- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-2048-854/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34995-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB SEB banko
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., L. V., UAB "Arvol"
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arvol“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB SEB banko, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arvol“ pareiškimus dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys R. V., L. V., antstolis Donatas Kisielius, antstolis Gintas Badikonis, antstolis Ramūnas Kamarauskas, antstolis Arminas Naujokaitis, antstolis Irmantas Gaidelis, antstolis Mindaugas Dabkus, antstolis Vytautas Mitkus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinėje byloje Nr. e2VP-184-918/2023 (senas bylos Nr. e2VP-3488-981/2021) pateikė teismui pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, prašydama nustatyti skolininkui R. V. nuosavybės teisę į 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių antstolio Donato Kisieliaus depozitinėje sąskaitoje, nuosavybes teise priklausančių skolininkui R. V. ir jo sutuoktinei L. V., likusių po hipoteka užtikrinto reikalavimo įvykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/00486.
2. Civilinėje byloje Nr. e2VP-4113-909/2021 buvo gautas pareiškėjo AB SEB banko prašymas nustatyti, kad skolininkui R. V. priklauso pusė L. V. 258 054,23 Eur sumos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2021 m. sausio 6 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2VP-184-918/2023 (senas bylos Nr. e2VP-3488-981/2021) sujungta su civiline byla Nr. e2VP-4113-909/2021.
4. Civilinėje byloje Nr. e2VP-4803-465/2021 buvo gautas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Arvol“ prašymas nustatyti skolininko R. V. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L. V., skolininkui priskiriant: i) 1/2 skolininko sutuoktinės L. V. vardu gaunamų darbo ir/ar kitų pajamų; ii) 1/2 piniginių lėšų skolininko sutuoktinės L. V. sąskaitose kredito įstaigose; iii) 50 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų; iv) 25 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų; v) 17 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų; vi) 1/2 piniginių lėšų, esančių antstolio Donato Kisieliaus depozitinėje sąskaitoje, likusių po hipoteka užtikrinto reikalavimo įvykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/00486. Nustatyti skolininko sutuoktinei L. V. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje jai priskiriant: i) 1/2 jos vardu gaunamų darbo ir/ar kitų pajamų; ii) 1/2 piniginių lėšų jos sąskaitose kredito įstaigose; iii) 50 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų; iv) 25 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų; v) 16 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų; vi) transporto priemonę (duomenys neskelbtini); vii) 1/2 piniginių lėšų, esančių antstolio Donato Kisieliaus depozitinėje sąskaitoje, likusių po hipoteka užtikrinto reikalavimo įvykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/00486.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2VP-184-918/2023 (senas bylos Nr. e2VP-3488-981/2021) sujungta su civiline byla Nr. e2VP-4803-465/2021.
6. Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi sujungta civilinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-6393-1090/2021 pagal pareiškėjų R. V. ir L. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6393-1090/2021 pareiškėjų L. V. ir R. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtą. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-3054-861/2021 pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartis palikta nepakeista.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išnyko šios civilinės bylos sustabdymo pagrindas, 2022 m. sausio 12 d. nutartimi atnaujino civilinę bylą ir skyrė ją nagrinėti teismo posėdyje.
9. Teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-508-984/2023 dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo tarp sutuoktinių R. V. ir L. V.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 12 d. nutartimi atnaujino civilinę bylą pagal pareiškėjų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB SEB banko, BUAB „Arvol“ pareiškimus dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys R. V., L. V., antstolis Donatas Kisielius, antstolis Gintas Badikonis, antstolis Ramūnas Kamarauskas, antstolis Arminas Naujokaitis, antstolis Irmantas Gaidelis, antstolis Mindaugas Dabkus, antstolis Vytautas Mitkus, ir ją nutraukė.
11. Teismas, nustatęs, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-508-984/2023 (senas bylos Nr. e2YT-6393-1090/2021) 2023 m. vasario 17 d. priėmė sprendimą, kuris įsiteisėjo 2023 m. birželio 22 d., sprendė, kad šios civilinės bylos sustabdymo pagrindas išnyko, todėl civilinę bylą atnaujino (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 167 straipsnis).
12. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-508-984/2023 nutraukė R. V. ir L. V. santuoką bei išsprendė jų turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei prievolių padalijimo, įskaitant ir išieškotojų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB SEB banko, BUAB „Arvol“ atžvilgiu, klausimus.
