Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Dalia Stankevičiūtė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-452-72/2012

2012 m. rugsėjo 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pasvalio rajono apylinkės teismas R. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. dėl M. A. nelegalaus darbo nubaudė 3000 Lt bauda, pagal ATPK 41³ str. 1 d. dėl M. N. nelegalaus darbo - 3000 Lt bauda, pagal ATPK 41³ str. 1 d. dėl A. D. nelegalaus darbo - 3000 Lt bauda, pagal ATPK 41³ str. 1 d. dėl E. Č. nelegalaus darbo - 3000 Lt bauda. Teismas nustatė, kad individualios įmonės „R.B. A.“ (buveinės adresas (duomenys neskelbtini) kaimas, Pasvalio rajonas) savininkas R. B., būdamas darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, leido dirbti individualioje įmonėje „R. B. A.“ M. A. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 25 d. iki 2011 m. vasario 2 d. (ardyti automobilius, tvarkyti įmonės patalpas, dirbti miško ruošos darbus) ir M. N., A. D., E. Č. – laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 28 d. iki 2011 m. vasario 2 d. – dirbti miško ruošos darbus (duomenys neskelbtini) kaime, Krinčino sen., Pasvalio rajone esančiame miške, nesudaręs su jais rašytinės darbo sutarties, neišdavęs jos antrojo egzemplioriaus, neįregistravęs darbo sutarčių registravimo žurnale ir nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie priimtus dirbti asmenis, apmokėdamas minėtiems asmenims už darbą pinigais. Šiais veiksmais R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 str.1 d. 1 p., 99 str. 2 d., 3 d. Apylinkės teismas konstatavo, jog R. B. kaltė dėl pažeidimų padarymo įrodyta jo paties parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu, M. A., V. R., J. S., T. M., S. Z. parodymais bei M. N., A. D., E. Č. parodymų dalimi. Skirdamas R. B. administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pavojingumą, neteisėtai dirbto darbo trukmę, R. B. asmenybę ir kitas aplinkybes. Teismas R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

R. B. apeliaciniu skundu kelia kaltės dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo klausimą ir kartu nesutinka su byloje esančiu įrodymų vertinimu.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pažymėtina, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką, pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2917/2009).

