Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ skundą dėl antstolės Viktorijos Vėliuvienės veiksmų, suinteresuotas asmuo D. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja pateikė antstolei 2023 m. gegužės 23 d. skundą dėl antstolės Viktorijos Vėliuvienės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2023 m. gegužės 9 d. priimtą patvarkymą Nr. S-23-162-10442 dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei atnaujinti (tęsti) vykdomosios bylos Nr. 0162/13/00219 vykdymą. Nurodė, kad antstolė vykdo išieškojimą iš skolininko D. Z. vykdomojoje byloje Nr. 0162/13/00219, pradėtoje pagal Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išduotas pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012. Skolininkas D. Z. 2022 m. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. L 031-47421-02 prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties Nr.031-47421 pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d. Skolininkas neprašė pripažinti jo skolą pasibaigusia, nes laidavimo sutartis, pagal kurią jis laidavo už kredito sutartį pasibaigė, tačiau niekada šioje byloje nebuvo prašoma pripažinti skolininko skolos pasibaigusia. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eA2-1341-861/2023 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu pripažino Laidavimo sutartį pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d. UAB „Intrum Lietuva“ tokio Vilniaus apygardos teismo sprendimo neskundė, nes iš esmės šiuo metu dalyje įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra nuspręsta, kad antstolė šiuo metu atlieka vykdomuosius veiksmus pagal Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012, kuri skolininko nebuvo apskųsta yra teisėta ir galiojanti. Prievolės skolininkui atsirado pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo ir kredito sutartį, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu laidavimas pripažintas pasibaigusiu nuo 2012 m. birželio 29 d., o kitu alternatyviu reikalavimu skolininkas nereiškė, taigi iš to yra darytina labai paprasta išvada, kad laidavimas pagal kredito sutarti, galiojo beveik penkis metus, todėl be abejonės išliko prievolės, o kokia apimtimi ir kiek jos išliko galėtu tai nustatyti tik teismas, panaikindamas egzistuojančius ir galiojančius teismu sprendimus, tačiau kaip matyti skolininkas tokiu reikalavimu teismuose nėra pateikęs. Antstolė patvarkyme nurodo, kad vykdomoji byla turi būti užbaigta vadovaujantis CPK 632 str. 1 d. 3 p. norma. CPK 632 str. 3 p. nustato, jog vykdomoji byla užbaigiama nutraukus vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos nutraukimą reglamentuoja CPK 629 str., kuriame detalizuoti vykdomosios bylos nutraukimo atvejai. Kaip matyti iš antstolės patvarkymo duomenų, nėra nurodytas konkretus vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas. Vadovaujantis CPK 629 str. 1 d. 5 p. norma vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas gali būti, jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas, tačiau iš pateiktos argumentacijos yra aišku, kad tokio pagrindo nėra ir šiuo metu jis paprasčiausiai neegzistuoja, yra galiojantys teismų sprendimai, kurie yra vykdytini.

Antstolė V. Vėliuvienė 2023 m. gegužės 31 d. patvarkymu Nr. S-23162-12184 pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Antstolė nurodė, kad pradinis išieškotojas BAB bankas „Snoras“ 2013 m. sausio 14 d. pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 093 849,19 Eur skolos ir 8 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų J. Z. bei D. Z.. Prašyme nurodyta, kad skola 2013 m. sausio 14 d. yra 116 748,71 Eur (403109,93 Lt) (neįskaitant palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų). Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. eA2-1341-861/2023 konstatuojama, kad 2012 m. birželio 29 d. turto perdavimo aktu Nr. 01 BUAB prekybos namai „SPRUT“ perdavė įkito turėtojui BAB bankui „Snoras“ nuosavybės teise priklausanti turtą 3 012 480 Lt sumai ir yra patvirtintas kreditorės BAB banko „Snoras“ patikslintas kreditorinis reikalavimas 116 748,71 Eur (403109,93 Lt) sumai. Tai atitinka prašyme priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą išieškotojo nurodytą iš D. Z. išieškotiną sumą. 2023 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-1341-861/2023 pripažino 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. L 031-47421-02 prie 2007 m. rugsėjo 29 d. kredito sutarties Nr. 031- 47421 pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d. Šios laidavimo sutarties pagrindu Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010 priteisė 1 093 849,19 Eur skolą ir 8 procentų metines palūkanas iš solidarių skolininkų J. Z. bei D. Z.. Taigi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eA2-1341-861/2023 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo civ. b. Nr. 2-2817- 265/2010 sprendimo pagrindą - laidavimo sutartį, o tuo pačiu ir šio sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą. T. y. išieškotojas 2013 m. sausio 14 d. prašo išieškoti 116 748,71 Eur (403 109,93 Lt) likusį po BUAB „SPRUT“ įkeisto turto perdavimo kreditoriui įsiskolinimą, priteistą pagal J. Z. ir D. Z. laidavimą, o Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-1341-861/2023 pripažįsta laidavimą pasibaigusi nuo 2012 m. birželio 29 d., t. y. nuo turto perdavimo kreditoriui dienos. Taigi iš esmės D. Z. prievolė pasibaigė 2012 m. birželio 29 d., nors tai konstatuota tik 2023 m. balandžio 7 d.; iki tol vykęs vykdymo procesas buvo pagrįstas ir teisėtas. Turto perdavimo metu turėjo būti padengtos priskaičiuotos palūkanos bei dalis skolos (CK 6 4 straipsnis), todėl vykdomojo dokumento pateikimo metu buvo prašoma išieškoti 116 748,71 Eur (403109,93 Lt) skolos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus pareiškėjo skundas negali būti patenkintinas. Tačiau, jeigu nagrinėjant šį skundą, teismas laikysis pozicijos, kad vykdomoji byla atnaujintina, antstolis tokį teismo sprendimą vykdys.

