė. Nuo 2016 m. birželio 29 d. ieškovas, paėmęs iš atsakovo raktus, visada galėjo patekti į pastatą kada tik norėjo ir beveik metus laiko nereiškė pastarajam jokių pageidavimų ar priekaištų iki 2017 m. birželio 5 d., kai be jokių žodinių ar raštiškų pretenzijų atsakovui kreipėsi į teismą su ieškiniu. Ieškovas, 2016 m. birželio 29 d. priėmęs jam perduodamą turtą ir susipažinęs su juo, atsakovui (atsakovams) nepareiškė jokių pretenzijų. Tai reiškia, kad su viskuo sutiko. Atsakovo nuomone, ieškovas, naudodamasis atsakovų geranoriškumu ir patiklumu, bando kažkokiu būdu pasipelnyti iš atsakovų. Ieškovo minima pastato rekonstrukcijos istorija neturi įtakos šiam ieškiniui, kadangi neįrodyta. Ieškovo minimi išgalvoti gyvenamieji butai – tai tik poilsio patalpos kultūros namų pastate. Ieškovas ir jo šeima gyveno kultūros namų pastate, naudojosi poilsio, maisto gaminimo, sanmazgų patalpomis iki jo pardavimo.

4. Atsakovė antstolė S. Ž. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog su patikslintu ieškiniu dalyje, kurioje prašoma solidariai iš antstolės kartu su kitais atsakovais priteisti 3 700 Eur daiktų vertę ir 1 970 Eur nuostolių, nesutinka. Taip pat nurodė, kad 2015 m. liepos 16 d. priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-488-571/2014, kurį 2015 m. birželio 12 d. išdavė Marijampolės rajono apylinkės teismas, dėl iškeldinimo, pagal kurį išieškotoja – J. G. firma „Evora“, skolininkai V. K., G. K., A. K. ir U. K.. Vykdomojo dokumento pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 21 d. skolininkams išsiųsti reikalavimai geruoju išsikelti iš J. G. firmai „Evora“ nuosavybės teise priklausančio pastato-kultūros namų, esančių (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. rugsėjo 7 d. Reikalavimai skolininkams įteikti pasirašytinai. Kadangi per nustatytą terminą skolininkai iš patalpų gera valia neišsikėlė, 2015 m. rugsėjo 8 d. buvo vykdomas priverstinis iškeldinimas. Vykdant iškeldinimą dalyvavo skolininkas V. K. ir išieškotojos J. G. firmos „Evora“ įgaliotas asmuo A. J. G.. Kadangi priverstinio iškeldinimo metu ieškovas dalyvavo, todėl turėjo galimybę iš patalpų pasiimti visus savo daiktus, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių pasiėmė tik dalį patalpose buvusių daiktų, o likusius pasiimti atsisakė. Pažymėjo, kad sudarant iškeldinamų asmenų turto sąrašą skolininkas V. K. dalyvavo asmeniškai, rodė išieškotojos atstovui ir antstolei, kur yra jam priklausanti turtas, jokių prieštaravimų ar pastabų dėl iškeldinamų asmenų turto sąrašo nereiškė nei jo surašymo metu, nei kada nors vėliau. Taip pat jokių pastabų ir prieštaravimų nereiškė, kai turto saugotoju buvo paskirtas išieškotojos įgaliotas asmuo. Tą pačią dieną, kai buvo vykdomas priverstinis iškeldinimas, registruota siunta skolininkams V. K., G. K., U. K. ir A. K. buvo išsiųstas kvietimas atvykti į antstolių kontorą, kur jiems bus įteiktas iškeldinimo protokolas, iškeldinamų asmenų turto aprašas, kompaktinis diskas su nuotraukomis, darytomis iškeldinimo metu. Kvietimas įteiktas pasirašytinai skolininkei G. K., tačiau skolininkai į antstolių kontorą nebuvo atvykę. Akivaizdu, kad jeigu ieškovas būtų turėjęs prieštaravimų dėl sudaryto iškeldinamų asmenų turto sąrašo ar turto saugotojo paskyrimo, į antstolių kontorą atsiimti procesinių dokumentų būtų atvykęs nedelsiant, kad galėtų