Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-201-387/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-05-10
Bylos Nr.: 1-201-387/2013
Teisminio proceso Nr.: 1-05-1-08007-2012-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Algimantas Valantinas
Kaltinamasis: I. B., R. J., D. Č., I. P.
Advokatai: Eugenijas Algirdas Burokas

Kategorijos

1.2.28.2Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną (BK 292 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-201-387/2013Teisminio proceso Nr. 1-05-1-08007-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.28.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN UOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Kirdeikiui, kaltinamiesiems I. B., R. J., D. Č. bei I. P., kaltinamųjų gynėjams advokatams Eugenijui Algirdui Burokui, Anželikai Meškaitei, Lilijai Semaško ir Mindaugui Baneliui, vertėjai Virginijai Malaiškienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmuo be pilietybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str. 2d. ir 292 str.3d., padarymu;

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) vairuotojas, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str.2d. ir 292 str.2d. padarymu;

D. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, dirba (duomenys neskelbtini)administratoriumi, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str.2d. ir 292 str. 2d., padarymu bei

I. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini) kelininku, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos numatytos BK 25 str.2d. ir 292 str.2d. padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B., gaudamas informaciją iš Baltarusijos Respublikoje gyvenančio R. Z. (pravarde A.), atskirais atvejais veikdamas bendrai kartu su D. Č., o taip pat veikdamas kartu su asmenimis, kurie nesuprato savo atliekamų veiksmų neteisėtumo, iš savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių ir neteisėtai valstybės sieną perėjusių užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir slėpimą bei neteisėtą tokių asmenų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis:

Taip, I. B., mobiliojo ryšio telefonu iš Baltarusijos Respublikos piliečio R. Z. (pravarde „A.“) gavęs pranešimą, kad du Gruzijos piliečiai 2012 m. birželio 7 d. apie 17.00 val. neteisėtai pereis Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esančią Vilniaus rajone, Medininkų sen., prie Medininkų pasienio kontrolės punkto, iš savanaudiškų paskatų, už nenustatyto dydžio atlygį, organizavo neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių – dviejų Gruzijos piliečių, kurių asmenybės nenustatytos, gabenimą nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir apgyvendinimą Vilniaus mieste. Dėl šių asmenų gabenimo I. B. kreipėsi į D. Č., kuris suprasdamas, kad asmenys į Lietuvos Respublikos teritoriją yra patekę neteisėtai, iš savanaudiškų paskatų už nenustatyto dydžio atlygį, sutiko juos gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir veikdamas bendrai kartu su I. B. savo vairuojamu automobiliu „Honda Preliude“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 06 12 apie 18.20 val. nuvažiavo į Vilniaus raj., Medininkų sen., prie Medininkų pasienio kontrolės punkto esančią degalinę „EMSI“, kurioje susitiko neteisėtai valstybės sieną perėjusius du Gruzijos piliečius, kuriuos atgabeno į Vilnių, o I. B. juos slėpimo tikslu apgyvendino Taikos g. 89 name esančiame bute Nr. 10, kurį iš anksto buvo išnuomavęs.

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, I. B. mobiliojo ryšio telefonu iš Baltarusijos Respublikos piliečio R. Z. (pravarde „A.“) gavęs kitą pranešimą, žinodamas, kad du Gruzijos piliečiai Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteisėtai ir jie nori išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, iš savanaudiškų paskatų, už nenustatyto dydžio atlygį, organizavo neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių – dviejų Gruzijos piliečių, kurių tapatybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tolimesnį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kitas Europos Sąjungos šalis. Taip, I. B., iš anksto susitaręs su R. J., kuris nesuprato savo atliekamų veiksmų neteisėtumo, dėl žmonių gabenimo, 2012 m. birželio 8 d. apie 5.00 val. ryto atvyko prie viešbučio „Panorama“, esančio netoli geležinkelio stoties Seinų g., Vilniuje. Čia jis susitiko su R. J., kuriam jis nurodė, už sutartą 150 eurų atlygį, savo automobiliu „Opel Vectra“, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į susitikimo vietą atėjusius du ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus Gruzijos piliečius, kuriuos tą pačią dieną R. J. nuvežė į Latvijos Respubliką, Rygos miestą bei ten juos išleido.

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus I. B., mobiliojo ryšio telefonu iš Baltarusijos Respublikos piliečio R. Z. (pravarde „A.“) gavęs kitą pranešimą, žinodamas, kad du Gruzijos piliečiai sutartu laiku, t. y. 2012 m. birželio 9 d. apie 19.00 val. neteisėtai pereis Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esančią Vilniaus rajone, Šumsko miestelio apylinkėse, iš savanaudiškų paskatų, už nenustatyto dydžio atlygį, organizavo neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių – dviejų Gruzijos piliečių: M. D., gim (duomenys neskelbtini)ir R. S., gim (duomenys neskelbtini) gabenimą nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir apgyvendinimą Vilniaus mieste. Realizuodamas savo sumanymą I. B. 2012 m. birželio 9 d. apie 19.40 val. kreipėsi į D. Č., kuris suprasdamas, kad asmenys į Lietuvos Respublikos teritoriją yra patekę neteisėtai, iš savanaudiškų paskatų už nenustatyto dydžio atlygį, sutiko juos gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir veikdamas bendrai kartu su I. B., savo vairuojamu automobiliu „Honda Preliude“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į Vilniaus raj. esantį Šumsko miestelį. Čia sutartoje vietoje prie bažnyčios I. B. pasitiko neteisėtai valstybės sieną perėjusius du Gruzijos piliečius M. D. ir R. S. ir tos pačios dienos vakare juos atvežė į Vilnių, kur I. B. šiuos asmenis slėpimo tikslu apgyvendino Fabijoniškių g. 73 name esančiame bute Nr. 63, kurį jis iš anksto buvo išnuomavęs. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, I. B. organizavo šių dviejų Gruzijos piliečių tolimesnį neteisėtą gabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kitas Europos Sąjungos šalis. Taip, 2012 m. birželio 10 d. anksti ryte, prieš tai sutaręs su I. P., kuris nesuprato savo atliekamų veiksmų neteisėtumo, atvyko prie Fabijoniškių g. 73 namo Vilniuje, kuriame buvo slepiami Gruzijos piliečiai M. D. ir R. S.. Čia, už sutartą atlygį nurodė I. P., pastarojo automobiliu „HONDA CIVIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežti nurodytus du Gruzijos piliečius į Estijos Respubliką. Tą pačią dieną I. P. šiuos asmenis vežant sutartu maršrutu, pravažiavus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Latvijos Respublikos teritorijoje, jie buvo sulaikyti Latvijos Respublikos pareigūnų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką I. B., mobiliojo ryšio telefonu iš Baltarusijos Respublikos piliečio R. Z. (pravarde „A.“) gavęs kitą pranešimą, žinodamas, kad trys Gruzijos piliečiai sutartu laiku, t. y. 2012 m. birželio 12 d. apie 17.30 val. neteisėtai pereis Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esančią Vilniaus rajone, Medininkų sen., Barvoniškių kaimo apylinkėse, prie valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 1090, iš savanaudiškų paskatų, už nenustatyto dydžio atlygį, organizavo neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių – trijų Gruzijos piliečių: L. P., gim (duomenys neskelbtini), R. T., gim (duomenys neskelbtini) ir L. V., gim (duomenys neskelbtini) gabenimą nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos. Taip I. B. 2012 m. birželio 12 d. kreipėsi su prašymu į kaimynę A. Š., kuri nesuprato savo atliekamų veiksmų neteisėtumo, kad pastaroji savo vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtų jį į Vilniaus raj., Medininkų sen., Barvoniškių kaimo apylinkes. Čia I. B., apie 23.10 val. pasitiko neteisėtai valstybės sieną perėjusius tris Gruzijos piliečius L. P., R. T. ir L. V. ir tos pačios dienos vakarą apgyvendimui užsieniečius atvežė į Vilnių ir ketino slėpti Taikos g. 89 name esančiame bute Nr. 10, kurį jis iš anksto buvo išnuomavęs, tačiau Vilniaus m. Taikos g. 162, prie prekybos centro ,,Maxima“ buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat nustatė, kad R. J. žinodamas, kad trys Gruzijos piliečiai A. P., gim. (duomenys neskelbtini), T. T., gim. (duomenys neskelbtini)ir P. T., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteisėtai, Migracijos departamento prie VRM sprendimu jiems yra leista būti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir laikinai gyventi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Užsieniečių registracijos centre ir, kad jie nori neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, neteisėtai gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – tris Gruzijos piliečius A. P., T. T. ir P. T. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Realizuodamas šį sumanymą, R. J. savo mobilaus ryšio telefonu bendraudamas su Gruzijos piliečiais ir derindamas jų atvykimo iš Pabradės m. bei neteisėto vykimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, atlygio už jų gabenimą klausimus, iš savanaudiškų paskatų už sutartą 600 eurų atlygį, 2012 m. liepos 28 d. apie 5.00 val. savo vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į sutartą vietą, esančią Dariaus ir Girėno g. 11, Vilniuje, prie prekybos centro „Maxima“, kur į jo automobilį įsėdo trys Gruzijos piliečiai A. P., T. T. ir P. T., kuriuos jis neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija link Lietuvos ir Lenkijos Respublikų valstybių sienos, kol buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM pareigūnų Lazdijų rajone, Akmenių kaimo apylinkėse.

