Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

gynėjams advokatams Daivai Dereškevičienei, Bogdanui Jermakui, Eleonorai Adai Unčiurienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M., J. M. ir M. V. (M. V.) apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį (2008-08-28 – 29) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 6 mėnesiams;pagal BK 292 straipsnio 3 dalį (2008-08-28 – 29), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 291 straipsnio 1 dalį (2008-08-28 – 29) laisvės atėmimo bausme 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, bausmės subendrintos apėmimo būdu bei iš dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 mėnesiams.

pagal BK 292 straipsnio 2 dalį (2008-11-08) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 8 mėnesiams;pagal BK 292 straipsnio 3 dalį (2008-11-08), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 mėnesiams;pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 291 straipsnio 1 dalį (2008-11-08) laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, bausmės subendrintos apėmimo būdu bei iš dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

pagal 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 2 dalį (2009-01-31) laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 3 dalį (2009-01-31), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 mėnesiams.pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 291 straipsnio 1 dalį (2009-01-31) laisvės atėmimo bausme 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, bausmės subendrintos apėmimo būdu iš dalies jas sudedant ir nustatyta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos subendrintos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 292 straipsnio 2 dalį (2008-08-28 – 29) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 291 straipsnio 1 dalį (2008-08-28 – 29) laisvės atėmimo bausme 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, bausmės subendrintos jas apimant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 292 straipsnio 2 dalį (2008-11-08) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 3 mėnesiams;pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 291 straipsnio 1 dalį (2008-11-08) laisvės atėmimo bausme 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, bausmės subendrintos jas apimant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 mėnesiams.

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 292 straipsnio 2 dalį (2009-01-31) laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams;pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 291 straipsnio 1 dalį (2009-01-31) laisvės atėmimo bausme 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, bausmės subendrintos jas apimant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

J. M. pagal BK 159 straipsnį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

pagal BK 292 straipsnio 2 dalį (2008-08-28-29) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;pagal BK 291 straipsnio 1 dalį (2008-08-28 – 29) laisvės atėmimo bausme 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir T. R. (T. R.), R. K. (R. K.), S. V. (S. V.), A. Z., P. G. (P. G.), K. T. (K. T.), A. A. Z. (A. A. Z.), tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasaros pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasiūlius Baltarusijos Respublikos gyventojui V. I., dėl kurio tyrimas atliekamas Baltarusijos Respublikoje, bendrininkų grupe su J. M., T. R., R. K., M. V. ir S. V., dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą trijų užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir Lietuvos Respublikos teritorija bei jų slėpimą – parengė nusikalstamos veikos planą, surado dalį nusikalstamos veikos bendrininkų, tai yra J. M. ir S. V., paskirstė nusikalstamos veikos bendrininkų vaidmenis – nurodė J. M. surasti bendrininkus neteisėtam trijų užsieniečių gabenimui per valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorija, patalpą laukti, kol jie bus atgabenti, S. V. nurodė minėtus užsieniečius slėpti, J. M. suradus nusikalstamos veikos bendrininkus – padėjėją T. R., kuris surado – vykdytojus M. V. ir R. K., juos savo automobiliu VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su J. M. ir T. R., 2008 m. rugpjūčio 28 d. 23 val. atvežė į nusikalstamos veikos padarymo vietą ir jiems (M. V. ir R. K.) nurodė vietą Baltarusijos Respublikoje, Daugėlų kaime, iš kur paimti užsieniečius, kai nusikalstamos veikos vykdytojai M. V. ir R. K. Purvėnų užkardos saugomame ruože, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 503 ir Nr. 504 per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką bei Lietuvos Respublikos teritorija, neteisėtai atgabeno Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius tris užsieniečius iki (duomenys neskelbtini), tuo pačiu automobiliu juos (tris užsieniečius) gabeno iki (duomenys neskelbtini), kur perdavė slėpti S. V. iki 2008 m. rugsėjo 3 d., kol ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo minėtus tris užsieniečius atgabeno į Vilniaus miesto autobusų stotį, ir A. M., nupirkus keleivio bilietus, išvyko į Varšuvą, už neteisėtą trijų užsieniečių gabenimo organizavimą bei gabenimą ir slėpimą iš V. I. gavo 1500 JAV dolerių piniginį atlygį bei 1500 Lt atsiskaitymui su kitais bendrininkais.

Be to, nuteistas už tai, kad jis, 2008 m. vasaros pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasiūlius Baltarusijos Respublikos gyventojui V. I., dėl kurio atliekamas tyrimas Baltarusijos Respublikoje, bendrininkų grupe su J. M., T. R., R. K. ir M. V., organizavo neteisėtą valstybės sienos perėjimą– parengė nusikalstamos veikos planą, surado dalį nusikalstamos veikos bendrininkų, tai yra J. M., bei paskirstė nusikalstamos veikos bendrininkų vaidmenis – nurodė J. M. surasti bendrininkus neteisėtam valstybės sienos perėjimui bei patalpą laukti, kol vykdytojai ją pereis, J. M. suradus nusikalstamos veikos bendrininkus - padėjėją T. R., kuris surado – vykdytojus M. V. ir R. K., juos savo automobiliu VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su J. M. ir T. R., 2008 m. rugpjūčio 28 d. 23 val. atvežė į nusikalstamos veikos padarymo vietą, kur jie Purvėnų užkardos saugomame ruože, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 503 ir Nr. 504, pažeisdami Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 punkto reikalavimus, turėdami vieningą tikslą ir tyčią, neteisėtai, apeidami pasienio kontrolės punktą, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, du kartus perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