ginti savo pažeistas teises. Kadangi dokumentų pasiimti neatvyko, galima daryti išvadą, kad prieštaravimų dėl sudaryto iškeldinamų asmenų sąrašo ar turto saugotojo paskyrimo neturėjo, atlikti vykdymo veiksmai jam buvo aiškūs ir suprantami, su jais sutiko, jų per įstatyme nustatytą terminą neskundė. Skolininkas V. K. teikė įvairius skundus dėl priverstinio iškeldinimo, skųsdamas kitas aplinkybes (ne sudarytą iškeldinamų asmenų turto sąrašą ar turto saugotojo paskyrimą), tačiau pirmos ir antros instancijos teismai jo skundų netenkino ir visus antstolio atliktus veiksmus pripažino teisėtais. Teismai nurodė, kad nuo sprendimo įsiteisėjimo iki priverstinio iškraustymo praėjo trys su puse mėnesio, o tai yra daugiau nei pakankamai laiko įvykdyti teismo sprendimą ir gera valia išsikraustyti. Teismo vertinimu, ieškovas turėjo suvokti, jog priverstinis iškeldinimas jam sukels papildomų neigiamų pasekmių, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad išsikraustytų iš pastato laiku ir tinkamai, kas suponuoja išvadą, jog jis siekė vilkinti teismo sprendimo vykdymą. Taip pat, kad teismui pats ieškovas pateikė pasirašytą susitarimą tarp jo ir J. G. firmos „Evora“, kuris buvo patvirtintas šalių parašais. Tai parodo, kad turto saugojimo ir jo atsiėmimo tvarka skolininkui V. K. buvo aiški. Skolininkas niekada nėra kreipęsis ir informavęs antstolių kontoros, kad yra nesklandumų dėl perduoto saugoti turto atsiėmimo, turto neišsaugojimo ir pan. Ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovų solidarios atsakomybės, nes kiekvieno iš atsakovų santykiai su ieškovu yra grindžiami skirtingais pagrindais, o taip pat nėra teisinio pagrindo taikyti solidarią atsakomybę. Ieškinyje nėra detalizuoti konkretūs neteisėti antstolės veiksmai, kurie būtų galėję lemti žalos atsiradimą. Tiek žalos, tiek nuostolių kilimą ieškovas kildina iš saugojimo metu sugadintų ar neišsaugotų daiktų vertės, todėl akivaizdu, kad antstolės veiksmai jokia forma negalėjo lemti ir nebuvo susiję su žalos atsiradimu. Patikslintame ieškinyje nenurodyta jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad atsakovų elgesys atitinka solidariosios atsakomybės taikymo sąlygas, nėra pagrindo teigti, kad antstolė su kitais atsakovais bendrais veiksmais pagal išankstinį susitarimą ar kitaip būtų siekę padaryti žalą ieškovui. Priešingai, byloje nustatyta, kad antstolė vykdymo veiksmus atliko vykdydama įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti antstolės solidarią atsakomybę kartu su kitais atsakovais, kadangi žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį būtų atsakinga antstolė, rezultatas, o taip pat nėra konkretizuoti neteisėti antstolės veiksmai ar neveikimas, galėję lemti žalos kilimą. Jokie antstolės veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su žalos atsiradimu. Nėra galimybės konstatuoti ir kitus kokius nors antstolės veiksmus, be kurių žala (visa apimtimi ar dalimi) apskritai nebūtų atsiradusi.

5. Atsakovė J. G. firma „Evora“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo atmesti atsiliepime minimų daiktų iš atsakovės išreikalavimą kaip neteisėtą ir jų nepagrįstos 3 700 Eur vertės išreikalavimą, 1 970 Eur nepagrįstų nuostolių išreikalavimą ir ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas valstybei. Atsiliepime nurodo tapačius argumentu kaip ir atsakovas A. J. G..

