Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-877-730/2017, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1043-112-2015.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šios taisyklės galioja ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straispnis). Teisėja nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal atskirajame skunde ir atsiliepime į jį šalių nurodytus argumentus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu ir 2017 m. balandžio 19 d. prašymu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Įvertinus šių dokumentų turinį, konstatuotina, kad dauguma jų jau buvo pateikti Klaipėdos apygardos teismui, nagrinėjant civilinę bylą iš esmės bei sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą pirmosios instancijos teisme. Tiek naujai teikiamais, teik jau esančiais byloje duomenimis apeliantas iš esmės siekia įrodyti, kad ieškovas su apeliantu atsiskaitė ne už perkamas akcijas, bet įvykdant atsiskaitymą pagal kitus šalių sandorius.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas nenurodė aplinkybių, kodėl įrodymai (ta jų dalis, kurių byloje nėra) negalėjo būti pateikti nagrinėjant byląą iš esmės arba pirmosios instancijos teisme, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą. Dėl šių priežasčių apelianto naujai pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl žodinio proceso

Apeliantas 2017 m. balandžio 19 d. prašyme prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Pagal bendrąją proceso įstatyme įtvirtintą taisyklę atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai tokį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio (atskirojo) skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Šiuo atveju, atsižvelgdamas į nagrinėjamo teisinio ginčo pobūdį, apeliacinis teismas sprendžia, kad žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas nėra būtinas, nes jam išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, o proceso dalyvių pozicija išsamiai išdėstyta procesiniuose dokumentuose (CPK 185 str.).

Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, CPK 6 straipsniu, pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007).Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, be kita ko, taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014, kt.).Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi apeliantas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus.Vertinant ar pareiškėjo nurodomos aplinkybės atitinka minėtus kriterijus, pažymėtina, kad tokiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba šio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.Šioje civilinėje byloje apeliantas prašo atnaujinti procesą, kadangi jo nurodomas naujai paaiškėjusias aplinkybes esą pagrindžia apelianto 2016 m. rugpjūčio 26 d. gauti nauji įrodymai: 2012 m. gruožio 10 d. sudarytas pinigų priėmimo–perdavimo aktas, 2012 m. gegužės 2 d. ieškovo prašymas ir su juo susiję trys bankiniai pavedimai, 2013 m. birželio 1 d. garantinis laiškas. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jo pateikti įrodymai atitinka šiuos kriterijus: a) jie turi reikšmės bylai; b) bylos nagrinėjimo metu teismui apie juos nebuvo žinoma, nes apeliantas negalėjo jų pateikti ne dėl savo kaltės, kadangi jie buvo pagrobti ir apeliantas visais jam įmanomais būdais stengėsi juos atgauti ir atgavo.Apeliantas taip pat nurodo, jog pagal ginčo 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį buvo su juo atsiskaityta ne už perkamas akcijas, bet įvykdant atsiskaitymus pagal kitus šalių sudarytus sandorius, tai yra, ieškovas atsiskaitė už iš apelianto įsigytą nekilnojamąjį turtą: namą (duomenys neskelbtini), dvi komercines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), namą su žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), kreditinį reikalavimą bankroto administratoriui, notarui už dalį UAB „Lotidė“ komercinių patalpų. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015 priimtų 2015 m. liepos 28 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo ir 2016 m. gegužės 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties turinio matyti, kad apelianto nurodytos aplinkybės, jog atsiskaitant šalims pagal ginčo 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas faktiškai atsiskaitė pagal kitus šalių sudarytus sandorius, pagal kuriuos nebuvo atsiskaitęs, buvo tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo nagrinėtos ir įvertintos. T. y. pats apeliantas šiais argumentais grindė savo poziciją byloje, o bylą nagrinėję teismai šias aplinkybes analizavo ir vertino. Civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015 yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp ieškovo ir apelianto, įrodymai, susiję su šalių vykdytu pirkimo–pardavimo sandoriu dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (2012 m. birželio 25 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriuo apeliantas įsigijo šį turtą, 2013 m. sausio 13 d. ieškovo ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas, adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenys, jog nekilnojamąjį turtą ieškovas įsigijo pagal 2012 m. gruodžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį, įgaliojimas apeliantui parduoti nekilnojamąjį turtą). Kaip matyti iš apelianto prašyme atnaujinti procesą nurodomų aplinkybių, prie prašymo atnaujinti procesą pridėtų įrodymų, civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015 esančių įrodymų, apeliantas pats buvo jo nurodomų sandorių šalimi, buvo susijęs su šiais įvykiais, todėl akivaizdu, jog atsiskaitymų pagal sandorius aplinkybės apeliantui buvo žinomos civilinės bylos Nr. e2-1043-112/2015 nagrinėjimo metu, jis šias aplinkybes buvo nurodęs ir teismui, taigi, prašyme atnaujinti procesą nurodomos faktinės aplinkybės neatitinka naujumo kriterijaus. Be to, kaip matyti iš civilinės bylos Nr. e2-1043-112/2015 medžiagos, 2012 m. gruožio 10 d. pinigų priėmimo–perdavimo aktą apeliantas 2015 m. lapkričio 6 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui, teismas jį pridėjo prie bylos ir, priimdamas procesinį sprendimą byloje, jį vertino (žr. apeliaicinio teismo nutarties 8 lapą). 2012 m. gegužės 2 d. apelianto prašymas ieškovui taip pat yra byloje, jis buvo pateiktas 2015 m.gegužės 26 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje ir pridėtas prie bylos, teismas sprendime šį įrodymą, jo santykį su kitais bylos įrodymais analizavo, priimdamas sprendimą. Taigi, akivaizdu, kad ne tik apeliantui, bet ir teismui šie įrodymai buvo žinomi nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1043-112/2015, jie teismų buvo įvertinti, todėl šie apelianto nurodomi kaip nauji įrodymai, turintys pagrįsti naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes, naujumo kriterijaus taip pat neatitinka.Vertinanat, ar apeliainto kartu su prašymu atnaujinti procesą pateiktas ieškovo A. L. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2012 m. gegužės 2 d. buvo atlikti 2012 m. gegužės 2 d. prašyme nurodyti pavedimai A. P., R. K. ir A. Z., patvirtina apelianto nurodomą aplinkybę (kad A. L. šiuos mokėjimus atliko ne atsiskaitydamas už akcijas, o už įsigytą iš apelianto nekilnojamąjį turtą), pažymėtina, kad šis įrodymas, nors jis nagrinėjant bylą ir nebuvo pateiktas, jokių naujų faktinių išnagrinėtos bylos aplinkybių, kurios galėtų lemti kitokį teismo sprendimą, nepatvirtina. Visų pirma, aplinkybė, kad tokie pervedimai ieškovui prašant, buvo atlikti, nagrinėjant bylą buvo žinoma, nes apie šiuos pavedimus, kaip vieną iš atsiskaitymo tarp ginčo šalių būdų, buvo nurodyta tiek ieškovo pateiktame 2012 m. gruodžio 26 d. pinigų priėmimo- perdavimo akte, tiek ir atsakovo (apelianto) pateiktame 2012 m. gruodžio 10 d. pinigų priėmimo- perdavimo akte. Dėl šių aktų vertinimo ir jų tarpusavio santykio, minėta, pasisakė tiek pirmosios, tiek apeliaicinės instancijos teismai. Taigi, aplinkybė apie šių pavedimų atlikimo faktą nagrinėjant bylą tiek pačiam pareiškėjui, tiek teismui buvo žinoma, teismas įvertino ir tai, kokiu pagrindu šie mokėjimai buvo atlikti, todėl banko sąskaitos išrašas jokios esminės įtakos įsiteisėjusiam teismo sprendimui negali turėti. Antra, apeliantas visiškai nepagrįstai nurodo, kad banko sąskaitis išraše nurodoma mokėjimo paskirtis esą patvirtina, kad šie mokėjimai buvo už ieškovo įsigytą nekilnojamąjį turtą, nes mokėjimo paskirties skiltyje yra įrašas Lotitudė, kas niekaip nepagrindžia apelianto argumento dėl atsiskaitymo šiais pavedimais už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Apelianto pateiktas 2013 m. birželio 1 d. garantinis laiškas, taip pat, nors nagrinėjant civilinę bylą ir nebuvo pateiktas, jokių naujų esminių bylos aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, nepatvirtina. Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis ieškovo A. L. ir atsakovo J. J. buvo sudaryta 2013 m. sausio 3 dieną. Joje yra aiškus ir nedviprasmiškas pardavėjo, (t.y. apelianto J. J.) pareiškimas, kad 200 000 litų pardavėjas iš pirkėjo gavo prieš pasirašant šią sutartį ir kad šis pareiškiams kartu yra ir pakvitavimas apie gautus pinigus už parduotus daiktus (sutarties 4.2 punktas). Sutarties, kurioje yra apelianto patvirtinimas apie pinigų gavimą iki sandorio sudarymo, data yra ankstesnė už apelianto pateikto garantinio laiškoišrašymo datą, tad apelianto pareiškimas aptariamame garantime laiške, esą jis kaip akcijų pirkimo- pardavimo sutarties garantą perrašo A. L. žemės sklypą su statiniais, negali paneigti notaro patvirtintoje sutaryje atskirai aptarto ir paties apelianto atskirai pasirašyto pareiškimo apie pinigų gavimą iki sandorio sudarymo. Taigi, šis įrodymas niekaip negali patvirtinti apelianto nurodomos aplinkybės dėl atsiskaitymo už akcijas turtu, o tai reiškia, kad jokios esminės reikšmės išnagrinėtoje byloje jis negali turėti. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; kt.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad apelianto nurodomos faktinės aplinkybės arba šias aplinkybes galėję patvirtinti įrodymai apeliantui nebuvo ir negalėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo metu ir apie šias aplinkybes bei šių įrodymų egzistavimą, jų turinį tapo žinoma jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimo

CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai aiškiai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai aiškiai melaginga eksperto išvada, žinomai aiškiai neteisingas vertimas, dokumentų ar daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.Apeliantas atskirajame skunde dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad ginčo 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra suklastota, tačiau nenurodo, jog dėl šio fakto būtų priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, nepateikia šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, apeliantas atskirajame skunde neginčija, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ginčo 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimo fakto. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atmestas apelianto skundas ir palikta galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartis, kuria buvo pripažinta, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. prokuratūros priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinę ir teisinę situaciją ir nustatė, jog nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktą.Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylos sustabdymo

Apeliantas su 2017 m. balandžio 19 d. prašymu teikia duomenis, kad 2016 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl to prašo sustabdyti atskirojo skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis sprendimas ikiteisminiame tyrime ar grąžinti pareiškimą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.Civilinės bylos sustabdymas galimas tik CPK numatytais atvejais (CPK 163, 164 straipsniai). Ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra priskiriamas prie įstatyme numatytų civilinės bylos sustabdymo pagrindų, todėl apelianto prašymą tenkinti nėra teisinio pagrindo. Tuo atveju, jeigu pardėto ikiteisminio tyrimo pasėkoje būtų priimtas ir įsiteisėtų teismo nuosprendis, kuris atitiktų CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto kriterijus, apeliantas galėtų iš naujo reikšti prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu dėl proceso atnaujinimo.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Kiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme jau yra priimtas baigiamasis aktas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, tokio ieškovo prašymo pagrįstumas įvertintinas apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas teismas priteisia iš antrosios šalies. Įvertinus tai, kad šia nutartimi atskirasis skundas patenkintas, klausimas yra išspręstas ieškovo naudai, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punkte nurodyto leistino dydžio, apeliacinės instancijos teismas priteisia iš apelianto ieškovui A. L. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. J. 200,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovui A. L..