Kaltinamasis I. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino dalinai. Parodė, kad su „A.“ susipažino Pabradėje. Pasikeitė telefonų numeriais. Dėl žmonių pervežimo tikslaus pokalbio su „A.“ nebuvo. Tik vėliau suprato, kad jie be dokumentų. Koks „A.“ vaidmuo jis nežino. Jis prašė sutikti žmones, kurie ruošėsi važiuoti toliau į Europą. Jo (I. B.) paprašė padėti, sakė sumokės. Siūlė nedaug, maždaug 150-200 eurų už vežimą. Kaina tik už vežimą, transportavimo išlaidas jie mokėdavo patys. Jam (I. B.) mokėdavo už tai, kad rasdavo vairuotojus, padėdavo. Kad vežami žmonės yra „nelegalai“ suprato, numanė, kad tokia veikla yra baudžiama. Kažkada „A.“ paskambino, pasakė, kad reikia sutikti žmones. Reikėjo tik juos sutikti ir apgyvendinti. Paprašė važiuoti kaimyno D. Č., jam nieko nesakė, nepasakojo, kokie tai bus žmonės, nesakė, kad žmonės bus be dokumentų, kokios tautybės. Su D. Č. niekada nesitarė, kad jam kiek nors mokės. Jie bendravo kaip kaimynai ir D. Č. jį reikalui esant pavežėdavo. Jam reikėjo tik kompensuoti už degalus. Po „A.“ skambučio sutikti du žmones prie „EMSI“ degalinės, esančios prie Baltarusijos pasienio, jis ten nuvyko su kaimynu D. Č., pastarojo automobiliu. Paėmė du piliečius ir nuvežė į butą Taikos g. Butą pagal reklamą jis pats buvo anksčiau radęs ir susitaręs dėl nuomos. Jis suprato, kad asmenys yra „nelegalai“. Suprato, nuo to momento, kai juos paėmė nuo sienos. Tą kartą už vežimą nuo „EMSI“ degalinės į Taikos g. sumokėjo 50 eurų. Jis D. Č. sumokėjo tik už degalus. Kelionė pirmyn atgal yra maždaug 60-70 km. Už vežimą nieko nedavė. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad nei vienas iš vairuotojų „A.“ nematė. Tik jis pats su juo bendravo telefonu. Vairuotojai net vienas kito nepažinojo. Jokios organizuotos grupės nebuvo. Vairuotojus jis rasdavo pagal skelbimus. Tiesiog skambindavo, klausdavo ar užimti, pasiūlydavo pavežti žmones. Vairuotojai klausė, ar viskas gerai su dokumentais, jis sakė, kad dokumentai sutvarkyti. Kitu atveju „A.“ paskambino, pasakė, kad paskambins žmonės, reikės su jais pabendrauti, padėti jiems. Tuomet per skalbimą internete rado R. J., susitarė susitikti. Pastarajam paaiškino, kad reikės du gruzinus pavežti į Rygą. R. J. sutiko. Jis pats dalyvavo įsodinant šiuos asmenis pas R. J. į automobilį, bet toliau jis nevažiavo. Tai vyko birželio mėn. 8 d. prie stoties. R. J. už nuvežimą davė 150 eurų. Tiek pat gavo ir jis pats. Anksčiau su R. J. pažįstamas nebuvo. R. J. jis nesakė, kad žmonės važiuos be dokumentų. R. J. atvažiavo automobiliu „Opel Vectra“. Kartu kaltinamasis nurodė, jog nesutinka, jog organizavo 4 asmenų nuvežimą į Taliną. Jis su R. J. dėl to nesitarė. R. J. tai padarė be jo. Tai jis sužinojo vėliau iš pokalbio telefonu su R. J., kuris prisipažino vežęs keturis asmenis iki Talino, paaiškindamas, kad šiems kilo kažkokių problemų su keltu. Jis šiems asmenims nedavė ir R. J. telefono numerio. Dar vienu atveju paskambino „A.“, pasakė, kad atvažiavo du svečiai, reikės juos sutikti. Sakė jie patys paskambins, kai bus Lietuvos teritorijoje. Jie paskambino, pasakė, kad jie Šumsko miestelyje. Tada jis paskambino D. Č. ir paprašė pavežti. Nieko jam neaiškino, nesakė kas tai per žmonės, kad be dokumentų. Atvažiavo su D. Č. į Šumsko miestelį. Atvykėliai įsėdo į automobilį, nuvežė juos į Fabijoniškių g. 73, Vilniuje. Jie kitą dieną turėjo važiuoti į Taliną. Tam reikalui jis pagal skelbimą susirado I. P.. Jam nieko neaiškino, nesakė, kad tie žmonės be dokumentų. Pasakė, kad tie žmonės nori važiuoti į Taliną ir toliau į Skandinaviją. Su I. P. kalbėjo telefonu iš vakaro, sakė, kad kitą dieną atvažiuos žmonės. Kitą dieną su I. P. susitiko sutartojo vietoje ir pasodino jam į mašiną du piliečius. Tai buvo tie patys asmenys, kuriuos jis su D. Č. atvežė iš Šumsko mst. Tie Gruzijos piliečiai už atvežimą iš Šumsko miestelio, paskui už nuvežimą iki Talino jam mokėjo du kartus po 50 eurų. Vairuotojui I. P. jis pasakė, kad jam sumokės nuvežus į Taliną 150 eurų. Su I. P. susitiko tik tą vienintelį kartą. Daugiau jo nematė. Tą pačią dieną jam skambino, norėdamas sužinoti kaip sekasi kelionė ir tada I. P. pasakė, kad juos sulaikė Latvijos pasieniečiai. Po kurio laiko, dar kartą paskambino „A.“, pasakė, kad atvažiuos 3 žmonės, reikės sutikti. Jis paprašė kaimynės, kad padėtų sutikti. Tą kartą jiems nelabai sekėsi, nes negalėjo surasti atvykusių žmonių. Juos turėjo pasitikti netoli Baltarusijos sienos, Barvoniškių k. Pavažinėję gal valandą grįžo į Vilnių. Tada tie asmenys patys paskambino, pasakė, kad buvo dingęs ryšys ir vėl prašė atvažiuoti juos paimti. Nuvažiavę dar kartą, vėl ilgai ieškojo, kol pagaliau rado. Susitarė dėl buto Taikos gatvėje. Buvo vėlus vakaras, apie 24 val., buto šeimininkas pasakė, kad pats nevažiuos, pasiūlė atvažiuoti patiems. Nuvažiavo į Taikos g. 52, Vilniuje ir ten buvo sulaikyti. Kaimynei, kuri vežė šiuos asmenis neaiškino, kas tie žmonės. Tie asmenys sumokėti nespėjo. Buvo sutarę 150 eurų. Minėti įvykiai vyko kelių dienų laikotarpyje. Kartu kaltinamasis nurodė, jog labai gailisi dėl savo veiklos.

Kaltinamasis I. P. savo kaltės nepripažino. Teisme parodė, kad, nutaręs pakeisti darbo vietą, patalpino skelbimą Internete ir po kurio laiko sulaukė pasiūlymo užsidirbti, vežant žmones. Šio pasiūlymo kaltinamasis atsisakė, kadangi jį domino ilgalaikis darbas. Jam buvo siūloma nuvežti žmones iš Vilniaus į Estiją. Nežino, kuo vardu buvo jam paskambinęs asmuo. Po to sulaukė dar dviejų ar trijų skambučių su tuo pačiu pasiūlymu. Skambino iš to paties numerio. Praėjus mėnesiui ar pusantro, kaltinamasis nutarė susitikti su jam skambinusiu žmogumi. Susitiko Subačiaus gatvėje, Vilniuje. Prie jo priėjo I., tuo metu jis dar nežinojau jo vardo, sakė, kad reikia nuvažiuoti vienu adresu. Įsėdo į jo automobilį. Kokiu adresu tuomet jie važiavo kaltinamasis nurodyti negalėjo, nes neprisiminė. Prieš susitikimą jis paklausė kas per žmones jam reikės vežti. Jam atsakė, kad tai svečiai iš Gruzijos. Kaltinamojo tai nenustebino, kadangi Lietuva su Gruzija palaiko draugiškus santykius. Paklausus, ar yra pasai, gavo atsakymą, kad yra. I. sakė, kad tie asmenys bus išrašomi iš viešbučio. Nuvažiavus reikiamu adresu, tie žmonės jau stovėjo. Tai vyko 12 val. Iš Vilniaus su Gruzijos piliečiais išvažiavo apie 12.30 val. Išvažiavo iš Fabijoniškių gatvės. I. B. kaltinamasis išleido pakeliui, nuvežęs jį jo nurodytu adresu. Svečiai buvo apsirengę tvarkingai, su baltais marškinėliais. Kaltinamasis neprašė jų parodyti dokumentų. Jam buvo pasakyta, kad sumokės tie žmonės, kurie bus vežami, iškart kai jie susitiks, dar prieš važiuojant. Kaltinamajam sumokėjo kaip buvo sutarta, prieš važiuojant. Sumokėjo apie 150 eurų, tačiau tiksliai nurodyti negali. Neprisimena, ar už degalus reikėjo mokėti iš tų pačių pinigų. Vežė tuos žmones pirmą kartą, buvo susikaupęs ties keliu, važiavimu, norėjo greičiau grįžti, nes jam pirmadienį reikėjo į darbą. Kelionė sekėsi gerai, kol neprivažiavo Latvijos sienos. Kirtę Latvijos sieną, buvo sulaikyti Latvijos pareigūnų. Kurioje vietoje kirto sieną negali pasakyti. Prisimena, kad važiavo nuo prekybos centro „BIG“ tiesiai link Panevėžio. Naudojosi navigacija. Pasieniečiai sustabdė pravažiavus Latvijos sieną. Kaltinamojo teigimu, tik tada jis sužinojo, kad jo vežami žmonės neturėjo dokumentų. Pasieniečiai naudojo psichologinį spaudimą, grasino sumušti, kažkur uždaryti. Prašė prisipažinti, kad žinojo, jog jie vyksta nelegaliai. Oficialiai kaltinamojo sulaikę nebuvo. Gruzijos piliečius sulaikė, o jam liepė važiuoti atgal į Lietuvą. Su I. B. kelis kartus bendravo telefonu, buvo susitikęs vieną kartą. Iš Latvijos paskambino I. B., pasakė, kad jo vežami žmonės buvo suimti Latvijos policijos. Pasakė, kad jį paleido, o juos suėmė. Negali pasakyti, ar jam matant Gruzijos piliečiai mokėjo I. B.. Jei ne Latvijos pareigūnai, būtų nežinojęs, kad veža nelegaliai. Važiavimo metu su Gruzijos piliečiais nesikalbėjo. Moka kalbėti rusiškai. Vienas iš Gruzijos piliečių kalbėjo rusiškai, tačiau kaltinamojo nekalbino. Kaltinamasis pažymėjo, kad jam net nekilo mintis, kad jis daro nusikaltimą, kažką neteisėto. I. B. pirmą susitikimo dieną nesakė, kad reikėtų imtis ypatingų atsargumo priemonių, vežant tuos žmones. Nebuvo reikalavimo, kad automobilis būtų tamsintais stiklais, jokių reikalavimų dėl automobilio nebuvo. Žmogaus pravarde „A.“ nepažįsta. Šį vardą pirmą kartą išgirdo ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamasis D. Č. savo kaltės nepripažino. Teisme parodė, kad pažįsta I. B.. Susipažino, kai jis jam paskambino ir paprašė pagalbos dėl kompiuterio. Telefono numerį I. B. gavo iš pažįstamo. Jie gyveno viename kieme, iki pokalbio telefonu nebendravo. Pirmas jo skambutis buvo dėl kompiuterio, prašė pagalbos. Kaltinamasis padėjo, nes tam nereikėjo didelių pastangų. Vėliau kartais padėdavo I. B. tempiant mašiną iki autoserviso, važiuodavo porą kartų į žvejybą. I. B. turėjo seną tamsiai vyšninės spalvos automobilį „VW Golf“. I. B. porą kartų paprašė nuvežti jį į užmiestį. Kaltinamojo teigimu, jis užmiesčio gerai nežinojo, nežinojo, kad netoli yra siena. Važiavo naudodamasis navigacija. Vieną kartą važiavo Lydos plentu, kitą kartą per Juodąjį kelią. Jo automobilis - sidabrinės spalvos „Honda Preliude“. I. B. vieną kartą pasakė, kad reikės pavežti jo draugus atvykusius lyg iš Minsko. Kaltinamasis nieko neklausė. Jie atsisėdo į automobilį ir nuvažiavome į „Emsi“ degalinę, kur sutiko minėtus du asmenis. Nuvežė juos kur pasakė I. B.. Kaltinamasis nekreipė dėmesio į tai, kur jie važiavo. Jam atsilygino tuo, kad užpylė daug kuro, kad liktų sekančiam kartui, kai I. B. vėl reikės pagalbos. Pinigų nemokėjo. I. B. važiavo kartu. Kada sutarė dėl važiavimo, neprisimena. Po to karto degalinėje, ne Lietuvos piliečius teko vežti dar vieną kartą. Po kiek laiko tiksliai nurodyti negali, nes neprisimena. Antrą kartą važiavo lyg į Šumsko miestelį. Privažiavo bažnyčią ar cerkvę, kaltinamasis sustojo. I. B. kažkur išėjo ir grįžo su dviem ne Lietuvos tautybės piliečiais. Šiek tiek tamsesniais nei įprasta, buvo galima spręst, kad jie ne Lietuvos šalies piliečiai. Per visą kelionę rusiškai I. B. jie pasakė gal keletą žodžių. Kaltinamasis suprato, kad jie ne lietuviai. Rusiškai irgi kalbėjo nelabai gerai. Jis nuvežė juos tikriausiai į Taikos g. Vilniuje. Adresas lyg buvo ne tas, kaip pirmą kartą. Antrą kartą gavo benzino ir I. B. davė už sugaištą laiką, maždaug 80-90 Lt. Kad vežiojo nelegalus, sužinojo kai išgirdo, kad I. B. suimtas. I. B. tariantis jam nieko neaiškino, neprasitarė kas jie tokie. Sakė draugai, žmonės, reikia nuvežti. I. B. gerai nepažinojo, buvo pažįstami, bet ne taip ir gerai. Apie I. B. žinojo tik tai, kad jis dirba statybose. Daugiau nieko apie jį nežinojo. Susitikdavo pabendravę telefonu, kartais kieme netyčia, pasisveikindavo, pakalbėdavo. Apie „A.“ iš I. B. buvo girdėjęs keletą kartų. Tai buvo panašiau į tai, kai žmogus garsiai pasako savo mintis, netyčia. Sakydavo, kad jam skambino „A.“, kad reikia kažką padaryti. Kaltinamasis nekreipdavo į tai dėmesio. Jam apie „A.“ I. B. nieko nepasakodavo. Asmeniškai „A.“ jis nepažinojo, nėra bendravęs. Nežinojo, kad vežiodavo nelegalus.

