Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei J. G. firmai „Evora“ dėl turto iš svetimo neteisėto valdymo išreikalavimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į 2018 m. balandžio 10 d. paskirtą teismo posėdį šalys neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą šalims pranešta tinkamai.

Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 str. 1 d. ).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų ieškovo bei atsakovės pateiktų įrodymų – antstolės Svajonės Žukaitienės iškeldinimo protokolo (b. l. 25), Marijampolės apylinės teismo sprendimo (b. l. 36-42), turto ekspertizės akto (b. l. 43-45), iškeldinamų asmenų turto aprašo (b. l. 60), nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (b. l. 75-82) – vertinimą nustatyta, kad ieškovas V. K. 2016 m. birželio 29 d. priėmė 48 punktais pažymėtus daiktus, tarp kurių nurodytas kieto kuro pečius, metalinio stalo rėmas. Taip pat iš nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (b. l. 75-82) nustatyta, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodė, jog jis iš ginčo namo išpjovė dalį balkių konstrukcijų, išmontavo du didelius langus, išlupo grindis, išsivežė lentas. Patvirtino, jog atsakovės atstovas ieškovui davė raktą nuo ginčo namo, iš kurio jis išsivežė dalį statybinių medžiagų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas negali daryti išvados, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą.

Ieškovas pareiškė vindikacinį ieškinį atsakovės atžvilgiu. Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2003 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2003; 2002 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2002).

Tai, kad reikšdamas ieškinį ieškovas prašo, atsiradus CPK numatytoms aplinkybėms, bylą užbaigti sprendimu už akių, neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Todėl prašydamas, atsiradus CPK numatytoms aplinkybėms, bylą užbaigti sprendimu už akių, ieškovas turi procesinę pareigą (CPK 42 straipsnio 5 dalis) visus savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus pateikti jau kartu su ieškiniu (CPK 114 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, privalėjo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009).

Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių nuosavybės teises į prašomus išreikalauti daiktus ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui. Byloje pateikta langų ir durų iš plastiko sąmata (b. l. 74) nėra patvirtinta nei gamintojo, nei užsakovo parašais. Ieškovo pateikti namų valdos techninės apskaitos bylos pusrūsio ir pirmo aukšto planai yra taisyti ranka, taisymo žymos nėra patvirtintos inventorizacijos biuro antspaudais, todėl nelaikytini tinkama įrodinėjimo priemone (CPK 197 str., 202 str.).

Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog prašomus išreikalauti daiktus valdo atsakovė. Priešingai, iš nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (b. l. 75-82) nustatyta, jog atsakovė ieškovui suteikė galimybę patekti į ieškovui priklausiusias patalpas pasiimti jam priklaususių daiktų. Taip pat pažymėtina, jog atsakovė pateikė įrodymus, kad ieškovas ieškinio reikalavime išvardintus daiktus yra pasiėmęs 2016 m. birželio 29 d. ir tai patvirtinęs savo parašu (b. l. 60). Konstatuotina, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovė yra neteisėta daiktų valdytoja, to nepagrindė jokiais šią aplinkybę patvirtinančiais įrodymais.

Ieškovo reikalavimas atlyginti 1970 Eur patirtus nuostolius grindžiamas ieškovo paskaičiavimais nurodant dingusių daiktų vertes, tačiau nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys prašomos priteisti žalos dydį. Konstatuotina, jog byloje nebuvo įrodyta jokia ieškovo realiai patirta žala (CPK 178 str.).

Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, ieškovas turėjo procesinę pareigą (CPK 42 straipsnio 5 dalis) visus šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus pateikti jau kartu su ieškiniu (CPK 114 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 2 dalis). Ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė.

Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad ieškovo pateiktų įrodymų turinys nepatvirtina ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl ieškovo ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

Byloje nėra duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš ieškovo nepriteistinos.

Valstybei iš ieškovo V. K. priteistina 7,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1d. 3 p., 92, 93, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovei J. G. firmai „Evora“, juridinio asmens kodas 135590939, dėl turto iš svetimo neteisėto valdymo išreikalavimo ir žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,94 Eur (septynis eurus 94 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 - 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.