- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- ATP-184-300/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00041-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo R. J. už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, skirta 3000 litų bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. nubaustas už tai, kad 2011 m. lapkričio mėnesio pradžioje (septynias dienas, tikslus laikas nenustatytas, leido traktorininko pareigose dirbti S. P. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) k. Radviliškio rajone. Sutikdamas dirbti, S. P. buvo paskirtas dirbti R. J. priklausančiu asmeniniu traktoriumi „MTZ - 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimui vežant žemes iš naujai kasamo vandens tvenkinio. S. P. gaudavo nurodymus iš darbdavio- fizinio asmens, pakluso nustatytai tvarkai, buvo aprūpintas darbo priemone – traktoriumi „MTZ – 50“, dirbo darbo dienomis nuo 7 val. iki 15 val., pagal susitarimą gaudavo S. P. darbo užmokestį 25 litų už kiekvieną dirbtą dieną (darbo metu gaudavo cigarečių, alaus bei pavalgyti pietus, kurios buvo išskaičiuojama iš sutarto uždarbio).Tuo R. J. pažeidė ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. J. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo posėdžio metu kaltės dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo nepripažino, nes nepadarė jokio teisės pažeidimo. Mano, kad 2012 m. vasario 28 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Civiliniame kodekse numatyta galimybė gyventojams sudaryti įvairias sutartis, dėl kurių fiziniai asmenys gali panaudoti savo darbą. Dažnai civilinės sutartys yra sudaromos gyventojams užsiimant individualia veikla. Šios veiklos sąvoka yra pateikta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, nustatančioje, kad individuali veikla - savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Be to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjęs, kad atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį. Teismas spręsdamas, kokia sutartis sieja asmenis - darbo sutartis ar civilinė sutartis - privalo vadovautis DK ir CK bei atsižvelgti į bendrosios kompetencijos teismų praktiką. Pavyzdžiui: „Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė - šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra“ ( Teismų praktika 17. P. 231-235).
Žemesnės instancijos teismas
Asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas. Tai reiškia, kad dirbantysis vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą turi išsiaiškinti, koks yra atliekamo darbo pobūdis, nes tai, kad darbuotojas atlieka ne rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, o tarp asmenų egzistuoja susitarimas dėl konkretaus rezultato pasiekimo (pagaminti daiktą, suremontuoti automobilį, įrengti patalpą ir pan.), gali būti civilinių teisinių santykių, pvz., rangos, požymis.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismo posėdžio metu liudytojas S. P. vienareikšmiškai patvirtino, jog jie buvo susitarę konkrečiam darbui. Šiems darbams atlikti buvo sudaryta žodinė vartojamosios rangos sutartis. Pagal faktines aplinkybes S. P. neturėjo tęstinio pobūdžio, nesiejamos su darbo rezultatu, o turėjo konkrečią užduotį - žemių išvežimą ir tuo jų santykiai baigėsi. Be to, darbuotojas atlikdamas darbo funkcijas privalo laikytis darbo tvarkos, paklusti darbdavio nurodymams. Teismo posėdžio metu, liudytojas S. P. patvirtino, kad jokios nustatytos darbo tvarkos nebuvo, nebuvo gavęs jokių konkrečių nurodymų iš jo, kaip darbdavio. Jis pradėdavo darbus auštant, pradėjus tempti darbus baigdavo, dirbdavo laisvai, pietavo kada norėjo. Nebuvo nei darbo tvarkos, nei pavaldumo santykių, tai buvo civiliniai santykiai, kai viena šalis įsipareigojo atlikti kitos šalies užsakymą - šiuo atveju žemės išvežimą. Atlikus sutartą darbą, baigėsi civiliniai šalių santykiai, jokiu būdu ne darbo santykiai, nes civiliniuose santykiuose šalių pavaldumo nėra.
Pasak apelianto, teismo nutarime nurodyta, jog nesant rašytinės vartojimo rangos sutarties negalima konstatuoti, kad šalis siejo civiliniai vartojamosios rangos santykiai. Teismas negali laikyti, jog S. P. dirbo vartojamos rangos pagrindu, nes nebuvo nustatytos šiai sutarčiai būdingos sąlygos, t. y. atlygis už visą atliktą darbą., nes jis mokėdavo už dienos atliktą darbą, kas būdinga įprastiems darbo santykiams. Civilinio kodekso 6.653 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal Civilinio kodekso 6.198 straipsnio taisykles. Kasacinis teismas konstatavo, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, jog šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis.
