Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. ir nuteistojo J. M. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

dėl 2008 m. rugpjūčio 28-29 d. padarytų veikų – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 292 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 291 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

dėl 2008 m. lapkričio 8 d. padarytų veikų – pagal BK 292 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, pagal BK 292 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 291 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams;

dėl 2009 m. sausio 31 d. padarytų veikų – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 291 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už pirmiau nurodytas veikas paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir A. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

dėl 2008 m. rugpjūčio 28-29 d. padarytų veikų – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 292 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 291 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams;

dėl 2008 m. lapkričio 8 d. padarytų veikų – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 292 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 291 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams;

dėl 2009 m. sausio 31 d. padarytų veikų – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 292 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 291 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už pirmiau nurodytas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir J. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, konfiskuoti nuteistiesiems priklausantys automobiliai: A. Z. automobilis „Nissan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. automobilis „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. automobilis „BMW 525“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria nuteistųjų apeliaciniai skundai atmesti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti T. R. (T. R.), M. V. (M. V.), R. K. (R. K.), S. V. (S. V.), A. Z., A. A. Z. (A. A. Z.), K. T. (K. T.) ir P. G. (P. G.), tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasaros pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, pasiūlius Baltarusijos Respublikos gyventojui V. I., dėl kurio tyrimas atliekamas Baltarusijoje, bendrininkų grupe su J. M., T. R., R. K., M. V. ir S. V. organizavo trijų užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos bei jų slėpimą (BK 292 straipsnio 3 dalis), dėl savanaudiškų paskatų juos gabeno ir slėpė (BK 292 straipsnio 2 dalis), organizavo neteisėtą Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimą (BK 24 straipsnio 4 dalis, 291 straipsnio 1 dalis). A. M. parengė nusikalstamos veikos planą, surado dalį nusikalstamos veikos bendrininkų (J. M. ir S. V.), paskirstė nusikalstamos veikos bendrininkų vaidmenis, nurodė J. M. surasti bendrininkus, patalpą laukti, kol bus atgabenti užsieniečiai, S. V. nurodė šiuos užsieniečius slėpti. J. M. suradus padėjėją T. R., kuris surado vykdytojus M. V. ir R. K., A. M. juos visus savo automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugpjūčio 28 d. 23 val. atvežė į nusikalstamos veikos padarymo vietą, M. V. ir R. K. nurodė vietą Baltarusijos Respublikoje, Daugėlų k., iš kur paimti užsieniečius. M. V. ir R. K., pažeisdami Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 punkto reikalavimus, neteisėtai, apeidami pasienio kontrolės punktą, Purvėnų užkardos saugomame ruože tarp valstybės sienos ženklų Nr. 503 ir 504, du kartus pereidami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Baltarusijos Respublikos neteisėtai atgabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius tris užsieniečius iki Šalčininkų r., Butrimonių sen., Versekėlės k.; A. M. tuo pačiu automobiliu šiuos užsieniečius gabeno iki Trakų r. sav., Lentvario, (duomenys neskelbtini), ir perdavė slėpti S. V. iki 2008 m. rugsėjo 3 d., kol ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo juos nuvežė į Vilniaus miesto autobusų stotį. A. M. nupirkus keleivio bilietus, užsieniečiai išvyko į Varšuvą. Už neteisėtą trijų užsieniečių gabenimo organizavimą bei gabenimą ir slėpimą A. M. iš V. I. gavo 1500 JAV dolerių atlygį ir 1500 Lt atsiskaityti su bendrininkais.

