Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui J. J. dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, nuostolių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015 vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Prašo atnaujinti civilinės bylos procesą, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimą, išnagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

5. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu grindžiamas prašymas paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (CPK 367 straipsnio 3 dalis). Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

6. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip – patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. apžvalga „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007“. Teismų praktika. 2007, 26.).

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015 m. liepos 28 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015, kuriuo tenkino ieškovo A. L. ieškinį dėl 2012 m. balandžio 2 d. ieškovo A. L. ir atsakovo J. J. sudarytos UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo ir 59 390,43 Eur skolos, 5 939,04 Eur palūkanų bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos sprendimo, 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir 2015 m. liepos 28 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

8. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad atsakovas J. J. 2016 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015. Prašymas buvo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-877-730/2017 atsakovo prašymo netenkino ir proceso neatnaujino. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį paliko nepakeistą.

9. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2019 m. sausio 3 d. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui A. L. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo. Teismas patenkino ieškovo J. J. ieškinį ir pripažino negaliojančiu tarp ieškovo J. J. ir atsakovo A. L. sudarytos 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto Duomenys neskelbtini, pirkimo – pardavimo sutarties 4.2 punktą, nustatantį, kad pardavėjas pareiškia, jog 200 000 Lt iš pirkėjo gavo ir šis pareiškimas kartu yra pakvitavimas apie gautus pinigus už parduotus daiktus. Priteisė iš atsakovo A. L. ieškovui J. J. 57 924 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas pagal skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas motyvus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015, grindžia argumentais, jog civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019 buvo nustatytos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2020 teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas su šiuo vertinimu nesutinka.

11. Visų pirma, pareiškėjas netinkamai interpretuoja Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019, nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas.

12. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019, matyti, kad teismas nustatė, jog atsakovas A. L. pinigines lėšas už perkamas UAB „Lotidė“ akcijas perdavė ieškovui 2012 metais, o ieškinį dėl akcijų pirkimo –pardavimo sutarties nutraukimo ir lėšų priteisimo iš ieškovo atsakovas pareiškė 2015 m. vasario 17 d. Nurodytoje civilinėje byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas A. L. būtų reikalavęs iš ieškovo perduoti nuosavybės teisę į UAB „Lotidė“ akcijas 2013, 2014 metais. Šios bylos aplinkybės patvirtina, kad po 2013 m. sausio 3 d. sutarties sudarymo ginčo šalys gana ilgą laikotarpį viena kitai pretenzijų nereiškė nei pagal ginčijamą sutartį, nei pagal UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Teismas padarė išvadą, kad šalių veiksmai po ginčijamos sutarties sudarymo patvirtina, jog šalių valią atitiko tikrieji šalių ketinimai, tai yra ieškovas J. J. perleidžia už gautas iš atsakovo A. L. lėšas ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą Duomenys neskelbtini, o atsakovas A. L. sutiko su tuo, jog jis nebereiškia ieškovui reikalavimų dėl UAB „Lotidė“ akcijų, turto perleidimo atsakovui (sprendimo 30 punktas). Teismas taip pat nurodė, kad dėl to ieškovas J. J. byloje pagrįstai įrodinėja, kad piniginės lėšos pagal 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį ieškovui nebuvo mokamos prieš 2013 m. sausio 3 d. sutarties sudarymą, šalys ginčo turto kainos sumokėjimu pripažino lėšų ieškovui perdavimą pagal UAB „Lotidė“ akcijų perleidimo sutartį (sprendimo 31 punktas). Teismas konstatavo, kad tarp šalių iškilus konfliktui atsakovas A. L. nutarė pareikšti ieškinį dėl skolos už UAB „Lotidė“ akcijas priteisimo, nors 2013 m. sausio 3 d. sutartyje nurodytos turto kainos atsakovas ieškovui nesumokėjo. Taigi, atsakovas A. L. 2013 m. sausio 3 d. sutarties sudarymo metu suklaidino ieškovą J. J., kad atsakovas nereikalaus iš ieškovo sugrąžinti lėšas už UAB „Lotidė“ akcijas ir lėšos, ieškovo gautos už UAB „Lotidė“ akcijas, yra įskaitytos į turto kainą, mokėtiną už turtą Duomenys neskelbtini. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškinį patenkinti ir nustatyti, jog ieškovas negavo lėšų pagal 2013 m. sausio 3 d. sutartį, ieškovas dėl suklydimo 2013 m. sausio 3 d. sutartyje patvirtino apie turto kainos sumokėjimą (sprendimo 34 punktas). Teismas konstatavo ir tai, kad protingo asmens veiksmų neatitiktų atsakovo A. L. sprendimas sumokėti ieškovui J. J. 200 000 Lt pagal ginčijamą sutartį tuo metu, kai atsakovas A. L. jau buvo sumokėjęs 205 063 Lt ieškovui už UAB „Lotidė“ akcijas ir ieškovas nevykdė įsipareigojimo perduoti nuosavybės teisę į UAB „Lotidė“ akcijas (sprendimo 40 punktas).

13. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo A. L. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimo, nurodė, kad bylos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių valią atitiko tikrieji šalių ketinimai, tai yra ieškovas J. J. perleidžia už gautas iš apelianto A. L. lėšas ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą Duomenys neskelbtini., o apeliantas A. L. sutinka su tuo, jog jis nebereiškia ieškovui reikalavimų dėl UAB „Lotidė“ akcijų, turto perleidimo apeliantui (nutarties 48 punktas). Tai yra apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendime nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas.

