Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2S-819-459/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-14
Bylos Nr.: 2S-819-459/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03352-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Raimonda Andrulienė
Suinteresuotas asmuo: D. Z.
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“

Kategorijos

3.2.3.6.1.1.3Bylos sustabdymas, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka
3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. 2S-819-459/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03352-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.1.3; 3.4.5.11; 3.3.2.4; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. Z. (D. Z.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ skundą dėl antstolės V. V. veiksmų, suinteresuotas asmuo D. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ 2023 m. gegužės 23 d. pateikė antstolei skundą dėl antstolės V. V. veiksmų, juo prašė panaikinti 2023 m. gegužės 9 d. priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo ir atnaujinti (tęsti) vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą. Skunde nurodė, kad antstolė vykdo išieškojimą iš skolininko D. Z. (toliau – skolininkas) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išduotas pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012. Teigė, kad skolininkas 2022 metais kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Laidavimo sutartis) prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d.

2. Pareiškėja nurodė, kad skolininkas neprašė pripažinti jo skolą pasibaigusia, nes laidavimo sutartis, pagal kurią jis laidavo už kredito sutartį, pasibaigė. Teigė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.eA2-1341-861/2023 pripažino Laidavimo sutartį pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d. Teigė, jog Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra nuspręsta, kad antstolė šiuo metu atlieka vykdomuosius veiksmus pagal Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą pagal įsiteisėjusią Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012, kuri skolininko nebuvo apskųsta.

3. Pareiškėja nurodė, kad prievolės skolininkui atsirado pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo ir kredito sutartį, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu laidavimas pripažintas pasibaigusiu nuo 2012 m. birželio 29 d. Teigė, kad kitų alternatyvių reikalavimų skolininkas nereiškė, todėl laidavimas pagal kredito sutartį galiojo beveik penkerius metus. Teigė, kad todėl išliko prievolės, o kokia apimtimi ir kiek jos išliko, galėtų nustatyti tik teismas, panaikindamas egzistuojančius ir galiojančius teismų sprendimus, tačiau, kaip matyti, skolininkas tokių reikalavimų teismuose nėra pateikęs.

4. Antstolė nurodė, kad pradinė išieškotoja bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – BAB) bankas „Snoras“ 2013 m. sausio 14 d. pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 093 849,19 Eur skolos ir 8 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš solidariųjų skolininkų J. Z. bei D. Z. (toliau – ir skolininkai). Teigė, jog prašyme buvo nurodyta, kad skola 2013 m. sausio 14 d. yra 116 748,71 Eur (403 109,93 Lt) (neįskaitant palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų). Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. eA2-1341-861/2023 konstatuojama, kad 2012 m. birželio 29 d. turto perdavimo aktu Nr. 01 bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) prekybos namai „SPRUT“ perdavė įkaito turėtojai BAB bankui „Snoras“ nuosavybės teise priklausantį turtą, 3 012 480 Lt vertės, ir yra patvirtintas kreditorės BAB banko „Snoras“ patikslintas 116 748,71 Eur (403 109,93 Lt) sumos kreditinis reikalavimas. Nurodė, kad tai atitinka prašyme priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą išieškotojo nurodytą iš skolininko išieškotiną sumą.

5. Antstolė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-1341-861/2023 pripažino Laidavimo sutartį pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d. Šios laidavimo sutarties pagrindu Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010 priteisė 1 093 849,19 Eur skolą ir 8 procentų metines palūkanas iš solidariųjų skolininkų. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-1341-861/2023 panaikino Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-2817- 265/2010 sprendimo pagrindą – Laidavimo sutartį, o kartu ir šio sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą. Antstolė nurodė, kad išieškotojas 2013 m. sausio 14 d. prašė išieškoti 116 748,71 Eur (403 109,93 Lt) įsiskolinimą, likusį po BUAB „SPRUT“ įkeisto turto perdavimo kreditoriui, priteistą pagal skolininkų laidavimą, o Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-1341-861/2023 pripažino laidavimą pasibaigusiu nuo 2012 m. birželio 29 d., t. y. nuo turto perdavimo kreditoriui dienos.