A. M. taip pat nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, pasiūlius Baltarusijos Respublikos gyventojui V. I., dėl kurio tyrimas atliekamas Baltarusijoje, bendrininkų grupe su J. M., T. R., A. Z., P. G., K. T., A. A. Z. ir J. R. K., kuriam byla išskirta ir atliekamas tyrimas Lenkijos Respublikoje, organizavo aštuonių užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos bei jų slėpimą (292 straipsnio 3 dalis), dėl savanaudiškų paskatų juos gabeno ir slėpė (BK 292 straipsnio 2 dalis), organizavo neteisėtą Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimą (BK 24 straipsnio 4 dalis, 291 straipsnio 1 dalis). A. M. parengė nusikalstamos veikos planą, surado dalį nusikalstamos veikos bendrininkų (J. M., A. Z. ir P. G.), paskirstė jų vaidmenis, nurodė J. M. valstybės sienos perėjimo vietą ir laiką (2008 m. lapkričio 7 d., apie 21 val., Šalčininkų r., Butrimonių sen., Versekėlės k.), nurodė surasti bendrininkus, patalpą laukti, kol jie bus atgabenti, A. Z. nurodė keturis užsieniečius gabenti automobiliu, o P. G. nurodė minėtus užsieniečius slėpti. J. M. suradus nusikalstamos veikos vykdytoją T. R. ir telefonu informavus A. M., kad jo surastas bendrininkas išėjo į Baltarusijos Respubliką neteisėtai pargabenti aštuonių užsieniečių, 2008 m. lapkričio 8 d. 3 val. juos atgabenus iki Šalčininkų raj. Butrimonių sen., Dailidžių k., A. M. juos perėmė toliu gabenti. A. Z. automobiliu „Nissan Primera“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabenant keturis užsieniečius, jis savo automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturis užsieniečius gabeno iki Vilniaus r., Riešės sen., Raudondvario k., (duomenys neskelbtini), kur perdavė juos slėpti P. G. iki 2008 m. lapkričio 12 d., 24 val., kai V. I. ir kito nenustatyto asmens nurodymu minėtus aštuonis užsieniečius per du kartus tuo pačiu savo automobiliu nugabeno iki Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo aikštelės ir perdavė K. T., A. A. Z. ir J. R. K. toliau gabenti. Už neteisėtą aštuonių užsieniečių gabenimo organizavimą bei gabenimą ir slėpimą iš A. M. iš V. I. gavo piniginį 7 000 JAV dolerių atlygį ir 7 700 Lt atsiskaityti su kitais bendrininkais.

A. M. taip pat nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, pasiūlius Baltarusijos Respublikos gyventojui V. I., dėl kurio atliekamas tyrimas Baltarusijos Respublikoje, bendrininkų grupe su J. M. ir T. R. pasikėsino organizuoti neteisėtą dešimties užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos (BK 22 straipsnio 1 dalis, 292 straipsnio 3 dalis), dėl savanaudiškų paskatų pasikėsino juos gabenti ir slėpti (BK 22 straipsnio 1 dalis, 292 straipsnio 2 dalis), organizavo neteisėtą Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimą (BK 24 straipsnio 4 dalis, 291 straipsnio 1 dalis). A. M. parengė nusikalstamos veikos planą, surado dalį nusikalstamos veikos bendrininkų (padėjėją J. M. ir vykdytoją T. R.), paskirstė nusikalstamos veikos bendrininkų vaidmenis, nurodė J. M. surasti patalpą laukti, kol bus neteisėtai atgabenti užsieniečiai, ryšiui tarp bendrininkų palaikyti nurodė nupirkti tris SIM korteles „Ežys“, informuoti jį apie nusikaltimo eigą bei laukti, kol nuskalstamos veikos vykdytojas T. R. minėtus užsieniečius atgabens, vykdytojui T. R. nurodė tą pačią valstybės sienos perėjimo vietą ir laiką (2009 m. sausio 31 d., apie 19 val.), palaikė ryšį su J. M., kol nusikalstamos veikos vykdytojas T. R. Purvėnų užkardos saugomame ruože, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 503 ir 504, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 punkto reikalavimus, neteisėtai, apeidamas pasienio kontrolės punktą, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, kur jį sulaikė Baltarusijos Respublikos pareigūnai.

J. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d., 23.00 val. iki 2008 m. rugpjūčio 29 d. 15.00 val., Šalčininkų r., Butrimonių sen., Versekėlės k., veikdamas bendrininkų grupe su A. M., T. R., M. V. ir R. K., dėl savanaudiškų paskatų padėjo vykdyti neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną ir jos teritoriją (BK 24 straipsnio 6 dalis, 292 straipsnio 2 dalis), padėjo vykdyti neteisėtą valstybės sienos perėjimą (BK 24 straipsnio 6 dalis, 291 straipsnio 1 dalis). A. M. organizavus ir pažadėjus piniginį atlygį, jo nurodymu J. M. surado patalpą – sodybą, Šalčininkų r., Butrimonių sen., Aukštalaukio k., priklausančią A. P., bendrininkams laukti, kol bus neteisėtai atgabenti užsieniečiai, surado nusikalstamos veikos bendrininką padėjėją T. R., kuris pasitelkė bendrininkus vykdytojus M. V. ir R. K., apie tai telefonu informavo A. M., kuris automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su juo (J. M.) ir T. R., M. V. ir R. K. atvežė į nusikalstamos veikos padarymo vietą. M. V. ir R. K. Purvėnų užkardos saugomame ruože, du kartus neteisėtai kirsdami valstybės sieną tarp valstybės sienos ženklų Nr. 503 ir 504, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos neteisėtai gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius tris užsieniečius iki Versekėlės k., kur juos perdavė A. M. toliau gabenti. Už suteiktas priemones nusikalstamai veikai daryti iš A. M. gavo 200 Lt atlygį.