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymus jų vertinimo aspektu, mano, kad apylinkės teismo padaryta išvada, jog R. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, yra teisinga. R. B. kaltę neginčijamai įrodo administracinio teisės pažeidimo byloje esantys ir apylinkės teisme nešališkai ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, liudytojų M. A., V. R., J. S., T. M., S. Z., taip pat Darbo inspekcijos pareigūnų D. J., S. P. parodymai. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti šių įrodymų objektyvumu ir vertina juos kaip apelianto kaltės įrodymus. Pažymėtina, kad apylinkės teismas vertino ne vien tik pirmiau paminėtus bylos įrodymus, tačiau kaip kaltę patvirtinančius įrodymus pagrįstai laikė ir paties R. B. bei dalį M. N., A. D. ir E. Č. parodymų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp R. B. ir M. A., M. N., A. D., E. Č. susiklostę faktiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius. Byloje nustatyta, kad M. N., A. D., E. Č. ir M. A. dirbo konkretų darbą – laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 28 d. iki 2011 m. vasario 2 d. dirbo miško ruošos darbus (duomenys neskelbtini) kaime, Krinčino sen., Pasvalio r., esančiame miške, o M. A. prieš tai laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 25 d. iki 2011 m. vasario 2 d. dar dirbo įvairius darbus (ardė automobilius, tvarkė įmonės patalpas) R. B. priklausančioje individualioje įmonėje „R.B. A.“. Visi nurodyti asmenys patikrinimo metu nustatyta tvarka savo veiklos nebuvo įteisinę, darbo sutartys su nurodytais asmenimis nebuvo sudarytos ir įstatymų nustatyta tvarka apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta teritoriniam VSDFV skyriui. Darbus atliko nurodytoje vietoje, tam tikru nurodytu laiku (miške dirbo nuo 9 iki 17 val., o nuo 9 val. iki 19 val. dirbo R. B. įmonėje). Už atliktą darbą buvo numatytas ir mokamas darbo užmokestis, kurį mokėjo įmonės savininkas R. B.. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas M. A. tiek tiriant nelegalaus darbo faktą, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl jo parodymais skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo netikėti. Be to, liudytojo M. A. parodymai iš dalies atitinka ir paties apelianto pirminiame paaiškinime, rašytame Darbo inspekcijai, nurodytas aplinkybes, kad M. A. jo prašomas gal dvi dienas valė patalpas, jam sumokėjo 40 Lt. Kaip liudytoja apklausta S. P. parodė, kad tiriant nelegalaus darbo faktą, R. B. pripažino, jog M. A. jo įmonėje dirbo kelias dienas. Liudytojas D. J. taip pat parodė, kad tiriant nelegalaus darbo faktą, apklausos metu R. B. pripažino, jog M. A. jo įmonėje dirbo keletą dienų ir jam buvo sumokėta 40 Lt už darbą. Tačiau teisme R. B. savo parodymus pakeitė, teigdamas, kad su M. A. jis dėl darbo iki galo nebuvo sutaręs, o jei M. A. įmonėje dvi dienas ir dirbo, tai buvo ne jo nurodymu. Jokio atlyginimo M. A. už darbą jis nemokėjo, o 40 Lt jam paskolino kurui. Kaip matyti, tokie R. B. parodymai yra prieštaringi, visiškai paneigti rašytine bylos medžiaga bei liudytojų parodymais, todėl teismas R. B. teisme duotus parodymus pagrįstai vertino kritiškai. Akcentuotina, jog R. B. nepagrįstai teigia, kad liudytojų M. A. ir V. R. parodymai yra prieštaringi. Patikrinęs bylos medžiagą apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog šių liudytojų parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa. M. A. viso tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad jį į darbą priėmė R. B.. Jau priimdamas dirbti R. B. nurodė, kad reikės dirbti ne tik garaže, bet ir miške, nurodė koks bus mokamas darbo užmokestis, kada reikia ateiti į darbą ir iki kelintos valandos turi dirbti. M. A. teigimu, į mišką jo dirbti prašė būtent R. B., kaip ir kiekvieną dieną po darbo ne tik jam, bet ir kartu su juo miške dirbusiems asmenims, mokėjo darbo užmokestį. Tokie M. A. parodymai atitinka liudytojos V. R. parodymus, kad M. A. buvo įsidarbinęs pas R. B. ir už darbą gaudavo po 40 Lt darbo užmokesčio. Žino, kad M. A. R. B. nurodymu ir prašant vaikinui vardu M. dirbo miško darbus. Paties darbo fakto neneigia ir M. N., A. D. bei E. Č.. Be to, jie visi trys parodė, kad kartu su jais miške dirbo ir M. A.. Byloje nustatyta, kad liudytojai M. N., A. D., E. Č. yra geri pažįstami su R. B., su juo artimai bendrauja, todėl teismas jų parodymus, kad jų su R. B. nesiejo jokie darbo santykiai, kad jie pas R. B. nedirbo, pagrįstai vertino kritiškai, kaip siekį padėti R. B. išvengti atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jau po to, kai R. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, M. N., A. D. ir E. Č. įsigijo individualios veiklos vykdymo pažymas. Taigi šios byloje nustatytos aplinkybės, kad miške su M. A. tuos pačius darbus, toje pačioje vietoje, su tomis pačiomis darbo priemonėmis dirbo M. N., A. D. ir E. Č. ir, kaip parodė M. A., už darbą miške visiems darbo užmokestį mokėjo būtent R. B., leidžia daryti išvadą, jog ir nurodyti asmenys dirbo R. B. naudai ir už sulygtą atlygį, nors M. N., A. D. ir E. Č. tai neigia. R. B. skunde pateikti teiginiai, kad jis net nežino, kur yra ginčijamas miškas, prieštarauja kitiems bylos įrodymams. M. A. parodė, kad R. B. buvo atvykęs į mišką, teiravosi kaip sekasi darbas. Kaip jau minėta, nėra pagrindo netikėti tokiais M. A. parodymais, nes jis nei tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu jų nekeitė, jo parodymai neprieštarauja ir byloje nustatytoms aplinkybėms. Visa tai rodo, kad R. B. žinojo, kur yra miške atliekami darbai, kontroliavo jų atlikimą. Ta aplinkybė, kad pačių darbų atlikimą organizavo M. N. neįrodo, jog darbai buvo atliekami M. N., o ne R. B. naudai, juolab kad darbo užmokestį už darbą miške mokėjo būtent R. B.. Nesutiktina ir su tuo apelianto skundo teiginiu, kad buvo dirbami konkretūs darbai, kurie turėjo būti įforminti civiline sutartimi. Nurodyti asmenys atliko jiems pavestus darbus, kurių pabaiga nebuvo apibrėžta. Tai rodo, kad darbams buvo būdingas tęstinumo pobūdis. Tai patvirtina ir M. A. darbas: dirbo garaže, miške. Už atliktus darbus buvo mokama periodiškai, t. y. kiekvieną dieną. Tokia atsiskaitymo tvarka nebūdinga civilinėms sutartims.

