- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-03
- Bylos Nr.
- e2-311-479/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00560-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- A. L.
dalyvaujant ieškovui J. J., ieškovo atstovams advokatui L. Ž., advokato padėjėjui D. M., atsakovui A. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui A. L. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas J. J. 2017-08-21 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl su atsakovu sudarytos nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis atsakovui A. L. 2013-01-03 už 200 000 Lt (57 924 Eur) pardavė žemės sklypą bei statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Iki šios sutarties sudarymo tarp šalių vyko derybos dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių patalpų pirkimo–pardavimo. Kadangi atsakovas A. L. neturėjo pakankamai lėšų šiam turtui įsigyti, šalys vykdė derybas dėl ieškovui J. J. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo.
2. 2012-05-02 šalys pasirašė susitarimą, pagal kurį atsakovas A. L. įsipareigojo sumokėti pinigines lėšas ieškovui J. J. už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
3. 2012-12-10 šalys pasirašė piniginių lėšų perdavimo aktą. Šiuo aktu buvo siekiama nustatyti, kokio dydžio lėšas ieškovas J. J. yra gavęs iš atsakovo A. L. už parduodamą atsakovui nekilnojamąjį turtą. Sutarties dėl (duomenys neskelbtini), esančio turto pardavimo atsakovui A. L. šalys nesudarė dėl to, kad atsakovas A. L. turėjo išvykti į užsienį.
4. 2013-01-03 šalys susitarė nuvykti į notaro biurą ir sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovui A. L. Atsakovas A. L. tada ieškovui J. J. padavė pasirašyti 2012-12-26 pinigų priėmimo–perdavimo aktą. Kadangi akte nurodytas lėšų dydis atitiko parduodamo daikto kainą, šį aktą ieškovas J. J. pasirašė nerūpestingai, tai yra pasitikėdamas ir tikėdamasis, kad šios lėšos bus įskaitytos į atsakovui A. L. parduodamo nekilnojamojo turto kainą. Šalys tą pačią dieną sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl pardavimo atsakovui A. L. už 200 000 Lt (57 924 Eur) žemės sklypo bei statinių, esančių (duomenys neskelbtini).
5. Praėjus dvejiems metams nuo šio sandorio sudarymo, atsakovas A. L. pareiškė ieškovui J. J. ieškinį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo bei restitucijos taikymo. Šioje byloje teismas nustatė, kad 2012-12-26 pinigų priėmimo–perdavimo aktas patvirtina lėšų perdavimą ieškovui J. J. už ieškovui priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Dėl to teismas nutraukė akcijų perleidimo sutartį bei priteisė iš ieškovo J. J. atsakovui A. L. 59 390 Eur.
Šalies argumentai
6. Ieškovas J. J. ieškinyje nurodė, kad ieškovui pagal 2013-01-03 sutartį piniginės lėšos nebuvo perduotos ir ieškovas, pasirašydamas 2013-01-03 sutartį, suklydo.
7. Ieškovas J. J. ieškinyje nurodė ir tai, kad ieškovo reikalavimų pagrįstumą patvirtina 2013-08-01 suvestinė dėl atsakovo A. L. ieškovui J. J. sumokėtų lėšų. Šiame dokumente nenurodyta, kad atsakovas A. L. už 2013-01-03 sutartyje nurodytą turtą ieškovui J. J. yra sumokėjęs pinigines lėšas.
8. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas prašė teismo panaikinti iš dalies 2013-01-03 nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, pripažinti negaliojančiu sutarties 4.2 punktą dėl turto kainos sumokėjimo, priteisti iš atsakovo 57 924 Eur skolą už 2013-01-03 sutartyje nurodytą turtą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. L. nurodė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Aplinkybės dėl piniginių lėšų perdavimo ieškovui pagal 2012-12-26 aktą buvo nustatytos nagrinėjant bylą dėl lėšų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas grąžinimo. Kadangi ieškovas notarų biure patvirtino apie lėšų gavimą už ginčo turtą, ieškovas nepagrįstai įrodinėja atsakovo skolą ir netinkamą prievolės įvykdymą.