Kaltinamasis R. J. savo kaltę pripažino dalinai. Teisme parodė, kad birželio mėn. jam paskambino jo draugas V. Š., paklausė ar galėtų du žmones nuvežti į Latviją. Pasakė, kad jis važiuoti negali. Tas draugas gyvena Radviliškyje, bet būna Vilniuje. Kaltinamojo manymu, jo draugas buvo susitikęs su I. B.. Jam tik paskambino, pasakė, kad 5 val. ryte reikės paimti du žmones ir nuvežti į Latviją. Tai jam pasakė V. Š.. Pastarasis su I. B. jau buvo apie tai šnekėjęs, kadangi tuos žmones turėjo nuvežti V. Š., bet jis negalėjo, todėl paprašė kaltinamojo. Už nuvežimą žadėjo duoti 150 eurų, pasakė, kad 5 val. ryte reikia išvažiuoti. Jiems susitarus, jam pasakė, kad reikės atvažiuot prie traukinių stoties, viešbučio „Panorama“. Pasakė, kad bus du žmonės, jie išeis, paklausė su kokiu automobiliu atvažiuos kaltinamasis. R. J. atvažiavus, atėjo du žmonės, kurie šnekėjo rusiškai, sėdo į automobilį ir jie išvažiavo. I. B. nebuvo. Tada jo nematė. Pamatė antro susitikimo metu. Ar jo draugas buvo susitikęs su I. B., nežino. Jam pasiūlė 150 eurų atlygį, degalai turėjo būti kaltinamojo. Nuvažiavus į Rygą, jam sumokėjo žadėtą pinigų sumą. Tuomet paskambino I. B., paklausė ar jie atsiskaitė. Kaltinamasis atsakė, kad viskas gerai. Degalus pirko iš savo pinigų. Degalams iki Rygos ir atgal reikėjo apie 300 Lt. Jam liko apie 100 Lt., gal 200 Lt. Tą dieną I. B. sutikęs nebuvo. Važiuodamas su tais asmenimis nekalbėjo. Jie kalbėjo tarpusavyje rusiškai. Suprato, kad toliau vyks keltu. Daugiau nekalbėjo, nuvežė, paleido ir viskas. Tuos žmones vežė su automobiliu „Opel Vectra“. Paskui į Estiją vežė dar 4 piliečius. Paskambino I. B., paklausė, ar jis gali 4 žmones nuvežti į Estiją. Pasiūlė 200 ar 250 eurų. Skambino tą pačia dieną, kai kaltinamasis grįžinėjo iš Latvijos. Jiems susitarus, I. B. paskambino vakare, pasakė, kad tie žmonės atsisakė, vežti nebereikės. Po kokios valandos jam paskambino rusiškai kalbantis žmogus. Prisistatė nuo I., paprašė nuvežti į Estiją. Kaltinamajam paklausius kiek mokės, pasakė 250 eurų ir pasakė, kad reikės padėti nusipirkti bilietus keltu į Švediją. Nesidomėjo, kodėl negali nusipirkti bilietų patys. Atvažiavo 5 val. ryto, nuvežė juos, jie surašė vardus ir pavardes, ir kaltinamasis nuėjo rezervuoti bilietus į kasą. Vardus ir pavardes surašė jie patys. Rezervuotus bilietus nunešė minėtiems asmenims, jie sumokėjo ir visi išsiskyrė. Rezervuojant bilietus, dokumentų neprašo. Prie kasos kaltinamasis padavė ant lapo surašytus vardus ir pavardes, paprašė 4 bilietų. Kai rezervavo, išrašė baltą lapą 4 piliečiams. Parnešė jiems tą lapą, jie sumokėjo pinigus ir jis išvažiavo. Važiuojant atgal, jie jam pradėjo skambinti, pasakė, kad rezervacija bloga, negali įeiti į laivą, liepė grįžti atgal. Kaltinamasis buvo jau beveik Lietuvoje. Tuomet paskambino I., pasakė, kad vežė tuos žmones, kad jų neįleido į keltą, negali išvykti, prašo, kad jis grįžtų. I. B. pasakė, kad tai ne kaltinamojo problema, svarbu nuvežti ir, kad jis jam skolingas brendžio butelį. Skolingas už tai, kad vežė tuos žmones. Suprato, kad tie žmonės, kuriuos jis vežė, nenorėjo, kad I. apie tai sužinotų. Todėl kai kaltinamajam skambino I., jis nekėlė ragelio, o jam įsijungė autoatsakiklis. Tikriausiai, įsijungus autoatsakikliui, I. B. ir sužinojo, kad kaltinamasis yra Estijoje. Paskui R. J. dar skambino iš kažkokio numerio, prašė nuvežti. Tačiau I. B. pasakė, kad žino kas skambina, kad taip jį tikrina. Kaltinamojo teigimu, veždamas tuos asmenis iš pat pradžių nesuprato kas vyksta. Gaudavo už tai pinigus ir tiek. Kai buvo sulaikytas, jam paaiškino, kad gresia atsakomybė, kad vežė nelegalus, tuomet bendradarbiavo su pareigūnais, padėjo sulaikyti 6 Gruzijos piliečius. Dėl paskutinio atvejo, kai važiavo į Lenkiją, paskambino rusiškai kalbantis žmogus, pasakė, kad reikia nuvežti du ar tris piliečius. Liepęs skambinti I., kaltinamasis padėjo ragelį. Po to gal 10 kartų skambino I., tačiau niekas neatsiliepė. Vėliau jam vėl perskambino, pasakė, kad numerį gavo iš I., kad viskas gerai. Paprašė nuvežti, kaltinamasis sutiko. 5 val. ryto paėmė žmones nuo prekybos centro ,,Maxima“, nuvažiavo link Lenkijos sienos. Kai liko apie 10 km. iki sienos, degalinėje įsipylė kuro, paprašė parodyti pasus. Rusiškai kalbantis pasakė, kad pasų neturi. Tuomet jis juos paliko degalinėje, o pats toliau važiavo per Lenkijos sieną. Jį sulaikė pasieniečiai, pradėjo klausinėti ar vežė žmones. Pasakė, kad vežė du ar tris žmones, tačiau jiems neparodžius pasų, toliau jų nevežė. Kaltinamąjį pristatė į Vilnių, pradėjo pasakoti kas gresia, kad vežioja nelegalus. Viską papasakojo, pasakė, kad jis viską žinojo, nors kaltinamasis sakė, kad nežinojo. Tuomet R. J. pasisiūlė padėti pareigūnams, nes tas rusas, kuris skambino, klausė ar jis galėsi po to nuvežti dar. Pastarasis pradėjo skambinti kaltinamajam, o jis papasakojo pareigūnams. Su Gruzijos piliečiais susitiko 15 val.. Tai darė pareigūnams žinant. Susitarė, kad jis veš žmones naktį. Jiems atvažiavus, juos sulaikė. Tą paskutinį kartą prieš sulaikymą, kai kaltinamasis važiavo link Lenkijos, jis paėmė žmones iš Dariaus ir Girėno gatvės, Vilniuje, prie prekybos centro ,,Maxima“. Kai bendravo telefonu, nieko neklausė, paklausė tik iš kur paimti. Tuomet važiavo su „Audi A 6“. Automobilis registruotas jo vardu. Tai jo automobilis. „Audi A 6“ buvo sudaužyta, neturėjo su kuo važinėti, tuomet už kelis tūkstančius nusipirko automobilį „Opel Vectra“. Vėliau, suremontavus automobilį „Audi A 6“, važinėjo su pastaruoju automobiliu. Iki sulaikymo nesuprato ką vežioja. Po Estijos jam buvo kilęs įtarimas, kai jo nuvežti asmenys skambino ir prašė paimti juos atgal. Susitikęs su I. B., paklausė jo, tačiau šis jam atsakė, kad viskas gerai. Vežė tuos žmones, nes savaitgaliais norėjo papildomai užsidirbti. Nuo pirmadienio iki penktadienio dirbdavo. Kas skambindavo liepos mėn., iš kur turėjo jo telefono numerį, nežino. Kai važiavo link Lenkijos sienos, suprato, kad jam skambinęs žmogus nevažiavo. Taip galvoja todėl, kad jis kalbėjo rusiškai. Tuo tarpu su juo važiavę žmonės nekalbėjo visai. R. J. nurodė, kad vyro vardu „A.“ nepažįsta, nėra jo matęs. Per Lietuvos Baltarusijos sieną nelegalų negabeno. Bendrininkų grupėje neveikė, kitų vairuotojų nepažįsta. Su I. B. buvo susitikęs vieną kartą, kai jis padavė I. B. brendžio butelį.

