Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-01-14 · Civilinė byla Nr. e2A-270-370/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-07-28Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-01-14Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-05-31Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-04-27Lietuvos apeliacinis teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2020-03-18Klaipėdos apygardos teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2020-07-03Klaipėdos apygardos teismas
  7. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-10-08Lietuvos apeliacinis teismas
  8. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-10-15Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-14
Bylos Nr.
e2A-270-370/2016
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00078-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danguolė Martinavičienė, Egidijus Žironas
Atsakovas
J. J.
Ieškovas
A. L.

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-270-370/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00078-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.4(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Žirono, išnagrinėjusi atsakovo J. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, civilinėje byloje Nr. e2A-270-370/2016 pagal atsakovo J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015, pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui J. J. dėl sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir priteisti iš atsakovo 65 329,47 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartimi ieškovo reikalavimams užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuotas atsakovui priklausantis nekilnojamasis bei kilnojamasis turtas neviršijant 65 329,47 Eur sumos, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginės lėšos, esančios pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai, o laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas pateikė teismui apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, taip pat priteisti jam bylinėjimosi išlaidas ir atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo priėmimo.

Atsakovas 2015 m. rugsėjo 11 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą panaikinti areštą patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), bei leisti gauti invalidumo pensiją.

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą panaikinti areštą patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini) bei leisti gauti visą invalidumo pensiją.

Atsakovas 2015 m. lapkričio 9 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą leisti gauti socialinę invalidumo pensiją ir panaikinti areštą adresu (duomenys neskelbtini).

Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir įpareigojo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdantį antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kurią atsakovas J. J. per vieną kalendorinį mėnesį galės panaudoti operacijoms atlikti, iš areštuotų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitų.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. gruodžio 31 d. gautas pakartotinis atsakovo prašymas sumažinti areštuoto turto kiekį, nuimant areštą nuo nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei panaikinti areštą nuo atsakovo sąskaitų banke arba pakeisti arešto būdą. Nurodė, kad vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį, atsakovas kreipėsi į antstolį, tačiau gavo iš jo atsakymą, jog vykdomoji byla yra visiškai užbaigta ir įvykdyta, todėl atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo turėtų kreiptis į teismą. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad teismui areštavus jo visą turtą, turimas lėšas sąskaitose, jis neturi galimybės sumokėti mokesčius ir negali užtikrinti net minimalių savo pragyvenimo poreikių.

Ieškovo atstovas atsiliepimu į pakartotinį atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad prašymas yra nepagrįstas. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog jo pateikti turto įvertinimai atitinka tikrovę. Esant didelei pareikšto ieškinio sumai, nėra jokio pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Prašymas netenkintinas.

Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, garantuoti teismo sprendimo privalomumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartimi ieškovo reikalavimams užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuotas atsakovui priklausantis nekilnojamasis bei kilnojamasis turtas neviršijant 65 329,47 Eur sumos, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginės lėšos, esančios pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis.

CPK 150 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, tačiau laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 str. 1 d.). Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai, o laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali dalyvaujančiųjų byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. CPK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės. Kadangi ši byla pirmosios instancijos teisme jau yra išnagrinėta, o pagal atsakovo apeliacinį skundą yra perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, atsakovas 2015 m. gruodžio 31 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė pakartotinį prašymą pakeisti turto arešto mastą, t. y. panaikinti nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), areštą ir panaikinti areštą nuo atsakovo sąskaitų banke arba pakeisti arešto būdą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šį atsakovo prašymą, konstatuoja, kad teismo nustatyta grėsmė, dėl kurios ir buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nėra išnykusi. Priešingai, pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovui palankų teismo sprendimą, o kadangi priteista ieškinio suma yra pakankamai didelė, todėl sumažinus atsakovo lėšoms taikomą arešto mastą iškiltų reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nors atsakovas nurodė, kad antstolio areštuoto turto vertė yra žymiai didesnė nei ieškinio reikalavimo suma, ir pateikė turimo turto vertes, tačiau šiems argumentams pagrįsti nepateikė patikimų įrodymų. Be to, kaip teisingai nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 19 d. priimtoje nutartyje, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įvertinus atsakovo areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertes, nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu antstolio aprašyto ir areštuoto turto vertė akivaizdžiai viršija ieškinio reikalavimų sumą. Klaipėdos apygardos teismui 2015 m. vasario 26 d. taikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turimam turtui, nutarties vykdymas buvo perduotas antstoliui. Šis sudarė atsakovo turimo turto aprašus, nustatė areštuojamojo turto vertę, todėl jeigu turto areštas viršija nutartyje nurodytą arešto mastą, atsakovas tokį klausimą turi spręsti vykdymo procese nustatyta tvarka. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad atsakovas turi ir daugiau civilinių bylų, kuriose dalyvauja kaip atsakovas ir jo turtui yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1120-838/2016, Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-214-253/2016). Todėl įvertinusi atsakovo prašymo pagrįstumą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo ir panaikinti turto areštą nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini).

Atsakovas be arešto panaikinimo nurodytam nekilnojamam turtui, taip pat prašė panaikinti ir jo sąskaitose esančioms lėšoms, kadangi dėl taikyto arešto atsakovas negali sumokėti mokesčių ir patenkinti kitų savo kasdieninių poreikių. Teisėjų kolegija pažymi, kad jei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininkų teisėtų interesų pusiausvyrą. Tačiau pažymėtina ir tai, kad atsakovas teikdamas prašymą sumažinti turto arešto mastą ar vienas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti kitomis, savo prašymą turi pagrįsti įrodymais. Atsakovas kartu su pateiktu prašymų, teismui nepateikė jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas, apie turimas išlaidas ir privalomus mėnesinius mokėjimus, kurių negali įvykdyti dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas 2015 m. lapkričio 5 d. Lietuvos apeliaciniam teismui teiktame prašyme prašė leisti jam gauti invalidumo socialinę pensiją, prie prašymo pridėjo pensijos gavėjo pažymėjimą, tačiau nekonkretizavo, kokio dydžio yra gaunama pensija, bei kokia suma yra reikalinga atsakovui kiekvieną mėnesį būtiniesiems mokėjimams atlikti. Todėl teismui neturint konkrečių duomenų bei pagrįstų įrodymų, atsakovo prašymas panaikinti areštą nuo atsakovo bankuose turimų sąskaitų, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, todėl atsakovui sukelia tam tikrus laikinus nepatogumus. Jų taikymo tikslas yra prevencinis, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo. Atsakovui pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ir panaikinus areštą prašomiems nekilnojamojo turto objektams bei turimoms sąskaitoms, nebūtų tinkamai įgyvendinamas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas, t. y. nebūtų efektyviai užtikrinti ieškinio reikalavimai. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, šiuo atveju nėra pagrindo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovui J. J. (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 1 dalimi, 290, 302 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 28 d. pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo netenkinti.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanguolė MartinavičienėEgidijus Žironas