Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarimo, kuriuo M. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. 3 000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 41³ str. 1 d nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3 000 Lt iki 10 000 Lt. LR DK 98 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas, nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniams skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, t.y. ATPK 41³ str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis.

Lietuvos vyriausiasis administracini teismas yra išaiškinęs, jog, kvalifikuojant veiką pagal ATPK 41³ str., o darbą vertinant, kaip nelegalų pagal DK 98 str. 1 d. 1p., būtina konstatuoti esant šiuos nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: pirma, asmuo turi būti pradėjęs dirbti realiai, antra, darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, trečia, nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-313/2012). Teisės doktrinoje išskiriami sekantys darbo sutarties požymiai: darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus (būtinas darbdavio ar jo įgalioto asmens leidimas); asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas, t.y. dirbantysis vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, t. y. darbuotojas gali dirbti laikydamasis nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo ir pan.; asmuo dirba atlygintinai. Darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymas gali pasireikšti atvejais, kai darbo sutartis nėra sudaryta raštu arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbdavio, arba jo įgalioto asmens, arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbuotojo, darbo sutartis nėra registruota darbo sutarčių registravimo žurnale, darbuotojui ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nėra įteikiamas antras sutarties egzempliorius, darbuotojui ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nėra įteiktas jo tapatybę patvirtinantis dokumentas (darbo pažymėjimas).

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje surinktus duomenis, apklausęs liudytojus, patikrinęs surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų, apygardos teismo vertinimu, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog M. D. veikoje yra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis. Apeliantas neigia savo kaltę padaręs šį pažeidimą, argumentuodamas pirmosios instancijos teismo įvertintu motyvu, jog R. R. 2010 m. rugsėjo 24 d. kavinėje dirbo be jo žinios ir pritarimo.

Bylos duomenų visumoje apelianto pateikta įvykių versija ir padaryto pažeidimo neigimas vertintini kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos pozicija, kuriai pagrįsti apeliantas mini tik dalį byloje esančių duomenų bei, remdamasis jais, pateikia sau palankią įvykių eigą, tačiau nutyli tuos duomenis, kurie akivaizdžiai paneigia jo versiją.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai - 2010 m. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 186017 (b.l. 3-4), Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. spalio 8 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.26)-448-1642 (b.l. 8-10), Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. rugsėjo 24 d. faktų fiksavimo pažyma Nr. 21-450-2339 (b.l. 10-11), UAB „G“ 2010 m. rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b.l. 21), 2010 m. rugsėjo 24 d. kavinės patikrinimo metu barmenės R. R., vyr. buhalterės B. G., indų plovėjos - valytojos V. L. rašytiniai paaiškinimai Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijos pareigūnams neabejotinai patvirtina, jog R. R. 2010 m. rugsėjo 24 d. kavinėje dirbo barmenės darbą, t.y. dirbo su elektroniniu kasos aparatu, aptarnavo klientus, ir pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, neturėdama darbo sutarties, darbo pažymėjimo, apie jos priėmimą į darbą nepranešus VSDV teritoriniam skyriui.

Atkreiptinas dėmesys, jog šios kategorijos byloje pagrindiniais įrodymais turėtų būti pirminiai be darbo sutarties dirbančio asmens paaiškinimai ir liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Antai 2010 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo metu paaiškinime Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai Nr. 21-450-2339/2 R. R. nurodė, jog dėl barmenės darbo kavinėje slenkančiu grafiku už minimalų atlyginimą su direktoriumi M. D. susitarė prieš porą savaičių, taip pat susitarė darbą pradėti nuo 2010 m. rugsėjo 24 d., todėl ji sutartą dieną 9 val. ryto atvyko į kavinę ir vyr. buhalterės leidimu, nesudariusi darbo sutarties, kurią vyr. buhalterė pažadėjo parengti, ir neturėdama darbo pažymėjimo, pradėjo dirbti (b.l. 15). 2010 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo metu paaiškinime Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai Nr. 21-450-2339/3 vyr. buhalterė B. G. nurodė, jog nuo 2010 m. rugsėjo 24 d., nuo 11.00 val., kavinėje barmene dirbo R. R., kuri dėl darbo sąlygų bei darbo užmokesčio susitarė su direktoriumi M. D. ir su kuria nespėta sudaryti darbo sutarties, išrašyti darbo pažymėjimo (b.l. 16). 2010 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos faktų fiksavimo pažymoje Nr. 21-450-2339 nurodyta, jog 2010 m. rugsėjo 24 d., 12.00 val., operatyvaus kavinės patikrinimo metu atliktas kontrolinis pirkimas – nupirkta maisto patiekalų už 11 Lt, užsakymą priėmė, patiekalus atnešė, sąskaitą pateikė bei atsiskaitymą priėmė barmenė R. R., kuri nebuvo pasirašiusi darbo sutartis, darbo sutartis neįregistruota darbo sutarčių registravimo žurnale, R. R. neįteiktas darbo pažymėjimas, į rugsėjo mėn. kavinės darbuotojų darbo grafiką R. R. neįtraukta (b.l. 10-11).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo R. R. teismo posėdyje 2012 m. balandžio 3 d. duotais parodymais, jog, nors ir turėjo pradėti dirbti nuo 2010 m. rugsėjo 27 d., 2010 m. rugsėjo 24 d. apie 8.30 - 9.00 val. sulaukė skambučio iš R. S., kuris paprašė pavaduoti jį iki 11.00 val., kol su vaiku lankysis poliklinikoje, R. R. į kavinę atėjo 9 val., įleido virėja, nes paaiškino, kad atėjo pavaduoti R. S., kasos aparato raktas buvo spynoje, todėl įvedė kasoje esantį pinigų likutį, pasiruošė darbui (išvalė peilius, šakutes, stalus) ir 11.00 val. atrakinusi kavinės duris, aptarnavo klientus. R. R. negalėjo nurodyti, iš kur žinojo apie kavinės rakto buvimo vietą ir, ar, prieš pradėdama darbą, bendravo su vyr. buhaltere, dėl 2010 m. rugsėjo 24 d. paaiškinimo Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai Nr. 21-450-2339/2 parodė, jog jį parašė dėl išgąsčio (b.l. 111-112). Konstatuotina, jog R. R. teismo posėdyje duoti parodymai yra nenuoseklūs, todėl nepatikimi ir netinkami tiesai byloje nustatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu R. R. iš tiesų, kaip teigia parodymuose, būtų išsigandusi, tuomet sunkiai paaiškinamas patikrinimo metu nuoseklus ir detalusis aplinkybių apie tarimąsi su apeliantu dėl įdarbinimo išdėstymas, net detalesnis, nei nurodytas teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Liudytoja teismo posėdyje apklausta UAB „G“ vyr. buhaltere B. G. patvirtino, jog R. R. 2010 m. rugsėjo 24 d. kavinėje dirbo kelias valandas, nepasirašiusi darbo sutarties ir apie priėmimą į darbą nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, UAB „G“ greičiausiai jai išmokėjo atlyginimą už kelių valandų darbą, liudytoja teigė nežinojusi apie R. S. ir R. R. susitarimą, kuriam išaiškėjus direktoriui nepranešė, nes nesitikėjo, kad bus kriminalas (b.l. 127-128). Liudytoju teismo posėdyje apklaustas UAB „G“ barmenas R. S. parodė, jog 2010 m. rugsėjo 24 d., apie 8.00 val., paskambino R. R. ir paprašė jį pavaduoti, į darbą grįžo 14.00 val., su direktoriumi tokio pasikeitimo nederino, už šį darbo drausmės pažeidimą gavo drausminę nuobaudą – įspėjimą (b.l. 127). Pažymėtina, jog liudytojai R. R., R. S., B. G. yra darbo teisiniais santykiais susiję su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, yra jo pavaldiniai, todėl jų parodymai teisme vertinami kaip suinteresuotų bylos baigtimi. Byloje nesant duomenų apie tai, kad R. R., B. G. operatyvinio kavinės patikrinimo metu paaiškinimus Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams būtų rašiusios kažkieno įtakojamos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais paaiškinimais vadovavosi, nustatydamas faktines bylos aplinkybes.

