Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. K., jo atstovei advokatei A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nubaustas už tai, kad jis 2024 m. gegužės 27 d., 15.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę kelyje A1 nuo (duomenys neskelbtini) (kur buvo sustabdytas), kelkraščiu apvažiavo kelyje susidariusią automobilių spūstį. Tokiais savo veiksmais vairuotojas demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, bei kėlė pavojų jų sveikatai, bei gyvybei. Tokiais savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už ką K. K. paskirta 450 Eur bauda ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K. prašo pakeisti 2024 m. birželio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis už nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, skirti 450 Eur baudą ir sumažinti paskirtą specialiosios teisės vairuoti atėmimą iki vieno mėnesio laikotarpio. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas K. K. nurodė, kad neginčija, kad jis vairavo transporto priemonę ir magistraliniame kelyje ir apvažiavo kelyje susidariusią spūstį taip padarydamas kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tai, kad pažeidėjas neginčijo pažeidimo faktą patvirtinta tyrimo metu. Pareiškėjas skundu prašo atsižvelgti į tai, kad jis nėra padaręs pažeidimo, kuris būtų priskirtas prie sunkių pažeidimų, tiek darbe, tiek aplinkoje yra charakterizuojamas teigiamai, jo darbas yra susijęs su vairavimu (dirba (duomenys neskelbtini)), taip pat prižiūri vaikus, kuriuos vežioja į ugdymo įstaigą (pateikti dokumentai, kurie nurodo, kad pareiškėjo ir vaikų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o mažamečiai vaikai N. K., (duomenys neskelbtini), ir F. K., (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), tad vaikus reikia į mokyklą vežti tėvams). Taip pat teismui pateiktas pareiškėjo sutuoktinės D. K. darbo grafiką iš kurio matyti, kad darbas vyksta slenkančiu grafiku, kurio pradžia paskirtą dirbti dieną prasideda 7.30 val., tad vaikų mama tomis dienomis neturi galimybės pristatyti į mokyklą - vaikai į mokyklą turėtų būti pristatyti prieš 7 val. ir laukti lauke, nes mokykla tokiu laiku yra užrakinta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde teigia, jog nusižengimas buvo padarytas neapgalvotai, neturint tikslo pakenkti ar pažeisti visuomenės tvarką ar parodyti savo išskirtinumą, iš esmės pažeidimas padarytas neturint noro ką nors pažeisti ar įžeisti. Pareiškėjas patvirtina, kad suvokimas, jog neteks teisės vairuoti, jį paveikė pakankamai, sustiprino ryžtą laikytis įstatymų, nedaryti nusižengimų. Pareiškėjas supranta, jog pareigūnai privalėjo jį nubausti ir yra pats kaltas dėl visos susiklosčiusios situacijos, tačiau prašo pasinaudoti įstatymo nustatyta teise sumažinti paskirtas sankcijas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą palaiko, jame išdėstytais motyvais. Papildomai parodė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi. Nurodė, jog išvažiavo iš kolonėlės, papildoma juosta važiavo apie 200-300 metrų, buvo spūstis, niekas jo neįleido į pirmą juostą, todėl su įjungtu posūkiu važiavo į priekį, pareigūnai jį sustabdė ties posūkiu. Teigė, kad jo niekas neįleido, nors jis ir stovėjo su įjungtu posūkiu, tad iš galo privažiavo pareigūnai. Teigė, kad nusižengime nėra jokios blogos valios, jokio chuliganiško vairavimo nėra, taip nurodė, kad jis nemanevravo pavojingai. Teigė, kad teisės, yra vienas pagrindinių šeimos išlaikymo šaltinių, tad jei teisės bus atimtos tokiam ilgam laikui, nežinos, ką jam reikėtų toliau daryti, nes yra priklausomas nuo vairuotojo pažymėjimo yra, nes dirba (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad vaikus vežioja į mokyklą, nes vienas gyvena (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu nurodė, kad paskirtą piniginę baudą yra sumokėjęs. Vairuotojo pažymėjimą turi 20 metų. Nurodė, jog gyvena su buvusia žmona ir dviem nepilnamečiais vaikais. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina. 8 metų vaiko mokykla yra apie 7 km atstumu nuo namų, kitas nepilnametis vaikas eina į (duomenys neskelbtini) esančią mokyklą, iki mokyklos apie 7,5 km. Nurodė, kad viešasis transportas bei mokyklinis autobusas per jų gyvenamąją vietą nevažiuoja. Vyresnis vaikas galėtų vykti viešuoju transportu, tačiau autobusų laikai yra netinkami. Iki viešosios transporto stotelės nuo gyvenamosios vietos yra iki 1 km. Teigė, kad vaikų mama negali vaikų nuvežti į mokyklą dėl darbo grafiko. Ji iš namų išvyksta 7.15 val., pro vaikų mokymosi įstaigas nevažiuoja. Nurodė, kad vidutinės pajamos yra apie 1 400 – 1 500 Eur per mėnesį. Teigė, kad anksčiau administracine tvarka yra baustas, baudos sumokėtos. Būsto paskolą turi, tačiau nėra nurodytas kaip kredito šalis, kadangi dėl to santuoką nutraukė, kad sutuoktinei vienai būtų suteiktas kreditas. Vaikams yra priteistas išlaikymas.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad K. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nubaustas už tai, kad jis 2024 m. gegužės 27 d., 15.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę kelyje (duomenys neskelbtini) (kur buvo sustabdytas), kelkraščiu apvažiavo kelyje susidariusią automobilių spūstį. Tokiais savo veiksmais vairuotojas demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, bei kėlė pavojų jų sveikatai, bei gyvybei. Tokiais savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už ką K. K. paskirta 450 Eur bauda ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