Kaltinamųjų parodymai teismo vertinami kaip savarankiškas įrodymų šaltinis, gretinant juos su kitais byloje esančiais ir ištirtais įrodymais. Paminėtini liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, duomenys, gauti atlikus slaptą pokalbių kontrolę. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad I. B., D. Č. ir R. J. padarė nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis. Kaltinamųjų kaltę pagrindžia visuma duomenų, kurie betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Taip, liudytojas A. A. teisme parodė, kad iš kaltinamųjų nieko, išskyrus I. B., kuris buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, nepažįsta. I. B. buvo sulaikytas 2012 m.. kovo mėn., kadangi neturėjo asmens tapatybės dokumentų ir Lietuvos Respublikos pilietybės. Liudytojas dirbo VSAT prie VRM Užsieniečių registracijos centre. Asmeninių santykių nei su vienu iš kaltinamųjų neturėjo. I. B. pažįsta tiek, kiek tai susiję su tarnyba. Su šia byla yra susijęs, kadangi tyrimas buvo atliekamas Užsieniečių registracijos centro operatyvinės veiklos grupėje, ten kur dirbo liudytojas. Tyrimo iniciatoriumi buvo S. N.. Tyrimas buvo atliekamas dėl neteisėto žmonių gabenimo per Valstybės sieną. Buvo gauta pirminė informacija, kad I. B., būdamas Užsieniečių registracijos centre, palaikė glaudžius ryšius su sulaikytais Gruzijos piliečiais. Paleistas iš Užsieniečių registracijos centro toliau juos palaikė ir plėtojo, turėdamas tikslą neteisėtai gabenti Gruzijos piliečius per Lietuvos Respublikos sieną. Dėl to maždaug 2012 m. balandžio mėn. pabaigoje, 2012 m. gegužės mėn. pradžioje buvo pradėtas tyrimas. Visus veiksmus sankcionavo S. N., o liudytojas buvo tik padėjėju. Buvo atliekami veiksmai prie Valstybės sienos, kur I. B. tardavosi su Gruzijos piliečiais ir veždavo juos toliau į Europos Sąjungą. Liudytojo teigimu, Barvoniškių kaime I. B., atvažiavęs automobili, kurį vairavo moteris, nuo Valstybės sienos pasiėmė tris Gruzijos piliečius. Šie piliečiai į Lietuvą pateko neteisėtai kirtę Valstybės sieną. I. B. juos apgyvendino Vilniaus mieste, kitą dieną rado vairuotoją ir juos išsiuntė iš Lietuvos link Latvijos. Kas vyko toliau liudytojas nurodyti negalėjo. S. N. gavo informaciją, kad Barvoniškių kaimo apylinkėse I. B. organizuoja neteisėtą asmenų gabenimą per sieną. Kaimas yra apie 100 m. nuo sienos. I. B. sienos perėjęs nebuvo, jis prie sienos privažinėjo, ieškojo Gruzijos piliečių, turėjo nuo sienos juos paimti ir kažkur nuvežti. Pagal gautą informaciją, Baltarusijos pusėje yra Baltarusijos pilietis, kuris kontaktuoja su I. B. ir jie, iš anksto susitarę, šią veiklą organizuoja. Liudytojas nurodė asmeniškai matęs kai I. B. su moterimi Barvoniškių kaime važinėjo keliu. Tas kelias yra lygiagrečiai su Valstybės siena. Nuo to kelio matosi siena. Jie važinėdavo, vis sustodavo, išlipdavo iš automobilio, apsižvalgydavo apylinkėse ir vis su kažkuo kalbėjo telefonu. Buvo tamsu, automobilis vis sustodavo, bet vienu metu automobilis sustojo, kadangi buvo dviejų durų, I. B. išlipo, trys asmenys įlipo į automobilį, durys užsidarė ir automobilis apsisukęs dideliu greičiu pajudėjo link Vilniaus. Planuojant sulaikymą, automobilis buvo sekamas. Liudytojo žiniomis, Justiniškėse, prie Taikos g. esančios „Maximos“ parduotuvės, buvo sulaikyti 3 Gruzijos piliečiai, automobilį vairavusi moteris ir I. B.. Iš S. N. žodžių A. A. suprato, kad buvo suderėta tam tikra pinigų suma už kiekvieną Gruzijos pilietį perkeltą per sieną. Kokia suma, šiuo metu tiksliai negali įvardinti. Epizode su „VW Golf“ tai lyg buvo 60 dolerių suma už vieną asmenį. Taip pat liudytojas nurodė girdėjęs I. B. pokalbį telefonu, kurio metu pastarasis piktinosi, kad siunčia nesusipratėlius, kitą kartą prašė siųsti žmones, kurie gaudosi vietovėje, žemėlapiuose. Kažką šnekėjo ir apie kainas. Su kuo kalbėjo I. B. liudytojas nenustatė, viską kontroliavo S. N.. Prieš tai panašus dalykas vyko Šumske. Tuo metu A. A. kontroliavo techninių priemonių panaudojimą. Žinojo visų telefoninių pokalbių turinį. Tuomet I. B. betarpiškai bendravo su Gruzijos piliečiu, esančiu Baltarusijoje, tarėsi, kurioje vietoje I. B. turi pasiimti žmones, kur turi juos nuvežti, apgyvendinti. Vėliau, lyg su sidabrinės spalvos automobiliu „Honda Preliude“, du Gruzijos piliečiai buvo nuvežti į Justiniškes, Taikos gatvę. Buvo nustatyti namas ir laiptinė, į kurią įėjo minėti tamsaus gymio vyriškai. Vairuotojas išlipęs nebuvo, todėl liudytojas negali kategoriškai teigti, jog tai buvo D. Č.. Vėliau I. B. išvažiavo, o Gruzijos piliečiai liko. Kitą dieną juos sulaikė. Jie buvo sulaikyti tą pačią dieną kaip ir anksčiau liudytojo minėti prie „Maxima“ parduotuvės sulaikyti asmenys. Vilniuje buvo stebimi du ar trys atvejai. Vienas Taikos g., vienas Fabijoniškėse, lyg Fabijoniškių gatvėje, penkių aukštų name. Įvykis Fabijoniškėse vyko po dienos ar dviejų. Į Fabijoniškių mikrorajoną buvo nuvežti kiti asmenys. Liudytojas matė kaip juos pasiėmė atvažiavę su mėlynos spalvos automobiliu „Honda Civic“. Tuomet jie išėjo prie „Ekspres pizza“ kavinės, gana ilgai laukė, tuomet atvažiavo mėlynos spalvos „Honda Civic“, iš kurio išlipo vairuotojas ir I. B.. Liudytojas matė kaip per tris kartus perdavinėjo pinigus tiek vairuotojui, tiek I. B.. Tuomet jie įsėdo į automobilį ir pajudėjo Justiniškių link, iki to adreso, kur buvo kiti Gruzijos piliečiai. Automobilis buvo sekamas, siekiant nustatyti kur bus nuvežti Gruzijos piliečiai. Pareigūnai juos nusekė iki Latvijos sienos. Buvo pranešta Latvijos pasienio pareigūnams, kurie sulaikė du Gruzijos piliečius ir vairuotoją. I. B. kartu nevažiavo, jis liko Justiniškėse. I. B. sulaikyme A. A. nedalyvavo, kas davė nurodymus jį suimti, nežino. Jo turimomis žiniomis, I. B., būdamas sulaikytų užsieniečių bendrabutyje, labai gerai susikontaktavo su Gruzijos piliečiu „A.“. Vėliau I. B. buvo paleistas, o „A.“ neva pasiprašė prieglobsčio, buvo perkeltas į prieglobsčio prašytojų bendrabutį. Po dviejų ar trijų dienų jis pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro. Pagal turimus duomenis, jis pasielgė ne taip, kaip kiti Gruzijos piliečiai. Visi paprastai vyksta į Europos Sąjungos šalis, o jis neteisėtai perėjo sieną į Baltarusiją. Iš ten jis kontaktuodavo su į Baltarusiją atvykusiais Gruzijos piliečiais, po to su I. B.. Kokia dabar „A.“ padėtis liudytojui nežinoma, Baltarusijos pareigūnai apie jį informacijos neteikia. Apie kitus kaltinamuosius liudytojas nieko nurodyti negalėjo. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojus nurodė nežinantis tiksliai kas kiekvienu atveju vairavo automobilį, tačiau mano, kad visi vairuotojai, išskyrus moterį, iš pokalbių galėjo ir turėjo suprasti, jog kalba eina apie nelegaliai kirtusių Valstybės sieną asmenų pervežimą. Asmuo, vežęs nelegalus per Latvijos sieną, t. y. I. P. , tikrai žinojo, ką daro. Tą galima buvo suprasti iš pastarojo pokalbio su I. B., kurio metu buvo sakoma, jog juos sulaikė. Neprisimena ar pokalbio metu buvo konkrečiai kalbama apie nelegalų pervežimą, tačiau, liudytojo nuomone, apie tai, kad I. P. žinojo, jog atlieka neteisėtus veiksmus, galima buvo suprasti iš konteksto. Dėl važiavimo „Honda Prelude“ automobiliu buvo kalbama su D. Č..

Liudytojo M. J. parodymais teisme nustatyta, kad nieko iš kaltinamųjų nepažįsta, vieną yra matęs, maždaug prieš metus. Jis prisistatė I.. Liudytojas užsiima gyvenamųjų patalpų nuoma. I. jam paskambino ir rezervavo butą Justiniškėse, adresu Taikos g. 89-10. Telefono numerį rado Internete, skelbime. Butas buvo išnuomotas daugiau nei vienai parai, tačiau kuriam tiksliai laikui liudytojas nurodyti negalėjo. Asmeniui, vardu I., liudytojas nuomojo butą vieną kartą. Antrą kartą, kai norėjo tą padaryti, buvo sulaikytas pareigūnų. Nuo pirmo iki antro karto buvo praėję keletas dienų. Pirmą kartą sutartu laiku atėjo I. ir dar du vyrai. Vyrai ne tamsiaodžiai, kalbėjo rusiškai. Liudytojas juos palydėjo į viršų, atrakino duris, pasakė, kad nebūtų triukšmo, vakarėlių, padavė raktus, paėmė pinigus. Butą išsinuomojo dviem parom, po to dar dviem parom. Už parą reikėjo mokėti 100 Lt. Pinigus davė lyg tie kiti žmonės, eurais. Davė pirmą kartą 100 eurų, antra kartą 50 eurų. Liudytojas neklausė, kas tai per žmonės, kokiu tikslu nuomojasi, jokių įtarimų jam nekilo. Antrą kartą viskas vyko taip pat. Liudytojas sulaukė skambučio, sutarė dėl raktų. Paprašė, kad jie apie 24 val. privažiuotų arčiau jo namų, prie prekybos centro „Maxima“, esančio Taikos g. 162, Vilniuje. Jų susitikimas neįvyko, nes tuo pat metu atvažiavo ir pareigūnai. Liudytojui priėjus, iš karto priėjo ir pareigūnai. Liudytojas taip pat buvo sulaikytas.

Liudytojas V. Š. teisme parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik R. J.. Jis yra jo draugas. Liudytojas paaiškino, kad turi mikroautobusą, ieškodamas darbo, įdėjo skelbimą. Jam paskambino ir pasiūlė darbą - vežti žmones. Dėl specialių sąlygų nieko nesakė. Nesakė, kad reikėtų ką nors paslėpti, sakė, kad reikia tik nuvežti. Krovininio automobilio neprašė, kaip tik skambinusiam vyrui netiko liudytojo mikroautobusas. Skambinusio žmogaus vardo V. Š. neprisimena. Pasakė, kad veža krovinius, o ne žmones. Jam skambinęs žmogus šnekėjo rusiškai. Jis pasakė kur atvykti, kiek žmonių nuvežti ir kur. Pagalvojęs, kad siūlomi nemaži pinigai, liudytojas sutiko. Tuo metu gyveno Vilniuje, Fabijoniškių mikrorajone. Skambinęs žmogus klausė, ar turi jis lengvąjį automobilį, ar galės nugabenti žmones. Sakė bus trys asmenys, ne lietuviai. Adreso, kur reikėtų vežti žmones, liudytojas nesuprato. Negalėjo gerai susišnekėti su jam skambinusiu žmogumi, nes blogai kalba rusiškai. Jam pasiūlė 100 eurų už kiekvieną žmogų. Liudytojo manymu, jam būtų reikėję vežti žmones iš Vilniaus į Estiją. Kas per žmonės jis nežino. Jam sakė, kad juos reikės paimti prie viešbučio, esančio prie restorano „Macdonalds“. Jis sutiko, pažadėjo, bet jo planai pasikeitė, todėl paklausė draugo, gal jis norėtų nuvežti tuos žmones. Davė draugui jam skambinusio žmogaus telefono numerį, t. y. tą, iš kurio tas žmogus skambino liudytojui. Vėliau sužinojo, kad draugas tuos žmones nuvežė, kad viskas gerai. Tas draugas buvo R. J.. Su pastaruoju kartais susitikdavo, apie tas problemas nelabai pasakojo, mažai bendravo. Jokių priekaištų R. J. jam nereiškė.

Liudytojas E. V. teismui parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta vieną žmogų. Tuo metu dirbo Vilniaus rinkinės Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Operatyvinės veiklos skyriaus specialistu. Jie budėdavo savaitgaliais, būdavo atsakingi už visą Vilniaus rinktinės ruožą. Apie 8 val. ryto sulaukė skambučio iš savo viršininko, kad reikia jo pagalbos. Liudytojui nurodė atvykti į Savanorių pr. 2, Vilniuje. Liudytojui atvykus, ten vietoje jau buvo du pareigūnai M. N. ir M.. Jie jam papasakojo visą situaciją - kad yra sulaikyti nelegalai, juos gabenantys žmonės, kurie yra konvojuojami į Savanorių pr. 2, Vilniuje, vienas iš žmonių nori padėti, nes žino kur yra daugiau Gruzijos piliečių, kurie nori patekti į Europą. Liudytojo tikslas buvo sulaikyti likusius Gruzijos piliečius. Jam parodė R. J., pasakė, kad jis viską žino, jam papasakos. R. J. jam pradėjo viską pasakoti. Tuomet liudytojas pasikvietė specialiosios paskirties užkardos pareigūnus. Jie atvažiavo, bandė nustatyti, kur gyvena tie Gruzijos piliečiai, bet jie buvo labai atsargūs, todėl buvo nustatytas namas, laiptinė, tačiau buto nustatyti nepavyko, nes buvo kodinės durys. R. J. su jais bendravo tiesiogiai. Pasakė, kad jis juos nugabens, sakė Gruzijos piliečiai pasitiki tik juo. R. J. ir greičiausiai Makarovas nuvyko, pasišnekėjo su vienu Gruzijos piliečiu, kuris nusileido į apačią. Sutarė, kad apie 3 val. nakties R. J. atvažiuos, tas pilietis nusileis į apačią, kai įsitikins, kad atvažiavo R. J., tuomet jie sėda į automobilį ir važiuoja į Europą. Lyg žadėjo nuvežti į Lenkiją. R. J. anksčiau nepažinojo. Liudytojo užduotis buvo nustatyti kur dar yra Gruzijos piliečių ir juos sulaikyti. Tik apie tai ir bendravo su R. J.. Pastarasis padėjo geranoriškai. Pareigūnai jam nieko nepadėjo. Kai sulaikė R. J., liudytojas nedalyvavo. Jis jį pamatė Savanorių pr. 2, Vilniuje. Makarovas irgi buvo Savanorių pr. 2, Vilniuje, sulaikyme nedalyvavo. R. J. padėjo sulaikyti 4 ar 5 asmenis. Jie buvo sulaikyti Savanorių pr., Vilniuje. Juos vežė R. J. ir specialiosios paskirties pareigūnas. Buvo sugalvotas planas, kadangi Gruzijos pilietis pasakė, kad vyks tik tuomet, kai pamatys R. J.. Buvo nuspręsta, kad vienas iš pareigūnų persirengs ir vyks su R.. R. atvažiavo su džipu, juos paėmė, o kiti pareigūnai, kartu su liudytoju, juos sulaikė. Sulaikė 4 ar 5 Gruzijos piliečius, t. y. visus, kas buvo bute.

