Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teismo proceso Nr. 1-02-5-00070-2023-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2

2023 m. rugsėjo 19 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, panaudojus vaizdo konferencinį ryšį, išnagrinėjo suimto kaltinamojo M. Š. (M. S.) gynėjo advokato Juliaus Jasaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 10 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. Š. (M. S.) kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai per Lietuvos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius ir neteisėtai valstybės sieną perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, o būtent: jis už pažadėtą 4 000 dolerių piniginį atlygį, ne mažesnį nei 700 eurų piniginį atlygį už vieną asmenį, 2023 m. gegužės 6 d. automobiliu KIA, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (PL reg.), nuvykęs į Latvijos Respubliką su tikslu gabenti neteisėtus migrantus iš Latvijos Respublikos per Lietuvos Respubliką į Lenkijos Respubliką, 2023 m. gegužės 8 d. anksti ryte, Latvijoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į savo vairuojamą automobilį KIA, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (PL reg.), įsisodino tris neteisėtai valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Kamerūno Respublikos piliečius: E. B., gim. (duomenys neskelbtini), E. A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir juos gabeno automobiliu KIA, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (PL reg.), per Latvijos – Lietuvos valstybių sieną į Lietuvos Respubliką ir Lietuvos Respublikos teritorijoje iki tol, kol 2023 m. gegužės 8 d., 21.28 val., kelyje Karmėlava-Kaunas buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiais savo veiksmais M. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 292 straipsnio 2 dalyje.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka M. Š. buvo laikinai sulaikytas 2023 m. gegužės 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi M. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 10 d. To paties teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi kardomosios priemonės terminas pratęstas vienam mėnesiui nuo 2023 m. liepos 10 d., o 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi – vienam mėnesiui nuo rugpjūčio 10 d. Paskutinį kartą kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas kaltinamajam M. Š. pratęstas skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 10 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Kaltinamojo M. Š. gynėjas advokatas Julius Jasaitis prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį – kaltinamajam taikomą suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone (užstatu) arba sutrumpinti paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

3.1. Skunde aukštesniajam teismui teigiama, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta, nes byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių suėmimo pratęsimo būtinumą. Teismas, pratęsdamas suėmimą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, t. y. teismas turėjo pareigą motyvuotai pasisakyti, kodėl kitomis kardomosiomis priemonėmis (ne suėmimu) šių tikslų pasiekti nebūtų neįmanoma.

3.2. Kaltinamojo gynėjo vertinimu, teismas, atsisakydamas pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į užstatą ir pratęsdamas suėmimo terminą net trims mėnesiams, išsakė savo poziciją dėl galimos bausmės, t. y. baudos, kaltinamajam M. Š. dydžio.

3.3. Skunde gynėjas taip pat pažymi, kad bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme yra paskirtas tik vienas teisiamasis posėdis (2023 m. rugsėjo 27 d.), kuris, M. Š. visiškai pripažįstant kaltę ir galimai atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, galėtų baigtis tą pačią dieną, tad teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį apeliacinio skundo padavimas užtęstų nuosprendžio įsiteisėjimą, o visą šį laiką M. Š. būtų laikomas suimtas.

3.4. Skunde aukštesniajam teismui neginčijama, kad kaltinamasis M. Š. galimai padarė sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kad jo (M. Š.) nesieja jokie ryšiai su Lietuvos Respublika, kad turėdamas leidimą gyventi Lenkijoje kaltinamasis gali laisvai judėti po Europos Sąjungos erdvę. Vis tik teismas, anot kaltinamojo gynėjo, neįvertino, jog M. Š. galimai nusikalto pirmą kartą (nusikaltimo atsitiktinumas), nusikaltimu jokia esminė žala Lietuvos interesams nepadaryta, kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, nėra objektyvių duomenų apie jo (M. Š.) polinkį pažeidinėti įstatymus, kaltinamasis gyvena neformalioje santuokoje, išlaiko 3 mažamečius vaikus ir sugyventinę, kurie teisėtai gyvena prieglobstį jiems suteikusioje Lenkijoje, kaltinamasis kartu su šeima pasitraukė iš karo niokojamos Ukrainos. Šios aplinkybės, skundo autoriaus teigimu, pagrindžia, kad išvada apie galimą kaltinamojo M. Š. slaptymąsi nuo teismo yra hipotetinė ir nepagrįsta nei nusistovėjusia teismų praktika, nei nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.

3.5. Teismo išvada apie nepakankamą užstato dydį, anot kaltinamojo M. Š. gynėjo, nėra objektyvi, kadangi suma, kuri Lietuvoje neatrodo didelė, yra labai didelė Ukrainos, kurioje vyksta karas, piliečiui (kaltinamajam). Nacionalinėje teismų praktikoje yra daug pavyzdžių analogiškose bylose, kuriose teismai, teisdami Ukrainos piliečius, priima atitinkamo dydžio užstatą ir pagrįstai taiko išimtinai švelnias bausmes, o kaltinamieji tokiose bylose nesislepia nuo teismo ir nevengia atlikti jiems paskirtų bausmių. Teismo išvada apie tai, kad kaltinamasis M. Š. negauna teisėtų pajamų, taip pat nėra pagrįsta, nes į bylą yra pateikti dokumentai apie kaltinamojo sudarytas sutartis užsiimti individualia veikla, o ta aplinkybė, kad M. Š. gauna, jo paties žodžiai tariant, neoficialų atlyginimą už atliktą darbą, anot advokato, neliudija uždirbtų pajamų neteisėtumo.

