Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-938-265/2020, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimą, ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 28 d. sprendimu tenkino ieškovo A. L. (A. L.) ieškinį, nutraukė ieškovo A. L. ir atsakovo J. J. 2012 m. balandžio 2 d. sudarytą akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovui 59 390,43 Eur, sumokėtų pagal 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį bei iš atsakovo priteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimą nepakeistą. 2019 m. sausio 3 d. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-311-479/2019, akcentavo, kad A. L. iki 2013 m. sausio 3 d. didesnėmis piniginėmis lėšomis nedisponavo. Teismas nustatė ir kitas svarbias aplinkybes, o būtent tai, kad A. L., pervedęs vieną pinigų sumą, už įgytus skirtingus daiktus ir vykdydamas mokėjimus pagal skirtingas sutartis, vėliau, šioje prašomoje atnaujinti procesą civilinėje byloje, atgavo atgal sumokėtas sumas, kurias buvo sumokėjęs skirtingiems pinigų gavėjams, o realiai liko skolingas šioje civilinėje byloje, t. y. pats buvo skolingas ir pats prisiteisė savo skolą, teikdamas dokumentus, kurie negalėjo būti vertinami kaip įrodymai šioje civilinėje byloje, nes pateiktos sumokėtos pinigų sumos, kaip dabar paaiškėjo, buvo mokamos visiškai kitiems pinigų gavėjams. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo nutarties konstatuojamoje dalyje yra nustatyta, kad A. L. neturėjo piniginių lėšų ir negalėjo atsiskaityti su pareiškėju, taip pat kad nurodyti mokėjimai J. J. civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015 buvo atlikti ne už perkamas akcijas, bet už keturis nekilnojamojo turto vienetus. Pareiškėjo teigimu, A. L. civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015 teikė klaidingus duomenis ir įrodymus, todėl teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kurį galima ištaisyti tik atnaujinus procesą civilinėje byloje.

3. Suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepime į prašymą nurodė, jog pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Teigė, kad pareiškėjo nurodytų aplinkybių negalima vertinti kaip naujai paaiškėjusių. Pareiškėjo nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019 buvo išnagrinėtas šalių ginčas dėl tarpusavio atsiskaitymo pagal 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Šioje byloje teismas patenkino ieškinį iš priteisė ieškovui J. J. sutartyje nurodytą pinigų sumą, nes išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus pripažino, jog J. J. suklydo pasirašydamas 2012 m. gruodžio 26 d. pinigų priėmimo – perdavimo aktą. Būtent šioje byloje teismas motyvavo, jog J. J. suklydimas pasireiškė tuo, jog jis jau buvo gavęs iš A. L. analogišką pinigų sumą už uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lotidė“ akcijų pardavimą, todėl pasirašydamas šį aktą buvo įsitikinęs, kad tokiu būdu patvirtina apie pinigų gavimą už parduodamą nekilnojamą turtą, nes tikėjosi, jog A. L. iš jo nebereikalaus pinigų, kuriuos buvo sumokėjęs už UAB „Lotidė“ akcijas. Be to, būtent šioje byloje teismas pasisakė, kad J. J. jo suklydimas dėl atsiskaitymo už nekilnojamą turtą paaiškėjo tik po to, kai A. L. buvo priteista piniginė suma už akcijas. Tokiu būdu akivaizdu, kad būtent šioje byloje, J. J. ieškinio patenkinimo pagrindu buvo nurodytos aplinkybės, nustatytos prašomoje atnaujinti byloje, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-l043-112/2015.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjo J. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015.

5. Teismas nustatė, kad proceso atnaujinimo pagrindu nurodomos aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos jau 2020 m. sausio 13 d., o pareiškimas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas tik 2020 m. gegužės 26 d., todėl pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių prašymo padavimo terminą.

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, aplinkybė, jog A. L. iki 2013 m. sausio 3 d. didesnėmis piniginėmis lėšomis nedisponavo, tirta ir vertinta analizuojant A. L. galimybes atsiskaityti už perkamą nekilnojamąjį turtą, atsižvelgiant į tai, kad iš esmės analogiška suma tuo pat metu J. J. buvo sumokėta už perkamas UAB „Lotidė“ akcijas, todėl nėra pagrindo atnaujinti bylos procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

7. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019 akcentuota, jog J. J. suklydimas dėl atsiskaitymo už nekilnojamąjį turtą paaiškėjo tik po to, kai A. L. buvo priteista piniginė suma už akcijas civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Pareiškėjas J. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015 ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą bylą išnagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pareiškėjas terminą pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo praleido dėl teismo kaltės. Pirmasis prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2020 m. vasario 19 d., tačiau teismas įpareigojo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį, netenkino prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atsisakė priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Dėl šalyje paskelbto karantino pareiškėjas neteko darbo, negalėjo laiku sumokėti žyminio mokesčio, todėl buvo priverstas praleisti terminą pareiškimui pateikti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti terminą pareiškimui pateikti.

8.2. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019 konstatavo, jog A. L. neturėjo piniginių lėšų atsiskaityti su pareiškėju bei kad mokėjimai buvo atlikti ne už perkamas akcijas, bet už nekilnojamąjį turtą.

9. Suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog nėra jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios apeliantui nebuvo žinomos iki civilinės bylos Nr. e2-1043-112/2015 išnagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

11. Bylos duomenimis, pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015. Pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė tuo pagrindu, jog nenustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo

12. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.

13. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai yra atsiradus naujai paaiškėjusiai esminei bylos aplinkybei, kuri, kaip nurodo pareiškėjas, jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje kaip naujai paaiškėjusia ir esminę reikšmę byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui turinčia aplinkybe prašoma pripažinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019 nustatytą aplinkybę, jog A. L. iki 2013 m. sausio 3 d. didesnėmis piniginėmis lėšomis nedisponavo, todėl negalėjo sumokėti J. J. piniginių lėšų pagal 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019 nėra konstatuota, kad A. L. iki 2013 m. sausio 3 d. didesnėmis piniginėmis lėšomis nedisponavo, todėl negalėjo sumokėti J. J. piniginių lėšų pagal 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Teismas nustatė, jog minėtoje civilinėje byloje konstatuota, kad pareiškėjo J. J. suklydimas pasireiškė tuo, jog jis jau buvo gavęs iš A. L. analogišką pinigų sumą už UAB „Lotidė“ akcijų pardavimą, todėl pasirašydamas 2012 m. gruodžio 26 d. pinigų perdavimo – priėmimo aktą buvo įsitikinęs, kad tokiu būdu patvirtina apie pinigų gavimą už parduodamą nekilnojamąjį turtą, nes tikėjosi, jog A. L. iš jo nebereikalaus pinigų, kuriuos buvo sumokėjęs už UAB „Lotidė“ akcijas (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimo 34 punktas). Teismas taip pat pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog didžiausią lėšų dalį, tai yra 25 000 Eur, nurodytus 2012 m. gruodžio 10 d., 2012 m. gruodžio 26 d. pinigų priėmimo – perdavimo aktuose, ieškovui J. J. pervedė ne atsakovas A. L., bet atsakovo nurodymu trečiasis asmuo (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimo 28 punktas). Be to, teismas, nagrinėdamas ginčą, nustatė, jog 2012 m. gruodžio 26 d. pinigų priėmimo – perdavimo aktu yra patvirtinama, kad ieškovui pagal 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį sumokėta 205 063 Lt (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimo 26 punktas). Šiame sprendime akcentuota, jog J. J. suklydimas dėl atsiskaitymo už nekilnojamąjį turtą paaiškėjo tik po to, kai A. L. buvo priteista piniginė suma už akcijas iš pareiškėjo J. J. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019 nėra nustatyta, jog atsakovas A. L. neturėjo galimybės atsiskaityti su pareiškėju J. J. pagal 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Atskirojo skundo argumentai šių nustatytų aplinkybių nepaneigia.

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės jam buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, t. y. iš civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015 priimto pirmosios instancijos teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimo bei apeliacinės instancijos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties matyti, kad šios nurodytos aplinkybės buvo aptartos ir įvertintos, o formalus rėmimasis jų sužinojimu po Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Dėl termino pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo

18. Apeliantas teigia, jog terminą pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo praleido dėl teismo kaltės, t. y. pirmasis prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2020 vasario 19 d., tačiau teismas įpareigojo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį, netenkino prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atsisakė priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Dėl šalyje paskelbto karantino pareiškėjas neteko darbo, negalėjo laiku sumokėti žyminio mokesčio, todėl buvo priverstas praleisti terminą pareiškimui pateikti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti terminą pareiškimui pateikti.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/916/2015).

20. Būtent prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

21. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).

22. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino eiga pareiškėjui prasidėjo nuo 2020 m. sausio 13 d., įteikus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-57-450/2020, kurioje pareiškėjas buvo ieškovas, todėl jis žinojo arba turėjo žinoti ne tik apie nagrinėjamą bylą nuo jos iškėlimo teisme dienos, tačiau ir apie byloje priimtą teismo procesinį sprendimą. Atitinkamai apeliantui turėjo būti žinoma ir apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą procesinio sprendimo priėmimo metu, t. y. 2020 m. sausio 9 d. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas pateikė 2020 m. gegužės 26 d., t. y. daugiau kaip vieną mėnesį praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl įpareigojimo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį bei netenkinto prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nepateikus įrodymų apie apelianto sudėtingą turtinę padėtį ir tik deklaratyviai nurodant, jog pareiškėjas dėl šalyje paskelbto karantino neteko darbo, negalėjo laiku sumokėti žyminio mokesčio, todėl buvo priverstas praleisti terminą pareiškimui pateikti, negali būti laikomos svarbiomis, atitinkančiomis bonus pater familias kriterijus ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą.

23. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad apeliantas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

24. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui ir bylos baigčiai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Apeliantas atskirajame skunde taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apelianto atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos jo naudai nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).

27. Suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atlyginti patirtas 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

28. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2020 m. liepos 13 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2020 m. I ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 381 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, surašymą, maksimalus atlygis yra 552,40 Eur (1 381 Eur x 0,4). Atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymas prilyginamas dokumento, numatyto Rekomendacijų 8.16 punkte, parengimui. Taigi, nagrinėjamoje byloje suinteresuoto asmens A. L. patirtos 200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurios neviršija Rekomendacijose nustatyto užmokesčio už tokias paslaugas maksimalaus dydžio, priteistinos jam iš apelianto (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.