Liudytojas S. N. teismui parodė, kad kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta. Praeitais metais buvo gauta informacija, kad vienas buvęs Užsieniečių registracijos centro apgyvendintas asmuo užsiiminėja neteisėtu žmonių gabenimu. Dėl šios informacijos buvo surašyti dokumentai vadovybei, informacija buvo tikrinama ir ji pasitvirtino. Tuo asmuo - I. B.. Buvo atliekamas operatyvinis tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad I. B. su Gruzijos piliečiu, gyvenusiu Baltarusijoje, organizuodavo užsieniečių gabenimą ne per pasienio punktą. Vėliau iš Lietuvos veždavo tuos žmones į Lenkiją arba Latviją. Liudytojui žinomas pirmas atvejis, kai I. B. dar su kažkokiu asmeniu, paėmė du ar tris Gruzijos piliečius ir apgyvendino juos Justiniškėse. Po to du piliečius paėmė nuo degalinės „EMSI“, esančios prie Medininkų posto. Tie žmonės buvo išvežami į Latviją. Taip pat I. B. su automobiliu Šumske prie bažnyčios paėmė du piliečius ir apgyvendino Fabijoniškėse. Kitą dieną jie buvo vežami į Latviją. Paskutinis atvejis - kai tris piliečius paėmė iš Barvoniškių kaimo ir jie buvo sulaikyti prie prekybos centro ,,Maxima“ Justiniškėse. Pervežimuose I. B. dalyvavo. Jis buvo sulaikytas prie prekybos centro ,,Maxima“. Kartu su juo automobilyje „VW Golf“ buvo sulaikyta moteris ir 3 užsienio piliečiai. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas iš karto po sulaikymo. Iš karto po pirmo neteisėtai sieną kirtusių žmones nuvežimo ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas dėl to, kad, stebėdami, pareigūnai norėjo išsiaiškinti kitus nusikalstamos veikos dalyvius. Išsiaiškino, kad be I. B. dalyvauja R. J., Č., P. ir moteris. I. B. jiems skambindavo, sakydavo kad yra žmonės, kuriuos reikia išvežti. Pokalbiai buvo kontroliuojami. Priklausomai nuo situacijos, buvo kalbėta ir su vadovybe. Liudytojo manymu, visiems buvo žinoma, kad žmonės be dokumentų. Iš D. Č. pokalbių turinio, galima buvo spręsti, kad asmenys bus nelegalai. Buvo pakalbis su D. Č., kurio metu buvo pasakyta, kad reikės nuvažiuoti į ta vietą, kaip visada paimti ir vežti. Liudytojo nuomone, jei žmogus sako „kaip visada“, vadinasi jis ir anksčiau yra tai daręs. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas D. Č. ryšys su „A.“. Pagal surinktus duomenis, be I. B., apie „A.“ žinojo D. Č., ir A, I. B. sugyventinė. I. P. susitiko su I. B., kažką kalbėjo ir nuvažiavo į Fabijoniškes. Mano, kad I. P. galėjo suprasti, jog veža nelegalus. Buvo nustatyti I. B. ilgalaikiai ryšiai su Gruzijos piliečiu. Kitiems kaltinamiesiems I. B. skambindavo, sakydavo, kad yra žmonės, kuriuos reikia išvežti. Iš pokalbių turinio galima buvo spręsti, kad jie matėsi ne vieną kartą. Mažiausiai I. B. bendravo su I. P.. Paskutinę dieną kai I. P. vežė žmones į Latviją, jie bendravo konkrečiai. I. B. paskambino I. P. ir pasakė, kad reikia kuo skubiau žmones nuvežti į Latviją. Paskui I. P. susiskambino su I. B. ir pasakė, kad juos sulaikė, kad jie be dokumentų, klausė kas čia per nesąmonė. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, pats I. B. sakė, kad vairuotojus rasdavo pagal skelbimus. D. Č. buvo I. B. kaimynas. Kaip I. B. susipažino su R. J. liudytojas nurodyti negalėjo. Operatyvinis tyrimas truko apie 1,5 mėn. Maždaug nuo birželio mėn. pradžios iki liepos mėn. vidurio. Tuo metu liudytojas dirbo Užsieniečių registracijos centro kriminalinės žvalgybos vyriausiuoju tyrėju. Piliečio iš Baltarusijos išsikviesti nepavyko, sakė nelabai pavyks, nes nelabai geri santykiai. Su I. B. apie pinigus buvo kalbama. Paskutinis I. B. pokalbis su tuo Gruzijos piliečiu buvo apie tai, kad I. B. sakė, kad iš nelegalų ima 60 dolerių, o Gruzijos pilietis sakė imti daugiau, nes jis ima daugiau. Į Lietuvą jie patekdavo per Barvoniškių kaimo apylinkes. Pokalbio su Gruzijos piliečiu, buvusiu Baltarusijoje, metu, I. B. kalbėjo apie degalinę „EMSI“, esančią prie Medininkų posto. Konkrečiai tarp kokių stulpų, nebuvo kalbėta. Žmonės ateidavo per mišką, lauką. I. B. juos pasitikdavo už sienos. Buvo nustatytas R. J. ryšys su „A.“. I. B. veždavo žmones į Vilnių, apgyvendindavo butuose. Buvo užfiksuoti du butai Justiniškėse ir Fabijoniškėse.

Liudytoja A. Š. teismui parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik I. B.. Jis keletą metų buvo jos kaimynas, gyveno (duomenys neskelbtini). Liudytojo buto (duomenys neskelbtini), o jo buto numeris buvo (duomenys neskelbtini). I. B. tuo adresu gyveno gal 2 metus. Liudytoja nurodė, kad sulaikymo metu dirbo „IKI“ tinkle, turėjo nedarbo dieną. Įvykio dieną jai paskambino I. B., paklausė ar ji neužsiėmusi. Liudytoja atsakė, kad ji yra laisva, nedirba. Tuomet I. B. paklausė, ar ji galėtų vairuoti, nes reikia paimti kelis žmones. Pasakė, kad susitiksime kieme, prie automobilio. Po kokio pusvalandžio jiems susitikus, I. B. pasakė kur važiuoti. Nežinojo kur tai yra, tad prašė rodyti jai kelią. Jokių klausimų nekilo. Prieš tai ne vieną kartą važinėjo, vežiojo darbininkus, kur reikėjo I. B.. Kadangi tai jo automobilis, liudytojai nekilo klausimų. I. B. neoficialiai užsiiminėjo statybomis. Ji yra jį vežusi į objektą, vežusi instrumentus. Tą kartą nuvažiavo kažkur prie pasienio ruožo. Kaimo pavadinimo neprisimena. Važiavo už Rudaminos, už Skaidiškių. Pavadinimo neprisimena, miestelis iš „b“ raidės. Nuvažiavę į sutartą vietą, tų žmonių, kuriuos tikriausiai I. B. turėjo susitikti, nebuvo. I. B. ne kartą skambino, turbūt nebuvo ryšio. Jie pradėjo važinėti pirmyn atgal. I. B. nieko neklausė, nes matė, kad jis buvo supykęs. Liudytojos manymu, jis bandė prisiskambinti tiems žmonėms, tačiau jam nesisekė. Po to I. B. dar kažkam skambino, sakė, kad nieko dar nėra, laukiam. Dar palaukė, po kokios 1,5 val. grįžo namo. Dar susitiko I. B. draugą, sustojo pakalbėti. Tuomet kažkas paskambino, tikriausiai tie žmonės. I. B. pasakė, kad reikia grįžti. Jie vėl grįžo į tą vietą, ten ilgą laiką vėl nieko nebuvo. Ryšys vėl dingo, jie negalėjo prisiskambinti. Beveik sutemo, tuomet pamatė, kad kažkas ateina. I. B. išėjo link tų žmonių, jai sakė apsukti automobilį. Liudytojai apsisukus, atėjo minėti žmonės, įsėdo ir jie išvažiavome. Žmonės buvo tamsaus gymio, kalbėjo ne lietuvių ir ne rusų kalbomis. Kokia kalba, nežino. Ji su jais nekalbėjo. I. B. su jais kalbėjo rusiškai. Tarpusavyje jie kalbėjo kita kalba. Iš viso buvo trys žmonės. Jie nuvažiavo į Vilnių, prie prekybos centro „Maxima“, Rygos g., kur buvo sulaikyti pareigūnų. Tokius tamsaus gymio asmenis, su I. B. liudytoja vežė antrą kartą. Pirmas kartas buvo pavasarį. Tuomet I. B. paklausė ar ji galėtų nuvežti jo draugus į Lenkiją. Pasitarus su vyru, nusprendė nuvežti. Apie pinigus nekalbėjo, galima sakyti važiavo iš draugiškumo. I. B. buvo nusipirkęs automobilį, paprašė įregistruoti ji liudytojos vardu. I. B. pažįsta kaip sąžiningą žmogų, todėl sutiko. Iš draugiškumo jis leido liudytojai važinėtis minėtu automobiliu, naudotis juo kiek reikia. Kas tai per asmenys, liudytojai tapo aišku po suėmimo. Po sulaikymo jai pasakė, kad tai nusikalstama veika. Iki tol nekilo minčių, kad čia kažkas tokio labai rimto. Juolab, kad ne vieną kartą yra vežiojusi I. B. darbininkus po Vilnių.

Liudytojas A. A. teismui parodė, kad iš kaltinamųjų yra pažįstamas su R. J.. Apie įvykius atsimena nedaug. Su R. J. važiavo į Lenkijos pusę. Išvažiavo iš Radviliškio, važiavo pro Vilnių. Važiuoti pasiūlė R.. Paėmė žmones iš Vilniaus ir išvažiavo. Liudytojo nuomone, jų vežami žmonės buvo rusai, nes kalbėjo rusiškai ir atrodė kaip rusai. Kas tai per žmonės, jis nežino, R. neklausė. Vėliau, paleidus tuos žmones degalinėje ir pašnekėjęs su R., suprato, kad jie neturėjo pasų. Važiuojant toliau, juos sustabdė pasienio policija. Jie buvo sulaikyti dėl tų pakeleivių. Nežino kodėl R. vežė tuos žmones, jo apie nieką neklausė. Liudytojui matant, R. J. niekas pinigų nemokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų ir liudytojų parodymų teismo nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti duomenys, kuriuos teismas ištyrė bylos teisminio nagrinėjimo metu bei pripažino tinkamais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateikta išslaptinta Vilniaus apygardos teismo 2012 06 05 nutartis patvirtina, kad esant faktiniam pagrindui buvo sankcionuotas I. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, naudojant technines priemones specialia tvarka nuo 2012 06 06 iki 2012 09 06. Ši nutartis patvirtina, kad I. B. pokalbių buvo klausomasis teisėtai, tad pokalbių metu užfiksuota informacija teismo laikoma tinkamu informacijos šaltiniu, o operatyvinių veiksmų protokolus, kuriuose užfiksuotas pokalbių turinys - leistinu įrodymu šioje byloje.

Taip, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose (t.3., b.l. 7-21) užfiksuoti I. B. ir R. J. pokalbiai, susiję su asmenų pervežimu. Šių pokalbių turinys patvirtina tiek I. B., tiek R. J. parodymus dėl asmenų vežimo iš Lietuvos į Latviją, o taip pat tą aplinkybę, jog 4 asmenis į Taliną R. J. nuvežė be I. B. žinios.

Taip, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose (t.3., b.l. 93-109) užfiksuoti I. B. ir M. J. pokalbiai, susiję su asmenų apgyvendinimu. Šių pokalbių turinys patvirtina kad I. B. rūpinosi asmenų, nelegaliai atvykusių į Lietuvą, apgyvendinimu Vilniaus mieste.

Taip, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose (t.3., b.l. 93-108) užfiksuoti I. B. ir M. J. pokalbiai, susiję su asmenų apgyvendinimu. Šių pokalbių turinys patvirtina kad I. B. rūpinosi asmenų, nelegaliai atvykusių į Lietuvą, apgyvendinimu Vilniaus mieste.

