Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau - Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarimo D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2012 m. birželio 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, 2012 m. birželio 4 d., nesudariusi rašytinės darbo sutarties, nelegaliai įdarbino J. Ž. svečių namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbti kambarine po 8 valandas per dieną, taip pat susitarė dėl darbo užmokesčio dydžio – minimalaus atlyginimo dydžio darbo užmokesčio mokėjimo, tokiu būdu aptarė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nustatytas darbo sutarties sąlygas – aptarė darbo funkcijas, darbo vietą, darbo užmokestį, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 98 str. 1 d. 1 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41 ³ str. 1 d.

Institucija skundžia Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą. Skunde nurodoma, kad Kauno rajono apylinkės teismas, UAB (duomenys neskelbtini) direktorės D. V. atžvilgiu nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, jog pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str., gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Pažymėtina, kad LR akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai. Kauno rajono apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad byloje pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose buvo nurodytas darbo laikas ar darbo užmokestis, buvo paneigti teismo posėdyje tų pačių asmenų parodymais, tačiau bylos duomenys rodo, kad D. V. buvo J. Ž. užsiminusi apie minimalaus dydžio darbo užmokestį, be to, faktiškai dirbdama J. Ž. turėjo teisę į minimalų atlyginimą ir žodinis susitarimas dėl jo dydžio nėra būtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose - pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Tačiau Kauno rajono apylinkės teismas, surašydamas nutarimą, neatsižvelgė į Insitucijos atstovės parodymus teismo posėdžio metu. Taip pat apylinkės teismo nutarime nepagrįstai nurodyta, kad kitų objektyvių įrodymų (nuotraukų, vaizdo įrašų ir pan.), jog minėtoje vietoje buvo vykdomas nelegalus darbas byloje pateikta nebuvo, tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje yra pridėta nuotrauka, kurioje užfiksuota J. Ž., apsivilkusi darbui skirtu chalatu, UAB (duomenys neskelbtini) pagalbinėse patalpose, kuriose valė šaldytuvus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

Skundžiamu nutarimu administracinės teisės pažeidimo teisena, pradėta pagal ATPK 41³ str. 1 d. dėl D. V. veikos, nutraukta padarius išvadą, kad bylos medžiaga neįrodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje buvo administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėtis. Tačiau su tokia apylinkės teismo padaryta išvada sutikti negalima.

DK 98 straipsnyje nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Pagal ATPK 41³ str. 1 d. atsakomybė už nelegalų darbą numatyta darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį. Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino šioje byloje esančius įrodymus. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. birželio 4 d. (patikrinimo metu) darbo sutartis su J. Ž. sudaryta nebuvo. 2012- 06-06 nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad 2012-06-04, apie 11.30 val., dviems darbo inspektoriams atvykus į svečių namus (duomenys neskelbtini) rasta dirbanti – valanti šaldytuvus J. Ž., kuri raštu paaiškino, kad svečių namuose kambarine dirba pirmą dieną, darbą pradėjo 9 valandą, dėl darbo sąlygų tarėsi su direktore D. V., susitarė, kad dirbs 8 valandas per dieną, pradės dirbti nuo 2012-06-04, darbo drabužius ir valymo priemones jai išdavė direktorė D. V., nurodžiusi, kad reikia išvalyti buitines patalpas ir sutvarkyti neapgyvendintus kambarius, darbo sutartis raštu sudaryta nebuvo (b.l. 4). 2012-06-04 patikrinimo akte nurodyta, kad 2012-06-04, apie 11.30 val., dviems darbo inspektoriams atvykus į svečių namus (duomenys neskelbtini)rasta dirbanti – valanti šaldytuvus J. Ž., kuri raštu paaiškino, kad svečių namuose kambarine dirba pirmą dieną nuo 9 valandą, dėl darbo sąlygų tarėsi su direktore D. V., darbo sutartis raštu sudaryta nebuvo (b.l. 5). 2012-06-04 J. Ž. paaiškinime nurodyta, kad ji dirba pirmą dieną kambarinės pareigose, darbą pradėjo 9 val. ryto, valė pagalbines patalpas, dėl darbo sąlygų tarėsi su direktore D. V., sutarė, kad dirbs nuo 9 iki 17 val., darbo sutarties nepasirašė (b.l. 6). UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojų sąrašas ir Sodros duomenys patvirtina, kad šiame sąraše J. Ž. neįrašyta (b.l. 9-12). Nuotraukoje užfiksuota J. Ž., apsivilkusi chalatu (b.l. 13).