Apelianto argumentai, jog jis nežinojo apie R. R. ir R. S. susitarimą pavaduoti, neduoda pagrindo išvadai, kad nelegalaus darbo apskritai nebuvo ir nesudaro pagrindo vertinti bylos aplinkybių kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas. Pagal ATPK 41³ str. atsakomybėn traukiami tik darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, t.y. fiziniai, pakaltinami ir įstatymo nustatyto amžiaus sulaukę asmenys. Pagal DK 24 str. 1d., darbdavį atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas, darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). Administraciją sudaro pareigūnai, kurie pagal įstatymus ir įmonės, įstaigos, organizacijos steigimo dokumentus vykdo šių įmonių, įstaigų, organizacijų operatyvinį valdymą. DK 24 str. 2 d. numato, jog įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Jeigu įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas pagal kompetenciją dalies savo įgaliojimų darbo teisės srityje neperdavė fiziniam arba juridiniam asmeniui, laikytina, kad darbuotojų įdarbinimo klausimus sprendžia pats darbdavys ir tik jis yra atsakingas už šių klausimų sprendimą įstatymų nustatyta tvarka. Tokioje situacijoje darbdaviui atsakomybė kyla tiek tuo atveju, kai jis pats tiesiogiai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, tiek ir tuomet, kai neužtikrina, jog teisės aktų reikalavimų nepažeistų kiti jo vadovaujamoje įmonėje dirbantys asmenys.

Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nelegalų darbą traktavo kaip vieną pavojingiausių ir visuomenei žalingiausių administracinių teisės pažeidimų darbo apsaugos srityje, kuriuo pažeidžiamos žmogaus konstitucinės teisės į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (pvz., nelegalaus darbo atveju dirbantysis netenka teisės į nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą, sveikatos draudimą ir pan.) ir įtvirtino formalią ATPK 41³ str. sudėtį. Apelianto argumentai, jog, kai atvyko į kavinę ir sužinojo apie susidariusią situaciją, nedelsdamas su R. R. sudarė darbo sutartį, apie jos priėmimą į darbą pranešė VSDFV teritoriniam skyriui, pažeidimu nepadaryta žala valstybei ar tretiesiems asmenims, M. D. veiksmų teisiniam įvertinimui įtakos neturi. Iš VSDFV 2010 m. rugsėjo 24 d. pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 36 matyti, kad R. R. į darbą buvo priimta ir pradėjo dirbti 2010 m. rugsėjo 24 d., pagal VSDFV 2012 m. kovo 22 d. pateiktą informaciją (b.l. 19), draudėjas UAB „G“ per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pranešimą Nr. 1-SD apie apdraustosios R. R. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. pateikė 2010 m. rugsėjo 24 d. 19:04:06 (b.l. 103), ką pirmosios instancijos teismas įvertino, skirdamas pažeidėjui minimalią ATPK 41³ str. numatytą nuobaudą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pabrėžtina, jog tik teismas sprendžia, kokios aplinkybės yra reikšmingos ir kiek duomenų jam pakanka vidiniam įsitikinimui dėl visų konkrečioje byloje spręstinų klausimų (pažeidimo sudėties buvimo, asmens kaltės, bausmės ir kt.) suformuoti. Proceso dalyviai gali teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas, jeigu teismo procesinis sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarimas šiuos reikalavimus atitinka, todėl paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.