Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. kovo 19 d. nutarties, kuria Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. sausio 10 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir A. B. skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. A. B. nesutikdama su Institucijos 2024 m. sausio 10 d. nutarimu, pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2024 m. kovo 19 d. nutartimi skundą atmetė, konstatuodamas, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie A. B. tyčinę kaltės formą ir chuliganiškas paskatas. Veiksmai buvo nulemti vairuotojo tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Taip pat teismas sprendė, kad skunde išdėstytų argumentų visuma nesuteikia teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nuobaudą sušvelninti – panaikinti taikytą administracinę poveikio priemonę (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) arba sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą.

3.12. Naujausioje teismų praktikoje skiriant administracines nuobaudas, už grubesnius nusižengimus, taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalie nuostatos, pvz. Kauno apygardos teismas Nr. AN2-515-593/2017, AN2-359-245/2021, Klaipėdos apygardos teismas Nr. AN2-53-417/2021, Nr. AN2-193- 606/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo Nr. 11-406-827/2021, Klaipėdos apylinkės teismo Nr. 11-172-549/2021, Šiaulių apylinkės teismo Nr. 11-789-409/2021, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų Nr. 11-147-630/2021 ir kt. Nemenkina nusižengimo pavojingumo ir neaukština savo asmenybės, tačiau nurodytų aplinkybių visuma vertinant ją teismų praktikos kontekste sudaro pakankamą pagrindą ANK 34 straipsnio 6dalies nuostatų taikymui

4. Marijampolės apskrities vyriausio policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė V. D. pateikė atsiliepimą į A. B. skundą, kuriame prašo jo netenkinti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apylinkės teismas nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas skunde nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, A. B. skundo netenkino, priimant teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. B. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad, kad A. B. pažeidė KET 4, 8, 9 ir 125 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, dėl kurių motyvuotai ir argumentuotai ir išsamiai pasisakyta skundžiamojoje nutartyje, kurios išvados yra pagrįstos ir teisingos, apygardos teismas joms pritaria. Aplinkybių, dėl kurių šią nutartį reikėtų naikinti ar keisti, nenustatyta. Tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų ir teisės aktų vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

7. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

9. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo elektroninėje byloje esančius įrodymus, fiksuotą nusižengimą, sprendžia, kad KET 4, 8, 9, 125 punktų reikalavimai buvo pažeisti. KET 4, 8, ir 9 punktai numato bendrąsias eismo dalyvių pareigas. 4 punktas numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių. KET 125 punktas draudžia transporto priemonėms (išskyrus dviračius, elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės. KET 3 priede numatytas horizontalusis ženklinimas (baltos arba šiame skyriuje nustatytų kitų spalvų linijos, rodyklės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką: 1.1. Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą; 1.15. Užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis važiuoti draudžiama. Pagal KET kelkraštis tai šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.

10. Nustatyta, kad A. B., apvažiuodamas dviejų eilių automobilių spūstį iš dešinės, rodė nepagarbą kitiems spūstyje laukiantiems vairuotojams, siekį tenkinti tik savo interesus, siekiant aplenkti spūstį, kad greičiau pasiekti kelionės tikslą. Taip savo interesus iškėlė aukščiau įstatymo normų ir kitų vairuotojų interesų. Pažeidė kelio ženklinimus, taip kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Deklaratyvūs skundo argumentai, kad apeliantas buvo atidus, atsargus, laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, veiksmus atliko lėtai, nepaneigia, kad jis savo elgesiu pažeisdamas KET, kelio ženklinimą, kirsdamas siaurą ištisinę liniją ir važiuodamas kelkraščiu, lėtėjimo juosta ir užbrūkšniuotu plotu, kėlė pavojų. Policijos specialisto D. J. tarnybinis pranešimas, schema, vaizdo įrašas, foto nuotrauka, patvirtina, kad A. B., kirsdamas ištisinę siaurą liniją, važiavo kelkraščiu, lėtėjimo juosta, kuri vedė link (duomenys neskelbtini), tačiau jis nenusuko link (duomenys neskelbtini) važiavo užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles, taip apvažiavo ta pačia kryptimi iš dešinės važiuojančias transporto priemones, kas pagal minėtus KET punktus yra draudžiama. Institucija nutarime teisingai ir pagrįstai nurodyti visi paminėti KET punktai, ir pažeistas horizontalus ženklinimas ant važiuojamosios dalies, kurie savo esme yra susiję. Skundo teiginys, kad nuo viaduko, važiuojant nuo Kauno link Marijampolės iki degalinės „(duomenys neskelbtini)“, nėra nei kelkraščio, nei lėtėjimo ar greitėjimo juostos, šiuo atveju laikytinas selektyviu duomenų pateikimu. Kadangi nagrinėjamojoje situacijoje matyti, kad nusižengimo pradžia fiksuojama dar iki viaduko, kur yra kelkraštis, kuriuo važiuoja apelianto automobilis, tada lėtėjimo juosta prieš nusukimą į (duomenys neskelbtini) kaimą, ir užbrūkšniuotas plotas žymintis nukreipimo saleles (schemoje, pažymėtas kelias, nurodytas kelio ženklinimas, matomas kelkraštis, lėtėjimo, juosta, viadukas, bei degalinė). Iš vaizdo įrašo matyti, kad nusižengimo padarymo pradžia yra žymiai ankstesnė, negu jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tuo tarpu apie administracinio nusižengimo protokole fiksuota nusižengimo padarymo vieta, kurioje nusižengimas baigtas. Dėl nusižengimo padarymo vietos išsamiai ir teisingai pasisakyta skundžiamojoje nutartyje, todėl apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo argumentais, antrą kartą jų nekartoja.

