Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. N. įgalioto atstovo A. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A.2.1.-171-890/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-04-05 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai R. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „Šilutės hidrostatyba“ direktoriumi, neužtikrino, kad K. G. būtų leista pradėti dirbti darbininko pareigose, įdarbinus jį teisės norminių aktų nustatyta tvarka. 2012-03-19 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams tikrinant statybvietę, esančią „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje, pastato 2 aukšte, laiptinės kairėje pusėje esančiame bute K. G. dirbo gipso kartono tvirtinimo prie karkaso darbus, nurodė, kad sutartis su juo nesudaryta, vadovas žadėjo jį įdarbinti ketvirtadienį, jei jo darbas tiks, jei netiks, neįdarbins, dėl darbo tarėsi su UAB „Šilutės hidrostatyba“ direktoriumi R. N.

ATP konstatuota, kad minėtais veiksmais R. N. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 2 d., 3 d. nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad su priimtu nutarimu nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių, neteisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei nesivadovavo protingumo ir teisingumo kriterijais, todėl padarytos išvados dėl pažeidimo sudėties buvimo R. N. veiksmuose negali būti laikomos pagrįstomis. Apeliantas mano, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, kadangi teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Apeliantas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį yra patrauktas nepagrįstai. Darbo sutartis su K. G. sudaryta 2012 m. kovo 19 d., įsitikinus, kad šis iš tikrųjų sugeba profesionaliai montuoti gipskartonį. K. G. priėmimą į darbą patvirtina 2012 m. kovo 19 d. priėmimo į darbą įsakymas, 2012 m. kovo 19 d. darbo sutartis, įrašai Priėmimo į darbą įsakymų registracijos žurnale, Darbo sutarčių registracijos žurnale, darbuotojų supažindinimo su darbo tvarkos taisyklėmis registre, Darbuotojų pažymėjimų registre, asmens apskaitos kortelėje, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir kituose dokumentuose. Todėl akivaizdu, kad apeliantas, kaip UAB „Šilutės Hidrostatyba“ direktorius, užtikrino, kad K. G. priėmimas į darbą būtų įformintas tinkamai. Taip pat pažymi, kad apie K. G. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui laiku nebuvo pranešta ne dėl apelianto veikimo ar neveikimo, o dėl buhalterės, atsakingos už personalą pagal įmonėje nustatytą tvarką, techninės klaidos. Pranešimas forma 1-SD VSDFV teritoriniam skyriui apie K.G. valstybinio socialinio draudimo pradžią buvo paruoštas 2012 m. kovo 19 d., tačiau dėl įmonės buhalterės A. Š. apsirikimo šis dokumentas elektroniniu būdu VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo perduotas, nors ši galvojo, kad pranešimą į „Sodros“ duomenų bazę įkėlė 2012 m. kovo 19 d. darbo dienos pabaigoje. Pranešimas apie K. G. valstybinio socialinio draudimo pradžią į „Sodros“ duomenų bazę buvo įkeltas 2012 m. kovo 20 d. Iš tikrųjų, apeliantas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad buhalterė A. Š. netinkamai atliko savo tiesiogines pareigas, nes toks atvejis yra pirmas per 8 metų bendrovės veiklos laikotarpį, o įmonėje dirbo juk dirbo 31 darbuotojas. Tokiu būdu iškyla klausimas dėl pažeidimo subjekto, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiami fiziniai asmenys, turintys specialųjį požymį, t. y. darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Apeliantas yra darbdavį atstovaujantis asmuo, tačiau dalį darbdavio funkcijų įstatymo pagrindu yra pavedęs atlikti kitiems asmenims.

Esant tokioms aplinkybėms, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog nagrinėjamu atveju buvo padarytas inkriminuojamas administracinio teisės pažeidimas. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnio nuostatos pareigūnus įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 straipsniai) Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo požymiai. Skiriant asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Vadinasi, esant prieštaringiems įrodymams dėl asmens kaltės reikia vadovaujantis viešosios teisės šakose taikomu principu, jog visos abejonės vertinamos atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl darytina išvada, kad nėra pakankamai įrodymų konstatuoti, kad apeliantas aš atliko nelegalaus darbo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar R. N. būdamas UAB „Šilutės hidrostatyba“ direktoriumi, užtikrino ar ne, kad K. G. būtų leista pradėti dirbti darbininko pareigose, tik įdarbinus jį teisės norminių aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3 000 iki 10 000 Lt. Darbo kodekso 98 straipsnis numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota LVAT teisėjų pasitarime 2005 m. liepos 14 d.) išaiškino, kad Darbo kodekse numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. Darbo kodekso 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. Darbo kodekso105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Darbo kodekso 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (Darbo kodekso 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (Darbo kodekso186, 187 str.). Nors darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi teisę prieš priimdami asmenį į darbą organizuoti darbuotojų atranką, vis dėlto tokios atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas neturi pasireikšti kaip darbdavio nauda. Jeigu atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda, konstatuotina, jog atrankoje dalyvaujantys asmenys realiai dirbo darbdavio naudai, t. y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

Taigi minėtas teisinis reguliavimas aiškiai nustato, kad jeigu atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda, todėl tokiam procesui turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo atveju išbandymo metu gautas (sukurtas) rezultatas – darbuotojas dirbo gipso kartono tvirtinimo prie karkaso darbus, neabejotinai pasireiškė kaip darbdavio nauda, todėl šiam procesui turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

