- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- e2A-55-828/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00065-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika, Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- S. K.
- Ieškovas
- E. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Pranckienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-53-305/2022 pagal ieškovės E. K. patikslintą ieškinį atsakovui S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų bei pagal atsakovo S. K. priešieškinį E. K. ir R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kitų reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SB lizingas“, institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VTAT).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė dėl atsakovo kaltės nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 109, po santuokos nutraukimo sutuoktinių pavardes palikti nepakeistas: ieškovės – „K.“, atsakovo – „K.“; nustatyti nepilnamečių vaikų dukrų A. K. ir L. K. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui kiekvienai po 321 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę nepilnamečių dukrų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už sūnaus N. K. bei nepilnamečių dukrų išlaikymą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. sausio 22 d., t. y., 6 879,10 Eur. Taip pat prašė santuokos metu įgytą turtą padalinti tokia tvarka: atsakovui priteisti santuokoje įgytą turtą - 0,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); iš atsakovo ieškovei priteisti 3 314,71 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią santuokos metu įgytą turto dalį; šalims asmeninės nuosavybės teise priteisti patikslintame ieškinyje išvardintus kilnojamuosius daiktus (baldus, buitinę techniką, darbo įrankius ir kt.), iš ieškovės priteisti atsakovui 1 760 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį; iš atsakovo priteisti ieškovei 350 Eur kompensaciją už santuokos metu įgytą bei parduotą transporto priemonę AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prievolę trečiajam asmeniui UAB „SB lizingas“ po santuokos nutraukimo palikti asmenine atsakovo prievole; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3 000 Eur neturtinės žalos; priteisti iš atsakovo visas ieškovės ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas
2. Ieškovė nurodė, kad šalys santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2020 m. liepos 29 d., šeimos iširimo priežastis yra atsakovo nepakeliamas ir netoleruotinas elgesys tiek ieškovės, tiek nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jo neištikimybė, smurtas. Nurodė, kad nekilnojamasis turtas turėtų būti priteistas atsakovui, o ieškovei turi būti išmokėta kompensacija – 3 314,71 Eur. 2012 m. rugsėjo 17 d. šalys įgijo transporto priemonę AUDI A4, kurią 2020 m. gruodžio 18 d., ieškovei nieko apie tai nepranešęs, atsakovas už 700 Eur pardavė ir pinigus panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti. Tokiu būdu, ieškovei turėtų būti priteista kompensacija už pusę parduotos transporto priemonės, t. y., 350 Eur. Viso santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertė, įskaitant nusidėvėjimą – 4 730 Eur, kuris dalintinas patikslintame ieškinyje nurodytu būdu, atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę daiktų dalį. Nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, tam, kad šalių nepilnametės dukros galėtų augti ir gyventi sąlygomis, kurios atitiktų jų poreikius (A. K. turi ir specialiųjų poreikių, t. y., ji turi problemų su regėjimu, nešioja akinius, nešioja dantų plokštelę, kurią neužilgo reikės keisti į dantų briketus; dukra L. K. turi specialiųjų poreikių, t. y., problemų su regėjimu, nešioja akinius), jų išlaikymui reikia bent jau po 642 Eur per mėnesį. Įvertinus ieškovės turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų poreikius, iš atsakovo priteistina kiekvienam vaikui išlaikymui po 321 Eur kas mėnesį. Atsakovas nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. sausio 22 d. tik dalinai prisidėjo prie dukrų bei šiuo metu jau pilnametystės sulaukusio sūnaus N. K. išlaikymo, susidaręs įsiskolinimas yra 6879,10 Eur. 7000 Eur kreditas panaudotas atsakovo, ne šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovas ir turėtų prisiimti kreditorinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį su UAB „SB lizingas“. Kadangi šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, prašė priteisti neturtinę žalą.
3. Atsakovas priešieškiniu E. K. ir R. R. prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento E. K. ir R. R. 2020 m. rugsėjo 9 d. sudarytą automobilio FORD KUGA pirkimo-pardavimo sutartį; po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti automobilį FORD KUGA, 6 160 Eur vertės; žemės sklypą, 2 050 Eur vertės; 6051,43 Eur turtinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „SB lizingas“ 2019 m. balandžio 23 d. vartojimo kredito sutarties Nr. C904168024 pagrindu; ieškovei iš atsakovo priteisti 1 079,29 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalį; nepilnamečių vaikų N. K., A. K. ir L. K. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; vaikams priteisti iš ieškovės išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur, kiekvienam, nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki vaikų pilnametystės, jų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą; po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavardę „K.“, o ieškovei palikti pavardę „K.“; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas turėtas jo bylinėjimosi ir teismo išlaidas.
4. Nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ilgainiui išryškėjo sutuoktinių nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes bei į sutuoktinių tarpusavio santykius. Jie gyvena atskirai, jų nebesieja jokie bendri interesai ir vienas kitam jie nebesukelia jokių jausmų. Šiuo metu šeima faktiškai yra iširusi ir jos atkurti jau nebeįmanoma. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 23 d. vartojimo kredito sutarties Nr. C904168024 pagrindu šalims buvo suteiktas 7 000 Eur dydžio kreditas. Gavę kreditą, šalys 2019 m. balandžio 26 d. už 8 000 Eur įsigijo automobilį FORD KUGA. Tarp šalių kilus konfliktui, t. y., prieš pat civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą, siekdama paslėpti šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį automobilį, ieškovė jį 2020 m. rugsėjo 9 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu perleido savo motinai R. R.. Prašė pripažinti sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento kaip tariamąjį, apsimestinį sandorį bei CK 3.96 straipsnio pagrindu. Atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui turėtų atitekti automobilis FORD KUGA (kadangi kreditą, už kurį buvo įsigytas automobilis, atsakovas asmeninėmis lėšomis dengia iki šiol ir dengs jį dar iki 2024 m. balandžio mėnesio) ir žemės sklypas, taip pat atsakovui atitektų 6 051,43 Eur turtiniai įsipareigojimai kreditoriui UAB „SB lizingas“ 2019 m. balandžio 23 d. vartojimo kredito sutarties Nr. C904168024 pagrindu, ieškovei būtų išmokėta 1 079,29 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį. Nurodė, kad geriausius vaikų interesus atitiks jų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, kadangi dėl ieškovės smurtinio elgesio vaikų atžvilgiu vaikams gyventi su motina nėra saugu. Visų trijų šalių nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga 1110 Eur dydžio suma per mėnesį (po 370 Eur kiekvienam vaikui).