- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-26
- Bylos Nr.
- 2-217-798/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-01452-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- D. Z., J. Z.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo D. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo D. Z. prašymą iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės bankas SNORAS ieškinį atsakovams J. Z. ir D. Z. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė Prekybos namai „SPRUT“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas D. Z. kreipėsi į teismą su prašymu iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų (1 668,39 Eur), priteistų Klaipėdos apygardos teismo 2010 gruodžio 10 d. galutiniu sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi, atlyginimo valstybei.
2. Nurodė, kad atsakovo ir jo šeimos turtinė padėtis yra bloga. Atsakovas ir jo sutuoktinė yra bedarbiai (registruoti darbo biržoje) ir jokių pajamų negauna, išskyrus atsakovo laikinai (iki 2026 m. sausio 25 d.) mokėtas nedarbo socialinio draudimo išmokas (toliau – ir nedarbo išmokos), taip pat neturi santaupų, piniginių lėšų sąskaitose ir vertybinių popierių, verslo nevykdo. Atsakovas turi kitų įsipareigojimų, įskaitant bankui. Atsakovui nuosavybės teisėmis priklausantis butas yra įkeistas bankui bei areštuotas. Priteistų bylinėjimosi išlaidų priverstinis išieškojimas reikš šeimos galimybių patenkinti būtiniausius poreikius dar didesnį sumažėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. sausio 28 d. nutartimi atmetė atsakovo D. Z. prašymą iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų (1 668,39 Eur), priteistų Klaipėdos apygardos teismo 2010 gruodžio 10 d. galutiniu sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi, atlyginimo valstybei.
Šalies argumentai
4. Pirmiausiai teismas pažymėjo, kad atsakovas 2022 m. spalio 12 d.–2025 m. gegužės 2 d. laikotarpiu pateikė teismui šešis prašymus dėl atleidimo (iš dalies atleidimo) nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistas visas pirmosios instancijos teismo nutartis.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nustatė, kad valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) 2025 m. balandžio 30 d. išrašo duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2005 m. gruodžio 20 d. įkeistas (įregistruota sutartinė hipoteka iki teismo sprendimų, kuriais iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo) ir 2013 m. sausio 5 d. areštuotas. Atsakovo pareiga atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas atsirado daugiau nei prieš 13 metų, tačiau D. Z. duomenis apie savo gautas pajamas pateikė tik už paskutinius 3 mėnesius. Atsakovas nurodė, kad nuo 2025 m. balandžio 18 d. turi bedarbio statusą, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kokia darbine veikla užsiėmė iki bedarbio statuso gavimo, kokias pajamas gavo, dėl kokių priežasčių nutrūko darbo teisiniai santykiai, ir kokios priežastys lėmė net 13 m. skolos valstybei nemokėti. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų apie ketinimus bei galimybes susirasti darbą ir gauti pajamas (pvz., išsilavinimą patvirtinančius duomenis, darbinę patirtį, dalyvavimą darbo pokalbiuose ir pan.). Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų apie sunkią sveikatos būklę, kliudančią gauti darbines pajamas, nepateikta. Dėl to teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad atsakovui suteiktas bedarbio statutas bus nuolatinio pobūdžio ir padėtis ateityje negalės pagerėti.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateiktame spendime skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką nurodyta, kad nedarbo išmoka skirta 12 mėn. ir nedarbo išmokos suma vidutiniškai per mėnesį sudarė 759,64 Eur. Tai reiškia, kad visa atsakovo gauta nedarbo išmoka buvo pakankama skolai valstybei padengti arba skola galėjo būti išmokėta kas mėnesį dalimis (po 139 Eur). Atsakovas nenurodė, kodėl skolos nesumokėjo.
7. Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutarties 19 punkte atsakovui buvo nurodyta, kad jis turi pateikti visus šeimos turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis. Atsakovas pateikė savo banko sąskaitos 3 mėn. laikotarpio išrašą ir sutuoktinės banko sąskaitos vienos dienos (2026 m. sausio 26 d.) išrašą dėl turėtų 28,82 Eur. Teismas įvertino, kad atsakovo kelių mėnesių ir jo sutuoktinės vienos dienos banko sąskaitų duomenys nepagrindžia tikrosios šeimos turtinės padėties. Atsakovas nepateikė įrodymų, kaip kito jo turtinė padėtis nuo skolos susidarymo prieš 13 m. iki dabar.