Apeliantas nurodo, kad skundžiamame teismo nutarime nurodyta, jog nėra byloje duomenų, kad S. P. turėjo verslo liudijimą, kuris suteiktų jam teisę atlikti tam tikrus darbus įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose nurodė, kad dokumento (verslo liudijimo) nebuvimas nėra nelegalaus darbo požymis, šis dokumentas taip pat neturi reikšmės veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą. Teismo procesiniuose dokumentuose, administracinių teisės pažeidimų protokoluose esantys teiginiai, kad asmens darbas be verslo liudijimo yra nelegalus ATPK 41³ straipsnio prasme, nėra pagrįsti įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
Sutarčių laisvė yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis), todėl gali būti vertinama kaip subjektų ūkinei veiklai būtina konstitucinė garantija. Taigi tais atvejais, kai atitinkami teisiniai santykiai reguliuojami dispozityviųjų teisės normų, subjektai, remdamiesi sutarčių laisvės principu, dėl savo teisių ir pareigų gali susitarti kitaip, o teismai, nagrinėdami ginčus dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, privalo aiškinti ir taikyti šalių sudarytos sutarties nuostatas, o ne konkrečią sutarčių rūšį reglamentuojančio įstatymo, nustatančio dispozityvaus pobūdžio reikalavimus, normas (CK 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Papildomame prašyme R. J. nurodo, kad jam administracinė nuobauda paskirta daugiau nei po dviejų mėnesių nuo priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl prašo administracinę bylą nutraukti suėjus ATPK 35 straipsnio 2 dalyje administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-02-28 nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Institucija nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, nes mano, kad administracinio teisės pažeidimo byloje dėl S. P. nelegalaus darbo pas darbdavį – fizinį asmenį R. J., administracinio teisės pažeidimo objektyvieji požymiai yra akivaizdūs, veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administracinė atsakomybė dėl nelegalaus darbo yra numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-859/2011).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymų vertinimo aspektu sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad R. J. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. R. J. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.); nelegalaus darbo tyrimo aktu (4 b. l.); liudytojo apklausos protokolu (5 b. l.); S. P., M. P., R. J. paaiškinimais (6; 7; 8; 9 b. l.); apylinkės teismo posėdžio metu liudytojų S. P., M. P. (25; 26-27 b. l.) ir administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J. (24-25 b. l.) duoti parodymai. Iš šios medžiagos matyti, kad yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai:
S. P. realiai dirbo, t. y. vežė žemes. S. P. dirbo traktorininku, t. y. tam tikros kvalifikacijos darbą ir pakluso darbdavio R. J. nurodytai darbo tvarkai, dirbdamas nuo 7 val. iki 15 val., pietų pertrauka nuo 12 val. arba 13 val., dirbo darbo dienomis. R. J., darbuotojui S. P. suteikė darbą (vežti žemes) ir darbo priemones (traktorių „MTZ – 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jam mokėjo 25 litų darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną.Nebuvo sudaryta darbo sutartis, apie S. P. įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Tai, kad S. P. dirbo traktorininku ir vežė žemes nurodė S. P. liudytojo apklausos protokole (5 b. l.) ir patvirtino apylinkės teismo posėdžio metu (25 b. l.), R. J. pasiaiškinime ir apylinkės teismo posėdžio metu (6; 9; 24-25 b. l.) taip pat nurodė, kad S. P. dirbo su jo traktoriumi, kai reikėjo kasti tvenkinį, tai taip pat patvirtino ir M. P. tiek paaiškinime (7 b. l.), tiek ir apklausiama apylinkės teismo posėdžio metu (25-26 b. l.). Kad S. P. dirbo paklusdamas nustatytai tvarkai su R. J. priklausančiu traktoriumi „MT-50“, nurodė S. P., kad jis dirbo kiekvieną dieną nuo 7 val. iki 15 val. (8; 25 b. l.), tai patvirtino ir R. J. (6; 9 b. l.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad atlygintinumas yra vienas reikšmingiausių nelegalaus darbo požymių. Iš teismų praktikos matyti, kad veika draudžiama pagal ATPK 41³ straipsnį apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: atlyginant natūra, įskaitant skolą ir kt. Byloje nustatyta, kad S. P. už darbą buvo atsilyginama, S. P. liudytojo apklausos protokole (5 b. l.) ir paaiškinime (8 b. l.) nurodė, kad jam už kiekvieną darbo dieną buvo mokami 25 Lt, apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo mokama 20 Lt už kiekvieną darbo dieną (25 b. l.), taip pat nurodė, kad kartais buvo duodama cigarečių ir alaus ir tai išskaičiuodavo iš darbo užmokesčio (5 b. l.), kad S. P. buvo atsilyginama už darbą patvirtino ir R. J. paaiškinimuose ir apylinkės teismo posėdžio metu (6; 9; 24-25 b. l.) nurodydamas, kad po darbo S. P. duodavo alaus ir cigarečių, šias aplinkybes patvirtino ir M. P. (7 b. l.).
Pažymėtina, kad atlygintinumo pobūdis yra reikšmingas nelegalų darbą atribojant nuo civilinių sutarčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos mėn. 14 d. aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad R. J. su S. P. nebuvo susitarę dėl visų ar dalies iš kasamo tvenkinio iškastų žemių išvežimo, o už šios užduoties atlikimą nebuvo sutarę tam tikro užmokesčio. Todėl apelianto argumentai, kad buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis yra nepagrįsti, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad darbo užmokestis buvo mokamas už kiekvieną darbo dieną (5; 8; 15; 25 b. l.), o ne už tam tikros užduoties atlikimą. Iš bylos duomenų matyti, kad S. P. dirbo (vežė žemes) keletą dienų, tokiu būdu darbuotojas atliko tęstinio pobūdžio funkciją, kas taip pat paneigia rangos sutarties sudarymo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos mėn. 14 d. aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos). Byloje nėra duomenų apie tai, kad buvo sudaryta darbo sutartis tarp darbdavio R. J. ir darbuotojo S. P., kad apie S. P. įdarbinimą būtų buvę pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, darbuotojui būtų buvęs įteiktas jo tapatybę patvirtinantis dokumentas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarčių laisvės principas nėra absoliutus ir jo taikymas negali prieštarauti imperatyvioms teisės normoms. Darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta imperatyvi pareiga darbdaviui, leisti darbuotojui dirbti tik tada, kai su darbuotoju pasirašoma darbo sutartis, įteikiamas jam antras sutarties egzempliorius ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Šia imperatyvia norma yra ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos darbuotojo teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.
Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. Z. 2011-11-21 nutarimo, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas ne dėl su nelegaliu darbu susijusių aplinkybių, o dėl kilusio konflikto tarp V. J. ir A. P.. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad priimtas nutarimas, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nėra reikšmingas nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos atžvilgiu ir nesudaro pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos dėl senaties termino suėjimo pagal ATPK 35 straipsnio 2 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas priimdamas 2012 m. vasario 28 d. nutarimą R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.