Taip, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose (t.3., b.l. 109-115) užfiksuoti I. B. ir asmens vardu „A.“ pokalbiai, susiję su asmenų atvykimu iš Baltarusijos į Lietuvą. Šių pokalbių turinys patvirtina, kad A. praneša apie Gruzijos piliečių atvykimą į Lietuvą, o I. B. toliau rūpinasi jų apgyvendinimu ir išsiuntimu į kitas valstybes. 2012 06 12 pokalbio turinys akivaizdžiai patvirtina, kad asmenų atvykimas sietinas su A., nes neradęs sieną perėjusių asmenų I. B. skambina A. ir piktinasi, kad jam reikia daug važinėti. Šio pokalbio metu A. nurodo ir apie pinigų sumas, kurias I. B. gali imti iš šių asmenų, sakydamas „aštuoniasdešimt užtaisinėk“. Iš pokalbio konteksto aišku, kad suma nurodoma eurais. Pokalbio metu I. B. pasakoja ir apie atvykusių netinkamą elgesį. Pokalbio turinys rodo, kad vieni asmenys atvyksta, kiti yra išsiunčiami. („ tie kuriuos į Švediją išsiunčiau“) . („Va rytoj važiuoja normalūs Suchumio bachūrai“).

Taip, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose (t.3., b.l. 116-123) užfiksuoti I. B. ir nenustatyto asmens pokalbiai, susiję su asmenų atvykimu iš Baltarusijos į Lietuvą. Šių pokalbių turinys patvirtina, kad I. B. instruktuoja kur galima saugiai būti, perspėja apie pavojus, baiminasi dėl pasienio kontrolės, išsiaiškina, kad atvykėliai yra Šumske, nurodo, kad juos paims. Pokalbis vyksta 2012 06 09.

Taip, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose (t.3., b.l. 124-129) užfiksuoti I. B. ir asmens vardu A. pokalbiai, susiję su nelegaliu asmenų atvykimu į Lietuvą. Šių pokalbių turinys patvirtina kad I. B. veikia išvien su A.. („ jie išvažiuoja iš Minsko, reikia pasitikti, duosiu tavo telefoną...“). Taip pat egzistuoja ir grįžtamasis ryšys, nes I. B. pasako A. apie dviejų asmenų sulaikymą prie Lietuvos-Latvijos sienos. (sulaikyti asmenys, kurie važiavo su I. P. (teismo pastaba)).

Taip, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose (t.3., b.l. 130-138) užfiksuoti I. B. ir nenustatyto asmens pokalbiai iš kurių akivaizdu, kad I. B. supranta apie neteisėtą Lietuvos sienos perėjimą, aiškinama, kur ir kaip reikia eiti, duodamos instrukcijos kaip elgtis, kad nebūtų pastebėti. (tai pokalbis su asmenimis, kuriuos I. B. paėmė iš Barvoniškių kaimo 2012 06 12).

Žemesnės instancijos teismas

Taip, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose (t.3., b.l. 139-148) užfiksuoti I. B. ir nenustatyto asmens pokalbiai 2012 06 07. Tikslinama atvykėlių buvimo vieta, nurodoma, kad jie kolonėlėje, derinamas jų paėmimas.

Taip, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose (t.3., b.l. 151-154) užfiksuoti I. B. ir Gruzijos piliečio pokalbis kurio metu derinamas jų išvykimas 2012 06 10 į Taliną. I. B. nurodo išvykimo laiką bei automobilį.

Taip, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose (t.3., b.l. 157-162) užfiksuoti I. B. ir moters vardu Žana pokalbiai, susiję su asmenų apgyvendinimu. Šių pokalbių turinys patvirtina kad I. B. rūpinosi asmenų, nelegaliai atvykusių į Lietuvą, apgyvendinimu Vilniaus mieste.

Taip, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose (t.3., b.l. 163-207) užfiksuoti I. B. ir A. Š. bei I. S. (I. B. sugyventinės) pokalbiai, susiję su asmenų atvykimu iš Baltarusijos į Lietuvą. Šių pokalbių turinys patvirtina, kad I. B. užsiima neteisėtu atvykusių užsieniečių gabenimo organizavimu, rūpinasi jų apgyvendinimu ir tai daro už pinigus.

Taip, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose (t.3., b.l. 86-92) užfiksuoti I. B. ir I. P. pokalbiai, susiję su asmenų pervežimu. Šių pokalbių turinys patvirtina, kad I. P. nežinojo, jog jo vežami asmenys neturi dokumentų. Kalbėdamas po sulaikymo Latvijos pasienyje I. P. sako I. B.: „tu man sakei, kas pas juos su pasais viskas normaliai“.

Taip, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose (t.3., b.l. 56-85) užfiksuoti I. B. ir D. Č. pokalbiai, susiję su asmenų atvykimu iš Baltarusijos į Lietuvą. Šių pokalbių turinys patvirtina, kad D. Č. du kartus padėjo I. B. atvežti asmenis nuo Baltarusijos pasienio į Vilnių, kalbėjo apie atlygį D. Č. už atvežimą. Pokalbio metu I. B. prašo D. Č. atšviesti Lietuvos-Lenkijos pasienio žemėlapį, dar kito pokalbio metu kalba apie pinigų išgryninimą už atlygį. Iš pokalbių konteksto aišku, kad D. Č. pakankamai informuotas apie asmenų pervežimus apgyvendinimą, padeda išgryninti pinigus.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012 07 02 nutartimi leido klausytis R. J. telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti nuo 2012 07 02 iki 2012 10 02. Nutartis priimta LR BPK 154 str. pagrindu.

Taip, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose (t.3., b.l. 22-32) užfiksuoti R. J. ir Gruzijos piliečio pokalbiai, kur kalbama apie asmenų nuvežimą į Vokietiją už atlygi (R. J. nurodo 850 eurų), derinama susitikimo vieta. Kalbama apie tai, kad dar kažkas sužinojo apie važiavimą į Vokietiją, siūlė daugiau pinigų, bet R. J. atsisakė. Susitariama dėl važiavimo šeštadienį 5 val. ryto.

Taip, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose (t.3., b.l. 33-34) užfiksuoti R. J. ir jo motinos pokalbiai. Pokalbių turinys liudija, kad motina išreiškia nuogąstavimą dėl nelegalų vežimo. Kalba, kad per televiziją rodė apie nelegalų sulaikymą Lazdijuose. Motina nuogąstauja, kad už nelegalų vežimą skiriamos didelės baudos. Pokalbis vyksta 2012 07 26.

Taip, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose (t.3., b.l. 35-37) užfiksuoti R. J. ir Gruzijos piliečio pokalbiai, kur R. J. išreiškia nuogąstavimą dėl nelegalų sulaikymo ties Marijampole ir kalba, kad tai pavojinga. Gruzijos pilietis nurodo, jog jie jau susitarę ir J. J. „paėmė“. Iš konteksto aišku, kad buvo paimtas 50 eurų avansas. Pokalbis vyksta 2012 07 26 po R. J. pokalbio su motina.

Taip, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose (t.3., b.l. 40-41) užfiksuoti R. J. ir Gruzijos piliečio pokalbiai, kur derinamas važiavimas 2012 07 28. Nurodoma, kad važiuojančiųjų bus trys, pinigus jie turi.

Taip, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose (t.3., b.l. 42-43) užfiksuoti R. J. ir jo motinos pokalbiai. Pokalbių turinys liudija, kad R. J. supranta apie savo veiksmų neteisėtumą, pasakoja, jog reikėtų aiškinti, kad „paėmė tranzuojančius ir veža“. Kalba apie sulaikytus nelegalus vietnamiečius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nustatytas aplinkybes dėl to, jog I. B. organizavo Gruzijos piliečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje , patvirtina ir ikiteisminio tyrimo teisėjo atlikta L. P. apklausa. Šios apklausos protokole užfiksuota, kad iš pasienio tris Gruzijos piliečius pasiėmė I.. Važiavo su GOLF automobiliu, kurį vairavo moteris (t. 1., b.l. 214-215).

Savo parodymus L. P. patvirtino ir jų patikrinimo vietoje metu. (t.1., b.l. 216-222).

R. T. bei L. V. apklausos patvirtina tapačias aplinkybes, kurias nurodė ir L. P. (t.2., b.l. 37-43; 80-87).

BPK 276 str. tvarka buvo pagarsinti M. D. ir R. S. apklausų protokolai, kuriais nustatyta, kad Baltarusijos - Lietuvos sieną jie perėjo padedant asmeniui A.. Lietuvoje juos pasitiko asmuo vardu I., kuris su kitu asmeniu atgabeno juos į Vilnių. I. už tai buvo mokama 100 eurų. Apgyvendino bute. Kitą dieną suorganizavo vežimą į Taliną, tačiau buvo sulaikyti Latvijoje.

M. D. asmenį vardu I. atpažino kaip I. B. (t.2., b.l. 193-195). R. S. taip pat atpažino I. B. (t.2., b.l. 207-209). Šie atpažinimo protokolai taip pat laikytini tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu I. B. kaltę.

Pastarųjų liudytojų parodymai, vertinant juos visumoje su kitais duomenimis, leidžia teigti, kad M. D. ir R. S. nuo Lietuvos sienos paėmė I. B., veikdamas bendrai su D. Č., atgabeno į Vilnių, kur padedant I. B. jie buvo apgyvendinti, o kitą dieną, organizuojant I. B., jie buvo vežami į Taliną. Tai darė I. P., bet buvo sulaikyti Lietuvos-Latvijos pasienyje.

Išnagrinėti duomenys, kurie teismo pripažįstami tinkamais įrodymais leidžia teigti, kad I. B., D. Č. ir R. J. padarė nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis.

BK 292 straipsnyje numatyta veika – tai neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio arba neteisėtas valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimas ar slėpimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Aukščiau išdėstyti duomenys, kurie teismo pripažintini tinkamais įrodymais, nes surinkti ir ištirti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų, patvirtina, kad I. B., D. Č. ir R. J. padarė nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis. I. B. pats pripažino savo kaltę ir savo vaidmenį gabenant ir slepiant Lietuvos Respublikoje neteisėtai esančius asmenis bei juos išgabenant į kitas ES valstybes. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai patvirtina, kad I. B. bendravo su Baltarusijos Respublikoje esančiu asmeniu „A.“, iš kurio gaudavo informaciją apie sieną pereisiančius asmenis ir toliau, pasitelkęs asmenis, kurių vieni žinojo ir suprato, kad užsiims nelegalia veikla, o kiti ne, organizavo nelegaliai į Lietuvos Respubliką patekusių asmenų gabenimą bei apgyvendinimą Vilniaus mieste bei išvežimą į kitas šalis. I. B. kaltę patvirtina ir D. Č., R. J. bei I. P. parodymai. Šie asmenys besąlygiškai nurodė, kad visą žmonių gabenimą organizavo būtent I. B.. Tai, jog I. B. buvo nurodytų nusikalstamų veikų organizatoriumi patvirtino ir apklausti Gruzijos piliečiai, kurie patvirtino, kad turėjo asmens vardu I. telefoną, su juo bendravo, jis pasitikdavo prie sienos, rūpinosi jų apgyvendinimu bei tolimesniu gabenimu. I. už tai buvo mokami pinigai. Gruzijos piliečiai M. D. ir R. S. asmenį vardu I. atpažino kaip I. B.. Teismas konstatuoja, kad I. B. veika vertintina kaip tęstinė ir kvalifikuotina pagal BK 292 str.3d. I. B. veikos kvalifikavimas nurodant dar ir BK 25 str.2d. teismo vertinimu laikytinas pertekliniu. Pažymėtina, kad I. B. ir D. Č., gabendami asmenis nuo Baltarusijos sienos iki Vilniaus, veikė kaip bendravykdytojai. Asmuo vardu A. negali būti laikomas bendrininkų grupės nariu, nes teismas nagrinėja bylą tik teismui perduotų asmenų atžvilgiu. Teismas nustatė, kad I. B. buvo nusikalstamos veikos organizatorius. Jis palaikė ryšius su asmeniu vardu A.as. Iš jo gaudavo informaciją kada ir kiek asmenų pereis valstybės sieną, organizuodavo jų pasitikimą ir apgyvendinimą Vilniaus mieste, vėliau organizuodavo jų išvežimą į kitas valstybes (Latviją, Estiją), gaudamas už tai nenustatyto dydžio atlygį. I. B. veiką kvalifikuojant pagal BK 292 str.3d. bendrosios BK dalies straipsnių nurodymas nėra reikalingas. Pagal BK 292 straipsnio 3 dalį, neteisėto užsieniečio gabenimo per Lietuvos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną perėjusio užsieniečio gabenimo ar slėpimo Lietuvos Respublikoje organizavimas yra tokių veiksmų planų sudarymas, vedlių, pagalbininkų ieškojimas, verbavimas, taip pat vadovavimas tokiems veiksmams. Teismų praktikoje šios nusikalstamos veikos organizavimu laikomas užsieniečių gabenimo per valstybės sieną ar slėpimo Lietuvos teritorijoje plano sukūrimas, jo įvykdymo koordinavimas, asmenų parinkimas, jų veiksmų kontroliavimas, paskirstymas ir panašūs veiksmai. Aukščiau aprašyti I. B. veiksmai atitinka teismų praktiką veiksmus kvalifikuojant pagal BK 292 str.3d.