10. Dublike ieškovas J. J. nurodė tai, kad ieškovo reikalavimų pagrįstumą patvirtina ta aplinkybė, jog atsakovas 2013-06-01 pasirašė garantinį raštą, jog (duomenys neskelbtini), esantis turtas yra perleidžiamas atsakovui siekiant užtikrinti akcijų pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymą.
11. Triplike atsakovas A. L. nurodė, kad ieškovo pateiktas garantinis raštas svarbių bylai aplinkybių nepatvirtina, nes šis dokumentas surašytas po ginčijamo sandorio sudarymo. Be to, atsakovas tokio dokumento nepasirašė ir jis yra ieškovo suklastotas. Atsakovas už nupirktą turtą ieškovui sumokėjo piniginėmis lėšomis, kurios buvo gautos iš bendrovės BSSB LLP pagal 2013-01-02 paskolos sutartį. Pinigines lėšas atsakovui perdavė V. S.
12. 2018-08-28 ieškovas J. J. patikslino ieškinį ir nurodė, kad 2012 metais atsakovas A. L. ketino už 400 000 Lt įsigyti nekilnojamąjį turtą iš ieškovo valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškėjus, kad atsakovas neturi lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam turtui įsigyti, šalys susitarė dėl ieškovui priklausančio turto pardavimo už 200 000 Lt. Šalių atsiskaitymo už įgyjamą turtą tvarka buvo nustatyta 2012-05-02 susitarimu. Atsakovo atlikti mokėjimai dėl atsakovui parduodamo nekilnojamojo turto buvo išdėstyti atsakovo parengtame akte, surašytame 2012-12-10. Prieš pasirašant ginčo turto perleidimo sutartį, ieškovas pasirašė 2012-12-26 pinigų priėmimo–perdavimo aktą. Ieškovas pasitikėjo atsakovu, ieškovas buvo įsitikinęs, jog šiame akte nurodytos lėšos yra už atsakovui parduodamą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), todėl ieškovui nekilo abejonių dėl šio akto ir sudaromos pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo. Tik atsakovui A. L. pareiškus ieškinį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo– pardavimo sutarties nutraukimo, ieškovas suprato, kad 2012-12-26 aktu atsakovas grindžia reikalavimus dėl akcijų perleidimo sutarties nutraukimo ir atsakovo sumokėtų lėšų grąžinimo. Taigi ieškovas suprato, jog jis suklydo ir už atsakovui parduotą nekilnojamąjį turtą piniginių lėšų jis negavo.
13. Tą aplinkybę, kad ieškovas ketino parduoti nekilnojamąjį turtą atsakovui, patvirtina 2012-12-10 pinigų priėmimo–perdavimo aktas. Nors tuo metu nekilnojamojo turto perleidimo sandoris nebuvo sudarytas, tačiau šalių valia nebuvo pasikeitusi ir dėl to ieškovas, pasitikėdamas atsakovu, pasirašė 2012-12-26 pinigų priėmimo–perdavimo aktą bei 2013-01-03 sutartį. Ieškovas J. J. 2013-01-03 sudaryto sandorio neginčijo, nes ieškovui buvo aišku, kad šalys viena kitai neturi pretenzijų dėl tinkamo 2013-01-03 sutarties įvykdymo. Tik atsakovui A. L. pareiškus ieškinį dėl lėšų grąžinimo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas J. J. suprato, kad jis buvo atsakovo suklaidintas ir lėšų už ginčo turtą jis negavo.