11. Apeliaciniame skunde ginčijama administracinio nusižengimo sudėtis, teigiant, jog turi būti nustatytas subjektyviosios pusės požymis - tyčinė kaltės forma ir objektyviosios pusės požymis - veiksmai, chuliganiškos paskatos ir, kad buvo sukeltas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

12. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas, remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad važiavimas kelkraščiu, lenkiant iš dešinės automobilių koloną pripažįstamas chuliganišku vairavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-16-489/2017, 2AT-16-489/2017 ).

13. Administracinio nusižengimo byloje esantys rašytiniai tiek ir vaizdiniai įrodymai patvirtina, kaip A. B. vairuojamas automobilis magistralinio kelio atkarpoje, turinčioje dvi eismo juostas viena kryptimi, stovint transporto priemonių spūsčiai, kai apelianto krypties eismo juostos buvo užimtos, kirsdamas siaurą ištisinę liniją važiavo kelkraščiu, lėtėjimo juosta ir užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad administraciniu nusižengimu pripažintų veiksmų padarymą nulėmė noras nuvažiuoti į degalinę ir paskambinti dukrai, paklausti ar ko reikia nupirkti, nes anūkas sirgo ir tai niekaip nesietina su chuliganiškomis paskatomis. Apygardos teismo vertinimu, teisinga ir pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad A. B. teiginiai, kad jis automobilių spūstį apvažiavo ne dėl chuliganiškų paskatų, yra jo gynybinė versija. A. B. versija apie būtinumą paskambinti dukrai ir pasiteirauti ar nereikia ko nupirkti buvo pateikiama nenuosekliai. Duomenų, kad buvo skubu paskambinti dukrai byloje nėra. Matyti, kad į gydymą įstaigą dėl anūko ligos buvo kreiptasi tik po trijų dienų, t. y. 27 dieną, nurodant, kad vaikas serga trečia diena. Be to, versija, kad A. B. padarė KET pažeidimus norėdamas paskambinti dukrai neįtikinama ir dėl to, kad jis galėjo nusukti link (duomenys neskelbtini) kaimo, ar sustoti kelkraštyje, tačiau to nedarė, o pravažiavęs lėtėjimo juostą, toliau važiavo per užbrūkšniuotą kelio ženklinimo plotą, kuris žymi nukreipimo saleles ir yra gerai matomas, taip apvažiuodamas spūstyje stovinčias transporto priemones. Netrukus po KET pažeidimų sustabdytas policijos pareigūnų aplinkybių apie norą paskambinti dukrai, pareigūnams nenurodė. Net ir tuo atveju, jeigu apeliantui būtų būtinybė paskambinti dukrai dėl anūko, jis turėjo vadovautis kelių ženklinimu, važiuoti automobilių spūstyje, ar nusukti link (duomenys neskelbtini) kaimo ir tada skambinti. Tačiau apeliantas, nepaisydamas KET taisyklių, apvažiavo automobilių spūstį dešine puse, kirto siaurą ištisinę liniją, važiavo kelkraščiu, lėtėjimo juosta ir užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles. Taigi, akivaizdu, kad toks A. B. važiavimas sukėlė pavojų eismo dalyviams dėl akivaizdžiai padidėjusios rizikos kilti eismo įvykiui, kurio metu galėjo būti apgadintos transporto priemonės ar sužaloti kelkraščiu ėję pėstieji. Tokie apelianto veiksmai buvo tyčiniai, jis pats priėmė sprendimą apvažiuoti spūstį iš dešinės važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo juosta, vedančia link (duomenys neskelbtini) kaimo, neketindamas ten sukti, ir važiuodamas per užbrūkšniuotą plotą, kuris žymi nukreipimo saleles, taip siekdamas greičiau pasiekti savo kelionės tikslą, tokiu būdu pasielgė nepagarbiai su kitais eismo dalyviais, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojoms, savo interesus (spūsties metu greičiau pasiekti kelionės tikslą, nelaukiant, o aplenkiat kitus vairuotojus, pažeidžiant KET) įgyvendino, šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui, ir savo veiksmais sukėlė kitų eismo dalyvių nepasitenkinimą.

14. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad tiek Institucija, tiek teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nustatė administracinio nusižengimo tiek subjektyviuosius, tiek ir objektyviuosius požymius, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, pasisakė dėl jų reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, konstatuodami, kad apeliantas vairavo chuliganiškai, jo veiksmai atitinka visus ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėties požymius ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu apelianto pateiktose nutartyse, kurias prašoma vertinti ir taikyti nagrinėjamojoje situacijoje, nustatytos kitokios aplinkybės, todėl jomis vadovautis ir taikyti nėra pagrindo.

15. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba jos terminą sutrumpinti. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. A. B. skirta minimali sankcijoje numatyta bauda (450 eurų) ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam 12 mėnesių terminui.

16. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024).

17. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas tokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar jos terminą sutrumpinti, nenustatė. Apeliaciniame skunde pateiktos teismų praktikos pavyzdžiai, kai teismai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, patvirtina, kad esant išimtinėms aplinkybėms, galimas atsakomybės individualizavimas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, tačiau tokios išimtinės aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos.

18. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, atsižvelgiama į tai, kad A. B. KET pažeidimus padarė visiškai ignoruodamas geros moralės elgesio normas, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų ne tik eismo dalyvių saugumui, bet ir sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Administracinis nusižengimas padarytas eismo spūsties metu, didelio intensyvumo kelyje. Byloje pagrįstai nenustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes apeliantas nesutiko, kad kėlė pavojų eismo saugumui, kad jo veiksmai buvo chuliganiški. Sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad jis buvo du kartus baustas administracine tvarka 2019 metais ir 2020 metais, nuobaudos yra negaliojančios.

19. Apeliaciniame skunde prašant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nurodomos aplinkybės susijusios su A. B. darbu, asmeniniais poreikiais, šeimos poreikiais ir savanoriavimu. Nurodo, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, susirasti kitą darbą jo amžiaus žmogui, neturint teisės vairuoti transporto priemones praktiškai neįmanoma. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Dėl to apelianto darbo pobūdis ir užimamos pareigos nepripažintinos aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima jam neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos terminą.

20. Apeliantas nurodo, kad sode augina daržoves, į kurį nuvažiuoti reikalinga teisė vairuoti, neužauginant daržovių šeima nukentės finansiškai, be to pasirašė statybos rangos sutartį, kuria sutarė sode statyti mobilų namelį, todėl nuolat teks vykti į sodą. Gaunamos pajamos minimalios, padeda dukroms, vežioja anūką, rūpinasi ligota garbaus amžiaus mama, savanoriauja (duomenys neskelbtini), kur jo veikla susijusi su transporto priemonės vairavimu. Byloje yra pateikiami šiuos teiginius pagrindžiantys dokumentai. Netekus teisės vairuoti transporto priemones negalės išlaikyti ir padėti savo šeimai ir artimiesiems, nukentės ir jie. Tačiau apelianto nurodytos šeiminės ir socialinės aplinkybės, dėl kurių jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nelaikytinos tokiomis aplinkybėmis, kurios šiuo atveju sudarytų pagrindą neskirti arba trumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės trukmę.

21. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad A. B. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turės įtaką įprastiniam A. B. asmeniniam ir visuomeniniam gyvenimui, tačiau tai yra neišvengiama administracinio poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas.

22. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti A. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartis paliekama nepakeista ir apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.