Šiuo atveju pareiškėjui buvo paskirta 450 Eur baudą ir specialiosios teisės vairuoti atėmimas vieneriems metams.

Pabrėžtina, kad K. K. su padarytu pažeidimu sutiko, paskirtą baudą yra sumokėjęs, tačiau prašė sumažinti specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminą iki 1 mėnesio. Taip pat nagrinėjamu atveju už administracinį nusižengimą paskirtos administracinės nuobaudos dydis, kaltės klausimas neginčijami. Skunde keliamas skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, matyti, kad pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį, už K. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir turi būti skiriamas nuo 1 (vienų) iki 2 (dvejų) metų. Institucija nutarimu K. K. paskyrė minimalų įstatyme numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog specialiosios teisės atėmimas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, yra privalomas, o ne alternatyvus.

Pažymėtina, kad K. K. padarytas administracinis nusižengimas yra tokio pobūdžio ir tokio pavojingumo laipsnio, už kurį ANK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, sankcijoje numatytos administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, paskyrimas, yra būtinas norint įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį - atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas, remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad važiavimas kelkraščiu, lenkiant iš dešinės automobilių koloną pripažįstamas chuliganišku vairavimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-16-489/2017, 2AT-16-489/2017, Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-104-993/2024 ir kt.).

Teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-233-493/2024).

