- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-1210-459/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02612-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- J. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ ieškiniu prašė iš atsakovės J. P. priteisti 908,99 Eur skolą už šilumos energiją, tiektą laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2020 m. sausio mėn., 24,78 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 21,00 Eur žyminio mokesčio ir 90,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks parengiamųjų procesinių dokumentų ir neatvyks į teismo posėdį.
2. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 908,99 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo motyvai:
3.1. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, nes ieškovė bute, kuriame gyvena atsakovė, tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovė ieškovei už teikiamas paslaugas nemokėjo, todėl priteisė skolą – 908,99 Eur. Taip pat vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi priteisė palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
3.2. Spręsdamas dėl delspinigių priteisimo teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog tarp šalių būtų buvusi sudaryta rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 3.4 punktą Gyvenamąsias patalpas eksploatuojančioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir bendrijoms delspinigiai už vietos savivaldos vykdomųjų institucijų sprendimais pripažintų socialiai remtinų šeimų ir socialiai remtinų vienišų asmenų laiku nesumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas neskaičiuojami. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei yra pareikštas ir šiuo sprendimu patenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos už suteiktas šilumos energijos paslaugas priteisimo, įvertinęs VSDFV duomenis, patvirtinančius, jog atsakovė nėra dirbanti ir iš darbo teisinių santykių pajamų negauna; atsižvelgiant į Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, jog per 2019–2020 metų laikotarpį atsakovei Klaipėdos apylinkės teisme buvo iškeltos net 5 bylos dėl skolų priteisimo, kuriose atsakovė užėmė atsakovės arba skolininkės poziciją, padarė išvadą, kad atsakovė neturi stabilių pajamų ir jos finansinė padėtis yra sunki, todėl laikė, kad atsakovė galbūt patenka į nepasiturinčio gyventojo apibrėžtį, dėl ko delspinigiai už laiku nesumokėtus komunalinius mokesčius jai įstatymo nustatytu pagrindu negali būti skaičiuojami. Duomenimis apie socialiai remtinus asmenis disponuoja Klaipėdos miesto savivaldybė. Iš dalies jos interesams atstovaujanti AB „Klaipėdos energija“ (savivaldybės kontroliuojama įmonė) teismui nepateikė duomenų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes dėl atsakovės turtinės padėties, jos gebėjimo tinkamai vykdyti turtines pareigas. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo negali būti tenkinamas.
3.3. Teismas pažymėjo, jog byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, ieškovei kitose bylose teisme atstovauja aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys atstovai (E. P. ir kt.), teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti paslaugas visuomenės poreikiams tenkinti, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą ir nepažeisti vartotojo teisių, nedidinti skolos ir taip nepajėgiantiems už gaunamas šildymo paslaugas susimokėti Klaipėdos miesto gyventojams, todėl netenkino prašymo dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo ir konstatavo, kad yra patenkinta apie 98 procentai ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 20,58 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) AB „Klaipėdos energija“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti 24,78 Eur delspinigių ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistų delspinigių nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; padidinti priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 111 Eur. Taip pat prašo priteisti AB „Klaipėdos energija“ naudai iš atsakovės 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai skundo motyvai:
4.1. Argumentuoja, jog sutarčių teisėje išskiriama viešoji sutartis, kaip viena iš sutarčių rūšių, kai įstatymais ribojamas sutarčių laisvės principas. Viešąja laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos) (CK 6.161 straipsnis, CK 6.383 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios privalomos sudarant šilumos tiekimo sutartis. Tarp privalomų sutarties sąlygų nurodytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta kitaip.
4.2. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktą gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas skaičiuojami delspinigiai; pagal šią normą šiluminės energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų. Ieškovė yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Nurodo, jog tokios pačios nuoseklios praktikos dėl delspinigių priteisimo apeliacine tvarka išnagrinėtose analogiškose AB „Klaipėdos energija“ bylose laikosi Klaipėdos apygardos teismas.