R. B. skundo teiginiai dėl tariamai jo pažeistos teisės dalyvauti teismo posėdyje atmetami kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byla teisme nagrinėjama nuo 2011 m. balandžio 11 d. Buvo surengtas ne vienas posėdis, R. B. savo poziciją dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo yra išsakęs, paaiškinimus davęs. Apie paskutinį 2012-07-02 teismo posėdį R. B. buvo tinkamai ir laiku pranešta, šaukimas įteiktas jam pačiam asmeniškai, su jo atstovu advokato padėjėju D. Mažyliu teismo posėdžio data ir laikas taip pat iš anksto buvo suderinti. Prieš posėdį advokato padėjėjas D. Mažylis teismui atsiuntė faksą, kuriame nurodė, jog R. B. yra išvykęs į užsienį ir nesuspės grįžti į teismo posėdį, nes sugedo jo automobilis, prašo atidėti bylos nagrinėjimą. Tačiau jokio neatvykimo į teismo posėdį priežastis pateisinančio dokumento tuo metu R. B. atstovas advokato padėjėjas D. Mažylis teismui nepateikė, tokio dokumento nebuvo pateikta ir vėliau. Be to, į paskutinį teismo posėdį nebuvo atvykęs ir pats R. B. atstovas advokato padėjėjas D. Mažylis. Prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nenurodoma, dėl kokių priežasčių teismo posėdyje negali dalyvauti pats atstovas. Atsižvelgęs į tai, kad teismo posėdžių datos ir laikai buvo derinami iš anksto, tačiau į juos neatvykdavo tai R. B., tai jo atstovas, į 2012-07-02 paskirtą teismo posėdį neatvyko nė vienas iš jų, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokiu būdu R. B. vilkina bylos nagrinėjimą, ir bylą baigė nagrinėti R. B. nedalyvaujant. Teismas taip pat teisingai nurodė, kad ATPK 272 str. 2 d. nenumato, jog nagrinėjant šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylas, yra privalomas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas. Taigi darytina išvada, kad R. B. teisė dalyvauti 2012-07-02 teismo posėdyje nebuvo pažeista.

Įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai, kiekvieno jų patikimumą kitų įrodymų viseto kontekste, jų pagrįstumą, darytina išvada, kad byloje nustatyta nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, todėl R. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. 1 d. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes. Administracinė nuobauda už šio pažeidimo padarymą R. B. paskirta ATPK 41³ str. 1 d. sankcijos ribose, nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² str. reikalavimų, ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti (ATPK 20 str.). Taigi pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Palikti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarimą nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.