13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismas jau išnagrinėjo platesnio pobūdžio reikalavimą, – dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės (prievolių) padalijimo, sprendė, kad siauresnio pobūdžio reikalavimo, – dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, – objekto, išsprendus sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimo klausimą, neliko, todėl šią civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 9 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Pareiškėja BUAB „Arvol“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutarties dalį, kuria civilinė byla dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo buvo nutraukta. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas skundžiamą nutartį dalyje dėl civilinės bylos nutraukimo priėmė iškart po civilinės bylos atnaujinimo (sustabdyta byla atnaujinta ta pačia nutartimi), rašytinio proceso tvarka, iš anksto nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdį CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, todėl pareiškėjai toks teismo sprendimas buvo siurprizinis ir pažeidė jos teisę būti išklausytai.
14.2. Dėl to, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas nutraukti bylą, ar jo nėra, bei ar byla turėtų būti nutraukta visa ar iš dalies, šalys neturėjo galimybės teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus kaip ir pareikšti kitus su bylos nutraukimu susijusius prašymus, pvz., dėl dalies reikalavimų atsisakymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir kt.
14.3. Sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje negalėjo būti atliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą (CPK 166 straipsnio 3 dalis), todėl byloje dalyvaujantys asmenys iki bylos atnaujinimo jokių prašymų pareikšti neturėjo teisinio pagrindo.
14.4. Teismas, prieš nutraukdamas bylą, turėjo išsiaiškinti, o pareiškėja turėjo teisę spręsti, ar ji tebepalaiko byloje pareikštus reikalavimus ir, jeigu taip, kokia apimtimi, ar šių reikalavimų atsisako, nes santuokos nutraukimo byloje sprendimas dėl šioje byloje pareiškėjos pareikštų reikalavimų nebuvo priimtas, t. y. nebuvo išspręsti reikalavimai nustatyti skolininko bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine, jam priskiriant: 1/2 skolininko sutuoktinės vardu gaunamų darbo ir/ar kitų pajamų; 1/2 piniginių lėšų skolininko sutuoktinės sąskaitose kredito įstaigose. Skolininko sutuoktinės vardu gaunamos darbo ir/ar kitų pajamų bei piniginės lėšos kredito įstaigose buvo antstolio areštuotos vykdymo procese iki sutuoktinių santuokos nutraukimo. Teismui bylą nutraukus, šie reikalavimai liko neišspręsti, nors pareiškėja jų neatsisakė.
14.5. Dalyvaujantys byloje asmenys, įskaitant pareiškėją, patyrė bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja prarado galimybę pateikti įrodymus ir pareikšti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dėl skundžiamos nutarties dalies dėl bylos nutraukimo priėmimo, dalyvaujantiems byloje asmenims nepranešus apie teismo posėdį ir ketinamus svarstyti klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
14.6. Teismas nurodė, kad bylą nutraukia, remdamasis CPK 293 straipsnio 9 punktu, kuris nustato, kad byla gali būti nutraukta kitais CPK numatytais atvejais. Ši norma yra blanketinė ir nukreipia į kitas CPK normas, kurias teismas turėjo nurodyti, tačiau to nepadarė, o tokio pagrindo ir nebuvo. Teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013 buvo pasisakyta tik dėl bylos sustabdymo pagrindo taikymo, o ne dėl bylos nutraukimo pagrindo.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepime į pareiškėjos BUAB „Arvol“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pareiškėja BUAB „Arvol“ santuokos nutraukimo byloje teikė atsiliepimą į ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, kuriame teismo taip pat prašė padalinti skolininko ir jo sutuoktinės bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje esantį turtą. Pareiškėja nereiškė reikalavimo skolininkui priskirti 1/2 skolininko sutuoktinės vardu gaunamų darbo ir / ar kitų pajamų; 1/2 piniginių lėšų skolininko sutuoktinės sąskaitose kredito įstaigose. Viso proceso metu pareiškėja nekėlė šio reikalavimo, todėl darytina išvada, kad ji šio reikalavimo, pareikšto civilinėje byloje Nr. e2VP-184-918/2023, nepalaikė ir (ar) atsisakė.
15.2. Visas skolininko ir jo sutuoktinės bendras turtas padalintas ir visi su tuo susiję klausimai išspręsti 2023 m. birželio 22 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu skolininko santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-508-984/2023 ir nebegali būti perspręsti kitoje byloje. Pareiškėja neskundė sprendimo, taigi ją tenkino tai, kaip teismas padalino skolininko ir jo sutuoktinės turtą bei prievoles.