14. Ieškovas byloje įrodinėja ir tai, kad 2013-01-03 sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės. Atsakovas A. L. 2012-12-26 pinigų priėmimo–perdavimo aktu sąmoningai pakeitė šalių valią, kad šiuo aktu yra atsiskaitoma už ginčo turtą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas A. L. parengė atsiskaitymų suvestinę, kurioje yra nurodytos visos ieškovui J. J. perduotos lėšos bei jų paskirtis. Šios suvestinės duomenys patvirtina, jog atsakovas už ginčo turtą lėšų ieškovui nesumokėjo. Atsakovas byloje pateikė paskolos sutartį, patvirtinančių piniginių lėšų gavimą iš užsienio įmonės, tačiau ši įmonė neturėjo lėšų ginčijamo sandorio sudarymo metu. Be to, atsakovas nepateikė mokesčių administratoriui duomenų apie paskolos gavimą iš užsienio įmonės. Vėliau atsakovas pateikė prašymą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo ir nurodė, kad 2013 metais jis didesnių lėšų negavo. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas už ginčo sandoryje nurodytą turtą ieškovui lėšų nesumokėjo.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai tvirtina, jog jis negavo lėšų pagal ginčijamą sandorį. 2012-12-10, 2012-12-26 pinigų priėmimo–perdavimo aktai patvirtina, jog ieškovas pinigines lėšas pagal šiuos aktus gavo už perleidžiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Ieškovo pateiktas garantinis raštas taip pat patvirtina, jog ieškovas ketino atsakovui parduoti ginčo turtą ir lėšas už šį turtą jis gavo. Ieškovas nepaneigė aplinkybių, jog atsakovas buvo gavęs pinigines lėšas iš užsienio įmonės prieš ginčo sutarties sudarymą ir šios lėšos buvo panaudotos atsiskaityti su ieškovu.
16. 2018-12-03 teismo posėdyje ieškovas J. J. nurodė, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas. Ieškovas patvirtino, jog ginčo šalys buvo verslo partneriai, jie kartu vykdė verslą, susijusį su nekilnojamojo turto pirkimu–pardavimu. Ginčo sandorio sudarymo metu tarp šalių buvo geri santykiai ir ieškovas ginčo sutartį pasirašė, nors pagal sutartį numatyta nekilnojamojo turto kaina ieškovui buvo sumokėta tik iš dalies, tai yra ieškovui buvo sumokėta tik apie 136 000 Lt. Likusią turto kainą atsakovas turėjo sumokėti vėliau, ieškovas J. J. pasitikėjo atsakovu A. L. ir ieškovas ginčo sutartyje patvirtino apie visos turto kainos sumokėjimą. Ieškovas, sudarydamas ginčo sandorį, buvo įsitikinęs, kad ieškovui yra sumokėta už ginčo turtą, bet ne už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.
17. Analogiškai bylos nagrinėjimo metu nurodė ir ieškovo atstovas advokatas L. Ž.
Atsiliepimas
18. Atsakovas A. L. teismo posėdyje nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovas gavo pinigines lėšas už ginčo turtą ir tai patvirtino 2013-01-03 sutartyje. Piniginių lėšų perdavimą ieškovui patvirtina ir byloje pateikti duomenys apie piniginių lėšų suteikimą atsakovui iš įmonės BSSB LLP. Atsakovas A. L. neprivalėjo deklaruoti Lietuvoje piniginių lėšų, gautų iš užsienio įmonės, todėl byloje nepaneigti atsakovo atsikirtimai dėl tinkamo prievolės įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1. 90 str. 4 d.
19. Ieškovas J. J. byloje įrodinėja tai, kad jis dėl esminio suklydimo pasirašė 2013-01-03 sutartį, nes ieškovui nebuvo sumokėta parduodamo turto kaina. CK 1. 90 str. 4 d. yra nustatyta, kad suklydimas laikomas esminiu, jeigu vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo jį apgauti.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas atsižvelgia į tai, kad CK 6. 193 str. nustatyta, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Pagal formuojamą teismų praktiką, ginčo atveju sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius šalių ketinimus, atsižvelgiant į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-101/2013).
21. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pagal CK 6.344 str. nekilnojamojo turto kaina turėjo būti sumokėta į notaro depozitinę sąskaitą arba pirkimo–pardavimo sutartyje turėjo būti nustatyta atsiskaitymo už parduodamą turtą tvarka.
