Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. e2-1577-479/2017 pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 2013 m. sausio 3 d. žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 punktą negaliojančiu, priteisti iš atsakovo 57 924 Eur skolą už parduotą nekilnojamąjį turtą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat pateikė prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o likusią dalį teismo nustatyto žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovas nurodė, kad jo turtas areštuotas, jam priklausanti įmonė UAB „Lotidė“ veiklos nevykdo ir yra likviduojama, o kitų pajamų ieškovas neturi, todėl negali sumokėti visos už ieškinį mokėtinos sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą 1 044 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nustatė, kad pareikšto ieškinio suma yra 57 924 Eur, todėl už ieškinį mokėtinas 1 094 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.), tačiau ieškovas už ieškinį sumokėjo 100 Eur dydžio žyminį mokestį, iš jo 50 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 80 str. 5 d.), nuo likusios dalies sumokėjimo prašydamas atleisti arba mokėjimą atidėti. Teismas, įvertinęs antstolės B. T. 2016 m. lapkričio 23 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš kurio matyti, kad ieškovas yra skolingas atsakovui pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. vykdomąjį raštą, nustatė, kad iš pateiktų įrodymų nėra aiškus šios skolos likutis, taip pat skolos grąžinimui užtikrinti ieškovo turtui taikomų apribojimų mastas. Ieškovo pateikti įrodymai apie jam priklausančios UAB „Lotidė“ likvidavimą, teismo vertinimu, taip pat savaime nepatvirtina blogos ieškovo turtinės padėties. Kitų įrodymų apie turimą turtą, gaunamas pajamas ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo daryti išvados, jog ieškovo turtinė padėtis yra bloga ir dėl to jis turėtų būti atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimas jam turėtų būti atidėtas. Dėl to teismas ieškovo prašymą atmetė ir nustatė terminą sumokėti trūkstamą 1 044 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 115 str. 2 d.). Teismas išaiškino, kad nustatytu terminu nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu (CPK 115 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas J. J. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, o likusią teismo nustatyto žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas ne iki galo įsigilino į pateiktus įrodymus apie ieškovo turtinę padėtį ir realiai esamos turtinės situacijos sudėtingumą, kuri susiklostė dėl atsakovo veiksmų. Nors sutiktina, kad įstatymas nenumato galimybės teismui visiškai atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau tai neužkerta kelio ieškovo prašymo tenkinti iš dalies, ir įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, svarstyti kitą ieškovo prašymą atidėti mokėtiną žyminio mokesčio sumokėjimą. Šiuo atveju teismas įpareigojo sumokėti visą reikiamą žyminio mokesčio sumą. Ieškovo esama turtinė padėtis yra itin sunki, o kad ji artimiausiu laiku pagerės tikimybės nėra. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 28 d. sprendimu iš ieškovo priteisė (šios bylos atsakovui A. L.) 59 390,3 Eur, 5 939,43 Eur metinių palūkanų bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 1 403,52 Eur bylinėjimosi išlaidų; 1 105 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį. Vykdant šį teismo sprendimą antstolės B. T. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0005/16/01004 yra areštuotas nuosavybės teise priklausantis turtas bei piniginės lėšos. UAB „Lotidė“, kurioje ieškovas yra vadovas ir vienintelis akcininkas, veiklos nevykdo, nes yra likviduojama. Iš 2017 m, rugpjūčio 29 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Klaipėdos skyriaus pažymos Nr. KA-PZ1-7328 matyti, kad ieškovas valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nėra. Be to, iš ieškovo neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad jis yra tik iš dalies darbingas (50 proc.).Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. L. prašo ieškovo J. J. atskirąjį skundą atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas (250 Eur), susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškovas vienu metu reiškia abu prašymus – atleisti nuo dalies žyminio mokesčio ir tuo pat metu atidėti sumažintos dalies sumokėjimą. Taigi ieškovas, viena vertus, bando įrodyti teismui, kad jo turtinė padėtis yra sunki ir ji ateityje nepagerės, kita vertus, prašydamas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, teigia, jog jo turtinė padėtis ateityje pagerės ir jis bus pajėgus sumokėti atidėtą žyminio mokesčio dalį. Tokie prieštaravimai įrodo tik vieną, kad J. J. nesiruošia mokėti valstybei nei sumažintos žyminio mokesčio dalies (jei jo ieškinys būtų atmestas), nei – atidėtos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo, rašytinių paaiškinimų priėmimo ir bylos nagrinėjimo ribų