Kaltinamasis D. Č. savo kaltės nepripažino, paaiškindamas, kad du kartus paprasčiausiai kaimyniškai padėjo I. B. į Vilniaus m. atgabenti asmenis, negaudamas už tai jokio atlygio ir nesuprasdamas, kad veikia neteisėtai. Tokius D. Č. parodymus patvirtino ir I. B.. Teismas šių kaltinamųjų parodymus vertina kaip siekį sušvelninti savo padėtį ar net visiškai išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pripažintina, kad asmuo turi suvokti, kad gabena nelegaliai Lietuvos Respublikos sieną perėjusius asmenis. Kaltė – tai asmens psichinis santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais. BK 292 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. BK 15 straipsnyje nustatyta, kad nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Iš to išplaukia, kad darant išvadą dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo D. Č. veikoje turi būti nustatytas toks tyčinės kaltės turinys: kad jis suprato, jog gabena neteisėtai valstybės sieną perėjusius, nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius Lietuvos Respublikoje asmenis ir norėjo taip veikti. Pažymėtina, kad kaltė, kaip ir kitos byloje įrodinėtinos aplinkybės, nustatoma ne tik pagal kaltininko parodymus, bet vadovaujantis ir kitais bylos duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Pažymėtina, kad telefoniniai pokalbiai tarp I. B. ir D. Č. akivaizdžiai parodo, kad pastarasis suprato atvykstančių į Lietuvos Respubliką asmenų statusą, kalbėjo apie pinigų sumas, kurios bus mokamos už tokių asmenų pervežimą. I. B. pokalbių su D. Č. metu prašė gauti detalų Lietuvos-Lenkijos pasienio žemėlapį, paaiškindamas kam to reikia. D. Č. dalyvaudavo pinigų, gautų iš užsieniečių, išgryninime sau pasiliekant aptartą sumą. I. B. pokalbių buvo klausomasi teisėtai ir teismas aukščiau pasisakė dėl šių pokalbių panaudojimo įrodinėjimo procese. Pažymėtina ir tai, kad abu kartus D. Č. kartu su I. B. važiavo į pasienio zoną, girdėjo I. B. pokalbius telefonu su asmenimis, perėjusiais Baltarusijos-Lietuvos sieną, kurių metu šie asmenys buvo instruktuojami elgtis atsargiai. D. Č. suprato, kad sieną perėję asmenys slapstėsi. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad D. Č. suprato savo daromų veiksmų neteisėtumą, tai yra veikė tyčia. Užsieniečių išorės požymiai, kalba, jų paėmimo, nugabenimo į Vilnių aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad D. Č. suprato, kad daro nusikalstamą veiką, t.y. kad jis suprato, jog jo gabenami asmenys Lietuvos valstybės sieną yra kirtę neteisėtai ir Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Nustatinėdamas D. Č. kaltę, teismas remiasi ir M. D. ir R. S. apklausų protokolais, kuriais nustatyta, kad Baltarusijos - Lietuvos sieną jie perėjo padedant asmeniui A.. Lietuvoje juos pasitiko asmuo vardu I., kuris kartu su kitu asmeniu atgabeno juos į Vilnių. I. už tai buvo mokama 100 eurų. Konstatuotina, kad byloje surinkti duomenys patvirtina jog D. Č. asmenis gabeno dėl savanaudiškų paskatų, t.y. už nenustatyto dydžio atlygį. Savanaudiškomis paskatomis laikomi tokie kaltininko veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną, siekia gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų, turto netekimo ar turtinių įsipareigojimų vykdymo. Pats D. Č. nurodė, kad jam atsilygino tuo, kad užpylė daug kuro, kad liktų sekančiam kartui, kai I. B. vėl reikės pagalbos. Pinigų nemokėjo. Antrą kartą gavo benzino ir I. B. davė už sugaištą laiką, maždaug 80-90 Lt. Jau net šios kaltinamojo nurodomos aplinkybės patvirtina, kad tokiu būdu jis, darydamas nusikalstamą veiką, siekė gauti materialinės naudos. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra informatyvūs pokalbiai, patvirtinantys, kad D. Č. veikė dėl savanaudiškų paskatų. Taip fiksuoto pokalbio tarp I. B. ir D. Č. metu (t.3., b.l. 58-59) pastarasis klausia I. B. „tai kiek jie man už šiandieną duos“. I. B. atsako „130 eurų“. D. Č. pasitikslina „tai kiek man šiandien iš tų 130 duos?“

D. Č. buvo I. B. surastas ir pasitelktas bendravykdytojas, kurio vaidmuo pasireiškė tik pagalba pervežant asmenis nuo pasienio iki Vilniaus m. D. Č. veika, nors jis asmenis neteisėtai gabeno du kartus, taip pat laikytina tęstine. Susiklosčiusioje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą. D. Č. veika kvalifikuotina pagal BK 292 str. 2d., nes jis asmenis neteisėtai gabeno dėl savanaudiškų paskatų. D. Č. veikos kvalifikavimas nurodant dar ir BK 25 str.2d. teismo vertinimu laikytinas pertekliniu. Pažymėtina, kad I. B. ir D. Č. gabendami asmenis nuo Baltarusijos sienos iki Vilniaus veikė kaip bendravykdytojai. Asmuo vardu A. negali būti laikomas bendrininkų grupės nariu, nes teismas nagrinėja bylą tik teismui perduotų asmenų atžvilgiu, tuo labiau, kad nenustatytas joks D. Č. ir asmens vardu A. ryšys.

Kaltinamasis R. J. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo teismo nustatytomis aplinkybėmis faktiškai nepripažino, t.y. pačio asmenų gabenimo už sutartą atlygį fakto jis neneigė, tačiau nurodė, jog nesupratęs, kad jo vežami asmenys Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Pažymėtina, kad kaltė, kaip ir kitos byloje įrodinėtinos aplinkybės, nustatoma ne tik pagal kaltininko parodymus, bet vadovaujantis ir kitais bylos duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Pažymėtina, kad telefoniniai pokalbiai tarp R. J. ir nenustatytų asmenų, o taip pat kaltinamojo pokalbiai su jo motina akivaizdžiai parodo, kad R. J. suprato jo gabenamų asmenų statusą, kalbėjo apie konkrečią pinigų sumą kaip atlygį už tokių asmenų pervežimą. R. J. pokalbių buvo klausomasi teisėtai, esant ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčiai šiuo klausimu, todėl fiksuoti telefoniniai pokalbiai laikytini tinkamu ir leistinu įrodymu šioje byloje. Taip, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti R. J. ir jo motinos pokalbiai yra pakankamai informatyvūs. Pokalbių turinys liudija, kad motina išreiškia nuogąstavimą dėl nelegalų vežimo. Kalba, kad per televiziją rodė apie nelegalų sulaikymą Lazdijuose. Motina nuogąstauja, kad už nelegalų vežimą skiriamos didelės baudos. Pokalbis vyksta 2012 07 26. Kito pokalbio metu jau su Gruzijos piliečiu R. J. išreiškia nuogąstavimą dėl nelegalų sulaikymo ties Marijampole ir kalba, kad tai pavojinga. Gruzijos pilietis nurodo, jog jie jau susitarę ir J. J. „paėmė“. Iš konteksto aišku, kad buvo paimtas 50 eurų avansas. Pokalbis vyksta 2012 07 26 po R. J. pokalbio su motina. Dar vieno pokalbio su motina metu akivaizdu, kad R. J. supranta apie savo veiksmų neteisėtumą, pasakoja, jog reikėtų aiškinti, kad „paėmė tranzuojančius ir veža“. Kalba apie sulaikytus nelegalus vietnamiečius. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad prieš kertant Lietuvos-Lenkijos sieną R. J. vežamų asmenų paprašė išlipti, nors mašinoje liko jų daiktai. Šią aplinkybę teismas vertina ne kaip norą atsisakyti toliau vežti asmenis, o kaip atsargumo priemonę prie sienos pasitikrinti ar nėra pavojaus. Ši aplinkybė visumos duomenų fone tik dar labiau sutvirtina išvadą, kad R. J. žinojo, kad jo gabenami asmenys yra „nelegalai“ ir tokių asmenų gabenimas yra nusikalstamas. Konstatuotina, kad R. J. veika kvalifikuotina pagal BK 292 str.2d., nes jis neteisėtai užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, turėdamas tikslą juos pergabenti per Lietuvos Respublikos sieną, ir tai darydamas už sutartą atlygį, t.y. dėl savanaudiškų paskatų.

Šioje byloje R. J. dar buvo kaltinamas ir tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje, iš savanaudiškų paskatų Lietuvos Respublikos teritorijoje slėpė ir gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius ir neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius Lietuvos Respublikos teritorijoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. T.y, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Baltarusijos Respublikoje teritorijoje pastoviai gyvenančiu ir neteisėtą žmonių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją organizuojančiu R. Z. (pravarde „A.“) ir Lietuvos Respublikoje neturinčiu leidimo gyventi asmeniu be pilietybės I. B., kuris toliau Lietuvos Respublikos teritorijoje organizavo neteisėtą žmonių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, o taip pat su kitais bendrininkais vykdė nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tolesnį užsieniečių gabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kitas Europos Sąjungos šalis, iš savanaudiškų paskatų, tikslu gauti iš I. B. 150 eurų sutartą atlygį, žinodamas, kad du Gruzijos piliečiai Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteisėtai ir jie nori neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, 2012 m. birželio 8 d. apie 5.00 val. ryto, savo automobiliu „Opel Vectra“, kurio valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atvyko prie viešbučio „Panorama“, esančio netoli geležinkelio stoties Seinų g., Vilniuje, kur susitiko su I. B. ir vykdydamas jo nurodymą, jis į Latvijos Respubliką, Rygos m. nuvežė į susitikimo vietą atėjusius du ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus Gruzijos piliečius bei ten išleidęs, tą pačią dieną sugrįžo atgal į Lietuvos Respubliką. Be to, R. J. buvo kaltinamas tuo, kad, žinodamas, kad keturi ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti Gruzijos piliečiai Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteisėtai ir jie nori neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su I. B., iš savanaudiškų paskatų, tikslu gauti 250 eurų atlygį, I. B. organizavus neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių – keturių Gruzijos piliečių, kurių tapatybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tolimesnį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kitas Europos Sąjungos šalis, vykdydamas I. B. žodinį nurodymą, 2012 m. birželio 9 d. anksti ryte savo automobiliu „Opel Vectra“, kurio valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atvyko prie viešbučio „Panorama“, esančio netoli geležinkelio stoties Seinų g., Vilniuje, kur susitiko su į susitikimo vietą atėjusiais 4 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais Gruzijos piliečiais, kuriuos jis neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nuvežęs į Estijos Respubliką, Talino m. ten išleido bei tą pačią dieną sugrįžo atgal į Lietuvos Respubliką.