22. Sutarties sąlyga dėl atsiskaitymo yra neesminė sutarties sąlyga, tačiau ši sąlyga reikšminga sutarties šalims. Aplinkybės dėl atsiskaitymo sąlygos sutartyje nustatymo ir jos vykdymo reikšmingos vertinant sandorio šalių sąžiningumą ar nesąžiningumą sudarant ginčijamą sutartį ir sutariant dėl sutarties esminių ir neesminių sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-150/2014).
23. Akivaizdu tai, kad ginčijamos 2013-01-03 sutarties 4.2 p. yra nurodyta, kad ieškovas pareiškia, jog už parduodamą turtą yra gavęs 200 000 Lt. Toks ieškovo pareiškimas yra fakto patvirtinimas apie turto kainos sumokėjimą, tačiau ginčijamoje sutartyje nėra atskleistos turto kainos sumokėjimo aplinkybės. Taigi nagrinėjamoje byloje fakto apie turto kainos sumokėjimą patvirtinimas nepašalino šalių ginčo dėl tikrųjų turto kainos sumokėjimo aplinkybių.
24. Teismas atsižvelgia į tai, kad abi ginčo šalys yra verslininkai. Bylos aplinkybės patvirtina, jog šalys iki 2013-01-03 sutarties patvirtinimo buvo sudariusios 3 susitarimus dėl piniginių lėšų priėmimo–perdavimo. Pirmas šalių susitarimas yra surašytas 2012-05-02 ir jame nurodyta, kad atsakovas A. L. įsipareigoja už ieškovui J. J. priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėti 200 000 Lt pagal šiame prašyme nustatytą tvarką, tai yra dalis lėšų turėjo būti pervedama A. P., R. K., A. Z. (A. Z.). Likusi lėšų dalis turėjo būti sumokėta į ieškovo J. J. sąskaitą banke. Nors atsakovas A. L. nurodė, kad 2012-05-02 susitarimas yra suklastotas, tačiau tai patvirtinančių ir įtikinamų įrodymų atsakovas teismui nepateikė (CPK 178 str.).
25. Bylos dokumentai patvirtina, jog iki ginčo sutarties sudarymo šalys 2012-12-10, 2012-12-26 suderino dar du pinigų priėmimo–perdavimo aktus. 2012-12-10 pinigų priėmimo–perdavimo akte, kurį pasirašė atsakovas, yra nurodoma, jog ieškovui yra perduota 101 200 Lt, 25 000 Eur pagal 2012-04-02 avansinę (namo) pirkimo–pardavimo sutartį. Šie įrašai patvirtina, jog tuo metu šalys vykdė derybas ir dėl 2012-04-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo, ir dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovui A. L.
26. 2012-12-26 pinigų priėmimo–perdavimo aktu yra patvirtinama, kad ieškovui pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį sumokėta 205 063 Lt. Įsiteisėjusiu 2015-07-28 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad 2012-12-26 pinigų priėmimo–perdavimo aktas patvirtina lėšų sumokėjimą ieškovui už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).
27. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas akcijų kainą privalėjo sumokėti grynaisiais pinigais arba į ieškovo nurodytą sąskaitą. Atsakovas A. L. nuosavybės teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas turėjo įgyti akcijų perdavimo metu (civilinė byla Nr. e2-1043-112/2015).
28. Teismas, įvertinęs pinigų priėmimo–perdavimo aktų turinį, konstatuoja, jog atsakovas A. L. nedisponavo didesnėmis piniginėmis lėšomis iki 2013-01-03 sandorio sudarymo. Tarp šalių nėra ginčo, jog didžiausią lėšų dalį, tai yra 25 000 Eur, nurodytus 2012-12-10, 2012-12-26 pinigų priėmimo–perdavimo aktuose, ieškovui J. J. pervedė ne atsakovas A. L., bet atsakovo nurodymu trečiasis asmuo.
