- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-22
- Bylos Nr.
- e2A-195-1042/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04101-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Aleksandras Rusakas, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- UAB „Š. p.“
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 1.3.6.4.1.3Atleidimas iš darbo
- 1.3.9.2.2Darbo ginčų nagrinėjimas teisme
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Š. p.“ prekyba apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-319-1184/2024 pagal ieškovės UAB „Š. p.“ prekyba patikslintą ieškinį atsakovei A. B. dėl darbo ginčo dėl teisės (dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Š. p.“ prekyba prašė: 1) pripažinti A. B. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš pardavimų vadybininkės pareigų nuo (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 58 straipsnio 1 dalies pagrindu pagrįstu ir teisėtu; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. liepos 27 d. tuometinė UAB ,,Š. p.“ prekyba direktorė V. B., piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, neinformavusi ir negavusi pritarimo iš vienintelio ieškovės akcininko E. S., priėmė atsakovę į pardavimų vadybininkės pareigas, sudarant su ja neterminuotą darbo sutartį. Teigė, kad atsakovė buvo įdarbinta fiktyviai, realiai įmonėje nedirbo, neatliko jokių darbo funkcijų, nepagrįstai gaudavo darbo užmokestį. Tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) įsakymu E. S. įsakė atleisti pardavimų vadybininkę A. B. iš darbo nuo (duomenys neskelbtini) pagal DK 58 straipsnio 1 dalį (dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo neatvykus į darbo vietą darbo metu, visiško darbo pareigų nevykdymo, fiktyviai įdarbintos darbuotojos).
3. Atsakovė A. B. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.
4. Nurodė, kad joks darbo drausmės pažeidimas DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo, nebuvo įformintas, o atleidimo pagrindo pakeitimą iš DK 55 straipsnio 1 dalies ieškovė atliko jau po darbo santykių su atsakove nutraukimo, neinformavusi atsakovės. Pažymėjo, kad ieškovė, nusprendusi nutraukti su atsakove darbo sutartį šiai padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nebūtų jai dar papildomai mokėjusi išeitinės išmokos. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kaip atsakovei buvo deklaruotas nedraudiminis laikotarpis – pravaikšta. Teigė, kad UAB „Š. p.“ prekyba įsidarbino nuo 2020 m. vasaros pradžios, darbas buvo nuotolinis ir darbo valandas planavo pagal savo studijas ir pagal jai suformuluotas užduotis. Atliko tokias funkcijas: informacijos pildymas, prekių fotografavimas, prekių aprašymas, tekstų vertimas, socialinių tinklų tvarkymas, konkurentų stebėjimas, prekių kainų analizė, sveikinimų, vizitinių kortelių kūrimas ir t. t. Dėl galimai neatliktų darbų, iš įmonės vadovo jokių pastabų niekada nebuvo gavusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė ir ginčą išsprendė iš esmės. Pripažino atsakovės A. B. atleidimą (duomenys neskelbtini) iš darbo iš UAB ,,Š. p.“ prekyba pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį neteisėtu. Pripažino, kad atsakovės 2020 m. liepos 27 d. sudaryta darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Negrąžino atsakovės į ankstesnį jos darbą. Priteisė iš ieškovės atsakovei 7 055,70 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo darbo sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki šio sprendimo priėmimo dienos (imtinai) (2024 m. sausio 30 d.), bei po 40,55 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo įvykdymo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Sumos nurodytos neatskaičius mokesčių. Priteisė iš ieškovės atsakovei 595,61 Eur kompensaciją už neteisėtą atleidimą. Suma nurodyta neatskaičius mokesčių. Priteisė iš ieškovės atsakovei A. B. 3 346,61 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
