- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-21
- Bylos Nr.
- e2-2269-852/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00586-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- D. Z.
- Atsakovas
- UAB „Intrum Lietuva“
- Advokatai
- Karolis Ušinskas
- Kategorijos
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 2.6.2.2Laidavimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovei UAB „Intrum Lietuva“, tretiesiems asmenims antstolei Viktorijai Vėliuvienei, LAB bankui „Snoras”, V. Z. dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia ab initio 2015 m. liepos 31 d. pirkimo –pardavimo sutartį, sudarytą tarp BAB banko „Snoras“ ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“, ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį (ta apimtimi, kuria perleistas reikalavimas į D. Z. pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. Laidavimo sutartį Nr. L 031-47421-02), sudarytą tarp UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir UAB „Intrum Lietuva“. Ieškovas nurodo, kad 2015 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuo 2015 m. lapkričio 30 d. visos trečiojo asmens BAB Banko „Snoras“ reikalavimo teisės ir kitos teisės bei nauda, atsirandančios iš paskolos sutarties Nr. 03147421000, sudarytos tarp BAB Banko „Snoras“ ir BUAB Prekybos namai „SPRUT”, kartu su šių prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytomis teisėmis bei kitomis papildomomis teisėmis, buvo perleistos pirkėjui/naujajam kreditoriui – UAB „Baltijos kredito sprendimai“. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ir kitais susijusiais dokumentais, nuo 2019 m. sausio 31 d., perleido UAB „Intrum Lietuva“ turėtas reikalavimo teises, be kita ko, į priede Nr. 1 nurodytą skolininką, t. y. D. Z., iš kurio išieškojimas jau buvo vykdomas antstolės Viktorijos Vėliuvienės kontoroje. Ieškovas teigia, kad ginčijamomis reikalavimo perleidimo sutartimis yra perleista negaliojanti reikalavimo teisė, nes Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-1341-861/2023 pripažino 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. L 031-47421-02 prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties Nr. 031-47421, sudarytą tarp bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ ir D. Z., pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d. Ieškovas paaiškina, kad LR CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, todėl pagal LR CK 1.80 straipsnio 1 dalį ginčijami reikalavimo perleidimo sandoriai (2015 m. liepos 31 d. ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. cesijos (pirkimo–pardavimo) sutarčiai) ta apimtimi, kuria perleistas reikalavimas į ieškovą pagal laidavimo sutartį, yra niekiniai ir negaliojantys.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepimu prašo ieškinio netenkinti. Atsakovė paaiškina, kad 2007 m. rugsėjo 26 d. tarp AB bankas „Snoras“ ir UAB Prekybos namų „SPRUT“ buvo pasirašyta Kredito sutartis Nr. 031-47421, ir tą pačią dieną AB bankas „Snoras“ ir D. Z. pasirašė laidavimo sutartį Nr. L 031- 47421-02 bei J. Z. pasirašė laidavimo sutartį Nr. L 031- 47421-01, kuriomis buvo laiduota už suteiktą kreditą UAB Prekybos namams „SPRUT“. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 12 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1656-360/2009 AB bankui „Snoras“ priteisė solidariai iš atsakovų UAB Prekybos namų „SPRUT“, D. Z. ir J. Z. 3 776 842,48 Lt skolą, 14,35 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19 815,00 Lt žyminio mokesčio sumą. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 10 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010 nusprendė 2009 m. birželio 12 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir priteisti solidariai iš atsakovų D. Z. ir J. Z. 3 776 842,48 Lt skolą, 14,35 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 9 907,50 Lt žyminio mokesčio, priimti ieškovės AB banko „Snoras“ atsisakymą nuo reikalavimo BUAB Prekybos namams „SPRUT“ ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010 ištaisė galutiniame sprendime padarytus rašymo apsirikimus nurodant, kad aprašomojoje ir rezoliucinėse dalyse iš atsakovų J. Z. ir D. Z. priteista po 6 605,00 Lt žyminio mokesčio valstybei. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012 Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinį sprendimą iš dalies pakeitė, sumažino metines palūkanas už priteistą 3 776 842,48 Lt (1 093 849,19 Eur) sumą nuo 2009 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo 14,35 procentų iki 8,00 procentų metinių palūkanų, kitą galutinio sprendimo dalį paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010, kuris buvo išduotas pagal įsiteisėjusią ir šiuo metu galiojančią ir nenuginčytą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį. Atsakovės teigimu, ieškovas nuolat klaidina teismus bei antstolę Viktoriją Vėliuvienę, teigdamas, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-1341-861/2023, kuris iš dalies įsiteisėjęs dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo 2012 m. birželio 29 d., daro negaliojančia Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012, kurioje buvo priteista skola iš ieškovo pagal laidavimo sutartį. Atsakovė pažymi, kad pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu, t. y. perleidžiant reikalavimo teises, šalys, parduodančios reikalavimus, turėjo neabejotiną reikalavimo teisę į ieškovą, patvirtintą teismo sprendimu. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu yra pripažinta, kad pasibaigė laidavimas, bet ne ieškovo prievolė atsiradusi laidavimo sutarties galiojimo metu. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo byloje ieškovas neprašė pripažinti, kad jo prievolė yra pasibaigusi. Teismas nesprendė dėl prievolės pabaigos, nors ieškovui buvo pasiūlyta tikslinti ieškinį ir suformuluoti tokį reikalavimą. Ieškovui apie tai, kad turtas yra perduotas BAB bankui „Snoras“, t. y. kad laidavimas pasibaigė pagal laidavimo sutarties sąlygas, tapo žinoma anksčiau negu Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo iš ieškovo kaip laiduotojo, tačiau ieškovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų minėtos bylos nagrinėjimo metu ir tokių paaiškėjusių aplinkybių nenurodė, neprašė grąžinti bylą nagrinėti į pirmą instanciją dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, taip pat neprašė atnaujinti bylos procesą pasibaigus apeliaciniam procesui, ir taip pat neteikė kasacinio skundo, remiantis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas žinojo ir suprato, kad ieškinio pateikimo dienai skola egzistavo, kaip egzistavo ir laidavimo sutartis pagal kredito sutartį, todėl pirmos instancijos teismo priteistos palūkanos būtų skaičiuojamos net iki laidavimo pabaigos arba visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad atsakomybė bei teisinės pasekmės kaip tą apibrėžia LR CK 6.210 str. ieškovui pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį ir jos pažeidimą kilo 2009 m. birželio 4 d., t. y. nuo bylos iškėlimo teisme, kuomet pradinis kreditorius BAB bankas „Snoras“ kreipėsi su ieškiniu dėl skolos iš laiduotojo priteisimo. Šiuo atveju kreditorius pasinaudojo savo teise pagal ieškovo pateiktą laidavimo sutartį dar 2009 metais, todėl teisinės pasekmės ir civilinė atsakomybė ieškovui niekur nedingo nepaisant to, kad vėliau teismas laidavimo sutartį pripažino pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d. Kreditoriaus reikalavimas į ieškovą dėl laidavimo sutarties pažeidimo liko ir yra galiojantis.
3. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad nesutinka su atsakovės vertinimu, jog laidavimas buvo terminuotas, tuo labiau nesutinka su vertinimu, kad laidavimo termino pabaigos konstatavimas neturi reikšmės laiduotojui kilusiai pareigai atsakyti už prievolės pažeidimą. Ieškovo teigimu, laiduojant pagal kredito sutartį buvo sutarta, kad laidavimas galios iki kol kredito gavėjas nuims kitam bankui taikomą pirminę hipoteką nuo įkeisto turto ir iki kol bus padengta 2 000 000 Lt skolos. Abi šios sąlygos buvo įvykdytos 2012 m. birželio 29 d. Ieškovo įsitikinimu, tai, kad jis neturi atsakyti kaip laiduotojas, yra konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendime. Ieškovas patvirtino, kad dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi pasibaigusios bylos proceso atnaujinimo jis nesikreipė, nes mano, kad pagrindų procesui atnaujinti nėra. Priteista skola savaime yra neteisėta ir negaliojanti.
