Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18729-848/2017 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei J. G. firmai „Evora“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties palikti ieškinį nenagrinėtu, nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų pagrįstumo.Ieškovas V. K. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas: 1) išreikalauti iš atsakovės J. G. firmos „Evora“ neteisėto valdymo dvi 3,5 x 2,4 m plastiko – metalo profilio vitrinas su stiklo paketais, vieną 3,5 x2,4 m plastiko – metalo profilio vitriną su dviejų varčių durimis su stiklo paketais, statybines medžiagas panaudotas denginio įrengimui, statybines medžiagas, panaudotas medinės pavėsinės įrengimui, kieto kuro katilą ir metalinį stelažą; įpareigoti atsakovę leisti ieškovui patekti prie ieškovo daiktų ir sudaryti sąlygas daiktus pasiimti; 2) iš atsakovės priteisti ieškovui 1 970 Eur nuostolių, patirtų dėl atsakovės netinkamai atliktų turto saugojimo pareigų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Teismas ieškinį priėmė ir nustatė terminą atsakovei atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį, teismas pasirengimą nagrinėjimui byloje nustatė paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovas pateikė dubliką.2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi teismas nustatė terminą ieškovui ieškinio trūkumams pašalinti – sukonkretinti reiškiamus ieškinio reikalavimus nurodant reikalaujamų grąžinti daiktų buvimo vietą, sukonkretinti, ar reikalaujami grąžinti daiktai yra atskiri daiktai ar neatsiejami nuo pagrindinio daikto, jei taip, ieškovas turėtų nurodyti panaudotų statybinių medžiagų vertinę išraišką.Ieškovas V. K. nustatytu terminu pateikė patikslintą ieškinį prašydamas: 1) išreikalauti iš atsakovės J. G. firmos „Evora“ neteisėto valdymo dvi 3,5 x 2,4 m plastiko – metalo profilio vitrinas su stiklo paketais, vieną 3,5 x2,4 m plastiko – metalo profilio vitriną su dviejų varčių durimis su stiklo paketais, 1,2 kub. m. lentų, panaudotų denginio įrengimui, 10 vnt. apie 140x140x2000 mm tašų ir 0,25 kub. m. lentų, panaudotų medinės pavėsinės įrengimui, kieto kuro katilą ir metalinį stelažą; įpareigoti atsakovę leisti ieškovui patekti prie ieškovo daiktų ir sudaryti sąlygas daiktus pasiimti; 2) iš atsakovės priteisti ieškovui 1 970 Eur nuostolių, patirtų dėl atsakovės netinkamai atliktų turto saugojimo pareigų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį laikė nepaduotais ir grąžino jį ieškovui. Teismas nutartį grindė šiais argumentais:Ieškovas nepašalino 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų: ieškovo reikalavimai nesukonkretinti – nenurodyta prašomų išreikalauti daiktų vieta pastate, nedetalizuota kietojo kuro katilo charakteristika (nenurodytas koks katilas), nenurodytas stelažas. Patikslintame ieškinyje dėstydamas ginčo tarp šalių aplinkybes, ieškovas nurodo prieštaraujančius teiginius: nors ieškovas nurodo, kad buvo pradėti pastato konstrukcijų stiprinimo (remonto) darbai, kurių metu buvo panaudoti ieškiniu prašomi išreikalauti daiktai, tuo tarpu toliau dėstydamas ieškinio aplinkybes ieškovas nurodo, kad tie patys prašomi grąžinti daiktai nebuvo panaudoti pastato remontui ir statybai. Neaiškus reikalavimas gražinti statybines medžiagas (10 vnt. apie 140x140x2000 mm tašų ir 0,25 kubinio metro lentų), panaudotų pavėsinės statybai. Ieškovas ieškinyje teigia, jog iš minėtų medžiagų pastatę lauko pavėsinę (t. y. sukūrė naują daiktą), tačiau ieškiniu prašoma ne grąžinti pavėsinę, o būtent panaudotas statybines medžiagas, be kita ko kurių matmenys nėra aiškūs – nurodyti tik abstraktūs dydžiai.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės nuostatas dėl pagrindų ieškinį laikyti nepaduotu ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, jog pateikus pakankamai aiškų ieškinį, iš kurio turinio suprantamos bylos nagrinėjimo ribos ir reikalavimai, ieškinio neesminiai trūkumai turi būti šalinami bylos nagrinėjimo metu, o ne taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas grąžinti atsakovės žinioje esančius ieškovui priklausančius daiktus bei priteisti patirtus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas, jau po ieškinio priėmimo nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti nurodydamas, kad ieškinys neatitinka CPK ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, t. y. netinkamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, neaiškus ieškinio reikalavimas – nekonkretizuoti prašomi išreikalauti daiktai, nenurodyta jų buvimo vieta, vertė. Ieškovui pateikus patikslintą ieškinį teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu. Su šia nutartimi nesutinka ieškovas atskirajame skunde nesutikimą reikšdamas iš esmės dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (ieškinio trūkumų šalinimas – CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis) ir kasacinio teismo formuojamos praktikos nepaisymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais dėl žemiau nurodomų priežasčių.Teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti - ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, o nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju dalis teismo konstatuotų ieškinio trūkumų, dėl kurių nepašalinimo ieškinys paliktas nenagrinėtu, buvo nustatyti nepagrįstai, o kita dalis yra neesminiai, kuriuos buvo galima pašalinti bylos nagrinėjimo metu.

Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo

CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė iš dalies nepagrįstą išvadą apie ieškinio neatitikimą nurodytiems reikalavimams. Būtent ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas nagrinėdamas bylą. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis). Esminės ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo teisminės praktikos taisyklės yra apibendrintos kasacinio teismo atliktoje apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36). Joje nurodyta, kad tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (esminiai trūkumai), bei ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai netaikomas (neesminiai trūkumai arba netikslumai) (CPK 115 straipsnio 4 dalis).Iš ieškinio turinio ir prie jo pridedamų priedų matyti, kad ieškovas siekia atgauti jo teigimu atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose po ieškovo iškeldinimo likusius daiktus. Iš atsakovės pateikto atsiliepimo matyti, kad dėl dalies daiktų atsakovė teigia sutinkanti, jog jie yra atsakovei priklausančiose patalpose, tačiau ieškovas pats vengia juos pasiimti, tačiau dėl dalies daiktų grąžinimo ji nesutinka, kadangi ieškovo reikalaujami daiktai laikytini turto pagerinimu, kuris negali būti atskirtas nuo pagrindinio daikto. Taigi, atsakovė neginčija ieškovo reikalaujamų grąžinti daiktų nei egzistavimo nei buvimo vietos, be to, iš prie kartu su dubliku ieškovo pridedamo patalpų plano matyti, jog ieškovas jame yra aiškiai nurodęs vitrinų, remontuotos sienos, denginio, pavėsinės, durų vietą (b. l. 72). Šie duomenys patvirtina, kad teismas be pagrindo sprendė, jog ieškovo pateiktas ieškinys ir patikslintas ieškinys yra netinkami dėl nenurodytos reikalaujamų grąžinti daiktų buvimo vietos, kai to neginčija net atsakovė, be to, teismas tam tikrus duomenis apie tai, koks reikalaujamas grąžinti konkrečiai pečius, stelažas, taip pat ar reikalaujamos grąžinti statybinės medžiagos buvo panaudotos neatskiriamai nuo pagrindinio daikto, ar ne, turėjo galimybę išsiaiškinti bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).Atsižvelgiant į nutarties 14 punkte išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad ieškovo reiškiami ieškinio reikalavimai, jų ribos ar pagrindas yra tiek neaiškūs, jog dėl to ieškinio negalima nagrinėti teisme. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo paliko ieškinį nenagrinėtą konstatavęs, kad ieškinio trūkumai, kurių nepašalino ieškovas, sudaro kliūtis bylą nagrinėti teisme. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja tokią praktiką, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nors ir tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismų praktikoje turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti ieškinys, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą.Nurodytų argumentų pagrindu Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis naikintina ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui, kadangi tai yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas šio klausimo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį.

Ieškovo V. K. patikslinto ieškinio atsakovei J. G. firmai „Evora“ dėl turto iš svetimo neteisėto valdymo išreikalavimo ir nuostolių atlyginimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.