15.3. Kadangi sprendimas dėl ginčo esmės šioje byloje dėl skolininko turto dalies nustatymo nepriimtas, t. y. šioje byloje skolininko turtas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės neatidalintas, o šalių piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nenustatytas, bylinėjimosi išlaidos išvis neturėtų būti skirstomos.
15.4. Be to, civilinė byla pagal pareiškėjos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo nagrinėjama nuo 2021 m. sausio mėn., todėl prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir įrodymus pareiškėja galėjo pateikti bet kuriuo proceso metu. Advokatas atstovavo pareiškėjos interesus ir skolininko santuokos nutraukimo byloje, todėl žinojo, kada įsiteisėjo teismo sprendimas ir galėjo numatyti, kad bus atnaujintas šios civilinės bylos nagrinėjimas bei teikti į bylą įrodymus, prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kita vertus, pareiškėjai santuokos nutraukimo byloje buvo priteistos patirtos 6 991,38 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmojoje instancijoje ir ir 2 439,36 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje.
15.5. Teismas, stabdydamas šią civilinę bylą, pripažino, jog byla dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo ir civilinė byla dėl santuokos nutraukimo bei kitų su tuo susijusių klausimų yra tarpusavyje susijusios tiesioginiu teisiniu ryšiu. Teismas santuokos nutraukimo byloje išnagrinėjo platesnio pobūdžio reikalavimus, kurie apėmė ir išsprendė skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo reikalavimus. Išsprendus sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto bei įsipareigojimų padalijimo klausimą, neliko skolininko turto dalies nustatymo klausimo. Todėl teismas pagrįstai šią civilinę bylą nutraukė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
19. Šioje civilinėje byloje pareiškėjai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB SEB bankas bei BUAB „Arvol“ pareiškė prašymus nustatyti skolininko R. V. turto dalį bendrojoje jungtinėje su sutuoktine L. V. nuosavybėje.
20. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo eigoje civilinė byla du kartus buvo sustabdyta: pirmą kartą – 2021 m. vasario 24 d. nutartimi, iki tol, kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. V. ir L. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (prašymas santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančio teismo buvo paliktas nenagrinėtas) (civilinė byla atnaujinta 2022 m. sausio 12 d. nutartimi), antrą kartą – 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi, iki tol, kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas ginčo teisena nagrinėtoje civilinėje byloje dėl sutuoktinių R. V. ir L. V. santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, įskaitant turto padalijimo (civilinė byla atnaujinta skundžiama 2023 m. liepos 12 d. nutartimi).
21. Teismas, 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi sustabdymas civilinę bylą, sprendė, kad ši civilinė byla dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo ir civilinė byla dėl skolininko ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo yra tarpusavyje susijusios tiesioginiu teisiniu ryšiu ir santuokos nutraukimo byloje nustatyti faktai turės prejudicinę reikšmę šioje byloje.
22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-508-984/2023 buvo nutraukta R. V. ir L. V. santuoka, be kita ko, išspręsti ir sutuoktinių turto bei prievolių padalijimo klausimai. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka civilinėje byloje Nr. e2A-1343-560/2023 išnagrinėjus ieškovės L. V. apeliacinį skundą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išnyko šios civilinės bylos sustabdymo pagrindas, skundžiama nutartimi atnaujino civilinę bylą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Įvertinęs tai, kad kad santuokos nutraukimo byloje teismas išsprendė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimo klausimą, sprendė, kad neliko siauresnio pobūdžio reikalavimo – dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, objekto, todėl šią civilinę bylą nutraukė.
24. Pareiškėja BUAB „Arvol“ atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad nebuvo pagrindo nutraukti civilinę bylą, kadangi santuokos nutraukimo byloje sprendimas dėl jos šioje byloje pareikštų reikalavimų nebuvo priimtas, ir ji jokių reikalavimų neatsisakė. Pareiškėja pažymi, kad teismas nepagrįstai civilinę bylą nutraukė apie tai nepranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims CPK 133 straipsnyje nustatyta tvarka, dėl ko buvo atimta galimybė pareiškėjai pateikti savo poziciją bylos nutraukimo klausimu, pasisakyti dėl to, ar ji ir toliau palaiko savo reikalavimus ir, jei taip, kokia apimtimi, taip pat pateikti kitus prašymus, įskaitant ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėjos vertinimu, tokiais veiksmais teismas pažeidė jos teisę būti išklausytai, o teismo priimtas procesinis sprendimas jai buvo siurprizinis. Be to, pareiškėja teigia, kad teismas, nutraukdamas bylą, rėmėsi tik CPK 293 straipsnio 9 punkte įtvirtinta blanketine norma, tačiau konkretaus civilinės bylos nutraukimo pagrindo taip ir nenurodė.
25. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl pareiškėjos BUAB „Arvol“ atskirojo skundo ir suinteresuoto asmens R. V. atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl bylos nutraukimo nepranešus dalyvaujantiems byloje asmenims
26. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą apie tai iš anksto nepranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims CPK 133 straipsnyje nustatyta tvarka, priėmė siurprizinį sprendimą ir užkirto kelią pareiškėjai pateikti dėl to savo poziciją, taip pat pareikšti su tuo susijusius prašymus, įskaitant ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjos teiginiais nesutinka.
27. Teismas ne teismo tvarka vykdomo proceso metu kilusius ginčus nagrinėja bendrąja civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka, taikydamas CPK normas, tarp jų ir reglamentuojančias bylos nutraukimą (CPK 293 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-219/2017).
28. Pažymėtina tai, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018), kas reiškia, jog šias pareigas teismas įgyvendina nepriklausomai nuo kurio nors dalyvaujančio byloje asmens pareikštos valios. Prielaidų, kurios yra būtinos reikšti ir nagrinėti reikalavimą teismine tvarka, nenustatymas, sudaro pagrindą teismui šalies pateiktą procesinį dokumentą atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalis), o jei procesinis dokumentas buvo priimtas – įstatyme numatytais atvejais civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnis).
29. CPK 293 straipsnio, reglamentuojančio bylos nutraukimo tvarką ir pasekmes, 1 dalyje numatyta, kad byla nutraukiama teismo nutartimi. Kadangi įstatymas numato šios nutarties apskundimo galimybę, ši nutartis turi būti rašytinė (CPK 290 straipsnio 2, 4 dalys, 293 straipsnio 2 dalis).
30. CPK 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato kitaip. Minėtoje straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio Kodekso numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
31. Remiantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio Kodekso numatytais atvejais.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla nutraukiama, ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, tokio procesinio sprendimo priėmimas nelaikytinas bylos nagrinėjimu iš esmės rašytinio proceso tvarka, todėl ir teismas, ex officio nustatęs pagrindą, dėl kurio tolimesnis bylos nagrinėjimas nėra galimas, turi teisę priimti bylą užbaigiančią nutartį, netaikydamas CPK 133 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo apie tai informuoti dalyvaujančius byloje asmenis ir / ar prašyti dėl to jų pateikti savo poziciją. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių byla negali būti nagrinėjama iš esmės, egzistavimas teismui yra pakankamas pagrindas civilinę bylą nutraukti, nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios.
33. Be to, tai, kad šiuo atveju teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 133 straipsnio nuostatų, iš esmės patvirtina ir pati šio straipsnio 3 dalis, kurioje, be kita ko, numatyta, kad kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio Kodekso numatytais atvejais. Kadangi teisės normose, reglamentuojančiose bylos nutraukimą, nėra įsakmiai įtvirtinta teismo pareiga apie tokios nutarties priėmimo galimybę iš anksto informuoti dalyvaujančius byloje asmenis, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ta pačia nutartimi atnaujinęs sustabdytą civilinę bylą ir ją, nelikus jos nagrinėjimo objekto, nutraukęs, nepažeidė pareiškėjos nurodomų proceso teisės normų, įskaitant ir pareiškėjos teisės į teisminę gynybą (teisės būti išklausytai).
