- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- 2-241-330/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-01452-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- D. Z., J. Z.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo D. Z. (D. Z.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoras ieškinį atsakovams D. Z. ir J. Z. (J. Z.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė Prekybos namai ,,Sprut“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Klausimo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – BAB) bankas Snoras 2009 m. birželio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. Z., J. Z. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) Prekybos namų ,,Sprut“ 3 776 842,48 Lt skolą, 14,35 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Atsakovai D. Z. ir J. Z. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovės reikalavimą atsakovams išskyrė į atskirą bylą, kurioje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesine padėtimi dalyvavo BUAB Prekybos namai ,,Sprut“.
3. Klaipėdos apygardos teismas galutiniu sprendimu, priimtu 2010 m. gruodžio 10 d., pakeitė teismo 2010 m. birželio 12 d. preliminarų sprendimą ir priteisė ieškovei BAB bankui Snoras solidariai iš atsakovų D. Z. ir J. Z. 3 776 842,84 Lt skolą, 14,35 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat po 9 907,50 Lt žyminio mokesčio. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartimi buvo ištaisytas rašymo apsirikimas galutiniame sprendime ir nurodyta, kad žyminis mokestis priteisiamas ne ieškovės, bet valstybės naudai, o šio mokesčio iš kiekvieno atsakovo priteisiama ne po 9 907,50 Lt, bet po 6 605 Lt.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinio sprendimo dalį pakeitė, sumažindamas palūkanų normą nuo 14,35 proc. iki 8 proc., o kitą galutinio sprendimo dalį paliko nepakeistą, taip pat nustatė, kad BUAB Prekybos namai ,,Sprut“, atsakovai D. Z. ir J. Z. vykdymo proceso metu atsako pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartį dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir pakeistą teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinį sprendimą kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai priteistos sumos ribose.
Šalies argumentai
5. Atsakovas D. Z. 2022 m. spalio 12 d. kreipėsi į teismą su prašymu atleisti jį nuo 1 912,94 Eur (6 605 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Atsakovas nurodė, kad išlaidų sumokėjimas nėra įmanomas dėl objektyvių priežasčių, kurias jis siejo su Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimu, priimtu kitoje civilinėje byloje, kurios Nr. e2A-571-450/2022. Toje byloje priimtu sprendimu Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą už akių ir ieškovo D. Z. ieškinį patenkino visiškai – pripažino 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties, sudarytos BUAB banko Snoras ir D. Z., pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d.
Žemesnės instancijos teismas
6. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi atsakovo D. Z. 2022 m. spalio 12 d. prašymą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1249-516/2022 pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį paliko nepakeistą.
7. Atsakovas D. Z. 2022 m. gruodžio 19 d. pateikė pakartotinį prašymą atleisti jį nuo 1 912,94 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimo. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo prašymą, konstatavęs jo tapatumą anksčiau pateiktam prašymui. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-180-934/2023 pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį paliko nepakeistą.
8. Atsakovas D. Z. 2023 m. gegužės 10 d. pateikė dar vieną prašymą atleisti jį nuo dalies, t. y. 1 668,39 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimo. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinis sprendimas yra neteisėtas, todėl išieškojimas pagal tokį sprendimą nėra įmanomas dėl objektyvių priežasčių. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-597-464/2023 pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
9. 2024 m. vasario 22 d. atsakovas D. Z. pateikė prašymą atleisti jį nuo 1 668,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Prašyme nurodė, kad išieškoti bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą neįmanoma (yra neteisėta). Akcentavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-571-450/2022 priimtu 2022 m. spalio 6 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą už akių ir ieškovo D. Z. ieškinį patenkino visiškai – pripažino 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties, sudarytos BUAB banko Snoras ir D. Z., pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi atsakovo D. Z. prašymą atmetė.
11. Teismas paaiškino, kad atsakovo nurodomos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo jis prašo atleisti, yra priteistos valstybei įsiteisėjusiais teismų sprendimais, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pripažino negaliojančiomis ab initio ginčytas 2015 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį, ta apimtimi, kuria šiomis sutartimis buvo perleistas reikalavimas į D. Z. pagal Laidavimo sutartį. Tačiau, teismo vertinimu, nurodytas teismo sprendimas nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo bylinėjimosi išlaidų, priteistų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atlyginimo valstybei.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Atsakovas D. Z. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – jo prašymą patenkinti.
13. Atskirajame skunde teigiama, kad Klaipėdos apygardos teismo skundžiamos nutarties motyvai sudaro prielaidas manyti, kad 2012 m. lapkričio 7 d. teismo sprendimo dalis dėl laidavimo sutarties galiojimo nuo 2012 m. birželio 29 d. – yra nepagrįsta ir neteisėta, o likusi to teismo sprendimo dalis – dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovo neatleidimo nuo tokių įsipareigojimų valstybei vykdymo – pripažįstama pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas atleisti jį nuo dalies bylinėjimosi išlaidų, priteistų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atlyginimo valstybei, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti skundo pagrindais apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų.