3.6. Skunde aukštesniajam teismui pateikiami nacionalinių teismų formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose pavyzdžiai, kuriuose kaltininkai – užsienio valstybių piliečiai, buvo nuteisti pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, o pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus baudos bausmę, baudos sumokėjimui yra panaudojamas būtent sumokėtas užstatas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-201-387/2013; Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-266-582/2013, 2015 m. spalio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-319-485/2015, 2016 m. vasario 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-114-478/2016, 2016 m. liepos 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-250-485/2016, 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-355-966/2021, 2022 m. kovo 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-175-594/2022, 2022 m. lapkričio 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-338-485/2022, 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-285-493/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-78/2011, 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-227/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289/2013).

3.7. Pratęsdamas suėmimo terminą tokiam ilgam laikotarpiui ir atsisakydamas priimti sumokėtą užstatą, teismas, skundo autoriaus teigimu, nukrypo nuo Europos žmogaus teisių teismo (toliau ir – EŽTT) jurisprudencijos, kurioje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad suėmimas gali būti pateisinamas tik tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Skunde taip pat teigiama, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. apibendrinimą Aktualūs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio (Teisė į laisvę ir saugumą) taikymo baudžiamajame procese aspektai Nr. ŽT-B-44. Administracinių teismų praktika, 2016, 44, p. 639-709.

3.8. Skundo autoriaus teigimu, teismų praktikoje randama pavyzdžių, kuomet Lietuvoje už analogiškas veikas nuteistiems asmenims buvo paskirta reali 4-5 mėn. laisvės atėmimo bausmė, t. y. iš esmės toks laikotarpis, kurį šie nuteistieji praleido suimti iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos. Papildomai pažymima, kad kaltinamasis M. Š. jau keletą mėnesių yra laikomas suimtas, tad jau yra patyręs neigiamą galimos bausmės poveikį. Kadangi šiuo metu nėra aplinkybių, sąlygojančių būtinybę kaltinamąjį laikyti suimtą, tolesnis M. Š. suėmimas, anot kaltinamojo gynėjo, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

4. Teismo posėdyje kaltinamojo M. Š. (M. S.) gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo M. Š. (M. S.) gynėjo advokato Juliaus Jasaičio skundas atmetamas

5. Vadovaujantis BPK 139 straipsnio nuostatomis, kardomoji priemonė taikoma ne ilgiau nei tai yra būtina. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarties motyvus bei skundo argumentus, pateiktą skundo medžiagą bei skundo nagrinėjimui aktualius teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, sprendžia, kad skundžiama nutartis, kuria kaltinamajam M. Š. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta, nepažeidžia suformuotos nacionalinės teismų praktikos analogiškos kategorijos bylose.

6. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys, be kita ko, apžiūros protokolai, liudytojų bei kaltinamojo M. Š. parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kad kaltinamasis M. Š. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikaltimą. Kartu pažymėtina tai, kad teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu (suėmimo termino pratęsimu).

7. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam M. Š. paskirta nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindą, t. y. manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Kai pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (suėmimo taikymo terminas gali būti pratęstas), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

8. Nors skunde kaltinamojo M. Š. gynėjas nurodo, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, neatsižvelgė į kaltinamojo turimus socialinius ryšius bei šeiminę padėtį, su šiuo teiginiu teisėjų kolegijai nėra pagrindo sutikti. Priešingai, Kauno apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamojo M. Š. turimi socialiniai ryšiai, pabrėžtina, už Lietuvos Respublikos ribų (kaltinamasis yra Ukrainos pilietis, gyvenantis Lenkijos Respublikoje), šeiminė padėtis (kaltinamojo šeimą sudaro sugyventinė ir trys nepilnamečiai vaikai) bei darbo patirtis (kaltinamojo teigimu, gyvendamas Lenkijoje jis dirbo statybose, gaudavo neoficialų užmokestį) nepanaikina rizikos, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti vykstančio baudžiamojo proceso, nebėgs ar nesislėps nuo teismo. Juolab, kad skunde aukštesniajam teismui neginčijama, jog jokie ryšiai kaltinamojo M. Š. su Lietuvos Respublika nesieja, o iki inkriminuoto nusikaltimo galimo padarymo aptariami socialiniai, šeiminiai ir darbiniai santykiai (nepriklausomai nuo to, ar buvo gautas oficialus ar neoficialus atlygis) M. Š. taip pat saistė, tačiau, net ir žinant apie gresiančią laisvės atėmimo bausmę, galimai nesustabdė kaltinamojo nuo inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Skunde aukštesniajam teismui nurodomos aplinkybės, kad kaltinamasis galimai nusikalto pirmą kartą (kaltinamasis bylos duomenimis anksčiau Lietuvoje nėra teistas), nusikaltimu jokia esminė žala Lietuvos Respublikos interesams nepadaryta, nėra objektyvių duomenų apie kaltinamojo M. Š. polinkį pažeisti įstatymus nėra laikytinos išskirtinėmis ir nusveriančiomis kardomosios priemonės – suėmimo taikymo būtinumą, siekiant įgyvendinti BPK 119 straipsnyje įtvirtintą kardomųjų priemonių paskirtį.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės M. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumo, gresiančios bausmės griežtumo kontekste leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nebūdamas susaistytas socialiniais, ekonominiais, šeiminiais ar kitais ryšiais Lietuvos Respublikoje, t. y. turėdamas ryšių Lenkijoje ir Ukrainoje, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės, kaltinamasis M. Š. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taigi BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas suėmimo termino pratęsimo pagrindas nustatytas pagrįstai.

10. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir – EŽTK) 5 straipsnio nuostatose. Suėmimo taikymo pratęsimas gali būti pateisinamas tais atvejais, kuomet viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria EŽTK 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

11. Kaip teisingai pažymėjo Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, M. Š. neturint nuolatinės ar laikinos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje kaltinamajam nėra galimybės skirti tokių kardomųjų priemonių kaip intensyvi priežiūra, namų areštas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o asmens dokumento paėmimas apsunkintų kaltinamajam M. Š. galimybę grįžti į savo nuolatinę gyvenamąją vietą Lenkijos Respublikoje. Fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, nagrinėjamu atveju geriausiai užtikrina kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese.

12. Anksčiau nustatytų aplinkybių nepaneigia skundo aukštesniajam teismui argumentas, kad neva teismo išvada apie nepakankamą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje įmokėto dydžio užstatą yra neobjektyvi, atsižvelgus į tai, kad sumokėta 5 000 Eur dydžio užstato suma kaltinamajam M. Š., kaip Ukrainos piliečiui, yra labai didelė. Nors Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje iš tiesų nurodė, kad kaltinamojo įmokėto užstato dydis nesiekia minimalaus BK numatyto baudos, skirtinos už sunkų nusikaltimą, dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad už sunkų nusikaltimą nustatoma nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio bauda), tačiau tai padaryta atsižvelgus į BPK 133 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią užstato dydį ir jo sumokėjimo terminą nustato šią kardomąją priemonę skiriantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, atsižvelgdamas į, be kita ko, gresiančios bausmės dydį. Atsižvelgus į šias aplinkybes, Kauno apygardos teismas, pasisakydamas dėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje įmokėto užstato dydžio, nepažeidė kaltinamojo M. Š. nekaltumo prezumpcijos (neišsakė savo išankstinės pozicijos dėl kaltinamajam skirtinos bausmės apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju). Teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu dėl skunde aukštesniajam teismui minimos teismų praktikos, susijusios su analogiškos kategorijos bylose skiriamomis (baudos ir laisvės atėmimo) bausmėmis bei jų sąveika su šiose bylose kaltinamiesiems skiriamomis kardomosiomis priemonėmis (pabrėžiant užstato taikymą) nepasisako, atsižvelgdama į tai, kad kaltinamajam inkriminuotų galimai nusikalstamų veiksmų teisinį vertinimą (kvalifikavimą) atlieka, bausmę paskiria bei kitus susijusius klausimus sprendžia būtent bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Taigi, teisėjų kolegija vertina, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo M. Š. skirti vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, nes nė viena iš jų (jų kompleksas) nebus pakankama, siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

13. Kaltinamasis M. Š. šiuo metu suėmime yra praleidęs kiek daugiau nei keturis mėnesius. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra proporcinga ir adekvati jam inkriminuoto nusikaltimo pavojingumui bei sunkumui, taip pat yra būtina siekiant pašalinti galimybę M. Š. bėgti ar slėptis nuo vykstančio baudžiamojo proceso. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Kaltinamajam M. Š. yra inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 292 straipsnio 2 dalyje, už kurį gresia maksimali 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, M. Š. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų, aukštesnysis teismas savo ruožtu taip pat nenustatė pagrindo sutrumpinti kaltinamajam taikomo suėmimo terminą. Šių aukštesniojo teismo nustatytų aplinkybių nepaneigia hipotetinis skundo aukštesniajam teismui argumentas, kad aptariama baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme gali būti išnagrinėta vieno teisiamojo posėdžio metu, tad teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, o proceso dalyviams – padavus apeliacinius skundus, visą šį laiką M. Š. būtų laikomas suimtas. Juolab, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarties nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-371-737/2023 rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad liudytojų kvietimo į teisiamąjį posėdį klausimas bus sprendžiamas teisiamojo posėdžio metu.

14. Atsižvelgdama į išanalizuotas aplinkybes, teisėjų kolegija nutaria, kad kaltinamojo M. Š. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartis, kuria kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo M. Š. (M. S.) gynėjo advokato Juliaus Jasaičio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi kaltinamajam M. Š. (M. S.) pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo taikymą trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.