Be to, nuteistas už tai, kad jis, 2008 m. lapkričio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasiūlius Baltarusijos Respublikos gyventojui V. I., dėl kurio atliekamas tyrimas Baltarusijos Respublikoje, bendrininkų grupe su J. M., T. R., A. Z., P. G., K. T., A. A. Z. ir J. R. K., kurio atžvilgiu byla išskirta ir atliekamas tyrimas Lenkijos Respublikoje, dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą aštuonių užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir Lietuvos Respublikos teritorija bei jų slėpimą – parengė nusikalstamos veikos planą, surado dalį nusikalstamos veikos bendrininkų, tai yra J. M., A. Z. ir P. G., paskirstė nusikalstamos veikos bendrininkų vaidmenis – nurodė J. M. surasti bendrininkus neteisėtam aštuonių užsieniečių gabenimui per valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorija, patalpą laukti, kol jie bus atgabenti, A. Z. nurodė keturis užsieniečius gabenti automobiliu, o P. G. nurodė minėtus užsieniečius slėpti, J. M. suradus nusikalstamos veikos bendrininką – vykdytoją T. R., ir telefonu jį (A. M.) informavus, kad jo surastas bendrininkas išėjo į Baltarusijos Respubliką neteisėtai pargabenti aštuonių užsieniečių, 2008 m. lapkričio 8 d. 3 val. juos atgabenus iki (duomenys neskelbtini), perėmė tolimesniam gabenimui, A. Z. automobiliu Nissan Primera valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabenant keturis užsieniečius, savo automobiliu VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturis užsieniečius gabeno iki Liepų al. 4, Raudondvario kaime, Riešės sen., Vilniaus r., kur perdavė juos slėpti P. G. iki 2008 m. lapkričio 12 d. 24 val., kai V. I. ir kito ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu, minėtus aštuonis užsieniečius per du kartus tuo pačiu savo automobiliu nugabeno iki (duomenys neskelbtini), esančios automobilių stovėjimo aikštelėje tolimesniam gabenimui perdavė K. T., A. A. Z. ir J. R. K., už neteisėtą aštuonių užsieniečių gabenimo organizavimą bei gabenimą ir slėpimą iš V. I. gavo piniginį 7000 JAV dolerių atlygį, bei 7700 Lt atsiskaitymui su kitais bendrininkais.

Be to, nuteistas už tai, kad jis, 2008 m. lapkričio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasiūlius Baltarusijos Respublikos gyventojui V. I., dėl kurio atliekamas tyrimas Baltarusijos Respublikoje, bendrininkų grupe su J. M., T. R., organizavo neteisėtą valstybės sienos perėjimą – parengė nusikalstamos veikos planą, surado dalį nusikalstamos veikos bendrininkų, tai yra J. M., paskirstė nusikalstamos veikos bendrininkų vaidmenis – nurodė J. M. surasti bendrininkus neteisėtam valstybės sienos perėjimui, patalpą laukti, kol ji bus pereita, J. M. suradus nusikalstamos veikos bendrininką – vykdytoją T. R., J. M. nurodė, kad nusikalstamos veikos vykdytojas valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką neteisėtai turi pereiti 2008 m. lapkričio 7 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), bei J. M. nurodė telefonu jį (A. M.) informuoti, kai jo surastas bendrininkas neteisėtai išeis į Baltarusijos Respubliką neteisėtai pargabenti aštuonių užsieniečių.

Be to, nuteistas už tai, kad jis, 2009 m. sausio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasiūlius Baltarusijos Respublikos gyventojui V. I., kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas Baltarusijos Respublikoje, bendrininkų grupe su J. M., T. R., dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą dešimties užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir Lietuvos Respublikos teritorija – parengė nusikalstamos veikos planą, surado dalį nusikalstamos veikos bendrininkų, tai yra padėjėją J. M. ir vykdytoją T. R., paskirstė nusikalstamos veikos bendrininkų vaidmenis – nurodė J. M. surasti patalpą laukti, kol bus neteisėtai atgabenti užsieniečiai, ryšio tarp bendrininkų palaikymui nurodė nupirkti tris SIM korteles „Ežys“, informuoti jį apie nusikaltimo eigą bei laukti, kol nuskalstamos veikos vykdytojas T. R. minėtus užsieniečius atgabens, vykdytojui T. R. nurodė, kad užsieniečiai per valstybės sieną toje pačioje vietoje neteisėtai turi būti pergabenti 2009 m. sausio 31 d. apie 19 val., tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes T. R. buvo sulaikytas Baltarusijos Respublikos pareigūnų.

Be to, nuteistas už tai, kad jis, 2009 m. sausio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasiūlius Baltarusijos Respublikos gyventojui V. I., kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas Baltarusijos Respublikoje, bendrininkų grupėje su J. M., T. R., dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą valstybės sienos perėjimą – parengė nusikalstamos veikos planą, surado dalį nusikalstamos veikos bendrininkų, tai yra padėjėją J. M. ir vykdytoją T. R., bei paskirstė nusikalstamos veikos bendrininkų vaidmenis – nurodė J. M. surasti patalpą laukti, kol bus neteisėtai pereita valstybės siena, ryšio tarp bendrininkų palaikymui nurodė nupirkti tris SIM korteles „Ežys“, informuoti jį apie nusikaltimo eigą bei laukti, kol nuskalstamos veikos vykdytojas T. R. neteisėtai pereis valstybės sieną, vykdytojui T. R. nurodė, kad valstybės siena iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką turi būti pereita toje pačioje vietoje 2009 m. sausio 31 d. apie 19 val., palaikė ryšį su J. M., kol nusikalstamos veikos vykdytojas T. R. Purvėnų užkardos saugomame ruože, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 503 ir Nr. 504, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 punkto reikalavimus, neteisėtai, apeidamas pasienio kontrolės punktą, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, kur buvo sulaikytas Baltarusijos Respublikos pareigūnų.

J. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. 23.00 val. iki 2008 m. rugpjūčio 29 d. 15.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. M., T. R., M. V. ir R. K., A. M. organizuojant, pažadėjus piniginį atlygį bei jo nurodymu, surado patalpą – sodybą (duomenys neskelbtini), priklausančią A. P., laukti bendrininkams, kol bus neteisėtai atgabenti užsieniečiai, nusikalstamos veikos bendrininką – padėjėją T. R., kuris pasitelkė nusikalstamos veikos bendrininkus – vykdytojus M. V. ir R. K., apie tai telefonu informavo A. M., kuris automobiliu VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su juo (J. M.) ir T. R., M. V. ir R. K. atvežė į nusikalstamos veikos padarymo vietą, kur nusikalstamos veikos vykdytojai M. V. ir R. K. Purvėnų užkardos saugomame ruože, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 503 ir Nr. 504 per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką bei Lietuvos Respublikos teritorija, neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius tris užsieniečius iki (duomenys neskelbtini), kur juos tolimesniam gabenimui perdavė A. M., už suteiktas priemones nusikalstamai veikai daryti iš A. M. gavo 200 Lt piniginį atlygį, taip dėl savanaudiškų paskatų padėjo vykdyti neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną ir jos teritorija.