J. M. taip pat nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 7 d. iki 2008 m. lapkričio 8 d. 3 val., Versekėlės k., veikdamas bendrininkų grupe su A. M., T. R. ir A. Z., taip pat dalyvaujant A. N. (gim. 1993 m. rugsėjo 14 d.), kuris nusikaltimo padarymo metu neturėjo baudžiamajai atsakomybei būtino amžiaus, dėl savanaudiškų paskatų padėjo vykdyti neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną ir jos teritoriją (BK 24 straipsnio 6 dalis, 292 straipsnio 2 dalis), padėjo vykdyti neteisėtą valstybės sienos perėjimą (BK 24 straipsnio 6 dalis, 291 straipsnio 1 dalis). A. M. organizavus, pažadėjus piniginį atlygį, J. M. jo nurodymu surado patalpą – sodybą Aukštalaukio kaime, priklausančią A. P., bendrininkams laukti, kol bus neteisėtai atgabenti užsieniečiai, surado nusikalstamos veikos bendrininką vykdytoją T. R., kurį kartu su A. N. savo automobiliu „BMW 525“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė į nusikalstamos veikos padarymo vietą. T. R. kartu su A. N. Purvėnų užkardos saugomame ruože, du kartus neteisėtai kirsdami valstybės sieną tarp valstybės sienos ženklų Nr. 503 ir 504, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos neteisėtai gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius aštuonis užsieniečius iki Šalčininkų r., Butrimonių sen., Dailidžių k., kur perdavė A. M. ir A. Z. toliau gabenti. Už suteiktas priemones nusikalstamai veikai daryti J. M. iš A. M. gavo 500 Lt atlygį.

J. M. taip pat nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 31 d. Versekėlės k., veikdamas bendrininkų grupe su A. M. ir T. R., taip pat dalyvaujant A. N. (gim. 1993 m. rugsėjo 14 d.), kuris nusikaltimo padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio gali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, dėl savanaudiškų paskatų padėjo pasikėsinti vykdyti neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną ir jos teritoriją (BK 22 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 6 dalis, 292 straipsnio 2 dalis) ir padėjo vykdyti neteisėtą valstybės sienos perėjimą (BK 24 straipsnio 6 dalis, 291 straipsnio 1 dalis). A. M. organizavus, pažadėjus piniginį atlygį, jo nurodymu J. M. suteikė priemones nusikalstamai veikai daryti – surado patalpą, sodybą Aukštalaukio k, priklausančią A. P., bendrininkams laukti, kol bus neteisėtai atgabenti užsieniečiai, ryšiui tarp bendrininkų palaikyti nupirko tris SIM korteles „Ežys“, kurių vieną pasiliko sau, vieną davė bendrininkui T. R. ir vieną A. N.; nusikalstamos veikos vykdymo metu palaikė ryšį su A. M., savo automobiliu „BMW 525“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrininką vykdytoją T. R. bei A. N. nuvežė į nusikalstamos veikos padarymo vietą. T. R. kartu su A. N. Purvėnų užkardos saugomame ruože, neteisėtai kirsdami valstybės sieną tarp valstybės sienos ženklų Nr. 503 ir 504, siekdami iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką neteisėtai gabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius dešimt užsieniečių iki Versekėlės k., nepabaigė nusikaltimo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes T. R. kartu su A. N. buvo sulaikyti Baltarusijos Respublikos pareigūnų.