14. Taigi iš aptartų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, jog priešingai, nei nurodo pareiškėjas, nebuvo konstatuota, jog A. L. iki 2013 m. sausio 3 d. didesnėmis piniginėmis lėšomis nedisponavo, todėl negalėjo sumokėti A. J. piniginių lėšų pagal 2012 m. vasario 4 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019 teismas konstatavo, jog J. J. suklydimas pasireiškė tuo, jog J. J. jau buvo gavęs iš A. L. analogišką pinigų sumą už UAB „Lotidė“ akcijų pardavimą, todėl pasirašydamas pinigų perdavimo – priėmimo aktą buvo įsitikinęs, kad tokiu būdu patvirtina apie pinigų gavimą už parduodamą nekilnojamą, nes tikėjosi, jog A. L. iš jo nebereikalaus pinigų, kuriuos buvo sumokėjęs už UAB „Lotidė“ akcijas (2019 m. sausio 3 d. sprendimo 34 punktas). Šiame sprendime taip pat akcentuota, jog J. J. suklydimas dėl atsiskaitymo už nekilnojamą turtą paaiškėjo tik po to, kai A. L. buvo priteista piniginė suma už akcijas.

15. Antra, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, t. y. jog pagal 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su J. J. buvo atsiskaityta ne už perkamas akcijas, bet įvykdant atsiskaitymus pagal kitus šalių sudarytus sandorius, buvo tiek pareiškėjui, tiek kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims žinomos. Iš civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015 priimto 2015 m. liepos 28 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo bei 2016 m. gegužės 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties turinio matyti, kad šios nurodytos aplinkybės buvo aptartos ir įvertintos. Tai yra teismų nurodyta, kad iš byloje esančio 2012 m. gruodžio 26 d. pinigų perdavimo – priėmimo akto, kurį pasirašė J. J. ir A. L., matyti, kad ieškovas A. L. pagal 2012 m. vasario 4 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį sumokėjo, o atsakovas J. J. gavo 205 063,29 Lt. A. L. UAB „Lotidė“ akcininku Juridinių asmenų registre neįregistruotas. Ieškovas pateikė 2012 m. gruodžio 26 d. pinigų perdavimo – priėmimo aktą, kurį pasirašė jis ir J. J.. Šiame akte nurodyta, kada ir kokias pinigų sumas J. J. gavo iš A. L.. Akte taip pat nurodyta, kad pinigai gauti pagal akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2012 m. vasario 4 d. Kitos akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tą pačią dieną, nėra. Klaipėdos apygardos teismas padarė išvadą, kad po 2012 m. gegužės 2 d. prašymo pasirašymo šalys susitarė, kad ieškovas atsakovo kreditoriams perveda lėšas atsiskaitydamas ne už namą, o būtent už akcijas.

16. Trečia, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog teismas padarė išvadą, kad A. L. iki 2013 m. sausio 3 d. didesnėmis piniginėmis lėšomis nedisponavo ir tai turi esminės reikšmės proceso atnaujinimui, nepagrįsta. 2019 m. sausio 3 d. sprendimo 28 punkte nurodyta, kad teismas, įvertinęs pinigų priėmimo – perdavimo aktų turinį, konstatuoja, jog atsakovas A. L. nedisponavo didesnėmis piniginėmis lėšomis iki 2013 m. sausio 3 d. sandorio sudarymo. Tarp šalių nėra ginčo, jog didžiausią lėšų dalį, tai yra 25 000 Eur, nurodytus 2012 m. gruodžio 10 d., 2012 m. gruodžio 26 d. pinigų priėmimo – perdavimo aktuose, ieškovui J. J. pervedė ne atsakovas A. L., bet atsakovo nurodymu trečiasis asmuo. Taigi ši aplinkybė tirta ir vertinta analizuojant A. L. galimybes atsiskaityti už perkamą nekilnojamąjį turtą , atsižvelgiant į tai, kad iš esmės analogiška suma tuo pat metu A. L. J. J. buvo sumokėta už perkamas UAB „Lotidė“ akcijas.

17. Taigi apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, sudarančioms pagrindą atnaujinti civilinės bylos procesą, įstatyme keliamų reikalavimų, todėl prašymas negali būti tenkinamas.

Dėl termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo (ne) praleidimo

18. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju prašymas pateiktas teismui 2019 m. gegužės 26 d. Minėta, jog pareiškėjas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą šiuo atveju grindžia aplinkybėmis, paaiškėjusiomis priėmus Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendžia, jog šios aplinkybės buvo žinomos (negalėjo būti nežinomos) pareiškėjui jau po Klaipėdos apygardos teismo sprendimo (2019 m. sausio 3 d.) ir apeliacinės instancijos teismo nutarties (2020 m. sausio 9 d.) priėmimo. Todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju vėliausias terminas, nuo kurio skaičiuotinas sužinojimas apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, yra 2020 m. sausio 13 d. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties J. J. įteikimo diena). Todėl laikytina, jog prašymas paduotas praleidus šį terminą. Pareiškėjui neprašant šio termino atnaujinti klausimas dėl termino atnaujinimo nespręstinas.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, kadangi nenustatyti byloje pagrindai CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui bei prašymas pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, dėl to šis prašymas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

22. Pareiškėjo prašymą atmetus jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

23. Suinteresuotas asmuo A. L. nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo J. J. prašymo dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015 atnaujinimo netenkinti.

Nutarties kopijas išsiųsti šalims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.