Be to, nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. 23.00 val. iki 2008 m. rugpjūčio 29 d. 15.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. M., T. R., M. V. ir R. K., A. M. organizuojant, pažadėjus piniginį atlygį bei jo nurodymu, surado patalpą – sodybą (duomenys neskelbtini), priklausančią A. P., laukti bendrininkams, kol bus neteisėtai pereita Lietuvos Respublikos valstybės siena, nusikalstamos veikos bendrininką – padėjėją T. R., kuris pasitelkė nusikalstamos veikos bendrininkus – vykdytojus M. V. ir R. K., apie tai informavo A. M., kuris automobiliu VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su juo (J. M.) ir T. R. M. V. ir R. K. atvežė į nusikalstamos veikos padarymo vietą, kur nusikalstamos veikos vykdytojai M. V. ir R. K. Purvėnų užkardos saugomame ruože, tarp valstybės sienos ženklų Nr.503 ir Nr. 504, pažeisdami Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 punkto reikalavimus, turėdami vieningą tikslą ir tyčią, neteisėtai, apeidami pasienio kontrolės punktą, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, du kartus perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, už suteiktas priemones nusikalstamai veikai daryti iš A. M. gavo 200 Lt piniginį atlygį, taip padėjo vykdyti neteisėtą valstybės sienos perėjimą.

Be to, nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 7 d. iki 2008 m. lapkričio 8 d. 3 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. M., T. R. ir A. Z. bei kartu su A. N., gim. 1993 m. rugsėjo 14 d., nusikaltimo padarymo metu neturėjusiu tokio amžiaus, nuo kurio gali atsakyti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus, A. M. organizuojant, pažadėjus piniginį atlygį, bei jo nurodymu, surado patalpą – sodybą (duomenys neskelbtini), priklausančią A. P., laukti bendrininkams, kol bus neteisėtai atgabenti užsieniečiai, nusikalstamos veikos bendrininką – vykdytoją T. R., kurį kartu su A. N. savo automobiliu BMW 525 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė į nusikalstamos veikos padarymo vietą, kur nusikalstamos veikos vykdytojas T. R. kartu su A. N. Purvėnų užkardos saugomame ruože, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 503 ir Nr. 504 per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką bei Lietuvos Respublikos teritorija neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius aštuonis užsieniečius iki (duomenys neskelbtini), kur juos tolimesniam gabenimui perdavė A. M. ir A. Z., už suteiktas priemones nusikalstamai veikai daryti, iš A. M. gavo 500 Lt piniginį atlygį, taip dėl savanaudiškų paskatų padėjo vykdyti neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną ir jos teritorija.

Be to, nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 7 d. iki 2008 m. lapkričio 8 d. apie 3 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. M. ir T. R. bei kartu su A. N., gim. 1993 m. rugsėjo 14 d., nusikaltimo padarymo metu neturėjusiu tokio amžiaus, nuo kurio gali atsakyti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus, A. M. organizuojant, pažadėjus piniginį atlygį, bei jo nurodymu, surado patalpą – sodybą (duomenys neskelbtini), priklausančią A. P., laukti bendrininkams, kol bus neteisėtai pereita Lietuvos Respublikos valstybės siena, nusikalstamos veikos bendrininką – vykdytoją T. R., kurį kartu su A. N. savo automobiliu BMW 525 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė į nusikalstamos veikos padarymo vietą, kur nusikalstamos veikos vykdytojas T. R. kartu su A. N. Purvėnų užkardos saugomame ruože, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 503 ir Nr. 504, pažeisdami Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 punkto reikalavimus, turėdami vieningą tikslą ir tyčią, neteisėtai, apeidami pasienio kontrolės punktą, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, du kartus perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, už suteiktas priemones nusikalstamai veikai daryti, iš A. M. gavo 500 Lt piniginį atlygį, taip padėjo vykdyti neteisėtą valstybės sienos perėjimą.

Be to, nuteistas už tai, kad jis, 2009 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. M. ir T. R. bei kartu su A. N., gim. 1993 m. rugsėjo 14 d., nusikaltimo padarymo metu neturėjusiu tokio amžiaus, nuo kurio gali atsakyti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus, A. M. organizuojant, pažadėjus piniginį atlygį, bei jo nurodymu, suteikė priemones nusikalstamai veikai daryti – surado patalpą, sodybą (duomenys neskelbtini), priklausančią A. P., laukti bendrininkams, kol bus neteisėtai atgabenti užsieniečiai, ryšio tarp bendrininkų palaikymui nupirko tris SIM korteles „Ežys“, kurių vieną pasiliko sau, vieną davė nusikalstamos veikos bendrininkui T. R. ir vieną A. N., nusikalstamos veikos vykdymo eigoje palaikė ryšį su A. M., savo automobiliu BMW 525 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos bendrininką – vykdytoją T. R. bei A. N. nuvežė į nusikalstamos veikos padarymo vietą, kur nusikalstamos veikos vykdytojas T. R. kartu su A. N. Purvėnų užkardos saugomame ruože, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 503 ir Nr. 504 per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką bei Lietuvos Respublikos teritorija turėjo neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius dešimt užsieniečių atgabenti iki (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes T. R. kartu su A. N. buvo sulaikyti Baltarusijos Respublikos pareigūnų, taip dėl savanaudiškų paskatų padėjo pasikėsinti vykdyti neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną ir jos teritorija.

