- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-04
- Bylos Nr.
- e2-630-934/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00896-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Intrum Lietuva“
- Kategorijos
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
- 3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Intrum Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimo dalies, kuria nuspręsta iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Intrum Lietuva“ priteisti 4 882 Eur žyminio mokesčio, priimtą civilinėje byloje pagal D. Z. (D. Z.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ dėl laidavimo sutarties laiduotojo įsipareigojimų galiojimo pabaigos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – antstolė V. V., bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „Snoras“, V. Z.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. Z. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė pripažinti 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2733- 967/2021 ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovui dėl pastarojo sprendimo pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje e2A-571-450/2022 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą už akių panaikino, priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkino ir pripažino 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d., priteisė valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ (toliau – ir atsakovė) 2 441 Eur žyminio mokesčio už ieškinį bei priteisė valstybės naudai iš atsakovės UAB „Intrum Lietuva“ 2 441 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
3. Atsakovė 2022 m. lapkričio 29 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2733-967/2021. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino ir atnaujino civilinę bylą Nr. e2-2733-967/2021.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą e2-2733-967/2021 ir 2023 m. balandžio 7 d. priėmė naują sprendimą, kuriuo pilnai patenkino ieškovo patikslintą ieškinį – pripažino laidavimo sutartį pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d., priteisė ieškovui patirtas keliones išlaidas, taip pat iš atsakovės išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Nurodė, kad atsakovė pateikė prašymą grąžinti 4 882 Eur sumą, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. sprendimu civilinė byloje Nr. e2A-571-450/2022 priteisė valstybės naudai iš atsakovės, t. y. 2 441 Eur nesumokėto žyminio mokesčio už ieškinį, 2 441 Eur nesumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas, atlikus įskaitymą, atsakovei nėra grąžinama 4 882 Eur suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta grąžinti 4 882 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
6.1. Kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad apeliantė apie įvykusius teismo procesus nebuvo informuota. Šią aplinkybę pripažino ir pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl proceso atnaujinimo. Todėl priėmus skundžiamą sprendimo dalį, apeliantė patyrė žalą 4 882 Eur sumai, kuri turėtų būti kompensuojama atleidžiant ją nuo jau nuskaičiuotos žyminio mokesčio sumos. Apeliantės įsitikinimu, nėra pagrįsta reikalauti sumokėti žyminį mokestį už civilinį procesą, kuriame nebuvo galimybės dalyvauti dėl konkretaus asmens ar institucijos klaidos.
6.2. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas, todėl 4 882 Eur nuskaičiuoto žyminio mokesčio grąžinimas apeliantei jam nesukeltų jokių materialinių teisinių pasekmių.
6.3. Apeliantei pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas jį tenkino, priėmė naują sprendimą, todėl ankstesnės teismo nutartys ir apeliacinės instancijos teismo sprendimas neteko galios. Atsižvelgiant į tai, bei aplinkybę, kad apeliantė nedalyvavo teismo procese, jai turi būti grąžinamas nuskaitytas žyminis mokestis.
6.4. Apeliantei nėra suprantama dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje rėmėsi CPK 84, 290–291 straipsnių nuostatomis ir nenurodė sprendimo apskundimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
6.5. Sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, jog negali daryti priešingos išvados, nei nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. sprendime, t. y. kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovo reikalavimą tenkinti.
Atsiliepimas
7. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta apeliantei grąžinti 4 882 Eur žyminį mokestį, nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
Šalies argumentai
7.1. Vilniaus apygardos teismui ieškovas 2022 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą dėl 2022 m. gruodžio 22 d. paskirto rašytinio posėdžio organizavimo žodinio proceso tvarka ir liudytojo – antstolės padėjėjo R. Š. – šaukimo į teismo posėdį. Liudytojas galėjo patvirtinti svarbias aplinkybes, o būtent, kad apeliantė meluoja, teigdama, kad apie bylą jai pranešta nebuvo ir ji neturėjo jokių objektyvių galimybių sužinoti apie jos atžvilgiu pradėtą teisminį procesą, tačiau teismas prašymo netenkino.
7.2. Ieškovas 2022 m. gruodžio 19 d. pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo posėdžio organizavimo žodinio proceso tvarka ir liudytojo iškvietimo, tačiau teismas prašymą atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo ribas.
Dėl žyminio mokesčio (ne)grąžinimo pagrįstumo
9. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad patyrė 4 882 Eur žalą, kuri turėtų būti kompensuojama atleidžiant ją nuo jau nuskaičiuotos žyminio mokesčio sumos. Teigia, kad nėra pagrįsta reikalauti sumokėti žyminį mokestį už civilinį procesą, kuriame nebuvo galimybės dalyvauti dėl konkretaus asmens ar institucijos klaidos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
10. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė pateikė prašymą grąžinti 4 882 Eur žyminio mokesčio, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-571-450/2022 priteisė valstybės naudai. Teismas, skundžiama sprendimo dalimi, konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas, atlikus įskaitymą, atsakovei nėra grąžinama 4 882 Eur suma. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, todėl apeliantės argumentai, susiję su tariamai patirta žala, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas bei nepaneigia teismo išvadų dėl žyminio mokesčio (ne)grąžinimo pagrįstumo ir teisėtumo.
11. Apeliantė taip pat nepagrįstai nurodė, kad žyminio mokesčio grąžinimas ieškovui nesukeltų jokių materialinių teisinių pasekmių. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. ir 2022 m. sausio 14 d. nutartimis teismas atidėjo žyminio mokesčio mokėjimą, o ne atleido nuo jo sumokėjimo. Todėl priešingai nei nurodė apeliantė, grąžinus nuskaičiuotą žyminį mokestį, ieškovas patirtų neigiamas materialines pasekmes, kadangi pareiga sumokėti žyminį mokestį tektų būtent jam.
12. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismui priėmus naują sprendimą, ankstesnės teismo nutartys ir apeliacinės instancijos teismo sprendimas neteko galios, todėl yra pagrindas grąžinti nuskaičiuotą 4 882 Eur žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais taip pat nesutinka.
13. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas; tuo atveju, kada paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2733-967/2021 ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovui dėl pastarojo sprendimo pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje e2A-571-450/2022 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą už akių panaikino, priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkino ir pripažino 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d., priteisė valstybės naudai iš atsakovės 2 441 Eur žyminio mokesčio už ieškinį bei 2 441 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
15. Taigi, apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovės valstybės naudai buvo priteista 2 441 Eur žyminio mokesčio už ieškinį bei 2 441 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, t. y. 4 882 Eur žyminio mokesčio, kurį apeliantė prašo grąžinti, yra įsiteisėjęs. Atvejai, kuomet žyminis mokestis yra grąžinamas nustatyti CPK 87 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose, tačiau CPK nenumato, kad žyminis mokestis gali būti grąžinamas apelianto nurodytų aplinkybių pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo apeliantei grąžinti 4 882 Eur žyminį mokestį.
Dėl procesinės bylos baigties
16. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgdamas į išnagrinėjimo rezultatą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos sprendimo dalis paliekama nepakeista.
17. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų, susijusių su apskundimo tvarkos, CPK straipsnių netinkamu (ne)nurodymu, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.