Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Z. (D. Z.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ dėl pirkimo–pardavimo sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė Viktorija Vėliuvienė, likviduojama dėl bankroto akcinė bendrovė bankas SNORAS, V. Z..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat sąlygų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal atsakovės apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Nėra teisinio pagrindo dėl kitoje civilinėje byloje priimto teismo procesinio dokumento, kuris pridėtas kaip apeliacinio skundo priedas, spręsti naujų įrodymų priimtinumo aspektu. Teisėjų kolegija išaiškina, kad įstatymas suteikia teismui teisę ir galimybę susipažinti su viešų registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), įskaitant duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, kurioje yra apeliantės nurodytas teismo procesinis dokumentas, ir, esant poreikiui, remtis tais duomenimis.

Dėl esminių faktinių aplinkybių. Dėl reikalavimo perleidimo negalimumo CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju

20. Byloje kilo ginčas dėl pirkimo–pardavimo sutarčių (2015 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties bei 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties) dalių, kuriomis buvo perleistas reikalavimas į D. Z., negaliojimo CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nurodytu reikalavimo perleidimo draudimo atveju.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri teisės doktrinoje vadinama cesijos sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2014).

23. Tačiau reikalavimo perleidimas (cesija) nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Todėl kilus ginčui dėl reikalavimo perleidimo sutartimi perleisto reikalavimo, visų pirma, reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti cesijos sutarties sudarymo metu. Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009).

24. Kasacinio teismo nurodyta, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi. Tai, kad pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teisę, kurios pats neturėjo, reiškia, jog cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) ir, sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas. Tokia reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022 32 punktas).

25. Sprendžiant byloje kilusį ginčą, ar BAB banko SNORAS reikalavimo teisė į ieškovą, kuri kildinama iš Laidavimo sutarties, galėjo būti perleista 2015 m. liepos 31 d. ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. sudarytomis pirkimo–pardavimo sutartimis, nustatyta, kad akcinė bendrovė bankas SNORAS ir UAB Prekybos namai „SPRUT“ 2007 m. rugsėjo 26 d. sudarė Kredito sutartį, kuria kreditorė įsipareigojo suteikti 4 000 000 Lt kreditą.

26. UAB Prekybos namų „SPRUT“ įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas, be kita ko, J. Z. ir ieškovo D. Z. laidavimu. Laidavimo sutartimi D. Z. įsipareigojo atsakyti solidariai su skolininke UAB Prekybos namais „SPRUT“ už įsipareigojimų pagal Kredito sutartį ir jos prieduose nurodytų sąlygų neįvykdymą, suteikto kredito negrąžinimą, priskaičiuotų palūkanų, delspinigių ir baudų, taikomų skolininkei, visų kitų privalomų mokėti pagal Kredito sutarties sąlygas sumų bei įmokų nesumokėjimą.

27. UAB Prekybos namams „SPRUT“ nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, akcinė bendrovė bankas SNORAS 2009 m. gegužės 22 d. nutraukė Kredito sutartį.

28. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-160-265/2012 UAB Prekybos namams „SPRUT“ iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 4 d. nutartimi UAB Prekybos namų „SPRUT“ bankroto byloje patvirtino kreditorės akcinės bendrovės banko SNORAS 3 855 589,93 Lt finansinį reikalavimą. Teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi akcinės bendrovės banko SNORAS finansinis reikalavimas buvo patikslintas, jį sumažinant iki 403 109,93 Lt, nes 2012 m. birželio 29 d. turto perdavimo aktu Nr. 01 skolininkė UAB Prekybos namai „SPRUT“ įkaito turėtojai akcinei bendrovei bankui SNORAS perdavė jai nuosavybės teise priklausiusį įkeistą 3 012 480 Lt vertės turtą.

29. Akcinė bendrovė bankas SNORAS reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo buvo pareiškusi ir bendraatsakoviams J. Z. bei D. Z.. Klaipėdos apygardos teismas ieškovės reikalavimą šių atsakovų atžvilgiu išskyrė į atskirą civilinę bylą Nr. 2-2817-265/2010.

30. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 10 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010 nusprendė priteisti solidariai iš bendraatsakovių D. Z. ir J. Z. 3 776 842,48 Lt skolą, 14,35 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012 Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinis sprendimas iš dalies pakeistas, sumažinant priteistų palūkanų dydį nuo 14,35 procentų iki 8 procentų metinių palūkanų; kita sprendimo dalis palikta nepakeista.

31. 2015 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi visos BAB banko SNORAS reikalavimo teisės ir kitos teisės bei nauda, atsirandančios iš Kredito sutarties, sudarytos tarp akcinės bendrovės banko SNORAS ir UAB Prekybos namų „SPRUT”, kartu su šių prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytomis teisėmis bei kitomis papildomomis teisėmis, buvo perleistos pirkėjai – naujai kreditorei UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Šios sutarties pagrindu pradinė kreditorė ir išieškotoja BAB bankas SNORAS perleido reikalavimo teisę į 195 280,61 Eur įsiskolinimą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2817-265/2010 (vienam iš atsakovų J. Z. (duomenys neskelbtini) mirus, išieškojimas buvo vykdomas iš D. Z.).

32. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pagal 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį perleido atsakovei UAB „Intrum Lietuva“ turėtas reikalavimo teises, įskaitant ir teises į skolininką D. Z..

33. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. rugpjūčio 11 d. buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-2733-967/2021, iškelta pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovei UAB „Intrum Lietuva“. Toje byloje ieškovas pagal patikslintą ieškinį prašė Laidavimo sutartį pripažinti pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2733-967/2021 ieškovo ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-571-450/2022 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą už akių panaikino, priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkino, pripažindamas 2007 m. rugsėjo 26 d. Laidavimo sutartį pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d.

34. UAB „Intrum Lietuva“, nesutikdama su pirmiau nurodytu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d sprendimu, pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2733-967/2021. Vilniaus apygardos teismas priėmė 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-2733-967/2021.

35. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-3399-861/2022, kurios procesas buvo atnaujintas, pakartotinai buvo nagrinėjamas ir vertinamas Laidavimo sutarties galiojimo klausimas. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. eA2-1341-861/2023 konstatavo, kad Laidavimo sutartis, sudaryta tarp akcinės bendrovės banko SNORAS ir D. Z., yra pasibaigusi nuo 2012 m. birželio 29 d.

36. Įvertinęs nurodytame teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendime nustatytą aplinkybę, kad ieškovo laidavimo prievolė pasibaigė nuo 2012 m. birželio 29 d., bei atsižvelgdamas į pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus (jog perleidus reikalavimą, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas, be kita ko, ir dėl pasibaigimo prievolės, kurios pagrindu kilo tas reikalavimas, reikalavimo perleidimo sutartis laikoma negaliojančia), pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo D. Z. ieškinį ir ginčijamas reikalavimo teisių perleidimo (teisių pirkimo–pardavimo) sutarčių dalis pripažino negaliojančiomis.

37. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinkanti atsakovė nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-819-459/2023 konstatavo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012, kurios pagrindu Klaipėdos apygardos teismas išdavė 2012 m. lapkričio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2817-265/2010, yra galiojanti, todėl, galiojant teismo sprendimui, kuriuo patvirtinta kreditoriaus reikalavimo teisė, nagrinėjamoje byloje padarytos pirmosios instancijos teismo išvados dėl laidavimo prievolės pabaigos yra nepagrįstos.

38. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Priešingai nei pirmiau aptartoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-1341-861/2023, Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-819-459/2023 nagrinėjimo dalykas buvo ne ieškovo D. Z. prievolių pagal Laidavimo sutartį (ne)galiojimas, bet antstolės veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje Nr. S-23-162-10442, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (buvo sprendžiama dėl antstolės patvarkymo nutraukti vykdomąją bylą, pradėtą pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-2817-265/2010, pagal kurį iš ieškovo, kaip solidaraus skolininko pagal Laidavimo sutartį, buvo vykdomas priteistos skolos išieškojimas). Įvertinus tai, kad Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-819-459/2023 ginčo dalykas nebuvo susijęs su ieškovo prievolių pagal Laidavimo sutartį galiojimu, pripažintina, jog toje byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje sprendžiamam ginčui.

39. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šio ginčo atveju vertintina situacija, kuomet iš ieškovo buvo priteista skola pagal Laidavimo sutartį, tačiau vėliau laidavimas pagal tą sutartį (skolos pagrindas) pripažintas pasibaigusiu, pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog esant prieštaringiems teismų procesiniams sprendimams dėl ieškovo prievolių galiojimo, yra pagrindas vadovautis laiko atžvilgiu paskutiniame priimtame teismo sprendime, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. eA2-1341-861/2023 padarytomis teisinėmis išvadomis ir ginčijamas pirkimo–pardavimo sutarčių dalis, kuriomis buvo perleistas reikalavimas į ieškovą pagal Laidavimo sutartį, pripažinti negaliojančiomis remiantis CK 6.102 straipsnio 1 dalies ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies normomis.

40. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo argumento, kad reikalavimai į ieškovą buvo perleidžiami galiojant Laidavimo sutarčiai ir kreditoriui turint reikalavimo teisę į skolininką.

41. Ieškovo ir akcinės bendrovės banko SNORAS sudarytos Laidavimo sutarties 12 punkte nustatyta, kad laiduotojo įsipareigojimai pasibaigia: 1) UAB Prekybos namams „SPRUT“ įvykdžius skolinio įsipareigojimo užtikrinimo sąlygas, numatytas Kredito sutartyje, išregistravus akcinės bendrovės „Ūkio bankas“ pirminę hipoteką šiam turtui: (duomenys neskelbtini) ir UAB Prekybos namams „SPRUT“ grąžinus ne mažiau kaip 2 000 000 Lt kredito dalį (Laidavimo sutarties 12.1 papunktis); 2) UAB Prekybos namams „SPRUT“ įvykdžius įsipareigojimus bankui pagal Kredito sutartį (Laidavimo sutarties 12.2 papunktis); 3) laiduotojui įvykdžius įsipareigojimus bankui už skolininką (Laidavimo sutarties 12.3 papunktis).

42. Nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. BUAB Prekybos namų „SPRUT“ bankroto administratorės įgaliotas asmuo pateikė prašymą patvirtinti kreditorės akcinės bendrovės banko SNORAS patikslintą 403 109,93 Lt finansinį reikalavimą, kadangi 2012 m. birželio 29 d. turto perdavimo aktu Nr. 01 BUAB Prekybos namai „SPRUT“ perdavė įkaito turėtojai akcinei bendrovei bankui SNORAS nuosavybės teise priklausantį turtą už 3 012 480 Lt. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi BUAB „Prekybos namų SPRUT“ bankroto byloje buvo patvirtintas patikslintas kreditorės akcinės bendrovės banko SNORAS finansinis reikalavimas, jį sumažinant iki 403 109,93 Lt.

43. 2012 m. birželio 29 d. Turto perdavimo aktas Nr. 01 patvirtina, kad įvyko Laidavimo sutarties 12.1 punkte šalių numatyta sąlyga, t. y. UAB Prekybos namai „SPRUT“ perdavė, o akcinė bendrovė bankas SNORAS priėmė 87/100 dalis administracinio pastato, inžinerinius tinklus (vandentiekio tinklų įvadą, buitinių nuotekų išvadas, lietaus nuotekų išvadas, kiemo aikštelę, tvorą), esančius (duomenys neskelbtini), bei ten pat esančio 0,0371 ha žemės sklypo nuomos teisę už 3 012 480 Lt.

44. CK 6.87 straipsnyje, reglamentuojančiame laidavimo pabaigą, nustatyta, kad laidavimas kaip papildoma, šalutinė prievolė, pagal bendrąją taisyklę baigiasi kartu su pagrindine prievole, nepriklausomai nuo to, koks pagrindinės prievolės pabaigos pagrindas. Tačiau sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais laidavimas gali baigtis ir anksčiau už pagrindinę prievolę. Nustačius, kad 2012 m. birželio 29 d. įvyko Laidavimo sutarties 12.1 punkte apibrėžtos aplinkybės, lemiančios laiduotojo įsipareigojimų pabaigą, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eA2-1341-861/2023 pagrįstai pripažino Laidavimo sutarties, o kartu ir iš jos kylančios laidavimo prievolės, pabaigą.

45. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad nurodytame Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendime konstatuotas faktas dėl Laidavimo sutarties, bet ne ieškovo laidavimo prievolės pagal tą sutartį pabaigos. Aptariamoje kitoje civilinėje byloje ginčas buvo kilęs dėl laidavimo, kaip sutartinės prievolės, galiojimo, todėl nustačius, kad atsirado Laidavimo sutarties 12.1 punkte nurodytos sąlygos, t. y. pasibaigė laiduotojo įsipareigojimai, teismas pripažino Laidavimo sutartį pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d.

46. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčijamomis pirkimo–pardavimo sutarčių dalimis buvo perleistos reikalavimo teisės į pasibaigusią ieškovo prievolę, pagrįstai ir teisėtai konstatavo jų negaliojimą pagal CK 6.102 straipsnio 1 dalį ir 1.80 straipsnio 1 dalį. Tai, kad pradinė kreditorė akcinė bendrovė bankas SNORAS reikalavimus ieškovui dėl prievolių pagal Laidavimo sutartį vykdymo pareiškė dar 2009 m., nepaneigia nurodytos teismo išvados teisėtumo, nes iki laidavimo pabaigos ieškovo prievolė pagal Laidavimo sutartį teismo sprendimu nebuvo patvirtinta (laidavimo prievolė pripažinta pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d., o galutinis teismo sprendimas dėl ieškovo prievolių pagal Laidavimo sutartį ir jų apimties priimtas 2012 m. lapkričio 7 d. (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

47. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčijamų pirkimo–pardavimo sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis priimta tinkamai įvertinus susiklosčiusią išskirtinę situaciją šioje byloje (Laidavimo sutartis pripažinta pasibaigusia, kai buvo priimti ir įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai, kuriais Laidavimo sutarties pagrindu iš ieškovo priteista skola), taip pat į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. eA2-1341-861/2023 konstatuotas aplinkybes, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus nėra pagrindo. Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

48. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą turėtų ieškovas D. Z.. Kadangi ieškovas bylinėjimosi išlaidų neprašė atlyginti, jas patvirtinančių įrodymų neteikė, todėl tokių išlaidų atlyginimas nepriteisiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.