34. Nors pareiškėja nurodo, kad toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas nutraukti bylą iš anksto apie tai neinformavus dalyvaujančių byloje asmenų užkirto kelią jai pateikti teismui prašymus, tarp jų ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas ir šiuos pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
35. Visų pirma, pažymėtina tai, kad sujungta civilinė byla pagal trijų pareiškėjų reikalavimus dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo teisme buvo nagrinėjama nuo 2020 m. gruodžio mėn. (pareiškėja BUAB „Arvol“ savarankišką prašymą teismui pateikė 2021 m. sausio 6 d.), todėl pareiškėja bet kuriame proceso etape iki bylos nutraukimo (2023 m. liepos 12 d.) turėjo pakankamai laiko ir realią galimybę pateikti teismui prašymą ir įrodymus apie šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepriklausomai nuo to, kad civilinė byla atskirais laikotarpiais ir buvo sustabdyta.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, CPK 166 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą, nedraudžia dalyvaujančiam byloje asmeniui pateikti į bylą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir tą pagrindžiančius įrodymus. Minėta nuostata iš esmės tik reiškia, kad bylos sustabdymo laikotarpiu negali būti priimami atitinkamo pobūdžio procesiniai sprendimai (išskyrus dėl laikinųjų apsaugos priemonių), bet ne tai, kad šalys negali teikti teismui atitinkamų įrodymų ar prašymų, kurie, teismo gali būti išnagrinėti vėliau atnaujinus civilinę bylą. Pats šalies teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktas prašymas, nesant dėl jo priimto atitinkamo teismo procesinio sprendimo, nesukelia jokių procesinių teisinių pasekmių, todėl, net ir esant bylai sustabdytai, jo pateikimas teismui nėra negalimas.
37. Šiuo atveju įvertinus šiai bylai sustabdyti egzistavusį bylos sustabdymo pagrindą – dėl kitos teisme nagrinėjamos civilinės bylos dėl skolininko ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo, apie kurią pareiškėjai buvo žinoma, kadangi ji joje dalyvavo trečiuoju asmeniu, taigi žinojo jos eigą ir tai, kad įsiteisėjus teismo sprendimui santuokos nutraukimo byloje, atsiranda pagrindas atnaujinti šią sustabdytą civilinę bylą dėl skolininko turto dalies nustatymo, įvertinus ir tai, kad pareiškėja, buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, kuriam, preziumuotina, įstatymų nuostatos yra žinomos, spręstina, kad pareiškėja galėjo savalaikiai pateikti teismui šioje byloje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir tą pagrindžiančius įrodymus.
38. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad net pareiškėjai ir nepateikus laiku įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki šios bylos nutraukimo, pats teismo procesinio sprendimo nutraukti bylą priėmimas savaime neužkerta kelio prašyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal CPK 94 straipsnio, kuriame numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, taisykles, pasinaudojant CPK 277 straipsnyje įtvirtintu papildomo sprendimo (nutarties) institutu. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
39. Kaip jau minėta, įstatymas nenumato teismui pareigos prieš priimant procesinį sprendimą nutraukti civilinę bylą apie tai informuoti dalyvaujančius byloje asmenis, taigi ta aplinkybė, kad šie asmenys teismui iki tokio teismo procesinio sprendimo priėmimo nepateikė prašymo priteisti jų teisminiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas ar įrodymų apie jas, nėra kliūtis teismui nutraukti civilinę bylą, nustačius objektyvų pagrindą, dėl kurio civilinė byla toliau negali būti nagrinėjama.
40. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos šiuo aspektu dėstomi atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.
Dėl pagrindo nutraukti civilinę bylą (ne)buvimo
41. Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nutraukti civilinę bylą, kadangi santuokos nutraukimo byloje sprendimas dėl šioje byloje pareiškėjos pareikštų reikalavimų nebuvo priimtas, o pareiškėja šioje byloje neatsisakė jokių reikalavimų. Be to, teigia, kad teismas, nutraukdamas bylą, nepagrįstai rėmėsi tik CPK 293 straipsnio 9 punkto blanketine norma, nenurodydamas konkretaus civilinės bylos nutraukimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarties šiems pareiškėjos teiginiams dėl žemiau nurodomų motyvų.
42. Kaip jau minėta, teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė teisinį suinteresuotumą turintis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 21 punktas; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 30 punktas). Teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje (pareiškime, prašyme) pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023, 60 punktas).
43. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, sukuriamas materialusis teisinis rezultatas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019).
44. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu byla jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, kadangi jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-74-611/2021, 22, 23 punktai; 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023, 61 punktas).
45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nutraukė remdamasis tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-508-984/2023 nutraukė R. V. ir L. V. santuoką ir išsprendė su tuo susijusius klausimus, įskaitant ir sutuoktinių turto bei prievolių padalijimo (sprendimas įsiteisėjo 2023 m. birželio 22 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad santuokos nutraukimo byloje padalijus šalių turtą, šioje byloje dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo nebeliko ginčo objekto, dėl ko atsirado pagrindas civilinę bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai.
46. Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų gali būti nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2‑4 dalys).
47. Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Kasacinis teismas savo praktikoje dėl CPK 667 straipsnio nuostatų taikymo yra suformavęs praktiką, kad vykdymo procese yra nustatoma areštuoto bendrosios jungtinės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kita materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016, 16 punktas).
48. Pagal CK 3.87 straipsnį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, koks turtas ir pajamos pripažįstami bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Pažymėtina, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 4 punktu, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką. Pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimo byloje turi būti išspręsti visi turtiniai sutuoktinių klausimai; santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018, 20 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018, 36 punktas). Teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018, 37 punktas). Sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas – išspręstu galutinai ir negrįžtamai. Galiojant tokiam teismo sprendimui, atskirai nustatyti vieno sutuoktinio dalį bendrame su kitu sutuoktiniu turte negalima, nes neliko turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl tokiu atveju lieka tik galimybė atnaujinti procesą (CPK 365 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007).
50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į teisinį reglamentavimą bei į kasacinio teismo formuojamą praktiką ginčo klausimu, įvertinus tai, kad skolininko R. V. ir jo sutuoktinės L. V. santuoka nutraukta teismo 2023 m. vasario 17 d. sprendimu (įsiteisėjo 2023 m. birželio 22 d.), kuriuo, be kita ko, išspręsti ir sutuoktinių turto bei prievolių padalijimo klausimai, tai, kad nutraukus šalių santuoką pasibaigė jų bendroji jungtinė nuosavybė, dėl ko neliko bendro sutuoktinių turto, kuriame būtų galima nustatyti skolininko turto dalį (ją individualizuoti), konstatuotina, kad pareiškėjos BUAB „Arvol“ vykdymo procese pateiktas prašymas nustatyti skolininko R. V. turto dalį bendrojoje jungtinėje su sutuoktine L. V. nuosavybėje, remiantis CPK 667 straipsniu, nepriklausomai nuo to, kaip šis prašymas suformuluotas (kokiame konkrečiai turte prašoma nustatyti skolininko turto dalį), teismine tvarka nebegali būti nagrinėjamas, kadangi toks prašymas nesukurtų materialiųjų teisinių padarinių. Be to, klausimų, susijusių su sutuoktinių turtu, skolininko dalies bendrame turte nustatymu nagrinėjimas iš esmės paneigtų ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto santuokos nutraukimo byloje, kurioje jau buvo išspręsti visi sutuoktinių turtiniai klausimai ir padalintas jų turtas bei prievolės, res judicata galią.
51. Taigi nagrinėjamu atveju neegzistuojant CPK 667 straipsnio 1 dalies taikymo prielaidoms (nelikus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės), priešingai nei teigia pareiškėja, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo toliau nagrinėti pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, todėl, civilinei bylai esant iškeltai, ji turėjo būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Šiuo atveju tai, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą, rėmėsi CPK 293 straipsnio 9 punktu (blanketine norma), nekeičia teisinės situacijos vertinimo ir savaime nedaro šios civilinės bylos nutraukimo nepagrįstu. Pabrėžtina, kad iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinama vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).
52. Apeliacinės instancijos teismas taip pat papildomai pažymi ir tai, kad skolininko turto dalies nustatymo vykdymo procese tikslas yra individualizuoti skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir ją nustatyti taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Įvertinus tai, kad santuokos nutraukimo byloje skolininkui atitekusi turto dalis tapo jo asmenine nuosavybe, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas, vykdant skolininko prievoles turimiems kreditoriams, konstatuotina, kad šis tikslas taip pat nėra paneigtas.
Dėl procesinės bylos baigties
53. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimo sąlygas ir tvarką, nenukrypo nuo šiuo klausimu aktualios kasacinio teismo formuojamos praktikos, todėl pareiškėjos BUAB „Arvol“ atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
54. Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimui išspręsti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų šioje nutartyje nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
55. Apeliantė BUAB „Arvol“ pateikė prašymą priteisti 635,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Suinteresuotas asmuo R. V. taip pat pateikė prašymą priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
56. Pareiškimai dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nagrinėjami CPK 593 straipsnyje numatyta tvarka. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.
57. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas).
58. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą (pareiškėjos (išieškotojos) atskirasis skundas atmestas), priešingus išieškotojos ir skolininko interesus, suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. V. pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
59. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.11; 8.20 punktai), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens R. V. bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato padėjėjos teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, jam priteistinos iš pareiškėjos (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arvol“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arvol“, juridinio asmens kodas 302736655, suinteresuotam asmeniui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.