6. Trečiasis asmuo antstolė A. L. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu dėl pas atsakovę natūra esančių ieškovui priklausančių daiktų nesutinka ir prašo ieškinyje nurodytus prašymus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad antstolės žinioje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2091-570/2011 dėl paskolos, nesumokėtų palūkanų, nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, nesumokėtų mokesčių, žyminio mokesčio, atstovavimo išlaidų ir įsipareigojimo nevykdymo, metinių palūkanų už priteistą skolą išieškojimo iš skolininkų V. K. ir G. K. išieškotojo (duomenys neskelbtini) naudai (pradinis išieškotojas buvo (duomenys neskelbtini)). Atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, 2011 m. gruodžio 29 d. surašytas turto arešto aktas, kuriuo skolininkams apribota nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), disponavimo teisė. 2011 m. gruodžio 29 d. priimtas patvarkymas dėl turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskirta ekspertizė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-kultūros namų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. Turto vertę nustatyti pavesta uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) nekilnojamas turtas. Skolininkų V. K. ir G. K. nekilnojamasis turtas parduotas viešose varžytynėse. 2012 m. kovo 28 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas-kultūros namai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas varžytynes laimėjusiai pirkėjai J. G. firmai „Evora“

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, išreikalavo iš atsakovės J. G. firmos „Evora“ metalinį stelažą, įpareigojo atsakovę J. G. firmą „Evora“ leisti ieškovui V. K. pasiimti metalinį stelažą, atsakovei J. G. firmai „Evora“ neturint metalinio stelažo natūra – sumokėti ieškovui V. K. 30 Eur kompensaciją, kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė, priteisė iš ieškovo V. K. atsakovei J. G. firmai „Evora“ 89,05 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, priteisė iš atsakovės J. G. firmos „Evora“ valstybei 31,80 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

8. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad jis turi teisę išsiardyti vitrinas ir jas pasiimti, ir pažymėjo, jog turto vertinimas buvo atliktas iki varžytynių tam, kad būtų galima nustatyti turto, parduodamo iš varžytynių pradinę kainą.

9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas pripažino, jog neturi teisės išmontuoti vitrinų, balkių ar kitų statybinių medžiagų po priimto apeliacinės instancijos sprendimo.

10. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad jis turi teisę pasiimti medžiagas, panaudotas pavėsinės statybai.

11. Teismas sutiko su atsakovo J. A. G. argumentais, kad kieto kuro katilas yra priskirtas prie pastato šildymo sistemos ir negali būti atskirtas.

12. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas grąžinti jam atitinkamus daiktus natūra, išardant vitrinas, lentas iš pavėsinės, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principui, ir nurodė, kad priešingu atveju, asmeniui, kurio turtas parduodamas iš varžytynių, būtų suteikiamos galimybės pasiimti ne tik asmeninius daiktus, bet ir atitinkamai antraeilius daiktus, kas savo ruožtu mažintų įsigyto turto vertę ir / arba nebūtų galima naudoti turto pagal paskirtį.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas A. J. G. patvirtino, jog stelažas bylos nagrinėjimo metu buvo, ieškovo reikalavimą dėl minėto daikto grąžinimo natūra tenkino.

14. Teismas sprendė, kad ieškovas pats, padedamas kaimyno 2016 m. birželio–liepos mėn. vežė įvairius daiktus (baldus, techniką, įrankius), todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog turtas neišsaugotas ir turi būti atlyginami nuostoliai.

15. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovų veiksmų (neveikimo) susprogo boileris ir buvo sulaužyti stalai, ir pažymėjo, kad boileris taip pat priskirtinas prie šildymo sistemos ir yra jos sudedamoji dalis, todėl konstatavo, jog ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo dėl boilerio.

16. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugpjūčio 29 d. buvo nustatyta, jog pastato įėjimo durys ir durų spynos nesugadintos, dešinėje pusėje nėra dviejų pastato langų, ertmės užkaltos, laikė, jog ieškovo argumentai, kad į pastatą galėjo patekti bet kas, nepagrįsti, todėl sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad nebuvo užtikrintas saugomų daiktų saugumas.

17. Teismui konstatavus, kad ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius nepagrįstas, teismas nepasisakė dėl solidariosios atsakomybės atsakovų atžvilgiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundu ieškovas V. K. nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, neteisėta ir nepagrįsta, ir prašo sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas valstybei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismo teiginys, kad varžytynėse buvo įgytas toks turtas, koks skelbiamas, teisingas, tačiau teismas klaidingai vertino, kad buvo pardavinėjamas ne įkeistos būklės, o rekonstruotas pastatas.

18.2. Pirmos instancijos teismo sprendimo motyvas, kad antstolės veiksmai vykdant varžytynes pripažinti teisėtais, neturi reikšmės šiai bylai ir ieškinio reikalavimų nepaneigia.