29. Dėl to teismas sutinka su ieškovo nuostatomis, jog atsakovas iki 2013-01-03 didesnėmis piniginėmis lėšomis nedisponavo. Be to, pagal tarp šalių nusistovėjusią atsiskaitymų tvarką, lėšų perdavimas pagal 2013-01-03sutartį turėjo būti patvirtintas atskiru šalių susitarimu, šalys turėjo susitarti dėl piniginių lėšų perdavimo ieškovui būdo. Akivaizdu, kad ieškovo J. J. patvirtinimas apie turto kainos sumokėjimą 2013-01-03 sutartyje nukrypo nuo šalių ankstesnės valios suderinti atliekamų mokėjimų būdą, paskirtį, ir ginčijamo 2013-01-03 sutarties punkto pasirašymas neleidžia padaryti išvados apie atsakovo prievolės sumokėti turto kainą tinkamą įvykdymą.
30. Teismas konstatuoja ir tai, kad nagrinėjamoje byloje yra svarbūs šalių veiksmai po ginčijamos sutarties sudarymo (CPK 177 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas A. L. pinigines lėšas už perkamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas perdavė ieškovui 2012 metais, o ieškinį dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir lėšų priteisimo iš ieškovo atsakovas pareiškė 2015-02-17 (civilinė byla Nr. e2-1043-112/2015). Nurodytoje civilinėje byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas A. L. būtų reikalavęs iš ieškovo perduoti nuosavybės teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas 2013, 2014 metais. Šios bylos aplinkybės patvirtina, kad po 2013-01-03 sutarties sudarymo ginčo šalys gana ilgą laikotarpį viena kitai pretenzijų nereiškė nei pagal ginčijamą sutartį, nei pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas J. J. teismui nurodė, jog jam buvo netikėtas atsakovo A. L. ieškinys dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir lėšų už akcijas priteisimo iš ieškovo. Taigi šalių veiksmai po ginčijamos sutarties sudarymo patvirtina, jog šalių valią atitiko tikrieji šalių ketinimai, tai yra ieškovas J. J. perleidžia už gautas iš atsakovo A. L. lėšas ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), o atsakovas A. L. sutiko su tuo, jog jis nebereiškia ieškovui reikalavimų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, turto perleidimo atsakovui.
31. Teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimų pagrįstumą patvirtina šalių pasirašytas 2013-06-01 garantinis laiškas. Šiame rašte yra nurodyta, kad pagal šalių sudarytą 2012-04-02 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį atsakovui perduodamas kaip garantija nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nepateikta duomenų apie šio įrodymo suklastojimą. Taigi šiuo rašytiniu įrodymu patvirtinama, jog pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo sutartį ieškovui sumokėtos lėšos šalių susitarimu yra įskaitytos į turto kainą, mokėtiną už (duomenys neskelbtini), esantį nekilnojamąjį turtą. Dėl to ieškovas J. J. byloje pagrįstai įrodinėja, kad piniginės lėšos pagal 2013-01-03 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ieškovui nebuvo mokamos prieš 2013-01-03 sutarties sudarymą, šalys ginčo turto kainos sumokėjimu pripažino lėšų ieškovui perdavimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo sutartį.
32. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje yra pateikta piniginių lėšų perdavimo ieškovui J. J. suvestinė, sudaryta 2013-08-01. Joje yra nurodyti atsakovo A. L. atlikti mokėjimai ieškovui. Šios suvestinės turinys patvirtina, jog atsakovas 2012 metais perdavė ieškovui lėšas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), ieškovo prašymu atsakovas atliko mokėjimus fiziniams asmenims. Šią suvestinę atsakovas A. L. pasirašė ir teismas nenustatė aplinkybių, jog šis dokumentas yra suklastotas. Jeigu atsakovas A. L. būtų ieškovui sumokėjęs lėšas už parduotą turtą (duomenys neskelbtini), šių lėšų sumokėjimas taip pat turėjo būti nurodytas suvestinėje. Taigi 2013-08-01 suvestinė taip pat patvirtina, jog prieš 2013-01-03 sutarties pasirašymą atsakovas A. L. ieškovui J. J. piniginių lėšų nemokėjo.