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu patikslintas ieškinys bei priešieškinis patenkinti iš dalies. Teismas nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims paliko santuokoje turėtas pavardes, nustatė nepilnamečių vaikų A. K. ir L. K. gyvenamąją vietą su ieškove, nustatė, kad atsakovas dalyvaus jų auklėjime ir bendraus su nepilnamečiais vaikais be jokių apribojimų, atsižvelgiant į vaikų interesus, iš atsakovo dukroms priteisė išlaikymą kiekvienai jų periodinėmis išmokomis po 221 Eur kas mėnesį kiekvienai nuo 2021 m. sausio 23 d. iki vaikų pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas savo nepilnamečiams vaikams už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. sausio 22 d. (kiekvienam vaikui – N. K., A. K. ir L. K. – po 1054,84 Eur), nepilnamečių dukrų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovei. Teismas pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento automobilio FORD KUGA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp E. K. ir R. R., nustatė, kad automobilis lieka ieškovės valdyme ir naudojime; įpareigojo ieškovę grąžinti R. R. 4 000 Eur. Teismas priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise 0,0600 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovą išmokėti ieškovei 3 314,72 Eur kompensacijos už jam atitenkančią didesnę bendro santuokinio nekilnojamojo turto dalį; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise rezoliucinėje dalyje išvardintus daiktus; priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise rezoliucinėje dalyje išvardintus daiktus; įpareigojo ieškovę išmokėti atsakovui 665 Eur kompensacijos už jai atitenkančią didesnę bendro santuokinio kilnojamojo turto dalį. Teismas priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį FORD KUGA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojo ieškovę išmokėti atsakovui 3390,95 Eur kompensacijos už jai atitenkančią didesnę bendro santuokinio kilnojamojo turto (automobilio FORD KUGA) dalį. Teismas įpareigojo atsakovą išmokėti ieškovei 350 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą. Teismas prievoles kreditoriui UAB „SB lizingas“ pagal 2019 m. balandžio 23 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. C904168024, pripažino šalių solidariomis prievolėmis ir nustatė, kad šias prievoles kreditoriui nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. vykdys šalys lygiomis dalimis kiekvienas iš savo asmeninių pajamų ir turto. Likusioje dalyje ieškovės patikslintas ieškinys bei priešieškinis atmesti. Teismas priteisė iš ieškovės - 551,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui, iš atsakovės R. R. - 72,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui, iš atsakovo - valstybės naudai 350,14 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu), 328,49 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, iš atsakovės R. R. - valstybės naudai 5,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu). Taip pat teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. papildomu sprendimu priteista iš atsakovo valstybės naudai 89,72 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
6. Teismas nustatė, kad šalių santuoka iširusi, kadangi jie nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Ieškovei teigiant, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis santuokos nutraukimą esant vieno sutuoktinio kaltei, sutuoktinių pareigas. Teismas vertino, kad byloje nesant pakankamai įrodymų, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas iki 2020 m. rugsėjo 7 d. (kuomet pati ieškovė liepė atsakovui nebegrįžti į namus ir išvežė iš namų jo daiktus) buvo ieškovei neištikimas, dėl atsakovo psichologinio, fizinio smurto prieš ieškovę laikotarpyje iki 2020 m. rugsėjo 7 d. (faktinio santuokos iširimo momento). Pripažino, kad abiem sutuoktiniams trūko lojalumo, abipusės pagarbos, sutarimo, supratimo, savitarpio pagalbos bei moralinės paramos, noro ieškoti kompromisų, spręsti iškilusius sunkumus santykiuose. Todėl dėl santuokos iširimo kaltais pripažinti abu sutuoktiniai. Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas pripažino, jog ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo atlyginti jai neturtinę žalą.
7. Nustatė, kad santuokos metu šalys susilaukė trijų vaikų: (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. K. ((duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės), (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. K., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. K.. Šalims pradėjus gyventi atskirai, jų nepilnamečiai vaikai liko gyventi kartu su ieškove, su kuria gyvena iki šiol. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais 2016 m. lapkričio 18 d. Socialinio būsto nuomos sutarties Nr. VŪ-200/2016 pagrindu gyvena socialiniame būste, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgė į tai, kad VTAT Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadose pateikta informacija, jog socialiniame būste sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiams vaikams augti, žaisti, ilsėtis ir ugdytis, bute švaru ir tvarkinga. Tuo tarpu atsakovas nuo 2020 m. kovo mėn. yra išvykęs dirbti į užsienį, ten gyvena, į Lietuvą grįžta trumpam, jokių duomenų apie atsakovo turimą būstą užsienyje ar Lietuvoje į bylą nėra pateikta. Vertino, kad, nors 2021 m. sausio 13 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir E. K. pareikštas įtarimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje naudojimo prieš savo nepilnametį sūnų, tačiau nėra duomenų, kad buvo priimtas jai nepalankus sprendimas, nuo 2021 m. kovo 12 d. nepilnametėms dukroms taikyta laikinoji priežiūra nutraukta ir jos perduotos motinai, nes buvo nustatyta, kad nebėra realaus pavojaus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje. Teismas nematė pagrindo išvadai, jog ieškovės namuose esanti aplinka jos nepilnametėms dukroms yra nesaugi, netinkama jų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, nėra duomenų, kad ieškovė smurtautų savo nepilnamečių dukrų atžvilgiu ar kitaip pažeidinėtų jų teises ar teisėtus interesus. Nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo nustatyta kartu su jų motina, pripažinus, kad tai geriausiai atitinka vaikų interesus (CK 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis). Nesant ginčo bei pareikšto prašymo, konkreti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka nenustatyta.
8. Teismas pasisakė dėl teisinio reglamentavimo, susijusio su išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimu, kasacinio teismo išaiškinimų, nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl to, kokie yra tikrieji vaikų poreikiai. Vertino ieškovės paaiškinimus, kad vieno vaiko poreikiams tenkinti mėnesiui reikia vidutiniškai 642 Eur, jos pateiktą vaikų poreikių detalizaciją, atsakovo teiginius, kad kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti pakanka 370 Eur sumos mėnesiui (teiginį grindė ne vaikų poreikių analize, bet tuo, kokios buvo/yra šalių pajamos ir kiek faktiškai išgalėjo/išgali lėšų vaikų poreikiams skirti). Teismas vertino, kad A. K. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dukra L. K. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Jos lanko ugdymo įstaigas, turi sveikatos problemų dėl regėjimo, nešioja akinius, be to, A. K. turi problemų ir dėl (duomenys neskelbtini) reikalingi briketai, kas lemia papildomas išlaidas mergaičių sveikatos priežiūrai. Teismas atsižvelgė į MMA dydį, kuris šiai dienai yra 730 Eur (atskaičius mokesčius – apytiksliai 550 Eur), su padidintais vaikų poreikiais susijusias aplinkybes bei sprendė, kad kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga ir tuo pačiu pakankama 570 Eur suma mėnesiui. Ieškovė iš valstybės turi teisę gauti 127,88 Eur išmokas kiekvienam vaikui, kurią įskaičius konstatuojama, kad šalių kiekvienos nepilnametės dukros poreikių, kuriuos privalo garantuoti ir užtikrinti vaiko tėvai, tenkinimui mėnesiui yra reikalinga apytiksliai 442 Eur. Vertino, kad šalių turtinė padėtis yra panaši (dėl gaunamų pajamų, turto, išlaikytinių), šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie jų nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistas dukrų išlaikymas periodinėmis 221 Eur dydžio kasmėnesinėmis išmokomis kiekvienai iš jų. Išlaikymas iš atsakovo priteistas nuo 2021 m. sausio 23 d. iki vaikų pilnametystės.