6. Antstolės teigimu, iš esmės skolininko prievolė pasibaigė 2012 m. birželio 29 d., nors tai konstatuota tik 2023 m. balandžio 7 d. Antstolė teigė, kad iki tol vykęs vykdymo procesas buvo pagrįstas ir teisėtas. Teigė, kad turto perdavimo metu turėjo būti padengtos priskaičiuotos palūkanos ir dalis skolos (CK 6 4 straipsnis), todėl vykdomojo dokumento pateikimo metu buvo prašoma išieškoti 116 748,71 Eur (403 109,93 Lt) skolos. Antstolės manymu, pareiškėjo skundas negalėtų būti tenkinamas, tačiau jeigu, nagrinėdamas šį skundą, teismas laikysis pozicijos, kad vykdomoji byla atnaujintina, antstolė tokį teismo sprendimą vykdys.

7. Suinteresuotas asmuo D. Z. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) prašė sustabdyti civilinę bylą Nr. 2YT-6014-676/2023 iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023 įsiteisėjimo. Nurodė, kad nuo 2023 m. gegužės 24 d. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2269-852/2023 pagal suinteresuoto asmens ieškinį pareiškėjai UAB „Intrum Lietuva“ dėl 2015 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis ab initio. Teigė, kad priėmus suinteresuotam asmeniui palankų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023 pareiškėjos skundas civilinėje byloje Nr. 2YT-6014-676/2023 turėtų būti atmestas.

Šalies argumentai

8. Pareiškėja, pateikusi rašytinius paaiškinimus dėl skolininko prašymo sustabdyti nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. 2YT-6014-676-2023, prašė nestabdyti išieškotojo pateikto skundo nagrinėjimo ir civilinę bylą nagrinėti iš esmės. Nurodė, kad 2015 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuo 2015 m. lapkričio 30 d. visos trečiojo asmens BAB Banko „Snoras“ reikalavimo teisės ir kitos teisės bei nauda, atsirandančios iš Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp BAB Banko „Snoras“ ir BUAB prekybos namų „SPRUT“, kartu su šių prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytomis teisėmis bei kitomis papildomomis teisėmis buvo perleistos naujajam kreditoriui – uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltijos kredito sprendimai“, kuri 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido visas reikalavimo teises UAB „Intrum Lietuva“. Pareiškėja teigė, kad yra ginčijamos dvi reikalavimų perleidimų sutartys, tačiau net ir jas panaikinus skolininko prievolė BAB bankui „Snoras“ liktų galiojanti. Teigė, kad Klaipėdos apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010, jis buvo išduotas pagal įsiteisėjusią ir šiuo metu galiojančią, nenuginčytą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012. Tenkinus skolininko prašymą sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2YT-6014-676-2023 susidarytų situacija, kad skolininkas gali paslėpti arba parleisti savo nuosavybės teise valdomą turtą, todėl būtų pažeisti išieškotojo arba skolininkės, ieškinį patenkinus, BAB banko „Snoras“ interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkino; panaikino antstolės 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini); suinteresuoto asmens prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo netenkino. Teismo motyvai:

9.1. Teismas su antstolės argumentais nesutiko ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju antstolė, turėdama vykdomojoje byloje duomenis apie galbūt išnykusį vykdomojo dokumento pagrindą, priėmė skundžiamą patvarkymą, tačiau skundžiamame patvarkyme nurodyti teismo procesiniai sprendimai nebuvo vykdymo proceso pagrindas. Teismas nurodė, jog šiuo atveju nustatyta, kad prievolės skolininkui atsirado pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo ir kredito sutartį, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu laidavimas pripažintas pasibaigusiu nuo 2012 m. birželio 29 d., taigi iš esmės skolininko prievolės pasibaigė 2012 m. birželio 29 d., ar laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. iki 2012 m. birželio 29 d. skolininkui išliko kokios nors prievolės ir kokia apimtimi jos išliko, galėtų nustatyti tik teismas, panaikindamas egzistuojančius ir galiojančius teismų sprendimus, tačiau, kaip matyti, skolininkas tokių reikalavimų teismuose nėra pateikęs.

9.2. Teismas nurodė, kad šiuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012, kurios pagrindu buvo išduotas 2012 m. lapkričio 30 d. vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl nagrinėjamu atveju nėra pakeistas vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad antstolė skundžiamame patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog vykdomoji byla turi būti užbaigta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 632 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma. Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš antstolės patvarkymo duomenų, šiuo atveju nėra nurodytas konkretus vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas. Teismas pažymėjo, kad, pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktą, jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas, yra pagrindas bylą nutraukti, o bylos nutraukimas yra vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas (CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau šiuo atveju, teismo vertinimu, sprendimas ir vykdomasis dokumentas nebuvo panaikinti, todėl pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkino (CPK 176 – 179 straipsniai, 513 straipsnis).

