Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. P. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarimo G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Z. R. G. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpyje nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2011 m. birželio mėnesio pabaigos - liepos mėnesio pradžios, nesudaręs rašytinės darbo sutarties, nelegaliai įdarbino V. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ trinkelių klojėju nelegaliai dirbti objekte (duomenys neskelbtini), už atliktą darbą V. N. sumokėdamas 500,00 litų avansą bei pažadėdamas sumokėti 3000,00 litų. Tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. bei padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 ³ str. 1 d.

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarimu G. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 41³ str. 1d. ir jam paskirta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda. Teismas konstatavo, jo tarp G. P., atstovaujančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir V. N. atsirado faktiniai santykiai, kurie pagal savo pobūdį yra darbo teisiniai santykiai. Teismas taip pat nurodė, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojo V. N. buvo sudaryta sutartis dėl darbo funkcijų, darbo vietos, darbo užmokesčio, todėl konstatuotinas nelegalaus darbo faktas.

Motyvuojamoji dalis

G. P. skundas atmestinas.

Iš skundo argumentų, jo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutarime pateiktu įrodymų vertinimu. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize, neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, o darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių G. P. inkriminuoto pažeidimo sudėties požymius. Pažymėtina, jog Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje yra pažymėta, jog išvadą apie tam tikrų faktų aplinkybių buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog G. P. kaltė dėl nelegalaus darbo įrodyta administracinės teisės pažeidimo protokolu, liudytojų parodymais, visa surinkta bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi V. N. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, o taip pat ir liudytojų R. K., J. P. parodymais. Pažymėtina, jog V. N. tiek paaiškinime darbo inspekcijai, tiek ir teisme nuosekliai nurodė, jog dėl darbo tarėsi ne su J. P., o su G. P., kadangi ieškojo trinkelių klojėjo darbo pagal skelbimą. Jis su G. P. sutarė dėl darbo sąlygų, atlyginimo, darbo įkainių. Jis faktiškai pradėjo dirbti, iš dalies jam buvo sumokėtas už darbą 500 Lt avansas. Jis atliko pavestą darbą, faktiškai pradėjo dirbti ir dirbo nesudarius rašytinės darbo sutarties. V. N. nuosekliai neigė, kad ketino dirbti pagal patentą, nurodė, jog patento neturėjo. Nors G. P. ir neigia, jog žadėjo V. N. įdarbinti, kad buvo faktiškai susiklostę darbo santykiai tarp jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. N., tačiau patikimi ir nuoseklūs J. P. parodymai bei, iš dalies, ir G. K. bei A. M. parodymai, paneigia G. P. teiginius. Pažymėtina, jog A. M. nurodė, kad jo įmonė buvo įdėjusi skelbimą apie ieškomus trinkelių klojėjus, jam skambino žmogus dėl darbo, t.y. V. N., kurį jis suvedė su G. P.. Tai patvirtina aplinkybę, jog V. N. ieškojo darbo, o ne pats skelbėsi, jog kloja trinkeles. Taigi, nustatyta, jog V. N. ieškojo darbo pagal skelbimą ir darbą pas G. P. surado per A. M., nes iš A. M. parodymų matyti, jog jis ieškojo darbuotojų ir G. P.. V. N. parodė, jog dėl darbo sąlygų, apmokėjimo pagal konkretų padarytą darbą įkainius, užmokestį tarėsi su G. P.. Jis neigė kad dėl darbo tiesiogiai tarėsi su J. P.. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos J. P. parodymai, kad dėl plytelių klojimo ji kreipėsi į G. P., dėl darbo tarėsi su juo, o ne su V. N. ir G. P. atsiųstą jai V. N. ji laikė G. P. darbuotoju. Dėl darbo trūkumų ji kreipėsi ne tiesiogiai į V. N., o į G. P.. V. N. parodė, jog iš pradžių dėl darbo užmokesčio kreipėsi į G. P., tačiau šiam atsisakius mokėti, kreipėsi į J. P.. J. P. parodė, jog V. N. jai skambino ir klausė, kas su juo atsiskaitys, kuomet ji atsisakė už darbus mokėt G. P.. Visi šie duomenys patvirtina aplinkybę, jog dėl darbų bei užmokesčio buvo tiesiogiai tartasi ne su V. N., o su G. P.. Be to, J. P. parodymai patvirtina V. N. nurodytą aplinkybę, kad jis pirmiausia dėl užmokesčio kreipėsi į G. P., o šiam nesutikus mokėti, skambino namo šeimininkei.

V. N. nurodė, kad darbas buvo netinkami atliktas dėl to, jog trūko medžiagų, visus darbus kontroliavo G. P. ir net pareiškus pastabą, kad trūksta medžiagų, liepdavo daryti su tokiu kiekiu, kiek yra. Tai, kad G. P. organizavo ir vadovavo trinkelių klojimui, patvirtino ir J. P., kuri nurodė, jog G. P. objekte lankėsi dažnai- kas antrą dieną, ji telefonu beveik kasdien bendraudavo su juo apie trinkelių klojimo darbus, apie medžiagas ir visa kita, kas susiję su tais darbais. Aplinkybė, jog dėl medžiagų ir visų kitų darbų J. P. bendravo su G. P., paneigia G. P. aiškinimą, kad dėl plytelių klojimo V. N. asmeniškai tarėsi su J. P.. Tai, kad darbams vadovavo G. P., patvirtino ir liudytojas T. Ž., kuris nurodė ne kartą matęs atvažiavusį G. P. automobiliu, su juo kalbėjo apie netinkamą plytelių klojimą. Liudytojas G. K. parodė, jog kartą buvo atvykęs paimti V. N. ir jam padėjo greičiau pabaigti darbus, tačiau pas G. P. nedirbo, atlygio už tai negavo. G. K. patvirtino ir tą aplinkybę, jog iš V. N. sužinojo, kad G. P. sumokėjo jam 500 Lt avansą. Nors šie duomenys dėl avanso nėra tiesioginiai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jie sutampa su V. N. aiškinimu, o taip pat iš dalies patvirtinami ir J. P. parodymais.

Atsižvelgus į visus šiuos duomenis, o taip pat įvertinus byloje esančią sąskaitą faktūrą (b.l. 32-33), bei tai, kad V. N. parodymai dėl faktinių darbo santykių pobūdžio patvirtinami J. P., G. K. parodymais, darytina išvada, jog aptartų duomenų pakanka konstatuoti, kad G. P. veikoje yra ATPK 41³ str. 1d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiai. Byloje pakanka duomenų, G. P., būdamas atsakingas už tinkamą darbo santykių įforminimą, nuo 2011-06-14 nelegaliai įdarbino V. N.. Būdamas įmonės direktoriumi, jis neabejotinai žinojo įdarbinimo sąlygas, atsakomybę už nelegalų darbą, suvokė, kad tokie jo veiksmai neteisėti, pažeidžiantys darbo kodekse nustatytas normas, todėl leisdamas dirbti V. N. nesudarius rašytinės darbo sutarties, jis veikė tyčia.

Administracinė nuobauda G. P. skirta teisingai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių ir pagrįstai skyrė straipsnio sankcijos minimumą atitinkančią piniginę baudą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (dalį jų motyvuotai atmesdamas) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jį naikinti ar keisti skundo motyvais, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

G. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.