33. Teismas atsižvelgia ir į ieškovo pateiktą 2013-06-27 įgaliojimą, pagal kurį atsakovas A. L. įgaliojo ieškovą J. J. parduoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis įrodymas patvirtina, jog šalys iki ginčo už akcijas iškėlimo teisme bendradarbiavo, pasitikėjo vienas kitu ir ginčo šalims buvo aiški situacija, jog nekilnojamojo turto perleidimas pagal 2013-01-03 sutartį nulemia aplinkybę, jog atsakovas nereikalaus sugrąžinti piniginių lėšų, sumokėtų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.
34. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje yra pareikštas tik po to, kai atsakovui iš ieškovo buvo priteistos lėšos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Ieškovas tiek byloje dėl skolos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas priteisimo, tiek bylos dėl 2013-01-03 sutarties pripažinimo negaliojančia iš dalies nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad atsakovo ieškinys dėl skolos priteisimo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ieškovui buvo netikėtas. Akivaizdu, kad bylos dėl skolos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas priteisimo iškėlimas patvirtina tarp šalių iškilusį konfliktą, kurio nebuvo 2013-01-03 sutarties sudarymo metu. Dėl to konstatuojama, kad, tarp šalių iškilus konfliktui, atsakovas A. L. nutarė pareikšti ieškinį dėl skolos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas priteisimo, nors 2013-01-03 sutartyje nurodytos turto kainos atsakovas ieškovui nesumokėjo. Taigi atsakovas A. L. 2013-01-03 sutarties sudarymo metu suklaidino ieškovą J. J., kad atsakovas nereikalaus iš ieškovo sugrąžinti lėšas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir lėšos, ieškovo gautos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, yra įskaitytos į turto kainą, mokėtiną už turtą (duomenys neskelbtini). Dėl to yra pagrindas ieškinį patenkinti ir nustatyti, jog ieškovas negavo lėšų pagal 2013-01-03 sutartį, ieškovas dėl suklydimo 2013-01-03 sutartyje patvirtino apie turto kainos sumokėjimą. Taigi yra pagrįsti ieškovo reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2013-01-03 sutarties 4.2 p. bei priteisti iš atsakovo ieškovui 57 924 Eur (CK 1. 90 str. 4 d.).
35. Atsakovas A. L. byloje įrodinėja tai, kad jis sumokėjo ieškovui už (duomenys neskelbtini), esantį turtą ir tai patvirtina 2013-01-03 notarine tvarka patvirtina sutartis. Teismas atsižvelgia į tai, kad 2013-01-03 sutarties 4.2 p. yra tik ieškovo patvirtinimas, jog daikto kaina ieškovui J. J. yra sumokėta. Byloje nustatyta, kad pinigai už perkamą turtą į notaro depozitinę sąskaitą nebuvo sumokėti. Taigi ieškovo J. J. patvirtinimas apie parduodamo turto kainos sumokėjimą 2013-01-03 sutartyje nenurodant atsiskaitymo tvarkos neįrodo, jog ieškovui J. J. turto kaina realiai buvo sumokėta.
