Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Gražys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-04-06 nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė I. Meškienė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d., kad 2012-02-23 14⁴³ val. patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietą, esančią Kauno g. 6, Marijampolėje, nustatyta, jog kasininkė V. V., kuri nebuvo sudariusi darbo sutarties su įmonės direktoriumi bei neturėdama darbo pažymėjimo, dirbo nelegaliai, o būtent kasos aparatu apskaitė 3,50 Lt sumą, kurią klientas sumokėjo už alaus „Tauro“ skardinę. A. M., būdamas darbdaviu - fiziniu asmeniu, turinčiu darbinį teisnumą ir veiksnumą, esant LR darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, o būtent susitarimui dėl darbo funkcijų, darbovietės ir kitų darbo sutarties sąlygų, leido dirbti V. V. kasininke UAB (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neišdavęs darbuotojo pažymėjimo, bei neinstruktavęs saugiai dirbti darbo vietoje. Tokiu būdu A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p., 93 str., 95 str., 99 str., 270 str. 1 d.

Taip pat apeliantas nesutinka, jog vieną operaciją kasos aparatu galima laikyti darbo funkcijos atlikimu, tuo labiau žinant, kad darbo biržoje buvo įregistruota laisva barmeno, o ne kasininko darbo vieta, ir turint omenyje, kad jis, nieko nežinodamas nei apie vykdomos atrankos rezultatus, nei konkrečiai apie V. V., niekaip negalėjo leisti jai dirbti nesudarius darbo sutarties. Svarbu yra ir tai, kad V. V. buvo priimta į darbą ir šiuo metu dirba bendrovėje, taigi bendrovė realizavo savo ketinimą, kas įrodo, kad ji sukūrė darbo vietą ir užbaigė įdarbinimo procesą, kurį pradėjo oficialiu skelbimu darbo biržoje. Ne tik jis, kaip darbdavio įgaliotas asmuo, tačiau ir V. V. nei savo pirminiuose paaiškinimuose, nei savo parodymuose teismo posėdžio metu neteigė dirbusi darbą, turėjusi jo leidimą šį darbą dirbti, nekalbant jau apie visus kitus nelegalaus darbo objektyviuosius požymius. Iš esmės jos duoti parodymai nesiskiria - ji siekė įsitikinti, kad barmenės darbas jai yra priimtinas ir ji sugebės dirbti triukšmingoje, neadekvačioje lošimus automatais pamėgusių lankytojų apsuptyje, visa tai vertindama kaip mokymąsi. Todėl neaišku ir nesuprantama, kokie konkrečiai ir kur užfiksuoti įrodymai, leidę teismui padaryti išvadą, jog yra akivaizdūs faktiniai darbo teisiniai santykiai. Negalima vieną iki galo nepavykusią atlikti operaciją kasos aparatu laikyti darbo įrodymu ir tik buvimo baro patalpose pirmą dieną faktą laikyti įrodymu apie darbo funkcijų atlikimą. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus ir neturėdamas pagrindo pripažino V. V. realiai dirbusia. Jis nedavė ir negalėjo duoti leidimo V. V. dirbti, niekada nesitarė su ja dėl darbo apskritai. Jos buvimo darbo vietoje neatliekant darbo funkcijų, turint omenyje, kad ji pretendavo į barmeno darbo vietą, negalima laikyti nelegaliu darbu, todėl jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str., požymių.

Pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų apie jo leidimą V. V. dirbti. Teismas šią aplinkybę konstatavo remdamasis ne įrodymais, o prielaidomis. Jis neneigia, kad dėl darbo su V. V. bendravo vadybininkai E. R. ir V. P., nesantys nei darbdaviais, nei darbdavio įgaliotais asmenimis ir neturintys teisės sudaryti darbo sutartis. Bet negali sutikti su teismo išvada, kad šie asmenys susitarė su V. V. dėl darbo, nes tokios išvados teismas nepagrindė absoliučiai jokiais įrodymais. Teismas net neapklausė šių asmenų. Nėra jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad minėti bendrovės vadybininkai leido V. V. nelegaliai dirbti. Kadangi nelaiko, kad V. V. nelegaliai dirbo, todėl neturėjo jokio teisinio pagrindo šių asmenų atžvilgiu imtis drausminio poveikio priemonių. Atkreipia dėmesį į tai, kad bendrovė įtariama nelegaliu darbu pirmą kartą per visą bendrovės egzistavimo laikotarpį. Taigi jokios praktikos, susijusios su nelegaliu darbu, priešingai nei teismo išvada, bendrovė neturi. Be to, nebuvo ir negalėjo būti jokio susitarimo dėl atlyginimo V. V. mokėjimo anksčiau nei ji buvo priimta į darbą. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad darbo vietoje V. V. buvo ir už tokį buvimą darbo vietoje jai buvo pažadėta atlyginti, nėra nustatytas vienas esminių darbo sutarties požymių (LR DK 93 straipsnis), reikšmingas kvalifikuojant asmens veiką pagal LR ATPK 41³ str.