18.3. Dalyje dėl daiktų išreikalavimo teismas neįvertino, kad ieškovas reikalauja, jog jo daiktus, natūroje esančius pastate, grąžintų J. G. firma „Evora“. Teismas nenurodė jokių šalies pateiktų aplinkybių dėl ko atsisakoma grąžinti daiktus, dėl daiktų neišsaugojimo rėmėsi atsakovo A. J. G. nuomone apie daiktų iš neteisėto valdymo grąžinimą, jų priklausomybę bei jo įsitikinimu, kad varžytynėse turtas parduodamas toks, koks yra. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo reikalavimas grąžinti jam daiktus natūra prieštarauja esminiams principams.

18.4. Teismas be pagrindo padarė išvadą, kad kieto kuro katilas yra priskirtas prie pastato šildymo sistemos ir negali būti atskirtas.

18.5. Dalyje dėl nuostolių atlyginimo teismas neįvertino pateiktų įrodymų, kad turtas parduotas už kainą neatsižvelgiant į pastate įrengtų butų vertę. Nors turto varžytynių aktas dėl per mažos kainos nėra panaikintas, tačiau ieškovas turi pagrindo reikalauti, kad jam būtų grąžinta tai, kas nebuvo įvertinta, bet buvo parduota ir ką be pagrindo įgijo pirkėjas (medžiagos butų įrengimui, butų vidaus durys ir pan.). Neįvertinęs šių įrodymų, teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.

18.6. Teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog turtas neišsaugotas ir turi būti atlyginami nuostoliai, nepagrįsta, kadangi nenurodyta, kuo pastate buvusių dalies daiktų vežimas yra susijęs su dalies daiktų dingimu saugojimo metu. Tik išsivežęs daiktus ieškovas galėjo nustatyti kokių daiktų nėra.

18.7. Teismas be pagrindo nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovų veiksmų (neveikimo) susprogo boileris ir buvo sulaužyti stalai.

18.8. Teismas, pažeisdamas CPK 7 straipsnio nuostatas, be pagrindo atidėjo bylos nagrinėjimą, kad būtų gauti antstolės A. L. paaiškinimai. Jeigu teismas būtų laikęsis minėto straipsnio nuostatų ir neatidėjęs bylos nagrinėjimo, byla būtų išnagrinėta anksčiau ir be nepagrįstų išlaidų.

18.9. Ieškovui priklausantys daiktai pas atsakovę yra natūra, šalių nesieja prievoliniai santykiai, todėl šie ieškovo daiktai turėtų būti išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovui taip pat turėtų būti sudaryta galimybė patekti prie nurodytų daiktų ir juos pasiimti. Jei daiktai neišsaugoti, visi atsakovai solidariai privalo atlyginti jų vertę pinigais, nes kiekvienas iš atsakovų yra kaltas dėl tų daiktų galimo dingimo. Apie turto saugotojo atsakomybę teismas sprendime niekaip nepasisakė.

Atsiliepimas

19. Atsakovė J. G. firma „Evora“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

19.1. Dėl daiktų neteisėto valdymo grąžinimo teismui paaiškinimus teikė ne tik liudytojas ir atsakovas A. J. G., bet ir J. G. firmą „Evora“ atstovaujantis advokatas A. D.. Atsakovės nuomone, teismui ir be A. J. G. paaiškinimo, nekyla abejonių, kad kieto kuro katilas (stacionarus, masyvus, sujungtas su kaminu ir šildymo sistemos vamzdžiais) pagal VĮ Registrų centro išrašą priklauso pastatui.

Šalies argumentai

19.2. Ieškovo argumentai dėl to, kad teismas neįvertino pateiktų teiginių, jog turtas parduotas už kainą neatsižvelgiant į pastate įrengtų butų vertę, atmestini ir nediskutuotini, kadangi Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi, įvertinuss visus įrodymus, pripažinta, kad turtas parduotas tinkama kaina ir teisėtai.

19.3. Ieškovas nepagrįstai skundžia teismo sprendimą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog turtas neišsaugotas, kadangi, kaip matyti iš ankstesnių ieškovo veiksmų, jam buvo svarbu ne susigrąžinti (kurį jis pats nenorėdamas susigrąžino) jam priklausantį turtą, bet teismų pagalba trukdyti atsakovams keliant ieškinius ir nepagrįstai prisiteisti piniginių lėšų.