15. Atsakovas prašymą atleisti nuo atlyginimo valstybei bylinėjimosi išlaidų, kurios iš jo buvo priteistos Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutiniu sprendimu (įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 7 d.), iš esmės grindžia CPK 96 straipsnio 7 dalies normomis. Atsakovas nurodė, kad jo prašymas grindžiamas ir CPK 96 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, tačiau jokių argumentų dėl prašymo tenkinimo šios dalies pagrindu jis nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas prašymo pagrįstumą vertino, ar egzistuoja sąlygos atleisti atsakovą nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal CPK 96 straipsnio 7 dalyje numatytas sąlygas.
16. Pagal CPK 96 straipsnio 7 dalį, tuo atveju, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Teismas prašymo netenkina, jeigu nustato, kad šalies procesinis elgesys buvo netinkamas. Nuo dalies priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei teismas gali atleisti įvertinęs tokį prašymą pateikusio asmens turtinę padėtį apibūdinančių aplinkybių visumą, tokio asmens elgesį viso bylos nagrinėjimo proceso metu bei atsižvelgdamas į žyminio mokesčio instituto paskirtį bei tikslus.
17. Taigi, patenkinti tokio pobūdžio prašymą galima tik nustačius bent vienos iš šių aplinkybių egzistavimą: objektyvias priežastis, dėl kurių negalimas išieškojimas, arba subjektyvias priežastis, patvirtinančias, kad priverstinis bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens ar jo šeimos turtinę padėtį. Šalies elgesys bylos nagrinėjimo metu yra papildomas faktas, kuris vertinamas nustačius bent vienos iš aukščiau minėtų aplinkybių egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-508-236/2017).
18. Pažymėtina, kad atsakovui buvo išaiškinta, jog teikiant prašymą atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, grindžiamą CPK 96 straipsnio 7 punkto pagrindu, jam kyla pareiga pagrįsti buvimą objektyvių aplinkybių, dėl kurių neįmanoma išieškoti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutarties 19 ir 20 punktai), tačiau atsakovas jokių prašymo, grindžiamo aptariamos normos pagrindu, argumentų nenurodė bei prašymo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų nepateikė.
19. Atsakovas būtinybę atleisti jį nuo dalies priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sieja su kitos jo inicijuotos civilinės bylos baigtimi ir joje priimtu teismo procesiniu sprendimu. Atsakovo teigimu, išieškojimas iš jo negalimas, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą už akių ir priėmė naują sprendimą – jo ieškinį patenkino ir pripažino 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kreditavimo sutarties pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d. Atsakovo teigimu, pripažinus pasibaigusia laidavimo sutartį, dėl prievolių pagal kurią vykdymo kilusį ginčą išsprendus buvo iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, tokios pasibaigusios sutarties pagrindu bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo negali būti išieškomos.
20. Visgi, priešingai nei yra įsitikinęs atsakovas, vien tokia aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje buvo priimtas teismo sprendimas laidavimo sutartį pripažinti pasibaigusia, pati savaime nedaro negaliojančiu pirmiau išnagrinėtoje byloje priimto teismo sprendimo, kuriuo iš jo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos ir neatleidžia jo nuo tokių išlaidų atlyginimo valstybei pareigos vykdymo.
21. Pažymėtina, kad nagrinėjant ankstesnį analogišką atsakovo prašymą, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1249-516/2022 jau pasisakė tuo aspektu, jog priimant Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinį sprendimą, aplinkybė dėl laidavimo sutarties pasibaigimo dar neegzistavo, apeliacine tvarka tikrinant galutinį teismo sprendimą, ginčo šalys laidavimo sutarties galiojimo klausimo taip pat nekėlė. Kadangi sprendžiant skolos pagal laidavimo sutartis priteisimo klausimus laidavimo teisiniai santykiai nebuvo pasibaigę ir tai nebuvo konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl nėra pagrindo atleidimui nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties 21–22 punktus).
22. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas turėjo galimybę siekti teismo sprendimo, kurio pagrindu iš jo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, peržiūrėjimo, pasinaudojant proceso byloje atnaujinimo institutu. Atsakovas tokia teise nesinaudojo, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, jog bylinėjimosi išlaidų jis negali atlyginti dėl objektyvių priežasčių, kitaip tariant, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja CPK 96 straipsnio 7 dalies taikymo sąlygos.
23. Teismo vertinimu, atsakovo prašyme nurodomos aplinkybės neatitinka CPK 96 straipsnio 7 dalyje numatytų pagrindų, kurių buvimą įrodžius, teismas galėtų spręsti dėl atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Prašymą atsakovas grindė ne šioje teisės normoje nurodytomis sąlygomis, bet įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo neteisėtumu, kurį (neteisėtumą) konstatuoti teismas, nagrinėjantis aptariamą atsakovo prašymą, neturi teisės.
24. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad, netenkindamas atsakovo prašymo, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.