Pažymėtina, kad byloje nesurinkta pakankami duomenų, kad R. J. yra kaltas dėl nurodytų veikų padarymo, todėl pagal šiuos nurodytus kaltinimus jis išteisintinas. Konstatuotina tai, kad R. J. nebuvo pažįstamas ir nebendravo su asmeniu vardu „A.“. Nesurinkta jokių duomenų ir apie tai, jog jis su šiuo asmeniu bendrautų per I. B.. Pastarasis R. J. surado ieškodamas vairuotojų žmonių gabenimui, neatskleisdamas kas tai per žmonės ir koks jų statusas Lietuvoje. Pažymėtina, kad tiek vienu, tiek kitu atveju šiuos asmenis R. J. paėmė Vilniaus mieste, tad pilnai tikėtina, jog jis nesuvokė šiuos asmenis Lietuvoje esant neteisėtai. Pirmu atveju visus reikalus tvarkė I. B., o kitu atveju jokių duomenų apie R. J. ir vežtų 4 asmenų bendravimą nėra užfiksuota. Niekaip nepaneigtas R. J. aiškinimas, jog apie galimą šių asmenų nelegalų statusą Lietuvoje jis supratęs tik po to, kai nuvežė juos į Taliną ir kai pastarieji jam ėmė skambinti ir aiškinti, jog jų nepriima į keltą. I. B. teigia, kad apie 4 asmenų vežimą į Taliną jis nieko nežinojęs ir tai R. J. padaręs be jo žinios. Ši aplinkybė, nesant jokių kitų duomenų, pati savaime nereiškia, jog R. J. pats susitardamas dėl šių asmenų nuvežimą į Taliną žinojo apie jų neteisėtą buvimą Lietuvoje. Byloje nėra surinkta jokių duomenų apie tai, kokie asmenys buvo vežami, kada ir kaip jie pateko į Lietuvą, kokiu būdu R. J. su jais susisiekė, o nuosprendis prielaidomis grindžiamas negali būti, todėl dėl paminėtų kaltinimų R. J. ir išteisintinas. Konstatuotina ir tai, kad dėl asmenų vežimo į Taliną kaltinimai buvo pareikšti ir I. B., kaip šios veikos organizatoriui ir bendrininkų grupės dalyviui. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad šis kaltinimas I. B. nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Pats I. B. neigia prisidėjęs prie šių asmenų gabenimo ir jam tik vėliau tapo žinoma, kad šiuos asmenis savarankiškai į Taliną nuvežė R. J.. R. J. šią aplinkybę patvirtino. Byloje esantis ir išanalizuotas telefoninis pokalbis tarp I. B. ir R. J. tik patvirtina I. B. parodymus, kad keturis asmenis į Taliną R. J. vežė be jo žinios, o jam paskambino tik iškilus problemai, kada šie asmenys skambino ir prašė R. J. grįžti atgal į Taliną, nes jų nepriima į keltą. Nesant jokių duomenų apie tai, kad I. B. organizavo 2012 m. birželio 9 d. keturių asmenų nugabenimą į Taliną, tam tikslui pasitelkdamas R. J. su automobiliu „Opel Vectra“, jis, t.y. I. B. dėl šio kaltinimo taip pat išteisintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje buvo kaltinamas ir I. P., nurodant, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Baltarusijos Respublikoje teritorijoje pastoviai gyvenančiu ir neteisėtą žmonių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją organizuojančiu R. Z. (pravarde „A.“) ir Lietuvos Respublikoje neturinčiu leidimo gyventi asmeniu be pilietybės I. B., kuris Lietuvos Respublikos teritorijoje vadovavo bei organizavo neteisėtą žmonių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, o taip pat, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimą ar slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tolesnį užsieniečių gabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kitas Europos Sąjungos šalis, žinodamas, kad du Gruzijos piliečiai M. D., gim (duomenys neskelbtini), ir R. S., gim (duomenys neskelbtini), sutartu laiku, t. y. 2012 m. birželio 9 d. apie 19.00 val., neteisėtai pereis Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esančią Vilniaus rajone, Šumsko miestelio apylinkėse, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš savanaudiškų paskatų, tikslu gauti iš I. B. sutartą atlygį už neteisėtą užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2012 m. birželio 10 d. anksti ryte atvyko prie Fabijoniškių g. 73 namo Vilniuje, kur susitiko, su I. B., kurio nurodymu I. P., savo automobiliu „HONDA CIVIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tikslu išvežti į Estijos Respubliką, gabeno Gruzijos piliečius M. D. ir R. S., tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė, nes išvykus iš Lietuvos Respublikos teritorijos, iš karto buvo sulaikytas Latvijos Respublikos pareigūnų. Teismas pažymi, kad šioje byloje nesurinkta jokių duomenų, pagrindžiančių šiuos kaltinimus, todėl I. P. išteisintinas. Pats I. P. neigė supratęs, kad jo vežami asmenys Lietuvoje yra nelegaliai. Šiuos asmenis nuvežti į Taliną paprašęs I. B. jo apie tai neinformavo. Jis tuo metu neturėjo darbo, todėl už atlyginimą ir sutiko šiuos asmenis vežti. Apie tai, kad šie piliečiai neturi pasų jis sužinojo tik po to kai buvo sulaikytas Latvijos pasieniečių. Kaltinamasis I. B. pilnai patvirtino I. P. parodymus, paaiškindamas, jog I. P. nieko nesakė apie asmenis, kuriuos reikėjo vežti į Taliną. Apklausti M. D. ir R. S. taip pat parodė, kad visus reikalus tvarkė su I. B.. Galiausiai byloje esantis telefoninis pokalbis tarp I. B. ir I. P. akivaizdžiai parodo, jog I. P. apie tai, kad veža asmenis, kurie Lietuvoje buvo be dokumentų, sužinojo tik po sulaikymo. Pokalbyje tarp I. P. ir I. B. užfiksuota tokia frazė, kurią paskaė I. P.: „tu man sakei, kas pas juos su pasais viskas normaliai“. Konstatuotina ir tai, kad I. P. vežamus asmenis paėmė Vilniaus mieste, todėl vien tai, kad jis vežė asmenis, kurie akivaizdžiai buvo užsieniečiai, neleidžia daryti išvados, kad I. P. suprato apie šių asmenų nelegalų statusą Lietuvoje. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių kitokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti kad I. P. suprato, jog gabena neteisėtai valstybės sieną perėjusius, nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius Lietuvos Respublikoje asmenis ir norėjo taip veikti.

Kaltinamasis I. B. teisiamas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, nedirba.

Kaltinamojo I. B. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje. Savanaudiškos paskatos nelaikytinos I. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes tai jo veiką kvalifikuojantis požymis.

Kaltinamasis R. J. teisiamas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba UAB „Gužas“ vairuotoju, charakterizuojamas kaip labai geras darbuotojas. R. J. studijuoja Vilniaus technologijų ir Dizaino kolegijos Technikos fakultete. Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, padėjo teisėsaugos pareigūnams nustatyti ir sulaikyti kitus Lietuvos Respublikos teritorijoje nelegaliai esančius užsieniečius. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. Č. teisiamas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba.

Kaltinamojo D. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje. Savanaudiškos paskatos nelaikytinos jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes tai jo veiką kvalifikuojantis požymis.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo I. B. padaryto nusikaltimo pobūdį, tai, jog šis kaltinamasis buvo nusikalstamų veikų organizatorius, įtraukdamas į ją ir kitus asmenis tiek žinojusius, tiek nežinojusius apie veikos neteisėtumą, padaryto nusikaltimo sunkumą, mastą ir paskatas, kaltinamojo asmenį apibūdinančias aplinkybes (nusikalto pats neturėdamas Lietuvoje legalaus statuso, vienu metu prašydamas leidimo gyventi Lietuvoje pasižadėjo dėl šios valstybės įstatymų gerbimo, tuo pat metu darė ir nusikalstamas veikas), mano, kad jam skirtina sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Parenkant bausmės trukmę teismas atsižvelgia į tai, kad I. B. anksčiau nėra teistas, prisipažino ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad bausmės trukmės nustatymas vadovaujantis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, numatytomis BK 61 str., prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui. Šiuo konkrečiu atveju įvertinus visas aptartas aplinkybes I. B. parinktina minimali sankcijoje numatyta bausmė. Į kaltinamajam skirtinos bausmės dydį įskaičiuotinas laikas, kurį jis išbuvo suėmime ar sulaikyme (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Skirdamas bausmes R. J. ir D. Č., teismas konstatuoja, kad pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra visų aukščiau paminėtoje baudžiamojo įstatymo nuostatoje nurodytų aplinkybių, kurios leistų R. J. ir D. Č. paskirti švelnesnes negu įstatymo numatyta bausmes. Pastebėtina, kad R. J. buvo sulaikytas pasienio pareigūnų darant inkriminuotą nusikalstamą veiką, o ne pats atvyko ir apie tai pranešė. Dėl šios priežasties atitinkamai vertinamas ir vėlesnis jo bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijos pareigūnais. D. Č. apskritai neigia supratęs, kad daro nusikalstamą veiką. Teismas pripažįsta, kad jo vaidmuo nusikalstamoje veikoje buvo antraeilis, bet to neužtenka, kad jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Visgi, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas R. J. ir D. Č. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą teisingumo principą ir šiuo pagrindu paskirti jiems švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK - bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui teismas turi teisę paskirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas LR Konstitucijos preambulėje. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Teismų praktikoje nurodoma, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltiems asmenims už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tik tuo atveju, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Šiuo atveju, teismas jau anksčiau konstatavo, kad R. J. ir D. Č. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra įstatyminio pagrindo. Pažymėtina, kad tiek R. J., tiek D. Č. anksčiau nėra teisti, abu dirba, charakterizuojami teigiamai. R. J. po jo sulaikymo padėjo teisėsaugos institucijai išsiaiškinti kitus nelegaliai Lietuvoje esančius asmenis. D. Č., nors ir veikė bendrininkų grupėje, tačiau jo vaidmuo buvo antraeilis. Kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas nekelia abejonių, nors svarbi ir ta aplinkybė, kad pagal bylos medžiagą D. Č. nebuvo šios nusikalstamos veikos iniciatoriumi ir tik dėl jo finansinės padėties iš esmės juo pasinaudojo I. B.. Pažymėtina, kad pagal bylos medžiagą galima išvada, jog R. J. padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio patiklaus pobūdžio, sąlygota ekonominės kaltinamojo padėties bei lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes, dėl gyvenimiškos patirties stokos neteisingai įvertinus pačios veikos pavojingumą bei iš to kylančius atsakomybės griežtumo klausimus. Konstatuotina, kad nurodytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis, rodančiomis, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekiami ir neskiriant R. J. bei D. Č. laisvės atėmimo bausmių. Teismas sprendžia, kad šioje byloje už inkriminuotą nusikalstamą veiką D. Č. skirtina bauda, o R. J. – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes D. Č. parinktinas arčiau minimalaus esantis baudos dydis.

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis nustatyta, kad R. J. , asmenis neteisėtai gabeno savo automobiliu AUDI –A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Esant šioms aplinkybėms konfiskuotinas R. J. paminėtas automobilis. Šis turtas konfiskuojamas vadovaujantis BK 72 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 str. str.,

nusprend ė:

I. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 3 d. ir paskirti jam 4(ketveri) metų laisvės atėmimą.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką I. B. pilnai įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 06 13 iki 2013 05 10.

I. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

D. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2d. ir vadovaujantis BK 54 str.3d. paskirti jam 100 MGL (13 000 Litų ) dydžio baudą.

D. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2d. ir vadovaujantis BK 54 str.3d. ir skirti jam 1(vieneri) metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Į paskirtą bausmę įskaityti laiką nuo 2012 07 28 iki 2012 08 14, kurį R. J. išbuvo kardomajame kalinime, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei LR piliečio paso paėmimą R. J. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti, grąžinant R. J. pasą .

I. P. pagal BK 292 str.2d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti I. P. panaikinti.

R. J. išteisinti pagal BK 292 str.2d. dėl asmenų gabenimo į Rygą bei Taliną 2012 06 08 bei 2012 06 09, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

I. B. išteisinti pagal BK 292 str. 3d. dėl asmenų gabenimo į Taliną 2012 06 09, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

BK 72 str. 2d. 2p. pagrindu konfiskuoti R. J. priklausantį automobilį , kuris buvo priemone nusikalstamai veikai padaryti, t.y. AUDI –A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Algimantas Valantinas