Iš byloje esančio 2012-04-05 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad 2012-03-19 Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos sk. vyr. inspektoriai J. P., M. D., pagal pavedimą 243, nuvyko aplinkybių dėl nelegalaus darbo patikrinimo į statybvietę, esančią Palangoje, „(duomenys neskelbtini)“. Pastato antrame aukšte (galimai 9 butas), laiptinės kairėje pusėje esančiame bute (pirmas įėjimas į namą iš kairės pusės) apie 11 val. K. G. dirbo gipskartonio tvirtinimo prie karkaso darbus. Jo teigimu buvo susukęs visą pertvarą iš vienos pusės. K. G. raštu nurodė, kad darbo sutartis su juo dar nesudaryta. Jei jo darbas tiks, tai vadovas žadėjo įdarbinti nuo ketvirtadienio, o jei netiks – neįdarbins. Dėl gipskartonio montavimo darbų bei įdarbinimo klausimų jis kalbėjosi su UAB „Šilutės Hidrostatyba“ direktoriumi R. N. (b. l. 3-4).

Byloje esančiame K. G. 2012-03-19 paaiškinime nurodyta, kad jis, K. G., kalbėjo su UAB „Šilutės Hidrostatyba“ direktoriumi R. N. apie tai, jog jis „(duomenys neskelbtini)“, vienoje sienos pusėje susuks gipso kartoną ir jie apžiūrės, jeigu jo atliktas darbas tiks, tai žadėjo jį darbinti nuo ketvirtadienio, o jeigu netiks darbo kokybė, neįdarbins. K. G. paaiškinime taip pat pažymėjo, kad yra parašęs prašymą dėl priėmimo į darbą, tačiau pačios darbo sutarties dar nėra pasirašęs (b. l. 7).

R. N. tyrimo metu 2012-04-05 paaiškinime nurodė, jog darbo sutartis su K. G. buvo pasirašyta kovo 19 d. po pietų. Objekte jis (R. N.) apytiksliai buvo apie 16 val. Tuo metu pasirašė darbo sutartį su K. G. (b. l. 5).

Taigi šis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad iki 2012-03-19 16 val. K. G. objekte dirbo neįdarbinus jo teisės norminių aktų nustatyta tvarka. Nors, kaip minėta, 2012-04-05 administracinio teisės pažeidimo protokolu užfiksuota, kad apie 11 val. K. G. jau dirbo gipskartonio tvirtinimo prie karkaso darbus.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl administracinės teisės pažeidimo sudėties buvimo taip pat svarbu yra tai, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo protokole nurodė, jog dėl padaryto pažeidimo gailisi (b. l. 3).

Apygardos teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, jog R. N. būdamas UAB „Šilutės hidrostatyba“ direktoriumi, neužtikrino, kad K. G. būtų leista pradėti dirbti darbininko pareigose, tik įdarbinus jį teisės norminių aktų nustatyta tvarka. Nes, kaip minėta, 2012-03-19 iki 16 val. K. G. realiai dirbo gipskartonio tvirtinimo prie karkaso darbus, neįdarbinus jo teisės norminių aktų nustatyta tvarka.

Kartu pažymėtina, kad visi apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad apie K. G. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui laiku nebuvo pranešta ne dėl apelianto veikimo ar neveikimo, o dėl buhalterės, atsakingos už personalą pagal įmonėje nustatytą tvarką, techninės klaidos, yra nepagrįsti. Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. administracinė atsakomybė numatyta darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims. Apeliantas teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad R. N. būdamas UAB „Šilutės hidrostatyba“ būtų įgaliojęs kitą bendrovės darbuotoją užtikrinti, kad darbuotojams būtų leista pradėti dirbti, tik įdarbinus juos teisės norminių aktų nustatyta tvarka.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad bylos nagrinėjimo ir nutarimo priėmimo dieną apeliantas buvo gydomas UAB „Šilutės psichikos ir psichoterapijos centras“ dėl centrinės nervų sistemos sutrikimo. Nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2012 m. birželio 12 d. apeliantas buvo gydomas ambulatoriškai, o nuo 2012 m. birželio 12 d. iki 2012 m. liepos 17 d. buvo gydomas šios įstaigos dienos stacionare. Kadangi gydymo eigoje apelianto būklė negerėjo, nuo 2012 m. liepos 18 d. buvo perkeltas į Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos filialą, esantį Švėkšnoje, kuriame yra gydomas iki šios dienos.

Tačiau visi šie argumentai nepaneigia nustatyto fakto, kad R. N. būdamas UAB „Šilutės hidrostatyba“ direktoriumi, neužtikrino, kad K. G. būtų leista pradėti dirbti darbininko pareigose, tik įdarbinus jį teisės norminių aktų nustatyta tvarka.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą pripažinti Rimvydą Navicką kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., numatytą pažeidimą.

Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo pažeidėjui skirta minimalaus dydžio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda (3000 Lt). Paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinių teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, įvertinus pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka nebaustas), teisingumo ir protingumo kriterijus, pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir gailėjosi padaręs pažeidimą), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-05-16 nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

R. N. įgalioto atstovo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.