Suinteresuotas asmuo D. Z. prašo sustabdyti civilinę bylą Nr. 2YT-6014-676/2023 iki sprendimo Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023 įsiteisėjimo. Nurodė, kad nuo 2023 m. gegužės 24 d. Vilniaus Apygardos Teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2269-852/2023 pagal suinteresuoto asmens D. Z. ieškinį pareiškėjai UAB „Intrum Lietuva“, tretieji asmenys – antstolė V. Vėliuvienė, AB bankas „Snoras”, V. Z., dėl 2015 m. liepos 31 d. Pirkimo-pardavimo sutarties ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis ab initio. Priėmus suinteresuotam asmeniui palankų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023 pareiškėjos skundas civilinėje byloje Nr. 2YT-6014-676/2023 turėtų būti atmestas.

Pareiškėja UAB „Intrum Lietuva“ rašytiniais paaiškinimais dėl skolininko prašymo stabdyti nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. 2YT-6014-676-2023, kuriuose prašo nestabdyti išieškotojo pateikto skundo nagrinėjimo ir civilinę bylą nagrinėti iš esmės. Nurodė, kad 2015 m. liepos 31 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi nuo 2015 m. lapkričio 30 d. visos trečiojo asmens BAB Banko „Snoras“ reikalavimo teisės ir kitos teisės bei nauda, atsirandančios iš Kredito sutarties Nr. 031-47421, sudarytos tarp BAB Banko „Snoras“ ir BUAB Prekybos namai „SPRUT”, kartų su šių prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytomis teisėmis bei kitomis papildomomis teisėmis, buvo perleistos naujajam kreditoriui – UAB „Baltijos kredito sprendimai“, kuris 2019 m. rugpjūčio 8 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi perleido visas reikalavimo teises UAB „Intrum Lietuva“. Kaip matyti iš pateiktos informacijos yra ginčijamos dvi reikalavimų perleidimų sutartys, tačiau net ir jas panaikinus skolininko prievolė BAB bankas „Snoras“ liktų galiojančios. Klaipėdos apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010, kuris buvo išduotas pagal įsiteisėjusią ir šiuo metu galiojančią ir nenuginčytą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012. Patenkinus tokį nemotyvuotą ir visiškai nepagrįstą skolininko prašymą sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą susidarytų situaciją, kad skolininkas gali paslėpti arba parleisti savo nuosavybės teise valdomą turtą, todėl būtų pažeisti išieškotojo arba skolininko ieškinį patenkinus BAB bankas „Snoras“ interesai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. sausio 21 d., vadovaudamasi CPK 651 straipsniu, antstolė V. Vėliuvienė priėmė vykdyti išieškotojos BAB banko „Snoras“ pateiktą vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 403 109,93 Lt išieškojimo iš skolininko D. Z. išieškotojos AB banko „Snoras“ naudai. 2015 m. lapkričio 30 d. sutartimi Nr. 03147421000 pradinis kreditorius BAB bankas „Snoras“ perleido reikalavimo teisę į skolininką (116 748,71 Eur skolą + 78 531,90 Eur palūkanų), kylančią iš 2012 m. lapkričio 30 d. vykdomojo dokumento Nr. 2-2817-265/2010, naujajai kreditorei – išieškotojai UAB „Intrum Lietuva“. 2022 m. spalio 6 d. Lietuvos apeliacinis teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-571-450/2022 nusprendė pripažinti 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. L 031-47421-02 prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties Nr. 031-47421, sudarytą tarp BAB banko „Snoras“ ir D. Z. (D. Z.), pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d. Todėl vadovaudamasi CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktu antstolė V. Vėliuvienė 2022 m. spalio 20 d. priėmė patvarkymą „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ Nr. S-22-162-18318, kuriuo užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0162/13/00219 ir vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2817-265/2010 grąžino vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai – Klaipėdos apygardos teismui. 2023 m. sausio 26 d. buvo gautas išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2022 m. spalio 20 d. patvarkymą Nr. S-22-162-18318 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“, ir susigrąžinti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2817-265/2010, kuris grąžintas Klaipėdos apygardos teismui, bei atnaujinti vykdomąją bylą Nr. 0162/13/00219, areštuojant skolininkui priklausantį turtą. Atsižvelgdama į išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ skundą bei vadovaudamasi CPK 613 straipsniu, antstolė V. Vėliuvienė 2023 m. sausio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-162-1736, kuriuo antstolė nutarė tenkinti išieškotojos skundą, panaikinti 2022 m. spalio 20 d. patvarkymą Nr. S-22-162-18318 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“; kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo; grąžinus minėtą vykdomąjį dokumentą atnaujinti vykdomąją bylą Nr. 0162/13/00219. 