9.3. Pasisakydamas dėl civilinės bylos Nr. 2YT-6014-676/2023 sustabdymo iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023 įsiteisėjimo teismas nurodė, kad negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005).

9.4. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turėjo išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatinėjami kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

9.5. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nagrinėjamas pareiškėjos UAB „Intrum Lietuva“ skundas dėl antstolės veiksmų. Tuo tarpu suinteresuoto asmens nurodytoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023 yra nagrinėjimas ieškinys dėl 2015 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis ab initio. Teismo vertinimu, nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-6014-676/2023 ir civilinė byla Nr. e2-2269-852/2023 dėl 2015 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis yra tarpusavyje susijusios, tačiau teismas pažymėjo tai, kad pastarosios bylos teisinis rezultatas nėra būtina sąlyga civilinės bylos Nr. 2YT-6014-676/2023 nagrinėjimui, dėl ko būtų negalima iš esmės nagrinėti pareiškėjos skundo, kadangi, net ir priėmus suinteresuotam asmeniui palankų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023 ir panaikinus reikalavimų perleidimų sutartis, skolininko prievolė BAB bankui „Snoras“ liktų galiojanti, todėl teismas suinteresuoto asmens prašymo dėl bylos sustabdymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

10. Suinteresuotas asmuo D. Z. (toliau – ir apeliantas) pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas civilinių bylų Nr. 2YT-6014-676/2023 ir Nr. e2-2269-852/2023 tarpusavio ryšį privalėjo ištirti įrodymus, todėl buvo pažeistos CPK 14 straipsnio 1-2 dalies nuostatos. Apelianto vertinimu, priėmus palankų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023 ir panaikinus reikalavimų perleidimų sutartis, skolininko (apelianto) prievolės BAB bankui „Snoras“ nebeliks. Teigia, kad pareiškėja priėmus suinteresuotam asmeniui palankų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023 ir panaikinus reikalavimų perleidimų sutartis nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. neteks kreditoriaus teisių.

10.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai panaikino antstolės 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad nors antstolė CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir nenurodo pirmosios instancijos teismo panaikintame patvarkyme, tačiau 2023 m. gegužės 9 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. gegužės 31 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytais motyvais antstolė patvirtino minėto įstatymo nuostatų taikymą konkliudentiniais veiksmais.

10.3. Apelianto teigimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimas (civilinė byla Nr. e2A-571-450/2022), Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimas (civilinė byla Nr. eA2-1341-861/2023) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis (civilinė byla Nr. 2A-482/2012) yra nepagrįsti ir neteisėti. Apeliantas nesutinka su Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012 ir teigia, kad šios nutarties dalies, kuria iš apelianto priteistos procesinės palūkanos nuo 2009 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, neįmanoma įvykdyti. Teigia, kad ar laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. (arba nuo 2009 m. birželio 4 d.) iki 2012 m. birželio 29 d. pareiškėjai išliko kokie reikalavimai (įskaitant reikalavimus dėl procesinių palūkanų) ir kokia apimtimi jie išliko, galėtų nustatyti tik teismas, tačiau pareiškėja tokių reikalavimų nėra pateikusi.

10.4. Apeliantas 2023 m. rugpjūčio 23 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo byla Nr. e2-2269-852/2023, vėliau, t. y. 2023 m. rugpjūčio 30 d., pateikė patikslintą pareiškimą dėl bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo byla Nr. e2-2269-852/2023. Patikslintame pareiškime apeliantas prašo sustabdyti civilines bylas Nr. 2YT-6014-676/2023, Nr. 2S-819-459/2023 iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023 įsiteisėjimo. Teigia, kad pareiškėja priėmus suinteresuotam asmeniui palankų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023 ir panaikinus reikalavimų perleidimų sutartis nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. neteks kreditoriaus teisių.