9. Teismas atsižvelgė į šalių paaiškinimus dėl teikto vaikams išlaikymo už praėjusį laikotarpį, įvertino banko (duomenys neskelbtini), sąskaitos išrašą bei sprendė, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. sausio 22 d., pervesdamas atitinkamas sumas, skyrė bendrai vaikų išlaikymui 3 306 Eur sumą (2421 Eur vaikų stovykloms, mokymosi reikmėms ir kt., taip pat 885 Eur jiems tenkančiai mokesčių daliai). Nors atsakovas į bylą yra pateikęs ir banko (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. sausio 12 d., iš kurio matyti, kad tuo laikotarpiu išgryninta bendra 299,76 Eur suma, teismas pažymėjo, kad nėra įrodymų, jog mokėjimo kortele minėtu laikotarpiu naudojosi būtent ieškovė, pagal išrašą nėra aišku, kam piniginės lėšos buvo panaudotos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad 299,76 Eur suma buvo panaudota išimtinai šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui. Nesant konkrečių, įrodymais pagrįstų duomenų ir apie tai, kokia konkrečiai suma atsakovas prie vaikų ir šeimos išlaikymo aktualiu laikotarpiu prisidėjo grynais pinigais bei pirkdamas įvairias prekes, teismas konstatavo, kad už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. sausio 22 d. susidarė bendrai 3 164,52 Eur šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimas (po 1 054,84 Eur kiekvienam vaikui): teismas, atsižvelgdamas į 2020 metais buvusį MMA dydį (apytiksliai 475 Eur į rankas), taip pat į vaikų išmokų dydį (100,23 Eur), sprendė, kad laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovas prie kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymo turėjo prisidėti 200 Eur suma, o nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 22 d. – 221 Eur suma. Iš atsakovo priteistas 3 164,52 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. sausio 22 d.
10. Teismas, spręsdamas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, nustatė, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 0,0600 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 6 629,43 Eur (atsižvelgus į Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės akte Nr. 275 (pateiktą turto įvertinimą, kuriuo abejoti teismas neturi pagrindo). Taip pat šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso sprendime išvardintas kilnojamasis turtas, bendra visų kilnojamųjų daiktų vertė – 3 050 Eur. Dėl tam tikrų kilnojamųjų daiktų egzistavimo (skalbimo mašinos „Samsung“, elektrinės viryklės „Whirpool“, savaeigės vejapjovės, dulkių siurblio „Bosch“, benzopjūklo „Bosch“, įrankių lagamino, sienų šveitiklio su siurbliu „Bosch“, žolės pjovimo traktoriaus, šaldytuvo “Samsung“) esant ginčui bei nesant įrodymų dėl jų egzistavimo, teismas nematė pagrindo konstatuoti, kad kilnojamieji daiktai iš tikrųjų realiai egzistuoja, todėl jų į dalintinų tarp šalių kilnojamųjų daiktų balansą neįtraukė.
11. Nustatė, kad šalys santuokos metu įgijo dvi transporto priemones: 2012 m. rugsėjo 17 d. šalys įgijo automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 26 d. šalys įgijo automobilį FORD KUGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sprendimo priėmimo dieną šios transporto priemonės šalims nebepriklauso, nes 2020 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė automobilį FORD KUGA perleido kitam asmeniui (savo motinai už 4 000 Eur), o 2020 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas automobilį AUDI A4 perleido kitam asmeniui (tikslūs sandorio duomenys nežinomi). Atsakovui ginčijant automobilio FORD KUGA perleidimo sandorį ir reikalaujant šį automobilį įtraukti į dalintino turto balansą, teismas vertino šalių paaiškinimus bei sprendė esant pagrindui automobilio FORD KUGA 2020 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, remiantis CK 3.96 straipsnio 1 dalimi ir taikyti restituciją: kadangi ieškovė iki šiol valdo ir naudoja automobilį FORD KUGA, jis jai ir lieka, tuo tarpu ieškovė įpareigota grąžinti R. R. 4 000 Eur (CK 6.145 straipsnis).
12. Teismas pripažino, kad abiejų šalių sutarimu žemės sklypas atitenka atsakovui, o šis už jam atitenkančią didesnę bendro santuokinio turto dalį išmoka ieškovei kompensaciją, lygią pusei Žemės sklypo vertės, t. y., 3 314,72 Eur. Pažymėjo, kad dėl šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių baldų, buitinės technikos ir kitų kilnojamųjų daiktų, pasidalinimo šalių nuomonė iš esmės sutampa, nesutarimas yra tik dėl keleto daiktų: elektrinio paspirtuko „Xiomi“, auksinio kryželio, vonios kriauklės su spintele, 1 vnt. orkaitės „Whirpool“ (šalys iš viso turi 2 vnt.) ir 1 vnt. komodos (30,00 Eur vertės) (šalys iš viso turi 2 vnt.). Kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, elektrinis paspirtukas „Xiomi“ priteistas ieškovei. Visi kiti kilnojamieji daiktai, dėl kurių yra ginčas, priteisti atsakovui, įvertinus tai, kad ieškovei paliekamas didesnis kilnojamųjų daiktų kiekis didesnės vertės. Atsakovui iš ieškovės priteista 665 Eur kompensacija už jai atitenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį. Kilus tarp šalių ginčui dėl automobilio padalijimo, teismas vertino tai, jog su ieškove lieka gyventi šalių nepilnamečiai vaikai bei sprendė, kad yra akivaizdus poreikis ieškovei turėti transporto priemonę, be to, jau kuris laikas šia transporto priemone išimtinai naudojasi tik ieškovė, rūpinasi jos priežiūra, draudimu ir pan. Todėl automobilis priteistas ieškovei, o ji įpareigotina išmokėti atsakovui už jai atitenkančią didesnę bendro santuokinio turto dalį kompensaciją, lygią pusei automobilio vertės, t. y., 3 390,95 Eur.
Šalies argumentai
13. Ieškovei prašant priteisti iš atsakovo kompensaciją, lygią pusei parduoto automobilio AUDI A4 kainos, t. y., 350 Eur, teismas vertino, kad į bylą nėra pateikta automobilio 2020 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis, todėl tiksli kaina, už kurią atsakovas šį automobilį pardavė, nėra žinoma. Tačiau teismas vertino ieškovės teiginį, kad, jos žiniomis, automobilis AUDI A4 buvo parduotas už 700 Eur, atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Teismas atsižvelgė į duomenis internete apie tokių gamybos metų automobilių AUDI A4 kainas bei sprendė, kad 700 Eur kaina yra pakankamai tikėtina, nes atitinka tokių automobilių vidutinę rinkos kainą. Vertino, kad 2020 m. gruodžio 18 d. šalys kartu jau negyveno ir bendro ūkio nevedė. Atsižvelgė į ieškovės paaiškinimus, kurių atsakovas neginčijo, kad atsakovas už automobilį gautus pinigus panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti. Teismas vadovavosi CK 3.98 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir ieškovei iš atsakovo priteisė 350 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą.