Kasaciniu skundu nuteistojo J. M. gynėjas advokatas A. Liutvinskas prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir J. M. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 291 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. M. kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Skunde pažymima, kad teismas, aprašydamas J. M. inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, 291 straipsnio 1 dalyje, nustatė, kad tais pačiais veiksmais jis padarė dvi savarankiškas nusikalstamas veikas – padėjo neteisėtai gabenti žmones per valstybės sieną ir neteisėtai pereiti valstybės sieną. Teismas šias veikas turėjo susieti su vieninga organizatoriaus A. M. tyčia daryti BK 292 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad BK 291 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas yra įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta valstybės valdymo tvarka valstybės sienos kirtimo režimo srityje. Objektyviai tokia veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pažeidžiamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo režimas. Teismas, J. M. pripažindamas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 291 straipsnio 1 dalį, t. y. padėjus kitiems asmenims neteisėtai pereiti valstybės sieną, nuosprendyje tik aprašo faktines aplinkybes, tačiau neatskleidžia jo veiksmų, kuriais jis padėjo kitiems asmenims neteisėtai kirsti valstybės sieną, t. y. nenurodo baudžiamojo įstatymo taikymo pagrindo. Nuosprendyje minimi nuteistojo veiksmai – sodybos, bendrininko-padėjėjo suradimas, atvykimas į nusikalstamos veikos padarymo vietą – BK 24 straipsnio 6 dalies turinio ir taikymo prasme nepriskirtini prie tokių veiksmų, kurie tiesiogiai padėjo neteisėtai kirsti valstybės sieną. Taip pat kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės neatsakė į J. M. apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pripažįstant jį kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis A. M. kasaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus ir aplinkybes dėl teismui skiriant jam bausmę nepagrįstai netaikytos BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų bei nepaskirtos švelnesnės bausmės rūšies kaip ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs A. M. apeliacinį skundą, išsamiai atsakė į analogiškus argumentus dėl jam skirtinos bausmės ir motyvuotai juos atmetė. Teismas pagrįstai nenustatė pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pažymėdamas, kad byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog jis išlaiko asmenis, kurie yra neįgalūs ir nėra kam jų prižiūrėti, arba išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl jam paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad A. M. motina sunkiai serga, tačiau nėra objektyvių duomenų, kad jai reikalinga speciali ir nuolatinė priežiūra bei globa ir nebus kam ją prižiūrėti. Be to, minėtos teisės normos taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Prokuroro nuomone, A. M. kasacinio skundo argumentai dėl jo veikų kvalifikavimo, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paliktini nenagrinėti, nes šio klausimo jis nekėlė apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėjo. Kita vertus, nuosprendyje vertinant A. M. padarytas veikas nurodyti išsamūs motyvai dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir jo veikų kvalifikavimo pagal BK 292 straipsnio 2 ir 3 dalis. Teismo išvados pagrįstos ne tik baudžiamojo įstatymo turinio aiškinimu, bet ir suformuota teismų praktika analogiškos kategorijos bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2009). Kasacinio skundo teiginiai dėl A. M. veikos kvalifikavimo tik pagal BK 292 straipsnio 3 dalį yra nepagrįsti ir prieštarauja įstatymų leidėjo nustatytam teisiniam reguliavimui, nes BK 292 straipsnio 3 dalies dispozicija neapima BK 292 straipsnio 2 dalies.

Nepagrįsti ir A. M. kasacinio skundo argumentai dėl veikos numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje, vertinimo. Teismų praktikoje asmuo laikomas organizatoriumi ir tais atvejais, kai parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja. Taigi A. M. nepagrįstai skunde teigia, kad, nenustačius organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, asmuo negali būti pripažintas nusikaltimo organizatoriumi. Bylos duomenys rodo, kad A. M. yra bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais, nes suvienijo ir nukreipė kitų bendrininkų pastangas, per padėjėją J. M. surado kitus asmenis nusikalstamo sumanymo vykdytojus, kūrė nusikalstamos veikos planus, numatė jos įvykdymo būdus, priemones, duodamas konkrečius nurodymus kitiems bendrininkams, jiems vadovavo, todėl jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Prokuroro nuomone, atmestini ir nuteistojo J. M. gynėjo kasacinio skundo argumentai, nes teismai, pripažindami šį asmenį kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje surinktais įrodymais nustatytos visos nuteistojo J. M. veikų kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs J. M. skundo argumentus dėl BK 24 straipsnio 6 dalies ir 291 straipsnio 1 dalies taikymo, pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo tyčia buvo nukreipta ne tik į neteisėtą žmonių gabenimą savanaudiškais tikslais, bet ir į neteisėtą valstybės sienos perėjimą. Byloje nustatyta, kad J. M. surado patalpą – sodybą bendrininkams laukti, kol reikės neteisėtai pereiti sieną ir atgabenti užsieniečius, bendrininkus du kartus savo automobiliu „BMW 525“ vežė į nusikalstamos veikos padarymo vietą ne tik asmenims neteisėtai gabenti, bet ir neteisėtai kirsti sieną, taip pat ryšiui tarp bendrininkų palaikyti nupirko tris mobiliojo ryšio telefonų korteles. Tai rodo, kad J. M., veikdamas pagal išankstinį susitarimą ir teikdamas nurodytas priemones, padėjo nusikaltimus organizavusiam A. M. veikti, o kitiems nusikalstamos veikos bendrininkams – neteisėtai pereiti valstybės sieną. Taip J. M. prisidėjo prie bendro nusikalstamo rezultato ir tai suprato, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Laikytina, kad jo veiksmai teismų pagrįstai įvertinti kaip atskirų nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 292 straipsnio 2 dalyje, sutaptis.