Be to, nuteistas už tai, kad jis, 2009 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. M. ir T. R. bei kartu su A. N., gim. 1993 m. rugsėjo 14 d., nusikaltimo padarymo metu neturėjusiu tokio amžiaus, nuo kurio gali atsakyti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus, A. M. organizuojant, pažadėjus piniginį atlygį, bei jo nurodymu, suteikė priemones nusikalstamai veikai daryti – surado patalpą, sodybą (duomenys neskelbtini), priklausančią A. P., laukti bendrininkams kol bus neteisėtai pereita Lietuvos Respublikos valstybės siena, ryšio tarp bendrininkų palaikymui nupirko tris SIM korteles „Ežys“, kurių vieną pasiliko sau, vieną davė nusikalstamos veikos bendrininkui T. R. ir vieną A. N., savo automobiliu BMW 525 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos bendrininką – vykdytoją T. R. bei A. N. nuvežė į nusikalstamos veikos padarymo vietą, nusikalstamos veikos vykdymo eigoje palaikė ryšį su A. M., kol nusikalstamos veikos vykdytojas T. R. kartu su A. N. Purvėnų užkardos saugomame ruože, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 503 ir Nr. 504, pažeisdami Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 punkto reikalavimus, neteisėtai, apeidami pasienio kontrolės punktą, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, kur buvo sulaikyti Baltarusijos Respublikos pareigūnų, taip padėjo vykdyti neteisėtą valstybės sienos perėjimą.

M. V. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. 15.00 val., (duomenys neskelbtini), Purvėnų užkardos saugomame ruože, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 503 ir Nr. 504, veikdamas bendrininkų grupe su A. M., J. M., T. R. ir R. K., A. M. organizuojant, J. M. pasiūlius T. R., o šiam pasiūlius M. V. už piniginį atlygį neteisėtai gabenti tris užsieniečius, ir vėliau gavus 400 Lt, t. y. dėl savanaudiškų paskatų, A. M. automobiliu VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su J. M. ir T. R. atvežus nusikaltimo vykdytojus, t. y. jį ir R. K., į nusikalstamos veikos padarymo vietą, kartu su nusikalstamos veikos vykdytoju R. K., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką bei Lietuvos Respublikos teritorija, neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius tris užsieniečius neteisėtai gabeno iki (duomenys neskelbtini), kur juos tolimesniam gabenimui perdavė A. M..

Be to, nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. 23.00 val. iki 2008 m. rugpjūčio 29 d. 15.00 val., (duomenys neskelbtini), Purvėnų užkardos saugomame ruože, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 503 ir Nr. 504, veikdamas bendrininkų grupe su A. M., J. M., T. R. ir R. K., A. M. organizuojant, J. M. pasiūlius T. R., o šiam pasiūlius M. V., A. M. automobiliu VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su J. M. ir T. R. atvežus nusikaltimo vykdytojus, t. y. jį ir R. K., į nusikalstamos veikos padarymo vietą, kartu su nusikalstamos veikos vykdytoju R. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 punkto reikalavimus, turėdamas vieningą tikslą ir tyčią, neteisėtai, apeidamas pasienio kontrolės punktą, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, du kartus perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendį pakeisti – taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti. Taip pat prašo panaikinti automobilio VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, šeiminę padėtį ir asmenybę. Apeliantas nurodo, jog nusikalto pirmą kartą, nors yra jauno amžiaus, jokių nusikaltimų ar tyčinių administracinių pažeidimų nėra padaręs, be to, nuteistasis visada dirbo, drausminių nuobaudų neturėjo. A. M. charakterizuojamas kaip pareigingas ir principingas, sąžiningai atlieka pareigas, kas, apelianto nuomone, labai svarbu. Iš byloje esančių charakteristikų matyti, jog nėra blogų atsiliepimų ir iš gyvenamosios vietos. Nuteistasis nepiktnaudžiauju alkoholiu, yra ramaus ir taikaus būdo, paslaugus nelaimėje. Todėl mano, kad nėra pavojingas visuomenei ir nėra būtina jį nuo visuomenės izoliuoti. Nuteistasis A. M. teigia, kad supranta padarytos veikos sunkumą. Nuo nusikalstamos veikos padarymo visur ir visada elgėsi tinkamai, jokio nusikaltimo ar nusižengimo nepadarė, teismo procesui netrukdė.

Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis ne tik nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to labai gailisi, kad padarė reikiamas išvadas ir pasižadėjo daugiau niekada nenusikalsti, bet ir padėjo ikiteisminiam tyrimui atskleisti ne tik jo, bet ir kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas ir konkrečias aplinkybes. Atkreipia dėmesį, jog teismo nuosprendyje nenurodyta, jog jis padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis. Mano, kad toks jo elgesys turėjo būti įvertintas parenkant bausmės dydį. Be to, apeliantas mano, jog susiklosčiusi sunki turtinė padėtis yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 4 p.). Tuo metu, t. y. 2008 metais apeliantas buvo paėmęs iš banko paskolą, palūkanų jis mokėti negalėjo, nes šalyje prasidėjo krizė, todėl nuteistasis pasidavė V. I. pasiūlymui nusikalstamai užsidirbti.