Atsiliepimas
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2022 m. vasario 21 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį pateikė prašymą į dalintino turto balansą įtraukti 1 800 Eur vertės kirpyklos reikmenis, 1 000 Eur išlaidų ieškovės kirpėjos kursams, seminarams bei 3 000 Eur išlaidų buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimui, tačiau nei atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį, nei jo atstovas teismo posėdžio metu išsamesnių aplinkybių dėl šių daiktų ir išlaidų nenurodė, jokių įrodymų nepateikė, todėl teismas šį atsakovo prašymą atmetė kaip visiškai nepagrįstą ir neįrodytą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 23 d. atsakovas su UAB „SB lizingas“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. C904168024, pagal kurią buvo suteiktas 7 000 Eur kreditas 60 mėnesių terminui, t. y., iki 2024 m. balandžio 20 d. Atsižvelgė į tai, kad šalys kredito sutarties sudarymo metu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, kad už kelių dienų po kredito gavimo jie įsigijo transporto priemonę, todėl sprendė, jog gautas kreditas buvo panaudotas šeimos poreikių tenkinimui ir šalių prievolės pagal sutartį yra solidarios ir tokiomis lieka po šalių santuokos nutraukimo, taip pat nustatytina, kad šalys įsipareigojimus pagal šią kredito sutartį nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. privalo vykdyti lygiomis dalimis kiekvienas iš savo asmeninių pajamų ir turto.
16. Teismas proporcingai patenkintiems ir atmestiems šalių reikalavimams, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dalis, kuriomis priteistas išlaikymo įsiskolinimas vaikams bei atsakovas įpareigotas išmokėti ieškovei 350 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą; pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo nepilnametėms dukroms priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 221 Eur kas mėnesį kiekvienai, sumažinant priteistą išlaikymą iki 150 Eur mokėtinos sumos, taip pat sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį FORD KUGA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigojant jį išmokėti ieškovei 3 390,95 Eur kompensacijos už jam atitenkančią didesnę bendro santuokinio kilnojamojo turto, taip pat priteisiant atsakovui iš ieškovės 2900 Eur kompensaciją už ieškovei po santuokos nutraukimo likusius 1800 Eur vertės kirpyklos reikmenis, 3000 Eur vertės šeimos būsto pagerinimus bei 1000 Eur vertės išlaidas ieškovės kirpėjos kursams, seminarams.
18. Nurodo, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2020 m. rugsėjo 7 d., kai ieškovė išvežė iš namų atsakovo daiktus ir nurodė jam į šeimos namus daugiau nebegrįžti. Tuo tarpu išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo buvo priteistas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. sausio 22 d., kai šalys iš esmės dar gyveno kaip šeima. Teismas ieškovės paaiškinimus apie išlaikymo įsiskolinimą turėjo vertinti itin atidžiai, tačiau rėmėsi išskirtinai tik ieškovės parodymais, visiškai ignoruodamas kitus byloje esančius įrodymus, paneigiančius išlaikymo įsiskolinimo egzistavimą. Atsakovas pateikė savo banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 12 d., iš kurio matyti, jog per 2020 metus, atsakovas vaikų išlaikymui ir kitoms šeimos išlaidoms skyrė viso 6499 Eur. Taip pat, minėtu laikotarpiu ieškovė naudojosi atsakovo banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele, kuri iš anksto buvo papildyta 750 Eur suma. Taigi, per 2020 metus, atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidėjo ne mažesne nei 7249 Eur suma. Taip pat, atsakovas prie vaikų ir šeimos išlaikymo aktualiu laikotarpiu prisidėjo ir grynais pinigais bei pirkdamas įvairias prekes. Taip pat ir ieškovės mama R. R. paaiškino, kad atsakovas, šalims gyvenant santuokoje vaikais rūpinosi, jiems nieko netrūko, 2020 metais liepą ar rugpjūtį atsakovas buvo grįžęs iš užsienio, visa šeima buvo išvykusi į P., bendrai leido laiką, pramogavo. Atsakovas prie vaikų išlaikymo, be kita ko prisidėjo ir dengdamas 7000 Eur kreditą, kadangi automobilis buvo naudojamas ir vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas įrodymų nerinko, tačiau tai jokiais būdais nepaneigia jo paaiškinimų apie tai, kad išlaikymas vaikams visuomet buvo teikiamas. Teismui netinkamai paskirsčius įrodinėjimo pareigas (tuo atveju, kai sutuoktiniai gyvena kaip šeima, išlaikymo neteikimo faktą turi įrodyti ieškovas) ir tuo pagrindu padarius neteisingas išvadas, skundžiamas sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo, naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas, vertindamas šalių nepilnamečių vaikų poreikius (išlaikymui reikalingų piniginių lėšų dydį) neteisingai nustatė, kad kiekvieno jų išlaikymui yra reikalinga 570 Eur suma per mėnesį, nepaisant to, kad realiai vieno vaiko išlaikymui reikalinga suma iš tikrųjų yra 428 Eur, kadangi būtent tokią sumą šalys vaikams skyrė iki nutrūkstant santuokai, o didesnės sumos skirti objektyviai negalėjo dėl nepakankamų šeimos pajamų. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Byloje spręsta dėl išlaikymo priteisimo dviem, iš esmės panašaus amžiaus vaikams. Vaikai gyvena kartu, iš esmės kartu ir leidžia laisvalaikį, dalinasi vienu būstu, vaikų poreikiai dubliuojasi, kadangi nereikia atskirai mokėti už nuomą, teikiamas komunalines paslaugas, dalinai laisvalaikį ir kita. Dviejų vaikų išlaikymui 856 Eur suma per mėnesį užtikrintų ne tik būtinuosius, bet ir papildomus vaikų poreikius. Iš vienam vaikui išlaikyti reikalingos 428 Eur sumos atėmus valstybės mokamą 128 Eur išmoką, šalys prie kiekvieno vaiko išlaikymo turėtų prisidėti 300 Eur suma, t. y. kiekvienas iš tėvų prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti 150 Eur suma. Tokio išlaikymo dydis iš atsakovo ir turėtų būti priteistas, kadangi ir gyvenant santuokoje, šalys didesnės sumos vaikams niekada neskyrė.
20. Pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes. 2019 m. balandžio 23 d. vartojimo kredito sutarties, Nr. C904168024, pagrindu, šalims buvo suteiktas 7000 Eur dydžio kreditas, už kurį ir buvo nupirktas automobilis FORD KUGA. Kreditą visada dengė atsakovas, todėl būtent jis turi didžiausią suinteresuotumą naudotis automobiliu ir po santuokos nutraukimo. Teismas jį turėjo priteisti atsakovui, kaip daugiausiai prisidėjusiam prie šio automobilio įsigijimo.