Atsiliepimas
4. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinio netenkinti. Atstovas pažymėjo, kad pirkimo–pardavimo sutartimis buvo perleista galiojanti prievolė, t. y. skola, kuri yra priteista įsiteisėjusiu ir šiuo metu galiojančiu teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
5. Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 30 d. kreditorius AB bankas „Snoras“ ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 03147421000, pagal kurią visos BAB banko „Snoras“ reikalavimo teisės ir kitos teisės bei nauda, atsirandančios iš paskolos sutarties Nr. 03147421, sudarytos tarp BAB Banko „Snoras“ ir BUAB Prekybos namai „SPRUT”, kartu su šių prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytomis teisėmis bei kitomis papildomomis teisėmis, buvo perleistos pirkėjui/naujajam kreditoriui – UAB „Baltijos kredito sprendimai“ (e. bylos t. 1, b. l. 26).
6. Byloje nustatyta, kad UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Intrum Lietuva“, kuria nuo 2019 m. sausio 31 d. perleido UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimo teises, be kita ko, kylančias iš paskolos sutarties Nr. 03147421, sudarytos tarp BAB Banko „Snoras“ ir BUAB Prekybos namai „SPRUT”, kartu su šių prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytomis teisėmis, įskaitant teises, kylančias iš 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutarties Nr. L 031-47421-02, sudarytos su D. Z. (e. bylos t. 1, b. l. 38-42).
7. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 10 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010 priteisė ieškovui BAB bankas „Snoras“ solidariai iš atsakovų D. Z. ir J. Z. 3 776 842,48 Lt skolą, 14,35 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 9 907,50 Lt žyminio mokesčio. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 11 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimus nurodant, kad aprašomojoje ir rezoliucinėse dalyse iš atsakovų J. Z. ir D. Z. priteista po 6 605,00 Lt žyminio mokesčio valstybei. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinį sprendimą iš dalies pakeitė, sumažino metines palūkanas už priteistą 3 776 842,48 Lt (1 093 849,19 Eur) sumą nuo 2009 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo 14,35 procentų iki 8,00 procentų metinių palūkanų, kitą galutinio sprendimo dalį paliko nepakeistą.
8. Byloje nėra ginčo, kad minėtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010 iš D. Z. priteistos skolos pagrindas yra 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartis Nr. L 031-47421-02 prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties Nr. 031-47421, sudarytos tarp bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ ir D. Z..
9. Byloje nustatyta, kad antstolė Viktorija Vėliuvienė vykdomojoje byloje Nr. S-21-162-10046 vykdo išieškojimą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-30 vykdomąjį raštą Nr. 2-2817-265/2010 dėl 116748,71 Eur skolos ir 78531,90 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko D. Z.. Šioje vykdomojoje byloje pradinis išieškotojas AB bankas „Snoras“ yra pakeistas į išieškotoją UAB „Intrum Lietuva“ (e. bylos t. 1, b. l. 38).
10. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-1341-861/2023 pripažino 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. L031-47421-02 prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties Nr. 031-47421, sudarytą tarp BAB banko „Snoras“ ir D. Z., pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d.
Dėl ginčo esmės
11. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar kreditoriaus BAB banko „Snoras“ reikalavimo teisė, kuri yra kilusi iš 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutarties Nr. L031-47421-02, sudarytos su D. Z., galėjo būti perleista 2015 m. liepos 31 d. ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. sudarytomis pirkimo–pardavimo sutartimis.
12. Ieškovas remiasi CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, draudžiančia perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas.
13. Atsakovas UAB „Intrum Lietuva“ teigia, kad reikalavimo teisės galiojimas yra pagrįstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bet to, laiduotojo pareiga atsakyti už skolininką atsirado dėl to, kad skolininkas UAB Prekybos namai „SPRUT” pažeidė kreditavimo sutartį dar laidavimo sutarties galiojimo metu, t. y. iki 2012 m. birželio 29 d.