Nuteistasis taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos žalingų pasekmių nėra, nes užsienio piliečiai, neturintys asmens dokumentų ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, nebuvo nei politiniai, nei kriminaliniai nusikaltėliai. Tai buvo asmenys, kurie dėl sunkių ekonominių sąlygų savo šalyse, norėjo patekti į Vakarų Europą. Taip pat pažymi, jog jis yra vienintelis mamos S. M. sūnus. Mamai reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, kadangi ji serga sunkiomis judėjimo ir regėjimo ligomis. Išskyrus apeliantą, daugiau nėra kam prižiūrėti mamą. Nuteistojo nuomone, mamos sveikata dar labiau nukentėtų, jei ji sužinotų, kad jis yra nuteistas. Be to, jis išlaiko ir du savo vaikus.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka ir su automobilio VW Golf konfiskavimu. Mano, kad automobilį teismas konfiskavo neįvertinęs visų bylos aplinkybių. Apeliantas teigia, jog automobilis senas ir greičiausiai bus sunaikintas. Tuo tarpu jam automobilis labai reikalingas. Nuteistasis A. M. gyvena (duomenys neskelbtini) sodo bendrijos namelyje, dirba Vilniaus mieste, susisiekimas su miestu visuomeniniu transportu blogas, todėl automobilis būtinas. Be to, automobilis reikalingas nuolat į Vilnių pas gydytojus vežti mamą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis J. M. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 291 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos), panaikinti ir jį išteisinti. Taip pat prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Nuteistojo manymu, jis nepagrįstai pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 291 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas teigia, jog iš bylos duomenų matyti, kad J. M. nežinojo, kurioje vietoje yra valstybės siena, nes prie pastarosios niekada nėra buvęs. Taip pat teigia, jog nuteistojo tyčia buvo nukreipta ne į valstybės sienos perėjimą, nes jis jokių priemonių tam, kad būtų neteisėtai pereita valstybės siena, neteikė. Tiek neteisėtas sienos perėjimas, tiek ir padėjimas neteisėtai pereiti valstybės sieną, galimas tik tiesioginės tyčios kaltės forma. Nesant kalto asmens veikoje tiesioginės tyčios kaltės, nėra ir subjektyvaus nusikaltimo sudėties elemento. Bent vieno nusikaltimo sudėties požymio asmens veikoje nebuvimas, kurio reikalauja baudžiamasis įstatymas, leidžia tvirtinti, kad nusikaltimas padarytas nebuvo.

Be to, nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagristai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyto teisingumo principo. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. P. K. teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Taigi, teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų. Tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje. Teismų praktikoje nurodoma, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltiems asmenims už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tik tuo atveja, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytą žalą bei nuteistojo asmenybę įvertino deklaratyviai, iš esmės neanalizuodamas nuteistojo asmenybės pavojingumo santykyje su nusikalstamos veikos pavojingumu.

Nuteistasis teigia, jog jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas nekelia abejonių, tačiau atkreipia dėmesį, kad pagal bylos aplinkybes, užsieniečiai buvo gabenami tik tranzitu per Lietuvos Respubliką. Iš bylos medžiagos matyti, kad juo pasinaudojo tretieji asmenys, jis nusikalstamos veikos iniciatoriumi nebuvo ir atliko tik tarpininko vaidmenį. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jo, kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis, pinigų iš nusikaltimo organizatoriaus V. jis negavo. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. M. sumokėtos pinigų sumos buvo tik kompensacinio pobūdžio, t. y. jos padengė išlaidas už kurą. Be to, tarp apelianto ir A. M. nebuvo nustatytas konkretus piniginio atlygio dydis. Nuteistasis iš A. M. pinigų nereikalavo ir kaip pastarasis patvirtino teismo posėdžio metu, pinigus už patirtas išlaidas jam mokėjo savo iniciatyva ir mokamų sumų dydį nustatydavo savo nuožiūra. Be to, padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio, patiklaus pobūdžio, sąlygotos ekonominės padėties bei lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes, dėl gyvenimiškos patirties stokos neteisingai įvertinus pačios veikos pavojingumą bei iš to kylančius atsakomybės griežtumo klausimus.

Nuteistasis pažymi, jog faktų, pagrindžiančių jo susitarimą daryti nusikalstamą veiką, vaidmenų ir funkcijų pasiskirstymą, byloje nėra pateikta, todėl įvertinus apelianto asmenybę, padarytų veikų pavojingumą visuomenei, atsižvelgus į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, darytina išvada, kad yra pagrindas pakeisti paskirtą laisvės atėmimo bausmę į bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimo bausme.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. V. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį ir BK 291 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams ir 3 mėnesiams, ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

Nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vertindamas įrodymus nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo bei humaniškumo principais, taip pat pažeistas nešališkumo principas.

Apeliantas teigia, jog jam nepagrįstai nebuvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Nuteistajam M. V. neaišku, kokiais motyvais remiantis, teismas nustatė, kad nėra pagrindų, taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Nurodoma, jog įstatyme numatyta galimybė asmeniui, už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikalstamas veikas, skirti švelnesnę, nei už pabaigtas nusikalstamas veikas, bausmę (BK 57 straipsnio 2 dalis). Nuteistojo manymu, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, turėjo už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnes, nei įstatymo numatyta, bausmes, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išsiaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Teismas taip pat neatsižvelgė į BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai už kiekvieną nusikalstamą veiką paskiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lenginančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikaltimą buvo antraeilis.

Be to, apelianto nuomone, turėjo būti atsižvelgta ir į tai, jog dėl padaryto nusikaltimo nėra sunkių padarinių, nes nepadaryta žala. Atkreipia dėmesį, kad turi nuolatinį darbą, išlaiko tėvus. Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę jis praras darbą, negalės rūpintis šeima. Nuteistasis remiasi BK įtvirtintu bausmės paskirties principu ir daro išvadą, kad reali laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties, nes nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo ketveri metai.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį M. V. kaltu dėl nusikaltimų, numatytų BK 292 straipsnio 2 dalyje, 291 straipsnio 1 dalyje, ir skirdamas bausmę, nesivadovavo teismų formuojama praktika, t. y. nesvarstė bausmės vykdymo atidėjimo klausimo. BK 292 straipsnio 2 dalyje ir BK 291 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai priskiriami prie apysunkių ir sunkių nusikaltimų. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo apklausos metu davė nuoseklius, neprieštaraujančius kitų liudytojų parodymams, parodymus, kuriuose paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis remiasi teismų praktika ir nurodo, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pažeidžia konstitucinius teisinės valstybės, proporcingumo ar kitus principus.

Be to, nuteistasis remiasi teismų praktika ir teigia, jog Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio ar 92 straipsnio ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau irgi yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusi teistumą. Ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietais nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos, išnykę teistumai taip pat turi reikšmės vertinant asmenybę. Nors įstatyme tiesiogiai nenustatyta, tačiau pagal humaniškumo principo reikalavimus, bausmės vykdymo atidėjimo esmę bei paskirtį, darytina išvada, kad, esant BK 75, 92 straipsnių taikymo sąlygoms, teismai turi apsvarstyti galimybę nuteistajam atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teismas gali atidėti bausmės vykdymą, tik įvertinęs visas bylos aplinkybes ir padaręs išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliantas pažymi, kad BK 75 ir 92 straipsniuose įtvirtinta sąvoka, jog bausmės vykdymas „gali būti atidėtas“. Taigi atidėti bausmės vykdymą yra teismo teisė, bet ne pareiga, tačiau, esant byloje visoms BK 75, 92 straipsnių pirmosiose dalyse nustatytoms sąlygoms, teismas kiekvieną kartą privalo svarstyti galimybę pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesvarstė ir nepasisakė dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, nors atsižvelgiant į teismų praktiką, privalėjo tai padaryti.