Atsiliepimas

11. Pareiškėja UAB „Intrum Lietuva“ pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį. Atsiliepimo į atskirąjį skundą pagrindiniai argumentai:

Šalies argumentai

11.1. Pareiškėjos teigimu, apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, kokiu pagrindu turėtų būti stabdoma ši civilinė byla. Teigia, kad antstolė vykdo išieškojimo veiksmus pagal galiojantį ir nenuginčytą teismo sprendimą, todėl ir patenkinus ieškinį dėl reikalavimo teisių perleidimo kreditoriumi vykdomojoje byloje išliktų BAB bankas „Snoras“, kuris turi į skolininką neabejotiną reikalavimo teisę, o patenkinus skolininko prašymą sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2YT-6014-676/2023 susidarytų situacija, kad skolininkas gali paslėpti arba parleisti savo nuosavybės teise valdomą turtą, todėl būtų pažeisti bet kurių kreditorių interesai.

11.2. Pareiškėjos teigimu, apeliantas niekada neprašė pripažinti jo skolą pasibaigusia, nes Laidavimo sutartis, pagal kurią jis laidavo už Kredito sutartį, pasibaigė. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas niekada jokioje civilinėje byloje nerašė pripažinti, kad nebuvo skolingas pradinei kreditorei BAB bankui „Snoras“, nes jis žinojo ir suprato, kad joks teismas tokio reikalavimo nebūtų tenkinęs. Teigia, kad antstolė šiuo metu atlieka vykdomuosius veiksmus pagal įsiteisėjusią Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012, kurios pagrindu Klaipėdos apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą. Teigia, kad skolininkas minėtos nutarties nėra apskundęs, todėl ji yra teisėta ir galiojanti.

11.3. Anot pareiškėjos, nagrinėjamu atveju skolininko teisės pateikti reikalavimus dėl skolos ar dalies palūkanų panaikinimo nebuvo ribojamos, tačiau pateikdamas ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Vilniaus apygardos teismui skolininkas jokių reikalavimų dėl priteistos skolos ar palūkanų panaikinimo nereiškė. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad prievolės skolininkui atsirado pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. Laidavimo ir Kredito sutartis, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu laidavimas pripažintas pasibaigusiu nuo 2012 m. birželio 29 d. Anot pareiškėjos, skolininkas kitų alternatyvių reikalavimų nereiškė, todėl laidavimas pagal Kredito sutartį galiojo beveik penkerius metus ir tuo pagrindu išliko prievolės. Pareiškėjos nuomone, kokia apimtimi ir kiek jos išliko, galėtų nustatyti tik teismas, panaikindamas egzistuojančius ir galiojančius teismų sprendimus. Pareiškėjos teigimu, skolininkas nurodo, jog vykdomoji byla turi būti užbaigta vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma. Teigia, kad CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog vykdomoji byla užbaigiama nutraukus vykdomąją bylą, todėl vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkto norma vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas gali būti, jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas, tačiau tokio pagrindo nėra ir šiuo metu jis neegzistuoja, kadangi galioja teismų sprendimai, kurie yra vykdytini.

11.4. Pareiškėjos vertinimu, skolininkas nepagrįstai kelią klausimą, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdytinas, ir tai argumentuoja kitais teismų sprendimais, kuriuose tokie reikalavimai nebuvo keliami. Anot pareiškėjos, skolininkas supranta, kad vyko du atskiri procesai, kurių proceso šalis jis pats ir buvo, todėl pateikti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo.

11.5. Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 31 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl apelianto prašymo sustabdyti bylą ir nurodė, kad sustabdžius nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2YT-6014-676/2023 susidarytų situacija, kad skolininkas gali paslėpti arba parleisti savo nuosavybės teise valdomą turtą, todėl būtų pažeisti BAB banko „Snoras“ interesai, kurie yra glaudžiai susiję su viešojo intereso tenkinimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

15. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkino ir panaikino antstolės V. V. 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), apelianto prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo netenkino, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

16. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti nusprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: I) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; II) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; III) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; IV) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

17. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2023 m. gegužės 2 d. skundą dėl 2023 m. sausio 28 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškotojo skundo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patikslintą 2023 m. gegužės 9 d. skundą dėl 2023 m. sausio 28 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškotojo skundo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliantas kartu su 2023 m. rugpjūčio 22 d. pareiškimu dėl bylos sustabdymo (civilinė byla Nr. 2YT-6014-676/2023 / civilinė byla Nr. 2S-819-459/2023) pateikė 2023 m. gegužės 23 d. ieškinį dėl 2015 m. liepos 31 d. Pirkimo–pardavimo sutarties ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. Pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis ab initio ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. pranešimą Nr. e2-2269-852/2023. Apeliantas kartu su patikslintu 2023 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimu dėl bylos sustabdymo (civilinė byla Nr. 2YT-6014-676/2023 / civilinė byla Nr. 2S-819-459/2023) pateikė 2023 m. rugpjūčio 30 d. paaiškinimus (LR CPK 226 straipsnis). Apeliantas prašo visus pirmiau paminėtus dokumentus pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

