Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja J. Č., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutarimo, kuriuo J. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 15 000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. už tai, kad 2012 m. balandžio 12 d., Vilniaus r., Avižienių sen., Klevinės k., Senajame Ukmergės kelyje esančiame UAB „E“ statybos objekte, būdamas UAB „E“ vadovu darbdaviu, esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti V. K., D. A., K. D., D. K. ir M. C., nesudarius darbo sutarčių ir teisės aktų nustatytą tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, taip pažeisdamas Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 (Žin., 2010, Nr. 73-3728), 17.1. p.

Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad VSDFV teritoriniam skyriui apie darbo sutarčių sudarymą buvo pranešta 2012-04-12 po patikrinimo atlikimo. Anot apelianto, ši situacija negali būti laikoma nelegaliu darbu, todėl apylinkės teismas turėjo spręsti klausimą dėl jo veikos kvalifikavimo pagal LR ATPK 41 str.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jo padarytas pažeidimas laikytinas mažareikšmiu, jis anksčiau nebaustas administracine tvarka, neteistas, neslėpė jokių aplinkybių, susijusių su byla, todėl prašo jo atžvilgiu taikyti LR ATPK 30 ¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą.

Pažymi, jog apylinkės teismas apeliantui paskyrė ypatingai didelę baudą, todėl, jos nesušvelninus LR ATPK 30 ¹ str. pagrindu, prašo atsižvelgti į jo turtinę padėtį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes ir paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

J. R. apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. R. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas, nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Iš 2012-04-17 nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad 2012-04-12 apie 11.00 val. patikrinimo statybos objekte, esančiame Senajame Ukmergės kalyje, Avižienių sen. Vilniaus r. metu buvo nustatyti penki dirbę asmenys: V. K., D. A., K. D., D. K. ir M. C., jų darbas teisės aktų nustatyta tvarka neįformintas (b.l. 2-3).

Apygardos teismas priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, pagrįstai rėmėsi V. K., D. A., K. D., D. K. ir M. C. rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuotomis aplinkybėmis.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių paaiškinimų matyti, kad V. K. paaiškino, jog 2012-04-12 pradėjo darbą UAB „Eugvita ir Ko“ apdailininku tinkuotoju, pasirašė darbų saugos žurnale, tačiau darbo sutartis su juo dar nesudaryta; D. A., K. D., D. K., M. C. paaiškino, kad 2012-04-12 pradėjo darbą UAB „Eugvita ir Ko“, susitarė dėl užmokesčio, darbo sąlygų, tačiau su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys; (b.l. 4-8). Šias aplinkybes patvirtina kita rašytinė bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių pastarieji asmenys būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti J. R..

Darbų vadovas K. Č. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad atvykę dirbti asmenys 2012-04-12 pasirašė darbų saugos žurnale, perdavė jam reikalingus dokumentus sudaryti darbo sutartims ir pradėjo dirbti, nes darbai turėjo prasidėti staiga, o buhalterė pranešė, kad dėl didelio užimtumo atvyks sudaryti darbo sutarčių apie pietus (b.l. 10).

2012-04-12 Sodros duomenimis UAB „Eugvita ir KO“ darbuotojų sąraše D. A., K. D., D. K., M. C. ir V. K. nėra nurodyti (b.l. 7).

Kaip jau paminėta, administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, jog D. A., K. D., D. K., M. C. ir V. K. 2012-04-12 dirbo konkretų darbą UAB „Eugvita ir KO“. Aplinkybė, kad darbo sutartys su paminėtais asmenimis buvo sudarytos bei užregistruotos Darbo sutarčių registravimo žurnale tą pačią dieną, kai buvo atliekamas Darbo inspekcijos patikrinimas (b.l. 13-22, 23 -25), po atlikto patikrinimo, nepaneigia padarytos išvados dėl patikrinimo metu buvusių darbo teisinių santykių.

Apygardos teismas konstatuoja, jog šioje byloje neginčytinai įrodyta, kad 2012-04-12, apie 10.50 val., esant darbo sutarties požymiams, penki darbuotojai realiai pradėjo darbą UAB „Eugvita ir KO“ statybos objekte, nors su jais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, o apie priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui pranešta 2012-04-12 13.05 val., įmonėje jau atliekant patikrinimą, kas nepaneigia padaryto teisės pažeidimo fakto. Tai, jog nebuvo laikytasi pranešimo apie asmens įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui tvarkos irgi yra pagrindas kilti administracinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, perkvalifikuoti V. R. veiksmus, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, iš LR ATPK 41 ³ str. 1 d. į LR ATPK 41 str. nėra teisinio pagrindo.

LR ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (LR ATPK 30¹ str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N146-436/2009, N62-409/2009).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. J. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad, esant darbo sutarties požymiams, penki darbuotojai realiai pradėjo darbą UAB „Eugvita ir KO“ statybos objekte, nors su jais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, o apie priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui nepranešta. Nors pažeidėjas gailisi padaręs pažeidimą, anksčiau nebaustas administracine tvarka, neteistas, tačiau tai savaime nėra išskirtinės aplinkybės skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei nustatyta straipsnio sankcijoje.

J. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas taip pat nėra išskirtinė aplinkybė, galinti sudaryti pagrindą švelninti jo teisinę padėtį. Ši aplinkybė yra reikšminga, tik parenkant nubaustajam administracinę nuobaudą sankcijos ribose.

Apylinkės teismas, skirdamas J. R. nuobaudą, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes, į jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes: anksčiau analogiškų pažeidimų įmonėje, kuriai jis vadovauja, nebuvo užfiksuota, administracine tvarka nebaustas. Apygardos teismo vertinimu, šios teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo V. R. atžvilgiu taikyti LR ATPK 30 ¹ str. nuostatas.

Apelianto prašymas išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą atmestinas.

LR ATPK 313 str. 3d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dviejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Paskirtos baudos mokėjimas gali būti išdėstomas LR ATPK 313 str. 4 d. numatyta tvarka, t.y. kuomet atsakomybėn patrauktas asmuo rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, o, apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kreipiasi į nutarimą priėmusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo per laikotarpį iki dvejų metų, pateikęs sunkią jo materialinę padėtį patvirtinančius įrodymus (dokumentus).

Taigi, prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo J. R. gali pateikti Vilniaus rajono apylinkės teismui, kuris priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl J. R. prašymas išdėstyti paskirtą baudą dviejų metų laikotarpiui netenkinamas. Pažymėtina ir tai, kad, nagrinėjant bylą Vilniaus rajono apylinkės teisme, J. R. jam skirtinos baudos sumokėjimo išdėstyti neprašė.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, todėl J. R. apeliacinis skundas netenkintinas ir Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. R. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.