Kartu prokuroras mano, kad kasacinio skundo teiginiai dėl bausmės skyrimo nuteistajam J. M. yra deklaratyvūs. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu išdėstė motyvuotas išvadas ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė ir paskyrė teisingas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos, nes jos mažesnės, negu numatytos normos sankcijos vidurkis.

Taip pat nepagrįstai kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo J. M. apeliacinį skundą. Bylos duomenys rodo, kad šis teismas laikėsi BPK ir teismų praktikos, reglamentuojančios baudžiamųjų bylų nagrinėjimą apeliaciniame procese, reikalavimų, pasisakė dėl visų esminių nuteistojo skundo argumentų – įrodymų pakankamumo, jų vertinimo, baudžiamojo įstatymo taikymo, todėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė. Vien tai, kad byloje priimtas teismo sprendimas netenkinti nuteistojo apeliacinio skundo, nelaikytina pagrindu spręsti, jog šio teismo priimta nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Iš nutarties turinio matyti, kad, laikantis BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatų, buvo atsakyta į visus J. M. apeliaciniame skunde išdėstytus klausimus, byla išnagrinėta išsamiai ir nešališkai bei priimtas teisingas ir pagrįstas sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Kasaciniuose skunduose ginčijami A. M. ir J. M. padarytų veikų kvalifikavimo klausimai. Nors šių klausimų A. M. tiesiogiai apeliaciniame skunde nekėlė, apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo – pripažino, kad jis pagal visus kaltinimus nuteistas pagrįstai. J. M. apeliaciniame skunde buvo teismo prašoma jį išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje. Taigi BPK 367 straipsnio 3 dalyje numatyti apribojimai nekliudo kasacinės instancijos teismui šioje byloje nagrinėti nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimų.

Išnagrinėjus kasaciniuose skunduose pateiktus argumentus, konstatuotina, kad teismai, kvalifikuodami A. M. ir J. M. vieninga tyčia padarytas veikas pagal BK 291 ir 292 straipsnius, taip pat inkriminuodami A. M. tiek BK 292 straipsnio 2 dalį, tiek šio straipsnio 3 dalį, neatsižvelgė į šių normų santykį ir nesilaikė normų konkurencijos įveikimo taisyklių.