19.4. Ieškovas neturi pagrįstų įrodymų, kad atsakovai nesirūpino jo daiktų: stalų, boilerių ir t. t., apsauga ar juos sugadino, kadangi, gavęs raktus, pats rūpinosi perkraustymu, o paliekant turtą saugoti atsakovams nebuvo įvertinta jų būklė ir vertė.

19.5. Ieškovo atstovė, neįsigilinusi į bylą, nepagristai teigė, kad atsakovas į ieškovo reikalavimus grąžinti jam priklausančius daiktus nereaguoja ir juos valdo neteisėtai. Nenurodo, kokius daiktus ir kokiu būdu ieškovas išreiškia tuos reikalavimus. Pats ieškovas iš atsakovės įgalioto asmens viską priėmė ir sutikrino pagal antstolės sudarytą sąrašą ir pats pasirašė. Visa tai ir buvo patvirtinta pirmos instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

22. Ieškovas V. K. (toliau – ieškovas arba apeliantas) apeliacinį skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė savo procesinius dokumentus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujų reikšmingų bylai įrodymų, kurie pagrįstų apelianto teiginius, kad jis reikalauja daiktų, natūroje esančių pastate, parduotame iš varžytynių, bei prašo priteisti nuostolių, patirtų dėl netinkamai atliktų veiksmų, atlyginimo, apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

23. Nagrinėjamos bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad V. K. ir G. K., užtikrindami jiems suteikto kredito grąžinimą, sutartinės hipotekos lakštu, kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotu hipotekos registre, kreditoriui (duomenys neskelbtini) įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,0421 ha ploto, pastatą-kultūros namus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1001,05 kv. bendro ploto (toliau žemės sklypas ir pastatas – nekilnojamieji daiktai), esančius (duomenys neskelbtini). Skolininkams laiku neįvykdžius prievolių pagal 2008 m. sausio 11 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 08/01/49G, kreditorius pareiškimu kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi (Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2091-570/2011) nutarė areštuoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus, o taip pat įspėjo skolininkus / daikto savininkus – V. K. ir G. K., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui. Kauno apygardos teismas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkų atskirąjį skundą, 2011 m. birželio 13 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-1454-605/2011) minėtą Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Antstolė. A. L. 2011 m. gruodžio 27 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pagal pateiktą (duomenys neskelbtini) raštą pradėjo vykdyti vykdymo veiksmus pagal 2011 m. rugpjūčio 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartį. 2011 m. gruodžio 29 d. turto arešto aktu antstolė areštavo nekilnojamuosius daiktus, apribojant jais disponavimo teisę. Antstolės 2011 m. gruodžio 29 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo, 2012 m. sausio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamas turtas atliko turto vidutinės rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir pateikė išvadą, kad vertinamo kultūros namų (90 000 Lt) su žemės sklypu (10 000 Lt) rinkos vertė yra 100 000 Lt. 2012 m. kovo 27 d. turtas buvo parduotas iš varžytynių atsakovei J. G. firmai „Evora“ už 83 200 Lt. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-488-571/2014) ieškovo V. K. patikslintą ieškinį, kuriuo šis prašė pripažinti 2012 m. kovo 27 d. varžytynes ir jų rezultatus negaliojančiomis ir panaikinti 2012 m. kovo 28 d. pardavimo iš varžytynių aktą, atmetė, o atsakovės J. G. firmos „Evora“ priešieškinį tenkino, nusprendė iškeldinti V. K., G. K., A. K., U. K. iš J. G. firmai „Evora“ nuosavybės teise priklausančio pastato-kultūros namų, esančių (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 22 d. (civilinė byla Nr. 2A-1010-436/2015) minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