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji A. M., J. M., M. V. ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų A. M., J. M. ir M. V. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo A. M. apeliacinio skundo.

Nuteistasis A. M. teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo neginčija, su nuosprendžiu nesutinka tik dėl jam paskirtos bausmės.

Nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių jis nesutinka su jam paskirta bausme, kolegija atmeta. Apeliantas skunde nurodo, jog skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, šeiminę padėtį ir asmenybę, kad dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos žalingų pasekmių nėra, kad nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios materialinės padėties. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad jis padėjo ikiteisminiam tyrimui atskleisti ne tik jo, bet ir kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas ir konkrečias aplinkybes. Pažymi, jog be jo daugiau nėra kam prižiūrėti sunkiai sergančią mamą, prašo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažindamas kaltu ir nuteisdamas A. M. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 292 straipsnio 2 dalyje, BK 292 straipsnio 3 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, 291 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 3 dalyje, paskyrė galutinę ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Išnagrinėjusi bylą kolegija daro išvadą, kad skiriant bausmę A. M. teismas vadovavosi ir bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, nepažeisdamas jokių įstatymų reikalavimų.

Dar kartą įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, pirmiausia daroma išvada, kad teismas teisingai išsprendė nuteistojo A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių klausimą. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino nuteistojo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priešingai nei nurodyta nuteistojo skunde, teismas, skirdamas A. M. mažesnes nei straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmes, atsižvelgė ir į tai, kad A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus ir tuo padėjo išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, jog atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, sudaro du alternatyvūs pagrindai, todėl ir dviejų pagrindų buvimas (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas) yra tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apeliantas skunde dar nurodo, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl susiklosčiusios sunkios materialinės padėties. Tačiau šis nuteistojo teiginys prieštarauja bylos aplinkybėms ir yra paneigtas išnagrinėtais įrodymais. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties – nustatoma tada, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, jo ar šeimos nario sunki liga ir pan.) nulėmė kaltininko elgesį. Šioje byloje tokios objektyvios sąlygos, nulėmusios nuteistojo A. M. elgesį, nenustatytos. Tai, kad nuteistasis turi iš banko paėmęs paskolą, negali būti laikoma sunkia turtine ar beviltiška padėtimi. Nuteistasis A. M., paimdamas iš banko paskolą, turėjo įvertinti riziką, ar galės vykdyti įsipareigojimus bankui. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę A. M., jau atsižvelgė ir į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes: į tai, kad apeliantas teisiamas pirmą kartą, dirbo, charakterizuojamas teigiamai bei apelianto šeiminę padėtį. Nepagrįstas nuteistojo skundo teiginys, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nesukėlė jokių pasekmių, nes tiesioginės žalos nebuvimas nepaneigia pačių BK 291 ir BK 292 straipsniuose numatytų nusikaltimų, kuriuo kėsinamasi į nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais nustatytą valdymo tvarką, pavojingumo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. M. nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų nuostatų. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad be jo daugiau nėra kam prižiūrėti sunkiai sergančią motiną, kuriai reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir slauga, be to, jis išlaiko ir du savo vaikus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme, iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūnijos pateikto rašto matyti, kad S. M. po vyro mirties, Miglės g. 99, Didžiosios Riešės k., Riešės sen., Vilniaus r., gyvena viena, o iš SEB banko vietinių mokėjimų nurodymų matyti, kad apeliantas nuo 2012-02-21 moka alimentus sūnui T. M. ir buvusiai sutuoktinei I. M.. Apeliacinis teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, pažymi, kad nors nuteistojo mama, pasak apelianto, sunkiai serga, tačiau byloje nėra duomenų, jog jai reikalinga speciali ir nuolatinė priežiūra bei globa, o A. M. paskyrus įstatyme numatytą bausmę, vaikai neliktų be priežiūros, juos prižiūri motina. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant būtų galima konstatuoti, jog A. M. išlaiko asmenis, kurie yra neįgalūs ir nėra kam jų prižiūrėti, arba nuteistasis išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl jam paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų taikyti kaltinamajam A. M. BK 62 straipsnio nuostatas, įvertinęs aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumą, sprendė, jog A. M. dėl nusikalstamų veikų pagal BK 292 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 3 dalį, turi būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, paskiriant švelnesnes nei įstatyme numatyta bausmes. Taigi, nuteistajam jau paskirta švelnesnė nei sankcijose numatytos bausmės, todėl dar labiau ją švelninti pagrindo nėra.

Įvertinusi pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su nuosprendį priėmusio teismo išvadomis dėl A. M. paskirtosios bausmės dydžio bei, įvertinusi visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad paskirtoji bausmė nėra per griežta.

Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nepagrįstai prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, baudžiamasis įstatymas numato galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, nuteistiems už nesunkius, apysunkius ar neatsargius nusikaltimus. A. M. yra nuteistas ir už sunkius nusikaltimus (pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, BK 292 straipsnio 3 dalį), todėl nėra jokio teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

Teisėjų kolegija atmeta ir nuteistojo prašymą panaikinti automobilio konfiskavimą. Turto konfiskavimas yra prievartinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, jog teismas privalo konfiskuoti darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Nusikalstamos veikos priemonės baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu kaltininkas ja naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti nusikalstamą veiką ar palengvintų jos padarymą. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų ją padaryti.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neargumentavo savo sprendimo, tačiau nagrinėjamoje byloje patikimai nustatyta, kad nuteistasis A. M. savo automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keturis užsieniečius gabeno iki Liepų al. 4, Raudondvario k., Riešės sen., Vilniaus r., kur perdavė juos slėpti P. G., po ko aštuonis užsieniečius per du kartus tuo pačiu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno iki Vilniaus mieste esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Taigi minėta transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota nusikaltimui daryti, nuteistasis A. M. iš anksto numatė, jog automobilį naudos užsieniečių gabenimui. Todėl, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes ir remiantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, A. M. priklausantis automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš nuteistojo konfiskuotas pagrįstai.