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas tiesiogiai siejasi su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su Kelių eismo taisyklių 4 punkto, kuriame numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimu. Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumo klausimą, pastebėtina, kad K. K. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris įstatymų leidėjo yra vertintinas kaip keliantis reikšmingą pavojų eismo saugumui. Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo padarytas darbo dienos metu, tuo metu, kai eismas buvo itin intensyvus, t. y. 2024 m. gegužės 27 d. 15.00 val., kas didina pažeidimo pavojingumą. Aplinkybę, jog eismas buvo intensyvus patvirtina ir vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų automobilio ir pačio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai. Nors K. K. ir nurodė, kad nusižengimo padarymo metu jis neatliko jokių chuliganiškų veiksmų, nesistengė pasirodyti pranašesnis už kitus, nedemonstravo savo išskirtinumo ar nepagarbos kitiems eismo dalyviams, taip pat nekėlė pavojaus jų sveikatai, bei gyvybei, tačiau nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo atsakomybės nešvelnina bei jo kaltės nemažina tai, jog dėl administracinio nusižengimo nekilo neigiamų pasekmių, nebuvo sutrikdyta kitų asmenų sveikata, ar tai, kad pareiškėjo teigimu jis nedarė jokių chuliganiškų veiksmų, juo labiau, kad buvo padarytas šiurkštus ir pavojingas administracinis nusižengimas. K. K. teismo posėdžio metu teigė, kad kelkraščiu važiavo dėl to, kad jam išsukus iš degalinės kiti vairuotojai jo neįleido persirikiuoti. Šiuos K. K. parodymus paneigia, pirminiai K. K. paaiškinimai duoti policijos pareigūnams. Iš vaizdo įrašo iš policijos pareigūnų kūno kamerų, kai K. K. buvo pareigūnų automobilyje, girdėti, kaip jis aiškina, jog kiti vairuotojai važiuoja tiesiai, o jam reikia sukti į dešinę. Be to, iš kito vaizdo įrašo – policijos pareigūnų automobilio, kai pareigūnai važiavo paskui pareiškėją matyti, kad pirmoje juostoje automobiliai važiuoja su tarpais, kitus vairuotojus, kurie nori persirikiuoti įleidžia. Be to įraše matyti, kad K. K. buvo sustabdytas gerokai toliau, nei teigė posėdžio metu ne 200-300 metrų nuo degalinės, kadangi matyti, kaip pareigūnai jį sustabdo jau pravažiavus nemažą atstumą už virš autostrados esančio pėsčiųjų tilto ir kaip teigė netoli įsukimo. Vaizdo įrašų medžiaga, pareiškėjo parodymų prieštaringumas patvirtina, jog K. veikė suvokdamas, jog pažeidžia kelių eismo taisykles, norėjo taip veikti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad K. K. per paskutinius 5 metus, už KET pažeidimus bausta dar tris kartus (vairuojant transporto priemonę nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido per pėsčiųjų perėją einančio pėsčiojo, vairuojant transporto priemonę nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją šviesoforu ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusio pėsčiojo, vairavo dviratį važiuojamojoje kelio dalyje nedėvėdamas ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, kai dviračio priekyje nešvietė baltos spalvos, o gale raudonos spalvos žibintai). Ši aplinkybė yra nepalanki skundą padavusiam K. K., jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog jo elgesys, vairuojant automobilį, patvirtina neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, o iš paskirtų nuobaudų teigiamų išvadų nedaro.

Pažymėtina, jog byloje esantys vaizdo medžiaga leidžia teismui daryti išvadą, jog K. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai. Vaizdo įraše aiškiai užfiksuotas automobilis, važiuojantis papildoma juosta ir apvažiuojantis ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės važiuojant kelkraščiu. Pažymėtina, kad vaizdo įraše iš policijos kameros matyti, kad visis įraše matomas K. K. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantis kelkraščiu. Pažymėtina, kad vaido įraše detaliai matosi, jog automobilio vairuotojas nesilaiko KET taisyklių ir bando automobilių spūstį apvažiuoti dešine puse, nes vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad priekyje esantys automobiliai sugebėjo persirikiuoti į važiuojamąją eismo juostą. Teismas pažymi, kad KET numato, jog yra draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius, elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės. Nustatytina, kad ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius galima apvažiuoti tik iš kairės pusės. Šiuo atveju iš policijos automobilio vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad pareiškėjas norėdamas išvengti spūsties važiuoja kelkraščiu. Pažymėtina, kad iš policijos pareigūnų pateiktų kūno kameros vaizdo įrašu yra girdimas K. K. ir policijos pareigūno pokalbis, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pareigūnui paaiškino, kad skubėjo važiuoti į mokyklą pasiimti vaiko, todėl važiavo kelkraščiu ir bandė išvengti stovėjimo automobilių spūstyje, kadangi visi važiuoja tiesiai, o jam reikia sukti į dešinę.