8. Teismas įvertino, kad atsakovas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties ir neįrodė sunkios turtinės padėties, kadangi banko sąskaitos išrašo duomenimis jo sąskaita buvo periodiškai papildoma grynaisiais pinigais (2025 m. lapkričio 5 d. 200 Eur; 2025 m. gruodžio 5 d. 200 Eur; 2025 m. gruodžio 11 d. 200 Eur ir 100 Eur; 2026 m. sausio 5 d. 200 Eur).
9. Teismas padarė išvadą, kad: i) atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia tikrosios jo (ir šeimos) turtinės padėties bei jos pokyčio; ii) atsakovas neįrodė, kad priverstinis skolos išieškojimas į valstybės biudžetą iš esmės pablogins jo turtinę padėtį.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) D. Z. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti atsakovą nuo priteistos bylinėjimosi išlaidų dalies (1 668,39 Eur) atlyginimo valstybei. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 96 straipsnio 7 dalies taikymo dalykas yra aktuali ir reali fizinio asmens ar jo šeimos turtinė padėtis, taip pat tai, ar priverstinis bylinėjimosi išlaidų išieškojimas šiuo metu iš esmės pablogintų šią padėtį. Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai dėl nepateiktų duomenų apie: apelianto darbinę veiklą iki bedarbio statuso gavimo; darbo santykių nutrūkimo priežastis; išsilavinimą ir darbinę patirtį; dalyvavimą darbo pokalbiuose; sveikatos būklę, nėra numatyti CPK 96 straipsnio 7 dalyje. Tokie duomenys reikalingi baudžiamojo proceso ar išlaikymo (alimentų) bylose. CPK 96 straipsnio 7 dalis nereikalauja vertinti asmens kaltės, motyvacijos dirbti ar karjeros pasirinkimų, o reikalauja nustatyti, ar priverstinis išieškojimas šiuo metu iš esmės pablogintų asmens ar jo šeimos turtinę padėtį.
10.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad iš dalies atleidimas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei galimas tik tuo atveju, jeigu nėra duomenų, jog asmens turinė padėtis ateityje galėtų pagerėti. Tokia sąlyga nėra expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta CPK 96 straipsnio 7 dalyje. Ši speciali teisės norma numato galimybę atleisti iš dalies nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei tais atvejais, kai priverstinis išieškojimas iš esmės pablogintų asmens ar jo šeimos turtinę padėtį.
10.3. Teismas padarė bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, kadangi apeliantui nedarbo išmoka buvo skirta 12 mėn. laikotarpiui, tačiau, pagal teismui pateiktus duomenis, mokėta tik 9 mėn. Be to, apeliantas yra sumokėjęs į valstybės biudžetą 244,55 Eur sumą (priteistų bylinėjimosi išlaidų dalį).
10.4. Duomenų apie sutuoktinę pateikimas nebuvo (nėra) imperatyvi apelianto pareiga pagal CPK 96 straipsnio 7 dalį, o buvo (yra) apelianto geros valios veiksmas, siekiant visapusiškai atskleisti šeimos turtinę padėtį. Teismo reikalavimai pateikti duomenis apie sutuoktinę peržengia įstatymo ribas. Apelianto sutuoktinė nebuvo (nėra) proceso šalis ir neprivalėjo (neprivalo) teikti duomenis apie savo gautas (gaunamas) pajamas. Teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, kad apelianto sutuoktinė yra bedarbė ir pajamų negauna. Taigi, teismas pateiktus duomenis įvertino formaliai, neužtikrindamas teisingumo ir protingumo principų.
10.5. Lėšų įnešimas į apelianto banko sąskaitą buvo skirtas kredito įmokoms dengti. 2025 m. gruodžio 11 d. operacijos susijusios su pinigų įnešimu į banko sąskaitą. Taip pat lėšų įnešimas nėra naujų pajamų gavimas, o tų pačių, ribotų lėšų apyvarta, kuri atsakovo geresnės turtinės padėties nepatvirtina.