Dėl nuteistojo J. M. apeliacinio skundo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam J. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jų kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, bei jam paskirtos bausmės, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Apeliantas J. M. kaltės ir veiksmų kvalifikavimo pagal BK 23 straipsnio 6 dalį, 292 straipsnio 2 dalį (2008-08-28-29, 2008-11-08 ir 2009-01-31 epizodai) neginčija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, apygardos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis J. M. apeliaciniame skunde teigia, jog jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 291 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) ir nurodo, jog bylos duomenimis nustatyta, jog jis nežinojo, kurioje vietoje yra valstybės siena, be to, jo tyčia buvo nukreipta ne į valstybės sienos perėjimą, nes jis tam neteikė jokių priemonių. Nuteistojo nuomone, nesant kalto asmens veikoje tiesioginės tyčios kaltės, nėra ir subjektyvaus nusikaltimo sudėties elemento.

BK 291 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šio nusikaltimo objektas – įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta valstybės valdymo tvarka valstybės sienos kirtimo režimo srityje. Taigi šia nusikalstama veika pažeidžiama teisės aktais reglamentuota patekimo į valstybę ar išvykimo iš jos tvarka. Šio baudžiamojo įstatymo prasme Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimas laikomas neteisėtu, kai siena kertama: 1) neturint reikalingų dokumentų; 2) pasinaudojant svetimu ar padirbtu dokumentu; 3) nors ir turint dokumentus, tačiau be atitinkamo leidimo, kai jis yra būtinas; 4) išvengiant pasienio kontrolės; 5) kertant valstybės sieną nenustatytoje vietoje.

Šiuo konkrečiu atveju byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad J. M., veikdamas bendrininkų grupe, už pažadėtą atlygį surado patalpą – sodybą Aukštakalnio kaime, nusikalstamos veikos bendrininką – padėjėją T. R., kuris pasitelkė nusikalstamos veikos bendrininkus – vykdytojus M. V. ir R. K., apie tai telefonu informavo A. M., kuris automobiliu VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su juo (J. M.) ir T. R., M. V. ir R. K. atvežė į nusikalstamos veikos padarymo vietą, kur M. V. ir R. K. Purvėnų užkardos saugomame ruože, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką bei Lietuvos Respublikos teritorija, neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius tris užsieniečius, už suteiktas priemones iš A. M. gavo 200 Lt atlygį.

Nustatyta, kad J. M., veikdamas bendrininkų grupe, už pažadėtą piniginį atlygį, surado patalpą – sodybą Aukštalaukio kaime, nusikalstamos veikos bendrininką – vykdytoją T. R., kurį kartu su A. N. savo automobiliu BMW 525 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė į nusikalstamos veikos padarymo vietą, kur T. R. ir A. N. Purvėnų užkardos saugomame ruože, pažeisdami Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 punkto reikalavimus, turėdami vieningą tikslą ir tyčią, neteisėtai, apeidami pasienio kontrolės punktą, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, du kartus perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, už suteiktas priemones nusikalstamai veikai daryti, iš A. M. gavo 500 Lt piniginį atlygį.