Byloje nustatyta, kad ieškovas atskirajame skunde, kurį pasirašė advokato padėjėjas D. M., prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, o likusią teismo nustatyto žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki sprendimo (nutarties) byloje priėmimo.Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartimi nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui nustatyti terminą atskirojo skundo trūkumams, susijusiems su netinkamu atstovavimu apeliacinės instancijos teisme pašalinti, todėl nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Ieškovas J. J. 2018 m. sausio 30 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, pasirašytą advokato. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pašalino atskirojo skundo trūkumus, susijusius su netinkamu atstovavimu apeliacinės instancijos teisme, atskirasis skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną (CPK 316 str. 2 d., 338 str. )Ieškovas J. J. 2018 m. sausio 22 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame procesiniame dokumente, pavadintame „Atsiliepimas į atsiliepimą“ prašė tenkinti atskirąjį skundą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo įstatymo leidėjas nenumato (CPK 318 str.). Kita vertus, pasibaigus apeliacinio (atitinkamai, ir atskirojo) skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323, 338 str.), o šiuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas iš esmės siekia išplėsti atskirojo skundo argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis bei motyvais. Atsižvelgiant į tai, apelianto 2018 m. sausio 22 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir jų priedus atsisakytina priimti.Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl naujų rašytinių įrodymų

Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė 2016 m. lapkričio 23 d. antstolio patvarkymas dėl skolos išieškojimo, turto aprašą, 2017 m. liepos 31 d. patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. pranešimą, 2017 m. balandžio 28 d. patvarkymą atnaujinti vykdomąją bylą, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. pranešimą, 2016 m. gruodžio 20 d. antstolio informaciją apie varžytynes, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. raštus, VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 29 d. pažymą, neįgaliojo pažymėjimo kopiją. Apeliantas 2017 m. spalio 2 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugsėjo 8 d. pažymą apie J. J. skolą valstybės biudžetui, 2017 m. rugsėjo 5 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2017 m. rugsėjo 26 d. pažymą apie turto arešto mastą, 2017 m. rugsėjo 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktus.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo teikiami rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl galimybės ieškovą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, o likusią dalį teismo nustatyto žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo, gali turėti reikšmės teisingam klausimo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies ar jos sumokėjimo atidėjimo išsprendimui, jie prijungtini prie bylos ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl pareigos mokėti žyminį mokestį teikiant ieškinį

Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus įstatyme nurodytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Tai yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, kurią įtvirtindamas įstatymų leidėjas siekia kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ginčus spręsti taikiai ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-361-196/2015).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Dėl sunkios turtinės padėties asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti, o atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą teismas gali nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio suma yra 57 924 Eur, todėl už ieškinį mokėtinas 1 094 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.), tačiau ieškovas už ieškinį sumokėjo 100 Eur dydžio žyminį mokestį, iš jo 50 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 80 str. 5 d.), nuo likusios dalies sumokėjimo prašydamas atleisti arba mokėjimą atidėti. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas su prašymu atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo buvo pateikęs antstolės B. T. 2016 m. lapkričio 23 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš kurio matyti, kad ieškovas yra skolingas atsakovui pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. vykdomąjį raštą, taip pat apie jam priklausančios UAB „Lotidė“ likvidavimą. Įvertinęs minėtus rašytinius įrodymus bei tai, kad nėra jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė sunkios turtinės padėties. Teismas pažymėjo, kad nėra aiškus ieškovo nurodomos skolos atsakovui likutis, taip pat skolos grąžinimui užtikrinti ieškovo turtui taikomų apribojimų mastas, o įmonės likvidavimas, teismo vertinimu, taip pat savaime nepatvirtina blogos ieškovo turtinės padėties. Atskiruoju skundu ginčijamos teismo išvados dėl ieškovo turtinės padėties, argumentuojant, jog teismas nevisapusiškai vertino pateiktus ieškovo duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas turi įvertinti įrodymų, atspindinčių šalies turtinę padėtį visumą, t. y. prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, ir tik tuomet spręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad turtinę asmens padėtį rodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010), kuriuos pateikti teismui turi prašymą teikiantis asmuo (CPK 178 str.).Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė antstolės B. T. 2016 m. lapkričio 23 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš kurio matyti, kad ieškovas yra skolingas atsakovui pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. vykdomąjį raštą bei duomenis apie UAB „Lotidė“ likvidavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui ieškovo pateikti įrodymai apie ieškovo darbingumo lygį (50 proc.), skolų likutį, parduotą turtą iš varžytynių, taip pat nevisiškai pagrindžia ieškovo turtinę padėtį, kadangi teismui nepateiktos nei metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, nei duomenys apie ieškovo vardu atidarytas banko sąskaitas, jose esantį pinigų likutį, nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones, tačiau visgi patvirtina, jog ieškovo turtinė padėtis nėra gera.Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas už ieškinio pateikimą turėtų sumokėti 1 094 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau ieškovas pateikė įrodymus tik apie 50 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimą (kita 50 Eur žyminio mokesčio dalis sumokėta už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones), nuo likusios dalies sumokėjimo prašydamas atleisti arba mokėjimą atidėti. Įvertinus mokėtino ir sumokėto žyminio mokesčio dydžius matyti, jog ieškovas prašo atleisti jį nuo 95 procentų žyminio mokesčio mokėjimo arba šį mokėjimą atidėti. Pažymėtina, kad apeliantas pats atskirajame skunde nurodė, kad jo turtinė padėtis bloga ir nėra pagrindo manyti, jog jo turtinė padėtis pagerės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (žr. šios nutarties 17 punktą). Sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti apeliantą nuo 95 proc. žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, pažymėtina, kad atsakovui šiuo atveju reiškiamas 57 924 Eur dydžio turtinis reikalavimas, todėl turi būti užtikrintas bent minimalus ir atsakovo apsaugos nuo nepagrįsto bylinėjimosi mechanizmas. Atleidus ieškovą nuo visos likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigą sumokėti žyminį mokestį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo mokėtino žyminio mokesčio sumą, bei tai, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį, visumos, sprendžia, jog pagal bylos duomenis yra pagrindas atleisti ieškovą nuo 50 proc. žyminio mokesčio dalies, t. y. 547 Eur, mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra sumokėjęs 50 Eur, apeliantas įpareigotinas sumokėti 497 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartis keistina, nustatant, jog apelianto prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimą arba jį atidėti iki teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo, tenkintinas iš dalies, atleidžiant apeliantą nuo 50 procentų dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimo, t. y. nuo 547 Eur, bei nustatant apeliantui dešimties kalendorinių dienų terminą sumokėti ir pateikti teismui įrodymus apie papildomai sumokėtą 497 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas (250 Eur), susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su ieškinio trūkumų institutu. Pirmosios instancijos teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, nesutikdamas su teismo argumentais, kad nėra pagrindo atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki galutinio procesinio teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, įteikta tik ieškovui, ieškovas atskirąjį skundą pateikė, įgyvendindamas teisę apskųsti jam nepalankią teismo nutartį (CPK 115 str. 5 d.), teismas nenustatė termino atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti, todėl atsakovo savo iniciatyva pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo ir surašymo išlaidos nepripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (250 Eur), susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu ir surašymu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį pakeisti.

Atleisti ieškovą J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nuo 50 proc. žyminio mokesčio mokėjimo, t. y. nuo 547 (penkių šimtų keturiasdešimt septynių) Eur dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Nustatyti ieškovui dešimties kalendorinių dienų terminą sumokėti 497 (keturių šimtų devyniasdešimt septynių) Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą žyminio mokesčio daliai sumokėti pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.