18. Taigi pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkino ir panaikino antstolės V. V. 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), o apelianto prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo netenkino, teisėtumas ir pagrįstumas. Susipažinus su apelianto pateiktų naujų įrodymų turiniu, matyti, kad jis nėra susiję su šios apeliacijos objektu. Taigi pirmiau nurodyti nauji įrodymai šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje neatitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtintų sąsajumo reikalavimų. Todėl apelianto pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nepridedami prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

Dėl apelianto 2023 m. rugpjūčio 30 d. patikslinto pareiškimo dėl bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo byla Nr. e2-2269-852/2023

19. Apeliantas 2023 m. rugpjūčio 23 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo byla Nr. e2-2269-852/2023, vėliau, t. y. 2023 m. rugpjūčio 30 d., pateikė patikslintą pareiškimą dėl bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo byla Nr. e2-2269-852/2023. Patikslintame pareiškime apeliantas prašo sustabdyti civilines bylas Nr. 2YT-6014-676/2023, Nr. 2S-819-459/2023 iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023 įsiteisėjimo. Teigia, kad pareiškėja priėmus suinteresuotam asmeniui palankų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023 ir panaikinus reikalavimų perleidimų sutartis nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. neteks kreditoriaus teisių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo tenkinti šį apelianto prašymą.

20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-404/2009; Nr. 3K-3-309/2009; Nr. 3K-3-221/2008 ir kt.). Visuotinai pripažįstama, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

21. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodomos civilinės bylos Nr. 2YT-6014-676/2023 ir Nr. 2S-819-459/2023, kurių vienoje jau yra išspręstas procesinis klausimas dėl antstolio veiksmų, taip pat išspręstas klausimas ir dėl tų pačių paminėtų civilinių bylų sustabdymo, o kitoje nagrinėjamas apelianto ieškinys dėl 2015 m. liepos 31 d. Pirkimo–pardavimo sutarties ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. Pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis ab initio, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi tai neatitiktų pirmiau minėtų teisės aktų nuostatų ir šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, todėl apelianto prašymas sustabdyti civilių bylų Nr. 2YT-6014-676/2023, Nr. 2S-819-459/2023 nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023 įsiteisėjimo atmestinas.

Dėl pirmosios instancijos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

22. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas civilinių bylų Nr. 2YT-6014-676/2023 ir Nr. e2-2269-852/2023 tarpusavio ryšį privalėjo ištirti įrodymus, todėl buvo pažeistos CPK 14 straipsnio 1-2 dalies nuostatos. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad, priėmus palankų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023 ir panaikinus reikalavimų perleidimų sutartis, skolininko (apelianto) prievolės BAB bankui „Snoras“ nebeliks.

23. Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tarp jų ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Žinoma, kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu. Civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, todėl šio procesinio instituto taikymui įstatymas nustato griežtas sąlygas (CPK 163–167 straipsniai). Minėta, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2YT-6014-676/2023 buvo nagrinėjamas pareiškėjos UAB „Intrum Lietuva“ skundas dėl antstolės veiksmų. Tuo tarpu apelianto nurodytoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023 nagrinėjamas ieškinys dėl 2015 m. liepos 31 d. Pirkimo–pardavimo sutarties ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. Pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis ab initio. Kaip jau pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-6014-676/2023 ir civilinė byla Nr. e2-2269-852/2023 ir yra tarpusavyje susijusios, tačiau nagrinėjamos bylos Nr. e2-2269-852/2023 teisinis rezultatas nėra būtina sąlyga civilinės bylos Nr. 2YT-6014-676/2023 nagrinėjimui, dėl ko būtų negalima iš esmės išnagrinėti pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Tačiau šiuo atveju tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylų Nr. 2YT-6014-676/2023 ir Nr. e2-2269-852/2023 tarpusavio ryšį, nenustatė CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytų pagrindų. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir priėmus apeliantui palankų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023 ir panaikinus reikalavimų perleidimo sutartis, apelianto prievolė BAB bankui „Snoras“ neišnyks, t. y. tokiu atveju negaliojančiomis būtų pripažintos tik 2015 m. liepos 31 d. ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartys, o ne pati apelianto prievolė BAB bankui „Snoras“. Taigi esant nurodytai situacijai pirmiau paminėti atskirojo skundo argumentai atmestini, kaip iš esmės nepagrįsti.

25. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nagrinėjamoje byloje Nr. 2YT-6014-676/2023 esančius rašytinius įrodymus, taip pat ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023 esančius įrodymus, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl civilinės bylos Nr. 2YT-6014-676/2023 ir civilinės bylos Nr. e2-2269-852/2023 tarpusavio ryšio būtų netinkami įvertinęs minėtose bylose esančius duomenis, todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad neva pirmosios instancijos teismas vertindamas minėtų bylų tarpusavio ryšį pažeidė betarpiškumo principą (CPK 14 straipsnis).

26. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir pagrįstai įvertino civilinėse bylose Nr. 2YT-6014-676/2023 ir Nr. e2-2269-852/2023 surinktus įrodymus, vertindamas jų tarpusavio ryšį. Apelianto atskirojo skundo argumentai nepagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas.

27. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino antstolės 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prievolė apeliantui yra atsiradusi pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp BAB banko „Snoras“ ir D. Z. (apelianto). Nustatyta, kad 2013 m. sausio 21 d. vadovaudamasi CPK 651 straipsniu antstolė priėmė vykdyti išieškotojos BAB banko „Snoras“ pateiktą vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 403 109,93 Lt išieškojimo iš skolininko (apelianto) išieškotojos AB banko „Snoras“ naudai. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 30 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 403 109,93 Lt išieškojimo iš skolininko (apelianto) išieškotojos AB banko „Snoras“ naudai. Nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 30 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė BAB bankas „Snoras“ perleido reikalavimo teisę į skolininką (116 748,71 Eur skola + 78 531,90 Eur palūkanos), kylančią iš 2012 m. lapkričio 30 d. vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), naujajai kreditorei – išieškotojai UAB „Intrum Lietuva“.

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-571-450/2022 nusprendė pripažinti 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp BAB banko „Snoras“ ir apelianto, pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė 2022 m. spalio 20 d. priėmė patvarkymą „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino Klaipėdos apygardos teismui.

30. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. sausio 26 d. išieškotoja UAB „Intrum Lietuva“ pateikė skundą antstolei, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. spalio 20 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“, sugrąžinti vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris grąžintas Klaipėdos apygardos teismui, atnaujinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), areštuojant skolininkui (apeliantui) priklausantį turtą. Nustatyta, kad, vadovaudamasi CPK 613 straipsniu, antstolė 2023 m. sausio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė tenkinti išieškotojos skundą ir panaikino 2022 m. spalio 20 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“, tuo pagrindu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad 2023 m. balandžio 7 d. grąžinus minėtą vykdomąjį dokumentą atnaujinta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-1341-861/2023 nusprendė pripažinti 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp BAB banko „Snoras“ ir apelianto, pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d. Nustatyta, kad apeliantas 2023 m. gegužės 9 d. pateikė antstolei skundą, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. sausio 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir užbaigti (nutraukti) vykdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Klaipėdos apygardos teismui.

31. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė V. V. 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino Klaipėdos apygardos teismui. Nustatyta, kad išieškotoja UAB „Intrum Lietuva“ nesutikdama su antstolės 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė antstolei skundą prašydama panaikinti antstolės 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), atnaujinti (tęsti) vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą. Nustatyta, kad antstolė, nesutikdama su išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ skundu, 2023 m. gegužės 31 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

32. Vertindamas byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pirmiau nurodytais argumentais, kadangi bylos medžiaga patvirtina tai, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012, kurios pagrindu Klaipėdos apygardos teismas išdavė 2012 m. lapkričio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), yra galiojanti. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pakeistas vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų. Akivaizdu, kad šiuo atveju sprendimas ir vykdomasis dokumentas nėra panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog antstolė nepagrįstai priėmė 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiais savo veiksmais pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Taigi šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog antstolės veiksmai nagrinėjamu atveju buvo neteisėti, o pirmiau paminėti apelianto argumentai atmestini, kaip iš esmės teisiškai nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

33. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Raimonda Andrulienė