Taip pat nustatyta, kad J. M., veikdamas bendrininkų grupe, už pažadėtą piniginį atlygį, suteikė priemones nusikalstamai veikai daryti – surado patalpą – sodybą (duomenys neskelbtini), ryšio tarp bendrininkų palaikymui nupirko tris SIM korteles „Ežys“, savo automobiliu BMW 525 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. R. bei A. N. nuvežė į nusikalstamos veikos padarymo vietą, nusikalstamos veikos vykdymo eigoje palaikė ryšį su A. M., kol T. R. kartu su A. N. Purvėnų užkardos saugomame ruože, pažeisdami Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 punkto reikalavimus, neteisėtai, apeidami pasienio kontrolės punktą, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, kur buvo sulaikyti Baltarusijos Respublikos pareigūnų, taip padėjo vykdyti neteisėtą valstybės sienos perėjimą. Taigi šie faktiniai duomenys sudaro BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Nepagrįsti nuteistojo J. M. apeliacinio skundo argumentai, jog jo tyčia buvo nukreipta ne į valstybės sienos perėjimą, nes jis tam jokių priemonių neteikė. Vadovaujantis BK 24 straipsnio 6 dalies nuostatomis, padėjėju laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Kaip jau minėta, faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad J. M. surado patalpą – sodybą, laukti bendrininkams, kol bus neteisėtai atgabenti užsieniečiai, be to, bendrininkus du kartus savo automobiliu vežė į nusikalstamos veikos padarymo vietą, ryšio tarp bendrininkų palaikymui nupirko tris SIM korteles. Taigi aptartos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės įvykio aplinkybės, kurių neginčija ir pats nuteistasis J. M., rodo, kad pastarasis veikdamas pagal išankstinį susitarimą ir teikdamas nurodytas priemones, neabejotinai sudarė būtinas sąlygas nusikaltimus organizavusiam A. M. veikti – neteisėtai pereiti valstybės sieną. Tokiu būdu J. M. prisidėjo prie bendro nusikalstamo rezultato ir tai suprato. Taigi, nors J. M. pats betarpiškai neatliko BK 291 straipsnio 1 dalyje dispozicijoje nurodytų nusikalstamų veiksmų, tačiau savo veiksmais neabejotinai padėjo bendrininkams šias nusikalstamas veikas padaryti, todėl apygardos teismas jo nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis J. M. tvirtina, kad pinigų iš nusikaltimo organizatoriaus negavo, A. M. sumokėtos pinigų sumos buvo tik kompensacinio pobūdžio, t. y. jos padengė išlaidas už kurą, be to, nebuvo nustatytas konkretus piniginio atlygio dydis, tačiau toks jo aiškinimas prieštarauja byloje esančių, pirmosios instancijos teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visetui.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistųjų A. M. ir J. M. parodymai dėl piniginio atlygio gavimo ir jo dydžio 2008-08-28-29 ir 2008-11-08 veikų epizoduose viso proceso metu buvo nuoseklūs ir tarpusavyje sutapo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje A. M. tvirtino, jog J. M. jis sumokėjo 200 Lt už tai, kad J. M. surado vedlius pervesti nelegaliai užsieniečius per Lietuvos – Baltarusijos sieną. Tai patvirtino J. M., parodęs, jog A. M. jam davė 200 Lt už vedlių suradimą (t. 3 b. l. 150-153, t. 12 b. l. 71, t. 4 b. l. 82-85, 88-91, t. 12 b. l. 89). Be to, A. M. nurodžius, jog jis atsiskaitė su padėjusiais asmenimis: T. R. davė 6000 Lt už nelegalų pervedimą per sieną, 1200 Lt nuvežė P. G. už aštuonių užsieniečių apgyvendinimą, J. M. davė 500 Lt, J. M. taip pat parodė, kad jam Andrius davė 500 Lt (t. 3 b. l. 150-153, t. 12 b. l. 74, t. 4 b. l. 82-85, 88-91, t. 12 b. l. 91). Nuteistojo J. M. apeliacinio skundo teiginiai paneigiami ir paties nuteistojo paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, jog ,,<...> man davė pinigus tikriausiai už tai, kad suradau vedlius. <...> M. man nesakė už ką man davė tuos 500 litus. Aš atlikau darbą kurio prašė M. ir gavau 500 Lt“ (t. 12 b. l.89, 91). Be to, nuteistasis A. M. taip pat paaiškino, kad jis neneigia, kad pinigai buvo duodami išlaidų padengimui, duodavo dar virš, suma buvo abiejų pusių susitarimas (t. 13, b. l. 52). Taigi, įvertinęs šias aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai šioje dalyje vadovavosi J. M. ir A. M. duotais parodymais, kurie atitinka kitas faktines bylos aplinkybes, ir, remdamasis jais, pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis J. M. už suteiktas priemones nusikalstamai veikai – neteisėtam valstybės sienos perėjimui daryti gavo 200 Lt piniginį atlygį bei už suteiktas priemones nusikalstamai veikai – neteisėtam žmonių gabenimui per valstybės sieną ir jos teritoriją vykdyti gavo 500 Lt piniginį atlygį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam J. M., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog yra pagrindas J. M. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kolegija mano, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistajam J. M. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės bylos 2K-39/2009, 2K-212/2010, 2K-226/2010). Tokių aplinkybių nenustatyta nei bylą nagrinėjant apygardos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme. Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam J. M. bausmes už jam inkriminuotus nusikaltimus, atsižvelgė į tai, jog jis padarė penkis baigtus ir vieną nebaigtą nusikaltimus, iš kurių trys priskiriami sunkių ir trys nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys). Darant šiuos nusikaltimus jis veikė kaip padėjėjas. Nusikaltimus J. M. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų. Apygardos teismas, skirdamas bausmę, įvertino ir nuteistojo asmenybę: J. M. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, darbdaviai jį charakterizuoja teigiamai, gyvena faktinėje šeimoje, turi mažametį vaiką. Byloje nustatyta viena nuteistojo J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kolegijos manymu, visas šias aplinkybes apygardos teismas įvertino išsamiai ir nešališkai ir į jas atsižvelgęs pagrįstai nuteistajam skyrė žymiai švelnesnes bausmes nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. J. M. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdais pagrįstai nuteistajam paskiriant galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Dėl nuteistojo M. V. apeliacinio skundo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nešališkumo principą, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo bei humaniškumo principais, kaltės ir nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo neginčija, iš esmės nesutinka su jam paskirta bausme. Nuteistasis nurodo, jog jam nepagrįstai nebuvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 62 straipsnio nuostatos, taip pat nesvarstyta galimybė atidėti bausmės vykdymą. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, apygardos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. V. ir šiuo atveju baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog yra pagrindas M. V. taikyti BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas už nusikaltimus, numatytus BK 292 straipsnio 2 dalyje, BK 291 straipsnio 1 dalyje skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 4 dalyje numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką nuteistajam paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad A. V. pats savo noru būtų atvykęs ar pranešęs apie padarytus nusikaltimus teisėsaugos pareigūnams.

Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką nuteistajam paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir yra bent viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose numatyta aplinkybė. Taigi, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai nustatė tik vieną A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija mano, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistajam M. V. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jiems švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės bylos 2K-39/2009, 2K-212/2010, 2K-226/2010). Tokių aplinkybių nenustatyta nei bylą nagrinėjant apygardos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme. Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam M. V. bausmes už jam inkriminuotus nusikaltimus, atsižvelgė į tai, jog jis padarė du baigtus nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių, kitas sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 dalis, 5 dalis). Nusikaltimus jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų. Taip pat teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę: M. V. teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, Šalčininkų r. savivaldybės administracijos Butrimonių seniūnija neigiamai charakterizuojančių duomenų nepateikė. Kaip jau minėta, byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y., kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kolegijos manymu, visas šias aplinkybes apygardos teismas įvertino išsamiai bei nešališkai ir į jas atsižvelgęs pagrįstai nuteistajam paskyrė žymiai mažesnes už sankcijose numatytus bausmių vidurkius bausmes. Už atskiras nusikalstamas veikas M. V. paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos bausmių būdu bei subendrintą bausmę subendrinus su Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir pagrįstai nuteistajam paskiriant galutinę subendrintą vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde nepagrįstai prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, baudžiamasis įstatymas numato galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, nuteistiems už nesunkius, apysunkius ar neatsargius nusikaltimus. M. V. yra nuteistas ir už sunkų nusikaltimą (pagal BK 292 straipsnio 2 dalį), todėl nėra jokio teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų A. M., J. M. ir M. V. apeliacinius skundus atmesti.