10.6. Teismas neįvertino esminės aplinkybės – apeliantas ilgą laiką buvo saistomas itin didelės prievolės kreditorei BAB bankas SNORAS. Nuo šios prievolės atsakovas buvo teisėtai atleistas tik 2024 m., po to, kai inicijavo teisminius procesus. Tai turėjo tiesioginę įtaką apelianto galimybėms tinkamai vykdyti visas prievoles, įskaitant valstybei.
10.7. Iš skundžiamos teismo nutarties argumentų susidaro įspūdis, kad apeliantas yra pogrindžio milijonierius, tačiau tokių duomenų byloje nėra ir teismo nenustatyta. Apeliantas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad šiuo metu apeliantas su sutuoktine ir vaiku neturi pastovių pragyvenimo šaltinių.
10.8. Teismo teiginys, kad apeliantas galėjo mokėti į valstybės biudžetą po 139 Eur per mėnesį, yra nepagrįstas, nes nedarbo išmokų mokėjimas jau pasibaigęs, o mokėjimai iš nedarbo išmokų realiai reikštų šeimos galimybių patenkinti būtiniausius poreikius sumažėjimą ir proporcingumo principo pažeidimą. Tokia situacija atitinka CPK 96 straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį, kai priverstinis išieškojimas iš esmės pablogintų asmens ar jo šeimos turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė skundžiamos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
13. Apeliacijos objektas – skundžiamos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
14. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) bankas SNORAS 2010 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Prekybos namai „SPRUT“ (likviduota dėl bankroto ir išregistruota), J. Z. (mirties data (duomenys neskelbtini),, D. Z. 1 093 849,19 Eur (3 776 842,48 Lt / 3,45280 Eur) skolos ir nesumokėtas palūkanas, 14,35 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
15. Ieškovės ieškinio reikalavimai be kita ko, buvo grindžiami: i) AB bankas SNORAS ir UAB Prekybos namai „SPRUT“ (likviduota dėl bankroto ir išregistruota) sudaryta 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutartimi Nr. 031-47421 bei AB bankas SNORAS ir J. Z., D. Z. sudarytomis 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartimis Nr. L031-47421-01 ir Nr. L031-47421-02.
Žemesnės instancijos teismas
16. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei AB bankas SNORAS solidariai iš atsakovų UAB Prekybos namai „SPRUT“, J. Z. ir D. Z. 1 093 849,19 Eur skolos, 14,35 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 738,82 Eur (19 815 Lt / 3,45280 Eur) žyminio mokesčio.
17. Atsakovai J. Z. ir D. Z. pateikė prieštaravimus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. preliminaraus sprendimo.
18. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 10 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010 pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 12 d. preliminarų sprendimą. Priteisė ieškovei BAB bankas SNORAS solidariai iš atsakovų J. Z ir D. Z. 1 093 849,19 Eur skolos, 14,35 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė valstybei iš kiekvieno atsakovo po 2 869,41 Eur (9 907,50 Lt / 3,45280 Eur) žyminio mokesčio. Priėmė ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo UAB Prekybos namai „SPRUT“ ir šią civilinės bylos dalį nutraukė.
19. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 11 d. nutartimi ištaisė Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutiniame sprendime padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad valstybei priteista iš atsakovų po 1 912,94 Eur (6 605 Lt / 3,45280 Eur) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
20. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012 Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinio sprendimo dalį dėl priteistų palūkanų dydžio pakeitė. Priteisė ieškovei BAB bankas SNORAS solidariai iš atsakovų J. Z. ir D. Z. 8 proc. (sumažintas) metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 093 849,19 Eur) nuo 2009 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitas teismo galutinio sprendimo dalis paliko nepakeistas. Nustatė, kad UAB Prekybos namai „SPRUT“, J. D. Z. ir D. Z. vykdymo proceso metu atsako pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartį dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bei pagal pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinį teismo sprendimą kaip solidarią prievolę turintys bendraskoliai priteistos sumos ribose. Priteisė valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų 3 825,88 Eur (13 210 Lt) (po 1 912,94 Eur (6 605 Lt) iš kiekvieno) žyminio mokesčio.
21. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 23 d. išdavė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai vykdomąjį raštą dėl 1 912,94 Eur išieškojimo iš atsakovo D. Z..