Pažymėtina, kad pagal bylos medžiagą A. M. (kaip organizatorius) ir J. M. (kaip padėjėjas) dalyvavo padarant tris tęstines nusikalstamas veikas, kuriomis buvo siekiama, neteisėtai pereinant valstybės sieną, gabenti užsieniečius iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, juos slėpti ir užtikrinti jų išvykimą į kitą šalį. Kvalifikuojant tokio pobūdžio veikas, pirmiausia būtina atsižvelgti į BK 291 ir 292 straipsnių santykį. Šių dviejų normų požymiai konkuruoja dėl tų pačių nusikalstamų veiksmų – neteisėto valstybės sienos kirtimo. Šis BK specialiosios dalies normų santykis gali būti įvardijamas kaip normos-visumos (BK 292 straipsnis) ir normos-dalies (BK 291 straipsnis) konkurencija. Esant šiai normų konkurencijai, norma-dalis paprastai netaikoma, nes ją visiškai savo požymiais apima norma-visuma. Taip išvengiama dirbtinio kaltinamojo teisinės padėties apsunkinimo, kai asmuo, iš esmės padaręs vieną nusikalstamą veiką, kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu. Norma-dalis taikytina kartu su norma-visuma tik tais atvejais, kai ji numato griežčiau baustiną nusikalstamą veiką, kuri negali būti apimta normos-visumos (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007). Atsižvelgiant į šias taisykles, kvalifikuojant veiksmus, kuriais užsieniečiai buvo neteisėtai gabenami į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną ir slepiami, pakanka taikyti BK 292 straipsnio atitinkamą dalį, kuri visiškai apima neteisėtą valstybės sienos perėjimą, už kurį atsakomybė numatyta BK 291 straipsnyje. Todėl teismai, kiekvienu iš trijų atvejų kvalifikuodami A. M. ir J. M. veikas tiek pagal BK 292 straipsnio atitinkamą dalį, tiek ir pagal BK 291 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Įstatymo taikymo klaida taip pat padaryta A. M. padarytas veikas kvalifikuojant ne tik pagal BK 292 straipsnio 3 dalį (neteisėto užsieniečių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną organizavimas), bet ir pagal BK 292 straipsnio 2 dalį (neteisėtas užsieniečių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną dėl savanaudiškų paskatų). Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną kaip nusikalstama veika aprašytas pagrindine (BK 292 straipsnio 1 dalis) ir kvalifikuotomis sudėtimis (BK 294 straipsnio 2 ir 3 dalis). Kvalifikuotose sudėtyse neatkartojamas visas pagrindinės nusikalstamos veikos turinys, bet tik daroma nuoroda į šį turinį ir pateikiami papildomi kvalifikuojamieji požymiai. Tai, kad BK 292 straipsnio 3 dalyje nėra nuorodos į 2 dalį, nereiškia, kad įstatymas reikalauja šias dvi veikas taikyti atskirai viena nuo kitos. Kai dėl tos pačios veikos konkuruoja pagrindinė ir kvalifikuota sudėtys, taikoma kvalifikuota sudėtis, o esant kvalifikuotų sudėčių konkurencijai, taikytina norma, apibrėžianti griežčiausiai baustiną nusikalstamą veiką. Šiuo atveju tai yra BK 292 straipsnio 3 dalis, numatanti atsakomybę už neteisėto užsieniečių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną organizavimą. Norint tokiais atvejais tinkamai įvertinti faktą, kad minėta veika buvo daroma dėl savanaudiškų paskatų, ši aplinkybė gali būti nurodyta nustatomojoje ir motyvuojamojoje nuosprendžio dalyse, tačiau šios veikos kvalifikavimas atskirai pagal BK 292 straipsnio 2 dalį yra netaisyklingas. Nagrinėjamoje byloje perteklinė nuteistojo A. M. padarytų veikų kvalifikacija apsunkino jo teisinę padėtį dar ir tuo, kad bausmės, paskirtos pagal BK 292 straipsnio 2 ir 3 dalį, subendrintos sudėjimo būdu.

Minėtos nusikalstamų veikų kvalifikavimo klaidos taisytinos keičiant žemesnės instancijos teismų sprendimus BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Šie pakeitimai lemia ir galutinių bausmių, paskirtų nuteistiesiems, švelninimą.

Dėl paskirtų bausmių

Kasaciniuose skunduose ginčijamas BK bendrosios dalies normų taikymas paskiriant A. M. ir J. M. realias laisvės atėmimo bausmes.

Išnagrinėjusi kasacinio skundo argumentus dėl A. M. paskirtos bausmės, teisėjų kolegija pažymi, kad, panaikinus perteklinę A. M. nusikalstamų veiksmų kvalifikaciją, lieka galioti ta teismų sprendimų dalis, kuria A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 292 straipsnio 3 dalį už tris nusikalstamas veikas organizuojant neteisėtą užsieniečių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šios nusikalstamos veikos įstatymu priskirtos sunkių nusikaltimų kategorijai ir už jų padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo ketverių iki dešimties metų. Teismas, skirdamas bausmes A. M. už šias nusikalstamas veikas, atsižvelgė į byloje esančius duomenis, švelninančius A. M. asmenybės pavojingumo vertinimą: jis teisiamas pirmą kartą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, davė nuoseklius parodymus ir padėjo išaiškinti bylos aplinkybes, darbovietės apibūdinamas teigiamai, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. M. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskyrė jam švelnesnes laisvės atėmimo bausmes nei numato įstatymo sankcija. Kasacinio skundo argumentai aptariant BK 62 straipsnio taikymo galimybes, nepagrindžia išvados, kad teismas už sunkius nusikaltimus, numatytus BK 292 straipsnio 3 dalyje, turėjo A. M. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Visos aplinkybės, dėl kurių prašoma neskirti A. M. realių laisvės atėmimo bausmių, buvo įvertintos ir išsamiai aptartos apeliacinės instancijos teismo, kuris tam nerado pagrindo. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.