36. Atsakovas A. L. atsikirtimams į ieškinį pagrįsti pateikė 2013-01-02 paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas A. L. iš įmonės BSSB LLP gavo 55 000 Eur paskolą. 2013-01-02 pinigų priėmimo–perdavimo akte nurodyta, kad 55 000 Eur grynaisiais pinigais paskolos davėjos atstovas A. S. perdavė atsakovui A. L. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas A. L. teismui negalėjo tinkamai pagrįsti, kodėl Londone įregistruota įmonė BSSB LLP paskolą atsakovui A. L. suteikė ne bankiniu pavedimu, bet grynaisiais pinigais. Be to, 2013-01-02 paskolos sutartyje nurodyta, kad įmonei BSSB LLP atstovauja vadybininkas A. S. Teismas konstatuoja, kad mažai tikėtina aplinkybė, jog skolinant didesnes įmonės lėšas paskolos davėjai, tai yra užsienio įmonei, atstovautų vadybininko pareigas einantis asmuo. Taigi nei 2013-01-02 paskolos sutartis, nei 2013-01-02 pinigų priėmimo–perdavimo aktas nepatvirtina, jog atsakovas turėjo lėšų tinkamai įvykdyti 2013-01-03 sutartį (CPK 178 str.).
37. Akivaizdu, kad siekdamas patvirtinti realų 2013-01-02 paskolos sutarties įvykdymą, atsakovas A. L. pateikė teismui ABS Secretarial Services LTD 2018-03-06 pranešimą, adresuotą B. C. Jame nurodyta, kad įmonė BSSB LLP sumokėjo atsakovui A. L. grynaisiais pinigais 55 000 Eur. Teismas atsižvelgia į tai, kad šis pranešimas yra adresuotas privačiam asmeniui, nėra aišku, ar įmonė ABS Secretarial Services LTD turėjo teisę tikrinti įmonės BSSB LLP apskaitos dokumentus ir pateikti tokią informaciją privačiam asmeniui. Dėl to teismas konstatuoja, kad įmonės ABS Secretarial Services LTD 2018-03-06 pranešimas nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovui A. L. pagal 2013-01-02 sutartį buvo perduota 55 000 Eur suma.
38. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas A. L. teismo posėdyje pripažino, jog jis buvo susijęs su įmone BSSB LLP verslo ryšiais, atstovavo šiai įmonei Lietuvoje. Akivaizdu ir tai, kad didelės paskolos suteikimas atsakovui A. L. nebuvo apsaugotas jokiomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Šios bylos aplinkybės taip pat patvirtina, jog byloje nėra įrodytas 2013-01-02 paskolos sutarties teisėtumas ir realus šios sutarties įvykdymas.
39. Teismas atsižvelgia ir į byloje pateiktą Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-08-27 pranešimą. Jame yra nurodyta, kad atsakovas A. L. 2018-07-28 pateikė metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją FR0001 už 2013 siekdamas gauti valstybės teikiamą teisinę pagalbą. Taigi atsakovas A. L., siekdamas gauti valstybės teikiamą pagalbą ir teikdamas metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2013 metus, pripažino, jog jis 2013 metais 55 000 Eur paskolos iš BSSB LLP negavo.
40. Teismas konstatuoja ir tai, kad, protingo asmens veiksmų neatitiktų atsakovo A. L. sprendimas sumokėti ieškovui J. J. 200 000 Lt pagal ginčijamą sutartį tuo metu, kai atsakovas A. L. jau buvo sumokėjęs 205 063 Lt ieškovui už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir ieškovas nevykdė įsipareigojimo perduoti nuosavybės teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.
41. Teismas taip pat atmeta atsakovo atsikirtimus, jog 2013-06-01 garantinis laiškas nepatvirtina bylai svarbių aplinkybių, nes jis yra surašytas po ginčijamos 2013-01-03 sutarties sudarymo. Teismas atsižvelgia į tai, kad ginčo šalys yra verslininkai ir jiems buvo žinoma, kad šalių įsipareigojimai, sutarčių vykdymas turi būti užfiksuojami rašytiniuose dokumentuose. Taigi nors garantinis laiškas ir buvo pasirašytas po ginčo sutarties sudarymo, bet garantinio laiško turinys patvirtina tikrąją šalių valią, tai yra 2013-01-03 pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovui A. L. perleisti ieškovui J. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą bei į šio turto kainą įskaityti lėšas, atsakovo A. L. sumokėtas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.
42. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovas J. J. įrodė, jog 2013-01-03 sutartyje ieškovas dėl esminio suklydimo patvirtino apie turto kainos sumokėjimą, ieškovą suklaidino atsakovas A. L., neturėdamas tikslo ieškovą apgauti sutarties sudarymo metu, ir ši sutarties dalis yra negaliojanti (CK 6. 90 str. 4 d.).
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1. 91 str.
43. Ieškovas J. J. byloje įrodinėja ir tai, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, nes atsakovas A. L. piktnaudžiavo ieškovo pasitikėjimu. Atsakovas buvo nesąžiningas, nes jis teikė ieškovui pasirašyti dokumentus apie piniginių lėšų sumokėjimą už nekilnojamąjį turtą, o vėliau sumokėtas lėšas atsakovas susigrąžino pareikšdamas ieškinį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo.
44. Teismas atsižvelgia į tai, kad 2013, 2014 metais nei ieškovas, nei atsakovas nereiškė vienas kitam pretenzijų nei dėl tarp jų sudarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, nei dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties. Šie šalių veiksmai patvirtina, jog 2013-01-03 sutarties sudarymo metu šalims buvo žinomi tarpusavio įsipareigojimai, jų įvykdymo sąlygos bei jau sudarytų sandorių pasekmės. Byloje nustatyta, kad apie šalių susitarimą įskaityti pinigines lėšas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas į 2013-01-03 nurodyto turto kainą patvirtina 2013-06-01 garantinis laiškas, 2013-08-01 suvestinė dėl lėšų, perduotų ieškovui, dydžio ir paskirties. Šie šalių veiksmai, rašytiniai įrodymai, pateikti teismui, patvirtina, jog 2013-01-03 sandorio sudarymo metu atsakovas nesiekė apgauti ieškovo, atsakovas neatliko aktyvių veiksmų ieškovui suklaidinti. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė aplinkybių ginčo sandoriui pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.91 str. (CPK 178 str.).
Dėl restitucijos taikymo
45. Teismas atsižvelgia į tai, kad, patenkinus ieškovo ieškinį ir pripažinus sandorį iš dalies negaliojančiu, taikomos CK 1. 80 str. 2 d. nuostatos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo daikto kainą, kuri nebuvo sumokėta ieškovui sandorio sudarymo metu. Ginčo dėl 2013-01-03 sutartyje nurodyto turto kainos tarp šalių nėra, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama ieškinyje nurodyta skolos suma – 57 924 Eur.
Dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo
46. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovas J. J., paduodamas ieškinį, sumokėjo 547 Eur dydžio žyminį mokestį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ieškovas buvo atleistas. Taigi yra pagrindas priteisti iš atsakovo A. L. ieškovui J. J. 547 Eur dydžio žyminį mokestį bei 547 Eur dydžio žyminį mokestį valstybei (CPK 93, 96 str.).
47. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo atstovas adv. L. Ž. 2018-10-16 pateikė teismui prašymą priteisti 696 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas, atstovavimo išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, yra pagrindas šias atstovavimo išlaidas iš atsakovo priteisti (CPK 98 str.). Teismas nutaria netenkinti ieškovo atstovo advokato padėjėjo D. M. prašymo priteisti ieškovo atstovavimo išlaidas, nes nėra konkretizuotos ieškovui suteiktos paslaugos, šias lėšas sumokėjo ne ieškovas J. J.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patenkinti ieškovo J. J. ieškinį ir pripažinti negaliojančiu tarp ieškovo J. J. ir atsakovo A. L. sudarytos 2013-01-03 nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 punktą, nustatantį, kad pardavėjas pareiškia, jog 200 000 Lt (du šimtus tūkstančių litų) iš pirkėjo gavo ir šis pareiškimas kartu yra pakvitavimas apie gautus pinigus už parduotus daiktus.
Priteisti iš atsakovo A. L. ieškovui J. J. 57 924 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas pagal skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-08-21 iki teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo A. L. ieškovui J. J. 696 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti bei 547 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo A. L. 547 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.