22. Antstolių informacinėje sistemoje registruotais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nuo 2012 m. gruodžio 19 d. vykdoma vykdomoji byla Nr. 0014/12/00512, kurioje išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2026 m. kovo 18 d. neišieškota iš skolininko D. Z. skolos suma sudaro 1 912, 94 Eur.
23. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.. eA2-1341-861/2023 ieškovo D. Z. ieškinį tenkino – pripažino 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. L 031-47421-02 sudarytą tarp AB bankas SNORAS ir D. Z. prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties Nr. 031-47421, pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d. ir priteisė valstybei iš atsakovės 4 882 Eur (2 441 Eur ir 2 441 Eur) žyminio mokesčio sumą.
24. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-630-934/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.
25. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023 ieškovo D. Z. ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo) AB bankas SNORAS ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ sudarytą 2015 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį bei UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir UAB „Intrum Lietuva“ sudarytą 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria perleista reikalavimo teisė į D. Z. pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. L 031-47421-02.
26. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-50-330/2024 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Dėl prašymo iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei
27. CPK 96 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Prašymas iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Šis prašymas gali būti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei įvykdymo. Teismas prašymo netenkina, jeigu nustato, kad šalies procesinis elgesys buvo netinkamas.
28. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal teisinį reglamentavimą fiziniams asmenims yra suteikta teisė prašyti atleisti juos nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei ir baigiamojoje civilinio proceso stadijoje, t. y. teismas gali iš dalies sumažinti fizinio asmens prievolės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, valstybei dydį, kurį sudaro viso bylos nagrinėjimo (proceso) metu į valstybės biudžetą iš fizinio asmens – bylos šalies, priteistos bylinėjimosi išlaidos, kaip jos apibrėžtos CPK 79 straipsnio 1 dalyje. Tam, kad teismas galėtų taikyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo lengvatą, numatytą CPK 96 straipsnio 7 dalyje, to prašantis fizinis asmuo turi pagrįsti vieną iš alternatyvių aplinkybių: i) objektyvų negalėjimą sumokėti bylinėjimosi išlaidų arba ii) tiesioginį priežastinį ryšį tarp bylinėjimosi išlaidų išieškojimo ir esminio fizinio asmens ar jo šeimos turtinės padėties pablogėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-909-117/2015; 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017, 57 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-145-302/2020, 15 punktas).
29. Objektyvios priežastys yra aplinkybės, kurios nepriklauso nuo asmens valios (pvz., stichinės nelaimės, įstatymų pasikeitimai, COVID-19, karas, diagnozuota sunki ar nepagydoma liga, mirtis, neįgalumas ar pan.), ir kurios lemia neigiamus padarinius, padaro žalą, pablogina iš esmės turtinę padėtį ir pan.
30. Apeliantas nurodė, kad jis ir jo sutuoktinė yra bedarbiai, jokių pajamų, išskyrus apelianto laikinai gautas nedarbo išmokas ir sutuoktinės gautas išmokas nepilnamečiam vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (toliau – IVĮ), negauna ir jokių lėšų bei turto, išskyrus apeliantui nuosavybės teisėmis priklausantį butą, neturi. Taip pat bylinėjimosi išlaidų dalies išieškojimas iš esmės (dar daugiau) pablogins apelianto ar jo šeimos turtinę padėtį.
31. Apeliantas pateikė šiuose įrodymus: i) NTR 2026 m. sausio 26 d. duomenų bazės išrašą; ii) 2025 m. spalio 26 d.–2026 m. sausio 26 d. AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą; iii) duomenis apie 2025 m. balandžio 8 d. bedarbio statuso suteikimą; iv) VSDFV Panevėžio skyriaus 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išrašą Nr. (9.26E) NI_SP1E-14500; v) santuokos liudijimo pažymėjimą; vi) duomenis, kad sutuoktinė V. Z. Nuo 2025 m. balandžio 2 d. turėjo bedarbio statusą, 2026 m. sausio 26 d. banko sąskaitoje turėjo 28,82 Eur sumą bei 2026 m sausio 26 d. gavo 122,50 Eur išmoką nepilnamečiam vaikui pagal IVĮ.