Motyvuojamoji dalis

A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas neigia savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ str. 1 d., padarymo ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-04-06 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus faktinius duomenis ir, esant pakankamai įrodymų, kad 2012 m. vasario 22 ir 23 dienomis V. V. nelegaliai dirbo A. M. vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame bare, pagrįstai pripažino pareiškėją padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

A. M. kaltę neginčijamai įrodo administracinio teisės pažeidimo byloje esantys ir apylinkės teisme nešališkai ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, operatyvaus patikrinimo pažyma, faktų fiksavimo pažyma, darbuotojų ir su jais sudarytų darbo sutarčių sąrašas, pirminiai V. V. ir A. M. paaiškinimai.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šioje byloje A. M. buvo kaltinamas ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi leido V. V. dirbti nelegalų darbą nesudaręs su ja darbo sutarties. Remiantis teismų praktika, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad patikrinimo metu V. V. atlikti darbai patvirtino, kad faktiniai darbo teisiniai santykiai buvo. Ji jau antrą dieną, nurodytu laiku buvo atvykusi į nurodytą darbo vietą ir atliko darbo funkcijas. Faktas, jog V. V. buvo leista dirbti su kasos aparatu, įrodo, kad ja buvo pasitikima ir suteikta teisė vykdyti funkcijas, kurios paprastai pavedamos tik materialiai atsakingam asmeniui, sudarius su juo atitinkamą sutartį dėl materialinės atsakomybės. Darbo su kasos aparatu faktas kategoriškai ir akivaizdžiai paneigia versiją, kad V. V. atėjo į darbo vietą tik savo iniciatyva ir savo nuožiūra tik stebėjo darbo procesą, kad pati apsispręstų, ar nori dirbti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-02-23 (patikrinimo metu) darbo sutartis su V. V. sudaryta nebuvo. Pirminiame pasiaiškinime pati V. V. nurodo, kad ji patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame bare mokėsi dirbti su kasos aparatu, mokėsi aptarnauti klientus. Darbo pažymėjimo pateikti negalėjo, nes jo neturėjo, kadangi įmonėje mokine yra tik antrą dieną. Taip mokėsi dirbti ir dieną prieš, t. y. 2012-02-22 nuo 12 val. iki 17 val., o 2012-02-23 pradėjo mokytis 11 val. ir mokysis iki 16 val. 2012-02-23 apie 14²⁷ val. klientas įgijo alaus skardinę už 3,50 Lt, kurią ji apskaitė kasos aparate. Patikrinime dalyvavusio pareigūno fiksuoti duomenys rodo, kad tikrinimo metu kasininkė neturėjo nei darbuotojo pažymėjimo, nei darbo sutarties. Minėti bylos duomenys abejonių nekelia, nes jie neprieštarauja vieni kitiems. Teisme tokių parodymų V. V. jau nedavė, aiškino, kad visus veiksmus atliko savo iniciatyva, nieko nedirbo, o tik stebėjo darbo bare procesą. Tačiau pagarsinus jos pirminius parodymus, prieštaravimų paaiškinti negalėjo. Todėl tokius parodymus (duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu) pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, kaip stengimąsi padėti darbdaviui išvengti atsakomybės, kadangi, būdama nuo 2012-03-01 įdarbinta, ji yra tam tikroje priklausomybėje nuo A. M. ir pagrįstai vadovavosi pirminiais V. V. parodymais, kurie sutapo su kita teismui pateikta rašytine medžiaga, gauta tikrinimo metu ir kartu sudaro vieningą įrodymų visumą. Tai, kad ji tik mokėsi dirbti, nepaneigia darbo santykių buvimo. DK 105 str. sudarant darbo sutartį numato išbandymo laikotarpį. Darbdavys, sudarydamas darbo sutartį, gali numatyti išbandymo terminą, per kurį būtų patikrinta, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui ir ar darbas tinka darbuotojui.

