Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutarimo I. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Teismų praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t .y. nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, bei darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius – darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, o taip pat nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad teismai ne kartą yra konstatavę, jog darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad A. N. dirbo I. L. vadovaujamoje įmonėje nelegaliai. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Pažymėtina, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl I. L. kaltės, išklausė tiek jo paties, tiek liudytojų paaiškinimus, tai paneigia apelianto motyvus, kad apylinkės teismas nesiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje nustatyti visi būtini nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo požymiai.

I. L. kaltę dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo patvirtina byloje esanti medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3-4), patikrinimo aktas (b.l. 5), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 6-7), fotonuotraukos (b. l. 11), T. M., T. D. parodymai duoti teismo posėdžio metu bei kiti įrodymai.

Apeliantas skundą iš esmės grindžia tuo, kad A. N. nedirbo įmonės naudai, o tik buvo užėjęs pas giminaitį. Tačiau vertinant byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgus į įrodymų patikimumą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad A. N. faktiškai dirbo UAB „O.“ ir faktiniai darbo santykiai nebuvo įforminti įstatymo nustatyta tvarka. Nors byloje esantys įrodymai dėl šio fakto yra prieštaringi, tačiau jų visgi pakanka padaryti išvadoms, kad A. N. nelegaliai dirbo. Be rašytinių byloje esančių įrodymų šią aplinkybę patvirtina patikrinimą atlikusių ir pažeidimą užfiksavusių pareigūnų - liudytojų T. D. ir T. M. teisme duoti parodymai. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovas liudytojas T. M. parodė, kad 2012-03-22 su kolega T. D. nuvykę patikrinti objektą, esantį (duomenys neskelbtini) g., šalia angarų pamatė keletą dirbančių asmenų, kurie darė suolelius, o vienas asmuo nešė malkas į angarą. Išsiaiškino, kad šie asmenys dirba UAB „O.“. Vienas iš darbuotojų A. N. pasakė, kad dokumentą turi viduje, paaiškino, kad UAB „O.“ dirba ne pirmą dieną, tačiau darbo sutarties kol kas nepasirašė. Liudytojui kartu su A. N. nuėjus į angaro viduje esančią patalpą (persirengimo kambarį), A. N. iš patalpoje kabėjusių savo kelnių išėmęs dokumentą, padavė jį liudytojui. Kai jo dokumentą liudytojas nunešė kolegai, A. N. pasišalino iš darbo vietos. Patikrinus Sodrą, buvo nustatyta, kad asmuo, kuris pasišalino, yra neįdarbintas. Liudytojas T. D. patvirtino, kad T. M. su A. N. buvo nuėjęs į pastato vidų ir kad parėjęs pasakė, jog šis asmuo kurį laiką dirba nelegaliai. Liudytojas patvirtino, kad A. N. buvo apsirengęs darbiniais rūbais, malkas nešė iš lauko į pastatą. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad A. N. patikrinimą atlikusiems pareigūnams pripažino, kad kurį laiką dirba be darbo sutarties, t.y. nelegaliai. Iš liudytojų T. M. ir T. D. paaiškinimų matyti, kad A. N. malkų nešimas, priešingai nei kad apeliaciniame skunde tvirtina administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir teisme apklausti liudytojai A. N. ir M. B., buvo ne vienkartinis. Remiantis liudytojų T. M. ir T. D. parodymais, galima tvirtinti, kad A. N. malkas nešė ne giminaičio paprašytas, o paklusdamas įmonėje nustatytai darbo tvarkai. Patikrinimą atlikusių pareigūnų parodymai nuoseklūs, esminėse detalėse sutampa, neprieštarauja tarpusavyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi VDI pareigūnų, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu asmeniu, fiksavusių pažeidimą, parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie pažįsta apeliantą, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Jiems be jokios priežasties apkaltinti I. L. nebūto administracinio teisės pažeidimo padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. Tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir savo skunde. Todėl, kaip pagrįstai konstatuota nutarime, netikėti šių pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo, ko negalima pasakyti apie paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. L., liudytojų M. B., A. N. parodymus. Pastebėtina, kad liudytojų M. B. ir A. N. parodymai tarpusavyje nėra vienodi. M. B. aiškino, kad A. N. laukė direktoriaus, kad šis paskolintų pinigų, ir tuo metu jo prašymu nešė malkas. A. N. drabužiai ir dokumentas negalėjo būti persirengimo kambaryje, kadangi A. N. niekada nepersirengia. Tuo tarpu A. N. nurodė, kad malkas nešė tik tada, kai gavo iš M. B. pinigų. Pastebėtina, kad šių liudytojų parodymai prieštarauja ir patikrinimą atlikusių pareigūnų parodymams. Liudytojai A. N. ir M. B. aiškino, kad A. N. į patalpas nėjo, kad nepersirenginėja. Tačiau iš VDI pareigūnų parodymų matyti, kad A. N. asmens tapatybės kortelė buvo būtent įmonės patalpose esančiame persirengimo kambaryje. Būtent iš šiame persirengimo kambaryje kabėjusių kelnių A. N. ištraukė asmens tapatybės kortelę. Kadangi M. B. ir A. N. yra pažįstami su I. L., M. B. yra pastarojo darbuotojas, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šie liudytojai yra suinteresuoti duoti I. L. palankius parodymus, taip siekdami šiam padėti išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad darbuotojai dažnai teisme duoda darbdaviui palankius parodymus, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, mokėtinus į valstybės biudžetą, siekiant išsaugoti darbo vietą ir pan.), todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui. Dėl šios priežasties, taip pat atsižvelgęs į byloje esančius I. L., liudytojų M. B. ir A. N. parodymus, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas I.. L. kaltės klausimą, pagrįstai vadovavosi VDI pareigūnų, o ne suinteresuotų asmenų I. L., A. N. ir M. B. parodymais.

Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti nelegalų darbą kitaip. Apelianto argumentai, kad byloje netirta, ar A. N. buvo mokama už darbą, neturi reikšmės. Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, atsižvelgiant į darbo pobūdį, jo trukmę ir pan., kai akivaizdu, kad nemokamai dirbamas konkretus darbas negali būti atliekamas, ir kt. (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl I. L. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, tad pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.