21. Nurodo, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 350 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą yra išskirtinai turtinio pobūdžio, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo savo iniciatyva rinkti įrodymus ir priimti sprendimą remiantis tik prielaidomis, jog automobilis AUDI A4 galbūt buvo parduotas už 700 Eur sumą. Ieškovė, teigdama, kad automobilis AUDI A4 buvo parduotas už 700 Eur sumą, vykdydama įrodinėjimo pareigą, turėjo šiuos teiginius pagrįsti rašytiniais įrodymais, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties iš VĮ (duomenys neskelbtini) ji nereikalavo ir nepateikė, neprašė išreikalauti ir teismo. Sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigotas išmokėti ieškovei 350 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, teismas priėmė remdamasis tik prielaidomis, ką iš esmės draudžia proceso įstatymai. Šis reikalavimas turėjo būti atmestas kaip neįrodytas.
Šalies argumentai
22. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių, kad jos kirpėjoms kursams ir seminarams buvo išleista 1000 Eur suma šeimos piniginių lėšų, kad jos kirpyklos reikmenų vertė yra 1800 Eur suma, o buto, kuriame šeima gyveno iki santuokos iširimo, pagerinimams buvo išleista 3000 Eur šeimos santaupų. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 5 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, kadangi ginčo dėl nurodytų faktinių aplinkybių tarp šalių nebuvo, todėl minėtas sumas visiškai nepagrįstai atsisakyta įtraukti į dalintino turto balansą, juolab, kad atsakovo darbo įrankiai į dalintino turto balansą vis tik buvo įtraukti.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
24. Pažymi, kad teismas pagal atsakovo banko sąskaitos išrašo duomenis pripažino, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. sausio 22 d. vaikų išlaikymui skyrė 3306 Eur. Atsakovas, dirbdamas užsienyje, kitokiu būdu, kaip tik banko pavedimais, pinigų perduoti ieškovei negalėjo. Nuo 2020 m. kovo 1 d. atsakovas dirbo užsienyje, ten gyveno, į Lietuvą grįždavo tik trumpam, atsakovas įvairioms reikmėms pinigus ieškovei pervesdavo tik bankiniais pavedimais, todėl iš jų aiškiai matyti, kiek tuo laikotarpiu ieškovas faktiškai prisidėjo ir prie vaikų išlaikymo. Akivaizdu, kad atsakovas ginčo laikotarpiu dirbdamas ir gyvendamas užsienyje, ir dėl paskelbto karantino negalėdamas grįžti į Lietuvą, negalėjo jokiu kitu būdu tenkinti vaikų nuolatinių kasdienių poreikių ir prie jų tenkinimo prisidėdavo tik pinigų pervedimu į ieškovės banko sąskaitą. Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 6 d. atsakovas į Lietuvą buvo grįžęs tik vieną kartą, liepos 27 d. Vaikų poreikiai buvo nuolatiniai ir dideli, nes tuo metu nepilnamečiai buvo visi trys šalių vaikai, todėl ieškovė tenkino visus jų poreikius. Nors atsakovas ir prisidėjo prie vaikų išlaikymo, tačiau nepakankamai, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Apeliantas nurodydamas, jog prie vaikų išlaikymo nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 12 d. prisidėjo 7249 Eur suma, nepagrįstai įtraukia laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d., už kurį ieškovė nereikalauja išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas nepagrįstai į vaikų išlaikymą priskaičiuoja pinigų sumas pervestas padangoms, draudimui, siuntiniui. Šios sumos turėjo aiškų tikslą ir buvo panaudotos ne vaikų poreikių tenkinimui. Nuo 2020 m. rugsėjo 7 d., atsakovas rugsėjo mėnesį pinigus pervedė tik konkrečių vaikų poreikių tenkinimui, o nuo spalio mėnesio kiekvieno vaiko poreikių tenkinimui skyrė tik po 150 Eur, pervesdamas 450 Eur sumą. 2021 m. sausį atsakovas vaikų išlaikymui pinigų iš viso neskyrė. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. vaikų poreikių tenkinimui atsakovas turėjo prisidėti po 200 Eur per mėnesį. Kadangi atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtino, jog tokio dydžio sumomis atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisidėjo, todėl teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
25. Ieškovė teismui teikė vaikų poreikių lenteles, kuriose vaikų poreikių tenkinimui buvo numatyta bendra 642 Eur suma, pažymėta, kad dukros turi specialių poreikių. Teismas sprendė, jog mergaičių poreikiams turėtų pakakti 570 Eur. Tokia suma dukterų išlaikymui negali būti vertinama kaip nepagrįstai didelė. Lietuvoje MMA yra 730 Eur, kas sudaro 534 Eur atskaičius mokesčius, o kasacinio teismo pripažįstama, jog MMA dydžio išlaikymas garantuoja tik būtiniausius vaiko poreikius. Teismas nustatė aplinkybes - specialiuosius poreikius, kurie objektyviai lemia didesnius vaikų poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Nors dukros gyvena kartu, tačiau dėl to jų poreikiai nesidubliuoja ir nėra tapatūs. Kuo daugiau žmonių gyvena, tuo didesnis elektros ir vandens kiekis sunaudojamas. Mergaitės turi skirtingus pomėgius, lanko skirtingas užklasines veiklas, turi skirtingus draugus. Aplinkybes, kad santuokos iširimo metu vaikų poreikiams patenkinti pakako mažesnės sumos, patvirtino ir teismas, padarydamas išvadą, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo iki 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo prisidėti 200 Eur suma, o nuo 2021 m. sausio 1 d. - 221 Eur. Vaikai auga, todėl didėja ir jų poreikiai. Šiuo metu ekonominė situacija yra labai pasikeitusi lyginant su ieškinio pateikimo metu - ženkliai išaugusios energijos, kuro kainos, maisto ir paslaugų kainos, todėl mažesnio dydžio išlaikymas, šiuo metu jau negalėtų patenkinti net būtinųjų dukterų poreikių.
26. Ieškovė, gyvendama Lietuvoje ir rūpindamasi vaikais, naudojo automobilį Ford Kuga, juo važinėjo, prižiūrėjo techninę būklę, draudė. Automobilis jai reikalingas vaikų poreikiams tenkinti: nuvežti į mokyklas, būrelius, pas gydytojus. Automobilio pirkimui lėšas taupė šalys atskirai ir pirko abu sudėję per pusę savo santaupas. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes automobilį natūra priteisdamas ieškovei, kad ji ir toliau galėtų tinkamai tenkinti vaikų poreikius. Atsakovui už automobilį priteista teisinga kompensacija, lygi pusei automobilio vertės. Teismo nebuvo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 23 d. Vartojimo kredito sutarties pagrindu šalims suteiktas 7000 Eur kreditas, už kurį nupirktas ginčo automobilis Ford Kuga, nurodyta, jog kreditas panaudotas šeimos poreikių tenkinimui.
Šalies argumentai
27. Ieškovė teismui nurodė, kad automobilio Audi A4 vertė jo perleidimo metu buvo 700 Eur. Tokie ieškovės paaiškinimai gali būti įrodymu CPK 177 straipsnio 2 dalies prasme. Būtent jais rėmėsi teismas. Vertindamas ieškovės paaiškinimus teismas nurodė, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos automobilio vertės. Nekilus ginčui dėl turto vertės iki sprendimo priėmimo, teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės nurodyta verte ir priteisė iš atsakovo ieškovei pusės vertės kompensaciją.