6. Nustatė, kad atsakovė darbdaviui nebuvo pasirašiusi ir pateikusi savo rašytinio pareiškimo dėl jos atleidimo iš darbo konkrečiai DK 55 straipsnyje numatyta tvarka ir nebuvo išreiškusi savo valios nutraukti darbo santykius su ieškove, dėl to sprendė, kad darbdavys, neturėdamas atsakovės rašytinio prašymo atleisti ją iš darbo savo noru ir nesant atsakovės išreikštai valiai, neturėjo teisinio pagrindo jos atleisti ir pateikti VSDFV pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą - atleidimą iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Teismo vertinimu, darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta nepagrįstai. Teismas pažymėjo, kad įsakymas dėl atleidimo savo struktūra yra ne visiškai aiškus ir chaotiškas, ieškovė nurodydama galimus atsakovės šiurkščius pažeidimus, jų visiškai nekonkretizavo, neįvardijo nei jų padarymo laiko, nei konkrečių aplinkybių, neįvardijo konkrečios DK 58 straipsnio dalies ir/ar punkto. Teismas sprendė, kad už tinkamą ir tvarkingą įmonės dokumentacijos parengimą yra atsakingas darbdavys. Teismo vertinimu, ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, turi tinkamai, atidžiai, atsakingai rengti dokumentaciją, o to nepadariusi, turi prisiimti iš savo netinkamo veikimo kylančius padarinius. Teismas atkreipė dėmesį į liudytojo E. S., kuris nenuoseklius parodymus, kad jis neatsimena ar kada nors būdamas akcininku, pasirašė kokį nors įsakymą dėl atsakovės atleidimo iš darbo. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leido abejoti priimtu ieškovės įsakymu ir jame nurodytu atsakovės atleidimo iš darbo tikruoju atleidimo pagrindu. Teismas atkreipė dėmesį į galimai konfliktiškus šeimos narių, tarp jų ieškovės akcininko (duomenys neskelbtini) E. S., dviejų (duomenys neskelbtini) D. S. ir V. B. bei atsakovės (duomenys neskelbtini) A. B. santykius ir į tai, kad tai susiję su UAB „Š. p.“ prekyba valdymu ir vadovavimu jai. Teismo manymu, atsakovei taikyta drausminė nuobauda – darbo sutarties nutraukimas, nustatytų ginčo faktinių aplinkybių kontekste yra aiškiai neproporcinga ir yra labiau sąlygota atsakovės šeimos narių, artimų giminaičių šeimyninių konfliktų buvimo, nei darbo teisinių santykių konteksto. Atleidžiant atsakovę iš darbo jos nebuvo pareikalauta raštu pasiaiškinti dėl galimai jos padaryto darbo pareigų pažeidimo, darbdavys nefiksavo atsakovės neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną, atsakingi darbuotojai su atsakove nebandė susisiekti, norėdami išsiaiškinti neatvykimo į ofisą (darbą) priežastis, nereiškė asmeniškai atsakovei pretenzijų ir neinformavo jos apie būtinybę atvykti į darbovietę ir pan. Teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog atsakovės nebūvimas darbovietėje fiziniu būdu, gali būti laikomas kaip jos neatvykimas į darbą ir juo labiau vertinama kaip pravaikšta. Nustatė, kad UAB „Š. p.“ prekyba nebuvo atsakovės pareigybės aprašymo, su kuriuo būtų supažindinta atsakovė, bei kitų dokumentų, kurie apibrėžtų atsakovės kaip pardavimų vadybininkės pareigas bei atsakomybes. Konstatavo, kad atsakovė ginčo laikotarpiu dirbo UAB „Š. p.“ prekyba, tarp šalių buvo susiklostę realūs darbo teisiniai santykiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Š. p.“ prekyba prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimą ir tenkinti jos ieškinį. Apeliantė teigė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neatsižvelgė į byloje apklaustų liudytojų parodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, neatskleidė bylos esmės.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. B. prašo atsakovės apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas ir tinkamai įvertino bylos aplinkybes, apeliantė skunde nurodė neaktualią teismų praktiką, o ieškovės pareikštas ieškinys yra tik interesų gynimo imitacija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
11. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių darbo ginčų komisija 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu tenkino ieškovės A. B. pareiškimą, pripažino jos atleidimą iš darbo netesėtu ir nusprendė išieškoti iš UAB „Š. p.“ prekyba su darbo santykiais susijusias sumas.
12. Apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės kelia įrodymų vertinimo klausimą, teigdama, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus.
13. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą).
14. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
15. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi būti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios; išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tikrąjį atsakovės atleidimo iš darbo pagrindą galbūt lėmė įmonėje vykusi direktorių ir akcininkų kaita ir konfliktiški šeimos narių ((duomenys neskelbtini) E. S., dviejų (duomenys neskelbtini) D. S. ir V. B. bei (duomenys neskelbtini) A. B.) santykiai, susiję su UAB „Š. p.“ prekyba valdymu ir vadovavimu įmonei.
17. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į liudytojo E. S. parodymų nenuoseklumą, negalėjimą tiksliai nurodyti aplinkybes, susijusias su atsakovės atleidimo procedūromis (nurodymu suruošti įsakymą, jo parengimo procedūra, pasirašymo aplinkybėmis). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojos V. L. parodymus paneigė kiti byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės. Be to, šios liudytojos parodymai teisme buvo nenuoseklūs. Minėta, kad teismas nustatė, jog tarp liudytojos D. S. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) V. B. bei jos (duomenys neskelbtini) atsakovės A. B. egzistuoja konfliktiški santykiai. Šias aplinkybes patvirtino ir pati V. B.. Akivaizdu, kad liudytojos D. S. parodymai tik iš dalies yra objektyvūs.
18. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą suteikė išsamiai byloje surinktų įrodymų analizei ir vertinimui, o ne vien tam tikrų liudytojų parodymams. Teismas atsižvelgė į įrodymų turinį, santykį su kitais byloje surinktais įrodymais ir įrodymų visuma, ir nustatytas faktines bylos aplinkybes pagrindė teisiniais ir faktiniais argumentais.
19. Teisėjų kolegija, proceso teisės laikymosi aspektu sprendžia, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo taisyklių.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).
21. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius, kad dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Teisinio reglamentavimo (DK 214 str. 3 d.) analizė leidžia daryti išvadą, kad atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys, o ne darbuotojas. Tokias teisėjų kolegijos išvadas patvirtina ir teismų praktika, pagal kurią būtent darbdaviui tenka priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020, 33 punktas). Be to, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-248/2021, 18 punktas; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2022, 28 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nebuvo atsakovės rašytinio pareiškimo dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį; ieškovė nurodydama galimus atsakovės šiurkščius pažeidimus, jų visiškai nekonkretizavo ir neįvardijo nei jų padarymo laiko, nei konkrečių aplinkybių; ieškovė neįvardijo konkretaus DK 58 straipsnio pagrindo; ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nebuvimą darbe ir darbo funkcijų neatlikimo; darbdavys niekaip nefiksavo atsakovės pravaikštos bei nereiškė atsakovei pretenzijų dėl to, nepareikalavo atvykti į darbovietę. Apeliantė skunde nekvestionuoja prieš tai minėtų aplinkybių, tačiau deklaratyviai nurodo, kad teismas netinkamai aiškino faktines aplinkybes.
23. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė UAB „Š. p.“ prekyba dirbo beveik trejus metus, jai buvo mokamas darbo užmokestis, ji aktyviai realizavo savo, kaip įmonės darbuotojos teises (rašė įvairius prašymus ir t. t.), atmeta, kaip deklaratyvius ieškovės skundo teiginius, jog įmonės akcininkui nebuvo žinoma apie atsakovės įdarbinimą įmonėje ir atsakovė dirbdama įmonėje jokių darbinių funkcijų neatliko.
25. Taigi teismui vertinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo faktą, kaltę, o įrodinėjamos aplinkybės turi būti pagrįstos konkrečiu darbo pareigų pažeidimu.
26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei niekada nebuvo reikštos pretenzijos dėl jos nuotolinio darbo ir ji nebuvo bausta drausmine tvarka. Teismas nenustatė atsakovės kaltų veiksmų fakto, žalos darbdaviui padarymo aplinkybių, atsakovės neatvykimas į darbą ieškovės apskaitos dokumentuose nebuvo įformintas, todėl sprendė, kad nebuvo pakankamo pagrindo atsakovės nebuvimą darbovietėje laikyti kaip atsakovės šiurkštų darbo pareigos pažeidimą.
27. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nenustatė atsakovės įmonės vadovės pavedimų atlikimo fakto ir atsakovės funkcijų apimties. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent ieškovei teko pareiga nagrinėjamu atveju įrodyti atsakovės neveikimą ir netinkamą jai pavestų funkcijų atlikimą, o ne atsakovei įrodyti tinkamą savo darbinių funkcijų atlikimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbo bylų nagrinėjimo ypatumai nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo aktyvumas tokiose bylose turėtų būti absoliutinamas ar yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-684/2019).
28. Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, sprendžia, kad apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
29. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš apeliantės priteistina po 1089,00 Eur advokato pagalbos išlaidų, atsakovės turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB ,,Š. p.“ prekyba (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1089,00 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.