2023 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-1341-861/2023 nusprendė pripažinti 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. L 031-47421-02 prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties Nr. 031-47421, sudarytą tarp bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ ir D. Z. (D. Z.), pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d. Antstolės kontoroje 2023 m. gegužės 9 d. buvo gautas skolininko D. Z. skundas, kuriuo prašoma panaikinti antstolės 2023 m. sausio 28 d. patvarkymą Nr. S-23-162-1736 ir užbaigti (nutraukti) vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0162/13/00219 ir vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2817-265/2010 grąžinti vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai Klaipėdos apygardos teismui. Atsižvelgdama į skolininko D. Z. skundą bei vadovaudamasi CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktu antstolė V. Vėliuvienė 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymu Nr. S-23-162-10442 užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0162/13/00219 ir vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai Klaipėdos apygardos teismui. Išieškotoja UAB „Intrum Lietuva“ nesutikdama su antstolės 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-23-162-10442 pateikė antstolei skundą prašydama panaikinti antstolės V. Vėliuvienės 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymą Nr. S-23-162-10442 bei atnaujinti (tęsti) vykdomosios bylos Nr. 0162/13/00219 vykdymą. Antstolė, nesutikdamas su skundu, 2023 m. gegužės 31 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-162-12184, kuriuo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolė vykdymo veiksmus atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2817-265/2010 dėl 403 109,93 Lt išieškojimo iš skolininko D. Z. išieškotojos AB banko „Snoras“ naudai. Išduotas vykdomasis raštas yra dokumentas, kuris turi būti vykdomas, t. y. vykdomasis raštas tampa vykdomuoju dokumentu, oficialiu teismo ar kitos institucijos arba pareigūno išduotu dokumentu, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586, 587 straipsniai). Toks dokumentas, atitinkantis CPK 648 straipsnio reikalavimus, negali būti tikslinamas ar naikinamas; vienintelis vykdomojo rašto naikinimo pagrindas gali būti tik teismo sprendimo ar nutarties, pagal kurį vykdomasis raštas išduotas, panaikinimas ar pakeitimas plačiąja prasme.

Pateiktame 2023 m. gegužės 31 d. patvarkyme dėl išieškotojo skundo Nr. S-23-162-12184, antstolė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eA2-1341-861/2023 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo civ. b. Nr. 2-2817- 265/2010 sprendimo pagrindą - laidavimo sutartį, o tuo pačiu ir šio sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą. Tačiau teismas su šiais antstolės argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju antstolė turėdama vykdomojoje byloje duomenis apie galimai išnykusį vykdomojo dokumento pagrindą, priėmė skundžiamą patvarkymą, tačiau skundžiamame patvarkyme nurodyti teismo procesiniai sprendimai, kaip žinia, nėra vykdymo proceso pagrindas. Šiuo atveju nustatyta, kad prievolės skolininkui atsirado pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo ir kredito sutartį, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu laidavimas pripažintas pasibaigusiu nuo 2012 m. birželio 29 d., taigi iš esmės skolininko D. Z. prievolės pasibaigė 2012 m. birželio 29 d., ar laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. iki 2012 m. birželio 29 d. skolininkui išliko kokios prievolės ir kokia apimtimi jos išliko, galėtų nustatyti tik teismas, panaikindamas egzistuojančius ir galiojančius teismų sprendimus, tačiau kaip matyti skolininkas tokių reikalavimų teismuose nėra pateikęs. Taigi, šiuo atveju 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012, kurios pagrindu buvo išduotas 2012 m. lapkričio 30 d. vykdomasis raštas Nr. 2-2817-265/2010, yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl nagrinėjamu atveju nėra pakeistas vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas. Vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims manant, kad įstatymų nustatyta tvarka buvo pakeistas/ panaikintas ar išnyko nurodyto ir išduoto antstoliui vykdomojo rašto pagrindas, jie turi teisę kreiptis į vykdomąjį dokumentą išdavusį teismą dėl šio vykdomojo rašto atšaukimo/ pakeitimo ar kt.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad antstolė skundžiamame patvarkyme Nr. S-23-162-10442, nurodė, kad vykdomoji byla turi būti užbaigta vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma. CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog vykdomoji byla laikoma baigta nutraukus vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos nutraukimą reglamentuoja CPK 629 str., kuriame detalizuoti vykdomosios bylos nutraukimo atvejai. Kaip matyti iš antstolės patvarkymo duomenų, šiuo atveju nėra nurodytas konkretus vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas. Pažymėtina, kad pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktą, jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas, yra pagrindas bylą nutraukti, o bylos nutraukimas yra vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas (CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau šiuo atveju sprendimas ir vykdomasis dokumentas nėra panaikinti. Teismas, ištyręs vykdomojoje bei civilinėje bylose esančius rašytinius įrodymus, vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatuoja, kad antstolė nepagrįstai priėmė 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-23-162-10442, ir šiais savo veiksmais pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog antstolės veiksmai nagrinėjamu atveju buvo neteisėti, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas, o 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-23-162-10442 naikintinas (CPK 176 – 179 straipsniai, 513 straipsnis).