Atsiliepimas
28. Pažymi, kad atsakovas prašymą dėl kirpyklos reikmenų, išlaidų kirpėjos kursams, seminarams ir buto pagerinimui įtraukimo į dalintino turto balansą nurodė tik atsiliepime į patikslintą ieškinį, tačiau konkretaus reikalavimo dėl šio turto padalijimo nebuvo pareiškęs priešieškinyje. Ieškovė nepripažino šio turto kaip bendro turto, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šis turtas buvo įgytas kaip bendras turtas iš bendrų lėšų. Ieškovė nurodė, kad ji verčiasi individualia kirpėjos veikla. Kirpyklos reikmenys yra jos profesinės veiklos įrankiai, kurie pripažįstami asmeniniu turtu, todėl nutraukiant santuoką nedalijami (CK 3.89 str. 1 d. 3 p.). Kirpėjos kursai ir seminarai taip pat susiję su ieškovės profesine veikla, jos kvalifikacijos kėlimu, be to, už kursus ir seminarus ieškovė nėra nieko mokėjusi, juos gavusi kaip dovanas už perkamus produktus iš prekių platintojų. Tuo tarpu atsakovas nesiverčia individualia statybų veikla, neturi asmeninio statybų verslo, be to, jo atstovas posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas dirba užsienyje, jam visus darbo įrankius suteikia darbdavys. Taigi, teismo padalinti statybų darbo įrankiai buvo skirti ne asmeniniam atsakovo verslui, bet šeimos poreikių tenkinimui, t.y. bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovas priešieškiniu nepareiškė reikalavimo dėl atliktų buto pagerinimų, neprašė už juos priteisti kompensacijos. Nepateikė įrodymų, kokie ir kada pagerinimai buvo atlikti, kas ir už kokias lėšas pirko medžiagas, atliko darbus, kokia atliktų pagerinimų vertė. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas tik pareiškė prašymą dėl pagerinimų įtraukimo į dalintino turto balansą, tačiau jų nekonkretizavo ir neįrodinėjo. Ieškovė neigė, kad gyvenant santuokoje buvo atlikti pagerinimai. Po to, kai ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, ji jau savo asmeninėmis lėšomis remontavo nuomojamą socialinį būstą. Apeliacinės instancijos teismas negali tenkinti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmos instancijos teisme, (CPK 312 str.), todėl šis apeliacinio skundo reikalavimas yra neteisėtas ir turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
30. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo dalių, kuriomis nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvo išspręsti išlaikymo nepilnamečiams vaikams bei susidariusio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, automobilio padalijimo, kompensacijos priteisimo klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
31. Byloje nustatyta, kad šalys susilaukė trijų vaikų: (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. K. ((duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės), (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. K., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. K.. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti nepilnamečių dukrų išlaikymui kiekvienai po 321 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę nepilnamečių dukrų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už sūnaus N. K. bei nepilnamečių dukrų išlaikymą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. sausio 22 d., t. y., 6 879,10 Eur. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo dukroms priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis po 221 Eur kas mėnesį kiekvienai nuo 2021 m. sausio 23 d. iki vaikų pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas savo nepilnamečiams vaikams už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. sausio 22 d. (kiekvienam vaikui – N. K., A. K. ir L. K. – po 1054,84 Eur), nepilnamečių dukrų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovei.
32. Apeliantas su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteistas išlaikymo įsiskolinimas visiškai nesutinka, taip pat nurodo, kad dukrų išlaikymui pakaktų skirti kiekvienai po 150 Eur per mėnesį. Teigia, kad iki santuokos faktinio iširimo 2020 m. rugsėjo 7 d. jis vaikais rūpinosi, šalys gyveno kaip šeima, per 2020 metus atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidėjo ne mažesne nei 7249 Eur suma pavedimais, taip pat grynais pinigais, pirkdamas įvairias prekes, mokėdamas kredito įmokas. Nesutinka, jog dukrų išlaikymui yra reikalinga po 570 Eur suma per mėnesį, mano, jog vieno vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 428 Eur (iš kurios dar atimtina valstybės mokama 128 Eur išmoka), kadangi tokią sumą šalys vaikams skyrė iki nutrūkstant santuokai bei neturėjo objektyvių galimybių skirti daugiau. Pažymi, kad dukros panašaus amžiaus, gyvena, leidžia laisvalaikį kartu, dalinasi vienu būstu, vaikų poreikiai dubliuojasi, kadangi nereikia atskirai mokėti už nuomą, teikiamas komunalines paslaugas, dalinai laisvalaikį.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis.
34. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
35. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog tam, kad šalių dukros galėtų augti ir gyventi sąlygomis, kurios atitiktų jų poreikius kiekvienos jų išlaikymui reikia bent jau po 642 Eur, atsakovas turėtų skirti kiekvienam vaikui po 321 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Nurodė, kad dukra A. K. turi spec.poreikių, t.y. ji turi problemų su regėjimu, nešioja akinius, nešioja dantų plokštelę, kurią neužilgo reikės keisti į dantų briketus, jos išlaikymui reikia: 150 Eur maistui, 50 Eur komunaliniai mokesčiai, 90 Eur drabužiai, batai, 80 Eur stovyklos, ekskursijos, 15 Eur kanceliarinės prekės, 80 Eur laisvalaikis, gimtadieniai, išvykos, 10 Eur kirpykla, 25 Eur transporto išlaidos, 142 Eur higienos prekės, vitaminai, vaistai, akiniai, dantų priežiūra. Taip pat nurodė, kad dukra L. K. turi spec.poreikių, t.y. problemų su regėjimu, nešioja akinius, jos išlaikymui reikia: 150 Eur maistui, 50 Eur komunaliniai mokesčiai, 90 Eur drabužiai, batai, 120 Eur šokių, robotikos, dailės būreliai, darželio fondas, 15 Eur kanceliarinės prekės, 80 Eur laisvalaikis, gimtadieniai, išvykos, 10 Eur kirpykla, 25 Eur transporto išlaidos, 102 Eur higienos prekės, vitaminai, vaistai, akiniai. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė iš esmės jokių įrodymų nurodytiems vaikų poreikiams pagrįsti į bylą nėra pateikusi (yra tik duomenys dėl mokesčio už telefono ryšio paslaugas ir mokesčio už darželį), atsižvelgė į vaikų amžių, MMA dydį (atskaičius mokesčius apie 550 Eur), tai, kad jos lanko ugdymo įstaigas, turi sveikatos problemų, kas lemia papildomas išlaidas, pripažino, jog kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga ir pakankama 570 Eur suma mėnesiui. Teismas įskaitė valstybės mokamą 127,88 Eur vaiko išmoką bei konstatavo, kad šalių kiekvienos nepilnametės dukros poreikių, kuriuos privalo garantuoti ir užtikrinti vaiko tėvai, tenkinimui mėnesiui yra reikalinga apytiksliai 442 Eur suma, kurią lygiomis dalimis turi teikti abu tėvai.
36. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
37. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė ir neteikė į bylą įrodymų dėl patiriamų išlaidų vaikų išlaikymui, tačiau, vertinant, kad vaikai turi problemų dėl sveikatos (ko apeliantas neginčija), manytina, kad pagrįstai teismo buvo nustatyta vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma mėnesiui, sudaranti 570 Eur. Ši suma neženkliai didesnė už orientacinį MMA dydį ir pateisinama, įvertinant individualius vaikų poreikius. Kadangi vaikai auga ir keičiasi jų poreikių dydis, kritiškai vertintini apelianto pasvarstymai, kad anksčiau užtekdavo vaikams mažesnės pinigų sumos. Taip pat negalima sutikti, kad vaikų poreikiai dubliuojasi, kadangi ieškovė nurodė kiekvieno iš vaikų poreikiams reikalingas sumas, be to, dukterys yra skirtingo amžiaus, tai akivaizdu, kad ir jų interesai, leidžiamas laisvalaikis, draugai skiriasi. Nagrinėjamu atveju, atėmus išmokos sumą, valstybės nepadengti kiekvieno iš vaikų poreikiai sudarytų 442 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokios išlaidos atitinkamo amžiaus vaikams yra pakankamos vaikų būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. bus patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodytosios išlaidos yra protingos ir realaus dydžio.
38. Pastebėtina, kad apeliantas skunde nurodo tik tai, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau nepateikia jokių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs tiek jo, tiek ieškovės turtinę padėtį, kad atsakovas negalėtų objektyviai teikti kiekvienai iš dukrų jų išlaikymui po 221 Eur kas mėnesį.
39. Pažymėtina, kad teismas privalo nustatyti ir tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Atkreiptinas dėmesys, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).
40. Pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta, jog ieškovė ir atsakovas abu dirba ir gauna pastovias pajamas, neturi jokio kito papildomo turto be to, kuris joms priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kitų išlaikytinių be dukrų ir sūnaus N. K. (kuriam vis dar yra reikalinga materialinė parama), todėl jų turtinė padėtis panaši. Kaip pagrįstai buvo pažymėta, šalys neteikė į bylą įrodymų dėl savo gaunamų pajamų, kas leistų įtarti, jog nenorima atskleisti savo tikrosios turtinės padėties. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas uždarbiauja užsienyje, jo atstovo paaiškinimu, atsakovo gaunamos pajamos sudaro apie 1200-1500 Eur. Ieškovė teikė paaiškinimus, kad jos pajamos nėra stabilios, vieną mėnesį sudaro 800 Eur, kitą gali siekti ir 2000-3000 Eur. Apeliantas nenurodė argumentų apeliaciniame skunde, nepateikė jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis galėtų būti vertinama kaip sudėtinga ir kad jis neišgalėtų objektyviai nepilnametėms dukroms teikti teismo priteisto išlaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovui dėl sveikatos būklės būtų apribotas darbingumas bei nenustatyta kitų aplinkybių, trukdančių atsakovui gauti didesnių pajamų, jei jo gaunamos būtų nepakankamos. Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaikų poreikių ir jų tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei yra realiai įvykdytinas.
41. CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų (dukrų) A. K. ir L. K. bei šiuo metu jau pilnametystės sulaukusio sūnaus N. K. išlaikymo įsiskolinimą – 6 879,10 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. sausio 22 d., teigdama, kad šiuo laikotarpiu atsakovas tik dalinai prisidėjo prie šalių vaikų išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 3 164,52 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. sausio 22 d.
42. Apeliantas nurodo, jog šalys iki 2020 m. rugsėjo 7 d. vedė bendrą ūkį, teismas ieškovės paaiškinimams dėl nepakankamo išlaikymo teikimo nepagrįstai suteikė prioritetą. Pažymėtina, kad sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad, kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, jog išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tais atvejais, kai prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai šalys šeimoje gyveno kartu, įrodinėjimo priemonės, ypač kai ieškovo paaiškinimai yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei – momentui, nuo kurio atsakovas nebeteikė išlaikymo vaikui, nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 68 punktas). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011; 2022 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 46 punktas).
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad aktualiu laikotarpiu atsakovas uždarbiaudavo užsienyje, į Lietuvą grįždavo retai, tuo tarpu ieškovė gyveno Lietuvoje su trimis nepilnamečiais vaikais. Atsakovas, teigdamas, kad išlaikymą vaikams skyrė, pateikė į bylą banko (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašą (už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 12 d.), iš kurio matyti, kad per visą laikotarpį ieškovei pervesta 6499 Eur bei banko (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. sausio 12 d., iš kurio matyti, kad tuo laikotarpiu buvo išgryninta/panaudota bendra 299,76 Eur suma (šiuo atveju neaktualios visos vykdytos operacijos). Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. sausio 22 d., todėl, būtent už šį laikotarpį pervestos sumos, galėjo būti ir vertinamos (neaktualus laikotarpis iki 2020 m. kovo 1 d.). Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vaikų išlaikymui iš pervestų sumų laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. sausio 22 d., pervesta viso 3 306 Eur suma (2421 Eur vaikų stovykloms, mokymosi reikmėms ir kt., taip pat 885 Eur jiems tenkančiai mokesčių daliai), tuo tarpu kitos pervestos sumos su vaikų išlaikymu nėra susietos (pvz. padangoms, mašinos draudimui). Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nėra įrodymų, jog banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele naudojosi ieškovė, pagal išrašą nėra aišku, kam piniginės lėšos buvo panaudotos (nėra jokio aprašymo), todėl ir nebuvo pagrindo byloje konstatuoti, kad 299,76 Eur suma panaudota išimtinai šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. (kada šalių santykiai nutrūko) būtų dažnai grįžęs į Lietuvą bei galėjęs prisidėti prie vaikų išlaikymo pirkdamas jiems daiktus ar skirdamas grynus pinigus. Pastebėtina, kad ieškovė teisme teigė, jog atsakovas buvo grįžęs tik liepos 27 d., aplinkybę, kad jis buvo grįžęs 2020 m. liepos ar rugpjūčio mėnesį atostogų nurodė ir atsakovė R. R.. Kadangi atsakovas gyveno atskirai nuo vaikų bei šeimos, aktualiu laikotarpiu buvo grįžęs į namus tik vieną kartą, pagrįstai teismo visų įrodymų kontekste vertini ir ieškovės paaiškinimai dėl atsakovo teikto vaikams išlaikymo.
45. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog atsakovas nepakankamai prisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo ir už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. sausio 22 d. susidarė bendrai 3 164,52 Eur šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimas (po 1 054,84 Eur kiekvienam vaikui). Nors apeliantas teigia prie vaikų išlaikymo prisidėjęs tuo, jog dengė 7000 Eur kreditą, o automobilis buvo naudojamas ir vaikų poreikiams tenkinti, pažymėtina, kad teismo buvo išspręsti klausimai dėl prievolės kreditoriui, automobilio padalijimo ir šios aplinkybės niekaip nesietinos su vaikams teiktu išlaikymu. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nėra keliami klausimai, jog teismas būtų neteisingai apskaičiavęs, kokiomis sumomis buvo reikalinga atsakovui prisidėti prie vaikų išlaikymo skirtingais laikotarpiais, todėl dėl to plačiau nepasisakytina.