24. Byloje taip pat nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. 10 val. 00 min. atsakovė antstolė S. Ž. vykdė Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-488-671/2014, išduotą 2015 m. birželio 12 d., dėl V. K., G. K., A. K. ir U. K. iškeldinimo iš J. G. firmai „Evora“ nuosavybės teise priklausančio pastato-kultūros namų, esančių (duomenys neskelbtini). Iškeldinimas baigtas 2015 m. rugsėjo 8 d. 11 val. 30 d. Antstolė S. Ž. 2015 rugsėjo 8 d. surašė iškeldinimo protokolą, iškeldinime dalyvavo atsakovės J. G. firmos „Evora“ įgaliotas asmuo atsakovas A. J. G., ieškovas V. K.. Iškeldinant antstolė surašė iškeldinamų asmenų turto aprašą, iš viso surašyti 48 daiktai. Ieškovo daiktų turto saugotoju paskirtas atsakovės J. G. firma „Evora“ darbuotojas, vadybininkas atsakovas A. J. G.. Iškeldinimo dieną 2015 m. rugsėjo 8 d. ieškovas ir atsakovas A. J. G. pasirašė raštą dėl įsipareigojimo grąžinti daiktus, kuriuo atsakovas A. J. G. įsipareigojo grąžinti daiktus po kreipimosi registruotu laišku per 7 darbo dienas. 2016 m. birželio 20 d. ir 2016 m. birželio 21 d. ieškovas raštu pareikalavo atsakovės J. G. firmos „Evora“ grąžinti raktus, kad galėtų išsikraustyti likusius daiktus. 2016 m. birželio 29 d. atsakovas A. J. G. davė raktus ieškovui, kad ieškovas galėtų pasiimti savo likusius daiktus. Ieškovas 2016 m. birželio 29 d. pasirašė, kad minėtus 48 daiktus pasiėmė.

25. Ieškovas skundė antstolės S. Ž. veiksmus iškeldinimo byloje. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-5032-399/2015) atmetė pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-1086-173/2016) minėtą nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartyje konstatavo, kad iškeldinami asmenys apie vykdomą iškeldinimą buvo informuoti tinkamai, per įstatyme nustatytą terminus. Teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie negalėjimą išsikelti per antstolio nustatytą terminą. Priverstinis iškeldinimas vyko 2015 m. rugsėjo 7 d., byloje nėra duomenų, kad sprendimo vykdymas buvo sustabdytas. Iškeldinant dalyvavo skolininkas V. K., t. y. iškeldinimas buvo vykdomas dalyvaujant iškeldinamajam V. K.. Surašytas iškeldinimo protokolas Nr. S-31380) (vykdomoji byla). Sudarytas iškeldinamų asmenų turto aprašas. Iškeldinimo protokole užfiksuota, jog iškeldinamo asmens turtas perduotas saugoti išieškotojo J. G. firmos „Evora“ įgaliotam asmeniui A. J. G.. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog iškeldinti asmenys kreipėsi dėl turto grąžinimo.

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

27. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (iš lot. galutinio teismo sprendimo) galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, teigdamas procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui, o vėliau – ir apeliacinį skundą, iš esmės kvestionuoja nekilnojamojo turto vertintojų nustatytas ir teismų jau įvertintas ginčo turto rinkos kainas ir siekia iš naujo dar kartą revizuoti vykdymo procesą (varžytynes), nes, anot ieškovo, jo įdėtas indėlis į pastato įrengimą nebuvo įvertintas pinigine išraiška.

29. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi konstatuota, kad pastato kaina teisinga ir įvykusios varžytynės teisėtos (nutarties 23, 27 pastraipos). Be to, pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu apklausė ekspertą R. J., kuris išsamiai paaiškino, kaip buvo atliekamas turto vertinimas, o taip pat paaiškino, kad apie 200 kv. m patalpų plotas yra pritaikytas gyventi, o dar apie 800 kv. m ploto yra nenaudojama ir jo būklė bloga ar patenkinama. Jis nevertino patalpų kaip gyvenamosios paskirties objekto, nes patalpos VĮ Registrų centro duomenų bazėje yra įregistruotos kaip kultūros namai ir jų paskirtis nėra pakeista, o vien tai, kad dalyje patalpų galima gyventi, pastato paskirtis nuo to nekinta, tam yra numatyta atitinkamos procedūros, paskirties keitimui.

30. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste vien faktas, kad ieškovas netikslino Nekilnojamojo turto registro duomenų apie nekilnojamuosius daiktus, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisės reikalauti daiktų iš atsakovės neteisėto valdymo, nes varžytynių akte neaptartų objektų ištinka pagrindinio daikto likimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016).