Dėl civilinės bylos sustabdymo

Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1623 straipsnis). Bylos stabdymo pagrindai yra skirstomi į privalomus (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvius (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą.

Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais apima laikiną visų procesinių veiksmų, atliekamų nagrinėjant bylą (išskyrus procesinius veiksmus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimu), sustabdymą dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo valios (CPK 163 – 164 str., 166 str. 3 d., 167 str. 1 d.). Iš to seka, kad civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, kas suponuoja CPK 7 str. 1 d. įtvirtintų civilinio proceso principų - koncentruotumo ir ekonomiškumo - pažeidimo tikimybę. Todėl teismas kiekvienu atveju, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, privalo atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes ir įsitikinti, kad nesustabdžius bylos nėra galimybės tinkamai jos išnagrinėti, kad bylos sustabdymo atveju procesas nebus nepagrįstai užvilkintas ir tai nesukels neigiamų negrįžtamų pasekmių byloje dalyvaujantiems asmenims bei nepažeis jų ar kitų asmenų teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011 ir kt.). Teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, bet kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

Suinteresuotas asmuo D. Z. prašo sustabdyti civilinę bylą Nr. 2YT-6014-676/2023 iki sprendimo Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023 įsiteisėjimo. Nurodė, kad Vilniaus Apygardos Teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2269-852/2023 pagal suinteresuoto asmens D. Z. ieškinį pareiškėjai UAB „Intrum Lietuva“, tretieji asmenys – antstolė V. Vėliuvienė, AB bankas „Snoras”, V. Z., dėl 2015 m. liepos 31 d. Pirkimo-pardavimo sutarties ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis. Suinteresuoto asmens nuomone, priėmus suinteresuotam asmeniui palankų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023, pareiškėjos skundas civilinėje byloje Nr. 2YT-6014-676/2023 turėtų būti atmestas.

CPK 163 straipsnio 3 punkte yra įtvirtintas vienas iš privalomųjų civilinės bylos sustabdymo pagrindų, tai yra teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje civilinėje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005). Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatinėjami kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nagrinėjamoje civilinėje byloje nagrinėjamas pareiškėjos UAB „Intrum Lietuva“ skundą dėl antstolės V. Vėliuvienės veiksmų. Tuo tarpu suinteresuoto asmens nurodytoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023, yra nagrinėjimas ieškinys dėl 2015 m. liepos 31 d. Pirkimo-pardavimo sutarties ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis ab initio. Teismo vertinimu, nagrinėjama civilinė byla ir civilinė byla dėl 2015 m. liepos 31 d. Pirkimo-pardavimo sutarties ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis yra tarpusavyje susijusios, tačiau pažymėtina, kad pastarosios bylos teisinis rezultatas nėra būtina sąlyga civilinės bylos Nr. 2YT-6014-676/2023 nagrinėjimui, dėl ko būtų negalima iš esmės nagrinėti pareiškėjos skundo, kadangi net ir priėmus suinteresuotam asmeniui palankų sprendimą ir panaikinus reikalavimų perleidimų sutartis, skolininko prievolė BAB bankas „Snoras“ liktų galiojanti, todėl suinteresuoto asmens D. Z. prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos UAB „Intrum Lietuva“ skundą tenkinti.

Panaikinti antstolės Viktorijos Vėliuvienės 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-23-162-10442.

Suinteresuoto asmens D. Z. prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0162/13/00219 grąžinti antstolei Viktorijai Vėliuvienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.