K. K. skunde, prašydama sumažinti teisės vairuoti atėmimo terminą, motyvuoja tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina nes jo darbas yra susijęs su vairavimu (dirba (duomenys neskelbtini)), taip pat jis prižiūri vaikus, kuriuos vežioja į ugdymo įstaigą (pateikti dokumentai, kurie nurodo, kad pareiškėjo ir vaikų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o mažamečiai vaikai N. K., (duomenys neskelbtini), ir F. K., (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), tad vaikus reikia į mokyklą vežti tėvams). Taip pat teismui pateiktas Pareiškėjo buvusios sutuoktinės D. K. darbo grafikas, iš kurio matyti, kad darbas vyksta slenkančiu grafiku, kurio pradžia paskirtą dirbti dieną prasideda 7.30 val., tad vaikų mama tomis dienomis neturi galimybės pristatyti vaikų į mokyklą - vaikai į mokyklą turėtų būti pristatyti prieš 7 val. ir laukti lauke, nes mokykla tokiu laiku yra užrakinta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde teigia, jog nusižengimas buvo padarytas neapgalvotai, neturint tikslo pakenkti ar pažeisti visuomenės tvarką ar parodyti savo išskirtinumą, iš esmės pažeidimas padarytas neturint noro ką nors pažeisti ar įžeisti. Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti jam yra būtina tam, kad galėtų vykdyti savo darbo funkcijas bei naudoti vairuotojo pažymėjimą kitiems svarbiems reikalams, kaip nurodė pareiškėjas, vaikų vežimui į ugdymo įstaigas, turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjas iš esmės teisę vairuoti grindžia tuo, jog vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbui bei vaikų patogiam nuvykimui į mokyklą. Akcentuotina, kad Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu akcentavo einamas pareigas, nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), tad vairuotojo pažymėjimas jam yra itin svarbus. Teismas pažymi, kad vien darbinė veikla ir užimamos pareigos, nesudaro išimtinių aplinkybių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats pareiškėjas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Vertinant priešingai, susidarytų teisiniu požiūriu ydinga situacija, kurioje asmenys, vykdantys darbo veiklą, susijusią su vairavimu, atsidurtų palankesnėje situacijoje už kitus administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, tokios veiklos nevykdančius. Aplinkybė, jog K. K. turi tik vidurinį išsilavinimą, dėl ko susirasti kitą pakankamai gerai apmokamą darbą, šiuo atveju priklauso tiesiogiai nuo pačio pareiškėjo ir noro įgyti išsilavinimą, t. y. subjektyvių pačio K. K. priimamų sprendimų. Šios aplinkybės nesudaro išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Pareiškėjas posėdžio metu papildomai nurodė, jog moka 800 Eur paskolą kiekvieną mėnesį. Tačiau tą patvirtinančių duomenų nepateikė, pabrėžtina, kad pareiškėjas nurodė, kad būsto paskola buvo paimta po skyrybų su vaikų mama, buvusios sutuoktinės, tad jis nėra kredito šalis. Pareiga mokėti būsto paskolą jam nekyla, todėl atitinkamai laikytina, kad kreditorinių įsipareigojimų bankui K. K. neturi.