32. Atmetamas kaip nepagrįstas D. Z. teiginys, kad pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti duomenis ilgu, retrospektyviniu laikotarpiu nepagrįstai išplečia CPK 96 straipsnio 7 dalies taikymo ribas, nukreipia dabartinės turtinės padėties vertinimą į praeities aplinkybes. Pirmiausiai, apeliantas žinojo, kokias prašymo aplinkybes turi įrodyti ir kokius įrodymus turi pateikti. D. Z. buvo teismo aiškiai nurodyta, kad: i) vienos dienos duomenys nepagrindžia tikrosios turtinės padėties; ii) apeliantas turi pateikti visus jo turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis: apie jam anksčiau (pareigos sumokėti bylinėjimosi išlaidas atsiradimo metu) priklausiusį ir dabar priklausantį turtą: nekilnojamąjį turtą, kitą registruotą turtą, vertybinius popierius, santaupas, pajamas, turto pokytį; taip pat pateikti duomenis apie sutuoktiniui, kitiems šeimos nariams priklausantį turtą bei pajamas; iii) būtina pateikti duomenis apie visą sutuoktinei priklausantį turtą ir jos pajamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-11-912/2026, 18–20 punktai). Antra, apelianto 1 912,94 Eur dydžio prievolė valstybei atsirado prieš daugiau nei prieš 13 m. (nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties priėmimo) ir ši prievolė 9 m. laikotarpiu (nuo 2012 m. lapkričio 7 d. iki 2022 m. kovo 1 d.) buvo sumažinta 244,55 Eur suma, t. y. iki prašomos iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei sumos (1 912,94 Eur - 244,55 Eur). Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių objektyvias priežastis, dėl kurių jis nuo 2022 m. kovo 2 d. negalėjo ir iki šiol negali skolą valstybei mokėti dalimis ir ateityje negalės skolos likviduoti.
33. NTR 2026 m. sausio 26 d. duomenų bazės išrašo duomenimis apeliantui nuosavybės teisėmis priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam 2005 m. gruodžio 20 d. įregistruota sutartinė hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuo 2013 m. sausio 16 d. apribota disponavimo teisė pagal 2013 m. sausio 15 d. Turto arešto aktų registro pranešimą apie turto arešto įregistravimą Nr. 2013-002555. Apeliantas nenurodė (ir nepateikė įrodymo), kokia yra buto rinkos vertė. NTR duomenų bazės išraše nurodyta 2005 m. gruodžio 12 d. nustatyta vidutinė rinkos vertė – 40 836 Eur (šiuo metu nekilnojamojo turto rinkos kainos yra smarkiai padidėjusios). Taigi, galima daryti teisinę prielaidą, kad apelianto valdomo buto vertė pakankama visai skolai, prioriteto tvarka patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą, valstybei likviduoti.
34. Pirmosios instancijos teismas nepadarė bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidų. Apelianto pateikto VSDFV Panevėžio skyriaus 2025 m. balandžio 28 d. sprendimo dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išrašo duomenimis D. Z. nuo 2025 m. balandžio 26 d. iki 2026 m. sausio 25 d. (t. y. 9 mėn.) buvo skirtos atitinkamos mėnesinės nedarbo socialinio draudimo išmokų sumos. Nurodytu laikotarpiu (9 mėn.) D. Z. gavo (turėjo gauti) 9 115,72 Eur nedarbo išmokų sumą.
35. Apelianto pateikto 2025 m. spalio 26 d.–2026 m. sausio 26 d. AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo duomenimis, VSDFV 2025 m. lapkričio 20 d. įnešė į apelianto banko sąskaitą 978, 96 Eur išmokos sumą bei 2025 m. gruodžio 19 d. ir 2026 m. sausio 20 d. – po 822,68 Eur išmokų sumas (pagal VSDFV Panevėžio skyriaus 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą), kurios visos ar jų dalys buvo išmokėtos kaip pašalpos sutuoktinei V. Z., o ji įnešinėjo lėšas į sutuoktinio (apelianto) banko sąskaitą, iš kurių buvo įsigyti būtinieji pirkiniai, dengtos kredito įmokos; dalis lėšų buvo išgryninta. Apeliantas nepateikė analogiško (nuo 2025 m. balandžio 26 d. iki 2026 m. sausio 25 d. ar kitokio) laikotarpio sutuoktinės V. Z. banko sąskaitos išrašo, taip pat nepaaiškino, ar jo sutuoktinė gavo (gauna) nedarbo išmokas (ir nepateikė įrodymų apie V. Z. gautas (gaunamas) nedarbo išmokas), ar dėl objektyvių priežasčių sutuoktinė negali ir negales ateityje įsidarbinti bei gauti pajamas. NTR oficialūs duomenys, kad V. Z. jokio nekilnojamojo turto neturėjo ir neturi, valstybės įmonės REGITRA oficialūs duomenys, kad V. Z. vardu nebuvo ir nėra registruotų transporto priemonių į bylą nepateikti (CPK 178 straipsnis).Taigi, apeliantas nepagrindė sutuoktinės turtinės padėties ir jos pablogėjimo iš esmės.
36. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs apelianto pateiktus įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad apelianto (šeimos) turtinė padėtis iš esmės nėra pablogėjusi. Apelianto pastangomis nuo 2023 m. liepos 4 d. stipriai sumažinta jo įsipareigojimų našta (neturi didelės prievolės kreditorei bankrutuojančiai AB bankas SNORAS). Nors apeliantas ir jo sutuoktinė laikinai neturi darbo, tačiau: i) yra jauni, darbingo amžiaus (D. Z. (gimimo data duomenys neskelbtini yra duomenys neskelbtini m.), V. Z. (gimimo data duomenys neskelbtini – duomenys neskelbtini m.) ir esminių sveikatos ar kitokių objektyvių problemų neturėjo bei neturi (tokių įrodymų byloje nėra); ii) apeliantas nuosavybės teisėmis turi nekilnojamąjį turtą ir 2025 m. balandžio 26 d.–2026 m. sausio 25 d. laikotarpiu gavo nedarbo išmokas, o jo sutuoktinė kas mėnesį gavo (gauna) valstybinę paramą vaiko auginimo išlaidoms padengti (išmokas pagal IVĮ).
37. Bedarbio (apelianto nuo 2025 m. balandžio 8 d. ir jo sutuoktinės nuo 2025 m. balandžio 2 d.) statusas bei teisminių procesų iniciavimas, bylinėjimasis 2022–2023 metais savaime nereiškia, kad skolininkas gali itin ilgą laiką (nuo 2022 m. kovo 2 d. iki šiol) apskritai nevykdyti prievolių. Bedarbis pagal savo išgales turi vykdyti turtines prievoles. Apeliantas vykdė įsipareigojimus bankui ir kitiems kreditoriams ir turėjo bent minimaliai (iš dalies) vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu prievoles valstybei.
38. Šalies elgesys bylos nagrinėjimo metu yra papildomas faktas, kuris vertinamas nustačius bent vienos iš aukščiau minėtų aplinkybių egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-508-236/2017).
39. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1249-516/2022, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartis netenkinti D. Z. prašymo atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų (1 912,94 Eur) atlyginimo valstybei, konstatuota, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012 priėmimo metu nebuvo žinomos aplinkybės dėl laidavimo sutarties pasibaigimo ir apeliantas neteikė prašymo dėl šios bylos proceso atnaujinimo. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstą apelianto teiginį, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis neteisėta, todėl išieškoti bylinėjimosi išlaidų valstybei neįmanoma dėl objektyvių priežasčių.
40. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-180-934/2023, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartis atsisakyti priimti atsakovo D. Z. prašymą atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų (1 912,94 Eur) atlyginimo valstybei, konstatuota, kad apeliantas nurodė argumentus, kurie buvo iš esmės susiję su civilinėse bylose Nr. 2-2817-265/2010 ir Nr. 2A-482/2012 priimtų teismo procesinių sprendimų peržiūrėjimu, o tai negali būti vertinama CPK 96 straipsnio pagrindu.
41. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-597-464/2023, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 12 d. nutartis netenkinti D. Z. prašymo iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų (1 668,39 Eur) atlyginimo valstybei, konstatuota, kad: i) aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje buvo priimtas sprendimas laidavimo sutartį pripažinti pasibaigusia, savaime nedaro negaliojančiu teismo sprendimo, kuriuo iš apelianto priteistos bylinėjimosi išlaidos ir neatleidžia jo nuo tokios pareigos valstybei vykdymo; ii) apeliantas 9 m. nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo dalies dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir neinicijavo bylos dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia; nepateikė duomenų, kad objektyviai negalėjo anksčiau imtis atitinkamų teisinių veiksmų negalėjo, taip pat nenurodė ilgai užtrukusio teismo sprendimo nevykdymo priežasčių bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių bent dalies bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą.
42. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-241-330/2024, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartis atmesti D. Z. prašymą iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, konstatuota, kad: i) apeliantui buvo išaiškinta, kad teikiant prašymą iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, kyla pareiga pagrįsti objektyvių aplinkybių, dėl kurių neįmanoma išieškoti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, buvimą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartis, 19 ir 20 punktai), tačiau apeliantas jokių prašymo argumentų nenurodė bei įrodymų nepateikė; ii) dėl apelianto nurodytos laidavimo sutarties pasibaigimo teismas jau yra pasisakęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis, 21–22 punktai).
43. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje 2-464-910/2024, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartis atmesti atsakovo prašymą iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, konstatuota, kad: i) žyminis mokestis, nuo kurio atsakovas siekė būti atleistas, priteistas prieš 12 m. įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir atsakovo prašymas, grindžiamas CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktu aiškiai nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas; ii) atsakovas nei prašyme, nei atskirajame skunde nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl negali sumokėti valstybei priteisto žyminio mokesčio, neįvardijo jokių aplinkybių, kurios pagrįstų galimas sunkias pasekmes jam ar šeimai priverstinio bylinėjimosi išlaidų išieškojimo atveju, nepateikė įrodymų apie turtinę padėtį, be to, nėra duomenų, jog atsakovas būtų sumokėjęs dalį iš jo priteisto žyminio mokesčio.
44. Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-11-912/2026, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartis atmestas D. Z. prašymas iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, konstatuota, kad: i) apeliantui kilo pareiga atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas daugiau nei prieš 13 m. ir jis nenurodė priežasčių, kodėl negalėjo dalimis, pavyzdžiui, kiekvieną mėn. po 10 Eur, mokėti nurodytų išlaidų; ii) pateikti vienos dienos (2025 m. balandžio 30 d.) duomenys nepagrindžia apelianto tikrosios turtinės padėties; ii) tai, kad apeliantas registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas, nepavirtina, jog teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš esmės pablogins jo turtinę padėtį.
45. Lietuvos apeliacinis teismas daro bendrą išvadą, kad apeliantas neįrodė nei vienos alternatyvios aplinkybės: i) objektyvaus negalėjimo nuo 2022 m. kovo 2 d. iki šiol mokėti (sumokėti) bylinėjimosi išlaidų dalies; ii) tiesioginio priežastinio ryšio tarp bylinėjimosi išlaidų dalies (1 668,39 Eur) išieškojimo ir esminio apelianto ar jo šeimos turtinės padėties pablogėjimo. Apelianto (šeimos) valia ilgą laiką apskritai nemokėtas valstybei priteistas žyminis mokestis. Skolos nemokėjimas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu visiems skolininkams neišvengiamai sukelia neigiamas pasekmes – skola išieškoma privestinai (šiuo atveju vykdomoje byloje Nr. 0014/12/00512). Apeliantas į nagrinėjamą bylą pateikė selektyvius ir ne viso prievolių valstybei visiško nevykdymo laikotarpio savo bei sutuoktinės finansinės padėties duomenis. Tai reiškia, kad D. Z. neįrodė aplinkybės – priverstinis priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei išieškojimas iš esmės pablogintų apelianto ar jo šeimos turtinę padėtį, kuriomis jis remiasi. Dėl to atsiranda apeliantui neigiamos pasekmės – nurodyta aplinkybė pripažįstama neįrodyta.
46. Pažymėtina ir tai, kad apelianto elgesys ilgalaikio prievolių valstybei visiško nevykdymo atveju gali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis – sąmoningas nepagrįstų prašymų pagal CPK 96 straipsnio 7 dalį teikimas. Dėl to išaiškinama, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali D. Z. paskirti iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama valstybei.
Dėl bylos procesinės baigties
47. Atskirajame skunde nurodyti pakartotiniai argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK 96 straipsnio 7 dalies nuostatas ir nepadarė proceso teisės normų pažeidimų. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.