Minėti bylos duomenys abejonių nekelia, nes jie neprieštarauja vieni kitiems, todėl D. V. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2012-06-04 atvykusiai J. Ž. ji parodė patalpas, kambarius, rūsius, butines patalpas, supažindino su visos darbo dienos eiga, parodė priemones, po to išvyko susileisti vaistų, paprašė J. Ž. palaukti, bet jokių nurodymų nebuvo davusi, taip pat teisme jos duoti parodymai apie tai, kad tuo metu, kada atvyko darbo inspekcijos atstovai, darbo sąlygos ir sutartis su J. Ž. aptartos nebuvo, ji pastarajai jokio darbo dirbti nepavedė, be to, bendrovė yra atleista nuo 50 % procentų mokesčio, jei įdarbina Darbo biržos siunčiamą žmogų, todėl jai laikyti neįdarbintą žmogų nėra prasmės, vertinami kritiškai, kadangi yra prieštaraujantys aukščiau pateiktiems duomenims. Tuo pačiu pagrindu vertinami ir J. Ž. teisme duoti parodymai, kad 2012 m. birželio 4 d. jai atvykus į UAB (duomenys neskelbtini) svečių namus, direktorė parodė patalpas, kurias reikės tvarkyti, parodė pagalbines patalpas, paskui direktorė neilgam išvažiavo, o ji jos laukė, kad baigtų pokalbį ir aptartų darbo sąlygas. Belaukdama ji atsiminė, kad vaikščiodamos su direktore matė prie vieno šaldytuvo balą, ji nuėjo į rūsį, pagalbinėse patalpose apsivilko chalatą ir iššluostė tą balą prie šaldytuvo ir tuo metu atėjo darbo inspektoriai. J. Ž. teisme duoti parodymai, kad darbo inspektoriai uždavinėjo painius klausimus, todėl ji paaiškinime parašė, kad dirba kambarine ir kad su direktore D. V. sutarė, kad dirbs nuo 9 val. iki 17 val. ir kad direktorė jai išdavė darbo drabužius ir parodė, kur valymo priemonės, bet iš tiesų direktorė jai tik rodė, kur sudėti darbo drabužiai ir valymo priemonės, tačiau jų neišdavė, yra prieštaraujantys pirminiams jos parodymams ir jų pakeitimas vertintinas tik kaip noras padėti išvengti D. V. administracinės atsakomybės. 2012 m. birželio 4 d. paaiškinimą, kuriame ji buvo nurodžiusi, kad nuo tos pačios dienos svečių namuose dirba kambarine, J. Ž. surašė pati, savo parašu patvirtindama, kad yra įspėta apie administracinę atsakomybę, numatytą pagal ATPK 1 str. dėl melagingų parodymų davimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). 2012-06-04 patikrinimo akte ir 2012-06-06 nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad 2012-06-04, apie 11.30 val., į svečių namus (duomenys neskelbtini), kur rasta dirbanti J. Ž., buvo nuvykę du darbo inspektoriai, kurių parodymai apie padarytą administracinį teisės pažeidimą sutampa, neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms ir teismas neturi jokio pagrindo jais netikėti.

Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, tai yra darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai. Šių darbo sutarties požymių buvimas reiškia tai, kad tarp darbuotojo ir darbdavio yra sudaryta sutartis dėl darbo funkcijų, darbovietės ir kitų sąlygų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju yra visi DK 93 straipsnyje numatyti darbo sutarties požymiai: buvo susitarimas dėl darbo, nors darbo sutartis sudaryta nebuvo, J. Ž. atliko kambarinės funkcijas, pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (atvyko į darbą 9 val., vilkėjo išduotus darbo rūbus, naudojo išduotas valymo priemones). Nors apylinkės teismas nurodė, kad, pasak J. Ž., su direktore D. V. darbo užmokestis, vienas reikšmingiausių nelegalaus darbo požymių, nebuvo aptartas, o byloje pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose buvo nurodytas darbo laikas ar darbo užmokestis, buvo paneigti teismo posėdyje duotais tų pačių asmenų parodymais, tačiau J. Ž., faktiškai dirbdama, turėjo teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nėra būtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir nustatytus faktus daroma išvada, kad D. V., būdama UAB „Gabileta“ direktore, t.y. darbdavio įgaliotas asmuo, padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str. 1 d., gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N -3284/2011). D. V. nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad J. Ž. jos vadovaujamoje bendrovėje būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pasirašius su ja darbo sutartį, įteikus darbuotojai antrą sutarties egzempliorių ir pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą. Todėl skundžiamas teismo nutarimas, kuriuo D. V. administracinės teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 41³ str. 1 d. nutraukta, naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo ji baustina už minėto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t.y. už nelegalų J. Ž. darbą minėtoje bendrovėje.

Skiriant nuobaudą D. V. atsižvelgiama į tai, kad pažeidėjos veikoje nėra jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ji yra dirbanti, todėl pažeidėjai skiriama ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta minimalaus dydžio administracinė nuobauda - 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjas

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarimą panaikinti ir šioje administracinės teisės pažeidimo byloje priimti naują nutarimą:

D. V. už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., padarymą, paskirti administracinę nuobaudą – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.