Be kita ko, pareiškėjas savo skunde nurodė, kad turi rytais nuvežti vaikus į mokyklą. Teismo posėdžio metu nurodė, kad viena mokykla yra apie 7 km nuo namų, kita ugdymo įstaiga yra apie 7,5 km nuo vaiko gyvenamosios vietos. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis vienas vežioja vaikus į mokyklą, tačiau nurodė, kad viešojo transporto stotelė, iš kurios važiuoja viešasis transportas yra iki 1 km nuo namų, posėdžio metu taip pat nurodė, jog vaikų mama taip pat turi vairuotojo pažymėjimą ir rytais vyksta į darbą. Teismas akcentuoja, kad vaikų vežiojimas į švietimo įstaigą nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats K. K.. Teismas pažymi, kad yra sutiktina su pareiškėjo atstovės argumentu, jog tėvai turi pareigą rūpintis savo atžalomis ir negali palikti vaikų tiesiog stovėti gatvėje, tačiau pabrėžtina, kad taip pat tėvų pareiga yra pasirūpinti, kad jų atžalos tinkamai ir laiku pasiektų ugdymosi įstaigą. Teismo posėdžio metu K. K. nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su motina, todėl pareiga užtikrinti vaikų poreikius tenka motinai, su kuria nustatyta vaikų gyvenama vieta. Pažymėtina, kad vaikų mama, kurios darbo grafikas pateiktas su skundu, dirba nuo 7.30 val. kiekvieną darbo dieną, tad turi galimybę vaikus pristatyti į ugdymo įstaigą laiku, taip pat posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog netoli namų yra viešojo transporto stotelė, kuria galima nuvykti į mokyklą. Teismo vertinimu, pareiškėjo bei jo atstovės advokatės nurodyta aplinkybė, jog vaikams atvykus anksčiau į mokyklą tektų laukti lauke, nes mokykla dažnai tokiu laiku būna užrakinta, vertinama kaip pasirinkta gynybine pozicija, nes tokia aplinkybė nėra įrodyta. Pabrėžtina, kad ne tik vaikai, bet ir mokytojai dažnai į darbą atvyksta anksčiau nei prasideda pamokos, tad manytina, kad vaikams laukti lauke nereikėtų. Akivaizdu, kad pareiškėjo vairavimo teisės netekimas sukels tam tikrų nepatogumų tiek pačiam pareiškėjui, tiek jo artimai aplinkai, tačiau šiuo atveju teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda ir turi sukelti asmeniui nepatogumų, kad kitą kartą prieš nusižengdamas asmuo apmąstytų savo elgesį, todėl paminėtosios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti trumpesnį teisių atėmimo terminą arba jos neskirti. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones kilęs nepatogumas gali būti įveiktas kitomis priemonėmis, pareiškėjas gali pasirinkti bet kurį iš daugelio alternatyvių važiavimo būdų: rinktis visuomeninį transportą, taksi, pasisamdyti vairuotoją, paprašyti šeimos narių ar draugų ją nuvežti ir panašiai. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismas pažymi, jog pažeidėjui atsiradę neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias ne tik jam, bet ir jo artimiesiems.

Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir K. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019).

Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja M. M., priimdama skundžiamą nutarimą, pagrįstai nustatė skundą padavusio asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir paskyrė sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – 450 Eur baudą, ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, skirdamas minimalų terminą, numatytą ANK 420 straipsnio 6 dalyje – 12 mėnesių, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Įvertinus bylos medžiagą bei pareiškėjo K. K. paaiškinimus, darytina išvada, jog išskirtinių aplinkybių, kurios leistų itin drastiškai iki vieno mėnesio termino sumažinti specialios teisės – teisės vairuoti – atėmimą, K. K. atžvilgiu išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad K. K. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo akivaizdžiai nuoširdžiai gailėjosi, skunde ir teismo posėdžio metu parodė, kad nusižengimo nedarė iš chuliganiškų paskatų, nevairavo pavojingai ir nesiekė kitiems eismo dalyviams sukelti neigiamų emocijų ar padarinių, administracinio nusižengimo metu pareigūnams parodė, kad skuba pasiimti vaiko iš mokyklos, todėl bandė aplenkti spūstį ir apvažiuoti automobilius kelkraščiu, teigė, kad jam už kelių šimtų metrų reikėtų sukti į dešinę, į tai kad pažeidėjas avarinės situacijos nesukėlė, jokie žalingi padariniai dėl padaryto pažeidimo nekilo, eismas nebuvo sutrikdytas, jis neviršijo greičio, vairavo blaivus, jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkinga, į tai, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad baudą sumokėjo, o teisė vairuoti jai būtina darbo funkcijoms atlikti, taip pat nurodė, kad teismo sprendimu, teikia išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, su kuriais kartu gyvena, vežioja į ugdymo įstaigas, teismas šį kartą sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje bus pasiekti K. K. sumažinant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 8 mėnesių (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgiant į K. K. asmenybę akivaizdu, kad net ir trumpesniam laikotarpiui teisės vairuoti transporto priemones atėmimu jis patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu nusižengimu.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teisingumo ir protingumo principais, teismas spendžia, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 8 mėnesių, todėl Institucijos 2024 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje K. K. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 (dvylikai) mėnesių, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, K. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 8 (aštuonių) mėnesių.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.