Dėl teismo sprendimo, patvirtinančio reikalavimo teisės galiojimą
14. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais atvejais skolininkas gali ginčyti sandorį, esantį skolos pagrindu, pareikšdamas ieškinį atskiroje byloje nepaisant to, kad skola jau iki tol yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutarties Nr. e3K-3-84-421/2019 40 punktas, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje e2-682-790/2023 ir kt.). Įstatymu nėra sureguliuotas iš tokių civilinių procesų kylančių prieštaringų teismo sprendimų teisinės galios klausimas. Pagal Civilinio proceso kodekso normas, teismo sprendimas dėl sandorio panaikinimo nėra laikomas savarankišku pagrindu atnaujinti procesą ankstesnėje byloje, kurioje yra priteista skola pagal tą sandorį.
15. Tokia procesinė situacija, t. y. galimybė ginčyti skolos pagrindą po to, kai skola yra priteista teismo sprendimu, teismų praktikoje yra pateisinama tuo, kad tokiu būdu yra užtikrinamas atsakovo galimai pažeistų procesinių teisių ištaisymas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl prieštaringų teismo sprendimų teisinės galios turi būti sprendžiama taikant ne proceso atnaujinimo institutą, bet skirtingai klausimą išsprendžiančių teismo sprendimų konkurenciją, t. y. prioritetą suteikiant tam teismo sprendimui, kuris yra paskutinis laiko atžvilgiu. Ši taisyklė taikytina, nes paskesniu sprendimu iš esmės yra sprendžiama dėl pirminio sprendimo trūkumų ištaisymo.
16. Tokia situacija, kai iš ieškovo yra priteista skola pagal laidavimo sutartį, o vėliau laidavimo sutartis (skolos pagrindas) yra pripažinta pasibaigusia, yra suklosčiusi ir šiuo atveju. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendime yra nurodyta, kodėl buvo priimtas nagrinėti ieškovo ieškinys dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia, nors Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu iš jo jau buvo priteista skola pagal šį laidavimą. Tokių aplinkybių revizavimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.
17. Teismas vertina, kad šiuo atveju sprendžiant ginčą dėl ieškovo prievolės, kilusios iš laidavimo sutarties galiojimo, būtina remtis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu, nes šiuo sprendimu yra ištaisomi procesiniai atsakovo (D. Z.) teisių pažeidimai ir šis teismo sprendimas yra paskesnis laike, nei Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinis sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis.
18. Tuo pačiu teismas atmeta atsakovo argumentus, kad pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu (reikalavimo perleidimo metu) ieškovo skola buvo galiojanti, nes ji buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pagal minėtą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą ieškovo laidavimas yra pasibaigęs nuo 2012 m. birželio 29 d.
Dėl laidavimo sutarties ir laidavimo pabaigos
19. Atsakovas teigia, kad ieškovo prievolė, kilusi iš laidavimo sutarties, turi būti laikoma galiojančia, nes ji kilo iki laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia.
20. Šiais argumentais atsakovas siekia įrodyti, kad „laidavimo pabaiga“ ir „laidavimo sutarties pabaiga“ yra savarankiški teisiniai institutai ir, kad laiduotojo pareiga atsakyti pagal laidavimą gali būti taikoma nepaisant to, kad laidavimo sutartis yra pasibaigusi. Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka, nes įstatymas neišskiria laidavimo sutarties galiojimo ir laidavimo galiojimo. Teismo įsitikinimu, laidavimas negali būti aiškinamas kaip prievolė, galiojanti savaime atskirai nuo laidavimo sutarties.
21. Be to, iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas sprendė būtent dėl ieškovo laidavimo pabaigos pagal laidavimo sutartį. Teismo išvados dėl laidavimo pabaigos yra grindžiamos CK 6.87 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis laidavimo pabaigą. Be to, teismas taip pat konstatavo, kad laidavimo sutarties šalys yra įvykdžiusios šios sutarties 12.1 punkte numatytas sąlygas, o šiame sutarties punkte yra reglamentuojami atvejai, kai laiduotojo įsipareigojimų galiojimas pasibaigia. Atsižvelgiant į tai, teismas pritaria ieškovui, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu yra nuspręsta dėl jo pareigos atsakyti pagal laidavimo sutartį pabaigos.
22. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovo laidavimo sutarties 12.1 punkte yra įtvirtintas laidavimo sutarties terminas ir, kad laiduotojo pareiga atsakyti pagal laidavimą kilo šio termino eigos metu. Teismo įsitikinimu, laidavimo sutarties 12.1 punktas apibrėžia ne terminuoto laidavimo terminą, bet papildomas, įstatyme nenumatytas sąlygas, dėl kurių laidavimas šalių susitarimu bus laikomas pasibaigusiu. Būtent taip šią sutarties nuostatą vertino ir Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendime.
Dėl ginčijamų pirkimo–pardavimo sandorių galiojimo
23. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-1341-861/2023 nusprendė, kad ieškovo laidavimas yra pasibaigęs. Be to, teismas nustatė laidavimo pabaigą – 2012 m. birželio 29 d. Tai reiškia, kad laidavimo pabaigos pasekmės taikytinos retrospektyviai nuo nurodytos datos.
24. Atsižvelgiant į tai, teismas pritaria ieškovui, kad ginčijamomis 2015 m. liepos 31 d. ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimis yra perleistas reikalavimas, kurio atžvilgiu negalėjo būti nukreiptas išieškojimas dar šio reikalavimo perleidimo metu.
25. Dėl to, reikalavimo perleidimo sutartys, toje dalyje, kuria yra perleistas reikalavimas į ieškovą pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. L031-47421-02, remiantis CK 6.102 straipsnio 1 dalies ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra negaliojančios ab initio, nes toje dalyje reikalavimo teisių perleidimo sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
Dėl sandorių negaliojimo pasekmių
26. Teismas vertina, kad šiuo atveju pirkimo–pardavimo sandorius pripažinus niekiniais, restitucijos taikymas nėra įmanomas.
27. Visų pirma, sandoryje su atsakovu UAB „Intrum Lietuva“ dalyvavusi šalis – pardavėjas UAB „Baltijos kredito sprendimai“ yra pasibaigęs juridinis asmuo.
28. Antra, restitucija tarp pradinio kreditoriaus BUAB „Snoras“ ir atsakovo UAB „Intrum Lietuva“, taip pat netaikytina, nes šie asmenys nebuvo vieno sandorio šalimi.
29. Pradiniam kreditoriui gali kilti atsakomybė už perleisto reikalavimo negaliojimą (CK 6.105 straipsnio 1 dalis), tačiau tokia atsakomybė nėra restitucijos objektu ir dėl to šioje byloje nesprendžiama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. Bylinėjimosi išlaidos skirstomos atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
31. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas yra palankus ieškovui, atsakovės UAB „Intrum Lietuva“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
32. Ieškovas prašo priteisti atvykimo į teismo posėdį išlaidas, kurias sudaro 45,30 Eur. Išlaidas patvirtina pateikti apmokėti autobuso bilietai iš Klaipėdos į Vilnių ir atgal. Teismas vertina, kad šios ieškovo išlaidos yra pagrįstos, yra susijusios su byla ir buvo būtinos, todėl prašymą tenkina.
33. Kiti proceso dalyviai įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų, šioje byloje sudaro 6,13 Eur. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovės UAB „Intrum Lietuva“ (CPK 96 straipsnis).
35. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 2 535 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas iki procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje. Ieškinį tenkinus, atidėtas žyminis mokestis priteisiamas į valstybės biudžetą iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo D. Z. ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiomis ab initio 2015 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp BAB banko „Snoras“ ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“, ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir UAB „Intrum Lietuva“, ta apimtimi, kuria šiomis pirkimo–pardavimo sutartimis buvo perleistas reikalavimas į D. Z. pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. L 031-47421-02.
Restitucijos netaikyti.
Priteisti ieškovui D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, 45,30 Eur (keturiasdešimt penkis eurus, 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovės UAB „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, 6,13 Eur (šešis eurus ir 13 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 2 535 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), įmokos kodas 5660. Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.