Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, būdamas IĮ „A.“ savininkas, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad J. Ž. jo vadovaujamoje įmonėje būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka: pasirašius su ja darbo sutartį, įteikus jai antrą sutarties egzempliorių, įregistravus darbo sutartį darbo sutarčių registracijos žurnale, instruktavus saugiai dirbti darbo vietoje, pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą, t. y., laikotarpiu nuo 2012-12-19 iki 2013-01-08 leido jai nelegaliai dirbti. J. Ž. buvo rasta dirbanti darbo vietoje, prekiavo vaisiais ir daržovėmis, už minėtą laikotarpį jai buvo išmokėtas 600 litų atlyginimas. Protokole konstatuota, jog šiais veiksmais IĮ „A.“ savininkas A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 95, 99, 270 str. 1 d. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d.

A. A. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, o konstatavus jo veiksmuose esant teisės pažeidimo sudėtį, nutarimą pakeisti ir taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas. Skunde pareiškėjas nurodo, jog nutarimas priimtas grubiai pažeidžiant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, reguliuojančias darbo teisinius santykius ir tokiu būdu nukrypstant nuo formuojamas teisminės praktikos nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ATPK 41³ str. nuostatas ir neteisingai įvertino įrodymus. Pareiškėjas skunde teigia, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog 2012-12-19 su darbuotoja buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir vienas egzempliorius buvo įteiktas darbuotojai. Darbo sutartis buvo įregistruota darbo sutarčių registracijos žurnale. Pareiškėjo teigimu, įmonės savininkas, kaip to reikalauja įstatymai, įdarbinus darbuotoją nuo 2012-12-19, į įmonės buhalteriją įtraukė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio žiniaraščius, kuriuose atsispindėjo, jog darbuotoja J. Ž. buvo oficialiai įdarbinta IĮ „A.“, minėtuose žurnaluose darbuotoja yra pasirašiusi, darbuotojai už išdirbtas dienas buvo išmokėtas darbo užmokestis. Taipogi, 2012-12-19 darbuotoja buvo supažindinta su pardavėjo - kasininko pareiginiais nuostatais, kuriuose yra jos parašas. Be darbo sutarties, su darbuotoja buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Visi byloje esantys buhalteriniai dokumentai, pareiškėjo teigimu, patvirtina faktą, jog jis, kaip įmonės savininkas, nesiekė nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį fakto. Pareiškėjas teigia, kad jo veiksmuose nėra tyčios, o tik neapsižiūrėjimas ir neapdairumas, kad jis laiku nepateikė VSDFV formos.

A. A. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. A. kaltė dėl Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo yra įrodyta.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad nelegaliu darbu, tarp kita ko, laikomas darbas, jei darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai (toliau – VSDFV) apie asmens darbo pradžią. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šioje byloje pažeidėjas nubaustas už ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, kadangi, nors ir buvo sudaręs su J. Ž. darbo sutartį, leido jai dirbti nepranešęs VSDFV per Lietuvos Respublikos DK 99 str. 6 d. nurodytą terminą. Šios aplinkybės pareiškėjas neneigia ir apeliaciniame skunde, tik nurodo, jog nebuvo jo tyčios. Pažymėtina, jog įmonės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str. 1 d., gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Taigi nagrinėjamu atveju tai, kad A. A. veiksmuose nebuvo tyčios, jo kaltei dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo esminės reikšmės neturi.

Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neteisingai nustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir iškraipė jo parodymus, yra nepagrįstas, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas pastabų dėl protokolo turinio nereiškė, o teismo posėdžio metu nurodė, jog pažeidimą pripažįsta ir gailisi. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, jog A. A. teisė į teisingą teismą buvo pažeista, kadangi jo kaltė įrodyta bylos duomenimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutarė:

A. A. apeliacinio skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.