- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-13
- Bylos Nr.
- ATP-659-658/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01952-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. atstovo D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013-05-03 nutarimu A. P. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, ir už tris nelegaliai dirbusius asmenis jam paskirta 9000 Lt bauda. Administracinė nuobauda A. P. paskirta už tai, kad jis, būdamas UAB „E.“ įmonės vadovu (direktoriumi), 2013 m. vasario 27 dieną priėmė į darbą montuotojus: A. K., R. V., A. N., pasirašydamas su jais darbo sutartis ir tą pačią dieną leido dirbti statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini) (montuoti naujus langus išimant senus). 2013-02-27 apie 15 val. 20 min. atliekant patikrinimą statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini) (daugiabutis gyv. namas), Kaunas, VDI Kauno skyriaus vyr. darbo inspektorius A. B. ir VDI Kauno sk. vairuotojas A. N. rado dirbančius UAB „E.“ 3 montuotojus: A. K., R. V., A. N., kurie namo laiptinėje statė langus (išėmė seną, įdėjo naują, jį reguliavo ir tvirtino). 2013-02-27 buvo surašytas patikrinimo aktas, dirbantys darbuotojai parašė paaiškinimus. 2013-02-27 apie 15 val. 50 min. VDI Kauno sk. vedėjo pavaduotoja I. B. pagal integraciją su SoDRA IS dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo nustatė, kad 2013-02-27 dienai duomenų apie darbuotojų A. K., R. V., A. N. įdarbinimą nėra. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad darbuotojų A. K., R. V., A. N. darbas statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, laikomas nelegaliu. Įmonės UAB „E.“ vadovas A. P. nesiėmė priemonių darbo teisinius santykius įteisinti, kad A. K., R. V., A. N. dirbtų legaliai ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) (Žin. 2002, Nr. 64-2569) 99 straipsnio 6 dalį, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Šalies argumentai
A. P. atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-05-03 nutarimą ir priimti naują nutarimą – skirti mažesnę baudą. Apeliantas tvirtina, kad fakto, jog 2013-02-27 apie 15.50 val. VDI Kauno sk. vedėjo pavaduotoja I. B. pagal integraciją su SoDRA IS dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo nustatė, kad 2013-02-27 dienai duomenų apie darbuotojų A. K., R. V., A. N. įdarbinimą nėra, negalima laikyti patvirtintu, nes byloje tokių duomenų nebuvo pateikta. Priešingai, b. l. 15 yra VDI Kauno sk. Vedėjo pavaduotojos I. B. pagal integraciją su SoDRA IS dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo užklausa 2013-02-27 15.50 apie UAB „E." darbuotojus, dirbusius 2013-02-01, t.y. prieš 26 dienas iki patikrinimo. B.l. 16-17 yra integraciją su SoDRA IS dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo užklausa 2013-02-28 nuo 2013-02-28 dėl UAB „E." darbuotojų, iš kurios matyti, kad A. K., R. V., A. N., kaip UAB „E." darbuotojų, duomenys SODRAI pateikti nuo 2013-02-27, nes visų trijų darbuotojų laikotarpio pradžia iš duomenų bazės pateikiama 2013-02-27. Tai suponuoja, kad teismo nutarime išvada, kad darbuotojų A. K., R. V., A. N. darbas statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, laikomas nelegaliu, yra nepagrįsta. Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir klaidingai jas vertino, nes A. P. administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį kilo ne todėl, kad jis nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, o todėl, kad leido jiems dirbti tą pačią, o ne sekančią dieną po priėmimo į darbą. Tai yra esminis skirtumas, sąlygojantis asmens atsakomybę, kadangi nuo to ar asmuo sąmoningai, ar netyčia pažeidė teisės normas, reikšminga vertinant skiriant nuobaudos dydį.
Skunde nurodoma, kad pažeidimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepadarė jokio turtinio nuostolio. Asmuo pažeidė įstatymą tik todėl, kad nežinojo naujų reikalavimų, o vadovavosi nebegaliojančia 2009-07-22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, kuri buvo pakeista nuo 2012-06-30. Į tai turėtų būti atsižvelgiama individualizuojant skiriamos baudos dydį. Šios bylos atveju nėra teisinga susieti baudos dydį su priimtų darbuotojų skaičiumi, kadangi ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai tikrai būtų pasiekti ir su mažesne bauda, nei paskyrė apylinkės teismas. A. P. sumokėjus 9000 Lt baudą, labai nukentės jo šeimos interesai, asmuo bus priverstai labai riboti savo išteklius šeimos poreikiams tenkinti. Teismas nemotyvavo, kodėl A. P. šioje administracinio teisės pažeidimo byloje negalėjo būti skirta mažesnė bauda.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinis skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2013-05-03 nutarimą nepakeistą ir A. P. atstovo apeliacinio skundo netenkinti.
A. P. atstovo apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbų. DK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Taigi ATPK 41³ straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Be to, ir DK 99 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
A. P. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad A. K., R. V., A. N. leido dirbti nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Taigi jis pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 99 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Nors pažeidėjas nurodo, kad jis darbo pradžios dieną pranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie A. K., R. V., A. N. priėmimą į darbą, tačiau tai jo atsakomybės nešalina. Juolab, kad po patikrinimo 2013-02-27 15.50 val. duomenys apie A. K., R. V., A. N. priėmimą į darbą VSDFV dar nebuvo pateikti. Pažymėtina, jog įmonės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (pvz., Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-345-383/2013). Taigi nagrinėjamu atveju tai, kad A. P. veiksmuose, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, nebuvo tyčios, jo kaltei dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esminės reikšmės neturi.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, paskyrė A. P. už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Laikyti paskirtą baudą aiškiai per griežta, netinkamai individualizuota, nėra teisinio pagrindo.
Visų pirma, vertinant nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, pobūdį, pažymėtina, kad šis pažeidimas priskirtinas prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų. Nelegalaus darbo pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Dėl to skiriant per mažas baudas už vieną dirbantį asmenį ne tik nepasiekiamas pirmiau minėtas nuobaudos tikslas, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda.
Kita vertus, teismai yra pažymėję, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijos ribos pakankami plačios – numatyta, kad pažeidėjui turi būti skiriama bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų, todėl ATPK 30¹ straipsnio taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais. Jokių išskirtinių ir išimtinių aplinkybių skirti švelnesnei nei įstatyme numatyta nuobauda šioje byloje nėra. Jų apeliaciniame skunde nenurodė ir apeliantas. Aplinkybės, kad dėl paskirtos baudos, kaip nurodo apeliantas, nukentės A. P. šeimos interesai, asmuo bus priverstas labai riboti išteklius šeimos poreikių tenkinimui, nėra išimtinės šio straipsnio prasme. Tad apylinkės teismas pagrįstai A. P. atžvilgiu netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Minimali sankcijoje numatyta nuobauda šios bylos kontekste atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, tokios nuobaudos dydis atitinka ir apygardos teismų formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose (pvz.: Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-409-579/2012, Nr. ATP-473-317/2012, Nr. ATP-715-397/2012, Nr. ATP-721-508/2012, Nr. ATP-703-508/2012; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-920-487/2012, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-629-462/2012, Panevėžio apygardos teismo nutartis ATP-452-72/2012, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. ATP-184-300/2012; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-884-487/2012).
Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 gegužės 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. P. atstovo D. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.