31. Taigi nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendime aptartą teisinį reglamentavimą (CK 4.12, 4.13, 4..14, 4.15, 4.19 straipsniai, Statybos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 52 dalis, Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir durys“7. 16 ir 7.55 punktus, Statybos techninio reglamento STR1.01.09:2003 „statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 13 punktą), kurio teisėjų kolegija nekartoja, ir konstatuoja, kad atsakovė J. G. firma „Evora“ nusipirko tokius nekilnojamuosius daiktus, kokie jie buvo natūroje 2012 m. kovo 27 d. varžytynių metu, o visa tai leidžia laikyti pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovas neturi teisės: išardyti vitrinas (kurios yra ne kas kita, o langai) ir jas pasiimti; pasiimti panaudotas lentas denginio įrengimui, o taip pat medžiagas, kurios panaudotos pavėsinės statybai; pasiimti kieto kuro katilą, kuris yra priskirtas prie pastato šildymo sistemos ir negali būti atskirtas, o taip pat elektrinio vandens šildytuvo (boilerio) Mod. NTS 100, kuris taip pat priskiriamas prie šildymo sistemos ir yra jos sudedamoji dalis; taip pat reikalauti nuostolių atlyginimo už vidaus duris, kurios priklauso pastatui, kaip sudėtinė pastato dalis. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai šių išvadų teisėtumo nepaneigia. Pastebėtina, kad minėti daiktai priklauso pastatui, iš esmės patvirtina ir paties ieškovo kartu su 2017 m. rugsėjo 3 d. dubliku pateiktuose planuose padaryti žymėjimai, kuriuose ieškovas aiškiai nurodęs vitrinų, remontuotos sienos, denginio, pavėsinės, durų vietas.

32. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog turtas neišsaugotas ir turi būti atlyginami nuostoliai, kadangi ieškovas pats, padedamas kaimyno, 2016 m. birželio–liepos mėnesį vežė įvarius daiktus (baldus, techniką, įrankis).

33. Pirmiausia, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina apelianto teiginius, kad jis neturėjo galimybės pateikti pastabų dėl turto aprašo, nes, kaip nustatyta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, pats ieškovas dalyvavo iškeldinime ir skundė antstolės S. Ž. veiksmus dėl priverstinio iškeldinimo (nutarties 25 ir 27 pastraipos).

34. Antra, bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012, 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019).

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. vykdant priverstinį iškeldinimą, buvo sudarytas iškeldinamų asmenų turto aprašas, paliekant saugoti turtą atsakovės J. G. firmos „Evora“ darbuotojui – vadybininkui A. J. G.. Kaip matyti iš iškeldinamų asmenų turto aprašo, nėra įvertinta šio turto būklė ir vertė, 48 pozicijose išvardinto turto pateikta mažai šį turtą identifikuojančių duomenų. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovui atsakovas 2016 m. birželio 29 d. davė patalpų raktus, ieškovas pasirašė, kad priėmė pagal antstolės 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarytą aprašą atsakovo saugojamus daiktus. Ieškovas pats, padedamas kaimyno G. Ž., kuris apklaustas liudytoju patvirtino šias aplinkybes, 2016 m. birželio–liepos mėn. vežė įvarius daiktus. Nors ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo nurodęs, kad pastatas neprižiūrimas ir ten lankosi kas tik nori, kad J. G. firma „Evora“ neužtikrina jo ten esančių daiktų saugumo, todėl prašė perduoti raktus, kad galėtų pasiimti daiktus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pastato įėjimo durys ir durų spynos nesugadintos, dešinėje pusėje nėra dviejų pastato langų, ertmės užkaltos. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas pripažino, kad 2016 m. birželio 29 d. gavęs pastato raktus, vykdė savo daiktų iškraustymą.

37. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog pats ieškovas savo daiktus išsivežė, ir neįrodė, kad dėl atsakovų veiksmų (neveikimo) susprogo boileris (šioje reikalavimų dalyje ieškinys atmestinas ir kitu pagrindu; nutarties 31 pastraipa) ir buvo sulaužyti stalai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog turtas neišsaugotas ir turi būti atlyginti nuotoliai (CPK 185 straipsnis, nutarties 35 pastraipa).

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti ieškovo apeliacinio skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistu.

40. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tokiu atveju neatlyginamos ir teisinės pagalbos išlaidos valstybei, teikiant apeliantui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Atsakovė nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas Lina Žemaitienė