Būtina administracinės atsakomybės pagal ATPK 41³ str. 1 d. sąlyga dėl nelegalaus darbo sudėties požymių yra tai, kad darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas nusprendė, jog neabejotinai nustatyta, kad V. V. dirbo ne savarankiškai, o su darbdavio žinia. V. V. pirminiame pasiaiškinime nurodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad betarpiškas susitarimas dėl darbo buvo tarp V. V. ir UAB ,,Technodesa” vadybininkų E. R. ir V. P., kurie pagal bendrovėje galiojančią faktinę darbo organizavimo tvarką neturėjo įgaliojimų sudaryti darbo sutartis. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) faktinę darbo organizavimo tvarką, klausimus dėl darbuotojų priėmimo į darbą turėjo teisę spręsti tik UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. M.. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad renkant ir atrenkant darbuotojus darbui UAB (duomenys neskelbtini) atrankos klausimus sprendžia bendrovės padalinių darbuotojai vietovėse ir jiems atrinkus tinkamą kandidatą, tik tada asmens duomenys perduodami vadovui, kuris susitinka su pretendentu ir sprendžia, ar jį įdarbinti. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 ir 12 d. nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai. Ta aplinkybė, jog išaiškėjus, kad du bendrovės vadybininkai leido asmeniui nelegaliai dirbti, tačiau jų atžvilgiu nebuvo imtasi jokių drausminio poveikio priemonių, tai, kad bendrovėje net du asmenys derino darbo klausimą su nelegaliai dirbusiu asmeniu, įrodo, jog pačiam darbdaviui tokia praktika buvo žinoma, tačiau toleruojama. Atsižvelgiant į tai, bendrovės direktoriaus veiksmai vertinti kaip neatitinkantys pakankamo atidumo, rūpestingumo standartų, o jo teiginiai laikytini bandymu išvengti administracinės atsakomybės. A. M., žinodamas apie bendrovėje dirbamą konkretų nelegalų darbą, pagal faktinį darbo organizavimą būdamas atsakingas už darbuotojų priėmimą į darbą ir nesudarydamas rašytinių darbo sutarčių padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. Tai, kad jis nežinojo konkretaus darbą dirbusio asmens pavardės ar kitų duomenų, sprendžiant jo atsakomybės pagal ATPK 41³ str. 1 d. klausimą, reikšmės neturi.

Nors dėl darbo užmokesčio nebuvo susitarta, ką ir pati V. V. nurodė pirminiame pasiaiškinime, tačiau faktiškai dirbdama ji turėjo teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nėra reikšmingas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį.

Tiek paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, tiek liudytojos parodymais ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, t. y. darbo sutartis nebuvo sudaryta raštu, ir tuo buvo pažeisti DK 98 str., 99 str. reikalavimai. LR DK 99 str. 3 d. yra suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, kad darbdaviui yra draudžiama leisti dirbti darbuotojui, kol nėra su juo pasirašyta darbo sutartis, jam nėra įteiktas antras sutarties egzempliorius ir nėra išduotas darbuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas. Konstatavus, kad darbdavys neįvykdė šių pareigų, pripažintina, kad A. M. veika atitinka DK 98 str. 1 d. 1 p. numatytus nelegalaus darbo požymius.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, ėmėsi priemonių pašalinti prieštaravimus tarp liudytojos V. V. pirminių ir teisme jos duotų parodymų, nutarime nuosekliai išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžiamos teismo išvados, bei padarė pagrįstas išvadas dėl A. M. kaltės, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinė nuobauda už šio pažeidimo padarymą A. M. paskirta ATPK 41³ str. 1 d. sankcijos ribose, nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų, ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (LR ATPK 20 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-04-06 nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.