Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, gyvenantis ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

II. Įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai.

2021 m. liepos 23 d. automobilis BMW 330 apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei nutarimu perduotas saugoti (t. 1, b. l. 46).

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas įvertinęs aukščiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad jie gauti Baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) nustatyta tvarka ir turi reikšmę bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl jie laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

K. K. veiksmai perduodant jį teismui buvo kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, kaip baigtas nusikaltimas, kaltinant jį dvejomis alternatyviomis veikomis, t. y. kad jis dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai valstybės sieną perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje bei pasikėsino juos gabenti per valstybės sieną.

Tačiau teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad K. K. veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip pasikėsinimas gabenti gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius per valstybės sieną, o jo veiksmus kvalifikuoti kaip nusikalstamus dėl to, kad jis tuos pačius asmenis gabeno ir Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra pagrindo.

Pagal BK 292 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio arba neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimą ar slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nusikalstama veika, numatyta BK 292 straipsnyje, gali būti padaroma alternatyviais veiksmais: 1) neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį; 2) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje; 3) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį slepiant Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus padarė dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną, siekia gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų ir pan.

Aplinkybės, kad kaltinamasis K. K. 2021 m. liepos 23 d., apie 06.30 val., jam priklausančiu automobiliu „BMW 330“, (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į sutartą vietą Lietuvos Respublikoje, Jonavos mieste, įsisodino Užsieniečius – (duomenys neskelbtini) piliečius B. A. A., D. A. B., F. D. D. ir (duomenys neskelbtini) pilietę V. S. į minėtą automobilį ir tiksliai ikiteisminio tyrimo laiku ir nenustatytoje vietoje Užsieniečiams sumokėjus jam (K. K.) 500 eurų, pasikėsino juos neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos – (duomenys neskelbtini) valstybių sieną, kol 2021 m. liepos 23 d., 8.30 val., (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, yra įrodytos ne tik paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, bet ir liudytojo pareigūno N. N. parodymais, jo tarnybiniu pranešimu, reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolais, daiktų apžiūros protokolu, Pabėgėlių priėmimo centro raštu ir kitais šiame nuosprendyje nurodytais įrodymais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis siekė įvykdyti nusikalstamą veiką vedinas būtent savanaudiškų paskatų – siekdamas gauti jam pažadėtus pinigus – 500 eurų ir juos gavęs. Taigi savanaudiškos paskatos nusikalsti jam inkriminuotos pagrįstai.

Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Pats kaltinamasis pripažino, kad jau pirmąjį vakarą atvykęs į Lietuvą ir nesulaukęs vežamų asmenų, suprato, kad jo veiksmai gali būti neteisėti, o kitą rytą pamatęs asmenis, kuriuos buvo pažadėjęs nuvežti į (duomenys neskelbtini), iš jų išvaizdos, elgesio suprato, kad tai nelegalūs migrantai, kad jo veiksmai nuteisėti, todėl įvertinus kaltinamojo, liudytojo parodymus, Užsieniečių išorės požymius, jų gabenimo aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamasis suprato darantis nusikalstamą veiką ir to norėjo, siekė už savo veiksmus gauti piniginį atlygį, taigi jis veikė tiesiogine tyčia ir iš savanaudiškų paskatų.

Byloje surinkti duomenys taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai B. A. A., D. A. B., D. F. D. ir (duomenys neskelbtini) pilietė S. V., buvo pateikę prašymus dėl prieglobsčio, taigi šiems asmenims 2021 m. liepos 23 d. buvo taikomas prieglobsčio prašytojų teisinis statusas Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 (2021 m. liepos 23 d. aktuali redakcija, toliau tekste – Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties) 22¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, jie, kaip prieglobsčio prašytojai, turėjo teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečiai buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre. Šių asmenų prieglobsčio prašymai nebuvo išnagrinėti 2021 m. liepos 23 d. dienai, taigi šie piliečiai neturėjo leidimo gyventi Lietuvoje, tačiau jie nebuvo sulaikyti, jiems nebuvo taikomas draudimas išeiti iš Pabėgėlių priėmimo centro, jie be leidimo galėjo palikti centrą iki 24 valandų. Vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 71 straipsnio 4 dalies 7 punktu, prieglobsčio prašytojui yra nustatyta pareiga prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu be Migracijos departamento leidimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau jokių draudimų tokiam asmeniui laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra nustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo K. K. veiką kvalifikuoti kaip nusikalstamą dėl to, kad jis Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno Užsieniečius, kurie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, tačiau kuriems Lietuvos Respublikoje leista būti iki kol bus išnagrinėtas jų prieglobsčio prašymai, nėra. Todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad K. K. neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorija gabeno neteisėtai valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – (duomenys neskelbtini) piliečius B.A. A., D. A. B., D. F. D. ir (duomenys neskelbtini) pilietę S. V..

Kadangi K. K. su gabenamais užsieniečiais buvo sustabdytas ir sulaikytas nepasiekęs Lietuvos Respublikos sienos, t. y. nebaigė nusikalstamos veikos dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl jo veiksmai kvalifikuojami su nuoroda į BK 22 straipsnio 1 dalį, kaip pasikėsinimas įvykdyti nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, jos daromą žalą valstybės valdymo tvarkai, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

K. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka Lietuvos Respublikoje nebaustas, dirba, augina du mažamečius vaikus (t. 2, b. l. 11, 94–105). Kaltinamasis pasikėsino įvykdyti vieną sunkų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Iš kaltinamojo parodymų visumos akivaizdu, jog jo padaryta nusikalstama veika buvo sąlygota lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes bei nepakankamo suvokimo, dėl daromos veikos baudžiamumo. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis anksčiau būtų buvęs teistas ar baustas administracine tvarka, jo nusikalstami veiksmai nutrūko pasikėsinimo stadijoje, asmenys iš Lietuvos Respublikos nebuvo išgabenti, jis kaltę visiškai pripažino, aiškiai papasakojo nusikalstamos veikos aplinkybes, nors jo gabenti asmenys savo parodymais siekė padėti jam išvengti atsakomybės, kas rodo žymiai mažesnį paties kaltinamojo pavojingumą bei žymiai mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl spręstinas klausimas, ar reali laisvės atėmimo bausmė būtų tinkama bausmė nagrinėjamu atveju.

BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Teismų praktikoje, aiškinant teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas.

Aukščiau aptartos tiek kaltinamąjį, tiek padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės laikomos išimtinėmis, nes jos rodo, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti tik skiriant laisvės atėmimo bausmę, dėl to sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės K. K. paskyrimas (net ir minimalios) aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei bausmės paskirčiai, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą teisingumo principą ir paskirti jam švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis yra dirbantis ir viešųjų darbų bausmė būtų neefektyvi, daro išvadą, kad pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaltinamajam skirtina švelnesnė nei numatyta įstatyme bausmė – bauda (BK 47 straipsnis). Tokia bausmės rūšis atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įstatymas už sunkų nusikaltimą numato nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Įvertinus nusikaltimo pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina minimalaus dydžio, t. y. 150 MGL bauda.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

2021 m. liepos 23 d. 8.30 val. K. K. laikinai sulaikytas vadovaujantis BPK 140 straipsnio tvarka (2 t., b. l. 29–30). 2021 m. liepos 23 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutartimi paskirta jam kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui (2 t., b. l. 60–62). 2021 m. rugpjūčio 5 d. prokuroro nutarimu kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kitą kardomąją priemonę – 5000 eurų užstatą ir kaltinamasis paleistas iš suėmimo (t. 2, b. l. 67, 71).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo ar suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis iki nuosprendžio paskelbimo suėmime išbuvo 14 dienų, todėl į bausmę įskaitytina 28 MGL dydžio bauda.

Nusikalstama veika, už kurią teisiamas K. K., buvo padaryta naudojant transporto priemonę – automobilį „BMW 330“, (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl spręstinas turto konfiskavimo klausimas. Turto konfiskavimo pagrindai nustatyti BK 72 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šis įstatymo reikalavimas yra imperatyvus. Nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-5/2007). Trans­por­to prie­mo­nė lai­ko­ma pa­nau­do­ta nu­si­kal­ti­mui da­ry­ti, jei­gu ji spe­cia­liai tam bu­vo pri­tai­ky­ta ar­ba tie­sio­giai pa­nau­do­ta nusikaltimo da­ly­kui ga­ben­ti, jei ga­be­ni­mas be to­kios prie­mo­nės bū­tų ne­ga­li­mas (nutartis kasacinėje byloje 2K-50/2007). Šiuo konkrečiu atveju K. K. vairuotas automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, nes juo jis atvyko į nusikaltimo vietą iš anksto žinodamas, kad naudos automobilį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimui iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), šiam nusikalstama tikslui jis automobilį ir naudojo, o tai padaryti be transporto priemonės būtų buvę sunku. Todėl darytina išvada, kad transporto priemonė buvo panaudota nusikaltimui padaryti ir be jos kaltininko tikslas negalėtų būti realizuotas. Automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuotinas.

Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – 5000 eurų užstatas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Pagal BK 133 straipsnio 7 dalį, užstato davėjo ir kaltinamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti. Kadangi byloje yra gauti tiek užstato davėjos A. P., tiek kaltinamojo sutikimas iš 5000 eurų užstato išskaityti baudą, jei ji būtų paskirta, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, dalis užstato sumos panaudotina baudai sumokėti, o likusi dalis grąžintina mokėtojui (BPK 133 straipsnio 7 dalis).

V. Daiktai

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- mobiliojo ryšio telefonas „Iphone“ IMEI1: (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti VSAT Turto valdymo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus logistikos specialistei (t. 1, b. l. 70–71), grąžintinas kaltinamajam (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

- automobilio registracijos liudijimas, automobilio užvedimo raktelis perduoti saugoti Kalvarijos pasienio užkardos logistikos specialistui (t. 1, b. l. 46), perduotini automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

- pinigai – 500 eurų, nutarimu perduoti saugoti VSAT ESPAV Mokėjimų, apskaitos ir atskaitomybės skyriui (t. 1, b. l. 80–81), konfiskuotini, kaip nusikalstamos veikos rezultatas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 - 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. (14 dienų), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, iš viso 28 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad neatliktoji bausmės dalis yra 72 MGL (3600 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti iš K. K. automobilį „BMW 330“, Latvijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. K. palikti galioti kardomąją priemonę – 5000 eurų dydžio užstatą.

Vadovaujantis BPK 133 straipsnio 7 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, dalį užstato sumos – 3600 eurų panaudoti baudai sumokėti, likusią nepanaudotą dalį grąžinti mokėtojai A. P..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

-2021 m. liepos 23 d. K. K. asmens kratos išimtą mobilaus ryšio telefoną „Iphone“ IMEI1: (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti VSAT Turto valdymo valdybos Varėnos skyriaus logistikos specialistei, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti K. K.;

-automobilio registracijos liudijimą, automobilio užvedimo raktelį, perduotus saugoti Kalvarijos pasienio užkardos logistikos specialistui, perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

- pinigus – 500 eurų, nutarimu perduotus saugoti VSAT ESPAV Mokėjimų, apskaitos ir atskaitomybės skyriui, konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos rezultatą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.