4.3. Teigia, jog nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo–vartojimo santykiai ir AB „Klaipėdos energija“ turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes priešingu atveju nesąžiningai besielgiantys vartotojai, vengiantys pasirašyti rašytinę sutartį, įgytų daugiau teisių už sąžiningus asmenis, sudariusius rašytinę sutartį. Nurodo, jog nors mokesčių skaičiavimo pažymose delspinigiai buvo skaičiuojami už laikotarpius nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. (už 6 mėnesius), tačiau, nuo tų pačių skolos už šilumos energiją sumų skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius, susidarytų tos pačios delspinigių sumos ir už 6 mėnesius delspinigių suma būtų 32,72 Eur, o prašo priteisti tik 24,78 Eur. Pažymi, kad ieškinio senaties institutą teismas turi teisę taikyti tik esant šalies reikalavimui, o tokio prašymo atsakovė šioje byloje nereiškė.
4.4. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė galbūt patenka į nepasiturinčio gyventojo apibrėžtį, nes nėra įrodymų, kad ji atitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6–8 straipsnių nustatytus reikalavimus.
4.5. Nurodo, jog prašė priteisti 111 Eur bylinėjimosi išlaidas. Su teismo sprendimu nepriteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (90 Eur) nesutinka, kadangi išlaidos advokatui neviršija teisės aktuose nustatyto maksimalaus dydžio, o pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina įstatymą, nes teismui suteikta ne diskrecijos teisė priteisti ar nepriteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bet diskrecijos teisė mažinti išlaidas atsižvelgiant į patvirtintas rekomendacijas. Sutartas atlyginimas už visą civilinę bylą buvo mažesnis nei nustatytas teisės aktuose, be to, analogiškose AB „Klaipėdos energija“ bylose bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą yra priteisiamos.
5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl delspinigių priteisimo
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių bei patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ butui tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2020 m. sausio mėn. neatsiskaitė, liko ieškovei skolinga 908,99 Eur. Ieškovė taip pat reikalavo priteisti iš atsakovės 24,78 Eur dydžio delspinigius. Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo. Su tokiu teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad, nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos, iki šalys sudarys šilumos pirkimo–pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau nagrinėjamų sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė ginčo situacija. Abiejų šalių valia – teikti ir gauti šiluminę energiją, realizuota konkliudentiniais veiksmais.
11. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnyje yra numatytos sąlygos, kurios privalomos sudarant šilumos pirkimo–pardavimo sutartis. Tarp privalomų sutarties sąlygų nurodytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, t. y. sudarant šilumos tiekimo sutartis numatoma ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, t. y. numatomos netesybos. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).
12. Ieškovė delspinigius priteisti prašė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013 m. spalio 10 d. redakcija Nr. XII-550) 2 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 proc. delspinigius. Viešai skelbiamais duomenimis (www.klenergija.lt) nustatyta, jog ieškovės didžioji dalis akcijų priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, taigi, ji yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl taikytinas nurodytas 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775.
13. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996 m. spalio 4 d. redakcija) 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Iš minėtos nuostatos matyti, kad šilumos energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, jos gebėjimą vykdyti turtines pareigas. Nurodė, jog delspinigiai už vietos savivaldos vykdomųjų institucijų sprendimais pripažintų socialiai remtinų šeimų ir socialiai remtinų vienišų asmenų laiku nesumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas neskaičiuojami. Remdamasis VSDFV ir „Liteko“ duomenimis, padarė išvadą, kad atsakovė neturi stabilių pajamų ir jos finansinė padėtis yra sunki, todėl laikė, kad atsakovė galbūt patenka į nepasiturinčio gyventojo apibrėžtį, dėl to delspinigiai už laiku nesumokėtus komunalinius mokesčius jai įstatymo nustatytu pagrindu negali būti skaičiuojami.
15. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Pažymėtina, jog, vadovaujantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungtyniškumo principu ir CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareiga teigiančiam, o ne neigiančiam asmeniui, tokius įrodymus turėtų teikti pati atsakovė, jei jais grįstų savo nesutikimą su ieškiniu. Be to, remiantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, paramos teikimo subjektai yra savivaldybės, taigi akivaizdu, jog ieškovė paramos neteikia, todėl informacijos apie atsakovės turtinę padėti negali turėti, o atsakovė, jei pageidauja gauti paramą, privalo kreiptis į savivaldybę. Taigi gauti paramą yra atsakovės teisė ir dėl šios teisės įgyvendinimo atsakovė turi kreiptis į savivaldybę, kuri ir priima sprendimą dėl paramos (kompensacijos) suteikimo. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė galbūt patenka į nepasiturinčio gyventojo apibrėžtį, nes byloje nėra įrodymų, kad ji atitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6–8 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
16. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui ir konstatavus, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai, tiekė šilumos energiją atsakovės butui, tačiau atsakovė laiku nesumokėjo už gautą šilumos energiją, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius, jų dydį pagrindė mokesčių apskaičiavimo pažymomis.
17. Analogiškos pozicijos dėl delspinigių priteisimo naujausioje ir aktualiausioje savo praktikoje laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1015-513/2019; 2019 m rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-834-524/2019; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-835-796/2019; 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-730/2019, 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-408-459/2018, 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-360-524/2018, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-796/2018, 2017 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1368-163/2017, 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1369-613/2017, 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1365-826/2017, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1364-253/2017 ir kt.). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais sprendimais analogiškose bylose.
18. Remdamasi mokesčių apskaičiavimo pažymomis ieškovė prašo priteisti 24,78 Eur delspinigių. Pagal mokesčių apskaičiavimo pažymą, už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. apskaičiuota 24,78 Eur delspinigių skaičiuojant po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną. Skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius (180 kalendorinių dienų) nuo visos skolos (908,99 Eur) susidarytų 32,72 Eur delspinigių. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad apeliantės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pagrįstas ir apeliantės apskaičiuoti 24,78 Eur delspinigiai priteistini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
19. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir sumažintas priteistas žyminio mokesčio dydis. Apeliantė argumentuoja, kad sudarydama sutartį su advokatu įvertino tai, jog dauguma bylų bus nesudėtingos, panašaus pobūdžio, pagal panašius ieškinius, todėl ir buvo sutartas atlyginimas už visą civilinę bylą, mažesnis nei nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijoje. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog šiuo aspektu svarbu tai, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Be to, ieškovė turi teisę spręsti, kaip bus vedama konkreti byla, o aplinkybė, kad apeliantė turi darbuotojų teisininkų, nereiškia, kad gali būti paneigta jos teisė turėti advokatą.
20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantės šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui ne tik neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, bet ir yra daugiau nei 30 kartų mažesnis nei rekomenduotinų priteisti sumų maksimumas. Net ir atsižvelgusi į tai, kad byla nėra sudėtinga, paruoštas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, teisėjų kolegija mano, jog 90 Eur suma už advokato teisinę pagalbą nėra per didelė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių išlaidų ieškovei nepriteisė.
21. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme visiškai patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai ir dėl to keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, ieškovei priteistina visa bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma, kurią sudaro 111 Eur (21 Eur žyminis mokestis ir 90 Eur už advokato paslaugas).
22. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo materialinių bei procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, delspinigių priteisimą, bylinėjimosi išlaidų priteisimą bei paskirstymą, taikymo yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, priteisiant ieškovei delspinigius, bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą ir padidinant priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą už sumokėtą žyminį mokestį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Rašytinė bylos medžiaga – 2020 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2539, patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis. Apeliacinis skundas patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės apeliantei priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą už akių pakeisti – panaikinti sprendimo už akių dalį, kuria buvo netenkintas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą priteisimo, ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, į. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 908,99 Eur skolos, 24,78 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. balandžio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 111 Eur bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti iš atsakovės J. P. ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.