Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo notarė L. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas 2019 m. vasario 19 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019 įsiteisėjimo ir įvykdymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti atsakovo A. L. turtą pareikšto reikalavimo ribose.

2. Nurodė, kad atsakovas trečiųjų asmenų nuosavybėn perleido visus jam priklausiusius daiktus, įskaitant ir iš ieškovo nupirktą žemės sklypą su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat kitiems asmenims perleido kitą nekilnojamąjį turtą: 1) 2017 m. vasario 23 d. dovanojimo sutartimi ir 2017 m. balandžio 5 d. pirkimo pardavimo sutartimi atsakovas perleido nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), 2) 2018 m. vasario 25 d. pirkimo pardavimo sutartimi atsakovas perleido ginčo nekilnojamuosius daiktus, žemės sklypo su dalimi gyvenamosios paskirties statinio, esančius (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas pardavęs nurodytą nekilnojamąjį turtą (nutarties 2 punktas), nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos apsunkino hipoteka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.

5. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai nepagrindžia aplinkybių, kad atsakovas nėra pajėgus įvykdyti teismo sprendimo, nes Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas turi turtinių teisių į trečiuosius asmenis. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019, pagrindu bus išduotas vykdomasis raštas, nes atsakovas yra pateikęs apeliacinį skundą, kurio dar nėra išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovas J. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patekinti. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:

6.1. Kilus ginčui tarp ieškovo ir atsakovo dėl 2013 m. sausio 3 d. žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutarties 4.2 punktą, atsakovas trečiųjų asmenų nuosavybėn perleido jam priklausiusius nekilnojamuosius daiktus, o likusius nekilnojamuosius daiktus apsunkino hipoteka, t. y., iš esmės apsunkino galimo ieškovui palankaus, įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą.

6.2. Nepagrįsti teismo argumentai, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, nes atsakovui nuosavybės teise priklauso tik žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 650 Eur. Atsakovas taip pat teikdamas apeliacinį skundą, pateikė ir rašytinius paaiškinimus bankroto administratoriui, kuriuose nurodė, kad jis gyvena iš trečiųjų asmenų skolinamų piniginių lėšų.

7. Atsakovas A. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

7.1. Ieškovas byloje trečią kartą prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismui atmetus ankstesnius prašymus, ieškovas teikia naujus, nepagrįsdamas jų tenkinimo būtinumo jokiomis naujomis aplinkybėmis, tik iš naujo interpretuoja tas pačias aplinkybes, kurios jau teismo buvo įvertintos.

7.2. Atsakovas nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu Rumpiškės g. 5, Klaipėdoje, perleido ne po su atsakovu kilusio ginčo šioje byloje.

7.3. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis nuolat investuoja savo lėšas įvairiose srityse, taip pat ir į nekilnojamąjį turtą, per metus sudaro po kelis nekilnojamojo turto sandorius. Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas įsigijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu, kurių bendra rinkos vertė apskaičiuota masinio vertinimo būdu sudaro 134 750 Eur, o įsigijimo kaina pagal notarinę pirkimo – pardavimo sutartį – 155 900 Eur. Atsakovas neapsunkino turimo turto hipoteka, žemės sklypas su gyvenamuoju namu buvo įkeisti bankui jo pirkimo metu, kadangi turto įsigijimui buvo panaudota ir tikslinė banko 105 000 Eur paskola, o įsigyjamo turto įkeitimas buvo numatytas kredito sutarties sąlygose. Bankui nekilo abejonių dėl atsakovo mokumo, aplinkybė, kad turtas įkeistas bankui, nereiškia, jog atsakovas su ieškovu privalės atsiskaityti būtinai tik pardavinėjant šį turtą, o ne iš kitų turimų resursų.

7.4. Aplinkybė, kad atsakovas perleido nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu Beržų g. 20, Kiauleikių km., Kretingos r., nepatvirtina atsakovui priskiriamų nesąžiningų siekių, nei atsakovo turtinės padėties pablogėjimo, nes sandoris buvo atlygintinis, ieškovas nereiškė reikalavimo dėl restitucijos natūra.

7.5. Atsakovas nuolat investuoja laisvas lėšas į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, už palūkanas skolina fiziniams asmenims, turi turto ir laisvų lėšų, gauna darbines pajamas, todėl akivaizdaus pavojaus galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl įrodymų pridėjimo prie bylos

10. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – nekilnojamojo turto registro išrašus, kredito sutartį, išrašą apie vykdomąsias bylas, kuriose atsakovas yra išieškotojas, mažosios bendrijos „Valsudeva“ rekvizitų nuorašą, duomenis apie gaunamą darbo užmokestį, turimus vertybinius popierius, duomenis apie investicijas į kriptovaliutą. Šiais duomenimis grindžiami atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai.