Kita vertus, A. M. galutinė bausmė švelnintina kitokiu pagrindu – šia kasacine nutartimi pripažinus, kad dalis nusikalstamų veikų buvo inkriminuota nepagrįstai, sumažėjo sudėjimo būdu bendrintinų bausmių skaičius. Pažymėtina ir tai, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas, skirdamas bausmes ir nustatydamas galutinę bausmę A. M., atsižvelgė į tai, kad jis padarė devynias nusikalstamas veikas. Kasacinės instancijos nutartimi pripažįstama, kad A. M. padarė tik tris nusikalstamas veikas. Turint galvoje, kad gerokai sumažėjo A. M. inkriminuotinų nusikalstamų veikų skaičius, į tai taip pat atsižvelgtina nustatant jam galutinę subendrintą bausmę.

Išnagrinėjusi kasacinio skundo argumentus dėl J. M. paskirtos bausmės, teisėjų kolegija pažymi, kad, įveikus normų konkurenciją ir atitinkamai sumažinus J. M. inkriminuotų veikų skaičių, lieka galioti ta teismų sprendimų dalis, kuria J. M. pripažintas kaltu ir nuteistas BK 292 straipsnio 2 dalį už tris nusikalstamas veikas dėl savanaudiškų paskatų padedant vykdyti neteisėtą užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šios nusikalstamos veikos įstatymu priskirtos sunkių nusikaltimų kategorijai ir už jų padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. Teismas, skirdamas realias laisvės atėmimo bausmes už atskiras veikas, atsižvelgė į visas aplinkybes, apibūdinančias padarytas veikas ir nuteistojo asmenybę. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, švelninančius J. M. asmenybės pavojingumo vertinimą (neteistas, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darbovietės ir seniūnijos gerai apibūdinamas, turi mažametį vaiką), paskyrė už kiekvieną veiką daug švelnesnes bausmes nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs argumentus dėl pernelyg griežtų bausmių skyrimo, nerado pagrindo keisti paskirtas bausmes su realiu laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis. Kasacinės instancijos teismas taip pat nenustatė tam pagrindo.

Kita vertus, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmes ir nustatydamas galutinę bausmę J. M., atsižvelgė į tai, jog jis padarė šešias nusikalstamas veikas. Kasacinės instancijos nutartimi pripažįstama, kad J. M. padarė tik tris nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, kad gerokai sumažėjo J. M. inkriminuotinų nusikalstamų veikų skaičius, yra pagrindas sušvelninti jam skirtą galutinę bausmę.

Nustatęs pagrindą nutraukti dalį bylos ir sušvelninti galutines bausmes A. M. ir J. M., dėl kurių buvo paduoti kasaciniai skundai, kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 2 dalimi, patikrino, ar netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, dėl kurių skundų nepaduota (T. R., M. V., R. K., S. V., A. Z., A. A. Z., K. T., P. G.). Konstatuotina, kad netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas byloje realiai neapsunkino minėtų nuteistųjų teisinės padėties, pagrindas švelninti jiems paskirtas bausmes nenustatytas. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini tik dėl nuteistųjų A. M. ir J. M., dėl kurių buvo paduoti kasaciniai skundai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį pakeisti.

A. M. 2008 m. rugpjūčio 28-29 d. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, 292 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti tik pagal BK 292 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti už ją laisvės atėmimą dvejiems metams.

A. M. 2008 m. lapkričio 8 d. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, 292 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti tik pagal BK 292 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti už ją laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

A. M. 2009 m. sausio 31 d. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti tik pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti už ją laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias A. M. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. M. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

J. M. 2008 m. rugpjūčio 28-29 d. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti tik pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį ir paskirti už ją laisvės atėmimą vieneriems metams.

J. M. 2008 m. lapkričio 8 d. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti tik pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį ir paskirti už ją laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.

J. M. 2009 m. sausio 31 d. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti tik pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį ir paskirti už ją laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias J. M. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę J. M. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitas Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.