Dėl tinkamo turto balanso sudarymo, turto padalijimo, kompensacijos priteisimo
46. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jam turėtų būti priteista iš ieškovės piniginė kompensacija už jai likusius 1800 Eur vertės kirpyklos reikmenis, 3000 Eur vertės šeimos būsto pagerinimus bei 1000 Eur vertės išlaidas ieškovės kirpėjos kursams, seminarams. Taip pat mano, kad automobilis turėjo būti priteistas jam, o ne ieškovei, įpareigojant atsakovą išmokėti ieškovei 3 390,95 Eur kompensacijos už jam atitenkančią didesnę bendro santuokinio kilnojamojo turto.
47. Pažymėtina, kad, spręsdamas reikalavimą dėl santuokinio turto padalijimo, teismas turi vadovautis teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaryti turto balansą, nustatant bendrą santuokinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.118 straipsnio 2-3 dalys). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sudarė turto balansą, nustatant bendrą santuokinių turtą ir asmeninį sutuoktinio turtą.
48. Nustatyta, kad atsakovas 2022 m. vasario 21 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė į dalintino turto balansą įtraukti 1 800 Eur vertės kirpyklos reikmenis, 1 000 Eur išlaidų ieškovės kirpėjos kursams, seminarams bei 3 000 Eur išlaidų buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimui. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jokie įrodymai dėl šių daiktų ir patirtų išlaidų į bylą pateikti nebuvo. Pažymėtina, kad dėl nurodytų aplinkybių nieko nepasisakė ir atsakovo atstovas, teikęs paaiškinimus teismo posėdžio metu, bei ieškovė. Kadangi ieškovė nepasisakė, jog sutinka su atsakovo pateiktu prašymu, negalima konstatuoti, jog ji pripažino, jog išlaidos šalių buvo patirtos, o kirpyklos reikmenys laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas byloje buvo pateikęs priešieškinį, tačiau tokių reikalavimų jame nereiškė. Minėtos aplinkybės buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui atsisakyti įtraukti daiktus į santuokinio turto balansą bei spręsti dėl daiktų padalijimo, galimai patirtų išlaidų kompensavimo.
49. Taip pat pastebėtina, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, jog kirpyklos reikmenys yra jos profesinės veiklos įrankiai (laikytini jos asmeniniu turtu pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir nedalintini tarp šalių). Ieškovė taip pat nurodo, jog už kursus jai mokėti nereikėdavo, nes prekių platintojai tokias išlaidas padengdavo, o remonto darbus ji atlikinėjo nutrūkus šalių santykiams iš savo asmeninių lėšų. Kadangi priešingų įrodymų į bylą nebuvo pateikta, nėra pagrindo vertinti, jog šie ieškovės teiginiai yra melagingi. Taip pat pastebėtina, jog pirmosios instancijos teisme atsakovė R. R. paaiškino, jog davė dukrai (ieškovei) 4000 Eur buto remontams, dėl to kaip garantas jai 2020 m. rugsėjį buvo parduotas automobilis, kas leistų spręsti, jog remonto darbai socialiniame būste buvo atlikinėjami šalims jau nebegyvenant kartu.
50. Apeliantas teigia, jog šalims nesutarus dėl joms bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio automobilio FORD KUGA pasidalinimo, teismas turėjo įvertinti, kad automobilis nupirktas gavus 7000 Eur dydžio kreditą pagal 2019 m. balandžio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C904168024, o kreditą visada dengė būtent atsakovas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prievolės pobūdžio, atsižvelgė į tai, kad šalys minėtos kredito sutarties sudarymo metu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, kad už kelių dienų po kredito gavimo jie įsigijo transporto priemonę, vertino, jog gautas kreditas buvo panaudotas šeimos poreikių tenkinimui. Tačiau, kaip matyti, minėta aplinkybė nesudarė pagrindo teismui priteisti automobilį būtent atsakovui. Teismo, sprendžiant dėl automobilio priteisimo, buvo įvertintos ir tokios aplinkybės, jog su ieškove lieka gyventi šalių nepilnamečiai vaikai, taigi, yra akivaizdus poreikis ieškovei turėti transporto priemonę, be to, jau kuris laikas šia transporto priemone išimtinai naudojasi tik ieškovė, rūpinasi jos priežiūra, draudimu ir pan. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog tokios išvados yra neteisingos, be to, atsakovui yra priteista pusė automobilio vertės (vidutinė kaina nustatyta VšĮ (duomenys neskelbtini) dar 2021 m. gegužę) kaip kompensacija už ieškovei atitenkančią didesnę bendro santuokinio turto dalį kompensaciją, pripažinta, kad šalių prievolės pagal 2019 m. balandžio 23 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. C904168024 yra solidarios ir tokiomis lieka po šalių santuokos nutraukimo (nesant kreditoriaus sutikimo jas modifikuoti) bei nustatyta, kad šalys įsipareigojimus pagal šią kredito sutartį nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. (nuo kada faktiškai nutrūko šalių santykiai) privalo vykdyti lygiomis dalimis kiekvienas iš savo asmeninių pajamų ir turto. Todėl negalima spręsti, kad atsakovo teisės būtų pažeidžiamos dėl to, kad būtent jis šalims nebegyvenant drauge galimai mokėjo įmokas kreditoriui.
51. Nors apeliantas nesutinka su teismo sprendimu priteisti ieškovei iš atsakovo 350 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, teigia, kad teismas dėl parduoto automobilio AUDI A4 pardavimo kainos sprendė vien remdamasis ieškovės paaiškinimais bei prielaidomis, tačiau pažymėtina, kad pats atsakovas nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui duomenų dėl kitokios automobilio pardavimo kainos (pvz. 2020 m. gruodžio 18 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutarties), nors būtent jis kaip pardavėjas tokia informacija turėtų disponuoti. Taip pat atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimo dėl sutarties išreikalavimo iš VĮ (duomenys neskelbtini), neteikė argumentų, jog ieškovės nurodyta pardavimo kaina yra neteisinga (mažesnė). Todėl pagrįstai teismas vertino ieškovės teiginį, kad, jos žiniomis, automobilis AUDI A4 buvo parduotas už 700 Eur, bei atsižvelgė į duomenis internete apie tokių gamybos metų automobilių AUDI A4 kainas. Apeliantas neginčija fakto, kad jis be sutuoktinės žinios pardavė santuokoje įgytą automobilį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog teismo nustatyta automobilio pardavimo kaina yra akivaizdžiai neteisinga ar neprotinga , o ieškovei priteista piniginė komensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą per didelė.
Dėl bylos baigties
52. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
53. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
54. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovei E. K. dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, netenkinus atsakovo apeliacinio skundo iš jo valstybės naudai priteistina 370 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 370 Eur išlaidų už ieškovei E. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).