12. Iš bylos duomenų matyti, kad dalis pridedamų įrodymų jau yra bylos dalimi – VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai apie nekilnojamąjį turtą esantį Rumpiškės g. 5, Klaipėdoje, Baltijos 5-oji g. Klaipėdoje, Lenkimų k., Skuodo r. sav., išrašas apie atsakovo sudarytus nekilnojamojo turto sandorius, kuriuos buvo pateikęs apeliantas kartu su 2019 m. apelianto vasario 19 d. prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl šiuo konkrečiu atveju šių naujų įrodymų prijungimo klausimas nespręstinas, kadangi apeliacinės instancijos teismas gali remtis visais byloje esančiais įrodymais bei dokumentais, kurie yra pasiekiami per Lietuvos informacinę teismų sistemą LITEKO, taip pat gali remtis ir kitose bylose esančiais šalių bei teismo procesiniais dokumentais (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

13. Kiti naujai pridedami įrodymai galėjo būti pateikti į bylą jos nagrinėjimo metu nuo 2018 m. vasario mėnesio pabaigos, kai buvo atsakovui įteikta ieškinio kopiją iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo dienos. Duomenų, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus ar kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau atsakovas nepateikė. Teismo vertinimu naujų įrodymų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, todėl teismas atsisako priimti atsakovo pateiktus įrodymus, kaip pateiktus pavėluotai (CPK 314 straipsnis).

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

14. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmos instancijos teismas jau du kartu (2018 m. vasario 13 d. ir 2018 m. balandžio 16 d. nutartys) yra sprendęs ieškovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų netenkinęs. Ankstesnėje 2018 m. vasario 13 d. nutartyje jau pripažinęs ieškinio tikėtiną pagrįstumą. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu apelianto ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiu jo ginčijama pirkimo – pardavimo sutarties 4.2 punktą negaliojančiu bei priteisė iš atsakovo apeliantui 57 924 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nors šis sprendimas dar neįsiteisėjęs, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ši aplinkybė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu yra pakankama spręsti dėl preliminaraus pareikšto ieškinio pagrįstumo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

16. Įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu, teismas toliau turi spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti apelianto prašymą, nurodė, kad apeliantas nepateikė duomenų, kad atsakovas yra nepajėgus įvykdyti teismo sprendimą, pažymėjo, kad atsakovas turi turtinių teisių į trečiuosius asmenis. Apeliantas nesutiko su teismo pozicija, jo vertinimu atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų galimo jam nepalankaus sprendimo įvykdymo apsunkinimui, nes perleido nekilnojamuosius daiktus tretiesiems asmenims, kitą turtą apsunkino hipoteka.

17. Asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Kaip minėta, šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį – apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

18. Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantas pareiškęs ieškinį dėl skolos priteisimo ir sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu realiai siekia ne hipoteka įkeisto turto išsaugojimo ar priteisimo, o skolos išieškojimo nukreipimo į atsakovą. Apeliantas nurodo, jog atsakovas nuosavybės teise turi tik nekilnojamąjį turtą, esantį Lenkimų k., Skuodo r. sav., kurio vidutinė rinkos vertė – 1 650 Eur, kitas atsakovui priklausantis turtas esantis adresu Baltijos 5-oji g. 14, Klaipėdoje, kurio vidutinė rinkos vertė – 159 500 Eur, yra apsunkintas hipoteka. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti apie grėsmės būsimo teismo sprendimo įgyvendinimui egzistavimą. Priešingai, tokioje situacijoje akivaizdu, jog net ir pardavus hipoteka įkeistą turtą, egzistuotų reali galimybė realizuoto turto kainą išieškoti iš atsakovo. Pažymėtina, jog atsakovo turtinė padėtis nėra bloga, jis nuolat investuoja į nekilnojamąjį turtą, gauna pastovų darbo užmokestį, turi ne tik nekilnojamojo tačiau ir kito finansinio turto, todėl tai leidžia teismui daryti pakankamai pagrįstą išvadą, jog toks išieškojimas nebūtų apsunkintas. Atsižvelgęs į tai teismas konstatuoja, jog apelianto pareikšto ieškinio reikalavimai ir jais siekiami tikslai nėra tiesiogiai susiję su būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo negalimumu netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

19. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje negalėjo remtis Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis apie atsakovo turtinius reikalavimus tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad įstatymas suteikia bylą nagrinėjančiam teismui iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų gali naudoti duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, pagrįstai vertino, kad atsakovas turi reikalavimo teisę į trečiuosius asmenis ir ši aplinkybė nepagrindžia, kad atsakovas nėra pajėgus įvykdyti teismo sprendimą.

20. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) konstatuoti nėra pagrindo, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei šioje byloje vykstančio ginčo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikinąsias apsaugos priemones, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis paliktina nepakeista. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

23. Atsakovas prašė priteisti 121 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pateikė išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto atskirasis skundas atmestas, įvertinus Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punkte nustatytus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, atsakovo naudai iš apelianto priteistina 121 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.